Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje: Ukrainos generolas įvardijo tikėtiną variantą ir laiką

Ukrainos kariuomenės judėjimo į pietus tempai yra adekvatūs sunkumams, su kuriais susiduria ukrainiečiai. Tolesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimai labai priklausys nuo Vakarų gebėjimo paspartinti reikiamos ginkluotės tiekimą. 

Taip teigiama Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto (RUSI) ataskaitoje, kurią parengė autoritetingi karo ekspertai Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas.

Rusija adaptavo savo taktiką

Analizuodami Ukrainos kontrpuolimo eigą, jie atkreipė dėmesį į ryškius rusų taktikos pokyčius. Svarbiausia buvo smarkiai padidėjęs minų laukų mastas. Vietoj „standartinio“ 120 metrų pločio minų juostos, rusai pradėjo rengti iki 500 metrų pločio minų laukus.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Antroji rusų inovacija buvo ta, kad pasitraukę iš gynybinių pozicijų, vietoj to, kad jas apšaudytų artilerijos ugnimi, jie patys jas susprogdina. Dėl to, kad okupantai nusileidžia ukrainiečiams kontrbaterinėje kovoje ir dėl kai kurių kitų priežasčių, rusai pradėjo naudoti naują metodą – nuotolinį prarastų pozicijų naikinimą savadarbiais sprogmenimis.

Rusai taip pat perėjo prie pasalų taktikos, vietoj artilerijos ir oro smūgių naudodami prieštankines valdomas raketas. Atskiru galvos skausmu ukrainiečiams tapo rusų sraigtasparniai Ka-52 „Aligator“, naudojantys prieštankines valdomas raketas iš didelio atstumo.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos sraigtasparnis Ka-52

RUSI analitikai „nerimą keliančia tendencija“ laiko Rusijos kariuomenės atsitraukimą nuo įprastos doktrinos masiškai naudoti artileriją ir perėjimą prie gudresnių karybos metodų.

Rusai dabar stengiasi šaudyti ne į plotus, o į žvalgybinius taikinius, dėmesį sutelkdami ne į sviedinių sunaudojimo normatyvus, o į pasiektus rezultatus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė ir sunkumai kontrpuolime

Analitikai pažymi, kad bandymai kontrpuolimo pradžioje padaryti greitą proveržį lėmė „neadekvatų Ukrainos dalinių technikos praradimo lygį“. Todėl Ukrainos vadovybė buvo priversta keisti puolimo operacijų vykdymo taktiką.

Ataskaitoje pažymima, kad naujoji Ukrainos puolimo taktika grindžiama aiškiu veiksmų planavimu. Tai leidžia žengti į priekį su minimaliais nuostoliais, tačiau žengimo į priekį tempas tapo labai lėtas – 700–1200 metrų per penkias dienas. Tai leidžia Rusijos pajėgoms „persikrauti“ patyrus nuostolių.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Vis dėlto analitikai mano, kad laipsniškas Rusijos pajėgų išsekimas „laikui bėgant lems gynybos pablogėjimą, o kai bus pasiekta kritinė nuostolių masė, šis pablogėjimas gali tapti nelinijinis“.

Svarbiausiu ukrainiečių pasiekimu vasaros kampanijoje analitikai laiko jos ryškų pranašumą prieš rusus kontrbaterinėje kovoje. Tačiau išlaikyti šį pranašumą gali trukdyti tinkamų naudoti artilerijos pabūklų trūkumas, atsarginių vamzdžių stygius ir lėtas 155 mm šaudmenų tiekimas.

Todėl RUSI pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti nuolatinį artilerijos sistemų ir šovinių tiekimą iš šalių partnerių. Ukrainai taip pat reikalingos artilerijos gynybos nuo Rusijos bepiločių orlaivių kamikadzių „Lancet“, kurie tapo didele problema, sistemos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Jei to nepavyks pasiekti, bus pakenkta būtinosioms prielaidoms Ukrainai kitais metais toliau daryti pažangą“, – teigė analitikai.

Kalbant apie Vakarų tiekiamą šarvuotąją techniką, ji pasirodė esanti nepalyginamai geresnė už sovietinę įgulos išgyvenamumo atžvilgiu. Be to, vasaros kampanijos patirtis parodė, kad po priešo pataikymo vakarietiškos šarvuotosios mašinos dažniausiai tiesiog praranda judrumą, o ne yra visiškai sunaikinamos. Po remonto jos gali grįžti į tarnybą. Tačiau tam reikia, kad Ukrainos partneriai nuolat tiektų remontui reikalingas atsargines dalis.

Ko reikia iš Vakarų

Be minėtų reikalavimų, kuriuos dabartinio karo realijos kelia Ukrainos šalims partnerėms, RUSI analitikai pažymi, kad svarbu ir keletas kitų dalykų.

Pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenei labai reikia didesnių minų žvalgybos pajėgumų. Visų pirma jai reikia sistemų, skirtų algoritmiškai analizuoti bepiločių orlaivių vaizdus, kad būtų galima greitai sudaryti minų laukų žemėlapius. Be to, platūs išminavimo pajėgumai leistų Ukrainai išvengti didelių Vakarų tiekiamos karinės įrangos nuostolių.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos 80-os brigados karių žvalgybos operacija virš Bachmuto

Kitas svarbus klausimas – štabo karininkų mokymas. Analitikai pripažįsta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų koviniai karininkai, techninis personalas ir kareiviai dažnai yra gerai parengti, tačiau Ukrainos kariuomenei trūksta patyrusių štabo karininkų.

Pažymėtina, kad RUSI mano, jog NATO požiūris, kai akcentuojami akademiniai karininkų kursai, yra klaidingas. Vietoj to analitikai siūlo sutelkti dėmesį į Rusijos ir Ukrainos karo specifiką, kad Ukrainos karininkų mokymas būtų orientuotas į realius Ukrainos kariuomenės poreikius.

Visų pirma analitikai pateikia pasenusių mokymo metodų Vakaruose pavyzdį, kai vis dar neatsižvelgiama į masinio atakos ir žvalgybos dronų naudojimo šiuolaikiniame kare veiksnį. Be to, dėl tam tikros taikos meto biurokratijos Ukrainos kariai Europos poligonuose negali treniruotis artimomis kovai sąlygomis.

Dabar svarbus klausimas yra tolesnis ginklų ir šaudmenų tiekimas Ukrainai, nuo kurio priklausys kovinių veiksmų dinamika žiemos laikotarpiu. 

„Dabar jau aišku, kad konfliktas užsitęs. Todėl svarbu, kad Ukrainos tarptautiniai partneriai investuotų dabar, siekdami užtikrinti ilgalaikį pranašumą Ukrainai. Laiku nepakoregavus paramos, 2024 m. už tai teks brangiai sumokėti“, – pažymi ataskaitos autoriai.

Sąmokslas Rusijos kariuomenėje arba Vladimiro Putino artimiausioje aplinkoje gali lemti karo pabaigą ne tik karinėmis priemonėmis. Toks variantas yra labiausiai tikėtinas, pareiškė generolas leitenantas Valerijus Kondratiukas, Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas 2020–2021 metais.

„Elitas turi suprasti, kad išsaugoti savo turtų ir padėties neįmanoma be V.Putino nušalinimo. Nes Putinas kovos ne tik iki paskutinio ruso, bet ir iki jų paskutinio cento. Todėl elitas suinteresuotas Putino nušalinimu ir taikos derybų su Vakarais bei Ukraina pradžia“, – interviu agentūrai UNIAN sakė V.Kondratiukas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Jo nuomone, Rusijos elitas yra pasirengęs įgyvendinti savo planą per artimiausius 4–5 mėnesius – iki kitų metų kovą vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų: „Būtent tai leis jiems rinkimams iškelti naują žmogų su nauja programa ir sustabdyti „specialiąją karinę operaciją“.

Šiomis dienomis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą gali baigtis iki 2023 m. pabaigos, tačiau tam tikromis sąlygomis.

