Kanada įvedė sankcijas 63 fiziniams ir juridiniams asmenims iš Rusijos

Dėl raketų pavojaus pietiniuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojaus perspėjimas.

Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad Ukraina tankus „Abrams“, kurių pirmieji Ukrainoje turėtų atsirasti kitą savaitę, naudos gerai suplanuotoms proveržio operacijoms.

Budanovas sakė, kad beveik visuose pagrindiniuose frontuose šarvuočių naudojimas mūšio lauke jau sumažintas iki minimumo. To priežastis – užminuoti laukai, kurie kelia problemų vikšrinėms transporto priemonėms, ir daugybė dronų kamikadzių, galinčių pataikyti į įrangą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

Volodymyro Zelenskio vizito proga Kanados vyriausybė paskelbė apie sankcijų taikymą 63 Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.

Pasak Kanados Ministro Pirmininko Justino Trudeau, asmenys, kuriems taikomos sankcijos, yra susiję su neteisėtu Ukrainos vaikų pervežimu ir sulaikymu, dezinformacijos ir propagandos kūrimu bei skleidimu, taip pat su Rusijos branduolinėmis programomis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda susitiko su Kanados Premjeru Justinu Trudeau

Po penktadienį vykusios per raketų atakos Kremenčuke, pranešama apie daugiau sužeistų žmonių.

Pasibaigus paieškos operacijoms sužeistųjų skaičius išaugo. Pagal šiuo metu turimus duomenis: buvo sužeistas 31 žmogus, įskaitant tris vaikus, vienas žmogus žuvo.

Susprogdintas daugiabutis

Internete pasirodė nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip raketos pataikė į Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę Sevastopolyje.

Jame matyti, kad iš pastato jau kylant dūmams, ten nuskrido dar viena raketa.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau paskelbė apie šalies prisijungimą prie koalicijos, kuri mokys ukrainiečius valdyti naikintuvus F-16.

„Siųsime instruktorius mokyti ukrainiečių pilotų ir techninės priežiūros personalą dirbti su F-16, kad jie kuo geriau naudotųsi perduotais naikintuvais“, - paskelbė J.Trudeau.

Jis taip pat pažadėjo, kad Kanada per ateinančius trejus metus Ukrainai perduos 50 šarvuotų transporto priemonių

„Aš aiškiai pasakiau, kad mūsų vyriausybė rems Ukrainą tiek, kiek reikės... Šiandien skelbiame apie ilgalaikį, daugiametį įsipareigojimą, kuriuo suteikiama nuspėjama ir tvari parama Ukrainai.

Tai apima 650 mln. dolerių per trejus metus, skirtų 50 šarvuotų transporto priemonių, įskaitant „Medevac“, kurias Kanados specialistai pagamins Londone, Ontarijuje“, - paskelbė J.Trudeau.

„AFP“/„Scanpix“/Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau

Rusija paleido raketas į Kremenčuką (Poltavos sritis), preliminariais duomenimis, yra nukentėjusiųjų ir sužeistųjų, pranešė Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas

Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Jis patikslino, kad jau žinoma apie 15 sužeistų žmonių, įskaitant vieną vaiką.

Pranešama, kad žuvo vienas žmogus.

Ukrainos premjeras Denysas Shmyhalis penktadienį pareiškė, kad Rusija vėl pradėjo sistemingą oro atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą kampaniją. 

Tačiau, anot jo, šiais metais Ukrainos oro gynybos sistema yra geriau pasirengusi gintis nuo tokių atakų nei praėjusią žiemą.

12 iš 20 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 1A5“, kuriuos Danija jau perdavė Ukrainos kariuomenei, turi rimtų ar smulkių defektų, pareiškė šalies gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, pranešė valstybinė televizija TV2.

Kaip pažymėta, keli nedideli defektai buvo rasti dešimtyje tankų, kurie jau yra Ukrainos teritorijoje. Ukrainos specialistai dabar užsiima jų remontu, skelbia „Unian“.

Be to, dešimties pateiktų „Leopard 1A5“ partijoje, kuri vis dar lieka Lenkijoje, dar du tankai turi didelių gedimų. Kitą savaitę vokiečių komandos turėtų pradėti juos remontuoti, nes Ukrainoje dar nėra apmokytų mechanikų, galinčių taisyti tokius gedimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopard 1A5 tankas Vokietijoje

Nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, represijos Rusijoje išaugo iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo stalinizmo laikų, penktadienį perspėjo Jungtinių Tautų vyriausioji ekspertė.

„Represijų prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai prieš visus, kurie turi kitokią nuomonę, lygis neturi precedento naujausioje istorijoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT specialioji pranešėja Mariana Katzarova.

Pristatydama savo pirmosios ataskaitos išvadas, ji apgailestavo dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, kuri, 2022-ųjų vasarį pradėjusi karą, ėmėsi masinio susidorojimo su kritikais.

„Valdžia Rusijoje uždarė pilietinę visuomenę“, – žurnalistams pareiškė ji ir pridūrė, kad represijos esančios labai rafinuotos, nes praktiškai kiekvieną savaitę priimami nauji įstatymai, kuriais siekiama užgniaužti bet kokią kritiką.

„Tai labai rimta“, – nurodė M. Katzarova. 

Anot specialiosios pranešėjos, padėtis kol kas nepalyginama su Sovietų Sąjungos stalinizmo epochos represijų lygiu, kai milijonai žmonių žuvo gulaguose.

„Tačiau dabar yra galimybė (...) neleisti, kad padėtis pačioje Rusijoje pablogėtų iki ankstesnių istorinių stalinistinių represijų šioje šalyje lygio“, – teigė M. Katzarova, ragindama imtis tarptautinių veiksmų. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

JAV prezidentas Joe Bidenas savo kolegai Ukrainoje Volodymyrui Zelenskiui pasakė, kad Jungtinės Valstijos suteiks nedidelį skaičių ilgojo nuotolio raketų ATACMS, kad padėtų karui su Rusija, penktadienį „NBC News“ pasakojo trys JAV pareigūnai ir vienas Kongreso pareigūnas, susipažinęs su šiomis diskusijomis.

Pareigūnai, kurie neturėjo teisės kalbėti viešai, nenurodė, kada raketos bus pristatytos ir kada bus padarytas viešas pranešimas.

