ES Ukrainai skyrė didžiausią pasaulyje sumą – 85 mlrd. eurų

Kyjive savaitgalį susirinko tūkstančiai bėgikų, miestui surengus pirmąjį maratoną nuo Rusijos invazijos pradžios.

Praėjusių metų maratonas ir dešimtys kitų renginių buvo atšaukti dėl karo, tačiau kai kurie iš jų po to sugrįžo, gyventojams siekiant įprastos gyvenimo tėkmės dažnų oro smūgių metu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kojų netekę karo veteranai ir civiliai bėgo pusmaratonį.

„Reikia stengtis visais įmanomais būdais palengvinti savo gyvenimą, – sakė 32 metų lenktynių dalyvė Vlada. – Jei sportas padeda susidoroti su nerimu ar kitomis sunkiomis gyvenimo situacijomis, tada, žinoma, reikia juo užsiimti.“

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Europos Sąjungos valstybės narės ir ES valdymo institucijos kartu skyrė didžiausią pasaulyje sumą Ukrainai paremti – ji pasiekė 85 mlrd. eurų.

Kaip skelbia UNIAN, tai spaudos konferencijoje Kyjive pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas, ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.

ES vyriausiasis įgaliotinis išsamiai papasakojo apie sekmadienį įvykusį susitikimą su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu, per kurį buvo aptarta karinė parama Ukrainos kariuomenei ir padėtis mūšio lauke kariniu požiūriu.

„Negaliu pranešti visko, apie ką apsikeitėme informacija. Tačiau šiuo susitikimu su gynybos ministru buvo siekiama nustatyti prioritetus. Papasakoti jam, ką mes darome, ką dar galime padaryti, kokie yra neatidėliotini poreikiai, kalbant apie amuniciją, mokymus, aprūpinimą ginklais, kuriais galėtumėte pasiekti pergalę. Taip pat, kad geriau suprastumėme, kodėl kai kuriais atvejais mūsų parama nelaikoma tokia svarbia, kokia ji yra“, – pabrėžė J.Borrellis.

Šiuo klausimu ES vyriausiasis įgaliotinis pateikė statistinius duomenis.

„Mūsų karinė parama pasiekė 25 mlrd. eurų. O iš viso karinė, civilinė ir humanitarinė pagalba pasiekė 85 mlrd. eurų sumą, kurią bendrai skyrė valstybės narės ir Europos institucijos. Tai didžiausia suma pasaulyje“, – pabrėžė J.Borrellis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Josepas Borrellis

Jis sakė, kad patikino R.Umerovą, jog ES siekia taikos, bet kartu turi remti Ukrainą.

Sekmadienį į Kyjivą atvykęs J.Borrellis pareiškė, kad Europos Sąjunga nelaukia, kol JAV išspręs biudžeto klausimus dėl paramos Ukrainai, o didina paramą. Neseniai septynios iš 27 Europos Sąjungos šalių jau užsakė 155 mm kalibro artilerijos sviedinių Ukrainai pagal schemą, dėl kurios blokas susitarė pavasarį.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pažadėjo, kad jo šalis neapleis Ukrainos, nepaisant to, kad susitarimu, kuriuo siekta išvengti vyriausybės uždarymo, buvo atsisakyta pagalbos Kyjivui.

Jis taip pat paragino respublikonus nutraukti žaidimus dėl finansavimo.

„Noriu patikinti mūsų Amerikos sąjungininkus, Amerikos žmones ir Ukrainos žmones, kad galite tikėtis mūsų paramos. Mes nepasitrauksime“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J.Bidenas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV vadovas Joe Bidenas

JAV Kongresas šeštadienį paskutinę akimirką priėmė įstatymą dėl finansavimo, leidžiantį federalinėms agentūroms veikti dar 45 dienas ir išvengti brangiai kainuojančio vyriausybės uždarymo.

Tačiau į susitarimą nebuvo įtraukta pagalba karo draskomai Ukrainai, kurios prašė J.Bidenas.

Šių metų ugsėjį buvo pasiekti du iš trijų numatytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rekordų naikinant Rusijos techniką, o vienas iš jų pranoko lūkesčius, tvirtina karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

Pasak jo, ukrainiečiai rugsėjį sunaikino rekordinį skaičių Rusijos artilerijos ir transporto priemonių.