Ukrainos lyderis pažymėjo, kad „sudėtinga kalbėti“ apie karo pabaigos datą, tačiau tai gali įvykti artimiausiais mėnesiais. Viskas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant Ukrainos pajėgų kontrpuolimo sėkmę.

Antradienį Rusija pareiškė, kad taikiniams Rusijos teritorijoje atakuoti Ukraina pasitelkė Australijoje gamintus bepiločius orlaivius. Tai, Rusijos vertinimu, vis labiau įtraukia Okeanijos valstybę į konfliktą.

„Pasirodo, Australijos bepiločiai orlaiviai iš tikrųjų naudojami smogti taikiniams Rusijoje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

M.Zacharova apkaltino Australijos vyriausybę, kad ji „entuziastingai prisideda prie antirusiškos kampanijos, nukreiptos iš Vašingtono“, o nuo viešosios nuomonės bando nuslėpti „nepavydėtinas aplinkybes, rodančias, kad Australija vis labiau įtraukiama į konfliktą Ukrainoje“, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Toks buvo jos atsakymas į klausimą apie praėjusią savaitę laikraštyje „Sydney Morning Herald“ pasirodžiusį pranešimą, kad ukrainiečiai panaudojo australų bepiločius orlaivius atakuodami aerodromą Rusijos Kursko mieste.

Praeitą savaitę pasaulio žiniasklaidoje staigiai pasklido informacija, kad atakoms prieš Rusijos teritoriją, o konkrečiai karinį areodromą Kursko mieste, buvo panaudoti australų gamybos kartoniniai dronai.

Plačiau apie kartoninius dronus, kuriuos mūšio lauke naudoja Ukraina, skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova

Ukraina pareiškė, kad papildė savo arsenalą nauja ilgojo nuotolio raketa, kuri gali atakuoti ne tik laivus, bet ir antžeminius taikinius.

Kaip rašo „Kyiv Independent“, modernizuota raketa R-360 „Neptun“ gali smogti taikiniams Rusijoje, o tai, tikėtina, bus svarbus karo momentas, nes Vakarai buvo apriboję Ukrainos galimybes naudoti jų suteiktus ginklus atakuojant Rusijos teritoriją.

Ukraina teigė, kad naujoji šalies viduje sukurta raketų sistema praėjusį mėnesį Kryme sunaikino V.Putino itin vertinamą Rusijos raketinę sistemą S-400 „Triumf“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tviteryje teigė, kad raketa, kuria smūgiuota, buvo visiškai nauja ir moderni.

Tas pats pareigūnas teigė, kad modernizuojant raketą bus siekiama padidinti jos veikimo nuotolį, jog ji galėtų smogti Maskvai mažiausiai iš 600 kilometrų atstumo.

Jei raketos veikimo nuotolis išties bus toks, tai reiškia, kad Ukrainos galimybės smogti į Rusijos užnugario vietoves pasikeis, o tai turės didelės reikšmės karo eigai.

Šia raketa taip pat buvo nuskandintas laivas „Moskva“ – pagrindinis Rusijos Juodosios jūros laivyno laivas.

Originalią raketą sukūrė „Luch Design Bureau“, viena didžiausių Ukrainos gynybos pramonės įmonių. Pasak JAV gynybos svetainės „Navy Recognition“, 4,8 metrų ilgio raketa turi 150 kilogramų kovinę galvutę, sveria 870 kilogramų ir gali pataikyti į taikinius, esančius už 305 kilometrų.

Rusijos valdžios institucijos pirmadienį dėl kaltinimų terorizmu sulaikė matematiką, ką tik atlikusį laisvės atėmimo bausmę už chuliganizmą.

Rusijos žiniasklaida nurodė, kad 30-metis Azatas Miftachovas buvo sulaikytas praėjus kelioms minutėms po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos.  

Jo advokatė Svetlana Sidorkina Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS nurodė, kad A.Miftachovas kaltinamas terorizmo teisinimu. Šiuos kaltinimus jis neigia. 

2019-aisiais A.Miftachovas buvo sulaikytas ir apkaltintas išpuoliu prieš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ biurą Maskvoje, šiuos kaltinimus jis atmetė. Tuo metu jis studijavo matematikos magistrantūroje ir laikėsi anarchistinių pažiūrų. 

Jis taip pat nurodė, kad nelaisvėje buvo kankinamas. 

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Rusija pranešė, kad laikinai okupuotoje Rytų Ukrainoje sulaikė moterį, kuri esą bandė nužudyti pareigūną per išpuolį, kurio metu buvo sužeisti jis ir jo sūnus, pranešė naujienų agentūra „Agence France-Presse“ (AFP).

„Sulaikytas įtariamasis dėl pasikėsinimo nužudyti buvusį Luhansko liaudies respublikos muitinės komiteto pirmininką, – pranešė Rusijos tyrimų komitetas. – Vyras ir jo sūnus patyrė daugybinius sužeidimus ir šiuo metu yra gydymo įstaigoje“.

Nors tyrimų komitetas, dirbantis su sunkiais nusikaltimais, nepaminėjo pareigūno pavardės, tačiau valstybinė naujienų agentūra „Yass“ ir Ukrainos žiniasklaida jį įvardijo kaip Jurijų Afanasjevskį, kuriam taikomos Europos Sąjungos, Šveicarijos, Kanados ir Japonijos sankcijos dėl finansavimo Ukrainai priešiškoms grupuotėms.

Maskva teigė, kad įtariamoji yra pagrindinio regiono miesto Luhansko gyventoja, ir tvirtino, kad rugsėjo 3 d. ji pareigūnui davė „telefoną su sprogstamuoju įtaisu“. Teigiama, kad įtaisas „įsijungė po to, kai telefonas buvo aktyvuotas“.

Sabotažo aktai ir išpuoliai Rusijos kontroliuojamoje Ukrainoje buvo dažni per visą Maskvos puolimą ir kartais priskiriami Kyjivo saugumo pajėgoms.

Dar trys laivai galėjo išplaukti iš Ukrainos per Juodąją jūrą, nepaisant to, kad buvo nutrauktas Jungtinių Tautų sudarytas susitarimas, pagal kurį buvo leista eksportuoti grūdus iš Odesos regiono uostų, tačiau šį kartą jie gabeno metalo gaminius. 

Laivai gabena Ukrainos plieno gamintojų ir kalnakasių produkciją, įskaitant „daugiau kaip 76 tūkst. tonų valcuoto plieno, pagaminto bendrovėse „Azovstal“, „Zaporožstal“, „Kamet Steel“ ir „ArcelorMittal Kryvyi Rih“, taip pat 172 tūkst. tonų geležies rūdos koncentrato, pagaminto „Metinvest Group“ kasybos ir perdirbimo gamyklose, sakoma antradienį paskelbtame „Metinvest“ pranešime.

„Zuma press“/„Scanpix“/Laivas Juodojoje jūroje

Tarptautinė plieno ir kasybos grupė vykdo veiklą Ukrainoje, taip pat kitose Europos šalyse ir JAV.

Bendrovė „Metinvest“ teigė, kad laivai sugebėjo veiksmingai pralaužti, kaip ji vadina, Rusijos vykdomą Ukrainos uostų „jūrų blokadą“ ir taip atverti kelią tolesniam eksportui. 

„Tai reiškia spartesnį Ukrainos ekonomikos, kuri patyrė didžiulių nuostolių, be kita ko, dėl Rusijos Federacijos neteisėtos Ukrainos uostų blokados, atsigavimą“, – pažymėjo bendrovės generalinio direktoriaus projektų biuro vadovas Oleksandras Vodovizas ir pridūrė, kad visiškas uostų atblokavimas visiems kroviniams padės „Ukrainos ekonomikai kasmet atnešti papildomų dešimčių milijardų dolerių pajamų užsienio valiuta“.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę lankosi Ukrainoje.