„AFP“/„Scanpix“/Iššaunama ATACMS raketa

17:37 val. vietos laiku Sevastopolyje įvyko dar vienas galingas sprogimas, nuo kurio drebėjo langų stiklai, pranešė „Krym.Realia“ korespondentas.

Virš centrinės Sevastopolio kalvos matyti šviesiai pilki dūmai. Kol kas neaišku, ar tai dūmai nuo pirmojo, ar nuo paskutiniojo sprogimo. Anksčiau, kai per pietus įvyko pirmasis sprogimas, virš centrinės kalvos buvo matyti juodi dūmai.

Iš karto keli „Telegram“ kanalai pranešė, kad buvo įvykdytas išpuolis netoli šiluminės elektrinės. Tačiau patikimų patvirtinimų apie nuostolius nėra.

Skelbiame ankstesnio sprogimo vaizdus:

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis sako, kad greitesnis ginklų tiekimas būtų galėjęs išgelbėti žmonių gyvybes Ukrainoje. Tai jis sakė interviu jungtinės Karalystės dienraščiui „Guardian“.

J. Borrellis teigė, kad, palyginti su praeitimi, ES pasiekė stebuklų ir veikė šviesos greičiu, tačiau taip pat pridūrė: „Dėl kai kurių sprendimų buvo diskutuojama gana ilgai. Ar turime tiekti tankus? Tai buvo ilga diskusija, ir galiausiai mes tiekiame tankus. Ar turime tiekti priešlėktuvinių raketų „Patriot“? Buvo ilgai diskutuojama ir galiausiai mes tai padarėme. Ar turime tiekti oro pajėgų pajėgumus? Tai buvo aptarta tik karo pradžioje. Dabar rengiame F 16 pilotus. Be abejo, karas yra karas, ir jei norite tiekti ginkluotę tam, kas kariauja ir patiria sunkias atakas, kuo greičiau, tuo geriau.“

Nors, jo nuomone, greitesni sprendimai galėjo išgelbėti gyvybes, jis pabrėžė, kad Ukrainos kontrpuolimo pažangą sulėtino ne tik ginklų tiekimo problemos. „Rusija pastatė ilgą įtvirtinimų virtinę“, – sakė ES užsienio politikos vyriausiasis įgaliotinis. „Kai kuriais atvejais 25 km gylio arba pločio. Ir aišku, kad prieš tai negalima pradėti priešakinio puolimo, tai būtų savižudybė. Jie užminavo visą žemę“, – sakė jis.

Josephas Borrellis

Ukrainos grūdų importo klausimas turi būti išspręstas, tačiau tai neturės didelės įtakos Varšuvos ir Kyjivo santykiams, penktadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Jį cituoja Lenkijos radijas ir naujienų agentūra PAP.

A.Duda sakė: „Man bendradarbiavimas su Ukraina ir parama Ukrainai yra istorinės svarbos klausimas tarp mūsų tautų ir tarp mūsų šalių.“

Kalbėdamas apie Ukrainos grūdų importą, Lenkijos prezidentas sakė: „Neabejoju, kad ginčas dėl grūdų tiekimo iš Ukrainos į Lenkijos rinką yra absoliučiai antraeilis Lenkijos ir Ukrainos santykių aspektas.“

„Tai tiesiog klausimas, kurį turime išspręsti tarpusavyje“, – pridūrė jis.

„Mes dedame visas pastangas, kad padėtume Ukrainai ne tik išlaikyti nepriklausomybę, bet ir, kiek tai įmanoma, palaikyti Ukrainos ekonomiką. Tai nepaprastai svarbu ir atsižvelgiant į Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą ir sąlygas, kurias ji turės įvykdyti, kad pasiektų šį tikslą“, – kalbėjo A. Duda.

Tarp Varšuvos ir Kyjivo pastarosiomis dienomis įsiplieskė konfliktas, nesutariant dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad Lenkija nebetiekia ginklų Ukrainai, nes siekia apsiginkluoti pati, visgi A. Duda kitą dieną tvirtino, kad tie šalies ministro pirmininko komentarai buvo neteisingai suprasti.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Telegram“ kanalų nariai praneša apie sprogimų seriją netoli Sakų miesto okupuotame Kryme.

Ukraina penktadienį prisiėmė atsakomybę už smūgį Maskvos Juodosios jūros laivyno būstinei Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.

„Rugsėjo 22 dieną apie 12 val. Ukrainos gynybos pajėgos surengė sėkmingą ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybės būstinę laikinai okupuotame Sevastopolyje“, – pranešė Ukrainos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas socialiniame tinkle „Telegram“.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas savo ruožtu „Telegram“ parašė: „Pažadėjome, kad bus tęsinys. Taigi, kol (...) Sevastopolyje vis dar skamba perspėjimai apie oro pavojų, norėčiau dar kartą padėkoti Karinių oro pajėgų pilotams!“

„Tikiuosi, kad kitą kartą Rusijos oro gynyba mūsų vėl nenuvils. Sevastopolis yra Ukrainos karinio jūrų laivyno miestas!

Kartu į pergalę!“ – pridūrė jis.

Rusijos okupuoto Krymo vadovas anksčiau penktadienį pranešė, kad Ukrainos raketa smogė Juodosios jūros laivyno būstinei Sevastopolyje.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

Suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

VIDEO: Liudininkų nufilmuotuose kadruose – nerimas po raketų atakos Sevastapolyje

Liudininkų nufilmuotuose kadruose – nerimas po raketų atakos Sevastapolyje

@CrimeanWind

NATO šnipinėjimo lėktuvai turėtų būti teisėtas Rusijos pilotų ir priešlėktuvinės gynybos priemonių taikinys, tvirtina apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos lyderio Deniso Pušilino patarėjas Janas Gaginas.

Tai jis sakė Rusijos naujienų agentūrai „Ria Novosti“.

Sevastopolio puolimo metu virš Rumunijos skraidė JAV žvalgybos lėktuvas, kuris tikriausiai buvo užsiėmęs priešlėktuvinės gynybos sistemų pozicijų ir jų naikinimo zonų nustatymu, „Ria Novosti“ sakė karinis ekspertas Igoris Korotčenka.

Ši informacija, anot jo, negalėjo būti panaudota jau vykdomam smūgiui koordinuoti (skrydžio užduotis parsisiunčiama iš anksto).

Tačiau JAV galėtų perduoti gautą informaciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kad ši planuotų tolesnes atakas, sakė I.Korotčenka.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas patvirtino, kad Ukrainos pajėgos sudavė smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietei okupuotame Sevastopolyje.

