Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Atleistas Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė atsistatydinimo raštą, prezidentas Volodymyras Zelenskis į jo vietą siūlo Krymo totorių kilmės Ukrainos politikas ir filantropas Rustemą Umerovą. Sprendimas bus priimtas šią savaitę.
- Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Straka-Zimmermann pareiškė, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra vienintelis koalicijoje, kuris blokuoja sparnuotųjų raketų „Taurus“ perdavimą Ukrainai.
- Lenkija jau pradėjo piliečių, kurie padėjo neteisėtai perkelti ukrainiečius vyrus į užsienį, perdavimą Ukrainai.
- Ukrainos gynybos ministras O.Reznikovas paskelb4, kad viena karo diena Ukrainai kainuoja 100 mln. dolerių, ir tai daugiausia padengiama valstybės lėšomis.
- Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitiko Sočyje derėtis dėl grūdų susitarimo. R.T.Erdoganas pareiškė, kad po derybų praneš „pasauliui labai svarbią žinią“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
S.Šoigu patvirtino, kad karinių pratybų „Zapad 2023“ nebus
00:36
Šių metų pradžioje Rusijai nepavyko surengti tradicinio tankų biatlono, o dabar ji nusprendė nerengti didelio masto karinių pratybų „Zapad 2023“. Tai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė komentare Rusijos žiniasklaidai.
Į žurnalistų klausimą, ar Rusija rengs pratybas „Zapad 2023“, S.Šoigu atsakė gana trumpai: „Ne, šiais metais vyksta mokymai Ukrainoje“.
Jis nepateikė jokios informacijos apie pratybų atšaukimo priežastis.
Pastaraisiais metais Rusija reguliariai rengė didelio masto karinius manevrus kartu su Baltarusijos kariuomene. Mokymai kodiniu pavadinimu „Zapad“ buvo rengiami kas dvejus metus nuo 2009 m. Rugsėjį jie vyko Baltarusijos teritorijoje ir vakariniuose Rusijos regionuose.
Ypač didelio masto šie manevrai buvo 2021 m. rugsėjį, kai Rusija jau ruošėsi įsiveržti į Ukrainą. Juose dalyvavo apie 200 000 Rusijos kariškių. Maždaug tiek pat Rusijos karių įsiveržė į Ukrainos teritoriją 2022 m. vasario mėn.
Kim Jong Unas ketina atvykti pas V.Putiną į Rusiją
23:05
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas planuoja apsilankyti Rusijoje ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jie aptars galimybę tiekti Rusijai papildomų ginklų jos karui su Ukraina ir kitus valstybių karinio bendradarbiavimo klausimus.
Apie tai rašo „The New York Times“. Pažymima, kad į retą išvyką Kim Jong Unas greičiausiai vyks šarvuotu traukiniu. Pasak pareigūnų, tikimasi, kad jis atvyks į Rusijos Vladivostoko miestą, kur susitiks su V.Putinu. Taip pat neatmetama Kim Jong Uno vizito į Maskvą galimybė.
„Putinas nori, kad Kimas sutiktų perduoti Rusijai artilerijos sviedinių ir prieštankinių raketų, o Kimas norėtų, kad Rusija suteiktų Šiaurės Korėjai pažangių technologijų palydovams ir branduoliniams povandeniniams laivams, sakė JAV pareigūnai. Kimas taip pat siekia, kad jo nuskurdusiai tautai būtų suteikta pagalba maisto produktais“, – teigiama straipsnyje.
Manoma, kad abu lyderiai atvyks į Tolimųjų Rytų federalinio universiteto miestelį Vladivostoke dalyvauti Rytų ekonomikos forume, kuris vyks rugsėjo 10–13 d. Leidinio šaltinių teigimu, Šiaurės Korėjos lyderis taip pat planuoja aplankyti Rusijos karinių jūrų pajėgų bazę Vladivostoke, kurioje švartuojasi Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno laivai.
