Svarbiausios žinios
- Oleksijus Reznikovas oficialiai atleistas iš gynybos ministro pareigų po antradienį įvykusio balsavimo Ukrainos parlamente, Aukščiausiojoje Radoje.
- Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas planuoja apsilankyti Rusijoje ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir, pasak „The New York Times“, aptarti ginklų tiekimo Maskvai subtilybes.
- Karališkojo jungtinių tarnybų instituto ekspertai pastebėjo, kad sumažėję Rusijos artilerijos pajėgumai gali dar labiau susilpninti Rusijos gynybą tam tikruose sektoriuose.
- Ukrainos karo ekspertas: kito Ukrainos kariuomenės proveržio žymė bus Tokmako išlaisvinimas, jo operatyvinis apsupimas arba pasitraukimas į pietus nuo kelio Tokmakas-Pologai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
RUSI ekspertai papasakojo, kaip ukrainiečiai ir rusai pakeitė savo taktiką per pastaruosius metus
21:37 Atnaujinta 21:58
Ukrainos kariuomenės judėjimo į pietus tempai yra adekvatūs sunkumams, su kuriais susiduria ukrainiečiai. Tolesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimai labai priklausys nuo Vakarų gebėjimo paspartinti reikiamos ginkluotės tiekimą.
Taip teigiama Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) ataskaitoje, kurią parengė autoritetingi karo ekspertai Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas.
Rusija adaptavo savo taktiką
Analizuodami Ukrainos kontrpuolimo eigą, jie atkreipė dėmesį į ryškius rusų taktikos pokyčius. Svarbiausia buvo smarkiai padidėjęs minų laukų mastas. Vietoj „standartinio“ 120 metrų pločio minų juostos, rusai pradėjo rengti iki 500 metrų pločio minų laukus.
Antroji rusų inovacija buvo ta, kad pasitraukę iš gynybinių pozicijų, vietoj to, kad jas apšaudytų artilerijos ugnimi, jie patys jas susprogdina. Dėl to, kad okupantai nusileidžia ukrainiečiams kontrbaterinėje kovoje ir dėl kai kurių kitų priežasčių, rusai pradėjo naudoti naują metodą – nuotolinį prarastų pozicijų naikinimą savadarbiais sprogmenimis.
Rusai taip pat perėjo prie pasalų taktikos, vietoj artilerijos ir oro smūgių naudodami prieštankines valdomas raketas. Atskiru galvos skausmu ukrainiečiams tapo rusų sraigtasparniai Ka-52 „Aligator“, naudojantys prieštankines valdomas raketas iš didelio atstumo.
RUSI analitikai „nerimą keliančia tendencija“ laiko Rusijos kariuomenės atsitraukimą nuo įprastos doktrinos masiškai naudoti artileriją ir perėjimą prie gudresnių karybos metodų.
Rusai dabar stengiasi šaudyti ne į plotus, o į žvalgybinius taikinius, dėmesį sutelkdami ne į sviedinių sunaudojimo normatyvus, o į pasiektus rezultatus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė ir sunkumai kontrpuolime
Analitikai pažymi, kad bandymai kontrpuolimo pradžioje padaryti greitą proveržį lėmė „neadekvatų Ukrainos dalinių technikos praradimo lygį“. Todėl Ukrainos vadovybė buvo priversta keisti puolimo operacijų vykdymo taktiką.
Ataskaitoje pažymima, kad naujoji Ukrainos puolimo taktika grindžiama aiškiu veiksmų planavimu. Tai leidžia žengti į priekį su minimaliais nuostoliais, tačiau žengimo į priekį tempas tapo labai lėtas – 700–1200 metrų per penkias dienas. Tai leidžia Rusijos pajėgoms „persikrauti“ patyrus nuostolių.
Vis dėlto analitikai mano, kad laipsniškas Rusijos pajėgų išsekimas „laikui bėgant lems gynybos pablogėjimą, o kai bus pasiekta kritinė nuostolių masė, šis pablogėjimas gali tapti nelinijinis“.