Europos Komisija ruošiasi pateikti rekomendaciją pradėti rimtas derybas su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje, taip suteikdama postūmį Kyjivui, siekiančiam užtikrinti, kad sąjungininkai ir toliau teiktų karinę ir finansinę paramą, penktadienį pranešė agentūra „Bloomberg“. 

Su šiuo klausimu susipažinę asmenys teigė, kad EK kitą mėnesį turėtų rekomenduoti pradėti kelerius metus truksiantį Ukrainos stojimo į ES procesą.

Su anonimiškumo sąlyga kalbėję žmonės pridūrė, kad Briuselis vis dėlto gali reikalauti pažangos kai kuriose prioritetinėse srityse, įskaitant kovą su korupcija, kaip tarpinį žingsnį. 

Plačiau skaitykite ČIA.

Po išpuolio prieš Juodosios jūros laivyno štabą atėjo laikas smogti Ukrainos generalinio štabo ir Gynybos ministerijos pastatams Kyjive bei Zelenskio administracijai, propagandinei Rusijos naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sakė buvęs Juodosios jūros laivyno vadas Vladimiras Komojedovas.

Be to, pažymėjo jis, dėl padažnėjusių atakų prieš Krymą būtina padidinti oro gynybos priemonių skaičių.

VIDEO: Suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

Suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

Kitais metais Rusija planuoja smarkiai padidinti išlaidas gynybai, prezidento Vladimiro Putino plataus masto invazijai į Ukrainą toliau keičiant jos ekonomiką ir finansavimo prioritetus, penktadienį skelbia agentūra „Bloomberg“.

Remiantis biudžeto planų projektais, kuriuos matė „Bloomberg“, 2024 metais gynybos išlaidos sudarys apie 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su maždaug 3,9 proc. šiemet.

Be to, prognozuojama, kad išlaidos įslaptintiems ar neįvardytiems dalykams beveik padvigubės, sakoma pranešime.

„Krym Reali“/ „Telegram“/Rusų povandeninis laivas „Rostovas prie Dono“

Ukraina pasirinko teisinį būdą ginčui dėl grūdų su Lenkijos valdžios institucijomis išspręsti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai sakė kalbėdamas su žurnalistais vizito JAV metu. Jis pažymėjo, kad su visa pagarba lenkams, turi galvoti apie Ukrainos interesus, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

„Skaičiuojami kelių mėnesių ekonominiai nuostoliai – tai šimtai milijonų. Tačiau mūsų šalių santykiai kainuoja brangiau nei tie mėnesiai. Nuo šios blokados nukentėjo tik Ukraina, niekas kitas“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Jis patikslino, kad Ukraina ir Lenkija susitarė, jog embargas bus panaikintas rugsėjo 15 d.

„Ir visi suprato, kad jei po šios datos bus blokada, Ukraina pasirinks teisinį procesą. Tai nėra naujiena. Nereikia iš to daryti politinio koncerto. Tai civilizuotas sprendimas ukrainiečiams gauti ekonominę kompensaciją“, – situaciją aiškino V.Zelenskis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos gynybos ministerija sureagavo į smūgius Sevastopoliui, apie kuriuos buvo pranešta anksčiau, informavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Šią popietę Kyjivo režimas atakavo raketomis Sevastopolio miestą. Atremdamos raketų ataką oro gynybos pajėgos numušė penkias raketas. Dėl atakos buvo apgadintas istorinis Juodosios jūros laivyno štabo pastatas. Turimais duomenimis, žuvo vienas kariškis“, – rašoma pareiškime.

Vėliau patvirtinta, kad kariškis ne žuvo, o dingo be žinios.

Nors Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas oficialiai nepripažino, kad su smūgiu laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje susijęs Kyjivas, jis pažymėjo, jog „norėtų tikėti, kad tai iš tikrųjų įvyko“.

Kalbėdamas apie penktadienį įvykusias atakas Sevastopolyje, Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo, kad Krymas jau seniai neramus.

„Noriu tikėti, kad tai tikrai įvyko. Ir kuo tvirčiau. Deja, šiandien negaliu komentuoti šių dalykų. Manau, kad tie, kurie gali, pakomentuos vėliau. Nes, nesupraskite manęs neteisingai: prieš tokias operacijas, jų metu ir net po jų, kurias sėkmingai vykdo gynybos pajėgos, yra tam tikra tyla“, – aiškino J.Ihnatas.

Jis pridūrė, kad rusų agentai nemiega, daro tam tikras išvadas ir renka informaciją, kurią kažkas kažkur gali paskelbti.

„Kryme jau seniai neramu. Kaip tik šią savaitę buvo daug įdomių įvykių. Visos gynybos pajėgos, visos kartu dirbančios tarnybos daro viską, kad okupantai būtų neramūs, kad pritrauktų kuo daugiau skrydžių“, – sakė oro pajėgų atstovas.

Tuo tarpu Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk per trumpą spaudos konferenciją pažymėjo, kad žino apie tai, jog „Kryme vyksta tam tikri įvykiai“.

„Turime suprasti, kad priešas jau seniai Krymo pusiasalyje dislokavo daugybę bazių“, – sakė ji. 

N.Humeniuk pridūrė, kad gynybos pajėgos vis dar turi daug darbo, kad sunaikintų visus priešo pajėgumus šiame regione.

„Krymo žemėlapyje vis dar yra daug tokių „taškų“, ir mes dar ilgai turėsime su jais dirbti. Toliau dirbame, „medvilnės“ sezonas tęsiasi. Bus dar daug informatyvių ir įdomių dalykų“, – tvirtino karininkė.

