Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusai smogė Kostiantynivkos centriniam turgui. Patikslintais duomenimis, per ataką žuvo mažiausiai 16 žmonių.
- JAV paskelbė milijardo JAV dolerių pagalbos paketą Ukrainai, įskaitant karinę, humanitarinę ir biudžetinę pagalbą.
- Vašingtonas pirmą kartą Ukrainai siųs šaudmenis su nusodrintuoju uranu.
- Leidinys „The New York Times“ pažymėjo, kad norėdamos paremti Ukrainos kontrpuolimą, JAV taip pat perduos Ukrainai papildomą partiją kasetinių šaudmenų.
- Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Rajmundas Andrzejczakas pabrėžė, kad NATO yra branduolinės sutarties organizacija, todėl ji turėtų būti daug aktyvesnė ir stipresnė prieš Rusijos vykdomą agresiją.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija perėmė 2 dronus virš Briansko srities, teigia vietos pareigūnas
00:34
Ketvirtadienį Rusijos oro gynybos sistemos perėmė du bepiločius orlaivius virš šalies pietvakarinės Briansko srities.
Vieną iš dronų, kuris buvo nukreiptas į „pramoninį objektą“ Briansko mieste, „nuslopino elektroninė kariuomenė“, – „Telegram“ žinutėje teigė regiono gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
Tačiau, pasak jo, dronas nukritęs pataikė į administracinį pastatą ir sukėlė gaisrą. Žmonių aukų nebuvo, o gaisras buvo užgesintas, sakė A. Bogomazas.
Kitą droną Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė artėjantį prie rajono Briansko srityje.
Ši ataka nepaliko aukų ar žalos, sakė gubernatorius ir pridūrė, kad „operatyvinės ir avarinės tarnybos yra vietoje“.
Brianskas ribojasi su Šiaurės Ukraina ir Rytų Baltarusija, artima Maskvos sąjungininke, kuri padėjo palengvinti Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą praėjusiais metais. Ši teritorija anksčiau buvo tapusi Ukrainos pajėgų taikiniu.
Pentagonas atremia Rusijos teiginius apie nuskurdinto urano amunicijos keliamą pavojų sveikatai
00:07
Jungtinių Valstijų gynybos departamentas atremia Rusijos teiginius, kad nusodrintojo urano šoviniai, kuriuos JAV paskelbė siųsiančios Ukrainai, sukels daugiau vėžio ir kitų ligų.
„JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pareiškė, kad nėra jokių įrodymų, jog nusodrintojo urano šoviniai sukelia vėžį, Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad leukemijos ar kitų vėžinių susirgimų, nustatytų po bet kokio urano, nepadaugėjo, ir net TATENA nedviprasmiškai pareiškė, kad nėra įrodytas ryšys tarp vėžio atvejų padažnėjimo ar reikšmingo poveikio sveikatai ar aplinkai“, – ketvirtadienį sakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.
S.Singh teigė, kad šie šaudmenys yra „standartiniai“ prieštankiniai šoviniai, naudojami su „Abrams“ tankais, kuriuos JAV siunčia į Ukrainą.
Apie naująjį JAV karinės pagalbos paketą trečiadienį viešėdamas Kyjive paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Nuskurdinto urano šaudmenys pirmą kartą tapo pagalbos dalimi, CNN sakė JAV pareigūnas.
Šaudmenys yra šiek tiek radioaktyvūs, nes jie pagaminti iš tankio metalo, šalutinio kuro gamybos produkto.
„Foreign Policy“: J.Prigožino nužudymas buvo verslo, o ne keršto aktas
23:25
Kai Rusijos privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas žuvo aviakatastrofoje kartu su kitais bendrovės nariais, dalis žmonių šventai tikėjo, kad tai – nelaimė, kur kas daugiau galvojo, kad taip ilgai laukęs keršija Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau amerikiečių leidinys „Foreign Policy“ pažymėjo, jog tikrosios žmogžudystės priežastys gali būti visai kitos.
Mintis J.Prigožino žūtį aiškinti kaip kerštą daug kam buvo ypač patraukli, atsižvelgiant į tai, kad J.Prigožino maištas Rusijos vadovui buvo ne kas kita, bet pažeminimas.
Tačiau, pasak „Foreign Policy“, išanalizavus visus įvykius aiškėja, kad turimos informacijos detalės nesutampa.
„Wagner“ nutraukė samdinių verbavimą
22:37
„Wagner“ sustabdė samdinių verbavimą. Tai praneša Rusijos žiniasklaida, remdamasi žinutėmis „Telegram“ tinkle.
Pasak Rusijos leidinio „Agentūra“, viename iš „Telegram“ kanalų, kuris skirtas samdinių įdarbinimui, pasirodė administratoriaus žinutė, kad „dėl pastarųjų įvykių samdinių įdarbinimas į bendrovę laikinai sustabdytas“.
Leidinio teigimu, norintys kovoti „Wagner“ sudėtyje įrašomi į „rezervą“.
Tuo pačiu, pasak „Mediazona“ šaltinio, nuspręsta sustabdyti verbavimą dėl problemų su pinigais – samdiniams nėra iš ko mokėti.
Anksčiau „Laisvės radijas“ (ru) rašė, kad netrukus po J.Prigožino maišto į Rusiją dauguma samdinių buvo išsiųsti neribotų atostogų. „Wagner“ stovykla Baltarusijoje pradėta likviduoti.
Vis dėlto kai kuriems griežtą atranką įveikusiems „Wagner“ kariams pavyko patekti dirbti į Afriką, be to, kaip rašo agentūra, verbavimas „darbui“ Afrikos šalyse tęsiasi. Kol kas neaišku, kam bus pavaldūs ten atsidūrę samdiniai.
Užfiksuota vaizdo įraše: sprogo automobilis su rusų pareigūnais, kankinusiais ukrainiečius
22:00
Laikinai okupuotame Oleškio mieste Chersono srityje susprogdintas automobilis su dviem Rusijos saugumo tarnybos darbuotojais ir kariškiais, praneša UNIAN.
Kaip praneša UP, remdamasi šaltiniais Ukrainos saugumo tarnyboje, dėl sprogimo vienas Rusijos pareigūnas žuvo vietoje, kitas sunkios būklės mirė reanimacijoje. Trys automobilį lydėję Rusijos kariai buvo sužeisti.
Rumunija planuoja evakuoti kaimo, šalia kurio nukrito Rusijos dronas, gyventojus
21:27
Rumunijos Čatalkojaus komunos meras su šalies gynybos ministru aptarė galimybę evakuoti Plauru kaimo, šalia kurio prieš kelias dienas buvo rastos rusiško drono nuolaužos, gyventojus.
Kaip praneša „Digi24“, kaimas yra netoli sienos su Ukraina, ne daugiau kaip už 300 metrų nuo Izmailo uosto, kuris pastaruoju metu buvo masiškai atakuojamas Rusijos dronų.
„Tudoras Černega paprašė valdžios institucijų paremti Plauru kaimo gyventojus, kurie jau daugiau nei mėnesį praneša, kad Rusijos dronai, atakuojantys Ukrainos Izmailo uostą, skraido virš jų namų, o kai kurie iš jų nukrenta labai arti miesto“, – sakoma pranešime.
Bendruomenės meras pažymėjo, kad norintieji evakuotis bus aprūpinti maistu ir būstu, kaip ir ukrainiečių pabėgėliai. Ne visi gyventojai nori išvykti, todėl evakuacija bus savanoriška.
„Per susitikimą su gynybos ministru taip pat atsižvelgiau į savanoriško perkėlimo galimybę. Man liko tik susisiekti su vietos gyventojais, o tiems, kurie norės persikelti savanoriškai, bus sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir ukrainiečiams – apgyvendinimas ir maitinimas. Manau, kad tokią pat karo sukeltą įtampą jaučia ir Plauru kaimo gyventojai“, – sakė komunos meras.
V.Putinas nurodė skirti finansavimą moksliniams dirbtinio intelekto tyrimams
20:24
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyriausybei nurodė skirti finansavimą moksliniams dirbtinio intelekto tyrimams, didėjant konkurencijai su Vakarais dėl šios technologijos vystymosi, teigiama ketvirtadienį išplatintame Kremliaus dokumente.
Praėjusių metų pabaigoje dirbtinio intelekto įrankis „ChatGPT“ atkreipė dėmesį pademonstravęs gebėjimą kurti esė, eilėraščius ir pokalbius iš trumpiausių užuominų. Ši technologija paskatino Rusiją sukurti savąją.
Dokumente nurodoma, kad V. Putinas įpareigojo vyriausybę imtis priemonių dirbtinio intelekto moksliniams tyrimams remti ir kasmet tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto.
Priduriama, kad šie tyrimai turėtų apimti mašininio mokymosi algoritmų optimizavimą, taip pat didelių kalbos modelių, pavyzdžiui, tokių kaip „OpenAI“ modelis „ChatGPT“, kūrimą.
Ekspertas paaiškino, kokią įtaką turi Ukrainos rengiamos dronų atakos prieš Rusiją
19:49
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina į Rusijos teritoriją pasiuntė didžiulį skaičių dronų, beveik kasdien pranešama apie nepavykusias arba sėkmingas atakas.
Tad kaip Ukraina sugeba surengti tokią didelę ir ilgalaikę dronų kampaniją taip toli nuo namų?
Ką naudoja Ukraina?
„Sky News“ kalbėjosi su „GlobalData defence“ vyriausiuoju redaktoriumi Richardu Thomas.