Svarbiausiu ukrainiečių pasiekimu vasaros kampanijoje analitikai laiko jos ryškų pranašumą prieš rusus kontrbaterinėje kovoje. Tačiau išlaikyti šį pranašumą gali trukdyti tinkamų naudoti artilerijos pabūklų trūkumas, atsarginių vamzdžių stygius ir lėtas 155 mm šaudmenų tiekimas.
Todėl RUSI pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti nuolatinį artilerijos sistemų ir šovinių tiekimą iš šalių partnerių. Ukrainai taip pat reikalingos artilerijos gynybos nuo Rusijos bepiločių orlaivių kamikadzių „Lancet“, kurie tapo didele problema, sistemos.
„Jei to nepavyks pasiekti, bus pakenkta būtinosioms prielaidoms Ukrainai kitais metais toliau daryti pažangą“, – teigė analitikai.
Kalbant apie Vakarų tiekiamą šarvuotąją techniką, ji pasirodė esanti nepalyginamai geresnė už sovietinę įgulos išgyvenamumo atžvilgiu. Be to, vasaros kampanijos patirtis parodė, kad po priešo pataikymo vakarietiškos šarvuotosios mašinos dažniausiai tiesiog praranda judrumą, o ne yra visiškai sunaikinamos. Po remonto jos gali grįžti į tarnybą. Tačiau tam reikia, kad Ukrainos partneriai nuolat tiektų remontui reikalingas atsargines dalis.
Ko reikia iš Vakarų
Be minėtų reikalavimų, kuriuos dabartinio karo realijos kelia Ukrainos šalims partnerėms, RUSI analitikai pažymi, kad svarbu ir keletas kitų dalykų.
Pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenei labai reikia didesnių minų žvalgybos pajėgumų. Visų pirma jai reikia sistemų, skirtų algoritmiškai analizuoti bepiločių orlaivių vaizdus, kad būtų galima greitai sudaryti minų laukų žemėlapius. Be to, platūs išminavimo pajėgumai leistų Ukrainai išvengti didelių Vakarų tiekiamos karinės įrangos nuostolių.
Kitas svarbus klausimas – štabo karininkų mokymas. Analitikai pripažįsta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų koviniai karininkai, techninis personalas ir kareiviai dažnai yra gerai parengti, tačiau Ukrainos kariuomenei trūksta patyrusių štabo karininkų.
Pažymėtina, kad RUSI mano, jog NATO požiūris, kai akcentuojami akademiniai karininkų kursai, yra klaidingas. Vietoj to analitikai siūlo sutelkti dėmesį į Rusijos ir Ukrainos karo specifiką, kad Ukrainos karininkų mokymas būtų orientuotas į realius Ukrainos kariuomenės poreikius.
Visų pirma analitikai pateikia pasenusių mokymo metodų Vakaruose pavyzdį, kai vis dar neatsižvelgiama į masinio atakos ir žvalgybos dronų naudojimo šiuolaikiniame kare veiksnį. Be to, dėl tam tikros taikos meto biurokratijos Ukrainos kariai Europos poligonuose negali treniruotis artimomis kovai sąlygomis.
Dabar svarbus klausimas yra tolesnis ginklų ir šaudmenų tiekimas Ukrainai, nuo kurio priklausys kovinių veiksmų dinamika žiemos laikotarpiu.
„Dabar jau aišku, kad konfliktas užsitęs. Todėl svarbu, kad Ukrainos tarptautiniai partneriai investuotų dabar, siekdami užtikrinti ilgalaikį pranašumą Ukrainai. Laiku nepakoregavus paramos, 2024 m. už tai teks brangiai sumokėti“, – pažymi ataskaitos autoriai.
Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje: Ukrainos generolas įvardijo tikėtiną variantą ir laiką
19:08
Sąmokslas Rusijos kariuomenėje arba Vladimiro Putino artimiausioje aplinkoje gali lemti karo pabaigą ne tik karinėmis priemonėmis. Toks variantas yra labiausiai tikėtinas, pareiškė generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas, Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas 2020–2021 metais.
