WSJ: Pentagono sąskaitose liko 5,2 mlrd. dolerių ginklams Ukrainai

Pentagono sąskaitose liko 5,2 mlrd. dolerių ginklams ir kitai saugumo pagalbai Ukrainai, praneša „The Wall Street Journal“. Šie 5,2 mlrd. dolerių maždaug atitinka ginklų, kuriuos Joe Bideno administracija per pastaruosius šešis mėnesius išsiuntė Ukrainai, vertę. Taigi, šių pinigų gali užtekti tik keliems mėnesiams, teigia WSJ.

Šie 5,2 mlrd. dolerių sudaro apie 12 proc. visos 43,9 mlrd. dolerių saugumo pagalbos, kurią JAV nusiuntė Ukrainai nuo Rusijos invazijos.

Sąskaita, kurią JAV naudojo ilgalaikei programai, skirtai modernizuoti Ukrainos kariuomenę ir padaryti ją labiau suderinamą su NATO, yra tuščia, rašo WSJ.

Be to, sąskaita, naudojama JAV ginklų arsenalui papildyti po pagalbos Ukrainai, taip pat sumažėjo iki maždaug 1,6 mlrd. dolerių – to nepakanka Pentagono poreikiams, teigia pareigūnai.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Nacionalinio antikorupcijos biuro darbuotojai demaskavo Sumų mero Oleksandro Lysenkos ir miesto infrastruktūros departamento direktoriaus korupciją. Jie buvo sulaikyti su įkalčiais, kai ėmė dalį kyšio. 

Apie tai pranešė SBU. Valdininkai reikalavo kyšių iš vietos verslininkų už netrukdomą verslo vykdymą mieste.

Užfiksuota, kad jie „apmokestino“ vietos įmonę, kuri užsiėmė šiukšlių išvežimu. Kaltinamieji iš verslininkų reikalavo daugiau kaip 2 mln. grivinų (51,4 tūkst. eurų). Atsisakius mokėti, jie grasino dirbtinėmis kliūtimis verslui.

Valdininkai buvo sulaikyti tuo metu, kai gavo dalį reikalautos sumos – 1,4 mln. grivinų. Dabar, kaip skelbiama, sprendžiamas klausimas dėl pranešimo jiems apie įtarimus pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 368 straipsnio 4 dalį (pareigūno neteisėtos naudos priėmimas ar gavimas). Vėliau jiems bus parinkta kardomoji priemonė.

Kol kas tiesioginės grėsmės iš Rusijos Suomijai nėra, tačiau ji nenuspėjama. Tai pareiškė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo, rašo „Yle“.

„Reikia būti pasirengusiems tam, kad Rusija gali tapti agresyvi ir nenuspėjama“, – sakė vyriausybės vadovas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Petteri Orpo

P.Orpo pabrėžė, kad Suomija ir toliau rems Ukrainą, kol ji laimės. Jis pažymėjo, kad nepaisant tam tikrų „nuovargio požymių“, tos pačios pozicijos laikosi ir Europa, ir Vakarai apskritai.

„Karas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus. Per šį laiką suomių parama Ukrainai nesumažėjo. Šis rodiklis yra vienas aukščiausių Europoje“, – sakė premjeras.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Europos Sąjungos  (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu teigė tikintis įsipareigojimu tęsti Bendrijos plėtrą bei užtikrinti karinę pagalbą Kyjivui. 

„Šiuo metu mūsų visų atsaką Rusijai dėl jau daugiau nei pusantrų metų besitęsiančio karo prieš Ukrainą stebi ir kiti autoritariniai režimai ir nuo mūsų bendros jėgos priklauso tai, kaip jie projektuos savo veiksmus. Tikiu, kad šis istorinis ES šalių ministrų susitikimas Kijive reiškia mūsų labai rimtą įsipareigojimą tęsti Europos Sąjungos plėtrą bei nuolatinę karinę pagalbą Kyjivui“, – pirmadienį vykusio susitikimo metu pažymėjo G.Lansbergis, cituojamas Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas pirmą kartą vyksta Ukrainoje, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sprendimą bloko ministrams susitikti Kyjive vadino istoriniu.

Ukrainos sostinėje ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai aptarė paramą šaliai ir saugumo įsipareigojimus bei kaip būtų galima skatinti kitų šalių paramą Ukrainos prezidento taikos formulei.

Lietuvos diplomatijos vadovas vizito metu taip pat susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, ministre eurotalantinei integracijai Olha Stefanyšina, taip pat dalyvavo bendrame Šiaurės-Baltijos šalių ministrų susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Rusų okupantai gavo vadovybės įsakymą grąžinti prarastas pozicijas Bachmuto kryptimi. Kalba eina apie Andrijivkos ir Kliščijivkos gyvenvietes į pietvakarius nuo Bachmuto.