„Ministras šią savaitę yra išvykęs į komandiruotę Ukrainoje, daugiau informacijos saugumo sumetimais nėra viešinama“, – BNS antradienį sakė ministro atstovas Tomas Bagdonas.

A.Dulkį šiuo metu pavaduoja švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, o nuo ketvirtadienio – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arūnas Dulkys

Pirmadienį viešojoje erdvėje kilo nesusipratimas tarp Kyjivo ir Bukarešto: Ukraina primygtinai tvirtino ir siūlė įrodymų, jog į Rumunijos teritoriją įskrido ir sprogo rusų dronai, tačiau šalies Gynybos ministerija griežtai paneigė tokią informaciją. 15min nusprendė pasidomėti, kokią nuomonę šiuo klausimu turi ukrainiečių ir Lietuvos karybos ekspertai.

Per Rusijos pajėgų įvykdytą masinį Izmajilo uosto apšaudymą pirmadienio naktį rusų paleisti bepiločiai orlaiviai „Shahed“ nukrito ir sprogo Rumunijos teritorijoje, pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko.

Jo žodžius patvirtino Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas, kurio teigimu, Rumunijos teritorijoje buvo užfiksuoti du sprogimai.

Vėliau tiek Rumunijos gynybos ministerijos atstovams, tiek pačiai Berlyne viešinčiai šalies gynybos ministrei Luminitai Odobescu paneigus tokią informaciją, tai sukėlė Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pasipiktinimą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Asociatyvi nuotr.

Rusija antradienį paskelbė numušusi ukrainiečių dronų virš regionų netoli Maskvos ir virš Kremliaus kontroliuojamo Krymo pusiasalio.

Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau 19-ą mėnesį, ukrainiečių atakos Rusijos teritorijoje tapo kone kasdieniu dalyku.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad oro gynybos sistemos sunaikino dronus, bandžiusius įvykdyti ataką prieš sostinę.

Nukentėjusių žmonių nėra, socialiniuose tinkluose nurodė S.Sobianinas.

Gynybos ministerija pranešė, kad vienas dronas skrido virš Kalugos regiono į pietvakarius nuo Maskvos, o kitas buvo sunaikintas į šiaurės vakarus nuo sostinės, virš Maskvos srities Istros rajono.

Trečias dronas sunaikintas Tverės regione į šiaurės vakarus nuo Maskvos.

Pasak S.Sobianino, krintančios nuolaužos padarė žalos, gelbėjimo tarnybos likviduoja pasekmes.

Dronas, perimtas Tverės srities Zavidovo rajone, skrido Maskvos kryptimi, sakė jis ir pridūrė, kad jokios žalos nebuvo padaryta.

Praėjusią savaitę S.Sobianinas pripažino, kad sostinė praktiškai kasdien susiduria su ukrainiečių bandymais įvykdyti atakas.

Rusijos gynybos ministerija vėliau antradienį pranešė numušusi droną virš Krymo, kurį Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais.

„Virš Krymo respublikos teritorijos oro gynybos priemonėmis buvo sunaikintas bepilotis orlaivis“, – sakoma per „Telegram“ paskelbtame ministerijos pranešime.

Krymas buvo Kyjivo taikinys per visą Maskvos puolimo Ukrainoje laikotarpį, tačiau pastaruoju metu jis intensyviau ir dažniau puolamas.

Praeitą naktį socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdo įrašas, kuriame, regis, matyti, kaip Ukrainoje sunaikintas britų tankas „Challenger 2“.

Pasak leidinio „The Guardian“, tai būtų pirmas kartas, kai vienas iš šių tankų buvo sunaikintas mūšio metu.

Vaizdo įrašo, nufilmuoto iš automobilio, bandančio pabėgti iš mūšio, pradžioje matomas tankas „Challenger 2“ yra apgaubtas tirštų pilkų dūmų, nors neaišku, kas sukėlė sprogimą.

Nors ekspertai patvirtino vaizdo įraše užfiksuoto tanko tapatybę, pažymėjo „The Guardian“, tiksliai neaišku, kada ir kur jis nufilmuotas, nors balsai kalba (ir keikiasi) ukrainiečių kalba, kai pamato antrąjį nejudantį tanką.

Nuo pat pirmojo tankų „Challenger 2“ panaudojimo 1994 m. nė vienas iš jų nebuvo prarastas mūšyje, nors vienas jų ir buvo sunaikintas per draugiškos ugnies incidentą Irake 2003 m.

Tokia statistika gali būti iš dalies susijusi su palyginti nedideliu jų skaičiumi ir retu panaudojimu.

Šių metų pradžioje Didžioji Britanija, vykdydama Europos pastangas aprūpinti Vakarus sunkiaisiais šarvuočiais, perdavė 14 šių tankų Ukrainai, tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar jie buvo intensyviai naudojami fronte.

Jie buvo priskirti Ukrainos 82-ajai oro desanto brigadai, o Kijevas tikėjosi juos laikyti rezerve, kad galėtų pasinaudoti bet kokiu fronto proveržiu. Tačiau rugpjūtį brigada buvo paskirta į mūšį svarbiausiame Zaporižios fronto sektoriuje, Robotynės apylinkėse, kur savaitgalį Ukraina pranešė pralaužusi pirmąją Rusijos gynybos liniją.

Antradienį Kremlius atmetė Armėnijos ministro pirmininko Nikolos Pašiniano prielaidą, kad Rusija nesugebėjo apginti Armėnijos jos priešpriešos su kaimyniniu Azerbaidžanu metu ir mažina savo vaidmenį platesniame regione.

Sekmadienį paskelbtame interviu Italijos leidiniui „La Repubblica“ Armėnijos ministras pirmininkas apkaltino Rusiją, kad ji nesugebėjo užtikrinti Armėnijos saugumo, nes, jo teigimu, Azerbaidžanas vykdo agresiją dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono.

N.Pašiniano teigimu, Armėnija jaučia, jog Rusija traukiasi iš platesnio Pietų Kaukazo regiono, kuriam priklauso ir jo šalis.

„Scanpix“/AP nuotr./Nikolas Pašinianas

„...mes matome, kad Rusija dėl daugelio žingsnių, kurių ji imasi arba nesiima, pati pasitraukia iš regiono. Mes tiesiog galime vieną dieną atsibusti ir pamatyti, kad Rusijos čia nėra“, – pažymėjo jis.

Tuo tarpu antradienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Rusija, turinti karinę bazę Armėnijoje ir pasiuntusi taikdarius, kad šie palaikytų paliaubų susitarimą, planuoja ir toliau atlikti svarbų vaidmenį stabilizuojant Pietų Kaukazą ir neketina nutraukti savo veiklos šiame regione.

N.Pašinianas taip pat užsiminė, kad Maskva nelaiko Armėnijos pakankamai prorusiška ir negali patenkinti visų Armėnijos saugumo poreikių, net jei to norėtų, nes pati vos sukasi dėl karo Ukrainoje.

„Negalime sutikti su šiomis tezėmis, – pabrėžė D.Peskovas. – Rusija yra absoliučiai neatsiejama šio regiono dalis ... Rusija atlieka nuoseklų, labai svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį šiame regione ... ir mes toliau atliksime šį vaidmenį“.

Kalnų Karabachas, dešimtmečius keliantis įtampą tarp Jerevano ir Baku, tarptautiniu mastu yra pripažintas Azerbaidžano dalimi, tačiau 120 tūkst. jo gyventojų yra daugiausia etniniai armėnai.

„Rusija ir toliau atlieka saugumo garanto vaidmenį, – pridūrė Kremliaus atstovas. – Rusija niekur nesitraukia ir neketina pasitraukti“.

Vokietija perdavė Ukrainai dešimtis tūkstančių šovinių, skirtų priešlėktuvinei sistemai „Gepard“. Šiuos šovinius pagamino ginklų pramonės gigantė „Rheinmetall“ naujoje gamybos linijoje, paskelbė Vokietijos gynybos ministerija.