„Elitas turi suprasti, kad išsaugoti savo turtų ir padėties neįmanoma be V.Putino nušalinimo. Nes Putinas kovos ne tik iki paskutinio ruso, bet ir iki jų paskutinio cento. Todėl elitas suinteresuotas Putino nušalinimu ir taikos derybų su Vakarais bei Ukraina pradžia“, – interviu agentūrai UNIAN sakė V.Kondratiukas.
Jo nuomone, Rusijos elitas yra pasirengęs įgyvendinti savo planą per artimiausius 4–5 mėnesius – iki kitų metų kovą vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų: „Būtent tai leis jiems rinkimams iškelti naują žmogų su nauja programa ir sustabdyti „specialiąją karinę operaciją“.
Šiomis dienomis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą gali baigtis iki 2023 m. pabaigos, tačiau tam tikromis sąlygomis.
Ukrainos lyderis pažymėjo, kad „sudėtinga kalbėti“ apie karo pabaigos datą, tačiau tai gali įvykti artimiausiais mėnesiais. Viskas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant Ukrainos pajėgų kontrpuolimo sėkmę.
Rusija kaltina Australiją įsitraukus į karą Ukrainoje
17:35
Antradienį Rusija pareiškė, kad taikiniams Rusijos teritorijoje atakuoti Ukraina pasitelkė Australijoje gamintus bepiločius orlaivius. Tai, Rusijos vertinimu, vis labiau įtraukia Okeanijos valstybę į konfliktą.
„Pasirodo, Australijos bepiločiai orlaiviai iš tikrųjų naudojami smogti taikiniams Rusijoje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
M.Zacharova apkaltino Australijos vyriausybę, kad ji „entuziastingai prisideda prie antirusiškos kampanijos, nukreiptos iš Vašingtono“, o nuo viešosios nuomonės bando nuslėpti „nepavydėtinas aplinkybes, rodančias, kad Australija vis labiau įtraukiama į konfliktą Ukrainoje“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Toks buvo jos atsakymas į klausimą apie praėjusią savaitę laikraštyje „Sydney Morning Herald“ pasirodžiusį pranešimą, kad ukrainiečiai panaudojo australų bepiločius orlaivius atakuodami aerodromą Rusijos Kursko mieste.
Praeitą savaitę pasaulio žiniasklaidoje staigiai pasklido informacija, kad atakoms prieš Rusijos teritoriją, o konkrečiai karinį areodromą Kursko mieste, buvo panaudoti australų gamybos kartoniniai dronai.
Plačiau apie kartoninius dronus, kuriuos mūšio lauke naudoja Ukraina, skaitykite ČIA.
Ukraina modifikavo „Neptun“ raketas: kokie jų pagrindiniai privalumai?
17:08
Ukraina pareiškė, kad papildė savo arsenalą nauja ilgojo nuotolio raketa, kuri gali atakuoti ne tik laivus, bet ir antžeminius taikinius.
Kaip rašo „Kyiv Independent“, modernizuota raketa R-360 „Neptun“ gali smogti taikiniams Rusijoje, o tai, tikėtina, bus svarbus karo momentas, nes Vakarai buvo apriboję Ukrainos galimybes naudoti jų suteiktus ginklus atakuojant Rusijos teritoriją.
Ukraina teigė, kad naujoji šalies viduje sukurta raketų sistema praėjusį mėnesį Kryme sunaikino V.Putino itin vertinamą Rusijos raketinę sistemą S-400 „Triumf“.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tviteryje teigė, kad raketa, kuria smūgiuota, buvo visiškai nauja ir moderni.
Tas pats pareigūnas teigė, kad modernizuojant raketą bus siekiama padidinti jos veikimo nuotolį, jog ji galėtų smogti Maskvai mažiausiai iš 600 kilometrų atstumo.
Jei raketos veikimo nuotolis išties bus toks, tai reiškia, kad Ukrainos galimybės smogti į Rusijos užnugario vietoves pasikeis, o tai turės didelės reikšmės karo eigai.
Šia raketa taip pat buvo nuskandintas laivas „Moskva“ – pagrindinis Rusijos Juodosios jūros laivyno laivas.