Ukrainos įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą užtikrins ilgalaikę ir tvarią taiką, kuri neleis Rusijai vėl pulti, viešos paskaitos metu analitiniame centre „Council on Foreign Relations“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jis priminė, kad Ukraina kol kas negali gauti kvietimo į NATO, kol tęsiasi aktyvus karo etapas. Pasak jo, svarbu žvelgti toliau nei šis karas, nes jam vienaip ar kitaip pasibaigus, artimoje ar tolimoje ateityje, būtina užtikrinti, kad ši istorija nepasikartotų.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte

NATO vadovas pabrėžė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą prasidėjo ne pernai, o daug anksčiau. Pirmiausia buvo Krymo okupacija, po to 2014 m. Rusija įsiveržė į Donbasą. Tuo pat metu buvo pasirašyti Minsko paliaubų susitarimai, kuriuos Rusijos teroristai nuolat pažeidinėjo. 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Jei kovos baigsis dabar, turime būti tikri, kad tai tikrai sustabdys karą. Tai reiškia, kad turi būti nustatytos pamatinės sąlygos, kuriomis būtų užtikrintas Ukrainos saugumas ir teritorinis vientisumas bei pagarba jos sienoms. Žinoma, narystė NATO yra vienas iš būdų tai pasiekti. Taip pat yra tam tikri dvišaliai susitarimai. Tačiau vienaip ar kitaip, reikia garantijų. Tai reiškia, kad tai yra tarpusavyje susiję dalykai – narystė NATO, karo užbaigimas ir ilgalaikės taikos po karo užtikrinimas“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Ukraina siekė gauti kvietimą prisijungti prie NATO per šių metų liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje. Kyjivas supranta, kad į Aljansą galės įstoti tik pasibaigus karo veiksmams, tačiau planavo gauti tam tikrą politinį signalą iš savo sąjungininkų.

J.Stoltenbergas pažymėjo, kad Ukraina gaus kvietimą, kai „visos sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos“.

Visų pirma per aukščiausiojo lygio susitikimą NATO valstybės narės susitarė, kad Ukraina galės prisijungti prie Aljanso be narystės veiksmų plano pagal šiek tiek supaprastintą procedūrą.

Ukrainos pajėgos surengė koordinuotą ataką keliuose kaimuose rytinėje Donecko srityje ir intensyviai apšaudo Bachmuto miestą, penktadienį pranešė Maskvos paskirtas regiono pareigūnas. 

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, daugiausia kovų vyko pramoninėje teritorijoje, o mūšis dėl Bachmuto buvo ilgiausias ir vienas kruviniausių per visą konflikto laikotarpį. 

AFP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

„Per pastarąją parą Krasnolymansko kryptimi priešas ėmėsi įvairių veiksmų ir vykdė kovinę žvalgybą iš karto keliomis kryptimis“, – socialiniuose tinkluose pranešė Rusijos paskirtas Donecko lyderis Denisas Pušilinas. 

Jis taip pat paminėjo kelis kaimus Donecko šiaurėje, netoli Ukrainos kontroliuojamo Lymano miesto, nurodydamas, kad šias atakas atrėmė Rusijos pajėgos.

Gegužę po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų Rusijos pajėgos, vadovaujamos privačios karinės bendrovės „Wagner“, užėmė Bachmutą, kuriame kadaise gyveno apie 70 tūkst. žmonių. Nepaisant to, ukrainiečių pajėgos nedelsdamos ėmė atstūminėti rusus ir atgavo kelis sugriautus kaimus.

„Padėtis (Bachmute) išlieka karšta, pats miestas yra chaotiškai apšaudomas“, – nurodė D.Pušilinas. 

Anot jo, šiuo metu Ukrainos pajėgos telkia šturmo batalionus į šiaurę nuo Bachmuto. 

Birželį Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą prieš smarkiai įsitvirtinusias Rusijos pozicijas, tačiau pažanga vyksta lėtai.

Kontrpuolimo metu daugiausiai dėmesio skiriama pietinei fronto linijai, o Ukrainos pajėgos keliose vietose pralaužė labiausiai įtvirtintą Maskvos pirmąją gynybinę liniją.

Maskvos pareigūnai, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ne kartą nuvertino Ukrainos laimėjimus ir teigė, esą ukrainiečių pajėgos nebeturi jokio puolamojo potencialo.

Per pastarąją savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė Kliščijivkos ir Andrijivkos kaimų, esančių maždaug už 8 km į pietus nuo Bachmuto, kontrolę.

Pasirodė daugiau liudininkų filmuotų vaizdo įrašų iš Sevestopolio. Mieste skamba sirenos.

„Tai Sevastopolis“, – liudininkų filmuotame vaizdo įraše sako moteris.

VIDEO: Suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

Suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje

JAV nori padėti aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas palydoviniu ryšiu. JAV gynybos departamentas paskelbė, kad sudarė sutartį su milijardieriaus Elono Musko įmone „Starlink“ dėl pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Operatyvinio saugumo sumetimais dėl šių sistemų kritinio pobūdžio tiesiog negalėsime pateikti papildomos informacijos apie konkrečius pajėgumus ar detales, kaip šios paslaugos veikia“, – sakė Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.

Pasak jo, pagrindinis sutarties tikslas – aprūpinti Ukrainos kariuomenę reikiama palydovinio ryšio infrastruktūra.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Įrenginėjami „Starlink“ terminalai Kadenos oro pajėgų bazėje, Japonijoje, sausio mėn. 10, 2023. Didžiausiu greičiu veikiantys „Starlink“ terminalai yra 4000 proc. greitesni už anksčiau naudotas antenas, todėl ryšį palaikantys kariai gali lengviau bendrauti.

Internete pasirodė Novofedorivkos Sakų aerodromo palydovinės nuotraukos. Jose matyti, kad vienas iš angarų visiškai sudegė, o vienas iš pastatų turi baltą „kepurę“, tikriausiai todėl, kad buvo užpildytas putomis.

Be to, po smūgio rugsėjo 21 d. naktį aerodrome neliko jokių lėktuvų, nors Rusijos vadovybė tvirtina, kad visi dronai buvo numušti šia kryptimi ir jokia įranga ar kokie nors objektai nebuvo apgadinti, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Priminsime, kad aerodrome buvo mažiausiai 12 naikintuvų Su-24 ir Su-30, taip pat raketų sistema „Pantsir“. Ten taip pat buvo dronų „Mojaher“ operatorių mokymo bazė.

Naktį per Rusijos raketų ataką Donecko srities Kurachovos mieste nukentėjo dviejų aukštų gyvenamasis namas, sužeista 16 žmonių, penktadienį pranešė Donecko srities prokuratūra. 

Prokuratūra nurodė, kad vėlų ketvirtadienio vakarą į miestą smogė dvi raketos, viena iš jų pataikė į gyvenamąjį pastatą. Taip pat buvo apgadinti kitų daugiabučių namų langai ir stogai, automobiliai ir garažai. 

Valdžios institucijos teigė, kad, preliminariais duomenimis, tai buvo rusiškos raketos „Iskander“.