Šaudmenys priešlėktuvinei sistemai „Gepard“, kuri sėkmingai naudojama Ukrainoje rusų atakoms atremti dabar gaminami Vokietijoje. Anksčiau šoviniai į Vokietiją buvo tiekiami iš Šveicarijos. Tačiau ši šalis ne kartą atsisakė juos perduoti Ukrainai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius

Pasak šalies gynybos ministro Boriso Pistoriaus, Vokietija ir toliau rems Ukrainą stipriose srityse: artilerijos, amunicijos ir antžeminės oro gynybos.

„Džiaugiuosi, kad taip greitai ir be biurokratinių procedūrų pradėjome gamybą, ir norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems už puikų darbą. Mes dar kartą įrodome, kad Vokietija galima pasitikėti“, – sakė jis.

Per kelis paskutinius mėnesius bendrovė "Rheinmetall“ savo gamykloje Žemutinės Saksonijos žemėse pradėjo eksploatuoti naują liniją, skirtą priešlėktuvinių šaudmenų gamybai padidinti.

Iš viso „Rheinmetall“ pažadėjo suteikti Ukrainai 300 tūkst. 35 mm kalibro sviedinių „Gepard“ sistemoms. Tačiau šiemet jų bus išsiųsta tik 40 tūkst.

Jungtinės Valstijos kitą savaitę paskelbs apie nusodrintojo urano šaudmenų pristatymą Ukrainai. Šie šoviniai, kurie palengvina Rusijos tankų naikinimą, yra naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo dalis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Šiais šaudmenimis galima šaudyti iš amerikietiškų tankų „Abrams“, kurie Ukrainai bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. Šią informaciją agentūrai patvirtino du anoniminiai amerikiečių pareigūnai.

Vienas iš pareigūnų teigė, kad būsimojo pagalbos paketo vertė bus nuo 240 iki 375 mln. dolerių, priklausomai nuo to, kas į jį bus įtraukta. Jo turinys dar nėra galutinai nuspręstas.

Nors anksčiau šiais metais Jungtinė Karalystė siuntė Ukrainai nusodrintojo urano šaudmenų, tai bus pirmoji tokių šaudmenų siunta iš JAV. Tai antrasis tvirtas JAV žingsnis po ankstesnio Joe Bideno administracijos sprendimo aprūpinti Ukrainą kasetine amunicija.

Nusodrintasis uranas, urano sodrinimo šalutinis produktas, naudojamas šaudmenyse, nes dėl ypatingo tankio sviediniai lengvai prasiskverbia pro šarvus ir savaime užsiliepsnoja, sukeldami deginantį dulkių ir metalo debesį.

Jungtinės Valstijos 1990 ir 2003 m. Persijos įlankos karų metu, taip pat 1999 m. NATO bombarduojant buvusiąją Jugoslaviją, dideliais kiekiais naudojo amuniciją su nusodrintuoju uranu.

Ukrainoje 2022 metais nuo kasetinių šaudmenų nukentėjo ar žuvo per 900 žmonių, Rusijai plačiai naudojant šiuos daugelio šalių draudžiamus ginklus, antradienį pranešė stebėtojai.

Pernai vasarį pradėjusi didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusija plačiai naudojo senų kasetinių šaudmenų atsargas ir naujus tokio tipo šaudmenis, o mažesniu mastu tokius ginklus naudojo ir ukrainiečiai, sakoma metinėje Kasetinės ginkluotės koalicijos (Cluster Munition Coalition, CMC) ataskaitoje.

Nurodoma, kad dėl aukų Ukrainoje bendras pasaulio skaičius tapo rekordinis.

Bendrai Ukrainoje, kur nuo kasetinių šaudmenų nukentėjusių ar žuvusių žmonių nebuvo kelerius metus, 2022-aisiais užregistruota 916 tokių atvejų, daugiausia susijusių su civiliais, sakoma ataskaitoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kasetinės bombos

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas pažymėjo, kad smerkia Jungtinių Tautų organizacijos pareiškimą dėl tariamai nepakankamų įrodymų apie Rusijos kariuomenės Ukrainoje vykdomą genocidą.

Socialiniame tinkle „X“ jis pažymėjo, kad JT demonstruoja nesibaigiantį „politinio bejėgiškumo ir netiesioginio nusikaltėlių skatinimo“ meistriškumo kursą.

Pirmadienį JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos pažeidimams Ukrainoje tirti vadovas Erikas Mose'as pareiškė, kad organizacija kol kas dar nepriėjo išvados, jog Rusija Ukrainoje vykdo genocidą.

„Žinoma, nes rusai atėjo mūsų žudyti... geruoju, masiškai. Ukrainiečius, bet be ketinimų. O raketos į miestus skrenda kiekvieną naktį, taip pat geranoriškai. O bandymas sunaikinti energetikos infrastruktūrą žiemą, kad žmonės mirtų nuo šalčio, yra visiškai atsitiktinis“, – ironizavo prezidentūros kanceliarijos pareigūnas.

M.Podoliakas tęsė, kad pagal JT logiką, daugiau nei 560 dienų trukęs plataus masto karas, kai buvo sunaikinta šimtai Ukrainos miestų ir kaimų, matyt, puikiai telpa į priimtino „ne genocido“ rėmus.

„O oficialūs raginimai „nužudyti ukrainietį!“ neturi jokio tikslo. Ir kankinimai filtravimo stovyklose, siekiant priversti žmones atsisakyti ukrainietiškos tapatybės ir primesti rusišką, taip pat yra meilikaujantys. Meilės ministerija. O taip, rusai dar nesielgia taip, kaip elgėsi Ruandoje, žudydami žmones milijonais. Bet jei ukrainiečiai savanoriškai išeitų į kelią, atsiklauptų, nuolankiai atiduotų galvas rusų kareiviui, kad šis jas nupjautų, masiškai, dėl akių, tada taip. Tada kalbame apie genocidą“, – rašė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mychailo Podoliakas

Jis pažymėjo, kad šiuo atveju, anot JT, kalbama apie neva „tinkamą karą“, kai šiek tiek pjaunama, deginama ir prievartaujama etniniu ir valstybiniu pagrindu.

„Ir tegul jie tęsiasi, tiesa, pone Mose'ai? Jie turi teisę tai daryti, nes JT tai skatina, tiesa?“ – pridūrė M.Podoliakas.

Pirmadienį E.Mose'as pareiškė, kad jo vadovaujama komisija neturi pakankamai įrodymų, kad atitiktų Genocido konvencijos teisinius kvalifikacinius reikalavimus.

„Turi būti „poreikis“ sunaikinti tam tikrą grupę. O toks naikinimas, pagal Konvenciją, turi būti fizinis arba biologinis. Tai griežtos sąlygos (genocido pripažinimui – red.), kurias patvirtino teismų praktika“, – pabrėžė jis.

Ukrainos parlamentaras, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos komiteto narys, prezidento atstovas parlamente Fediras Venislavskis pareiškė, kad masinio vyrų bėglių iš užsienio ekstradicijos į Ukrainą nebus.

„Kiekvienu atveju reikia kreiptis ir pateikti atitinkamus dokumentus, kad asmuo slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, ir tik tada gali būti pradėta ekstradicijos procedūra.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Tačiau atsižvelgiant į taisykles ir Europos teisės normas, kurios reglamentuoja tiek teismų, tiek teisėsaugos institucijų veiklą, tai galima užginčyti Bulgarijos, Lenkijos ar Rumunijos teisme, o galutinį sprendimą priims teismas. Taigi, žinoma, tai labai sudėtinga procedūra, ir mes galvosime, kaip ją padaryti lankstesnę. Tačiau tam reikia kruopščios analizės ir diskusijų“, – aiškino jis naujienų portalui „Radio Svaboda“.

Pasak F.Venislavskio, Ukrainos siena neteisėtai kertama mažiausiai trimis būdais. Visų pirma vyrai vyksta už oficialių kontrolės punktų ribų arba į slėptuvę, kad, turėdami pasą, neutralioje juostoje kirstų kitos šalies valstybinę sieną.