Originalią raketą sukūrė „Luch Design Bureau“, viena didžiausių Ukrainos gynybos pramonės įmonių. Pasak JAV gynybos svetainės „Navy Recognition“, 4,8 metrų ilgio raketa turi 150 kilogramų kovinę galvutę, sveria 870 kilogramų ir gali pataikyti į taikinius, esančius už 305 kilometrų.
Rusijoje sulaikytas matematikas praėjus kelioms minutėms po paleidimo iš kalėjimo
16:43
Rusijos valdžios institucijos pirmadienį dėl kaltinimų terorizmu sulaikė matematiką, ką tik atlikusį laisvės atėmimo bausmę už chuliganizmą.
Rusijos žiniasklaida nurodė, kad 30-metis Azatas Miftachovas buvo sulaikytas praėjus kelioms minutėms po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos.
Jo advokatė Svetlana Sidorkina Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS nurodė, kad A.Miftachovas kaltinamas terorizmo teisinimu. Šiuos kaltinimus jis neigia.
2019-aisiais A.Miftachovas buvo sulaikytas ir apkaltintas išpuoliu prieš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ biurą Maskvoje, šiuos kaltinimus jis atmetė. Tuo metu jis studijavo matematikos magistrantūroje ir laikėsi anarchistinių pažiūrų.
Jis taip pat nurodė, kad nelaisvėje buvo kankinamas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija surado, ką apkaltinti sabotažu prieš savo pareigūną
15:51
Rusija pranešė, kad laikinai okupuotoje Rytų Ukrainoje sulaikė moterį, kuri esą bandė nužudyti pareigūną per išpuolį, kurio metu buvo sužeisti jis ir jo sūnus, pranešė naujienų agentūra „Agence France-Presse“ (AFP).
„Sulaikytas įtariamasis dėl pasikėsinimo nužudyti buvusį Luhansko liaudies respublikos muitinės komiteto pirmininką, – pranešė Rusijos tyrimų komitetas. – Vyras ir jo sūnus patyrė daugybinius sužeidimus ir šiuo metu yra gydymo įstaigoje“.
Nors tyrimų komitetas, dirbantis su sunkiais nusikaltimais, nepaminėjo pareigūno pavardės, tačiau valstybinė naujienų agentūra „Yass“ ir Ukrainos žiniasklaida jį įvardijo kaip Jurijų Afanasjevskį, kuriam taikomos Europos Sąjungos, Šveicarijos, Kanados ir Japonijos sankcijos dėl finansavimo Ukrainai priešiškoms grupuotėms.
Maskva teigė, kad įtariamoji yra pagrindinio regiono miesto Luhansko gyventoja, ir tvirtino, kad rugsėjo 3 d. ji pareigūnui davė „telefoną su sprogstamuoju įtaisu“. Teigiama, kad įtaisas „įsijungė po to, kai telefonas buvo aktyvuotas“.
Sabotažo aktai ir išpuoliai Rusijos kontroliuojamoje Ukrainoje buvo dažni per visą Maskvos puolimą ir kartais priskiriami Kyjivo saugumo pajėgoms.
Britų parlamentaras: yra kitoks būdas sugrąžinti Krymą po Ukrainos vėliava
15:15
Kalbant apie Ukrainos teritorijų išlaisvinimo iš Rusijos okupacijos perspektyvas, būtina atskirti žemyninę Ukrainą nuo Krymo, nes pusiasalio išlaisvinimas yra kitokio masto iššūkis, interviu metu ukrainiečių nepriklausomam naujienų portalui „Liga.net“ pareiškė Jungtinės Karalystės parlamento Gynybos komiteto pirmininkas Tobiasas Ellwoodas, pažymėjęs, kad užsitęsusi okupacija gerokai atitolino Krymo gyventojus nuo Ukrainos.
„Turime turėti pasiekiamų tikslų. Žemyninės Ukrainos išlaisvinimas yra visiškai įmanomas. Krymas yra kitokio masto iššūkis. Bent jau dėl ten dislokuotų Rusijos karių skaičiaus. Bet taip pat ir dėl to, kad aneksija atitolino juos (Krymo gyventojus – red.) nuo Ukrainos“, – pažymėjo parlamentaras.