Apie tai televizijos kanalo „Espresso“ eteryje pasakojo 92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados smogiamųjų dronų kuopos seržantas Olesis Maliarevyčius. Pasak jo, rusai stengiasi įvykdyti šį įsakymą, panaudodami visą turimą potencialą. Tačiau pastangos yra bevaisės.

Kariškis patikslino, kad dabar ten vyksta įnirtingi mūšiai. Tuo pat metu ukrainiečių karių planai nesikeičia – jie juda Bachmuto deokupacijos link, „o tai yra sunki misija“. 

„Kartais 10–50 metrų per 24 valandas iš užpuolikų išlaisvintos Ukrainos žemės taip pat yra rezultatas, kurį duoda neįtikėtinos pastangos“, – pridūrė O.Maliarevyčius.

Baltieji rūmai pirmadienį atmetė Kremliaus teiginius, kad Vakarų nuovargis dėl pagalbos Ukrainai didės po to, kai susitarime, kuriuo siekiama išvengti JAV vyriausybės uždarymo, nebuvo numatyta skirti lėšų Kyjivui.

„Jei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas mano, kad gali mus pergyventi, jis klysta“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre ir pridūrė, kad Ukrainą prieš Rusijos invaziją remia didelė Vakarų koalicija.

Lenkija perdavė Ukrainai pirmuosius „Leopard“ tankus, kurie buvo suremontuoti „Bumar-Łabędy“ gamykloje. Tęsiami likusių transporto priemonių remonto darbai.

„Jau daugiau nei metus per specializuotą įmonę „PGZ Service Orel“ dirbame pagal užmegztus santykius su Ukrainos puse, aptarnaudami sunkiąją techniką vietoje, netoli fronto linijos. Tai akivaizdžiai rodo, kad mūsų svarbiausias prioritetas – teikti realią pagalbą kovojančioms karinėms pajėgoms“, – „Polska Grupa Zbrojeniowa“ pranešė socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“).

PGZ taip pat pabrėžė, kad nuolat plečia bendradarbiavimą tiekiant Ukrainos pusei šaudmenis, atsargines dalis ir atliekant įrangos techninę priežiūrą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Kyjive vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime buvo jaučiamas sutarimas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, skelbia BBC.

„Šiandienos susitikime taip pat buvo kalbama apie Ukrainos narystę ES. Ir dėl to prie stalo taip pat buvo jaučiamas sutarimas. Vienintelis klausimas yra dėl laiko. Visi pasiryžę judėti į priekį. Ir Ukraina, ir Europos pusė yra pasiryžusios judėti į priekį maksimaliu greičiu, atsižvelgiant į visas reformas, kurias Ukraina vykdė, vykdo ir vykdys“, – spaudos konferencijoje sakė D.Kuleba.

Pasak ministro, derybos dėl Ukrainos stojimo į ES turėtų prasidėti iki metų pabaigos. Bus įvykdytos visos septynios Europos Komisijos rekomendacijos pradėti šį procesą, pridūrė D.Kuleba.

europos-sajungos-veliava-5ec3eb8b66502

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Kremlius investuoja į Kyjivo sąjungininkų susiskaldymą, ir paragino juos susivienyti susidūrus su Rusijos spaudimu.

„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas labiausiai tikisi, kad Vakarai ir pasaulis pavargs šiame kare stovėti Ukrainos pusėje. Rusija tam skiria didžiulius išteklius. Tačiau mes neturėtume žaisti kartu su jais“, – per spaudos konferenciją su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu sakė D. Kuleba.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Kyjivas pirmadienį paragino Europos Sąjungą paremti jo iniciatyvą dėl reguliaraus eksporto Juodosios jūros jūrų koridoriumi, Ukrainai ir jos kaimynėms bloko narėms nesutariant dėl grūdų gabenimo.

„Jei ES ir Ukraina suvienys jėgas, kad užtikrintų šio koridoriaus saugumą, šis koridorius galės veikti visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bendroje spaudos konferencijoje su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu.

Jis nenurodė, kokios paramos siekia iš Briuselio.

Liepą Maskvai pasitraukus iš grūdų sandorio, kuriuo buvo užtikrintas saugus ukrainietiškų grūdų eksportas Juodąja jūra, didžiulis jų srautas buvo pradėtas gabenti per Europos Sąjungą, o tai sumažino vietines kainas ir paskatino protestus tokiose šalyse kaip Lenkija.

Pasitraukus iš susitarimo, kuriam tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos, Rusija pagrasino pulti krovininius laivus, artėjančius prie Ukrainos uostų.

Maskvos kariniai laivai nesitaiko į naujuoju maršrutu plaukiojančius laivus, tačiau po pasitraukimo iš sandorio Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostų infrastruktūrą.