R.Thomas sako, kad Ukraina savo teritorijoje kovinėms operacijoms naudoja įvairius stacionarius ir rotacinius dronus, vadinamieji vienkartiniai atakos dronai yra pakraunami sprogstamaisiais užtaisais ir siunčiami į Rusijos teritoriją.
„Naudojant vienpusio puolimo amuniciją, taktiniu lygmeniu siekiama atskirų taikinių, tačiau naudojant masiškai, galima pasiekti strateginį poveikį“, kurio pavyzdį matėme Pskovo aerodrome praėjusią savaitę.
Vertė už pinigus
R.Thomas toliau aiškina, kad bepiločiai orlaiviai, ypač „kamikadzės“ tipo atakos į vieną pusę, „keičia šiuolaikinę mūšio erdvę“, kaip tai parodė Ukrainos ir kitų konfliktų, pavyzdžiui, neseniai įvykusio Kalnų Karabache, pavyzdys.
„Jais itin efektyviai panaudojami ištekliai, siekiant norimo poveikio, o palyginti nedidelė jų kaina leidžia gaminti dideles dronų atsargas.“
Ekspertas pabrėžia, kad, nepaisant didžiulės žalos karinės gamybos infrastruktūrai, „Kyjivas vis dėlto sugebėjo sukurti paprastus, be įgulos vienkartinius atakos šaudmenis, [naudojamus] prieš Rusiją“.
Ukrainos pramoniniai pajėgumai gali kelti abejonių, atsižvelgiant į tai, kad Rusija nusitaikė į didelius infrastruktūros plotus, tačiau jų sukurtos sistemos „palyginti paprastos gaminti ir palyginti nebrangios“, aiškina R.Thomas.
Sunku sustabdyti
Tokie išpuoliai prieš Rusiją negali laimėti karo, tačiau jie suteikia Ukrainai galimybę pakirsti Rusijos moralę, ypač visuomenėje.
Dar viena dronų kampanijos sėkmės dalis buvo sunkumai, su kuriais Rusija susidūrė norėdama nuosekliai sustabdyti atakas.
„Oro gynybos radarams sunku aptikti ir sekti be įgulos skrendančius vienkartinius atakuojančius šaudmenis“, – sako R.Thomas.
„Galbūt didžiausias iššūkis Rusijai – rasti ekonomiškai efektyvių būdų, kaip numušti tokius šaudmenis.“
Maskvai trūksta tam tikros amunicijos ir ginklų, o didelės vertės rėmėjams bus teikiama pirmenybė didesnio poveikio atakoms.
„Šiuolaikinių kinetinių perėmėjų, kainuojančių šimtus tūkstančių dolerių, naudojimas prieš vienkartinę atakos amuniciją, kuri gali kainuoti dešimtadalį šios sumos, yra nuostolingas pasiūlymas, su kuriuo susiduria visos kariuomenės“, – sako M. Thomas.
Ukrainos pareigūnas: Rusija nebeturi pajėgų pradėti antžeminį puolimą iš Baltarusijos
19:23
Rusija perkėlė daugumą Baltarusijoje besitreniruojančių dalinių į kitas vietoves ir nebeturi pakankamai sausumos pajėgų, kad galėtų pradėti puolimą iš savo sąjungininkės teritorijos, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos pasienio pareigūnas.
„Rusija Baltarusijos teritorijoje neturi reikiamos smogiamosios grupės, kuri būtų pasirengusi ir galėtų įsiveržti į Ukrainos teritoriją“, – per brifingą Kyjive sakė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.
„Šiuo metu Rusija išvedė beveik visus savo dalinius, kurie buvo apmokyti ir baigė savo rotaciją. Tačiau jokie nauji daliniai ten nebuvo dislokuoti“, – sakė A.Demčenka.
Kai kurie nepriklausomi analitikai teigė, kad Rusija perkėlė dalinius iš Baltarusijos į Ukrainos šiaurės rytų frontą, tarp apgulto Kupjansko miesto ir netoliese esančios Kreminos.
Baltarusija yra viena iš ištikimiausių Rusijos sąjungininkių. Ji padėjo Rusijai 2022 m. vasario mėn. pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą, leisdama Kremliaus kariams įžengti į šalį per 1 000 km (621 mylios) Ukrainos ir Baltarusijos sieną į šiaurę nuo Kyjivo.
A.Demčenka sakė, kad Rusija reguliariai apšaudo Ukrainos Černihivo, Sumų ir Charkivo regionus, esančius į rytus nuo Baltarusijos palei šiaurinę Ukrainos sieną su Rusija.
Šiose srityse „priešas taip pat bando naudoti sabotažą“.
Ukrainiečiai teigia, kad intensyvių kovų pietuose metu pasiekė dar daugiau nedidelių laimėjimų
18:42
Iš fronto linijų pietų Ukrainoje matyti, kad Ukrainos pajėgos toliau palaipsniui didina savo laimėjimus, vykstant nuolatinei abiejų pusių artilerijos, minosvaidžių ir raketų ugniai, rašo CNN.
Geolokalizuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad vietovėje tarp Robotynės, Verbovės ir Novoprokopivkos – kaimų trikampyje, kuris yra raktas ukrainiečiams priartėti prie Tokmako, svarbaus Rusijos gynybos centro, – plyti apšaudymo skylės, apleisti grioviai ir sugriauta karinė technika.
Pateikiame informaciją apie padėtį kiekviename iš trijų kaimų ir jų apylinkėse:
Novoprokopivka: šia kryptimi buvo žengta į priekį ir Ukraina užėmė kelias Rusijos pozicijas į rytus nuo šios gyvenvietės, teigiama neoficialiame Ukrainos 46-osios atskirosios oro pajėgų brigados karių „Telegram“ pranešime. „Šiuo metu užtikrinama sėkmė ir atremiamos kontratakos“, – sakoma ketvirtadienį „Telegram“ kanale ir priduriama, kad stengiamasi užimti aukštumas prie Novoprokopivkos.
Ši vietovė yra vos už 3 kilometrų į pietus nuo Robotynės.
Verbovė: 46-oji oro pajėgų brigada teigė, kad šioje vietovėje vyko atkaklesnė kova, nes „buvo bandoma užimti pozicijas į šiaurę ir šiaurės vakarus. Šių vietovių aukštumų kontrolė galėtų sustiprinti mūsų dalinių pozicijas gyvenvietės rajone“.
Kanalas, kuris praeityje dažnai pasirodydavo esąs tikslus, teigė, kad Rusijos lėktuvai toliau bombarduoja užnugario pozicijas, o artilerija ir dronai abiejose pusėse nuolat dirba. Esant tokiai situacijai, „vargu ar galima tikėtis, kad artimiausiu metu padėtis smarkiai pasikeis kieno nors naudai“, – teigė kanalas.
Robotynė: Ukrainos pajėgos „gavo“ Robotynę už labai didelę kainą. „Tačiau šios gyvenvietės užėmimas atveria vartus į Tokmaką“, – teigia 47-osios brigados žvalgybos padalinio vadas, karys šaukiniu „Bruce“.
„Bruce“ pridūrė, kad tada atsivers kelias į Azovo jūrą. „Mano asmenine nuomone, tai bus pabaiga. Nes jei pasieksime Azovo jūrą, bus apsuptas ir Krymas, ir kariuomenės grupuotė Chersono ir Zaporižios kryptimis, ir tai bus V.Putino galas“.
Ką sako Rusija: Rusijos paskirtas pareigūnas, kontroliuojantis okupuotas Zaporižios dalis, Jevgenijus Balickis, pateikė kitokią situacijos ataskaitą, teigdamas, kad Maskvos pajėgos „padarė didžiulę ugnies žalą“ Ukrainos pajėgoms, įskaitant karių ir technikos nuostolius. Rusijos karinis tinklaraštininkas taip pat teigė, kad kelios priešo atakos buvo atremtos.
Ką rodo nepriklausoma analizė: „Ukrainos pajėgos pasistūmėjo išilgai griovio linijos į vakarus nuo Verbovės“, – teigia Karo tyrimų institutas, remdamasis geolokacine medžiaga. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos karinių tinklaraščių autorių teiginius, kad Ukrainos pajėgos dabar bando prasiveržti Novoprokopivkos kryptimi.
R.Sunakas: Ukrainos kariai turėtų būti pagirti už savo pastangas
18:28
Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi šią popietę, prieš ministrui pirmininkui išvykstant į Didžiojo dvidešimtuko (G20) vadovų susitikimą Indijoje, praneša PA.
Premjero oficialus atstovas spaudai sakė:
„Prezidentas V.Zelenskis pateikė naujausią informaciją apie Ukrainos kontrpuolimą ir vykdomus karinius reikalavimus. Ministras Pirmininkas pažadėjo tvirtą Jungtinės Karalystės paramą ir pagyrė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas už nuolatinę pažangą mūšio lauke.“
Paklaustas, ar Ministras Pirmininkas pritarė kai kurių pareigūnų vertinimui, kad pažanga vyksta lėčiau, nei tikėtasi, jis atsakė:
„Ukrainos kariai atlieka neįtikėtiną darbą prieš daug didesnę kariuomenę ir turėtų būti pagirti už savo pastangas. Tai liudija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų drąsą ir paramą, kurios jos sulaukė iš viso pasaulio, įskaitant Jungtinės Karalystės gyventojus“.