Kartu jis pažymėjo, kad Krymą be jokios abejonės reikia išvaduoti, tačiau tam gali prireikti subtilesnės strategijos.
„Suprantu, kad tai yra prezidento (Volodymyro) Zelenskio reikalavimas. Jis sako, kad nori, jog būtų išlaisvinta visa šalis. Ir aš su tuo visiškai sutinku. Tačiau mano nuomone, Krymui reikia subtilesnės strategijos.
Jei pažvelgtume į Antrojo pasaulinio karo pavyzdį, Vakarų Vokietiją ir Rytų Vokietiją, tai vakarinė dalis ėmė klestėti, ekonomika augo, visi ėmė džiaugtis gyvenimu ir buvo laisvi. Koks buvo gyvenimas Rytų Vokietijoje? Patys rytų vokiečiai sakė: „Aš nenoriu, kad mane taip valdytų. Noriu grįžti atgal“, – priminė T.Ellwoodas.
Jo nuomone, Krymo gyventojai gali norėti grįžti po Ukrainos vėliava, tačiau tam turi būti sudarytos tam tikros sąlygos.
„Jei Ukraina sugebės išstumti Rusijos kariuomenę, pademonstruos stabilumą, plėtos ekonomiką, įstos į ES ir NATO, tada žmonės Kryme pasakys: „Ne taip jau gerai gyventi su rusais. Kodėl mums negrįžti į Ukrainą?“
Manau, kad tai tikėtina ir diplomatiškesnė išeitis mūšio, kurio prireiktų, fone. Galbūt nepavyks laimėti visų širdžių ir protų, nes Kryme yra žmonių, kurie linksta į Rusiją, o ne į Vakarus. Taigi įtikinkite juos parodydami, kad Ukraina ilgainiui yra sėkmės istorija“, – savo idėją dėstė jis.
T.Ellwoodas taip pat pažymėjo, kad kai kurių ekspertų teiginiai, jog Krymą galima izoliuoti, t.y. faktiškai paversti jį sala ir priversti rusus pasitraukti, kaip tai buvo padaryta praėjusį rudenį su Chersonu, yra abejotini, nes tam nepritartų Vakarai.
„Izoliuotame krašte žmonėms reikia gyventi, iš kažkur gauti maisto ir vandens. Turėtume būti atsargūs su tokiais pareiškimais. Tačiau pabrėžiu ukrainiečiams: esu tik komentatorius, stebėtojas iš šalies, tai tik mano nuomonė. Mums reikia kažko, su kuo Vakarai greičiausiai sutiktų. O aš jaučiu, kad Vakarai mažiau linkę pritarti reikšmingai intervencijai Kryme. Su žemynine Ukraina viskas labai paprasta, visi sutinka dėl jos išlaisvinimo. Manau, kad mums reikia kitokio pokalbio apie tai, ką daryti su Krymu“, – pabrėžė Jungtinės Karalystės parlamento narys.
Iš Ukrainos per Juodąją jūrą išplaukė dar trys laivai
15:06
Dar trys laivai galėjo išplaukti iš Ukrainos per Juodąją jūrą, nepaisant to, kad buvo nutrauktas Jungtinių Tautų sudarytas susitarimas, pagal kurį buvo leista eksportuoti grūdus iš Odesos regiono uostų, tačiau šį kartą jie gabeno metalo gaminius.
Laivai gabena Ukrainos plieno gamintojų ir kalnakasių produkciją, įskaitant „daugiau kaip 76 tūkst. tonų valcuoto plieno, pagaminto bendrovėse „Azovstal“, „Zaporožstal“, „Kamet Steel“ ir „ArcelorMittal Kryvyi Rih“, taip pat 172 tūkst. tonų geležies rūdos koncentrato, pagaminto „Metinvest Group“ kasybos ir perdirbimo gamyklose, sakoma antradienį paskelbtame „Metinvest“ pranešime.
Tarptautinė plieno ir kasybos grupė vykdo veiklą Ukrainoje, taip pat kitose Europos šalyse ir JAV.