„Jūrų koridorius, kuriuo Ukrainos grūdai galėtų būti eksportuojami į pasaulį nedalyvaujant Rusijai, yra įmanomas. Mes tai jau pademonstravome“, – sakė D.Kuleba, turėdamas omenyje laivus, kurie sėkmingai plaukė naujuoju koridoriumi, besidriekiančiu Ukrainos pakrante.

„Privalome ieškoti sprendimų, kurie atimtų iš Rusijos galimybę šantažuoti pasaulį badu ar mažomis grūdų kainomis“, – pridūrė jis.

Lenkija, viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat invazijos pradžios, pratęsė embargą ukrainietiškų grūdų importui, taip pagilindama Kyjivo ir Varšuvos diplomatinius nesutarimus. 

Slovakija pirmadienį apkaltino Maskvą kišimusi į jos parlamento rinkimus ir iškvietė Rusijos ambasados pareigūną po Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktoriaus, kuris kalbėjo apie tariamą JAV kišimąsi į šalies reikalus, pastabų.

„Tokią sąmoningai paskleistą dezinformaciją laikome neleistinu Rusijos Federacijos kišimusi į Slovakijos Respublikos rinkimų procesą“, – sakoma Slovakijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„AFP“/„Scanpix“/Rinkimai Slovakijoje

Rusija gali ruoštis išbandyti eksperimentinę branduolinę sparnuotąją raketą. Jos teorinis nuotolis – tūkstančiai kilometrų, skelbia žiniasklaida.

Remiantis „The New York Times“ atlikta analize, orlaivių ir transporto priemonių judėjimas atokiame Rusijos Arkties regione esančioje bazėje ir šalia jos atitinka pasirengimą išbandyti raketą, vadinamą „Burevestnik“ arba“ SSC-X-9 Skyfall“, kaip tai buvo daroma 2017 ir 2018 m. Per pastarąsias dvi savaites šiame rajone taip pat buvo pastebėti JAV stebėjimo orlaiviai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija tiesia naują greitkelį iš Rostovo prie Dono į okupuotą Mariupolį.

Apie tai praneša Laisvės radijas, remdamasis 2023 m. ir 2022 m. spalio mėn. palydovinių nuotraukų palyginimu portale Planet.com.

„Nuotraukos iš kosmoso rodo, kad trasa (pažymėta raudona linija) eis toli nuo apgyvendintų teritorijų – tikriausiai dėl sunkumų, kuriuos gali sukelti šiuo metu esamo kelio (mėlyna linija) išplėtimas“, – skelbia Laisvės radijas.

Planet.com nuotr. / Laisvės radijas/Rusija tiesia naują greitkelį į okupuotą Mariupolį

Tiesia ir geležinkelį

Anksčiau Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka sakė, kad Rusija tiesia tiesioginį geležinkelio susisiekimą su Mariupoliu ir Donecku. Tai leis rusams smarkiai sumažinti priklausomybę nuo geležinkelio susisiekimo Krymo tiltu.

Krymo tiltas dabar atlieka pagrindinę logistinę funkciją tarp Rusijos ir okupuoto Krymo, kuriuo gabenama karui Ukrainoje skirta įranga ir personalas. Tuo pat metu Ukrainos pajėgos reguliariai smogia tiltui, todėl padaroma nemažai žalos.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Shappsas paneigė pranešimus, kad Karališkasis karinis jūrų laivynas galėtų padėti apsaugoti komercinius laivus Juodojoje jūroje, gabenančius eksportui skirtus Ukrainos grūdus ir kitus maisto produktus, skelbia „Amerikos balsas“.

Kaip rašo „The Guardian“, po pokalbio su ministru laikraštis „The Sunday Telegraph“ pranešė, kad „Didžiosios Britanijos karališkasis laivynas gali atlikti tam tikrą vaidmenį apsaugant komercinius laivus nuo Rusijos atakų Juodojoje jūroje“.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės tai interpretavo kaip įsipareigojimą, kurį ministras neva davė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per savo vizitą Kijeve praėjusią savaitę, tačiau dabar Konservatorių partijos konferencijoje G. Shappsas tai paneigė: „Nemanau, kad apie tai buvo mano pokalbis su prezidentu V.Zelenskiu“.

Jis pridūrė, kad nesitikėjo, jog Karališkasis jūrų laivynas dalyvaus patruliavime Juodojoje jūroje, nors sakė, kad Didžioji Britanija ir kitos šalys galėtų atlikti patariamąjį vaidmenį, kad padėtų Ukrainai atverti maisto produktų eksportą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai su Ukrainos grūdais

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praeitų metų vasarį, daug kam kilo klausimas, kodėl Rusija pradėjo šį karą ir kodėl, nepaisant milžiniškų nuostolių mūšio lauke ir didelių strateginių klaidų, jį toliau tęsia.

Straipsnyje amerikiečių naujienų portale „The Hill" Jevgenijus Savostjanovas, 1990–1992 m. vadovavęs KGB, pažymėjo, kad atsakymą galima rasti daugybėje gilių klaidingų Kremliaus pastarųjų metų apskaičiavimų.