Viena iš galimų Kimo stotelių po Vladivostoko taip pat yra Vostočnyj kosmodromas, kuriame 2022 m. balandį įvyko V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimas.
Jau kelis mėnesius JAV tvirtina, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai ginklus, skirtus karui prieš Ukrainą. Nors Pchenjanas šiuos kaltinimus neigia, Vašingtonas teigia turintis tokio bendradarbiavimo įrodymų. Baltieji rūmai pranešė, kad Šiaurės Korėja slapta tiekia Rusijai artilerijos sviedinius.
G.Nausėda: korupcija Ukrainoje stabdo vakarietiškos ginkluotės tiekimą
22:03
Korupcija Ukrainoje turi didelės įtakos Vakarų šalims sprendžiant dėl ginkluotės tiekimo Kyjivui, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai svarbi priežastis. Tai labai svarbi priežastis. Kadangi tos valstybės, kurios teikia paramą Ukrainai, yra demokratinės valstybės, reiškia, jos turi paisyti ir savo visuomenių nuotaikų, ir rinkėjų nuomonės“, – LRT televizijos laidoje „Forumas“ pirmadienį sakė šalies vadovas.
„Įsivaizduokite, kad rinkėjai vienoje ar kitoje valstybėje mato, kad yra labai ryškūs korupcijos skandalai tokioje valstybėje, į kurią yra nukreipta parama. Tai suduoda didžiulį smūgį tos valstybės reputacijai“, – pridūrė jis.
Taip G.Nausėda kalbėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sekmadienį nusprendus gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą pakeisti Rustemu Umerovu, kuris nuo praėjusių metų vadovauja Valstybės turto fondui.
Nors V.Zelenskis savo pranešime apie korupciją neužsiminė, pastaruoju metu Ukrainos gynybos ministeriją krečia tyrimai dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo įsigyjant ginkluotę.
„Man visiškai suprantamas Ukrainos prezidento Zelenskio noras kiek galima apsivalyti nuo tų korupcijos apnašų, kurios vis dar egzistuoja, ir tuo pačiu apvalyti Ukrainos įvaizdį tarptautinės bendruomenės akyse. Kadangi nuo to tikrai priklauso ne tiktai dabartinė parama, bet ir ypatingai ta parama, kuri bus skirta dar ateityje“, – sakė G.Nausėda.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Popiežius: komentarai apie Rusiją susiję su kultūra
20:46
Popiežius Pranciškus pirmadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį sakydamas Ukrainoje pasipiktinimą sukėlusią kalbą apie Rusiją, turėjo omenyje turtingą Rusijos kultūrinę tradiciją.
Rugpjūčio 25 dieną vaizdo žinutėje jauniesiems rusų katalikams 86 metų pontifikas sakė, kad jie turėtų prisiminti, jog yra „didžiosios Rusijos – didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, kurioje tiek daug kultūros, tiek daug žmogiškumo, vaikai“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka pavadino šias pastabas imperialistine propaganda ir labai netinkamomis.
„Tai sakydamas negalvojau apie imperializmą, kalbėjau apie kultūrą“, – popiežiaus lėktuve po kelionės į Mongoliją žurnalistams sakė Pranciškus.
Jis teigė, kad šiomis pastabomis skirtos jauniesiems rusams priimti savo paveldą.
„Rusų kultūra yra labai graži ir gili, ir to nepanaikina politinės problemos, – sakė jis. – Jie turėjo tamsių politinių metų, bet paveldas visada išlieka.“
Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais Rusijos invazijos, prasidėjusios 2022-ųjų vasarį, mėnesiais jis sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.
Šių metų pradžioje taikos pastangoms jis paskyrė įtakingą kardinolą, kuris nuo to laiko lankėsi tiek Maskvoje, tiek Kyjive.