Donecko srities karinė administracija taip pat pranešė apie kitas naktį regione įvykdytas atakas, per kurias, anot jos, buvo sužeisti du žmonės Petropavlivkoje, du žmonės Molodecke, vienas žmogus Torecke ir vienas žmogus Kostiantynivkoje.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad neišvengiamai didės įtampa tarp Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje, atsižvelgiant į aštrėjantį Ukrainos ir Lenkijos ginčą, kurį sukėlė nesutarimai dėl ukrainietiškų grūdų eksporto. 

„Tarp Varšuvos ir Kyjivo yra tam tikrų trinčių. Prognozuojame, kad ši trintis tarp Varšuvos ir Kyjivo didės. Trintis tarp Kyjivo ir kitų Europos sostinių ilgainiui taip pat didės. Tai neišvengiama“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Ketvirtadienį Bulgarija deportavo Rusijos stačiatikių bažnyčios Sofijoje kunigą archimandritą Vasianą ir dar du dvasininkus. Tai pranešė Laisvosios Europos radijo Bulgarų tarnyba, remdamasi Rusijos ambasados Sofijoje ir Bulgarijos nacionalinio saugumo agentūros pareiškimais.

Šalies valdžios institucijos kunigų deportavimo priežastimi įvardijo grėsmę nacionaliniam saugumui.

Kaip skelbia Rusijos naujienų agentūra „Ria Novosti“, Bulgarijos ambasadorius Rusijoje bus iškviestas pasiaiškinti į Užsienio reikalų ministeriją.

Wikipedia/Sofijos kunigas Vasianas

Skrydžių stebėjimo portalo „Flightradar“ duomenimis, prie Rumunijos krantų žvalgybą pradėjo amerikiečių lėktuvas „Boeing P-8A Poseidon“. Tai pagal daugiafunkcinių jūrinių orlaivių programą sukurtas patruliavimo prieš povandeninius laivus orlaivis. Jis skirtas aptikti ir naikinti priešo povandeninius laivus patruliavimo rajonuose, vykdyti žvalgybą, dalyvauti kovos su laivais ir gelbėjimo operacijose.

Tuo pat metu į Sigonelos oro bazę Sicilijoje grįžta amerikiečių bepilotis lėktuvas „RQ-4B Global Hawk“. Nuo praėjusios nakties jis vykdė žvalgybą virš Juodosios jūros 120-150 kilometrų atstumu nuo Krymo pakrantės, pranešė stebėsenos grupė „Krymskij veter“.

Vakarų žvalgybos agentūros nuo pat karo pradžios realiuoju laiku dalijasi informacija su Ukraina.

Žodžių „Rusija“, „Maskva“ ir panašių žodžių rašymas mažąja raide neoficialiuose tekstuose Ukrainoje nebus laikomas klaida. Tai pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“, remdamasi Nacionaline valstybinės kalbos standartų komisija.

Komisija pažymėjo, kad pavadinimų „Rusijos Federacija“, „Rusija“, „Maskva“, „Rusijos imperija“, „Rusijos Federacijos Valstybės Dūma“ ir panašių pavadinimų rašymas mažąja raide negali būti laikomas nukrypimu nuo ukrainiečių kalbos normų neoficialiuose tekstuose.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./Kremlius

Buvęs NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Rusijos vadovybė turi būti informuota apie „tikro, o ne fiktyvaus karo“ su Aljansu galimybę. 

Lordas George'as Robertsonas iš Port Eleno, kuris šias pareigas ėjo 1999-2003 m., sakė kolegoms, kad Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės „turi įskiepyti“ Maskvos kariniams vadovams nerimą dėl galimo konflikto su NATO. 

Pasak jo, tai yra kažkas, ką Rusija „gali tik pralaimėti“. 

„IMAGO“/„Scanpix“/Buvęs NATO vadovas Lordas George'as Robertsonas

Lordas Robertsonas taip pat perspėjo, kad Vakarai neturėtų nervintis dėl Rusijos veiksmų eskalavimo.

„Turime apsisaugoti nuo tos baimės, nuo tos baimės dėl eskalacijos, kurią jaučia daugelis Europos vadovų“, – sakė jis. 

„Vietoj to, kad Vakarai nervintųsi dėl Rusijos eskalacijos, kurią jie jau maksimaliai išnaudojo, mes turime Maskvos karinėje hierarchijoje auginti nerimą, kad jei jie persistengs su tuo, kas daroma Ukrainoje, tai gali kilti tikras, o ne fiktyvus karas su NATO; karas, kurį jie žino, kad gali tik pralaimėti.“

Lordas Robertsonas pažymėjo, kad jo patirtis su Rusijos kariuomene rodo, jog jie yra „labai patriotiški ir labai konservatyvūs“. 

„Tėvynė yra svarbiau ir galiausiai jie nebus pasirengę rizikuoti tėvyne dėl nesėkmingos Vladimiro Putino avantiūros, ypač tokios, kuri buvo tokia įspūdingai nesėkminga, nuostolinga ir iš tiesų žeminanti.“

Rusijos gynybos ministerija susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad buvo užkirstas kelias išpuoliui Krymo pusiasalyje, kurį Rusija 2014 m. vienašališkai aneksavo iš Ukrainos.

„Rusijos Federacijos kariuomenė pranešė, kad ji vykdo karinę operaciją. Apie 10.30 val. Maskvos laiku (8.30 val. Lietuvos laiku) buvo nutrauktas Kyjio režimo bandymas įvykdyti teroristinį išpuolį, panaudojant orlaivių valdomas raketas ir bepiločius orlaivius, prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje.

Prie vakarinės Krymo pusiasalio pakrantės budinčios priešlėktuvinės gynybos sistemos aptiko ir sunaikino vieną ukrainiečių valdomą raketą ir du orlaivio tipo bepiločius orlaivius.“

Okupuodama svetimas teritorijas, Rusija naudoja Kremliaus metodus. Paprastai tai prasideda nuo bandymo iškraipyti kažkieno kito istoriją, pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu metu Dmitrijui Komarovui.

Pasak K.Budanovo, okupacijos metu pagrindinis rusų įrankis yra tikrovės pakeitimas, kuris prasideda nuo istorijos keitimo.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas

„Jie pradeda dirbtinai išgalvoti regionų istoriją. Jie sako, kad jų istorija neegzistuoja, kad ji neteisinga, kad visos šios žemės yra istoriškai rusiškos, kad ten nėra tokių tautų“, – aiškino Žvalgybos tarnybos vadovas.

