Ukraina su nerimu laukia žiemos: rusai ruošiasi ir kaupia raketinę ginkluotę

Tik 10 procentų užsienio įmonių sugebėjo pasitraukti iš Rusijos. Šia prasme dabartinės Estijos premjerės vyro verslo atvejis, dėl kurio šalyje kilo skandalas, nėra unikalus. Estų leidinys „Postimees“ aiškinosi, kodėl greitas verslų išėjimas iš Rusijos galimas tik viską palikus nemokamai.

Keli šaltiniai sutinka, kad, įvairiais vertinimais, tik viena iš dešimties užsienio įmonių paliko Rusijos Federaciją po to, kai prasidėjo Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainą.

2022 metų pabaigoje visiškai iš Rusijos rinkos pasitraukusių užsienio įmonių dalis siekė 8,5 proc., šių metų pradžioje skelbė Šveicarijos IMD institutas ir Sankt Galleno universitetas.

Analitikai nagrinėjo pusantro tūkstančio palyginti didelių įmonių iš ES ir G7 šalių, kurios 2022 m. balandžio mėnesį dirbo Rusijos Federacijoje. Tuo metu JAV pirmavo pagal Rusijoje likusių įmonių skaičių – šaliai priklausė 15 procentų viso užsienio verslo struktūrų iš vadinamųjų nedraugiškų šalių (šalių, kurios dalyvauja spaudžiant Kremlių sankcijomis).

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Nors nuo invazijos pradžios Ukraina kasdien skelbia Rusijos nuostolius mūšio lauke, apie oficialius jos pajėgų nuostolius žinoma mažai. Remiantis naujais neįvardintų Jungtinių Valstijų pareigūnų vertinimais, žuvusiųjų skaičius Ukrainoje smarkiai išaugo. BBC žurnalistas Quentinas Sommerville'is lankėsi fronto linijoje rytuose, kur niūri užduotis skaičiuoti žuvusiuosius tapo kasdienybe.

Leidinys „The New York Times“ prieš kurį laiką citavo amerikiečių pareigūnus, kurie nurodė, kad Ukrainos pusėje galimai yra apie 70 tūkst. žuvusiųjų ir net 120 tūkst. sužeistųjų. Tuo tarpu Jungtinių Tautų organizacija iki šiol užregistravo 9 177 žuvusius civilius gyventojus.

Tačiau pati Ukraina nepateikia jokių oficialių duomenų apie žuvusiuosius kare – Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne sykį kartojo, kad jų žuvusiųjų kare skaičius yra valstybės paslaptis, – tačiau 26 metų Margo, kurios darbas fiksuoti žuvusiųjų duomenis, žino, kad nuostoliai yra didžiuliai.

Morge netoli fronto linijos Donecke, nežinomų žuvusių kareivių kūnų apsuptyje, dirbanti moteris prasitarė, kad kalba su mirusiaisiais, nes nori jų atsiprašyti ir jiems kaip nors padėkoti.

„Sunkiausia, kai matai mirusį jauną vaikiną, kuriam dar nebuvo nė 20, 22 metų. Ir supranti, kad jie mirė ne savo mirtimi, – BBC žurnalistui pasakojo Margo. – Jie buvo nužudyti. Jie buvo nužudyti dėl savo žemės. Tai skaudžiausia. Prie to negali priprasti“.

Anot jos, sunkiausia diena jos pačios gyvenime buvo, kai į morgą buvo atvežtas jos širdies draugas. Dvidešimt trejų metų Andrijus žuvo mūšyje 2022 m. gruodžio 29 d.

„Jis žuvo gindamas tėvynę, – sakė ji. – Bet tada ne pirmą kartą save įtikinėjau, kad turėčiau būti čia, turiu padėti kritusiems.“

Daugiau skaitykite čia.

Rusijos okupantai kaupia raketų ir bepiločių lėktuvų atsargas, kad galėtų pasirengti smūgiams prieš Ukrainos energetikos objektus šildymo sezono metu Ukrainoje.

Apie tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk televizijos kanale „Pryamoy TV“ .

„Akivaizdu, kad jie bandys pakartoti praėjusių metų terorą, o tai, kas susiję su energetikos sistemų sužlugdymu, bus svarbu Ukrainai ir priešui kaip potencialus taikinys. Mes stebime tai, kad jie dabar iš tikrųjų kaupia raketinę ginkluotę, nes akivaizdu, kad naujausi išpuoliai yra ekonomiškesni. Jie atrodo gana kukliai“, – sakė N.Humeniuk.

„Zuma press“/„Scanpix“/Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro atstovė Natalija Humeniuk

Jos teigimu, rusų darbas keičiant taktiką, siekiant nustatyti priešlėktuvinės gynybos sistemas, taip pat rodo, kad jie bando išsiaiškinti, kur Ukrainos priešlėktuvinės gynybos tankis yra stipresnis ir galingesnis.

„Visos dabar vykstančios atakos paprastai atrodo kaip veiksmingiausia taktika, nes jie naudoja mišrų puolimo būdą su skirtingų bazių raketomis ir prie jų prijungia dronus. Dabar matome krovininių lėktuvų aktyvumą, Teherano–Maskvos kryptimi, tiekiant akivaizdžiai komponentus tiems dronams, kurių gamybą jie steigia“, – sakė N.Humeniuk.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įsitikinęs, kad žiemos laikotarpis Ukrainoje bus sudėtingas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino beprotybės.

„Žiema bus sunki ir sudėtinga, turint omenyje šį beprotį, kuris yra netoliese, mūsų teritorijoje. Žinoma, jis stengsis mums sukelti problemų. Bet galiu tvirtai pasakyti, kad šiandien šis klausimas jau yra visiškai kitokio pavidalo“, – sakė O.Danilovas interviu NV.

Jis teigė, kad šis klausimas ne kartą buvo svarstomas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdžiuose. Ukrainos prezidentas davė atitinkamus nurodymus, o kompetentingos struktūros atlieka tam tikrą darbą.

Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba taip pat pabrėžė, kad rudens–žiemos laikotarpiu Rusija vėl ketina atakuoti Ukrainos kritinę infrastruktūrą, ypač energetikos sistemą.

Karinės oro pajėgos darė prielaidą, kad rusai „stengsis smogti visur“, ir prognozavo, kad žiemą priešas greičiausiai vėl remsis atakuojančiais bepiločiais lėktuvais „Shahed“.

Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas nacionalinio teletilto eteryje sakė, kad Ukraina šiuo metu bando įvairius tolimojo nuotolio ir tiksliuosius ginklus. 

Pasak A.Jusovo, Ukrainos ir Rusijos Federacijos požiūriai į ginklų naudojimą labai skiriasi. Ukrainos kariuomenė pirmenybę teikia modernumui, gamybai ir dideliam tikslumui.

„Mes neturime prabangos užtvindyti Rusijos teritoriją įvairiomis šiukšlėmis. Tai reiškia, kad šie ginklai yra itin aukštos kokybės. Manau, priešas turėtų džiaugtis, kad į jo teritoriją skrenda tokie modernūs pasiekimai. Juk jie kažko tikėjosi, kai užpuolė Ukrainą. Taigi, taip, labai tikslūs, labai efektyvūs [ginklai]“, – pridūrė A.Jusovas.

Jis pažymėjo, kad Ukraina taip pat bando kitų rūšių ginklus, kurie yra labai tikslūs ir veiksmingi.

„Minėtų ir kitų šiuo metu naudojamų ginklų naudojimo rezultatai teikia vilčių ir yra teigiami. Galima sakyti, kad tyrimai tęsiasi“, – sakė A.Jusovas.

GUR atstovas neatsakė į klausimą, kiek toli gali pasiekti naujieji Ukrainos tolimojo nuotolio ginklai.