„Labiausiai paplitęs yra suklastotų dokumentų, leidžiančių asmeniui keliauti už šalies ribų, naudojimas. Pavyzdžiui, pažyma, kurioje nurodoma, kad asmuo yra I ar II grupės invalidas, reiškia, kad jam netaikomas šaukimas į karinę tarnybą nei karo, nei taikos metu. Todėl pagal galiojančius teisės aktus nėra pagrindo riboti tokių Ukrainos piliečių judėjimo teisės.

Pateiktų dokumentų požiūriu jie oficialiai teisėtai kirto valstybės sieną. Tačiau kalbant apie suklastotus dokumentus, tai yra atskiras nusikaltimas, kuris apima atsakomybę ir tų, kurie pagamino tokius suklastotus dokumentus, ir tų, kurie sąmoningai panaudojo tokius dokumentus“, – aiškino parlamentaras.

Anksčiau pranešta, kad Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Davidas Arachamija teigė, jog ukrainiečiai, kurie neteisėtai pirko pažymėjimus, kad išvengtų šaukimo į karinę tarnybą, bus traukiami atsakomybėn pagal įstatymą – „už kyšininkavimą, dokumentų klastojimą, už vengimą mobilizacijos“.

Kremlius antradienį atsisakė patvirtinti įvyksiant prezidento Vladimiro Putino ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris, kaip teigė JAV pareigūnai, turėtų būti surengtas šį mėnesį.

„Ne, negalime (to patvirtinti)", – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kai buvo paklaustas, ar Kim Jong Unas netrukus susitiks su V.Putinu.

„Šiuo klausimu neturime ką pasakyti“, – teigė jis.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį nesėkme pavadino Kyjivo kontrpuolimą siekiant atkovoti Maskvos užimtas Ukrainos teritorijas.

„Kalbant apie stringantį kontrpuolimą, nėra taip, kad jis strigtų. Tai nesėkmė“, – pareiškė V. Putinas per bendrą spaudos konferenciją su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu Sočyje.

„Bet kuriuo atveju, šiandien būtent taip atrodo. Pažiūrėsime, kas bus toliau. Tikiuosi, kad ir toliau bus taip“, – pridūrė V.Putinas.

VIDEO: V.Putinas Ukrainos kontrpuolimą vadina nesėkme

V.Putinas Ukrainos kontrpuolimą vadina nesėkme

Reuters

Belgijos kariuomenės vadovybė mano, kad jų F-16 lėktuvai yra prastos būklės, todėl jie negali būti siunčiami Ukrainai, pranešė naujienų svetainė „Euractiv“.

„Nėra taip, kad nenorėtume, bet, kai mūsų lėktuvai iškomplektuojami, jie susidėvi. Šie orlaiviai jau yra skraidę tiek daug valandų, kad jų konstrukcija yra susidėvėjusi. Negalima siųsti į Ukrainą orlaivių, kurių patys nenaudotume“, – teigė leitenantas Fredericas Goetinkas.

Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo dar vasario mėn. aiškiai pareiškė, kad Briuselis netieks Ukrainai kovinių orlaivių, o gegužės mėn. tai patvirtino Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Alexanderas De Croo

Nors tuomet A.de Croo pabrėžė, kad lėktuvai reikalingi šalies kariuomenei ir NATO, L.Dedonder pareiškė, jog šalis negalėtų siųsti savo F-16 Ukrainai, nes jų „gyvavimo ciklas yra pasibaigęs“, net jei JAV ir uždegtų žalią šviesą tiekimui.

„Belgija jau išsiuntė į Ukrainą automatinių ginklų, šarvuočių „Lynx“ ir daugiau kaip 200 sunkvežimių „Volvo“, taip pat šaudmenų, degalų ir medicinos įrangos“, – sakė F.Goetinkas.

Be karinės pagalbos, Belgija birželį patvirtino naujausią paramos Ukrainai paketą, kuriuo prie 61,5 mln. eurų, kuriuos Briuselis skyrė paramai praėjusiais metais, pridėjo dar 24 mln. eurų. 

Praėjusią naktį nežinomas bepilotis orlaivis per ataką Maskvos srityje, apie kurią anksčiau pranešė sostinės meras Sergejus Sobianinas, stipriai priartėjo prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos, paskelbė leidinys „The Moscow Times“.

Teigiama, kad dronas buvo sunaikintas artėdamas prie jo rezidencijos virš Zavidovo Tverės srityje. Sprogimo akimirka buvo užfiksuota vaizdo įraše.

Paskelbta, kad dėl naktinės atakos buvo uždaryti pagrindiniai Maskvos oro uostai. Rusijos paieškos sistemos „Yandex“ duomenimis, Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostuose atidėta mažiausiai 40 skrydžių. 

Pažymėta, kad oro uostai atnaujino savo darbą nuo 7.30 val. Maskvos laiku.

Praėjusią naktį Maskvos srityje buvo numuštia daugiau dronų: jų nuolaužos nukrito ant vietinio garažo Pavlovskaja Sloboda rajone, sukeldamos gaisrą su keliais galingais sprogimais.

Rusijos priešlėktuvinė gynyba taip pat numušė dronus Kalugos srityje ir Maskvos srities Istros rajone.

„Generolu Armagedonu“ pramintas ir kurį laiką viešojoje erdvėje nesirodęs Rusijos generolas Sergejus Surovikinas, kuris buvo laikomas samdinių lyderio Jevgenijaus Prigožino sąjungininku, vėl pasirodė viešumoje. Amerikiečių leidinys „The New York Times“ pranešė, kad jis buvo paleistas po sulaikymo, apie kurį Rusijos valdžios institucijos oficialiai nepranešė.

Vakarų žiniasklaidos priemonės viena po kitos pradėjo dalintis nepatikrinta nuotrauka, kurioje tariamai pirmą kartą po to, kai buvo nušalintas iš pareigų nutraukus „Wagner“ samdinių maištą, matomas S.Surovikinas su žmona.

„Generolas Sergejus Surovikinas laisvėje: gyvas, sveikas, namuose, su šeima, Maskvoje. Nuotrauka daryta šiandien“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ksenija Sobčak, Rusijos žurnalistė, buvusio Vladimiro Putino viršininko duktė, kuri pirmoji pasidalijo tariama S.Surovikino nuotrauka.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadovas Sergejus Surovikinas

Vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje susprogdintas muitinei vadovavęs ir Luhansko srities okupantų lyderio Leonido Pasečnyko finansininkas Jurijus Afanasjevskis, pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi savo šaltiniais Ukrainos saugumo tarnyboje.

Teigiama, kad jis buvo susprogdintas savo namuose. J.Afanasjevskis  patyrė daugybines šautines žaizdas galvoje, kakle ir pilve ir yra sunkios būklės reanimacijoje.

Naujienų agentūros šaltiniai patvirtino, kad tai buvo Ukrainos saugumo tarnybos darbas.

J.Afanasjevskis yra generolas majoras ir Rusijos saugumo tarnybos centrinės valdybos agentas, žinomas dėl to, kad tapo vadinamosios Luhansko liaudies respublikos lyderio L.Pasičnyko „finansininku“.

Tvirtinama, kad jis „plovė" pinigus, skirtus ginkluotoms grupuotėms, kovojančioms prieš Ukrainą, finansuoti. J.Afanasjevskiui yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kanados, Šveicarijos ir Japonijos įvestos asmeninės sankcijos.

Ukrainos kariuomenė veržiasi į antrąją Rusijos pajėgų gynybos liniją pietuose. Tikėtina, kad kitas svarbus kontrpuolimą vykdančių Ukrainos pajėgų žingsnis bus Tokmako išlaisvinimas, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ sakė Informacinio pasipriešinimo grupės karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko.