„Bloomberg“: Vakarų kritika kontrpuolimui sudaro palankias sąlygas V.Putinui
18:00
Lėtas Ukrainos kontrpuolimo tempas nereiškia, kad jis visiškai žlugo, o naujausi Ukrainos kariuomenės pasiekimai paneigia karo „aklavietę“ ir įrodo, kad Vakarų partneriai turi toliau remti Ukrainą, paskelbė amerikiečių leidinys „Bloomberg“.
„Po lėtos pradžios Ukrainos vasaros kontrpuolimas rodo proveržio ženklus. Kariuomenė pralaužė Rusijos gynybą pietuose, o pagrindiniai taikiniai Rusijos kontroliuojamose teritorijose yra pasiekiami.
Šie laimėjimai paskelbti tuo metu, kuomet kai kurie Vakarų pareigūnai įspėjo, kad karas artėja prie aklavietės – ir kad tolesnis karinės pagalbos tiekimas yra beprasmis. Bet kokiu atveju, kontrpuolimo pažanga sustiprina faktą, kad JAV ir Europa turi didinti spaudimą Vladimirui Putinui ir suteikti Ukrainai pagalbą, kurios jai reikia, kad laimėtų“, – rašoma straipsnyje.
Nors kontrpuolimas nevyko taip greitai, kaip tikėjosi Vakarai, tačiau nesėkmės jausmą lemia išpūsti lūkesčiai dėl žaibiškos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmės pirmaisiais karo metais. Dėl to sąjungininkus pavasario pabaigoje buvo perspėjęs tuometinis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir ragino neturėti perdėtų lūkesčių kontrpuolimui bei nesitikėti tokios žaibiškos sėkmės kaip Chersono ar Charkivo išvadavimo atvejais.
Negana to, šį kartą kontrpuolimas nebuvo siurprizas Rusijos pajėgoms ir ji buvo gerai pasirengusi gynybai bei mobilizavo papildomų pajėgų.
„Visa tai nereiškia, kad JAV ir Europos parama buvo veltui. Nepaisant amunicijos trūkumo, ribotų oro pajėgų ir nepakankamų išminavimo pajėgumų, Ukrainos pajėgos patyrė didžiulių išlaidų, smogdamos Rusijos logistikos centrams ir vadavietėms“, – rašo leidinys, primindamas neseniai pasiektus teritorinius laimėjimus.
Pasak žurnalistų, net jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nepavyks deokupuoti visos Ukrainos teritorijos, dėl to iškils pavojus visiems Rusijos kariniams objektams Kryme ir Donbase, o galimų derybų metu Kyjivas turės daug stipresnes pozicijas nei dabar. Tačiau tai reiškia, kad Vakarai turėtų ir toliau remti Ukrainą.
„Bloomberg“ įspėjo, kad to alternatyva yra gana „niūri“. V.Putinas lažinasi, kad gali padaryti taip, kad Vakarams paramos Ukrainai kaina taps neįperkama.
„Tai nėra rimta galimybė Ukrainai atsisakyti kovos dėl visiškos savo teritorijos kontrolės susigrąžinimo. Sumažinus JAV paramą, kaip dabar siūlo kai kurie respublikonai, V.Putinui būtų suteiktas atokvėpis tuo metu, kai Ukrainos kontrpuolimas įgauna pagreitį, o Rusijos ekonomika silpsta“, – rašoma straipsnyje.
Kas tie nuskurdintojo urano šaudmenys, dėl kurių skundžiasi Rusija?
17:23
JAV paskelbė, kad perduos Ukrainai prieštankinius šaudmenis su nuskurdintuoju uranu, sekdamos Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, kuri juos siuntė siekdama padėti Kyjivui prasiveržti pro Rusijos linijas per įtemptą kontrpuolimą.
120 mm šaudmenys bus naudojami apginkluoti tankus „M1A1 Abrams“, kuriuos JAV planuoja pristatyti Ukrainai artimiausiais mėnesiais, skelbia Jungtinės Karalystės dienraštis „The Guardian“.
Šiuos šarvus pramušančius šaudmenis JAV sukūrė Šaltojo karo metais naikinti sovietiniams tankams, įskaitant tuos pačius T-72 tankus, su kuriais Ukraina susiduria savo kontrpuolime.
Nuskurdintasis uranas yra šalutinis produktas, susidarantis gaminant sodrintąjį uraną, naudojamą branduoliniam kurui ir ginklams gaminti. Nors nuskurdintasis uranas yra daug silpnesnis už prisodrintąjį uraną ir negali sukelti branduolinės reakcijos, jis yra labai tankus – tankesnis už šviną – ir dėl šios savybės yra labai patrauklus kaip sviedinys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva ir Pchenjanas žaidžia diplomatiją: pasipildė Rusijos ambasada Šiaurės Korėjoje
17:04
Ketvirtadienį į Rusijos ambasadą Šiaurės Korėjoje atvyko dvidešimt naujų diplomatų ir personalo darbuotojų, kaip teigiama ambasados paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Tai įvyko po pasirodžiusių Jungtinių Valstijų pranešimų, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas gali susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Rusijoje aptarti ginklų sandorio.
Teigiama, kad šie darbuotojai yra pirmieji, kurie prisijungė prie ambasados nuo „Covid“ pandemijos įkarščio. Pranešime sakoma, kad praėjusiais metais ambasadoje dirbo 18 žmonių.
Šiaurės Korėjos vadovo ir V.Putino susitikimas galėtų užtikrinti galimą sandorį dėl ginklų tiekimo Maskvai jos karui Ukrainoje paremti, anksčiau šią savaitę teigė JAV vyriausybė.
Nacionalinio saugumo taryba pirmadienį perspėjo, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos derybos dėl ginklų „aktyviai juda į priekį“ po to, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu liepos mėn. lankėsi Pchenjane, bandydamas įtikinti jį parduoti Maskvai artilerijos šaudmenų.
Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba antradienį pareiškė, kad „atidžiai stebi... galimybę, kad Kim Jong Unas netrukus apsilankys Rusijoje“.
A.Blinkenas giria ukrainiečių stiprybę Rusijos invazijos akivaizdoje
16:18
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį lankydamasis Ukrainos Černihivo regione, kurį karo pradžioje buvo okupavusios Maskvos pajėgos, gyrė ukrainiečių stiprybę Rusijos invazijos akivaizdoje.
A.Blinkenas apsilankė Jahidnės mokyklos rūsyje, kur Rusijos kariai nelaisvėje laikė dešimtis kaimo gyventojų, įskaitant senelius ir vaikus.
„Tai tik vienas pastatas, (bet) tai yra istorija, kurią matėme vėl ir vėl“, – sakė A.Blinkenas.
„Tačiau matome ir dar vieną neįtikėtinai galingą dalyką – nepaprastą Ukrainos žmonių atsparumą“, – kalbėjo jis.
Rusijos pajėgos netrukus po plataus masto karo pradžios užėmė dalį Černihivo srities, įskaitant Jahidnę.
Maždaug po mėnesio jos pasitraukė, o pernai kovą Jahidnę išlaisvino Ukrainos pajėgos.
Tačiau Rusijos kariuomenė paliko sugriautus ir smarkiai užminuotus miestus ir žemę.
A.Blinkenas sakė, kad šiuo metu net trečdalyje Ukrainos teritorijos yra minų ar nesprogusių sprogmenų.
„Tačiau ukrainiečiai vienijasi, kad atsikratytų sprogmenų, minų ir tiesiogine prasme atgautų žemę“, – sakė JAV diplomatijos vadovas.
Rusija saugosi dronų: lėktuvus dangsto automobilių padangomis – ar tai veiksminga?
15:51
Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, Rusija pradėjo dėti automobilių padangas ant kai kurių karinių lėktuvų, stovinčių aerodromuose. Pasak ekspertų, taip bandoma apsaugoti lėktuvus nuo vis dažniau pasitaikančių Ukrainos dronų atakų.
Iš Saratovo srities Engelso aerodromo darytose bendrovės „Maxar“ palydovinėse nuotraukose matyti du strateginiai bombonešiai „Tu-95“, kurių korpusai uždengti automobilių padangomis.
Bet ar tokia apsauga išties veiksminga?
Plačiau skaitykite ČIA.
E.Muskas liepė išjungti palydovinį tinklą, kad sužlugdytų Ukrainos ataką prieš Krymą
15:25
Elonas Muskas, verslininkas, įmonių „SpaceX“ ir „Tesla“ įkūrėjas, pernai slapta įsakė savo inžinieriams išjungti jo bendrovės „Starlink“ palydovinio ryšio tinklą netoli Krymo pakrantės, kad sužlugdytų slaptą ukrainiečių puolimą prieš Rusijos karinį laivyną, rašoma ištraukoje iš naujos Walterio Isaacsono biografijos „Elonas Muskas“, pranešė CNN.
Kai po vandeniu veikiantys Ukrainos dronai su sprogmenimis priartėjo prie Rusijos laivyno, jie „prarado ryšį ir nekenksmingai išplaukė į krantą“, rašė W.Isaacsonas.
Teigiama, kad tokį sprendimą, dėl kurio Ukrainos pareigūnai maldavo jį vėl įjungti palydovus, E.Muskas priėmė vedamas didelės baimės, kad Rusija į Ukrainos puolimą Kryme atsakys branduoliniais ginklais – šią baimę, pasak biografijos autoriaus, sustiprino E.Musko pokalbiai su aukšto rango Rusijos pareigūnais.