„Nesupaprastinkime užduočių Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai, tegul jie patys sprendžia šias detales. Bet kuriuo atveju tai susiję su įvairių metodų, pajėgų ir priemonių derinimu. Tarkime, jei deklaruojamas 700 kilometrų nuotolis, tai jie slėpsis 800 ar 1000 kilometrų, tam tikrai nėra pagrindo“, – apibendrino jis.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pabrėžia, kad Rusija neturi jokių galimybių įveikti Ukrainą karinėmis priemonėmis.

„Galiu tvirtai pasakyti, kad, pirma, Rusija neturi jokių galimybių mus nugalėti karinėmis priemonėmis. Antra, pergalė bus mūsų. Ir trečia, mes išlaisvinsime visas savo teritorijas. Vienintelis klausimas – laikas“, – sakė O.Danilovas interviu televizijai NV.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad nori, jog ši pergalė ateitų kuo greičiau.

„Tai priklauso nuo ginklų tiekimo, taip pat ir nuo partnerių“, – pridūrė jis.

Kartu jis sakė, kad ginklų tiekimas Ukrainai iš šalių sąjungininkių vyksta, o teiginiai, kad šis tiekimas bus nutrauktas arba kad Ukraina bus „apleista“, nes Vakarai neva pavargo padėti – visa tai yra Rusijos informacinis įdirbis, neatitinkantis tikrovės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Anot jo, Rusija „dabar yra itin sudėtingoje padėtyje“, o Ukrainos atžvilgiu Rusijos Federacija dabar turi vieną tikslą – vidinę destabilizaciją.

„Jei vokiečiai galvoja apie ateitį, jie tikrai turėtų būti pasaulio pusėje ir tikrai turėtų mums padėti, atsižvelgdami į visas istorines aplinkybes, kurios buvo ir, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, kurios bus per ateinančius 10–15–20–40 metų“, – sakė O.Danilovas.

Mūsų prezidentas daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad mūsų kariuomenė gautų raketas. Kalbėdamas apie amerikietiškas raketas, O.Danilovas pabrėžė, kad labai norėtų, jog tai įvyktų „vakar“.

„Kiekvienoje šalyje vyksta savi procesai. Kiekviena šalis turi savo gyvenimą. Ir aš esu daugiau nei tikras, kad šios raketos bus mūsų šalies teritorijoje. Palaukime dar šiek tiek“, – pabrėžė O.Danilovas.

Kartu jis pažymėjo, kad vakarietiškų ginklų suteikimas dar nereiškia greitos pergalės, nes viskas daug sudėtingiau. Pasak jo, Ukrainai reikia modernios aviacijos, kad būtų panaikintas Rusijos Federacijos pranašumas ore. Jis sakė, kad Ukrainos pilotai ketina mokytis skraidyti F-16 naikintuvais jau šiek tiek pasiruošę.

„Patikėkite to, kaip greitai mūsų kariškiai įvaldo vieną ar kitą sudėtingą įrangą, pavydi kai kurios šalys“, – sakė O.Danilovas.

Jis sakė, kad Ukrainos kariškiai per du mėnesius įvaldė oro gynybos sistemų „Patriot“ valdymą, kai buvo teigiama, kad tam prireiks 9–12 mėnesių.

Ukraina susigrąžino dar 11 vaikų, kurie buvo deportuoti į Rusiją, rašo UNIAN.

„Šiandien prasidėjo pamokos mokykloje. Ir dar 11 vaikų galės mokytis Ukrainos švietimo įstaigose. Jie buvo grąžinti namo po neteisėto okupantų išvežimo. Tai vaikai, kurie buvo neteisėtai laikomi laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose. Tarp jų yra šeši vaikai, netekę tėvų globos. Penki turi šeimas. Tačiau kiekvieno iš jų sugrįžimo buvo laukiama. Mažiausiam vaikui yra 2 metai, vyriausiajam – 16 metų“, – pranešė Chersono srities karinė administracija. 

Jos vadovas Andrijus Jermakas patikslino, kad šie vaikai grįžo pastarąją savaitę.

Rusija iš Ukrainos neteisėtai deportavo daugiau kaip 19,5 tūkst. vaikų.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad netrukus susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

„Jis vadina mane savo draugu, aš džiaugiuosi galėdamas vadinti jį savo draugu, nes jis yra žmogus, kuris daug daro, kad būtų plėtojami Rusijos ir Kinijos santykiai“, – sakė V.Putinas per rugsėjo 1 d. vykusį susitikimą su moksleiviais.

Pasak V.Putino, ekonominio ir politinio gyvenimo centras palaipsniui persikels į Aziją. „Tai objektyvus procesas“, – pažymėjo diktatorius.

Kremliaus vadovas taip pat pritarė siūlymui įtraukti kinų ir kitų Rytų kalbų mokymąsi į Rusijos mokyklų mokymo programas.

Penktadienį prasidėjus naujiems mokslo metams rusų prezidentas Vladimiras Putinas šalies moksleiviams tvirtino, kad neįmanoma nugalėti Rusijos, Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau devynioliktą mėnesį.

„Supratau, kodėl mes laimėjome Didįjį Tėvynės karą“, – sakė V.Putinas, turėdamas galvoje Antrąjį pasaulinį karą. Didžiuoju Tėvynės karu Rusija vadina dalį Antrojo pasaulinio karo – nuo nacių intervencijos pradžios 1941 metų birželio 22 dieną.

V.Putinas

„Su tokiu požiūriu tokios tautos nugalėti neįmanoma. Mes buvome absoliučiai nenugalimi. Ir dabar esame tokie patys“, – tvirtino jis.

V.Putinas taip kalbėjo vaikams per specialią pamoką „Pokalbis apie tai, kas svarbu“. Susitikti su Kremliaus šeimininku buvo atrinkta 30 gerai besimokančių moksleivių.

Pamokos tokiu pavadinimu buvo pradėtos rengti prasidėjus plataus masto Rusijos puolimui prieš Ukrainą, siekiant sustiprinti patriotines nuotaikas.

Visoje Rusijoje moksleiviai buvo raginami siųsti laiškus rusų kariams Ukrainoje ir gaminti maskuojamuosius tinklus bei žvakes tranšėjoms.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Baltieji rūmai penktadienį pareiškė, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos padarė pastebimą pažangą tęsdama kontrpuolimą prieš Rusijos kariuomenę pietiniame fronte.

„Bet kuris objektyvus šio kontrpuolimo stebėtojas negali paneigti (...), kad dabar jie padarė pažangą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby, pavadinęs anoniminių pareigūnų kritiką Ukrainos pastangoms nenaudinga.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras CNN sakė, kad Ukraina „ne žlunga“, o „juda į priekį“ vykdydama kontrpuolimą.

„Jei Ukraina žlugtų, tikriausiai būčiau pirmasis, kuris tiesiog pasakytų tiesą. Bet mes judame į priekį“, – sakė Dmytro Kuleba interviu CNN žurnalistei Christiane Amanpour Kyjive. 

Užsienio reikalų ministras pridūrė, kad tie, kurie kritikuoja Ukrainos kontrpuolimo greitį, turėtų pagalvoti apie pačiame centre kovojančius karius. 

„Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jei grįžtumėte iš misijos, pasiimtumėte telefoną ir pradėtumėte skaityti apie visus protingus žmones, kurie sako, kokie jūs lėti ir kad nepakankamai gerai darote?“ – klausė D.Kuleba.