Jo nuomone, kito Ukrainos kariuomenės proveržio žymė bus Tokmako išlaisvinimas, jo operatyvinis apsupimas arba pasitraukimas į pietus nuo kelio Tokmakas-Pologai.

„Kada galėsime tai padaryti? Prognozuoti yra nedėkinga užduotis. Bet apskritai, atsižvelgiant į kairiajame flange stebimą judėjimą, tai galėtų įvykti iki rugsėjo pabaigos. Vadinasi, antrosios linijos proveržis rugsėjį, o spalį iš tikrųjų turėtų prasidėti judėjimas į trečiąją liniją“, – aiškino apžvalgininkas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Tuo tarpu karybos ekspertas Vladyslavas Selezniovas nebuvo toks optimistiškas.

V.Selezniovo įsitikinimu, šioje lygtyje yra per daug kintamųjų ir sunku pasakyti, ar Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės pakankamai išteklių išlaikyti operacijų intensyvumą. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad Vakarų sąjungininkai atsargiai vertina pasikeitusią Gynybos ministerijos vadovybę.

Kartu galima drąsiai teigti, kad Melitopolio ruožo tempai spartės. Ir, greičiausiai, puolimo į pietus likimas priklausys nuo įvykių prie Robotynės, Verbovės ir Novoprokopivkos.

Karinių ir politinių studijų centro vadovas Oleksandras Musienko „RBC-Ukraine" išsakė prielaidą, kad rusai ten yra nusilpę ir nesugebės labai pasipriešinti.

„Tai, apie ką mes kalbame – Verbovė, Novoprokopivka ir kitos gyvenvietės – yra mūsų priedangos išplėtimas. Kurios tikslas – apsaugoti flangus ir pereiti giliau į rusų kariuomenės gynybą“, – dėstė jis.

Antradienio rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariams pavyko sėkmingai įsitvirtinti Robotynės – Novoprokopivkos rajone, jie įtvirtina savo pozicijas, apšaudo identifikuotus priešo taikinius ir vykdo atsakomąsias priemones.

Gynybos pajėgos taip pat toliau vykdo puolamąsias operacijas į pietus nuo Bachmuto. Priešas patiria didelių personalo, ginkluotės ir įrangos nuostolių, perkelia dalinius ir karius, naudoja rezervus.

Kubos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad šalis išaiškino įtariamą prekybos žmonėmis grupuotę, verbuodavusią kubiečius kovoti Rusijos kare Ukrainoje.

Vyriausybė stengėsi išardyti prekybos žmonėmis tinklą, veikiantį iš Rusijos ir siekiantį, kad į karines pajėgas, dalyvaujančias karinėse operacijose Ukrainoje, būtų įtraukti ten gyvenantys Kubos piliečiai ir net piliečiai iš pačios Kubos, sakoma ministerijos pareiškime.

Kubos vyriausybė pradėjo baudžiamąjį procesą prieš asmenis, vykdžiusius neteisėtą prekybą žmonėmis.

AFP-Scanpix nuotr./ Kubos vėliava

Rusijos artilerijos pajėgumų ribotumas ir Ukrainos pranašumas kontratakuojančios ugnies srityje verčia rusus nukrypti nuo savo doktrinos, pranešė Karališkasis jungtinių tarnybų institutas (RUSI), kurį naujausioje ataskaitoje cituoja Karo tyrimų instituto ISW) ekspertai. 

Teigiama, kad Rusijos pajėgos norėjo pradėti taikyti savo ugnies doktriną dar prieš prasidedant Ukrainos kontrpuolimo operacijoms. Analitikai pažymėjo, jog šiuo metu Rusijos pajėgos bando teikti pirmenybę smūgių tikslumui, o ne kiekiui, nes neturi pakankamai šaudmenų doktrinos nustatytai artilerijos ugniai palaikyti, sunkiai gabena didelį kiekį šaudmenų į fronto rajonus ir pastebi mažėjantį masinių smūgių veiksmingumą, nes netenka radarų, o jų patrankos susidėvi dėl statinių nusidėvėjimo.

RUSI atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos bando didinti lazeriu valdomų „Krasnopolio“ sviedinių gamybą ir dronų „Lancet“ naudojimą, kad padidintų tikslumą ir sumažintų atakoms naudojamų šaudmenų skaičių. Pasak analitikų, Rusijos kariai dažnai ruošia savo kovines pozicijas nuotoliniam sunaikinimui improvizuotais sprogmenimis, užuot pagal doktrinos reikalavimus smogę artilerija į savo pozicijas po to, kai iš jų pasitraukia. 

Tikėtina, kad šie pritaikymai rodo, jog sumažėję Rusijos artilerijos pajėgumai gali dar labiau susilpninti Rusijos gynybą tam tikruose sektoriuose, nes artilerijos ugnis yra labai svarbus Rusijos elastingos gynybos komponentas. Perėjimas prie tikslesnės ugnies doktrinos gali leisti Rusijos pajėgoms sustiprinti šiuos pajėgumus, tačiau Rusijos mokymo pajėgumų stoka greičiausiai neleis Rusijos pajėgoms artimiausiu metu įgyvendinti šio perėjimo plačiu mastu.

Nuo pat kontrpuolimo pradžios Rusijos šaltiniai nuolat teigė, kad rusai neturi pakankamų kontrbaterijos pajėgumų įvairiuose fronto sektoriuose. Penktadienį Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadas pulkininkas Margo Grosbergas pranešė, kad Ukrainos artilerijos pajėgumai yra „tokie pat ar net geresni“ už Rusijos pajėgumus ir pažymėjo, jog ukrainiečiai sugebėjo nustumti Rusijos artilerijos dalinius nuo fronto linijos, neleisdami jiems remti Rusijos pajėgų.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Ukrainos lengvieji pėstininkai pasiekė pozicijas už prieštankinių griovių ir prieštankinių kliūčių, vadinamų „drakono dantimis“, kurios sudaro dabartinį Rusijos gynybinį sluoksnį Zaporižios srities vakaruose, ir tikėtina, kad Ukrainos pajėgos greičiausiai ketina išlaikyti šias pozicijas. ISW ekspertai nėra pasirengę vertinti, ar Ukrainos pajėgos pralaužė šį Rusijos gynybinį sluoksnį, nes šiose vietovėse nepastebėta Ukrainos sunkiosios technikos.
• Pranešama, kad birželio mėn. prasidėjus Ukrainos kontrpuolimui Rusijos pajėgos bandė išplėsti minų laukus pietų Ukrainoje.
• Pirmadienio naktį iš Rusijos pajėgos surengė bepiločių lėktuvų smūgius Dniepropetrovsko ir Odesos srityse.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pakartojo, kad Rusija nenori prisijungti prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kol nebus įvykdytos visos plačiai užsimojančios Rusijos sąlygos.
• Pirmadienį Jungtinių Tautų Nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos dėl Ukrainos vadovas Erikas Mose pareiškė, kad komisija dar nepriėjo išvados, jog Rusija Ukrainoje vykdo genocidą.
• Pirmadienį užfiksuota, kad Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, vakarinėje Donecko ir rytinėje Zaporižios srities pasienio zonoje bei vakarinėje Zaporižios srityje ir kai kuriose vietovėse pasistūmėjo į priekį.
• Tuo tarpu Ukrainos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas ir pasistūmėjo į priekį netoli Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srityje.
• Pirmadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patvirtino, kad Rusijos kariuomenė nerengs rugsėjo mėn. numatytų bendrų strateginių pratybų „Zapad-2023“.
• Pirmadienį Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai tęsė penktąją išankstinio balsavimo dieną Rusijos regioniniuose rinkimuose laikinai okupuotose teritorijose.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalies gynybos ministru dirbęs Oleksijus Reznikovas su Gynybos ministerija susijusių korupcijos skandalų fone pirmadienį pateikė atsistatydinimo raštą. Jį atleidęs prezidentas Volodymyras Zelenskis į jo postą turi numatęs savo kandidatą – Krymo totorių atstovą Rustemą Umerovą. Kas apie jį žinoma?