„Rugsėjį buvo sunaikintas rekordinis rusiškos artilerijos skaičius, būtent – 947 vienetai. Taip yra dėl to, kad rusai sparčiau degraduoja kontrbaterinėje kovoje, nes naudoja vis primityvesnes ir labiau atsilikusias artilerijos priemones. Be to, jie naudoja vis daugiau velkamosios artilerijos, pasižyminčios mažu judrumu, mažesniu šaudymo nuotoliu ir tikslumu, taip pat įtakos turi ginklų nusidėvėjimas – visa tai lemia tokius didelius nuostolių rodiklius“, – sakė O.Kovalenka.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos tankas

Kalbėdamas apie sunaikintų Rusijos armijos transporto priemonių skaičių, ekspertas sakė, kad Ukrainos ginkuotosioms pajėgoms iš viso pavyko „minusuoti“ 874 vienetus: „Daugiau nei per rekordinį 2022 m. kovą, kai be perstojo buvo deginami rusų logistiniai konvojai. Ir, kaip bebūtų keista, rekordininkė tarp priešakinių pozicijų, kuriose degė rusų transporto priemonės, buvo Zaporižios sritis.“

O.Kovalenka taip pat pridūrė, kad rusiškų salvinės ugnies reaktyvinių sistemų sunaikinimo rekordo pasiekti nepavyko.

„Jų sunaikinta rugsėjo mėnesį – 63, o tai yra antras rezultatas per visą plataus masto karo laikotarpį. Ir šis didelis skaičius yra pasekmė to, kad Rusijos armijai trūksta toliašaudės statinės artilerijos, o reaktyvines sistemas reikia pritraukti arčiau mūšio linijos“, – reziumavo analitikas.

Rugsėjis pasibaigė su labai džiuginančiais rodikliais, mano O.Kovalenka: „Tempai ir apimtys, kuriomis naikinama rusiška artilerija, neleidžia Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui ne tik visiškai kompensuoti nuostolių, bet netgi įstumia juos į gilų minusą, iš kurio bus galima išbristi tik per tiekimus iš trečiųjų šalių. Ir tai ne tik klausimas, iš kur gauti sviedinių, bet ir iš kur gauti ginklų, kuriais būtų galima juos šaudyti“.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai Ukrainoje per visą invaziją preliminariai sudaro apie 278 570 karių. Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo dar 440 rusų okupantų.

Be to, Rusija neteko 4702 tankų, 8991 šarvuotos kovos mašinos, 6477 artilerijos sistemų ir 798 salvinės ugnies reaktyvinių įrenginių.

Rusija ruošiasi ilgam daugiamečiam karui su Ukraina, gerokai didindama išlaidas gynybai. Kaip pranešė britų žvalgyba, tai liudija Rusijos finansų ministerijos dokumentai, pagal kuriuos Kremlius karui 2024 m. ketina skirti trečdalį visų valstybės biudžeto išlaidų.

„Tikėtina, kad iš Rusijos finansų ministerijos nutekinti dokumentai rodo, jog 2024 m. Rusijos išlaidos gynybai padidės iki maždaug 30 proc. visų valstybės išlaidų. Ministerija siūlo 10,8 trilijono rublių gynybos biudžetą, kas atitinka maždaug 6 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra 68 proc. daugiau nei 2023 m.“, – teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Specialioji tarnyba daro prielaidą, kad Rusija galės išlaikyti tokį gynybos išlaidų lygį iki 2024 m., visų pirma mažindama išlaidas kitoms valstybės reikmėms.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pažymi, kad visa informacija apie Rusijos išlaidas gynybai yra įslaptinta. Tačiau net ir nutekinti skaičiai apskritai rodo, kad Rusija ruošiasi ilgus metus truksiančioms kovoms Ukrainoje.

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad bendradarbiauja su Vašingtonu, siekdama užsitikrinti naują karinę pagalbą po to, kai JAV įstatymų leidėjai paskutinę minutę, siekdami išvengti vyriausybės uždarymo, atsisakė naujo finansavimo Kyjivui.

Šeštadienį Kongreso priimtame finansavimo projekte numatyta, kad JAV federalinės agentūros veiks dar 45 dienas, tačiau, kai kuriems griežtosios linijos respublikonams prieštaraujant, į jį neįtraukta nauja pagalba Ukrainai.

„Ukrainos vyriausybė dabar aktyviai bendradarbiauja su savo partneriais Amerikoje, siekdama užtikrinti, kad naujajame JAV biudžeto sprendime, kuris bus parengtas per ateinančias 45 dienas, būtų numatytos naujos lėšos, skirtos padėti Ukrainai“, –  sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„Situacija dėl JAV laikinojo biudžeto nesustabdys anksčiau paskelbtos pagalbos Ukrainai srauto“, – pridūrė jis.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į šalį, Kyjivas labai pasikliauja Vakarų parama. JAV yra didžiausia šalies finansinė rėmėja, suteikusi jai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (37,5 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos.

Tačiau Vašingtone, kur kai kurie respublikonų įstatymų leidėjai reikalauja smarkiai sumažinti išlaidas, finansavimo Ukrainai klausimas tampa vis labiau politizuotas.

Šią savaitę Ukraina atidarė forumą, skirtą pritraukti daugiau gamintojų gaminti ginklus Ukrainoje, nerimaujant, kad Vakarų sąjungininkų parama gali sumažėti.