„Ką tik praradai du savo bičiulius. Buvai beveik nužudytas. Nušliaužei vieną kilometrą ant pilvo išminuodamas lauką. Tu pasiaukojai – įnirtingoje kovoje užėmei prakeiktą rusų tranšėją. Ir tada skaitai, kad kažkas sako: „O, vaikinai, jūs per lėti“? Mūsų partneriai, kurie mums padeda, įskaitant Jungtines Valstijas, supranta, kad reikalai juda teisinga linkme. Ir jie supranta, kad nėra jokios tragedijos ar kažkokio sulėtėjimo“, – tęsė D.Kuleba. „Tai tiesiog vyksta, nes yra sunku. Tai sunki kova.“

Visai neseniai Ukrainos pajėgos pranešė, kad prasiveržė per „pirmąją liniją“ Zaporižios regione.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per praėjusią savaitę sunaikino 281 Ukrainos bepilotį orlaivį, iš jų 29 – virš vakarinių Rusijos regionų, o tai rodo, kokio masto karas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Rusija savo ruožtu ne kartą smogė Ukrainai bangomis vienkartinių bepiločių orlaivių su sprogstamaisiais užtaisais, kurie yra daug pigesni už raketas ir kuriuos priešlėktuvinės gynybos sistemoms gali būti sunku ir brangu perimti.

Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių Rusijos gilumoje padažnėjo po to, kai gegužės pradžioje virš Kremliaus buvo sunaikinti du bepiločiai dronai, o pastaraisiais mėnesiais dronų smūgiai į Rusijos sostinę tapo vis dažnesni.

Penktadienį Ukrainos dronas atakavo miestą, kuriame yra viena didžiausių Rusijos atominių elektrinių, nors, kaip sakė Rusijos pareigūnai, elektrinei žalos nepadaryta.

Neaišku, kiek yra patikimi Rusijos pranešimai apie numuštus ukrainietiškus dronus, nes penktadienį Maskvos merui Sergejui Sobianinui paskelbus apie sostinės link skridusį droną, pasirodė informacija apie šalia miesto degantį elektroniką raketoms gaminusį cechą.

Estijos žvalgybos teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pralaužė pirmąją gynybos liniją Zaporižios sektoriuje netoli Robotynės gyvenvietės.

Pasak Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovo pulkininko Margo Grosbergo, kurį cituoja estų naujienų agentūra ERR, per pastarąsias savaites ginkluotosios pajėgos kovomis Zaporižios srityje, Robotynės ir Verbovės kryptimi, sugebėjo išsekinti Rusijos kariuomenę.

„Ukrainos kariai pasiekė pirmąją vadinamąją Surovikino gynybinę liniją ir bent vienoje vietoje ją pralaužė, pasiekdami vakarinę Verbovės pusę“, – aiškino pulkininkas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Jis pažymėjo, kad šioje vietoje kovos buvo intensyviausios, ir rusai buvo priversti ten perkelti daugiau dalinių iš kitų vietovių, įskaitant Pskovo oro desanto divizijos dalinius, kurie buvo perdislokuoti iš Bachmuto ir Lymano.

„Šie veiksmai rodo, kad Rusija gana smarkiai rizikuoja, o tai patvirtina, kad jos rezervai riboti, jų liko nedaug“, – sakė jis.

Rugpjūčio 22 d. paskelbta, kad Ukrainos gynėjai įžengė į Robotynės kaimą Zaporižios srityje ir organizavo civilių gyventojų evakuaciją. Jau kitą dieną Ukrainos gynėjai virš kaimo iškėlė nacionalinę vėliavą ir pasidalijo vaizdo įrašu.

Karinių ekspertų teigimu, Robotynė yra pagrindinė kliūtis antrojoje rusų gynybos linijoje.

Šis kaimas yra vienas iš pagrindinių rusų įtvirtinimų ruože tarp kontroliuojamo Orichovo ir okupuoto Tokmako, kurį jie pavertė tvirtove pakeliui į kitą svarbų mazgą – Melitopolį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo du būdus, kaip būtų galima įvykdyti Krymo deokupaciją, pranešė italų naujienų portalas „In Terris“, kuris citavo prezidento žodžius, išsakytus per „Ambrosetti“ Europos verslo namų forumo atidarymą. 

V.Zelenskis pažymėjo, kad yra viena sąlyga, kuri turės didelės įtakos tam, kaip Ukraina galiausiai nuspręs deokupuoti Krymą.

Pasak valstybės vadovo, Ukraina turi dvi galimybes: karinę ir diplomatinę. Tačiau galiausiai vieno ar kito kelio pasirinkimui įtakos turės Rusijos elgesys.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Tai galima išspręsti diplomatiniu arba kariniu būdu. Jei Rusijos kariai paliks pusiasalį be papildomo spaudimo, tai išgelbės gyvybes“, – jo žodžius citavo „In Terris“.

Ukrainos vadovas pabrėžė, kad, negrąžinus Donbaso ir Krymo teritorijų, nebus tvarios taikos nei Ukrainoje, nei Europos erdvėje.

Šiuo metu Kyjivas ir jo tarptautiniai partneriai nepripažįsta Rusijos „teisės“ į šias teritorijas, todėl dėl šio klausimo vyraus nuolatinis chaosas.

„Tokia padėtis nėra tvari“, – pabrėžė Ukrainos vadovas..

Po trečiojo Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimo rugpjūčio pabaigoje per trumpą spaudos konferenciją V.Zelenskis pažadėjo, kad anksčiau ar vėliau ginkluotosios pajėgos deokupuos Krymo teritoriją.

„Tada ten plevėsuos Ukrainos vėliava“, sakė prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu valdžia rengia veiksmus, kurie leis pusiasalyje nedelsiant įkurti laikiną karinę administraciją.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad jos konsulinė įstaiga Smolensko mieste Rusijoje nuo rugpjūčio 31 d. nutraukė veiklą.

Uždarymo ceremonijoje dalyvavo Lenkijos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Krzysztof Krajewski. Lenkijos diplomatinė atstovybė mieste veikė nuo 2012 m. balandžio 10 d.

Nuo šiol Smolensko konsulato vykdytas užduotis, įskaitant Smolensko katastrofos vietos ir Lenkijos karių kapinių Katynėje priežiūrą, vykdys Lenkijos ambasada Maskvoje.

Lenkijos URM pažymėjo, kad Rusijos valdžios institucijų sprendimas sukėlė ryžtingą Lenkijos užsienio reikalų ministerijos protestą.

Anksčiau pranešta, kad Rusija nusprendė uždaryti Lenkijos konsulatą Smolenske.

Rusijos Federacija teigia, kad tai buvo atsakas į Varšuvos „nedraugiškus antirusiškus veiksmus, ypač į pastato, kuriame įsikūrusi Rusijos ambasados vidurinė mokykla, užgrobimą valstybės naudai“.

Rusams penktadienį apšaudžius Ukrainos pietinį Chersono miestą žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai.

Chersono srities prokuratūra socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad rusų kariai miestą apšaudė iš minosvaidžių.

„Buvo pataikyta į privatų namą, o vienas vyras patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų. Informacija apie kitus sužeistuosius tikslinama“, – sakė prokuratūra.

Pasak Chersono srities karinės administracijos, žuvusiajam buvo 34 metai. Jis per gyvenamojo rajono apšaudymą buvo gatvėje.

Ukrainos kariuomenė gaus Australijos bendrovės „Electro Optic Systems“ pagamintas „Slinger“ kovos su dronais sistemas, pranešė bendrovės viceprezidentas Matto Jonesas.

Pasak jo, bendrovė pastarąsias tris savaites netoli Sidnėjaus vykdė sistemų bandymus. Sistema sukurta 30 mm patrankos M230LF ir 7,62 mm kulkosvaidžio MAG58 pagrindu ir sumontuota ant GMC Denali pikapo.

Sistemoje įrengtas šilumos jutiklis ir naktiniai taikikliai. 30 mm patranka tinka šaudyti į transporto priemones ir kitus oro taikinius, pavyzdžiui, sraigtasparnius.

M230LF gali šaudyti pavieniais šoviniais 100 arba 200 šovinių per minutę greičiu.

Pasak M.Joneso, Ukraina gaus 110 sistemų, kurios bus aprūpintos M113, ir dar 50 sistemų per įmonę "Practika“. Pranešta, kad sistemos bus sumontuotos „Bushmaster“ šarvuočiuose. Vienos sistemos kaina yra apie 170 mln. dolerių.