Bendrovė „Metinvest“ teigė, kad laivai sugebėjo veiksmingai pralaužti, kaip ji vadina, Rusijos vykdomą Ukrainos uostų „jūrų blokadą“ ir taip atverti kelią tolesniam eksportui.
„Tai reiškia spartesnį Ukrainos ekonomikos, kuri patyrė didžiulių nuostolių, be kita ko, dėl Rusijos Federacijos neteisėtos Ukrainos uostų blokados, atsigavimą“, – pažymėjo bendrovės generalinio direktoriaus projektų biuro vadovas Oleksandras Vodovizas ir pridūrė, kad visiškas uostų atblokavimas visiems kroviniams padės „Ukrainos ekonomikai kasmet atnešti papildomų dešimčių milijardų dolerių pajamų užsienio valiuta“.
O.Reznikovas oficialiai atleistas iš Ukrainos gynybos ministro pareigų
15:01 Atnaujinta 15:23
Oleksijus Reznikovas oficialiai atleistas iš gynybos ministro pareigų po antradienį įvykusio balsavimo Ukrainos parlamente, Aukščiausiojoje Radoje, pranešė CNN.
Baigiamojoje kalboje prieš balsavimą dėl jo atleidimo O.Reznikovas pripažino, kad buvo padaryta tam tikrų klaidų, tačiau daugiausia dėmesio skyrė savo vadovaujamos tarnybos sėkmei sprendžiant Rusijos plataus masto invazijos klausimą.
„Nors ir būdami civilinė agentūra, karo metu mes įgijome pajėgumų, kokių Europa neturėjo 80 metų, – pareiškė jis įstatymų leidėjams. – Nuo šios dienos Ukraina fiziškai arba įsipareigojimų forma gavo karinės paramos sumą, kuri vertinama iki 100 mlrd. dolerių.“
„Mes išlikome kaip valstybė ir tauta. Ir pradėjome įgyvendinti savo pergalės planą“, – pridūrė O.Reznikovas.
Jis pripažino, kad „buvo tam tikrų klaidų“, o tada padėkojo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už paramą.
„Esu dėkingas Ukrainos prezidentui už pasitikėjimą, paramą ir galimybę tarnauti savo šaliai tamsiausiu metu. Dėkoju vyriausybei ir Ukrainos parlamento kolegoms už komandinį darbą. Esu dėkingas kiekvienam ir kiekvienam, šiandien ginančiam Ukrainą mūšio lauke“.
Jo atleidimas iš pareigų buvo priimtas 327 balsais „už“, keturiems balsavus „prieš“ ir 11 susilaikius. Iš 365 įstatymų leidėjų 23 nebalsavo.
Nepaisant atleidimo iš pareigų, vaizdo įraše matyti, kaip Reznikovas, įėjęs į posėdžių salę, buvo sutiktas plojimais, o keli įstatymų leidėjai buvo matomi net stovintys.
Ar trečiadienį Ukraina turės naują ministrą?
Aukščiausioji Rada atleido ir Rustemą Umerovą, ėjusį Valstybės turto fondo vadovo pareigas, kuriose jis buvo nuo praėjusių metų rugsėjo 7 d., susirašinėjimo platformoje „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos parlamento narys Jaroslavas Železniakas.
Pasak jo, šiam sprendimui pritarė 302 parlamento nariai. J.Železniakas taip pat pranešė, kad trečiadienį, rugsėjo 6 d., R.Umerovas vėl kreipsis į deputatus, bet jau kaip kandidatas į gynybos ministro postą, kuris atsilaisvino po antradienį įvykusio balsavimo dėl O.Reznikovo atsistatydinimo.
„Rytoj, tikimės, vėl bus paskirtas Ukrainos gynybos ministros“, – sakė jis.
A.Dulkys šią savaitę lankosi Ukrainoje
14:33
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę lankosi Ukrainoje.
„Ministras šią savaitę yra išvykęs į komandiruotę Ukrainoje, daugiau informacijos saugumo sumetimais nėra viešinama“, – BNS antradienį sakė ministro atstovas Tomas Bagdonas.
A.Dulkį šiuo metu pavaduoja švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, o nuo ketvirtadienio – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