Kartu jis pabrėžė, kad karo metu svarbu susigrąžinti ir savo istoriją.

„Mes esame Kyjivo Rusia. Viskas atėjo iš čia. Tai mūsų protėviai kadaise sudegino Maskvą. Tuo metu Rusia įžengė į Konstantinopolį. Mums reikia grąžinti savo istoriją, o ji yra šlovinga“, – pabrėžė K.Budanovas.

Prasidėjus plataus masto invazijai, rusų teroristai švietimo įstaigose įvedė „Pokalbių apie svarbius dalykus“ pamokas, kur vaikai bandomi infiltruoti pasakojimais apie „Ukrainos nacius“ ir „ultranacionalistinę valstybę“, taip bandant pateisinti karą, kurį pradėjo patys rusai.

Europos Komisijos pareiškime teigiama, kad Rusijos valstybinis aparatas iškraipo istoriją ir skleidžia sąmokslo teorijas, siekdamas užnuodyti demokratiją kenkėjiška dezinformacija.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis penktadienį pareiškė, kad Rusija vėl pradėjo sistemingą oro atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą kampaniją. 

Jis pridūrė, kad šiais metais Ukrainos oro gynybos sistema yra geriau pasirengusi gintis nuo tokių atakų nei praėjusią žiemą.

„Suprantame, kad šio šildymo sezono energetinio teroro etapas jau prasidėjo“, – sakė jis. 

„Esame daug geriau pasirengę ir stipresni nei praėjusiais metais“, – pridūrė D.Šmyhalis. 

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos atakų padariniai Bachmute

Rusijos priešlėktuvinė gynyba naktį sunaikino du Ukrainos dronus, penktadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Vienas dronas buvo sunaikintas pietiniame Krasnodaro regione, o kitas buvo perimtas virš Juodosios jūros netoli pietrytinės laikinai okupuoto Krymo pakrantės.

Jame nenurodoma jokia žala ar nukentėjusieji.

Penktadienį Rusijos valdžia užblokavo eismą Krymo tiltu per Kerčės sąsiaurį, pranešė okupacinės valdžios kontroliuojama žiniasklaidos priemonė „Kryminform“.

„Reuters“/„Scanpix“/Kerčės tiltas Kryme

Penktadienį Rusijos laikinai okupuotame Sevastopolyje girdėjosi sprogimai. Virš Sevastopolio įlankos buvo matyti dūmai, pranešė susirašinėjimo platforma „Krymskij veter“.

Vietos gyventojų teigimu, Sevastopolyje girdėjosi sprogimai. Rusijos pajėgų Sevastopolio įlankoje įrengė dūmų uždangą. Laivų praplaukimas buvo uždarytas.

Tuo tarpu pusiasalio okupacinė „valdžia“ praneša apie „išminavimą“ Feodosijoje. Tuo pat metu buvo blokuojamas eismas Krymo tiltu.

Be to, vietiniai „Telegram“ kanalai praneša, kad netoli Čornomorsko kaimo buvo paleistos raketos. Tikėtina, kad tai Rusijos priešlėktuvinė gynyba.

Vadinamasis Krymo vadovo patarėjas Olegas Kriučkovas savo „Telegram“ kanale paaiškino, kad Feodosijos pylime esą vyksta šaudmenų valymo darbai, todėl pravažiavimas į pusiasalį buvo laikinai užblokuotas.

Iš Ukrainos uosto į Egiptą išplaukė kviečius gabenantis laivas – tai antras toks reisas nuo liepos, kai Rusija atnaujino blokadą Juodojoje jūroje, penktadienį pranešė ministras.

Infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad laivas išplaukė iš Čornomorsko, į jį buvo pakrauta 17,6 tūkst. tonų grūdų.

AFP-Scanpix nuotr.

Išvakarėse paskelbta, kad Stambulą pasiekė pirmasis grūdus plukdantis laivas, išplaukęs iš Ukrainos po to, kai Rusija atnaujino Juodosios jūros blokadą.

Liepą pasitraukusi iš grūdų sandorio, pagal kurį Kyjivas galėjo eksportuoti grūdus Juodąja jūra, Maskva ne kartą atakavo Juodosios jūros ir Dunojaus uostų infrastruktūrą Ukrainoje. 

Susitarimas leido iš Ukrainos uostų išvežti apie 33 mln. tonų grūdų ir sumažino nuogąstavimus dėl maisto trūkumo pažeidžiamose šalyse.

Rusijai pasitraukus iš susitarimo, abi šalys įspėjo, kad prie uostų artėjantys laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais, todėl saugi laivyba šiame regione iš esmės nutrūko.

Praėjusį mėnesį Ukraina paskelbė, kad, nepaisydama Rusijos blokados, atidarė naujus laivybos maršrutus – rugpjūčio 17-ąją į Stambulą atplaukė pirmasis šiuo maršrutu plaukiojantis civilinis krovininis laivas.

Ukraina kartu su Jungtinėmis Valstijomis gamins modernius ginklus, įskaitant oro gynybos sistemas, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ir ilgalaikis susitarimas yra toks, kad mes dirbsime kartu, siekdami užtikrinti, kad Ukraina kartu su Amerika gamintų reikiamus ginklus. Tai naujas mūsų vienybės lygis. Bendra gamyba gynybos sektoriuje su Jungtinėmis Valstijomis yra istorinis dalykas“, – savo naktiniame vaizdo kreipimesi pažymėjo šalies vadovas.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis susitinka su JAV prezidentu J.Bidenu Baltuosiuose rūmuose

Pasak jo, šis bendradarbiavimas suteiks Ukrainai naują pramoninę bazę ir naujų darbo vietų.

„Kartu su Jungtinėmis Valstijomis ruošiamės kurti naują gynybos ekosistemą, kad galėtume gaminti ginklus, kurie toliau stiprintų laisvę ir kartu saugotų gyvybę. Tai duos visuotinių teigiamų rezultatų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad be F-16 ir oro gynybos sistemų stiprinimo, siekiant užtikrinti pranašumą ore, Ukrainai reikia trumpojo nuotolio oro gynybos, kad būtų galima naikinti atakuojančius bepiločius orlaivius.