Labai tikėtina, kad palikęs ministro postą O.Reznikovas vadovaus Ukrainos ambasadai Jungtinėje Karalystėje.

Ukrainos Aukščiausioje Rada pranešė, kad antradienį vykdys balsavimą dėl Gynybos ministro atleidimo iš pareigų.

Dar sekmadienį V.Zelenskis savo naktiniame kreipimesi įvardijo O.Reznikovą galintį pakeisti Ukrainos valstybinio turto fondo, skirto investicijoms į Ukrainą pritraukti, vadovą R.Umerovą, kurio kandidatūrą šią savaitę taip pat svarstys Aukščiausioji Rada.

41 metų R.Umerovas nėra visiškai nežinomas asmuo šalies vidaus politikoje, tačiau jis nėra ir pernelyg viešas. Jis buvo vyriausiasis derybininkas kuriant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir ne kartą kėlė klausimą, kaip ilgai Maskva laikysis susitarimo.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Kandidatas į Ukrainos gynybos ministro postą – Rustemas Umerovas

Ukrainos lengvieji pėstininkai pasistūmėjo į pozicijas už prieštankinių griovių ir vadinamųjų „drakono dantų“ užtvarų, kurios yra Rusijos gynybos dalis laikinai okupuotoje vakarinėje Zaporižios srities dalyje, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų institutas (ISW).

Kariniai ekspertai spėjo, kad Ukrainos pajėgos tikriausiai ketina išlaikyti šias pozicijas. 

Tyrimų instituto analitikai teigė, kad dar nėra pasirengę vertinti, ar Ukrainos pajėgos pralaužė šią Rusijos gynybinę liniją, nes šiose teritorijose nėra Ukrainos sunkiosios technikos. Pirmadienį paskelbta georeferencinio vaizdo medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos pasistūmėjo į medžių liniją, esančią į rytus nuo Rusijos prieštankinių griovių ir „drakono dantų“ užtvarų, kurios yra Rusijos trijų sluoksnių gynybos dalis, įtvirtinta iškart į vakarus nuo Verbovės.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Anot geolokacinių duomenų, ukrainiečių lengvieji pėstininkai taip pat žengė toliau į keletą parengtų rusų gynybinių pozicijų palei kelią, vedantį į šiaurės vakarus nuo Verbovės.

Be to, Ukrainos pajėgos pasistūmėjo link Rusijos gynybinių pozicijų tarp Robotynės ir Novoprokopivkos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos didina spragą, kurią jau padarė vienoje iš Rusijos gynybinių linijų, ir, kaip pranešama, perkelia daugiau įrangos ir personalo į šios linijos taktines užnugario zonas, pažymėjo ISW ekspertai.

Atrodo, kad Ukrainos kariuomenė pasiekia laimėjimų netoli dar nenutrūkusios Rusijos gynybinės linijos, einančios į šiaurės vakarus nuo Verbovės į šiaurę nuo Sladka Balkos, vykdydama pėstininkų atakas ir apšaudydama sunkiąja artilerija Rusijos pozicijas giliai šios linijos viduje ir į pietus nuo jos.

Ukrainos sunkiosios technikos ir didelių pajėgų dislokavimas šiose vietovėse gali reikšti tiek šios Rusijos gynybinės linijos pralaužimą, tiek bandymą šį pralaužimą išplėsti.

Tradicinėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į rugsėjo 8-10 d. laikinai okupuotuose Ukrainos regionuose prasidėsiančius rinkimus, kurie bus organizuojami pirmą kartą. Jie vyks lygiagrečiai su rinkimais Rusijos Federacijoje.

Teigiama, kad laikinai okupuotoje Zaporižioje ir Mariupolyje balsavimas jau prasidėjo.

Pasak britų žvalgybos, rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 1000 kandidatų, tačiau, anot kai kurių duomenų, trūksta kvalifikuotų, patyrusių ir norinčių valstybinius postus užimti kandidatų. Negana to, jaučiamas ir nepriklausomų kandidatų trūkumas, kurie nepriklausytų Kremliaus remiamoms partijoms, o tai rodo, kad šie rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi.

Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras tvirtino, kad okupacinės administracijos gerokai pervertino rinkėjų skaičių rinkėjų sąrašuose.

Gynybos ministerija pažymėjo, jog Kremliaus apklausos rodo, kad dominuojanti Rusijos Federacijos politinė partija „Vieningoji Rusija" keturiuose laikinai okupuotuose regionuose turėtų surinkti apie 80 proc. balsų.

„Tikėtina, kad partija „Vieningoji Rusija“ užims daugumą vietų, siekdama užtikrinti Kremliaus valdžią ir įtaką okupuotuose regionuose“, – teigė britų žvalgyba.

Rusijos karinių oro pajėgų pilotas Maksimas Kuzminovas atskleidė nenorėjęs prisidėti prie rusų karo nusikaltimų, todėl nusprendė pereiti į Ukrainos pusę. Po sėkmingos Ukrainos gynybos žvalgybos operacijos pilotas ragina kitus Rusijos pilotus kreiptis į jį pagalbos ir pasekti jo pavyzdžiu.

Rugpjūčio 23 d. buvo paviešinta informacija apie tai, kad vienoje iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių bazių nusileido Rusijos karinis sraigtasparnis Mi-8. Tačiau tai nebuvo netyčinis nusileidimas, o daugiau nei pusę metų kruopščiai planuota Ukrainos gynybos žvalgybos operacija.

Sekmadienio vakarą ukrainiečių televizija transliavo dokumentinį filmą „Numušti Rusijos pilotai“, kuriame įvardintas buvęs Rusijos pajėgų pilotas 28 metų M.Kuzminovas papasakojo apie tai, kaip vyko slapta operacija, ir paragino kitus rusų pilotus pasekti jo pavyzdžiu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Stop kadras iš video/Rusijos pilotas Maksimas Kuzminovas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 560 rusų kovotojų. Skaičiuojama, kad nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė beveik 266 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 7 šarvuotosios kovos mašinos, 38 artilerijos sistemos, 6 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema.

Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 31 rusų bepilotį orlaivį.

Pasak pranešimo, iš viso Rusija neteko 4 489 tankų, 8 670 šarvuotų kovos mašinų, 8 175 automobilių ir degalų cisternų, 5 649 artilerijos sistemų, 747 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 504 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 512 dronų ir 19 laivų.

 

Praėjusią naktį Maskvos oro uostuose vėl buvo atidėti ir atšaukti skrydžiai, rašo Rusijos valstybės kontroliuojama naujienų agentūra TASS, remdamasi „Flightradar24“.

Maskvos Domodedovo, Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose atidėta 14 skrydžių, o dar 5 atšaukti.

„Flightradar24“ nurodo, kad šiuo metu oro erdvėje virš šių teritorijų nėra orlaivių.

TASS nuotr./Maskvos oro uostas

Rugsėjo 4 d. naktį Vnukovo, Domodedovo ir Šeremetjevo oro uostai buvo uždaryti atvykstantiems ir išvykstantiems keleiviams, o dešimtys skrydžių buvo atidėti ir atšaukti.

6.00 val. ryto Rusijos žiniasklaida pranešė, kad, remiantis internetiniais Rusijos sostinės oro uostų duomenimis, Maskvoje vėlavo beveik 50 išvykimo ir atvykimo skrydžių, dar šeši skrydžiai buvo atšaukti.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas tikisi vykti į retą užsienio kelionę ir Rusijoje susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu, su juo aptarti ginklų tiekimą Maskvai jos karui Ukrainoje, pirmadienį pranešė Jungtinės Valstijos.

Ukraina tiek pietuose, tiek rytuose vykdo ilgai planuotą kontrpuolimą, kurį V. Putinas pirmadienį pavadino nesėkme. Tačiau Maskva vis tiek nori kuo skubiau gauti daugiau karinių atsargų savo pajėgoms sustiprinti.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) atstovė Adrienne Watson sakė, kad aktyviai vyksta Rusijos ir Šiaurės Korėjos derybos dėl ginkluotės.