Pirmiausia, jo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo apsėstas svajonės pradėti ir vadovauti pasaulinei kampanijai prieš Vakarus, kaip tai darė komunistinis SSRS režimas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Taigi Rusijos prezidentas ir jo pasekėjai įtikino save, kad civilizacinis karas tarp Rusijos ir Vakarų yra būtinas ir neišvengiamas. Jų nuomone, dabartinė kova dėl Ukrainos yra pirmasis tokio siekio etapas. Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, šis projektas žlugo.

„Nors teoriškai Kremlius tikėjosi suburti platų antivakarietišką frontą savo pastangoms paremti, praktiškai susidūrė su didžiuliais sunkumais. Dėl to jis buvo priverstas pasikliauti saujelės nesąžiningų valstybių, tokių kaip Sirija, Iranas ir Šiaurės Korėja, pagalba, kad ir toliau skatintų savo karines pastangas“, – pažymi J.Savostjanovas.

Antra, Rusija neįvertino pastaruoju metu griežtėjančio Vakarų požiūrio.
Daugelį metų Maskva sėkmingai naudojo savo „energetinius ginklus“ ir branduolinį šantažą, kad įbaugintų Vakarų šalis. Tačiau dar prieš karą Ukrainoje Europos požiūris ėmė keistis, nes vis daugiau politikų suprato, kad jie neturėtų pasiduoti Rusijos gąsdinimams.

„Nuo 2022 m. vasario didvyriškas ir atkaklus Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai ir didžiuliai sunkumai, su kuriais susidūrė Rusijos armija, tik dar labiau sustiprino Vakarų lyderius, kad jie neturėtų atsitraukti nuo spaudimo Kremliui“, – rašoma straipsnyje.

Trečia, atkreipė dėmesį buvęs KGB vadovas, Rusijos planai greitai užvaldyti Ukrainą rodo kaip stipriai Kremlius nesupranta ukrainiečių dvasios ir jų nuotaikų.

„V.Putinas pakartojo klaidą, kurią per Rusijos revoliuciją padarė baltųjų judėjimo generolai. Jis manė, kad jo kareiviai bus sutikti gėlėmis, o ne kulkomis. Taigi Rusijos pajėgos buvo visiškai nepasirengusios Ukrainos pasipriešinimo brutalumui ir mastui“, – pabrėžė straipsnio autorius.

Negana to, J.Savostjanovas ketvirtąja priežastimi įvardijo tikslaus supratimo apie tikrąją Rusijos kariuomenės būklę nebuvimą.

„Po daugelį metų trukusios propagandos ir įspūdingų paradų jis klaidingai manė, kad jo šalis turi aukščiausios klasės kariuomenę, galinčią vesti ir laimėti karą. Tuo pat metu tikrieji Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainos mūšio lauke tiek rusams, tiek visam pasauliui parodė visai ką kita“, rašoma straipsnyje

Penktoji V.Putino klaida buvo ta, kad jis net nežino tikrosios Rusijos ekonomikos būklės.

Pasak „The Hill“, Maskva nebuvo pasirengusi staigiai ir didelei ekonominei izoliacijai, kurią sukėlė karas su Ukraina.

Nors dabar Rusija viešai liaupsina Rusijos ekonomikos sektoriaus atsparumą ir menkina Vakarų finansinio ir technologinio spaudimo poveikį, tikrovė yra tokia, kad Vakarų sankcijos jau padarė ir toliau darys didelį poveikį Rusijos ekonomikai.

Sekmadienį Elonas Muskas socialinėje žiniasklaidos platformoje X paskelbė memą, kuriame pašiepiama JAV pagalba Ukrainai. Tiksliau, meme pavaizduotas fotošopu apdorotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvaizdas su prierašu: „Kai praėjo 5 minutės, o tu nepaprašei milijardo dolerių pagalbos“.

Pirmadienį pats Elonas Muskas sulaukė Ukrainos Aukščiausiosios Rados atsakymo, kai jos X paskyroje buvo publikuotas memas su E.Musko atvaizdu.

„Kai 5 minutes neskleidi Rusijos propagandos“, – Aukščiausioji Rada nusiuntė milijardieriui žinutę buvusiame „Twitter“ tinkle.

Vėliau žinutė buvo ištrinta.

Plačiau apie E.Musko žinutę su V.Zelenskio atvaizdu skaitykite ČIA.

Rusijos valdžia atsitiktinai atskleidė slaptų šalies karinių pastatų, įstaigų ir su žvalgyba susijusių namų Maskvoje ir Sankt Peterburge adresus. Dokumente išvardyti objektai, kuriuose neturėtų būti „elektros energijos tiekimo nutraukimų“.