Kyjivo pareigūnai: pranešimai apie užminuotas mokyklas ir kolegijas buvo melagingi
20:10
Kyjivo pareigūnai pirmadienį pareiškė, kad patikrino visas miesto vidurines mokyklas ir kad anksčiau gauti pranešimai apie grasinimus susprogdinti bombas sostinės švietimo įstaigose buvo melagingi.
Šių mokslo metų pradžioje Kyjive 240 tūkst. vaikų pasirinko mokytis mokykloje, o ne nuotoliniu būdu, praneša miesto savivaldybė.
„Po grasinimo apie padėtas bombas buvo kruopščiai patikrintos visos Kyjivo vidurinės mokyklos. Informacija nepasitvirtino. Skambutis buvo melagingas“, – socialiniame tinkle pranešė miesto karinė administracija.
Anksčiau pirmadienį ji nurodė, kad sostinės policija gavo pranešimą apie grasinimą susprogdinti bombas visose Kyjivo mokyklose ir kolegijose.
Penktadienį, pirmąją naujų mokslo metų dieną, taip pat buvo gautas grasinimas susprogdinti bombas.
„Po kruopštaus patikrinimo ši informacija nepasitvirtino“, – teigė miesto karinė administracija.
V.Putinas Ukrainos kontrpuolimą vadina nesėkme
18:11
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį nesėkme pavadino Kyjivo kontrpuolimą siekiant atkovoti Maskvos užimtas Ukrainos teritorijas.
„Kalbant apie stringantį kontrpuolimą, nėra taip, kad jis strigtų. Tai nesėkmė“, – pareiškė V.Putinas per bendrą spaudos konferenciją su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu Sočyje.
„Bet kuriuo atveju, šiandien būtent taip atrodo. Pažiūrėsime, kas bus toliau. Tikiuosi, kad ir toliau bus taip“, – pridūrė V.Putinas.
V.Putinas: Rusija gali atgaivinti sandorį dėl Ukrainos grūdų, jei bus įvykdytos sąlygos
17:27
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė, kad Maskva yra pasirengusi atgaivinti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, kai tik bus panaikinti apribojimai Rusijos eksportui.
„Būsime pasirengę svarstyti galimybę atgaivinti grūdų susitarimą (...) ir padarysime tai, kai tik bus visiškai įgyvendinti visi susitarimai dėl apribojimų rusiškų žemės ūkio [produktų] eksportui panaikinimo“, – per spaudos konferenciją po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu sakė V.Putinas.
Tačiau pridūrė, jog Rusija jau baigia sudaryti paktą dėl nemokamo grūdų tiekimo šešioms Afrikos valstybėms.
R.T.Erdoganas po pirmadienio derybų sakė, kad Ankara parengė naujų pasiūlymų su Jungtinėmis Tautomis dėl grūdų susitarimo atgaivinimo.
„Parengėme naują pasiūlymų paketą konsultuodamiesi su JT. Manau, kad įmanoma gauti rezultatų. Manau, kad netrukus bus pasiektas sprendimas, atitiksiantis Turkijos lūkesčius“, – bendroje spaudos konferencijoje Sočyje sakė turkų prezidentas.
R.T.Erdoganas taip pat nurodė, jog Ankara nepritaria alternatyviems pasiūlymams, pateiktiems po to, kai Maskva liepą sužlugdė susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
„Alternatyvūs pasiūlymai (...) negalėjo pasiūlyti tvaraus, saugaus ir ilgalaikio modelio, pagrįsto šalių bendradarbiavimu“, – sakė R.T.Erdoganas.
Kyjivas: turime įrodymų, kad Rusijos dronai smogė NATO teritorijai
17:06
Nors Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminita Odobescu ir paneigė, jog per naktinį Izmajilo uosto apšaudymą neįvardintas skaičius dronų nukrito ir sudužo Ruminijos teritorijoje, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, jog yra beprasmiška neigti, kad dronai „Shahed“ nukrito į Rumunijos teritoriją.