Verta paminėti, kad Australijos gynybos bendrovė „Electro Optic Systems“ pasirašė sutartį su Ukrainos valstybine užsienio prekybos įmone „SpetsTechnoExport“, pagal kurią Ukrainai tieks iki šimto savo nuotolinio valdymo ginklų sistemų.

Ukraina taip pat pranešė, kad Australijos vyriausybė įvedė sankcijas Rusijos pareigūnams ir maždaug 1 000 fizinių bei juridinių asmenų.

Australija yra viena didžiausių ne NATO šalių, teikiančių Ukrainai pagalbą, šaudmenis ir gynybos įrangą.

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu metu naujienų kanalui „TSN" įvertino tikimybę, ar Vakarų partneriai visiškai nustos remti Ukrainą kare.

Jis įsitikinęs, kad Vakarai visiškai nenutrauks karinės paramos Ukrainai, tačiau pažymėjo, kad, jeigu taip įvyktų, „bus sunku, labai sunku. Nėra prasmės meluoti“.

„Tai visiškai ne mano klausimas. Tai pirmas dalykas, kurį noriu jums pasakyti. O antra, nėra pagrindo manyti, kad ginklų tiekimas bus visiškai nutrauktas“, – pažymėjo K.Budanovas, atsakydamas į žurnalistės klausimą, ar galimas tokios pagalbos nutraukimas būtų priežastis derėtis.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas

Tame pačiame interviu Gynybos žvalgybos vadovas taip pat komentavo pasisakymus apie „lėtą kontrpuolimą“.

Jo tvirtinimu, svarbiausia, jog Ukrainos gynėjai, nepaisant visko, juda į priekį.

Kalbėdamas apie Ukrainos partnerių pareiškimus, jog jiems nepatinka Kyjivo pasirinkta strategija mūšio lauke, K.Budanovas pabrėžė, jog nesupranta, „kodėl kažkam turėtų patikti ar nepatikti mūsų karas“, ir pažymėjo, kad „Ukraina kovoja ne dėl savo partnerių“.

Anksčiau kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės pažymėjo, kad iki žiemos pradžios nepasiekus reikšmingos pažangos, Jungtinės Valstijos gali nustoti aktyviai remti Ukrainą, o Europa viena nepajėgs aprūpinti Kyjio viskuo, ko jam reikia.

Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ vadovas penktadienį pareiškė, kad šalies tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“, galinčios nešti dešimt ar daugiau branduolinių galvučių, buvo pradėtos naudoti kovinėje veikloje, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA-Novosti“.

Birželio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad raketos „Sarmat“ „netrukus“ bus dislokuotos kovinei tarnybai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios V.Putinas kartojo, kad Rusija yra pasirengusi panaudoti visas priemones, įskaitant branduolinius ginklus, kad apgintų savo „teritorinį vientisumą“.

Praėjusiais metais Rusijos prezidentas pažymėjo, kad Ukrainoje užgrobtoms teritorijoms, kurias Rusija dabar skelbia savo nuosavybe, suteikia Maskvos branduolinį skėtį.

Tačiau jis taip pat yra sakęs, kad Rusijai nėra reikalo griebtis branduolinių ginklų.

„Wikipedia“/Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa „Sarmat“

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių pakvietimą dalyvauti Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

„Nobelio fondas nusprendė atnaujinti praktiką kviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorius į Nobelio premijos įteikimo ceremoniją. Šis sprendimas aiškinamas noru tiesiogiai įrodyti savo vertybes net ir toms valstybėms, kurios joms priešinasi.

Humanizmo vertybių skleidimas Rusijai ir Baltarusijai yra sizifiška užduotis. Pastangos, kurios neduos rezultatų. Greičiausiai tą dieną, kai Rusijos ambasadorius gražiu kostiumu sėdės Stokholmo koncertų salėje, Rusijos kariuomenė okupuotose Ukrainos teritorijose įvykdys dar vieną karo nusikaltimą, o Rusijos raketos sunaikins dar vieną gyvenamąjį rajoną Ukrainos miestuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O.Nikolenko.

Jis taip pat pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis Kremlius fondo sprendimą grįžti prie įprastos veiklos vertins tik kaip nebaudžiamumo jausmo didinimą ir naujus nusikaltimus.

Užsienio reikalų ministerija priminė, kad pernai Nobelio fondas nekvietė Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių, reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

„Ir kol tai tęsiasi, kol milijonai ukrainiečių kenčia nuo neišprovokuoto karo, o Rusijos vadovybė nėra baudžiama už savo nusikaltimus, raginame organizacinį komitetą paremti tarptautines pastangas izoliuoti Rusiją ir Baltarusiją“, – tvirtino ministerijos atstovas.

Anksčiau Nobelio fondas savo interneto svetainėje paskelbė, kad ketina pakviesti visų Švedijoje akredituotų valstybių diplomatus į banketą šių metų Nobelio premijos įteikimo proga Stokholme.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį priims Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą deryboms Juodosios jūros kurorte Sočyje, pranešė Kremlius.

„Pirmadienį Sočyje iš tiesų įvyks derybos“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

R.T.Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas Omeras Celikas šią savaitę sakė, kad prezidentai derėsis dėl susitarimo dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atnaujinimo, ir pridūrė, kad Turkija tikisi, jog derybose pavyks išvengti gresiančios maisto krizės.

R.T.Erdoganas pasinaudojo gerais santykiais su Maskva ir Kyjivu, siekdamas, kad abi šalys pradėtų oficialias taikos derybas.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Turkija padėjo derėtis dėl vienintelio svarbaus susitarimo, kurį nuo invazijos pradžios pasirašė kariaujančios šalys, – susitarimo dėl grūdų gabenimo iš trijų Ukrainos uostų per Juodąją jūrą.

Liepą Rusija pasitraukė iš Jungtinių Tautų remiamo susitarimo, po to surengė keletą atakų prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą ir įspėjo, kad laivai Juodojoje jūroje bus laikomi potencialiai gabenančiais karinius krovinius. 

R.T.Erdoganas bando atgaivinti šį paktą, tikėdamasis juo pasinaudoti kaip atspirties tašku platesnio masto taikos deryboms.

Ketvirtadienį Maskvoje viešintis Turkijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu teigė, kad susitarimo dėl Ukrainos grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atgaivinimas yra labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumui.

„Pabrėžėme itin svarbų jo vaidmenį pasauliniam aprūpinimui maistu ir stabilumui Juodojoje jūroje“, – sakė turkų diplomatijos vadovas Hakanas Fidanas, kartu su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu atsakydamas į žurnalistų klausimus.

Ukraina penktadienį pranešė, kad dar du laivai plaukia laikinu koridoriumi, kurį Kyjivas sukūrė saugiai laivybai Juodojoje jūroje užtikrinti.

„Du laivai plaukia laikinu koridoriumi iš Ukrainos Juodosios jūros uostų į Bosforo sąsiaurį“, – socialiniuose tinkluose pranešė infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

Į kelionę jie leidosi nepaisant Rusijos perspėjimų, kad tokie laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais.

Praėjusį mėnesį Maskvai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuria buvo siekiama užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą iš nuo invazijos besiginančios šalies uostų, Kyjivas paskelbė apie naują jūrų koridorių.

AP-Scanpix nuotr./Asociatyvi nuotr.

Rusija blokuos šį mėnesį vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo galutinę deklaraciją, jei joje nebus atspindėta Maskvos pozicija dėl Ukrainos ir kitų krizių, todėl dalyviams teks priimti neįpareigojantį arba dalinį komunikatą, penktadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurį cituoja britų leidinys „The Guardian“.

Numatytame susitikime rugsėjo 9-10 d. Rusiją atstovaus S.Lavrovas, nes šalies prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą susitikime asmeniškai nedalyvauti.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Nebus jokios bendros deklaracijos visų narių vardu, jei mūsų pozicija nebus atspindėta“, – pažymėjo S.Lavrovas prestižinio Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto studentams.