VIDEO: V.Zelenskis: tai istorinis dalykas – Ukraina gamins ginkluotę kartu su JAV

V.Zelenskis: tai istorinis dalykas – Ukraina gamins ginkluotę kartu su JAV

Reuters

Jis paaiškino, kad Ukrainai reikalingos IRIS-T, NASAMS ir vidutinio bei ilgo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“. Jos padės apsaugoti Ukrainos teritorijoje esančius objektus nuo sparnuotųjų raketų, o prireikus – ir nuo priešo lėktuvų.

Prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas prognozavo, kad po incidentų su Rusijos bepiločiais orlaiviais, skridusiais į Rumuniją, bus gerokai sustiprinta oro gynybos sistema pietuose.

Ukrainos kariuomenė išlaisvins Bachmutą Donecko srityje ir dar du svarbius Ukrainos miestus iš Rusijos okupacijos, per diskusiją su JAV redaktoriais CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mes deokupuosime Bachmutą. Manau, kad deokupuosime dar du miestus“, – pažymėjo šalies vadovas.

Prezidentas neįvardijo kitų dviejų pagrindinių gyvenviečių, apie kurias kalbama.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Nepasakysiu, kurie miestai, atsiprašau. Štai kodėl mes turime planą. Labai, labai išsamų planą“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Kovos Bachmute, Donecko srityje, truko daugiau kaip aštuonis mėnesius. Šių metų gegužės pabaigoje Rusijos pajėgoms, padedant „Wagner“ samdiniams, pavyko užimti miestą, užnugaryje pasitelkus dešimtis tūkstančių Rusijos karių.

Šiuo metu miestas užimtas, tačiau Ukrainos kariai tęsia puolimą Bachmuto sektoriuje. Ukrainos gynėjai žengia į pietinį Bachmuto flangą. Miesto išlaisvinimui taip pat buvo svarbus Andrijivkos ir Kliščijivkos Donecko srityje išlaisvinimas.

Be to, ketvirtadienį pranešta, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jau pavyko įtvirtinti kelio Bachmutas-Horlivka ugnies kontrolę, kuri suteiks daugiau galimybių sunaikinti okupantus ir jų tiekimo linijas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tradicinėje karo eigos apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad per pastarąsias keturias dienas tiek Rusija, tiek Ukraina patyrė neįprastai intensyvias atakas giliai savo užnuaryje.

Pranešta apie sprogimus Rusijos logistikos objektuose, oro bazėse ir vadavietėse Kryme, Krasnodaro krašte ir netoli Maskvos.

Pasak britų žvalgybos, labai tikėtina, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas vėl tapo intensyviu ukrainiečių taikiniu. Tačiau Rusijos vadovams didžiausią strateginį susirūpinimą greičiausiai kelia sprogimai Čkalovskio oro pajėgų bazėje netoli Maskvos.

„Tai jautri vieta, nes joje laikomi specializuoti kariniai orlaiviai, taip pat Rusijos vadovų VIP transportas“, – rašoma apžvalgoje.

Ypač svarbi žala padaryta COOT specialiųjų misijų orlaiviui: neaišku, koks tiksliai variantas buvo apgadintas, tačiau šis vertingas turtas vykdo misijas, kurios apima ir elektroninės žvalgybos rinkimą.

Per pastarąją savaitę Rusija taip pat ne kartą sudavė tolimojo nuotolio smūgius taikiniams visoje Ukrainoje.

Tikėtina, kad toks neįprastas intensyvumas iš dalies yra atsakas į incidentus Rusijoje ir Kryme. 

Rusams penktadienį apšaudžius Chersoną žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, pranešė to paties pavadinimo pietinio Ukrainos regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad „nuo pat ryto Chersone neramu“. 

Rusams apšaudžius miesto gyvenamuosius rajonus, kilo gaisrai gyvenamajame name ir garaže. 

Nuo patirtų sužalojimų gyvybės neteko 25 metų vyras, dar vienas žmogus buvo sužeistas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė O.Prokudinas.

AFP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 480 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė 274,95 tūkst. žmonių gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 6 tankai, 8 šarvuotosios transporto priemonės, 40 artilerijos sistemų, 4 daugkartinio paleidimo raketų sistemos.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 8 bepiločius orlaivius ir 38 sparnuotąsias raketas.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad iki 2030 m. Rusija turės 8,3 mln. „auksinio“ šaukiamojo amžiaus žmonių, paskelbė naujienų agentūra „Unian“.

Ketvirtadienį vykusiame Rusijos Federacijos Valstybės tarybos prezidiumo posėdyje jis patikslino, kad turi omenyje 20-24 metų jaunuolius.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Preliminarios analizės duomenimis, 2030 m. šalyje bus 8,3 mln. 20-24 metų amžiaus piliečių. O 2035 m. jų bus 9,7 mln. Tai 2,4 mln. daugiau nei dabar“, – pareiškė V.Putinas.

Jis patikslino, kad šiame kontekste Rusija turėtų galvoti, kur įdarbinti šiuos jaunus žmones. Juk nedarbo lygis tarp šios kategorijos gyventojų yra „didesnis nei visoje šalyje“.

Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas tikisi daug žadančio demografinio proveržio savo šalyje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad, nepaisant grūdų skandalo, jis ir toliau laiko prezidentą Volodymyrą Zelenskį savo draugu, pranešė televizija TVN 24.

„Kai turėsiu galimybę, tikrai su juo pasikalbėsiu, bet tikrai nesikalbėsime kamerų šviesoje. Tik, kaip jau ne kartą sakėme, kalbėsimės akis į akį, kaip tai daro du draugai, norintys išspręsti įvairias sudėtingas situacijas“, – pažymėjo prezidentas.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Tuo pat metu Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime su savo amerikiečių kolega Joe Bidenu V.Zelenskis atsakė į lenkų žurnalisto klausimą, ar jam neramu, kad Ukraina „praranda Lenkiją“.

„Mūsų draugai, mes esame labai dėkingi Lenkijos žmonėms ir Lenkijos visuomenei už jų paramą“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Rugsėjo 15 d. Varšuva paskelbė, kad pratęs Ukrainos grūdų eksporto draudimą, nepaisant Europos Komisijos sprendimo panaikinti apribojimus.

Atsakydama į tai Ukraina pateikė ieškinį Pasaulio prekybos organizacijai. Šalies premjeras Denysas Šmyhalis taip pat pagrasino, kad Ukraina gali uždrausti tam tikrų kategorijų prekių importą.