Naujoje W.Isaacsono, pripažinimą pelniusių Steve'o Jobso ir Alberto Einsteino biografijų autoriaus, knygoje pateikiama naujų įžvalgų apie E.Muską ir apie tai, kaip egzistencinė baimė sukelti platesnio masto karą paskatino jį atmesti Ukrainos prašymus dėl „Starlink“ sistemų, kurias jie galėtų panaudoti rusams pulti.
Negana to, „Starlink“ svarba kare nesumažėjo.
Praėjusią savaitę JAV ir jų „Penkių akių“ organizacijos sąjungininkės apkaltino Rusijos įsilaužėlius, kad jie taikėsi į Ukrainos vadų mūšio lauko planus. Pasak ukrainiečių, kenkėjiškas rusų kodas buvo skirtas perimti „Starlink“ palydovų siunčiamus duomenis.
Atsargos pulkininkas S.Guzevičius: Ukrainos tankai šaudys efektyviau
15:22
Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius sako, kad amerikiečiams perdavus amuniciją su nuskurdintuoju uranu Ukrainos tankų šūviai taps gerokai efektyvesni.
Tai jis sakė 15min studijoje komentuodamas žinią, kad tokie šaudmenys įeina į naują JAV paskelbtą daugiau kaip 1 mlrd. dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai.
Visas interviu laidoje „Kas naujo fronte“ 15min interneto svetainėje ir jutubo paskyroje bus paskelbtas penktadienį 8 val.
A.Blinkenas aplankė Ukrainos pasieniečius ir išminavimo centrą
15:15
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas galėjo iš arčiau pažvelgti į tai, kaip Ukraina naudojasi tam tikra JAV suteikta karine įranga.
Ketvirtadienį, antrąją ir paskutinę savo kelionės į Ukrainą dieną, A.Blinkenas apsilankė Kyjivo pakraštyje esančiame Valstybės sienos apsaugos centre, kur jam buvo parodyti JAV dovanoti stebėjimo dronai ir keturios MRAP (minoms atsparios apsaugos iš pasalų) transporto priemonės, taip pat keli numušti Rusijos dronai.
Vizito pabaigoje jis pasirašė svečių knygoje:
„Ukrainos pasienio pajėgoms ir nacionalinei policijai – su susižavėjimu už jūsų nepaprastą drąsą ir tarnystę savo šaliai ir mūsų partnerystei“.
Po to jis apsilankė Ukrainos išminavimo centre, kuris atlieka svarbų vaidmenį Ukrainai bandant saugiai susigrąžinti savo teritorijas iš Rusijos.
Pasak Valstybės departamento, JAV suteikė daugiau kaip 95 mln. dolerių paramą Ukrainos išminavimo darbams.
Valstybės departamento teigimu, tarptautinių ekspertų duomenimis, Rusijos amunicijos „nesprogusių šaudmenų“ procentas gali būti nuo 10 iki 30 proc., todėl Ukrainoje išbarstyti didžiuliai kiekiai nesprogusios amunicijos.
Ukrainos vyriausybė apskaičiavo, kad net trečdalis 174 tūkst. kvadratinių kilometrų dydžio šalies teritorijos gali būti užteršta sprogmenimis.
Trečiadienį A.Blinkenas susitiko su aukšto rango Ukrainos vadovais ir paskelbė apie 1 mlrd. dolerių naują JAV paramą Ukrainai, nusodrintojo urano šaudmenų perdavimą bei dar vieną kasetinių šaudmenų partiją kontrpuolimui sustiprinti.
Rusija pranešė sulaikiusi kontrabandininkus, tiekiančius orlaivių dalis
14:10
Rusijos valstybės saugumo tarnyba sulaikė grupę kontrabandininkų, prekiaujančių karinių orlaivių dalimis, kurių dalis pateko į Ukrainą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“.
Pranešime teigiama, kad kontrabandininkai buvo iš Ukrainos ir vienos Vidurinės Azijos šalies.
Nors tarnyba neįvardijo kitų kontrabandos vietų, tačiau teigė, kad dalys keliavo į Vakarų Europą.
Pasak Saugumo tarnybos, grupė Rusijoje pirko ir remontavo karinių lėktuvų ir sraigtasparnių dalis, kad galėtų jas eksportuoti užsienio vartotojams, įskaitant Ukrainos kariuomenės vardu veikiančius asmenis.
Jie taip pat sakė, kad konfiskavo daugiau kaip 1 000 karinės orlaivių įrangos vienetų ir rado dokumentų, patvirtinančių, kad grupė remontavo lėktuvų ir sraigtasparnių modulius Ukrainai.
Pasieniečiai virš dviejų kaimų Charkivo srityje iškėlė Ukrainos vėliavas
14:07
Ukrainos pasieniečiai iškėlė Ukrainos vėliavas virš Stroijivkos ir Topolio kaimų Charkivo srityje. Abi gyvenvietės yra vadinamojoje „pilkojoje zonoje“ pasienyje su Rusija, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
„Po Charkivo srities deokupacijos į šią teritoriją buvo pavojinga patekti dėl minų, tačiau dabar pasieniečiai nutiesė kelią ir iškėlė Ukrainos vėliavą“, – rašoma ministerijos pareiškime.
Stroijivkos ir Topolio kaimai yra Charkivo srities Kupjansko rajone. Konkrečiai Topolio kaimas yra dešiniajame Oskilo upės krante, greta sienos su Rusija, o Stroijivkos kaimas yra už 4 km nuo dešiniojo Oskilo upės kranto ir už 1 km nuo sienos su Rusija. Abu kaimus skiria 3 km atstumas.
Kupjansko sektoriuje rusai bando gąsdinti Ukrainos gynėjus, bet jiems trūksta įrangos
14:02
Rusijos pajėgos formuoja šimtų tūkstančių karių „smogiamąjį kumštį“ Kupjansko sektoriuje, tačiau jiems trūksta įrangos, „Radio Svaboda“ eteryje pareiškė Rytų karinės grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas.
Jis paaiškino, kad rusai nekeičia kovos ir puolimo taktikos Kupjansko sektoriuje.
„Jie veikia pagal standartinį planą – suformuoti šimtų tūkstančių žmonių „smogiamąjį kumštį“, o paskui tiesiog mesti juos į mėsmalę. Tokią taktiką jau matėme Bachmute ir kituose rajonuose“, – pažymėjo atstovas.
Spaudos tarnybos vadovas paaiškino, kad šiuo metu vyksta technologinis karas, t.y. artilerijos ir bepiločių lėktuvų konfrontacija, todėl, net ir esant nedideliam žmonių skaičiui, galima duoti atkirtį.
Pasak I.Jevlašo, rusai turi problemų dėl įrangos.
„Kiekvieną kartą fiksuojame įrangos nuostolius. O tokie šaltiniai kaip „Oryx“ fiksuoja tankų T-55 sunaikinimą, todėl galime daryti išvadą, kad padėtis su įranga (pas rusus – red.) tikrai sudėtinga, ir galime spręsti apie mūsų artilerijos ir prieštankinių dalinių, kurie kasdien naikina okupantų artileriją, efektyvumą“, – pridūrė jis.
Didžiosios Britanijos žvalgyba anksčiau pažymėjo, jog Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmės pietuose fone Rusijos kariai per ateinančius du mėnesius gali suintensyvinti puolimą Kupjansko-Lymano sektoriuje.
Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgos pažymėjo, kad rusai susitelkė prie Novoyehorivkos Luhansko srityje, nes nori pralaužti vadinamąjį „koridorių“.
Kremlius: bendros JAV ir Armėnijos pratybos gali pakenkti regiono stabilumui
13:48
Kremlius ketvirtadienį sukritikavo būsimas Armėnijos ir JAV pajėgų taikos palaikymo pratybas, teigdamas, kad jos gali pakenkti stabilumui šiame regione.
„Be jokios abejonės, tokių pratybų vykdymas nepadeda stabilizuoti situacijos ar stiprinti tarpusavio pasitikėjimo atmosferos regione“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva ir toliau atlieka savo, kaip saugumo garanto, vaidmenį.
Ukrainos karinis laivynas sunaikino du rusų karinius katerius
13:45
Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreiviai per naktį sunaikino du karinius rusų katerius.
Teigiama, kad karinio laivyno daliniai sunaikino 24 rusus, du karinius katerius, dvi artilerijos sistemas ir dvi transporto priemones.
Kariškiai taip pat atėmė iš Rusijos pajėgų 17 kvadrokopterių.
Pažymima, kad galutiniai rusų nuostoliai šiuo metu tikslinami.
Karo korespondentė ir rašytoja Ch.Lamb: „Rusų elgesys Ukrainoje primena moterų prievartavimus Antrojo pasaulinio karo metu“
13:28
„Viename mažame Ukrainoje kaimelyje sutikau dvi keturiasdešimtmetes moteris, kurias išprievartavo perpus jaunesni rusų kareiviai. Viena iš jų man papasakojo, kaip į jos namus atėjo vadas ir pasakė: „Mano vyrai išgėrė degtinės... Dabar jie nori pramogų...“, – pasakoja britų žurnalistė ir rašytoja Christina Lamb, atvykstanti į Vilniuje vyksiantį literatūros festivalį „Open books“.
Jos teigimu, jei kare Ukrainoje ir galima įžvelgti kažkokį teigiamą dalyką – o ir tai yra gana niūru, – tai, kad pirmą kartą apie smurto prieš moteris problemą karo zonose skelbiama plačiai.