Ministras teigė, kad Vakarai per parengiamuosius susitikimus iškėlė Ukrainos klausimą, į kurį Rusija atšovė, kad „klausimas mums uždarytas“, pranešė naujienų agentūra "Reuters“.

Jis dar kartą apkaltino Vakarus, kad šie, prioritetizuodami savo darbotvarkę, kenkia tarptautinėms institucijoms, ir pasiūlė, kad jei G-20 susitikime nepavyktų pasiekti konsensuso, neįpareigojantį komunikatą galėtų paskelbti G-20 pirmininkaujanti šalis.

„Kitas variantas – priimti dokumentą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama konkretiems sprendimams G-20 kompetencijos srityje, o visa kita tegul kiekvienas pasako savo vardu“, – sakė S. Lavrovas.

Praėjusiais metais G-20 vieningai priėmė deklaraciją, kurioje teigiama, kad dauguma narių pasmerkė karą Ukrainoje, tačiau aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje paskelbtame dokumente pripažįstama, kad kai kurios šalys šį konfliktą vertino kitaip.

Jungtinės Karalystės karinės įrangos gamintoja „BAE Systems“ įsteigė juridinį asmenį Ukrainoje, siekdama teikti daugiau tiesioginės paramos su Rusijos invazija kovojančiai šaliai.

„BAE Systems“ (...) įsteigė vietos juridinį asmenį ir pasirašė susitarimus su Ukrainos vyriausybe, kad padidintų bendrovės paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir išnagrinėtų galimybę tiekti lengvuosius ginklus Ukrainai“, – sakoma ketvirtadienį vėlai vakare paskelbtame pareiškime.

Jis paskelbtas po to, kai „BAE Systems“ neseniai pranešė apie 57 proc. šoktelėjusį pirmojo pusmečio grynąjį pelną dėl didesnių Vakarų vyriausybių išlaidų gynybai, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Bendrovės generalinis direktorius Charlesas Woodburnas sakė, kad naujausias „BAE Systems“ pranešimas „atveria kelią (...) teikti daugiau tiesioginės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“.

Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas pasveikino JK grupę „už drąsų sprendimą kartu su mumis kovoti su Rusijos agresija ir kurti Ukrainos gynybos pramonės ateitį“.

„Kartu su bendrove galėsime lokalizuoti pažangių ginklų gamybą“, – pridūrė jis bendrame pareiškime.

Penktadienį Kremlius pareiškė, kad „BAE Systems“ vietos padalinio atidarymą Ukrainoje vertina „neigiamai“ ir kad bet kokia gamykla, gaminanti prieš Rusiją naudojamus ginklus, taps Maskvos kariuomenės taikiniu.

Ukrainos moksleiviai naujus mokslo metus pradėjo priešlėktuvinėje slėptuvėje po to, kai Kryvyj Riho mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos, socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbė Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenko.

Vaizdo įraše iš Volodymyro Zelenskio gimtojo Kryvyj Riho miesto matyti, kaip vaikai su mokytojais susirinko į priešlėktuvinę.

Anksčiau prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas mokslo metų pradžios proga pagyrė iniciatyvos „Bring Kids Back UA“, kuri nuo praėjusių metų invazijos pradžios sugrąžino šimtus vaikų, kurie, pasak jos, buvo pagrobti Rusijos.

Kyjivo policija gavo informacijos, kad buvo užminuotos visos Kyjivo vidurinės mokyklos, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija, kurią cituoja naujienų agentūra „Unian“.

„Miesto policija gavo informacijos, kad visos Kyjivo vidurinės mokyklos buvo užminuotos. Policijos pareigūnai dirba savo jėgomis, o prireikus bus pasitelkti Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad sprendimą evakuoti vaikus ir mokytojus iš patalpų papildomai priims švietimo įstaigų administracija ir policija.

„Išlikite ramūs ir laukite daugiau informacijos“, – teigiama administracijos pareiškime.

2023/2024 mokslo metai Ukrainoje prasideda rugsėjo 1 d. Ugdymo formas švietimo įstaigose nustato regioninės karinės administracijos vietoje, atsižvelgdamos į saugumo situaciją.

Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija parengė keletą rekomendacijų, kurios padės pedagogams ir mokiniams patogiai ir be streso pradėti mokslo metus. Jos skirtos padėti organizuoti ugdymo procesą įvairiose švietimo pakopose: ikimokyklinio, vidurinio, užklasinio ugdymo ir įvairiose ugdymo formose: nuotolinėje, mišrioje ir dieninėje.

Ukrainos gynybos žvalgybos (GRU) vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad smūgis Pskovo  aerodromui, kurio metu buvo sunaikinti ir apgadinti keli lėktuvai Il-76, buvo vykdomas iš Rusijos teritorijos, pranešė naujienų portalas „The War Zone“.

Jis pažymėjo, kad orlaivio viršutinėje dalyje yra krovininių lėktuvų degalų bakai ir svarbi sparno stipino dalis, kurie ir tapo bepiločio lėktuvo atakos taikiniu. Pasak K.Budanovo, dėl to „du orlaiviai buvo sunaikinti ir du rimtai apgadinti“.

„Mes veikiame iš Rusijos teritorijos“, – pažymėjo Gynybos žvalgybos vadovas, tačiau nepatikslino, ar ataką įvykdė GRU, ar Rusijos partizanai. Jis taip pat atsisakė pasakyti, kokie bepiločiai orlaiviai buvo panaudoti ir koks jų kiekis.

Be to, leidinyje buvo parodyta vieno iš per išpuolį panaudotų dronų infraraudonųjų spindulių kameros ekrano nuotrauka.

Gynybos žvalgybos šaltinio pateiktame vaizde matyti tiesioginis vieno iš smūgių rezultatas: pataikyta į tą pačią vietą, kurioje buvo apgadinti du orlaiviai. Gali būti, kad dėl lėktuve buvusių degalų kiti du visiškai sudegė, tačiau galime daryti prielaidą, kad taikinys buvo ta pati kritinė zona, pažymėjo „The War Zone“.

„Scanpix“/AP nuotr./Pskovas

„The War Zone“ įžvalgos atitinka K.Budanovo komentarus, jog tai buvo smūgis, įvykdytas iš Rusijos teritorijos, tikriausiai labai arti bazės, o ne naudojant autonominius tolimojo nuotolio dronus.

K.Budanovo teigimu, specialiai nusitaikyta į šiuos orlaivius, nes jie yra „veikiantys“ ir naudojami „karinėms atsargoms ir desantininkų desantinėms pajėgoms gabenti“.

Manoma, kad bazėje buvo apie 20 Il-76, ir jei teiginiai, kad keturi transportiniai lėktuvai buvo apgadinti, yra teisingi, „tai sudaro nemažą vietinio lėktuvų parko dalį“.

Ukraina pradėjo daugiau kaip 3 000 baudžiamųjų bylų dėl įtariamų Rusijos nusikaltimų prieš vaikus šalyje, įskaitant dešimtis kankinimo atvejų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prokurorai.

Tarp įtariamų nusikaltimų yra „nužudymai, suluošinimai, vaikų grobimas, priverstinis perkėlimas, deportacija, seksualinis smurtas prieš vaikus ir pagrobimai“, naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė Ukrainos generalinės prokuratūros Vaikų interesų apsaugos ir kovos su smurtu departamento vadovė Julija Usenko.

Pasak J.Usenko, šie įtariami nusikaltimai „dažnai būna susiję su kankinimais ir neteisėtu laisvės atėmimu“, o „ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokurorai tokius nusikaltimus fiksuoja daugiau kaip 3 200 baudžiamųjų bylų“.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Ukrainos valdžios institucijos, teisių gynimo grupės, tarptautinės institucijos ir naujienų organizacijos pateikė daugybę įrodymų apie tariamus Rusijos karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus.