Lenkija reagavo agresyviai ir pareiškė, kad uždraus importuoti į Lenkiją didesnį ukrainietiškų produktų sąrašą. 

Vėliau Kyjivas pasiūlė Varšuvai konsensusą dėl Ukrainos žemės ūkio produktų, kuriame „iš tikrųjų atsižvelgiama į visus Lenkijos ūkininkams rūpimus klausimus“. 

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą neplanuotai iš Jungtinių Valstijų atvyko į Kanadą.

Kanados televizija parodė, kaip ministras pirmininkas Justinas Trudeau pasisveikino su iš Vašingtono atskridusiu V.Zelenskiu, šiam išlipus iš lėktuvo Otavoje, kur jis lankosi pirmą kartą nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių bendruomenė, o J.Trudeau vyriausybė pažadėjo tvirtą ir ilgalaikę paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis.

Penktadienį V.Zelenskis surengs oficialias derybas su J.Trudeau ir pasakys kalbą Kanados parlamente.

Jis ir J.Trudeau taip pat vyks į Torontą susitikti su verslo lyderiais ir ukrainiečių kilmės Kanados bendruomenės nariais.

Plačiau skaitykite ČIA.

AP-Scanpix nuotr./ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kanadoje

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Vašingtoną prašyti pagalbos kovojant su Rusija ir sulaukė JAV prezidento Joe Bideno paramos, nors susidūrė su skeptiškai nusiteikusiais respublikonais, kurie nori nutraukti pagalbos teikimą.

„Mes esame su jumis ir liksime su jumis“, – sakė J.Bidenas Ukrainos lyderiui po to, kai Baltuosiuose rūmuose susitiko jų vadovų komandos, kad išsiaiškintų V.Zelenskio reikalavimus suteikti daugiau ginklų Rusijos invazijai atremti.

J.Bidenui paskelbus apie naują JAV karinės pagalbos paketą, V.Zelenskis, dėvintis savo firminį alyvuogių spalvos džemperį, sakė, kad Ukraina „turi būtent tai, ko reikia mūsų kariams“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

Tačiau už tvirtų rankų paspaudimų prie didingo ministrų kabineto stalo ir solidarumo ženklų Ovaliajame kabinete slypėjo faktas, kad antroji V.Zelenskio kelionė į Vašingtoną karo metu buvo daug sunkesnė nei pirmoji.

Jei gruodį V.Zelenskis buvo sutiktas kaip didvyris, tai šį kartą per uždarus susitikimus JAV Kongrese jis desperatiškai bandė įveikti didėjantį respublikonų nuovargį nuo karo.

Griežtosios dešinės respublikonų įstatymų leidėjai stabdo Baltųjų rūmų reikalavimą, kad į bet kokį Kongreso priimtą biudžeto projektą būtų įtraukta dar 24 mlrd. dolerių (22,5 mlrd. eurų) karinė ir humanitarinė pagalba Kyjivui.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos tankai ir kita šarvuota technika jau veikia į pietus nuo paskutinės okupantų pagrindinės gynybinės linijos, kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu šturmuoja Zaporižios srityje, naujausioje ataskaitoje pranešė JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi rugsėjo 21 d. geolokalizuota filmuota medžiaga.

Kaip pažymima, iš jų matyti, kad Ukrainos pajėgų šarvuotoji technika pasistūmėjo į pietus nuo priešo prieštankinių griovių ir vadinamųjų „drakono dantų“, kurie yra trijų lygių gynybos dalis. Ukrainiečiai kovoja į vakarus nuo Verbovės, esančios už 18 km į pietryčius nuo Orichivo.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos tankas

Pasak ekspertų, tai pirmas atvejis, kai Ukrainos šarvuotoji technika užfiksuota veikianti už okupantų trijų lygių gynybos linijos ribų. Tai rodo, kad ukrainiečiai pakankamai plačiai pralaužė pirmąsias dvi šio ešelono linijas, kad technika galėtų pravažiuoti pro spragą.

Analitikai daro prielaidą, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pakankamai nuslopino rusų artileriją ir kitas prieštankines sistemas šiame rajone, kad galėtų prastumti savo techniką į priekį. Ukrainos kariuomenės gebėjimas prasibrauti šarvuočiais prie stipriausios Rusijos gynybos linijos ir panaudoti juos šalia parengtų priešo gynybinių pozicijų yra svarbus šio kontrpuolimo pažangos ženklas.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos pajėgos, šiuo metu ginančios Vakarų Zaporižios sritį, nuo rugpjūčio vidurio nesugebėjo sutrukdyti Ukrainos pajėgoms palaipsniui, bet nuosekliai žengti į priekį.
• Ukrainos pajėgos surengė keletą bepiločių orlaivių ir raketų smūgių, nukreiptų į Rusijos aerodromą netoli okupuoto Sakų miesto Kryme, ir galbūt apgadino Rusijos orlaivius.
• Palydovinės nuotraukos patvirtina, kad Ukrainos pajėgos rugsėjo 20 d. taip pat smogė Juodosios jūros laivyno vadavietės 744-ajam ryšių centrui okupuotame Kryme, o tai buvo dalis akivaizdžių Ukrainos pastangų atakuoti Juodosios jūros laivyno objektus.
• Ketvirtadienio naktį Rusijos pajėgos surengė ypač didelę raketų smūgių seriją prieš Ukrainą, kuri greičiausiai sutapo su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitu Jungtinėse Valstijose.
• Rusijai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, Kremlius toliau siekia didinti nesutarimus tarp Ukrainos ir jos Vidurio Europos partnerių.
• Pranešama, kad Rusijos Valstybės Dūma pasiūlys įstatymo projektą, leidžiantį į Rusijos nacionalinę gvardiją įtraukti savanorių formuotes.
• Pranešama, kad Kremlius toliau platina propagandinius pasakojimus, kuriuose išryškinama Rusijos artilerijos ir aviacijos galia, tuo tarpu sumenkinant antžemines operacijas vykdančių Rusijos pajėgų pastangas, greičiausiai taip siekiant išvengti diskusijų apie Rusijos personalo nuostolius ir menkus kontrbazavimo pajėgumus.
• Kremlius galimai sieks apkaltinti Armėnijos vadovybę ir Vakarus dėl neseniai įvykusios Azerbaidžano karinės operacijos Kalnų Karabache.
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, palei liniją Avdijivka-Donecko miestas, vakarinėje Donecko ir rytinėje Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje, tačiau į priekį nepajudėjo.