„Kai pirmą kartą išgirdau pranešimus iš Ukrainos vos prasidėjus karui, negalėjau tuo patikėti. Atrodė, kad vyksta tas pats, kai rusų kariuomenė elgėsi per Berlyno užėmimą, kai buvo išprievartauta net 2 milijonų moterų“, – išskirtiniame interviu 15min atviravo knygos „Mūsų kūnai – jų karo laukas“ autorė Ch.Lamb.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV pareigūnai: iki kontrpuolimo kulminacijos liko mažiau nei du mėnesiai
13:17
Tikimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iki metų pabaigos pralauš Rusijos gynybą, yra 40-50 proc. Tuo pat metu dėl riboto amunicijos kiekio ir blogėjančių oro sąlygų užduotis bus „labai sudėtinga“, pareiškė Jungtinių Valstijų gynybos žvalgybos agentūros analizės direktorius Trentas Mollas, kurį cituoja leidinys „The Economist“.
Pasak T.Mollo, jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šiais metais nepavyks pasiekti proveržio, tačiau pavyks išplėsti pozicionavimo regioną aplink Robotynę, išlaikyti pozicijas ir užtikrinti šaudmenų srautą, Ukraina turės galimybę 2024 m. pasiekti naują proveržį.
JAV gynybos žvalgybos agentūros analizės direktorius taip pat atkreipė dėmesį į nemažą vaidmenį, kurį Rusijos kare prieš Ukrainą suvaidino Rusijos generolas Sergejus Surovikinas, sukūręs Rusijos gynybines linijas, ir privačios samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas, kurio samdiniai per pastaruosius metus pasiekė apčiuopiamiausių rezultatų. Tačiau abu jie šiuo metu yra už mūšio lauko ribų, nes pirmasis buvo atleistas, o antrasis, kaip įtariama, žuvo per lėktuvo katastrofą.
T.Mollas savo optimizmą aiškino pastarojo meto Ukrainos karių sėkme mūšio lauke. Tuo pat metu, anot jo, jei proveržio klausimas būtų buvęs iškeltas prieš dvi savaites, žvalgybos pareigūno prognozės būtų buvusios labiau pesimistiškos.
Pasak leidinio, vienas iš Baltųjų rūmų prezidento Joe Bideno administracijos atstovų teigė, kad iki ukrainiečių puolimo kulminacijos liko maždaug 6-7 savaitės. Šiuo metu JAV vadovybėje ypač nesutariama dėl pažangos, kurią per šį laiką gali padaryti ukrainiečių kariai. Kai kurie mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, metusios didžiąją dalį savo rezervų antrosios linijos pralaužimui, vargu, ar toli pažengs.
„Jei pažvelgtume į mūšio lauką po penkerių metų, jis gali atrodyti daugmaž taip pat“, – aiškino vienas aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas.
Pradėjusios kontrpuolimą, Ukrainos ginkluotosios pajėgos suintensyvino puolimą Zaporižios srityje. Ten kovos šiuo metu vyksta dviejuose frontuose: Melitopolio ir Berdiansko link. Kai kurių žiniasklaidos priemonių duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko pralaužti pirmąją Rusijos teroristų gynybos liniją, tačiau iki šiol šie duomenys nėra aiškiai patvirtinti.
Pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, nepaisant sudėtingų kovų, Ukrainos karių kontrpuolimas pamažu įgauna pagreitį ir „duoda vaisių“.
370 metrų atstumu nuo karo: NATO pakomentavo įtarimus dėl rusų smūgių Rumunijai
12:46
Po naktinio apšaudymo pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad neįvardintas skaičius rusų dronų nukrito ir sprogo NATO bloko teritorijoje – Rumunijoje. Dvi dienas neigusi tokią informaciją, trečiadienį šalies vadovybė paskelbė radusi dronų nuolaužų ir ir dėl to besiimsianti būtinų saugumo priemonių. Po kelių dienų tylos į incidentą sureagavo ir NATO atstovai.
Vėlų trečiadienio vakarą NATO atstovai pareiškė, jog blokas yra „tvirtai solidarus“ su Rumunija, kuri pranešė, kad per Rusijos atakas kaimyninėje Ukrainoje į jos teritoriją nukrito tikėtino rusų bepiločio orlaivio dalys.
„Toliau atidžiai stebime padėtį ir palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininke Rumunija“, – rašoma NATO pareiškime.
Ketvirtadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pažymėjo nemanantis, kad incidentas, kai Rumunijoje tariamai nukrito Rusijos drono nuolaužos, buvo tyčinis Rusijos išpuolis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naktį Rusijai teko pasidarbuoti atsilaikant prieš dronų smūgius
11:40
Maskva ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pietuose ir netoli sostinės numušė penkis ukrainiečių dronus, iš kurių vienas sužeidė žmogų.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija patyrė Ukrainos dronų atakų bangą, per kurią retkarčiais apgadinami pastatai, taip pat ir Maskvoje, tačiau pareigūnai sumenkina jų reikšmę.
Gynybos ministerija pranešė, kad vienas dronas buvo numuštas Ramenskojėje, už 60 km į pietryčius nuo Maskvos, apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.
Pasak vietos administracijos vadovo Nikolajaus Chanino, dronas sprogo ties penktu daugiabučio aukštu, išdaužė penkių butų langus ir apgadino keturis automobilius.
Mieste dirbantis naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad numuštas dronas nukrito istoriniame Rostovo prie Dono centre, netoli karinės vadovybės būstinės.
Dėl smūgio išdaužyti nedidelio seno dviejų aukštų pastato langai ir durys, apgadinti keli netoliese stovėję automobiliai.
Žurnalistas pranešė, kad teisėsauga buvo aptvėrusi teritoriją, o pro šalį einantys gyventojai fotografavo, kas vyksta.
Oro gynybos sistemos maždaug tuo pačiu metu Rostove prie Dono, esančiame Rusijos pietuose, numušė dar du dronus, iš kurių vienas nukrito mieste ir sužeidė žmogų, pranešė regiono gubernatorius.
Šis miestas yra pagrindinis Rusijos karinių pajėgų, kovojančių Ukrainoje, operacijų centras. Birželį jį trumpam buvo užėmę Jevgenijaus Prigožino, kuris vėliau žuvo lėktuvo katastrofoje, vadovaujami samdiniai.
Gynybos ministerija nurodė, kad po kelių valandų pasienyje su Ukraina esančioje Briansko srityje buvo numušti dar du ukrainiečių dronai, tačiau žmonės nenukentėjo.
Tuo tarpu kaimyninėje Belgorodo srityje ukrainiečių apšaudymas nutraukė elektros energijos tiekimą penkiuose kaimuose, sakė gubernatorius.
Kyjivo pareigūnai paprastai nei prisiima, nei neigia atsakomybę už išpuolius Rusijos teritorijoje, nors kartais netiesiogiai apie juos užsimena.
Tai buvo naujausias smūgis Rusijos teritorijoje nuo liepos, kai Kyjivas pažadėjo, jo žodžiais, sugrąžinti konfliktą į Rusiją.
D.Trumpas: V.Putinas nebūtų įsiveržęs į Ukrainą, jei būčiau JAV prezidentas
11:37
Ribų nepaisančiais pasisakymais garsėjantis buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo Rusijos vadovo Vladimiro Putino sprendimą pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą.
Pasak D.Trumpo, V.Putinas nebūtų išdrįsęs žengti tokio žingsnio, jei jis būtų buvęs Baltuosiuose rūmuose. D.Trumpas taip pat leido suprasti, kad jei jis būtų JAV prezidentas, jo nedomintų Kinijos ir Taivano santykiai, pažymėjo leidinys „The Washington Examiner“.
„Ukraina yra tokia liūdna. Kiekvieną kartą, kai tik apie ją išgirsdavau, tai būdavo apie karą, ir žinojau, kad ji yra V.Putino akies obuolys. Jis niekada nebūtų to padaręs, jei rinkimai nebūtų buvę suklastoti, mūsų rinkimai. Jie buvo suklastoti ir pavogti. Jei šie rinkimai nebūtų buvę suklastoti, jei aš būčiau buvęs prezidentas, dabar turėtumėte milijonus gyvų žmonių. Bet jie yra mirę“, – pareiškė D.Trumpas.
Tačiau buvęs JAV vadovas nepaaiškino, kaip jo pergalė 2020 m. rinkimuose būtų užtikrintusi taiką Ukrainoje.
Anksčiau D.Trumpas buvo pareiškęs, kad Ukraina turėtų atsisakyti Krymo ir suteikti Rusijai garantijas, jog neprisijungs prie NATO bloko.
Paskui D.Trumpas pasiūlė, kad galėtų susitarti su V.Putinu ir atiduoti Rusijai rusakalbius Ukrainos regionus.
45-asis JAV prezidentas taip pat nepritarė sprendimui aprūpinti Ukrainą vakarietiškais tankais, nes, jo nuomone, tai gali išprovokuoti branduolinį karą.
Naujasis Ukrainos gynybos ministras: šis karas jau trunka šimtmečius
11:27
Trečiadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados oficialiai paskirtas į Gynybos ministerijos vadovo postą Krymo totorių kilmės politikas Rustemas Umerovas pareiškė, kad kovos dėl kiekvieno Ukrainos centimetro.
Gynybos ministerija trečiadienio vakarą pasidalijo ir R.Umerovo įžvalgomis apie karą, kuris, jo teigimu, jo šeimai ir Krymo totorių tautai tęsiasi jau kelis šimtmečius.