Rusija ne kartą neigė šiuos kaltinimus dėl kankinimų ir žmogaus teisių pažeidimų.

J.Usenko pažymėjo, jog prokurorai užfiksavo 75 vaikus, kurie patyrė įvairių formų kankinimus nuo Rusijos pajėgų rankų.

Ji sakė, kad 69 iš jų buvo Jahidnės kaime Ukrainos šiaurinėje Černihovo srityje. Vaikai buvo laikomi mokyklos rūsyje kartu su suaugusiaisiais, o jų laikymo sąlygos ir elgesys su jais „prilygsta kankinimams“, prabrėžė J.Usenko.

Pavieniai vaikų kankinimo atvejai taip pat užfiksuoti pietinėje Chersono ir šiaurės rytinėje Charkivo srityse, kur vaikams „buvo atimta laisvė ir jie buvo fiziškai kankinami“.

Žuvus „Wagner“ vadeivoms, grupuotės samdiniai ima palikti Baltarusiją, o jos galimybės išlikti savarankiška organizacija mažėja. Ukraina tuo metu plečia smūgių geografiją, siekdama sutrikdyti Rusijos gebėjimus tiekti amuniciją ir karius į frontą. 15min pristato autoritetingų Prancūzijos, Britanijos, Vokietijos ir JAV leidinių apžvalgą, kaip šie įvykiai pakeis tolesnę karo eigą.

Daugelis ekspertų spėja, kad Vladimiras Putinas neleis „Wagner“ grupuotei išlikti tokia pat struktūra ir pavadinimu.

Neatmetama, kad dalis samdinių gali likti Baltarusijoje, kur ruoštųsi misijoms užsienyje ar treniruotų baltarusių karius, tačiau turbūt jau kita forma.

Scenarijų gali būti įvairių – Kremlius gali perimti grupuotę su struktūra ir įdirbiu, dalis samdinių gali pereiti į kitas privačias karines grupuotes, o reikalai Afrikoje gali patekti į kitos karinės žvalgybos globojamos organizacijos rankas.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Spaudos apžvalga

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys tradicinėje karo eigos apžvalgoje ketvirtadienio vakarą pažymėjo, kad po įvykių turtingo trečiadienio ketvirtadienis rodosi „begėdiškai ramus“.

„Tačiau taip nėra – fronte ir toliau vyksta sunkūs mūšiai“, – pridūrė jis.

Po trumpos pertraukėlės rusai vėl pradėjo išpuolius ir kontratakas Kreminos kryptyje ir prie Bachmuto, pažymėjo ekspertas. Pasak jo, stipriausias puolimas šiuose fronto ruožuose visgi vyksta informacinio mūšio lauke – „Kremliaus propaganda apie neva čia pasiektas triuškinančias „pergales“ pradėjo skelbti dar anksčiau, nei buvo iššautas pirmas artilerijos sviedinys“.

„Ukrainiečiai ir toliau išlieka labai aktyvūs prie Dniepro, upės salose ir prie Antonivkos tilto. Jie vis dar veikia nedidelėmis grupėmis, padedančiomis aptikti ir naikinti rusų artileriją ir kitas ugnies priemones. Sutelktos ir didesnės pajėgos, kurios bet kada gali forsuoti upę, ir tai neleidžia rusams permesti savo papildomų dalinių į Zaporižios kryptį“, – E.Papečkys rašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Ekspertas pažymėjo, kad Zaporižios kryptyje didžiausia intriga susijusi su tuo, ar ukrainiečiai pralaužė pirmąją gynybos liniją ar ne.

„Rusai sako, kad jų „drakono dantis“ (betoninės prieštankinės kliūtys) praėjo tik nedidelė ukrainiečių žvalgybinė grupė, kuri pasifotografavo ir atsitraukė, Ukraina teigia, kad jau prasilaužė“, – atkreipė dėmesį E.Papečkys.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Tačiau, jo nuomone, ukrainiečiams akivaizdžiai trūksta entuziazmo kalbant apie prasilaužimą, o ir „drakono dantys“ yra vaizdinga, bet ne svarbiausia gynybos linijos dalis, todėl kalbėti apie rimtą prasilaužimą kol kas dar anksti.

Gynybos linija „laužiama“ tam, kad pro susidariusį plyšį būtų galima veržtis gilyn, dezorganizuojant agresoriaus gynybą ir neleidžiant įsitvirtinti naujose linijose, aiškino karybos žinovas. 

Jo nuomone, tą padaryti ukrainiečiams bus sunku jau vien dėl Rusijos aviacijos pranašumo.

„Priminsiu, kad ukrainiečiai yra pirmieji, kurie konvenciniame kare puola priešininką, šiam turint persvarą ore. O rusai – pirmieji, kurie nesugeba aviacijos pranašumo išnaudoti. Vien už tai ukrainiečių kariai nusipelno ypatingos pagarbos“, – vertino E.Papečkys.

Ukrainos gynybos žvalgyba paskelbė įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos bepilotį orlaivį, skrendantį netoli Tarchankuto kyšulio laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje, persekioja du koviniai sraigtasparniai ir vienas lėktuvas

Pažymima, kad Gynybos žvalgybos bepiločiai orlaiviai vis rečiau nukenčia ne tik susidūrę su Rusijos priešlėktuvine gynyba, bet ir po tiesioginės akistatos su rusų orlaiviais.

„Nepaisant nuolatinės ugnies, mūsų bepilotis orlaivis paliko „mūšio lauką“ nenukentėjęs ir sėkmingai grįžo į bazę“, – rašoma pranešime prie susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbto vaizdo įrašo.

„Jie kažkokie kreivi...“, – situaciją komentavo bepiločio orlaivio operatorius.

Anksčiau pranešta, kad Ukrainos gynybos žvalgyba jau vykdo savo specialiąsias operacijas pusiasalyje – Tarchankuto kyšulyje, Majako ir Olenivkos gyvenvietėse. Pažymima, kad Kryme iškelta Ukrainos valstybinė vėliava.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad praėjusią naktį Rusijos kariuomenė į Ukrainos teritoriją paleido dvi sparnuotąsias raketas „Kalibr“. 

„Naktį į 2023 m. rugsėjo 1 d. priešas atakavo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Dvi raketos buvo paleistos iš Juodosios jūros (netoli Feodosijos)“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad viena raketa buvo sunaikinta, o kita pataikė į privačią įmonę Vinycios srityje.

Vinycios srities karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ parašė, kad buvo apgadintas turtas ir keli automobiliai. Nukentėjo trys žmonės, jiems teikiama visa reikiama pagalba.

Vėliau Kirovohrado srities karinės administracijos vadovas Andrijus Raikovyčius susirašinėjimo platformos "Telegram“ kanale pranešė, kad per rytinį aliarmą danguje virš Kirovohrado srities buvo numušta sparnuotoji raketa.

„Nebuvo padaryta jokios žalos, žmonių aukų ir sužeistųjų. Dėkojame mūsų šlovingoms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms už tai, kad išsaugojo mus gyvus!“ – rašė jis.

Pasak naujienų agentūros „Unian“, per praėjusią parą rusai į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves paleido vieną raketą ir sudavė 44 oro smūgius, iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų šaudė 70 kartų.

Dėl Rusijos atakų nukentėjo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra. 

Kerčės sąsiauris yra kertinė Rusijos karinės logistikos arterija šalies karinėms pajėgoms laikinai okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose, tad Rusija yra labai priklausoma nuo Krymo tilto ir keltų, kuriais galima įveikti sąsiaurį, kasdienėje ataskaitoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Siekdama užtikrinti galimybes kirsti sąsiaurį ir sumažinti būsimų atakų žalos mastą, Rusija greta aktyvių gynybos priemonių, tokių kaip oro gynybos sistemos, naudoja įvairias pasyvias gynybos priemones, pavyzdžiui, dūmų generatorius ir povandenines užtvaras.