Rusai Engelso karinėje oro bazėje nupiešė strateginių bombonešių Tu-95 siluetus. Tariamus lėktuvus užfiksavo „Planet Labs“ palydovas. Rugsėjo 29 d. nuotraukas paskelbė JAV leidinys „The War Zone“.

Nuotraukose matyti du gana tikroviški dvimačiai „jaukai“, nudažyti ant aerodromo perono. Gali būti, kad šie siluetai iškirpti iš kokio nors audinio. Tačiau leidinyje teigiama, kad „greičiausiai – tai dažai“.

Kad tariami Tu-95 atrodytų tikroviškiau, rusai netgi nupiešė jų padangas. Šie piešiniai gali turėti kelis tikslus, vienas iš jų – bandyti apgauti palydovus.

„Tačiau tai aiškiai nesuveiks, nes net ir riboti didelės raiškos komercinių palydovų vaizdai gali leisti aiškiai atskirti netikrų lėktuvų siluetus nuo tikrų. Naudojant daugybę kitų žvalgybos šaltinių, pavyzdžiui, sintetinės apertūros radarų technologiją, galima suprasti, kad taikinys nėra trimatis objektas“, – rašoma leidinyje.

Antra, „jaukas“ galėjo būti nupieštas tikintis, kad tai suklaidins ukrainiečių bepiločių orlaivių operatorius ir jie nepataikys į tikrą orlaivį.

Sekmadienio rytą nežinomas dronas atakavo Rusijos Sočio miestą. Vietos valdžios institucijoms teko kuriam laikui uždaryti oro uostą ir atidėti visus skrydžius.

Internete liudininkai paskelbė kelis vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas virš Sočio skridęs dronas. Vietos „Telegram“ kanalų duomenimis, dronas atskrido nuo jūros pusės apie 7.45 val.

Viename iš vaizdo įrašų taip pat užfiksuotas momentas, kai dronas nukrito kažkur priemiestyje. Rusija tvirtina, kad droną numušė oro gynybos pajėgos, nors vaizdo įraše aiškiai matyti, kad jis nukrito ir sprogo vientisas, o ne dalimis.

Be to, ryte apie bepiločių orlaivių ataką pranešė Smolensko srities valdžia.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos bandė įvykdyti kelis teroristinius išpuolius Smolensko srityje, naudodamos bepiločius orlaivius. Iš viso Gynybos ministerijos priešlėktuvinės gynybos ir radioelektroninės kovos pajėgos virš Smolensko ir jo apylinkių nuslopino 5 bepiločius orlaivius. Nukentėjusiųjų ir žalos nebuvo. Operatyvinės tarnybos dirba vietoje“, – pareiškė vietos gubernatorius Vasilijus Anochinas.

Privati karinė kompanija „Wagner“ liko be savo pagrindinių lyderių – Jevgenijaus Prigožino ir Dmitrijaus Utkino. Dabar pagrindiniai jos padaliniai yra Afrikoje ir Baltarusijoje. Dalis padalinių rotacijos tvarka išvyko į Centrinės Afrikos Respubliką, Libiją ir Malį.

Projekto „VČK-OGPU“ duomenimis, „Wagner“ kadrų skyrius pradėjo dirbti Maskvos srityje. Per jį vykdomas įdarbinimas į komandiruotes į Baltarusiją ir Libiją.

„Tiesa, kol kas į samdinių gretas jie priima tik tuos, kurie jau kariavo „Wagner“ gretose. Jie taip pat skelbia, kad mėnesio pabaigoje tikimasi atidaryti karo kryptį Ukrainos teritorijoje“, – sako projekto šaltinis.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ samdiniai

Pasak pašnekovo, dabar vyksta konkurencija, „kam bus pavaldi „Wagner“. Šios organizacijos ir jos prekės ženklo neketinama atsisakyti. Tačiau kol kas viskas krypsta į tai, kad neva nepriklausoma kompanija (samdiniai, kuriems šiuo metu vadovauja D.Utkino pavaduotojas su šaukiniu „Lotus“) vis tiek bus pavaldi Rusijos gynybos ministerijai. Gali būti, kad ją kuruos generolas Sergejus Surovikinas.

Slovakijoje vykusius rinkimus sekmadienį laimėjo populistinė partija, kuri nori nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir kritikuoja ES bei NATO.

Buvusio premjero Roberto Fico partija „Smer-SD“  surinko 23,3 proc. balsų ir, suskaičiavus beveik visus balsus, aplenkė centristinę partiją „Pažangioji Slovakija“ (17 proc.).

„Scanpix“/AP nuotr./Robertas Fico

59-erių R. Fico pažadėjo, kad Slovakija nesiųs Ukrainai „nė vieno šovinio“, ir paragino gerinti santykius su Rusija.

Analitikai prognozuoja, kad R. Fico vyriausybė gali iš esmės pakeisti Slovakijos užsienio politiką, kuri gali tapti panaši į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano.

Plačiau apie tai skaitykite čia.