Rusijos opozicijos aktyvisto Michailo Chodorkovskio inicijuotas projektas „Dosjė centras“ aptiko adresus, išvardytus 434 puslapių dokumente, pavadintame „Specialioji grupė“, kuris buvo paskelbtas Maskvos merijos interneto svetainėje. Dokumente buvo išvardyti objektai, kuriuose neturėtų būti „nutrauktas elektros energijos tiekimas“, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Pranešama, kad sąraše yra keletas visiškai slaptų vyriausybinių objektų, namai, priklausantys GRU ir prezidento Vladimiro Putino slaptosios tarnybos pareigūnams, šaudmenų sandėlis ir kt.

Plačiau skaitykite ČIA.

 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Kyjive susirinkusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams pareiškė, kad karo jo šalyje trukmė priklausys nuo sąjungininkų paramos.

„Mūsų pergalė tiesiogiai priklauso nuo mūsų bendradarbiavimo: kuo daugiau tvirtų ir principingų žingsnių žengsime kartu, tuo greičiau baigsis šis karas“, – cituojamas V. Zelenskis jo biuro išplatintame pareiškime.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos propagandistai paskelbė vaizdo siužetą apie pilotą Maksimą Kuzminovą, kuris rugpjūtį sraigtasparniu Mi-8 perskrido į Ukrainą. Pilotą esą buvo įsakyta pašalinti.

Ši istorija buvo transliuojama per Rusijos propagandinį televizijos kanalą „Rossija 1“. Siužete korespondentas Sergejus Zeninas sakė, kad neva Rusijos gynybos ministerijos GRU specialiosioms pajėgoms buvo įsakyta likviduoti M.Kuzminovą.

Tuo pat metu filmuotoje medžiagoje matomi keturi nežinomi uniformuoti vyrai. Vienas iš vyrų sako, kad lakūnas bus surastas ir nubaustas „pagal visus mūsų valstybės įstatymus už išdavystę“, o antrasis priduria, kad „nesulauks teismo“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Stop kadras iš video/Rusijos pilotas Maksimas Kuzminovas

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį paragino parengti strategiją, kaip apsaugoti Ukrainos energetikos infrastruktūros tinklus nuo Rusijos smūgių.

„Ukrainai reikalingas žiemos apsaugos planas, apimantis oro gynybą, generatorius ir energijos tiekimo stiprinimą. Praėjusią žiemą matėme, kaip žiauriai Rusijos prezidentas kariauja šį karą, tikslingai atakuodamas kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines“, – žurnalistams Kyjive teigė ji. 

„IMAGO“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Vakarų nuovargis dėl karo Ukrainoje dar labiau padidės po to, kai JAV vyriausybė, norėdama išvengti uždarymo, suabejojo dėl savo paramos Kyjivui.

„Nuovargis dėl šio konflikto – nuovargis dėl visiškai absurdiško Kyjivo režimo rėmimo – augs įvairiose šalyse, įskaitant JAV“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Visgi jis pridūrė, kad Vašingtonas vis tiek toliau dalyvaus kare.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos tankas

Pastaruoju metu Krymas Rusijos pajėgoms tapo labai problemiška ir pažeidžiama teritorija, o pastarosiomis savaitėmis jis jiems tapo tikru pragaru, nacionalinio teletilto eteryje sakė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, paklaustas apie rusų statomas gynybines linijas prie Feodosijos ir oro gynybos pajėgų dislokavimą prie Simferopolio.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos žvalgyba žino apie rusų veiksmus Kryme ir kitose laikinai okupuotose teritorijose.

„Reuters“/„Scanpix“/Kryme sunaikinta priešlėktuvinių raketų sistema S-400 „Triumf“

„Jų veiksmai Ukrainai nėra paslaptis. Iš tiesų pastaruoju metu Krymas tapo didžiausia jų problema ir pažeidžiamumu. O pastarosios savaitės okupantams Kryme tapo tikru pragaru, ir jie supranta, kad padėtis nepagerės“, – pabrėžė A.Jusovas.

Kartu jis pridūrė, kad, nepaisant nuolatinių rusų kariškių pranešimų savo valdžiai, kad jie kažką pagilino, pagerino ir sustiprino, sėkmingas apšaudymas tęsiasi ir tęsis.

Pasak jo, pastarieji įvykiai Rusijoje, ypač sprogimai gamykloje Smolenske ir kituose miestuose, akivaizdžiai rodo, kad Rusija neturi priešlėktuvinės gynybos pajėgumų, kad apsaugotų savo teritoriją.

Kartu jie vis dar priversti dislokuoti priešlėktuvinės gynybos sistemas į Krymą iš kitų krypčių, įskaitant Tolimuosius Rytus.

„Todėl Rusijos karinė vadovybė, bet pirmiausia Rusijos visuomenė turėtų pagalvoti, kas svarbiau – perskirstyti priešlėktuvinės gynybos sistemas į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas ar tiesiogiai ginti Motiną Rusiją“, – komentavo Gynybos žvalgybos atstovas.