Tarp kitų priemonių, skirtų tiltui apsaugoti, yra ir sunkvežimiuose montuojamų dūmų generatorių TDA-3 panaudojimas – gegužės 24 d. buvo surengtos jų panaudojimo pratybos. Šie dūmų generatoriai taip pat buvo įjungti siekiant atgrasyti grėsmes iš oro rugpjūčio 12 d., atkreipė dėmesį Gynybos ministerija.

Tuo tarpu praeitų metų rugsėjį Rusijos karinės jūrų pajėgos kelias dienas bandė ant baržų sumontuotus radiolokacinius spąstus, kurie, tikėtina, turėjo atgrasyti radarų ieškančias raketas.

Pasak britų žvalgybos, rugpjūčio 29 d. užfiksuoti vaizdai patvirtina, kad Rusija sukūrė povandeninį barjerą iš panardintų laivų ir izoliacinių buomų, kad atgrasytų nuo bepiločių antvandeninių priemonių atakų prieš Krymo tiltą.

„Pietinėje tilto dalyje barjerą sudaro keli laivai, nutolę vienas nuo kito 160 metrų atstumu. Jie yra toje pačioje vietoje, kur 2023 m. liepos 17 d. buvo surengtos Ukrainos „Sea Baby" atakos“, – rašoma ataskaitoje.

Maksimalios apsaugos priemonės reikalingos dėl tilto reikšmės logistikos sistemai ir Rusijos okupacijos simbolizmui.

Šią savaitę Ukrainoje nuskambėjęs mokyklos skambutis pakvies moksleivius į antruosius mokslo metus, vykstant plataus masto neišprovokuotai Rusijos invazijai. Realybė mokyklose karo metu – sudėtinga. Vaikai nuolat susiduria su tiesioginiu fiziniu ir psichologiniu pavojumi bei netiesioginėmis grėsmėmis. Kaip atrodys nauji mokslo metai Ukrainoje?

Teigiama, kad dėl saugumo situacijos nuo rugsėjo 1 d. mokyklos dirbs trimis formatais: asmeniniu, nuotoliniu arba mišriu. Pasak Ukrainos premjero Denyso Šmyhalio, galutinį sprendimą priims vietos valdžios institucijos, tačiau pabrėžiama, jog, esant grėsmei vaikų gyvybėms ar sveikatai, reguliarus mokymas klasėse nebus vykdomas.

Dieninis arba mišrus mokymas galimas, jei mokykloje bus įrengtos slėptuvės oro atakų atveju. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, maždaug 80-85 proc. ukrainiečių mokyklų galės pradėti mokslo metus vienu ar keliais iš šių formatų.

Vien Kyjivo srities mokyklose įrengta daugiau nei 1200 slėptuvių. Pasak Kyjivo srities karinės administracijos vadovo pavaduotojos Žanos Osypenko, valdžia daro viską, kad mokslo metai, kur tik įmanoma, prasidėtų dienine forma.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Vaikai Ukrainoje

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 470 Rusijos karių. Bendras Rusijos gyvosios jėgos nuostolių skaičius nuo invazijos pradžios siekia daugiau nei 263,4 tūkst. žmonių.

Ukrainos gynėjai sunaikino 23 tankus, 9 šarvuotąsias kovos mašinas, 23 artilerijos sistemas, vieną daugkartinio paleidimo raketų sistemą.

Pranešta, kad buvo numušti 4 bepiločiai orlaiviai.

Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija neteko 4 459 tankų, 8 613 šarvuotų kovos mašinų, 8 009 automobilių ir degalų cisternų, 5 530 artilerijos sistemų, 735 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 500 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 421 bepiločio orlaivio ir 18 laivų.

Trys Rusijos kariniai tinklaraštininkai (arba milblogeriai) buvo suimti po to, kai kritikavo Rusijos gynybos ministeriją, kaip įtariama, kariškių nurodymu, teigia Karo studijų institutas (ISW). 

Jis remiasi neseniai paskelbtais kitų milblogerių įrašais, kuriuose aptariami tariami jų kolegų komentatorių sulaikymai. 

„Rusijos milblogeriai teigė, kad 205-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados vadas ir galbūt aukštas Rusijos karinis pareigūnas įsakė Rusijos karinei kontržvalgybai sulaikyti tris Rusijos milblogerius, kurie neseniai kritikavo Rusijos gynybos ministeriją“, – teigiama jame. 

ISW teigė, kad reakcija į tariamus įsakymus sulaikyti buvo pavienė, susijusi su nedidele tinklaraštininkų, kurie nuo rugpjūčio 25 d. aptarinėjo 205-ąją atskirąją motorizuotąją šaulių brigadą, bendruomene.

Įtariamus suėmimus aptarinėjantys kariniai tinklaraštininkai teigė, kad „Rusijos gynybos ministerija greičiausiai renkasi taikinius, kurių nubaudimas neturės didelio atgarsio Rusijos informacinėje erdvėje, ir ši diskusija vargu ar užsitęs platesnėje karinių tinklaraščių erdvėje“.

Suėmimai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Ketvirtadienį Rusijos įvesta valdžia pradėjo rengti regioninius rinkimus tose Ukrainos dalyse, kurias Rusija praėjusiais metais paskelbė savo nuosavybe, siekdama įtvirtinti Maskvos valdžią vadinamosiose „naujose teritorijose“, nepaisant tebesitęsiančio konflikto.

Rusija visiškai nekontroliuoja nė vieno iš keturių regionų, kuriuose vyksta balsavimas – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono. Kartu su 2014 m. Maskvos aneksuotu Krymu jie sudaro beveik penktadalį Ukrainos teritorijos.

Trys ketvirtadaliai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos šalių per balsavimą praėjusių metų spalio mėn. pasmerkė tai, ką jos pavadino Rusijos „bandymu neteisėtai aneksuoti“ šiuos keturis regionus.

„IMAGO“/„Scanpix“/Mariupolio gyventoja dalyvauja išankstiniame balsavime

Ukrainos pareigūnai sako, kad rinkimai taip pat yra neteisėti ir rodo, kodėl neįmanoma vesti jokių taikos derybų su Maskva, kol Rusija neišves visų savo karių iš Ukrainos teritorijos.

Visuose keturiuose regionuose Maskvos parinkti gubernatoriai, tarp kurių yra ir prorusiškų politikų veteranų, ir kitų, žinomų tik vietoje, per rinkimus, kurie baigsis rugsėjo 10 d., kai Rusijoje vyks regioniniai rinkimai, siekia pilnos kadencijos.

Visi gubernatoriai kandidatuoja su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pritarimu, nes pastaraisiais mėnesiais jie prisijungė prie Kremliaus bloko „Vieningoji Rusija“ ir susiduria tik su nežymia opozicija.

Rusijos oro gynyba sunaikino link Maskvos artėjusį droną, penktadienį, praėjus dienai po panašios atakos prieš sostinę, pranešė miesto meras.

Oro gynyba netoli Liubercų rajono pietrytiniame sostinės pakraštyje sužlugdė dar vieną bandymą nuskraidinti droną į Maskvą, „Telegram“ parašė Sergejus Sobianinas. Jis pridūrė, kad pirminiais duomenimis nukentėjusiųjų ir žalos nėra, o įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Maskvoje dronas pataikė į dangoraižį

Rusijos dienraščio „Izvestija“ „Telegram“ žinutėje rašoma, kad vėl buvo uždaryti Maskvos Domodedovo ir Vnukovo oro uostai.

Į sostinę skridusį ukrainiečių droną rusų oro gynyba sunaikino ir ketvirtadienį, Voskresensko rajone, esančiame maždaug už 60 km nuo Maskvos. Prie jos artėjęs dronas taip pat buvo sunaikintas pirmadienį, dar du dronai tąkart sunaikinti virš su Ukraina besiribojančios Briansko srities.