„Man šis karas prasidėjo ne 2022 m. ir net ne 2014 m. Mano šeimai ir Krymo totorių tautai karas su Rusija prasidėjo prieš kelis šimtmečius, kai Maskva pirmą kartą okupavo mano gimtąjį Krymą. Gimiau po to, kai mano šeima buvo deportuota, ir vaikystėje išgyvenau sunkumus, kuriuos atnešė rusų kolonializmas, bandęs vietinius Krymo totorius priversti jaustis tarsi ateiviais savo žemėje. Jiems nepavyko tada ir niekada nepavyks. Šiandien mūsų pagrindinis tikslas – laimėti karą.“
NATO vadovas: Ukraina pamažu įgyja pranašumą kontrpuolime
11:00
Nepaisant sudėtingų kovų, Ukraina „pamažu įsitvirtina“ kontrpuolime, ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Kalbėdamas Europos Parlamento nariams J.Stoltenbergas sakė, kad NATO sąjungininkų parama padėjo pradėti Ukrainos kontrpuolimą, kuris dabar ima duoti vaisių.
„Ukrainiečiai pamažu įgyja persvarą, – pažymėjo jis. – Tai sunkios kovos, tačiau jie sugebėjo pralaužti Rusijos pajėgų gynybines linijas. Jie juda į priekį.“
Jo pastabos nuskambėjo po to, kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė griežtą žinutę dėl Ukrainos pažangos, rašydamas tviteryje: „Nesvarbu, ką kas nors sako, mes žengiame į priekį, ir tai yra svarbiausia. Mes judame pirmyn.“
Tuo tarpu Ukrainos pareigūnai optimistiškai tikisi, kad antrąją Rusijos gynybinių įtvirtinimų liniją pietiniame fronte gali būti lengviau pralaužti nei pirmąją.
Pastarosiomis dienomis geolokaciniai vaizdo įrašai rodo, kad ukrainiečių daliniai padarė nedidelę pažangą už Robotynės kaimo, nes jie siekia išplėsti pietrytinėje Zaporižios srityje esančią teritoriją, kurią atgavo rugpjūčio mėn.
Kostiantynivkos turgaus apšaudymas: patikslintas žuvusiųjų skaičius
10:54
Kostiantynivkos policija pranešė, kad per trečiadienį įvykdytą apšaudymą prieš centrinę miesto turgavietę žuvo 16 žmonių. Vienos aukos tapatybė dar nenustatyta, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė Donecko srities policijos komunikacijos departamento vadove Oleksandra Havrylko.
„Remiantis oficialia informacija, turime 16 žuvusiųjų ir 33 sužeistuosius. Iš pradžių buvo (paskelbta – red.) informacija apie 17 žuvusiųjų“, – sakė ji.
Atstovė pažymėjo, kad beveik visos apšaudymo aukos identifikuotos, surasti aukų artimieji, surinkti DNR duomenys, išskyrus vieną.
„Nuo šio ryto vienas žmogus dar neatpažintas – tai vyro, kurio artimieji nesikreipė, kūnas. Mes paėmėme DNR profilį ir kreipiamės į visus Kostiantynivkos gyventojus, kurių giminaičiai ar draugai ten buvo, kad jie kreiptųsi į policiją dėl atpažinimo“, – pažymėjo O.Havrylko.
Šiuo metu vykdomas tyrimas, siekiant nustatyti, kokie ginklai buvo panaudoti išpuoliui vykdyti. Komunikacijos departamento vadovės teigimu, artilerijos panaudojimas buvo atmestas.
Trečiadienio popietę Rusijos pajėgos atakavo Donecko srities Kostantynivkos miestą. Išpuolio metu buvo apšaudytas centrinis turgus, kuriame puolimo metu buvo daug civilių gyventojų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ministras Pirmininkas Denisas Šmyhalas ir ES atstovai, reaguodami į Kostantynivkos apšaudymą, pasmerkė Rusijos okupantų veiksmus.
Sulaikytas Ukrainos karinių orlaivių skrydžius sekęs agentas
10:47
Ukrainos saugumo tarnyba išaiškino Rusijos informatorių Kryvyj Rihe, Dnipro srityje, kuris „nutekindavo“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skrydžių kryptis, nurodyta tarnybos išplatintame pranešime.
„Nusikaltėlis fiksavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinių lėktuvų ir sraigtasparnių, kurie vykdė užduotis fronte, skrydžių kryptis. Šią informaciją jis perdavė per socialinį tinklą „Vkontakte“ nuotraukų su koordinatėmis pavidalu.“
Tyrimo duomenimis, Rusijos agentas buvo Kryvyj Riho gyventojas, kuris po 2022 m. vasario 24 d. pradėjo rinkti ir platinti informaciją apie gynybos pajėgų lokacijas.
Teigiama, kad asmuo susisiekė su savo pažįstamu iš Krasnodaro miesto, kuris yra Rusijos specialiųjų tarnybų akiratyje. Per kratą įtariamojo gyvenamojoje vietoje rasta kompiuterinė įranga, kurią jis naudojo vykdydamas ardomąją veiklą šalies agresorės naudai.
Iš jo buto taip pat buvo konfiskuoti draudžiami komunistinio režimo simboliai. Tyrimas tęsiamas siekiant nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes.
Lenkų generolas neišlaikė: NATO turėtų agresyviau reaguoti į Rusiją
10:32
Antradienį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Rajmundas Andrzejczakas kalbėjo Lenkijoje vykusiame Karpačo ekonomikos forume, kurį cituoja britų leidinys „The Guardian“, ir pareiškė, kad dėl Vladimiro Putino „gangsteriškų“ branduolinių grasinimų NATO turi imtis daug agresyvesnių atsakomųjų veiksmų.
„Atrodo, kad turime reikalų su gangsteriais, beprotiškais blogiukais. Visi nuėjo į parką rūkyti cigarų, gangsteriai deda ant stalo ginklus, o mes vilkime panamos marškinėlius ir sakome: „Na, aš turiu ginklą, bet savąjį palikau namie, o mano žmonai nepatinka šis žodis“.
Generolas pabrėžė, kad NATO yra branduolinės sutarties organizacija, todėl ji turėtų būti daug aktyvesnė ir stipresnė prieš rusus.
„Kas su mumis negerai? Rusija tebėra ta pati, o kaimyninėje šalyje turime situaciją, kai Rusija viešai sako, kad Baltarusijoje dislokuoja branduolines sistemas, o ką mes darome su savo panamos marškinėliais? Nenoriu per daug eskaluoti, bet kas negerai su mūsų žodynu? NATO yra branduolinė organizacija. Ir taškas“, – dėstė ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadovas.
R.Andrzejczakas taip pat prognozavo, kad Rusija bandys sukelti krizę per kitą mėnesį Lenkijoje vyksiančius rinkimus, tačiau viešai nepateikė jokių detalių. Jis perspėjo, kad Rusija yra nuolatinėje karo padėtyje ir „labai aktyviai veikia Lenkijoje, ieško tam tikrų spragų sistemoje, bando kištis į žiniasklaidą“.
Generolas taip pat atkreipė dėmesį, kad, jei taip nutiktų, kad Ukraina pralaimės karą, o Baltarusija dar labiau įsisuks į Rusijos orbitą, Lenkijai nepakaks išlaidų gynybai apribojimo iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto ir nuolatinės 300 tūkst. kariuomenės.
„Jei prarasime patikimumą kaip NATO, kaip civilizacija, Kinija stebės, todėl tai yra didelis žaidimas“, – sakė jis.
Karininko teigimu, nuo tada, kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paprašė prisijungti prie NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos, įsivyravo visiška tyla.
Dalijimasis branduoliniais ginklais yra NATO branduolinio atgrasymo politikos dalis, kuri leidžia branduolinių ginklų neturinčioms šalims narėms dalyvauti planuojant jų panaudojimą NATO. Branduolinius ginklus turi tam tikros šalys, tačiau juos ir toliau kontroliuoja JAV.
„Turime tiesioginę sieną su Kaliningradu ir Baltarusija. Tai nebėra Šaltasis karas 2.0“, – pridūrė generolas R.Andrzejczakas.
Rusijos oro gynybos kariuomenės vadas suimtas dėl kyšių
10:14
Generolas majoras Konstantinas Ogijenka, vadovavęs Rusijos 1-osios Lenino ordino specialiosios paskirties oro gynybos kariuomenei, kuri saugo Maskvą nuo oro antskrydžių, suimtas dėl kyšininkavimo itin stambiu mastu.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The New York Times“: JAV netrukus perduos Ukrainai antrą kasetinių šaudmenų partiją
10:01
Jungtinės Valstijos ketina išsiųsti Ukrainai daugiau kasetinių šaudmenų. Tai gali įvykti artimiausiu metu, straipsnyje paskelbė „The New York Times“.
Leidinys, remdamasis JAV pareigūnais, teigia, kad Ukrainos kariuomenė netrukus gali gauti naują kasetinių šaudmenų partiją.
„Dabar, praėjus dviem mėnesiams po to, kai Jungtinės Valstijos išsiuntė Ukrainai pirmąją amunicijos partiją, kad jos kariai nepritrūktų, trys JAV pareigūnai pareiškė, kad J.Bideno administracija netrukus planuoja atsiųsti daugiau“, – rašoma straipsnyje.
„The New York Times“, remdamasis Ukrainos kariškiais, pažymėjo, kad kasetiniai šaudmenys pasirodė esą labai veiksmingi.