„Reuters“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Turime informacijos, kad Kim Jong Unas tikisi, jog šios diskusijos bus tęsiamos, įskaitant diplomatinį dalyvavimą vadovų lygmeniu Rusijoje“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos perspėjo, kad Rusija jau veda slaptas derybas su Šiaurės Korėja, kad įsigytų įvairios amunicijos ir atsargų, skirtų Maskvos karo veiksmams.

Pasak „The New York Times“, vėliau šį mėnesį Kim Jong Unas greičiausiai vyks šarvuotu traukiniu į Vladivostoką, esantį Rusijos Ramiojo vandenyno pakrantėje netoli Šiaurės Korėjos, susitikti su V.Putinu.

Laikraštis teigė, kad V.Putinas nori gauti iš Šiaurės Korėjos artilerijos sviedinių ir prieštankinių raketų, ir kad Kim Jong Unas netgi galėtų atvykti į Maskvą.

Pranešama, kad Kim Jong Unas nori pažangių technologijų, skirtų palydovams ir atominiams povandeniniams laivams, taip pat pagalbos maistu savo nuskurdusiai šaliai.

Seulo Suvienijimo ministerijos, kuri rūpinasi Korėjų tarpusavio santykiais, pareigūnas teigė, kad įvairūs įvykiai rodo didėjančią Pchenjano ir Maskvos ginklų sandorio galimybę.

„Bet koks Šiaurės Korėjos ir kaimyninių šalių bendradarbiavimas turi būti vykdomas taip, kad nepakenktų tarptautinėms normoms ir taikai“, – sakė jis žurnalistams.

Praėjusią savaitę Vašingtonas pareiškė, kad Šiaurės Korėja, nepaisant jos paneigimų, 2022 metais Rusijai tiekė raketas, kurias naudojo privati karinė grupė „Wagner“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu liepą buvo nuvykęs į Šiaurės Korėją ir siekė įsigyti papildomos karinės amunicijos karui Ukrainoje, pirmadienį sakė A.Watson.

Rusijos oro gynybos sistemos ankstų antradienį sunaikino tris dronus, skridusius į Maskvą, pranešė Rusijos sostinės meras.

Sergejus Sobjaninas sakė, kad, pirminiais duomenimis, aukų nebuvo.

Priešlėktuvinės gynybos pajėgos „sunaikino dronus, kurie bandė įvykdyti išpuolį prieš Maskvą“, pranešė jis per „Telegram“.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad vienas iš jų skrido virš Kalugos srities į pietvakarius nuo Maskvos, o kitas buvo sunaikintas į šiaurės vakarus nuo sostinės, virš Maskvos srities Istrinskio rajono.

Trečiasis buvo sunaikintas Tverės srityje į šiaurės vakarus nuo Maskvos.

Nuotr. iš „Telegram“ kanalo „Baza“/Dūmai virš Maskvos

„Budinčios oro gynybos sistemos sunaikino bepilotį orlaivį virš Kalugos srities teritorijos“, – platformoje „Telegram“ pranešė ministerija.

Tuo tarpu „ukrainiečių bepilotis orlaivis buvo sunaikintas priešlėktuvinės gynybos sistemų, budėjusių virš Istrinsko rajono teritorijos“, priduriama pranešime, o kitas bepilotis orlaivis „buvo perimtas virš Tverės srities teritorijos“.

S.Sobjaninas sakė, kad, pirminiais duomenimis, aukų nebuvo.

Pasak Rusijos pareigūnų, pastarosiomis savaitėmis Maskvos sritis dažnai tapdavo Ukrainos dronų atakų taikiniu.

S.Sobjaninas sakė, kad Istrinsko rajone dėl krintančių nuolaužų buvo padaryta žala, o gelbėjimo tarnybos dirba šalindamos padarinius.

Jis pridūrė, kad Tverės srities Zavidovo rajone perimtas dronas skrido Maskvos kryptimi, tačiau teigė, kad aukų ir žalos nebuvo.

Rusijos vakarinės Briansko srities gubernatorius sakė, kad pasieniečiai ir saugumo pajėgos atrėmė „ukrainiečių diversantų“ bandymą įsiveržti į Rusijos teritoriją.

Šiais metais Rusija ne kartą pranešė apie Ukrainos bandymus vykdyti sabotažą prie jos sienų, o gegužę net pasiuntė sraigtasparnius malšinti dramatiško ginkluoto įsiveržimo į Belgorodo sritį.

„Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pasienio pajėgų darbuotojai ir Rusijos gynybos ministerijos padaliniai užkirto kelią Ukrainos diversinės ir žvalgybinės grupės bandymui prasibrauti į Rusijos Federacijos teritoriją“, – pranešė Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas per „Telegram“.

Briansko sritis yra Vakarų Rusijoje, ribojasi su Maskvos sąjungininke Baltarusija ir Ukraina.

Kaip ir kelios kitos Rusijos pasienio teritorijos, per Maskvos puolimą Ukrainoje Briansko sritis nuolat nukentėjo nuo Ukrainos atakų ir apšaudymų.

Rugsėjo 4 d. Rusijos pajėgos 18 kartų atakavo Sumų srities pasienį, sužeidė du civilius gyventojus ir padarė žalos infrastruktūrai, pranešė Sumų srities karinė administracija.

Artilerijos apšaudymas Družbos bendruomenėje sukėlė 20 sprogimų ir sužeidė vieną civilį. Per ataką taip pat apgadinta dvylika namų, penki garažai, geležinkelio stoties prekinis vagonas ir geležinkelio bėgiai, teigiama administracijos pranešime.

Seredyna-Buda gyvenvietėje per minosvaidžio ir artilerijos apšaudymą buvo sužeistas civilis gyventojas ir padaryta materialinė žala. Buvo apgadintas privatus namas, gyvenamasis namas ir administracinis pastatas. Per atakas taip pat apgadinti du automobiliai ir geležinkelio bėgiai.

Be to, apšaudant buvo apgadintas žemės ūkio sandėlis Esmano mieste.

Tankų apšaudymas taip pat apgadino elektros liniją Bilopilijoje.

Per dienos atakas taip pat apšaudytos Sveska, Znob-Novhorodske, Novoslobidske, Krasnopillia ir Khotin bendruomenės.

Sumos srities pasienio bendruomenės yra dažni Rusijos apšaudymo taikiniai. Rugsėjo 2 d. per smūgį Seredyna-Buda vietovėje žuvo policijos pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad apsilankė karo draskomoje rytinėje Donecko srityje.

Socialinėje žiniasklaidoje jis paskelbė vaizdo įrašą, rodantį, kad susitiko su vadais ir kareiviais neįvardytoje vietoje Donecko srityje – rytinėje teritorijoje, kurioje nuo praėjusių metų, kai į ją įsiveržė Rusija, vyko įnirtingiausi mūšiai.

„Donecko sritis. Lankomės kovinėse brigadose, kurios gina Ukrainą Donecko operatyvinės ir taktinės grupės sudėtyje“, – sakė V.Zelenskis platformoje „Telegram“, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis susitinka su kariais.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Svarbios ataskaitos, probleminiai klausimai, atsargos, kurias reikia padidinti, pagalbinės valdymo sistemos sukūrimas, kad būtų užtikrintas brigadų aprūpinimas, mūsų karių motyvacijos didinimas“, – pridūrė jis.

Vizitas įvyko kitą dieną po to, kai V.Zelenskis pareiškė, kad planuoja pakeisti Kyjivo karo laikų gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą, o tai yra esminis Ukrainos kariuomenės vadovybės pasikeitimas nuo Rusijos invazijos pradžios.

Be to, praėjusią savaitę Kyjivas pareiškė, kad jam pavyko pasiekti tam tikrų taktinių laimėjimų kontrpuolimo metu, siekiant išstumti Maskvos pajėgas.