„Akivaizdu, kad Rusijos demilitarizacija tęsis tol, kol nesibaigs Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

Anksčiau pranešta, kad Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad laikinai okupuotame Kryme ugnies kontrolę pamažu perima Ukraina. Jo teigimu, svarbiausia strateginė šalies ginkluotųjų pajėgų užduotis – atkirsti Rusijos pajėgų aprūpinimo linijas, nes šiandien 80 proc. tiekimo procesų vykdomi per Krymą.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad populistinės „Smer-SD“ partijos, savaitgalį Slovakijoje laimėjusios visuotinius rinkimus, negalima vadinti prorusiška.

„Iš tikrųjų mes susiduriame su situacija, kai bet kuris politikas, linkęs galvoti apie savo šalies suverenitetą ir ginantis savo šalies interesus, yra laikomas prorusišku. Tai absurdas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Ukrainos kariuomenė gali gauti naują droną, kuris gali nešti sparnuotąsias raketas. Svarstomas klausimas dėl dronų „Bayraktar Akinci“ perdavimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

„Tiekiame Bayraktar TB2, turime vietinę įmonę „Baykar“. Joje dirba 50 žmonių, dieną ir naktį aptarnaujančių eskadrilę. Mūsų dronai aktyviai naudojami mūšio lauke ir mes laikomės gerai, stengiamės techniškai palaikyti savo sistemas“, – Laisvės radijui sakė bendrovės „Bayrakar Defence“ vadovas Halukas Bayraktaras.

Kartu jis pažymėjo, kad svarstoma galimybė perduoti „Bayraktar Akinci“ Ukrainos pajėgoms.

„Ukrainos kariuomenė gerai žino, ką mes gaminame ir į ką investuojame. Todėl planuojame visas sistemas, kurias turime, gaminti čia (Ukrainoje – red.past.)“, – sakė H.Bayraktaras.

Dronas „Bayraktar Akıncı“ yra sunkusis smogiamasis dronas, kuris Turkijos karinėse oro pajėgose naudojamas nuo 2021 m. Nepilotuojamas orlaivis turi ukrainietiškus variklius, išmaniąją orientavimo sistemą ir AESA radaro sistemą meteorologiniams duomenims vertinti. Dronas gali nešti sparnuotąsias raketas, valdomas bombas ir vykdyti užduotis „oras-žemė“ bei „oras-oras“.

Baykartech.com nuotr./Dronas „Bayraktar Akinci“

Sekmadienį Elonas Muskas socialinėje žiniasklaidos platformoje X, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Twitter“, paskelbė memą, kuriame pašiepiama JAV pagalba Ukrainai, skelbia JAV leidinys „Forbes“. Tiksliau, meme pavaizduotas fotošopu apdorotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvaizdas su prierašu: „Kai praėjo 5 minutės, o tu nepaprašei milijardo dolerių pagalbos“.

E.Musko tviterio žinutę jau matė 30 mln. žmonių.

M.Podoliakas atsakas: bet kokia parama Rusijai dabar yra tiesioginė investicija į karą

Ukrainos Prezidento kanceliarija sukritikavo milijardierių Eloną Muską už tai, kad jis išjuokė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį. Kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad bet kokia parama Rusijai dabar yra tiesioginė investicija į karą ir Ukrainos žmonių genocidą.

„Bet kokia parama Rusijai šiandien yra tiesioginė investicija į karą, genocidą, laisvojo pasaulio žudymą, eskalavimą ir teisę į nebaudžiamumą. Bet kokia tyla ar ironija dėl Ukrainos šiandien yra besąlygiškas Rusijos propagandos, pateisinančios masinį smurtą ir naikinimą, skatinimas“, – M.Podoliaką cituoja „RBK-Ukraina“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Socialinio tinklo X memas/Elono Musko memas su Volodymyro Zelenskio atvaizdu

Su „Wagner“ siejamas „Telegram“ kanalas skelbia detales apie žuvusio savo lyderio Jevgenijaus Prigožino testamentą. Jame nurodoma, kad visas jo turtas, įskaitant karinę įmonę, atitenka 25 metų sūnui Pavelui.

Rusijos internetinio leidinio „The Insider“ duomenimis, Pavelas Prigožinas iš rugpjūčio 23 d. lėktuvo katastrofoje žuvusio tėvo paveldės 116 mln. eurų, trijų aukštų namą Sankt Peterburge, privačią karinę bendrovę „Wagner“, devynias akcines bendroves ir tėvo maitinimo įmonę „Concord“ su jos antrinėmis įmonėmis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas Afrikoje

Europos Sąjunga netrukus iš portugališkosios Lisabonos išsiplės į ukrainietiškąjį Luhanską, Kyjive vykstančio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo metu pareiškė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock, pranešė vokiečių leidinys „Handelsblatt“.