„Jie yra itin veiksmingi. Kai mūsų vaikinai mato, kaip mes juos naudojame prieš priešą, jų nuotaika pakyla“, – leidiniui sakė Ukrainos jūrų pėstininkas Serhijus, dalyvavęs mūšyje dėl Urožainės.
Liepos mėnesį Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai kasetinės amunicijos. Tai buvo laikinas artilerijos sviedinių tiekimo problemos sprendimas.
Anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad tokia amunicija padės Ukrainos kariuomenei tęsti kontrpuolimą. JAV žiniasklaida taip pat pranešė, kad JAV planuoja tiekti Ukrainai kasetinius šaudmenis raketinei artilerijai.
Ryte laikinai okupuotame Mariupolyje griaudėjo sprogimai
09:55
Ketvirtadienio ryte Mariupolyje ir Mariupolio rajone įvyko keli galingi sprogimai, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko.
„Mariupolis. Labai garsiai. Du sprogimai. Mangušas. Rajonas. Garsiai. Sprogimas“, – rašė jis.
P.Andriuščenko taip pat pažymėjo, kad po sprogimų Mariupolyje ir rajone pranešta apie gaisrą už prekybos centro „Port City“ ir prie betono gamyklos.
„Okupantai praneša apie „aviacijos darbą“, bet tai toks tipiškas melas, kad jie patys savimi netiki“, – sakė pareigūnas.
Pasak jo, po sprogimų Rusijos pajėgos iš Prymsko-Achtarsko ir Rostovo krypčių išsiuntė lėktuvus Zaporižios link.
Kiek vėliau P.Andriuščenko pasidalijo vaizdo įrašu, prie kurio pridūrė, jog "Kalmiuso rajone, už Volonterskivkos esančių įtvirtinimų, okupantų pozicijos šiek tiek nukentėjo. Neaišku, kas į juos pataikė, gali būti, kad net nukrito jų pačių priešlėktuvinės gynybos sistema. Tačiau 200 „vatinukų" buvo išgabenti ne vienu reisu“.
Trečiadienį P.Andriuščenko pažymėjo, kad rusai Mariupolio rajone įrengė dar vieną poligoną. Tuo pat metu rusų judėjimas per laikinai okupuotą miestą Berdiansko link sulėtėjo.
Pasak mero patarėjo, kiekvieną savaitę okupuotame Mariupolyje dingsta dešimtys žmonių. Teigiama, kad kankinimų kamerose dingusių žmonių artimiesiems juos rasti sekasi sunkiai arba visai nesiseka.
Pirmą kartą nuo karo pradžios: JAV perduos Ukrainai Rusijos oligarchų pinigus
09:45
Pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai pagal sankcijas konfiskuotą Rusijos oligarchų turtą, pranešė naujienų agentūra „Unian“.
Apie tai bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba paskelbė Kyjive viešintis JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pabrėždamas, kad „tie, kurie prisidėjo prie V.Putino agresyvaus karo, turi už tai sumokėti“.
„Pirmą kartą Ukrainai pervedame iš Rusijos oligarchų, kuriems buvo pritaikytos sankcijos, konfiskuotą turtą, kuris dabar bus naudojamas Ukrainos karo veteranams remti“, – pažymėjo itin aukšto rango amerikiečių pareigūnas.
Teigiama, kad apie 5,4 mln. dolerių siekianti suma bus panaudota veteranams remti ir reabilituoti. Lėšos bus pervestos Ukrainai kaip dalis paramos paketo, apie kurį trečiadienį pranešė A.Blinkenas.
Jis taip pat pažymėjo, kad JAV daro tarptautinį spaudimą Rusijai grįžti prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos.
Be to, JAV bendradarbiauja su Ukraina, kad būtų sukurti alternatyvūs grūdų tiekimo į kitas šalis keliai. Valstybės sekretorius patikino, kad JAV laikosi nekintančios pozicijos padėti Ukrainai.
„Šiandien prezidento Joe Bideno vardu kreipiuosi į Ukrainos žmones su tokia žinia: kaip per pastaruosius 20 mėnesių mes buvome šalia jūsų, kad užtikrintume jūsų tautos išlikimą, taip ir dabar būsime šalia jūsų, kai nustatysite savo ateities kursą ir atkursite laisvą, gyvybingą ir klestinčią Ukrainą“, – užbaigė jis.
2022 m. pabaigoje Jungtinės Valstijos priėmė keletą svarbių teisės aktų pakeitimų. Šie pakeitimai leidžia iš asmenų, dalyvavusių Rusijos agresijoje, konfiskuotą turtą naudoti Ukrainai remti.
2023 m. vasario 4 d. pirmą kartą istorijoje buvo susitarta dėl konfiskuoto Rusijos turto perdavimo Ukrainos valstybės atkūrimui remti.
Ramybės neturi ir Rusija: naktį atakuoti reikšmingi objektai trijose vietovėse
09:36 Atnaujinta 10:08
Rusijos teigimu, praėjusią naktį Rostove prie Dono, netoli Rusijos sostinės ir Briansko regione buvo neramu: pranešama apie sprogimus ir numuštus oro taikinius.
„Apie 3 val. nakties Rostove prie Dono suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema. Priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė 2 nepilotuojamus orlaivius, vienas nukrito už miesto ribų, vakarinėje Rostovo dalyje, kitas – centre, netoli Puškino g. 42 namo. Dėl to buvo apgadinti keli automobiliai. Vienas žmogus buvo sužeistas, jis atsisakė gultis į ligoninę. Atliekami tyrimo veiksmai“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Rostovo gubernatorius Vasilijus Golubevas.
Tuo tarpu platformos kanale „Shot“ teigiama, kad Rostovo prie Dono gyventojai pranešė apie „tris garsius smūgius“, po kurių Puškino gatvės rajone pakilo dūmų stulpas.
„Yra žinoma, kad netoli sprogimo vietos yra Pietų karinės apygardos štabas“, – pažymima kanalo pranešime.
Maskvos srityje irgi nebuvo ramu. Sostinės meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad bepiločiai orlaiviai tariamai atakavo Rusijos sostinę, tačiau buvo numušti netoli miesto.
„Šiąnakt Ramenskio miesto rajone priešlėktuvinės gynybos pajėgos užkirto kelią mėginimui bepiločiu lėktuvu atakuoti Maskvą. Preliminarių pranešimų apie žalą ar sužeistuosius sudužimo vietoje nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – pažymėjo jis.
Tačiau kanale „Shot“ informuojama, kad žala užfiksuota Desantnajos gatvėje. Netoliese yra Žukovskio tarptautinis oro uostas.
Ryte pranešta ir apie ataką Briansko geležinkelio stotyje. Pasak „Shot“ kanalo administratorių, krintančios bepiločio orlaivio nuolaužos iš dalies apgadino Briansko I geležinkelio stoties pastato stiklą, stoties aikštę ir kelis automobilius.
Naktį Rusija tris valandas smūgiavo Odesos srities uostams
09:27
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl smogė Odesos srities uostams. Teigiama, kad pietinė regiono dalis buvo atakuojama net tris valandas.
„Tai jau ketvirta ataka prieš Izmajilio rajoną per pastarąsias penkias dienas. Dėl šiandienos reido keliose vietovėse buvo apgadinti civilinės ir uosto infrastruktūros objektai, liftas ir administracinis pastatas“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pažymėjo Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas.
Pasak jo, per praėjusios nakties išpuolį buvo sužeistas vienas civilis – sunkvežimio vairuotojas, kuris patyrė lengvą kojos traumą.
Savo ruožtu Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos tarnyba patikslino Rusijos naktinės atakos prieš civilinę infrastruktūrą Dunojaus regione pasekmes.
„Priešo taikiniu išlieka uosto, žemės ūkio ir kita civilinė regiono infrastruktūra. Buvo apgadintas grūdų elevatorius, administraciniai pastatai, sandėliai ir sunkvežimiai. Vienas iš vairuotojų buvo sužeistas ir gydomas vietoje“, – pranešė kariškiai.
Naktį prieš tai Rusijos pajėgos taip pat atakavo Odesos srities Izmajilio rajoną: per išpuolį žuvo civilis, žemės ūkio įmonės darbuotojas. Keliose gyvenvietėse buvo užfiksuoti sugriovimai ir gaisrai, apgadinta uosto ir žemės ūkio infrastruktūra, įskaitant liftus, administracinius pastatus, žemės ūkio įmones ir gyvenamuosius namus.
Britų žvalgyba: Rusija aktyviai plečia propagandos kampaniją okupuotose teritorijose
09:23
Rusijos kontroliuojamos Donecko srities Ukrainoje gyventojai iš vieno pagrindinių Rusijos transliuotojų nuo šiol gauna vietos naujienų biuletenius rusų kalba, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Teigiama, kad rugsėjo 4 d. „Visos Rusijos“ valstybinė televizijos ir radijo transliavimo kompanija atidarė franšizę Donecke ir pradėjo transliuoti tarptautiniu mastu nepripažintoje Donecko liaudies respublikoje.
Vietos naujienų biuletenius teikia Rusijos televizijos kanalas „Rossija 1TV“ ir taip stengiasi perteikti Rusijos požiūrį į karą. Pasak britų žvalgybos, tai platesnių Rusijos pastangų užtikrinti ilgalaikę regiono kontrolę dalis.