Penktadienį virš šio regiono pajėgos sunaikino dar vieną droną, pranešė Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas, apkaltindamas Ukrainą. Aukų ir žalos nėra, sakė jis ir pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Du Ukrainos dronai penktadienį atakavo rytinėje Kursko srityje esantį Kurčatovo miestą, tačiau neaišku, ar jie pataikė į taikinius.

„Buvo apgadintas administracinis pastatas ir gyvenamasis namas“, – „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Romanas Starovoitas ir pridūrė, kad į įvykio vietą išvyko tyrėjai, kurie įvertins žalos mastą.

Kurčatovas yra maždaug už 100 km nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Kyjivo pareigūnai paprastai nei prisiima, nei neigia atsakomybę už išpuolius Rusijos teritorijoje, nors kartais netiesiogiai apie juos užsimena.

Rugpjūčio 31 d. JAV gynybos departamentas paskelbė, kad JAV bendrovė „Raytheon“ sudarė sutartį su Ukraina dėl pažangių vidutinio nuotolio raketų „oras-oras“ (AMRAAM).

Arizonoje įsikūrusiai „Raytheon“ iš įvairių šaltinių sudaryta 192 mln. dolerių vertės sutartis dėl AMRAAM raketų pirkimo. Dalis šių lėšų skirta Ukrainos saugumo paramos iniciatyvai.

Tikslios datos ir perkamų raketų skaičius kol kas neatskleidžiami.

AMRAAM yra valdomos raketos „oras-oras“, kurias naudoja JAV kariuomenės naikintuvai ir Vašingtono tarptautiniai partneriai.

Anksčiau šią vasarą Pentagonas paskelbė apie panašią maždaug 1 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl AMRAAM raketų pirkimo.

Lenkijos ir Pietų Korėjos gynybos ministrai ketvirtadienį Varšuvoje surengė derybas dėl saugumo ir paramos Ukrainai, šiai kovojant su Rusijos agresija, taip pat dėl tolesnio bendradarbiavimo ginkluotės srityje.

Lenkija iš Pietų Korėjos už dešimtis milijardų dolerių (eurų) perka ginklų ir karinės įrangos, didindama savo gynybinį potencialą, didėjant susirūpinimui dėl karo kaimyninėje Ukrainoje. Naujoji įranga taip pat pakeičia tą, kurią Lenkija perdavė Ukrainai.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas ir jo kolega iš Pietų Korėjos Lee Jong-Supas

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas Gynybos ministerijoje susitiko su savo kolega iš Pietų Korėjos Lee Jong-Supu.

Tarp įsigytos įrangos yra korėjiečių savaeigės haubicos „K9 Thunder“, tankai „K2 Black Panther“, raketų paleidimo įrenginiai „K239 Chunmoo“ ir mokomieji bei koviniai naikintuvai FA-50.

Rugpjūčio 31 d. Rusijos pajėgos 27 kartus atakavo Sumų sritį ir, pasak Sumų srities karinės administracijos, nugriaudėjo 167 sprogimai.

Taikiniais tapo Bilopilijos, Seredyna-Buda, Novoslobidske, Putyvl, Krasnopilijos, Chotino, Esmano, Velyka Pysarivka ir Šalynės bendruomenės.

Per apšaudymą buvo apgadintas traktorius ir sunkvežimis Novoslobidske ir elektros linija Krasnopilyje.

Administracija pranešė, kad Rusijos pajėgos, atakuodamos pasienio bendruomenes, naudojo minosvaidžius, artileriją, granatsvaidžius ir dronus.

Apie nukentėjusiuosius po išpuolių nepranešta.

Nors Rusijos kariuomenė iš Sumų srities pasitraukė praėjusių metų balandį, gyventojai prie sienos ir toliau beveik kasdien patiria apšaudymus.

Kalinamas buvęs prorusiškų separatistų vadas Igoris Girkinas ketvirtadienį pareiškė norįs kandidatuoti į Rusijos prezidento postą ateinančiais metais vyksiančiuose rinkimuose ir pažėrė naujos kritikos lyderiui Vladimirui Putinui.

52 metų vyras, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, liepą buvo sulaikytas dėl ekstremizmo, nes kritikavo Rusijos vadovybę.

I.Girkinas buvo suimtas po kelių V. Putiną kritikuojančių tinklaraščio įrašų ir, jei bus nuteistas, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Prezidento rinkimai Rusijoje turėtų įvykti 2024 metų kovą.

Artėjant jiems, Rusijos valdžia tęsia susidorojimą ne tik su liberalių pažiūrų kritikais, bet ir su Maskvos puolimą Ukrainoje remiančiais, tačiau prieš Kremlių nusiteikusiais veikėjais.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas Igoris Girkinas-Strelkovas

„Manau, kad esu kompetentingesnis kariniuose reikaluose nei dabartinis prezidentas ir tikrai kompetentingesnis nei gynybos ministras“, – pareiškime apie savo kandidatūrą teigė I.Girkinas.

I.Girkinas yra uolus Rusijos karo Ukrainoje rėmėjas, tačiau yra kritikavęs Rusijos karinę vadovybę.

Pranešimas buvo paskelbtas jo platformos „Telegram“ kanale, kurį seka daugiau nei 700 tūkst. žmonių, ir sulaukė daugiau nei 13 tūkst. „patinka“ paspaudimų.

I.Girkinas sakė, kad V.Putinas esąs pernelyg maloningas.

Jis teigė, kad Rusijos lyderį „už nosies vedžiojo ne tik gerbiami Vakarų ir Kyjivo partneriai, bet ir mūsų saugumo tarnybų, žvalgybos ir karinio-pramoninio komplekso vadovai“.

I.Girkinas sakė, kad jam, priešingai nei V.Putinui, nereikės nusileisti savo draugų norams ir pakenkti Rusijos ekonomikai, turėdamas omenyje daugybę kaltinimų korupcija Kremliaus adresu.

2014 metais I.Girkinas vadovavo Kremliaus remiamiems separatistams, kovojusiems su ukrainiečių kariuomene už Donecko „liaudies respubliką“ – nepripažintą separatistinį regioną Rytų Ukrainoje.

2022 metais Nyderlandų teismas už akių nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos už tai, kad 2014-ųjų liepą virš Rytų Ukrainos numušė oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvą ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės.

Jis taip pat kovojo Bosnijoje ir Hercegovinoje kartu su serbais, Dagestane ir Čečėnijoje.

Apie kandidatavimą jis paskelbė kitą dieną po to, kai Rusijos teismas patvirtino jo kardomąjį kalinimą.

Rugpjūčio 31 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Bachmuto Donecko srityje ir vakarinėje Zaporižios srityje ir, kaip pranešama, pasistūmėjo į priekį abiejuose fronto sektoriuose, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).

Ukrainos generalinis štabas ir Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pranešė, kad Ukrainos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Bachmuto ir Melitopolio (Vakarų Zaporižios sritis) kryptimis ir pasiekė neapibrėžtų laimėjimų Novodanylivkos-Novoprokopivkos (5-13 km į pietus nuo Orichivo) kryptimi Vakarų Zaporižios srityje.

H.Maliar taip pat pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė nepatikslintos sėkmės Bachmuto kryptimi.

Ukrainos generalinio štabo raketinių pajėgų ir artilerijos bei bepiločių sistemų vyriausiosios valdybos viršininkas brigados generolas Serhijus Baranovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė paritetą kontratakavimo pajėgumų atžvilgiu su Rusijos pajėgomis.

S.Baranovas teigė, kad NATO suteiktos 30-40 km nuotolio artilerijos sistemos leidžia Ukrainos pajėgoms naikinti Rusijos artilerijos sistemas ir priversti Rusijos pajėgas atitraukti savo artileriją toliau nuo fronto linijos.

ISW nuotr./Kontrpuolimas