Pasak naujienų agentūros „Unian“, pokalbio su žurnalistais metu D.Kuleba pareiškė, jog NATO valstybės narės linkusios nesureikšminti įvykių, vykstančių tiesiogiai pasienyje su Ukraina, aiškinimo.
„Manau, kad šiuo konkrečiu atveju dabar tiriami visi įvykio aspektai. Beprasmiška neigti, kad ten kažkas nukrito, ir mes autoritetingai, su įrodymais tvirtiname, kad tai buvo „Shahed“ dronai, nes yra nuotraukų, patvirtinančių, kad ten kažkas įvyko ir nukrito.“
„Tačiau akivaizdu, kad jie, kaip suvereni institucija, padarė pertrauką, kad galėtų atlikti išsamų tyrimą ir padaryti išvadas“, – pridūrė ministras.
D.Kuleba pabrėžė, kad būtina atvirai kalbėti apie tai, jog egzistuoja „tendencija bandyti neeskaluoti partnerių tam tikrų įvykių interpretacijos, siekiant tiesiog neįsitraukti į tiesioginį konfliktą“.
Jis pažymėjo, kad tai pasakytina ne tik apie įvykius Ukrainoje, bet ir apie Lenkiją, kai ji nukentėjo nuo dirbtinio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos.
„Mums visiškai aišku, kas įvyko“, – sakė D.Kuleba.
Ankčiau pirmadienį Ukrainos įstatymų leidėja Oksana Savčiuk Ukrainos televizijai teigė mananti, kad griežtas Rumunijos paneigimas gali būti NATO pastangų užkirsti kelią tiesioginiam karui su Rusija dalis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Azovo jūroje sudužo Rusijos sraigtasparnis Ka-52
15:44
Penktadienį Azovo jūroje sudužo Rusijos kovinis sraigtasparnis Ka-52, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ naujienų kanalas „Baza“.
Kanalo šaltinių gelbėjimo tarnybose duomenimis, sraigtasparnis sudužo rugsėjo 1 d. rytą Azovo jūroje, maždaug už 1,5 km nuo kranto linijos.
Pagal preliminarią versiją, avariją sukėlė sudėtingos oro sąlygos – vietovėje tvyrojo stiprus rūkas.
Pranešama, kad lėktuve Ka-52 buvo du įgulos nariai. Jie buvo evakuoti per gelbėjimo operaciją.
Pažymėtina, kad tai ne vienintelis sraigtasparnio avarijos Rusijoje atvejis pastaruoju metu.
Pavyzdžiui, rugpjūčio 29 d. Čeliabinsko srityje sudužo Rusijos saugumo tarnybai priklausantis sraigtasparnis Mi-8. Žuvo visi trys sraigtasparnyje buvę žmonės.
Be to, liepos 27 d. Altajuje sudužus sraigtasparniui Mi-8, žuvo šeši žmonės.
A.Anušauskas: naujam Ukrainos gynybos ministrui reiks pastangų kuriant ryšius su Vakarais
14:32
Naujajam Ukrainos gynybos ministrui reikės pastangų kuriant ryšius su Vakarų lyderiais, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, komentuodamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą pakeisti jo kolegą šioje šalyje Oleksijų Reznikovą.
„Šis ministras buvo pačiu sunkiausiu laikotarpiu (...). Man teko su juo susitikti pirmą kartą dar iki karo bei po kelių savaičių karui prasidėjus – išties jis turi gerus ryšius su daugeliu gynybos ministrų, daugeliu šalių. Perduoti automatiškai savo ryšių negali. Naujam ministrui reikės pastangų tuos ryšius, kanalus susikurti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Anušauskas.
O.Reznikovas, paskirtas likus trims mėnesiams iki Maskvos invazijos, vadovavo Kyjivo deryboms dėl pajėgų aprūpinimo modernia ginkluote iš sąjungininkų.
Jis atleistas pačiame Kyjivo kontrpuolimo įkarštyje ir Ukrainai apskritai kovojant su korupcija pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