Apžvalgoje pažymima, kad Ukrainoje įsikūrusios televizijos ir radijo stotys rusų kalba iki 2014 m. buvo laisvai prieinamos dabar aneksuotose teritorijose. Po invazijos visos Ukrainos paslaugų teikėjai ir toliau teikė vietinį turinį rusų kalba.
Vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje vyriausybės kontroliuojami ir su ja susivieniję transliuotojai taip pat retransliuodavo Rusijos nacionalines naujienų programas, kurios buvo propagandinės kampanijos dalis, tačiau anksčiau neteikdavo regioninių biuletenių.
„Visos Rusijos“ bendrovei pradėti darbą Donecke prireikė daugiau nei metų, nes pirmą kartą apie tai buvo paskelbta 2022 m.
Britų žvalgybos įsitikinimu, tai beveik neabejotinai lėmė apmokytų vietos technikų atsisakymas dirbti.
Donecko liaudies respublikai simpatizuojantys ir reikiamų įgūdžių turintys asmenys dabar greičiausiai buvo atvežti iš Krymo, Luhansko ir kitų vietovių.
„Nors Ukrainos transliacijos eterio bangomis blokuojamos, jos vis dar prieinamos plačiai auditorijai internetu. Ten, kur galioja rusiški filtravimo apribojimai, auditorija naudojasi VPN arba kitomis aktyviomis apėjimo technologijomis“, – rašoma apžvalgoje.
Labai tikėtina, kad mobilieji telefonai, susieti su Ukrainos paslaugų teikėjais, yra nevaržomi.
Ukrainos Generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:14 Atnaujinta 09:40
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad per praėjusią parą likvidavo 610 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė beveik 267 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 21 šarvuota transporto priemonė, 37 artilerijos sistemos, 5 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinė raketų sistema.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 22 bepiločius orlaivius ir 8 sparnuotąsias raketas.
Ukrainos generalinis štabas pažymėjo, kad trečiadienį šalies aviacijos ir artilerijos pajėgos 18 kartų smogė Rusijos pajėgų personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms.
Gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai sunaikino 4 šaudmenų sandėlius, 12 artilerijos pabūklų, 2 kontrolės punktus, 1 priešlėktuvinę raketinę sistemą, 1 elektroninės kovos stotį, 2 priešo personalo, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietas.
Savo ruožtu rusai surengė 10 raketinių ir 69 oro smūgius, 51 kartą apšaudė Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų.
Rusija: nuskurdintojo urano šoviniai Ukrainai – JAV nehumaniškumo požymis
07:49
Rusijos ambasada Vašingtone trečiadienį pareiškė, jog tai, kad Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai pagalbos paketą, kurį sudarys amunicija tankams su nuskurdintuoju uranu, yra akivaizdus nehumaniškumo požymis.
Tokie šaudmenys įeina į daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (930 mln. eurų) karinės pagalbos paketą Ukrainai, apie kurį anksčiau paskelbė Jungtinės Valstijos.
120 mm šoviniai skirti JAV tankams „M1 Abrams“, kuriuos Vašingtonas pažadėjo perduoti Kyjivui iki 2023 metų pabaigos.
JAV sprendimas yra akivaizdus nehumaniškumo požymis, platformoje „Telegram“ parašė Rusijos ambasada.
„Vašingtonas, apsėstas minties, kad Rusija patirtų „strateginį pralaimėjimą“, pasirengęs kovoti ne tik iki paskutinio ukrainiečio, bet ir uždėti kryžių ateities kartoms“, – pridūrė ji.
Šaudmenys su nuskurdintuoju uranu prieštaringai vertinami dėl to, kad ankstesnių konfliktų atvejais buvo siejami su tokiomis sveikatos problemomis kaip vėžys ir apsigimimai ten, kur jie būdavo naudojami, tačiau nėra galutinai įrodyta, kad būtent šie šaudmenys sukėlė šias ligas.
„JAV sąmoningai perduoda plataus poveikio sprogstamuosius ginklus“, – teigė Rusijos ambasada.
„Jos puikiai supranta pasekmes: sprogus tokiems šaudmenims, susidaro judantis radioaktyvus debesis“, – pridūrė ji.
Šie šaudmenys sudarys dalį iš 175 mln. dolerių (163,11 mln. eurų) vertės karinės įrangos Kyjivui, kuri bus paimta iš JAV atsargų.
Ambasada pareiškė, kad tiekdamos šiuos šaudmenis Jungtinės Valstijos demonstruoja didelį abejingumą „tiek Ukrainos dabarčiai, tiek respublikos ir jos Europos kaimynių ateičiai“.
Rusijos kariuomenė toliau sistemingai naikins Ukrainai siunčiamą ginkluotę, priduriama pareiškime.
A.Blinkenas paskelbė apie naują daugiau nei 1 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai
07:44
Aukščiausio rango JAV diplomatas Antony Blinkenas, trečiadienį apsilankęs Kyjive, paskelbė apie naują daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (930 mln. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, kuri, pasak jo, padės Ukrainos kontrpuolimui įgauti pagreitį.
Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Jungtinės Valstijos jai suteikė daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (37 mlrd. eurų) saugumo srityje, įskaitant ginklus, kurie, Kyjivo teigimu, yra gyvybiškai svarbūs siekiant atremti Rusijos pajėgas.
„Šiandien skelbiame, kad šioms bendroms pastangoms skiriame daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių“, – spaudos konferencijoje su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba sakė valstybės sekretorius A.Blinkenas.
„Į šią sumą įeina 665,5 mln. dolerių (620,45 mln. eurų) naujos karinės ir civilinės saugos pagalbos“, – sakė jis.
Jis atskirai paskelbė, kad JAV bendradarbiauja su Ukraina, ieškodama alternatyvių maršrutų jos grūdų kroviniams gabenti po to, kai liepą žlugus susitarimui dėl grūdų eksporto Juodojoje jūroje kilo pavojus laivams.
Daugiau Vakarų pagalbos prašanti Ukraina birželį pradėjo labai lauktą kontrpuolimą, sukūrusi puolamąsias pajėgas ir sukaupusi Vakarų ginklų atsargų.
Ukraina atmeta kritiką dėl lėtu vadinamo kontrpuolimo tempo, tačiau pripažįsta, kad jos kovos susidūrus su Rusijos gynybinėmis linijomis, kurias sudaro tranšėjos ir kilometrų pločio minų laukai, yra sunkios.
„JAV pagalba nėra labdara“, – A.Blinkenui sakė D.Kuleba.
„Šiandien mūsų partnerių dėka Ukraina stabdo Rusijos agresiją. Ir mes nerizikuojame nė vieno amerikiečio gyvybe“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu vyriausiasis JAV diplomatas teigė, kad nauja pagalba padės palaikyti kontrpuolimą ir „įgauti dar didesnį pagreitį“.
D.Kuleba taip pat padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tai, kad jos leido kitoms šalims perduoti Ukrainai savo naikintuvus F-16, kurių Kyjivas prašė savo dangui apsaugoti.
Netikėtas A.Blinkeno vizitas į Kyjivą, jau ketvirtas po Rusijos invazijos, įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai per Rusijos smūgį Kostiantynivkos turgavietėje Donecko srityje, žuvo septyniolika žmonių ir dešimtys buvo sužeisti.
JT atstovė pasmerkė niekingą išpuolį Ukrainos turguje
07:39
Jungtinų Tautų humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje trečiadienį pasmerkė Rusijos išpuolį, per kurį Kostiantynivkos turguje rytinėje Donecko srityje žuvo 17 žmonių.
„Per niekingą išpuolį, prieš kelias valandas įvykdytą Kostiantynivkos turgavietėje Donecko srityje, žiauriai nukentėjo šios karo alinamos bendruomenės civiliai gyventojai, žuvo ir buvo sužeista dešimtys suaugusiųjų ir vaikų“, – sakoma JT humanitarinės koordinatorės Ukrainoje Denise Brown pareiškime.
Analitikai: Rusijos armijai trūksta ne tik tiksliųjų ginklų, bet ir padangų
07:35
Rusijos gynybos pramonė, be jau žinomų problemų dėl didelio tikslumo ginklų atsargų atstatymo, turi problemų ir su kitos produkcijos tiekimu. Pavyzdžiui, karinei technikai skirtomis padangomis. Analitikai prognozuoja, kad prasta padangų kokybė ir nepakankamas jų kiekis rudenį ir žiemą apribos rusų mobilumą fronte.
JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad Rusijos pramonė negali pagaminti pakankamai gumos, kad pakeistų susidėvėjusias karinės technikos padangas, kurios yra gyvybiškai svarbios karo veiksmams fronte.
„Dėl padidėjusio padangų nusidėvėjimo bus sunku judėti ratine technika purvinomis ir lietingomis sąlygomis, esant plikledžiui. Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos valdžios institucijos pareiškė, jog iki rugpjūčio vidurio ras sprendimą dėl susidėvėjusių padangų, tačiau iki rugsėjo 5 d. padėtis nepasikeitė“, – teigia analitikai.
Rugsėjo 6 d. Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad Rusija per mėnesį gali pagaminti tik keliasdešimt sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir dar mažiau raketų „Iskander“. Atsižvelgiant į tai, Rusija negalės atkurti savo atsargų, turėtų iki 2022 m.
A.Jusovas pabrėžė, kad Rusija gauna modernios optinės įrangos, elektronikos, mikroschemų ir grandynų iš užsienio, tačiau „šešėlinis importas“ ir kontrabanda negali visiškai patenkinti poreikių.