Taip ji dar kartą patvirtino ES pažadą ateityje priimti Ukrainą į bloką.

„Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje, mūsų laisvės bendrijoje, ir netrukus ji išsiplės nuo Lisabonos iki Luhansko. Su kiekvienu kaimu, su kiekvienu metru, kurį Ukraina išlaisvina, su kiekvienu metru, kuriame ji gelbsti savo žmones, ji taip pat plečia savo kelią į ES“, – pažymėjo ji.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Praėjusiais metais Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Tačiau, kad procesas pajudėtų šalis turi įvykdyti keletą sąlygų, kad taptų visateise bloko nare.

Birželio pabaigoje Kyjivas įvykdė dvi iš septynių sąlygų, reikalingų deryboms pradėti, o šalies premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Ukraina baigia įgyvendinti visas Europos Komisijos rekomendacijas vyriausybiniu lygmeniu.

Tuo pat metu ministro pirmininko pavaduotoja, atsakinga už Europos ir euroatlantinę integraciją, Olha Stefanishyna įsitikinusi, kad derybos dėl stojimo į ES prasidės dar šiais metais.

Ji taip pat pareiškė, kad laikinoji okupacija niekada nebuvo ir nebus kliūtis Ukrainos keliui į ES.

Tuo tarpu Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola mano, jog ES turėtų pradėti stojimo derybas su Ukraina iki Kalėdų.

Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy pareiškė, kad Vašingtonui svarbiausia – užtikrinti JAV sienų saugumą.

Jo teigimu, JAV pasienyje žūsta daugiau jo šalies piliečių nei kare Ukrainoje. Tad K.McCarthy nurodė, kad nori padėti Kyjivui, tačiau jo šalis jam užima pirmenybę.

„Reuters“/„Scanpix“/Atstovų Rūmų daugumos lyderis Kevinas McCarthy

„Pritariu tam, kad Ukraina turėtų reikiamų ginklų, tačiau pirmiausia tvirtai remiu pasienio problemas. Taigi turime rasti būdą, kaip tai padaryti kartu“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkas CBS televizijos laidoje „Face the Nation“.

Jis teigė, kad prieš padedant Ukrainai turi būti apsaugota JAV siena.

JAV prezidentas Joe Bidenas dar rugpjūčio mėn. pateikė prašymą skirti 24,1 mlrd. dolerių karinę pagalbą Ukrainai. Tuo pat metu ne visi Amerikos įstatymų leidėjai pritarė šiam žingsniui. 

Sekmadienį JAV patvirtino laikinąjį biudžetą, kuriame pagalba Ukrainai nenumatyta. Savo ruožtu Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova pažymėjo, kad ginklų ir įrangos tiekimui niekas negresia.

Be to, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas palygino situaciją su JAV sprendimu išvesti savo karinį kontingentą iš Afganistano, pabrėždamas, kad pagalbos Ukrainai blokavimas būtų panaši klaida.

Sekmadienį Rusijoje, Smolensko lėktuvų gamyklą, kurioje gaminamos raketos X-59, užpuolę bepiločiai orlaiviai pakenkė įmonės infrastruktūrai ir sutrikdė ginklų gamybą, nacionalinio teletilto eteryje smūgį komentavo Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Ji yra suvargusi. Kaip ir daugelis kitų objektų, kuriuos rušistai naudoja agresijai prieš Ukrainą. Šioje situacijoje kalbame apie įmonę, užsiimančią įvairių modifikacijų raketų X-59 gamyba“, – sakė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas

A.Jusovas pažymėjo, kad "tai yra raketos, kurios pirmiausia šaudomos į civilinius objektus ir infrastruktūrą ir nusineša mūsų civilių ir gynėjų gyvybes“.

„Taip, buvo pažeista gamybinė bazė, sutriko gamybos tempai, ir tai sukėlė rimtų problemų agresoriui. Patvirtiname šį faktą ir ši praktika bus tęsiama“, – pridūrė žvalgybos atstovas.

Anksčiau Ukrainos gynybo sžvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pažymėjo, kad Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakuoja karinio pramoninio komplekso įmones Rusijoje. Visų pirma tai taikoma gamykloms, susijusioms su raketų gamyba.

Pavyzdžiui, tarp neseniai užpultų įmonių K.Budanovas įvardijo Briansko gamyklą „Kremniy-EL“, kuri gamina raketoms skirtą elektroninę įrangą. Taip pat paminėta ir Ridkino mokslinių tyrimų gamyklą (Rusijos Federacijos Tverės sritis), kuri gamina raketinio kuro komponentus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė, kad pirmadienį Kyjive rengiamas Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas yra ženklas Maskvai, jog blokas pasiryžęs remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu.

„Tai mūsų ryžtingos ir ilgalaikės paramos Ukrainai, kol ji galės laimėti, parodymas. Tai taip pat žinia Rusijai, kad ji neturėtų tikėtis mūsų nuovargio. Mes dar ilgai būsime šalia“, – sakė ji žurnalistams Kyjive.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna Kyjive

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis anksčiau pirmadienį pranešė, kad Kyjive prasideda „istorinis“ ES užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu bus svarstomas prezidento Volodymyro Zelenskio taikos planas.

Ministrų, kurie retai susitinka už ES teritorijos ribų, susitikimas vyksta nerimaujant dėl JAV finansavimo karui nesklandumų ir po to, kai šeštadienį Slovakijoje vykusiuose rinkimuose daugiausiai balsų gavo prorusiška populistinė partija.

„AP“/„Scanpix“/Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock

Kalbėdamas pakeliui į aukščiausiojo lygio susitikimą, ES vyriausiasis diplomatas pabrėžė solidarumo Europoje svarbą.

„Kalbama apie pasaulio stabilumą ir nuspėjamumą. Nes šis karas turi gilių pasekmių visam pasauliui. Tačiau mums, europiečiams, tai yra egzistencinė grėsmė. Galbūt ne visi visame pasaulyje jį taip mato. Bet mums, europiečiams, leiskite tai pakartoti. Tai egzistencinė grėsmė“, – sakė jis.

Šaltinių teigimu, susitikime bus aptarti visi „ES paramos Ukrainai aspektai, ypač daug dėmesio skiriant tolesnei karinei pagalbai, taikos pastangoms ir stojimui į ES“.

V.Zelenskio 10 punktų taikos planą per pastaruosius metus nacionalinio saugumo atstovai aptarė du kartus, tačiau iki šiol tokio lygio susitikimo nebuvo.

Tačiau, anaiptol nei pažymėjo J.Borrellis, Kyjive dalyvauja ne visi 27 Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, nors anksčiau bloko užsienio politikos vadovas paskelbė pareiškimą, kuriame tvirtino kitaip.

Pasak CNN, keletas užsienio reikalų ministrų, įskaitant Vokietijos, Bulgarijos, Rumunijos, Nyderlandų, Portugalijos, Portugalijos, Belgijos, Kipro, Danijos, Italijos, Kroatijos ir Prancūzijos – jau padarė pranešimus susitikimo metu.

Vengrijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai į šį susitikimą Kyjive neatvyko. Budapeštas palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir ne kartą pasisakė prieš ginklų perdavimą ir ekonominę pagalbą Ukrainai.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas nurodė, kad kad Europa turi būti pasirengusi toliau teikti pagalbą dėl daugelio svarbių priežasčių. 

„Visų pirma, norėdami paremti Ukrainą, taip pat norėdami pasiųsti stiprų transatlantinį signalą, kad turime prisiimti didelę atsakomybę už tai, kas vyksta mūsų pačių žemėje“, – sakė Danijos ministras. 

Praėjusią naktį ir pirmadienio rytą Rusijos pajėgos ne kartą apšaudė Chersoną. Paskutinio išpuolio metu apšaudytas policijos automobilis, du žmonės sužeisti. Tarp nukentėjusiųjų yra ir civilių gyventojų.

„Patrulinis policijos automobilis pateko į ugnį. Smūgis buvo toks stiprus, kad perskrodė šarvus. Du policininkai buvo sužeisti. Jie paguldyti į ligoninę, vieno iš patruliuojančių policininkų būklė labai sunki“, – informavo Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.

Pasak jo, rusai ir toliau kliaujasi artilerija Chersonui apšaudyti.

„Per rytinį apšaudymą specialiosioms pajėgoms pavyko išgelbėti civilį gyventoją, kuriam nesiliaujantys sprogimai nuplėšė koją. Nukentėjusysis buvo perduotas gydytojams. Jo būklė kritinė“, – pridūrė vidaus reikalų ministras.

Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Romano Mročko, Rusijos kariuomenė apšaudė Chersoną ir pataikė į transporto infrastruktūros objektą.

Anksčiau pranešta, kad per pirmąjį Chersono apšaudymą pirmadienio ryte buvo sužeistos dvi mergaitės ir jų motina.

Vėliau vėl pranešta apie sprogimus Chersone. Vietos gyventojai buvo paprašyti neišeiti į lauką, nebent tai būtų būtina.

Bulgarija uždraus į šalį įvažiuoti automobiliams su rusiškais registracijos numeriais, pirmadienį pranešė šalies pasienio policijos vadovas Antonas Zlatanovas.

Jį cituoja Bulgarijos portalas „Sega“ bei nepriklausoma Rusijos žiniasklaida.

„Esu įsitikinęs, kad iki šios dienos pabaigos draudimas įvažiuoti rusiškiems automobiliams pradės galioti ir Bulgarijos teritorijoje, ir norėčiau pridurti, kad sunkvežimiams jis galioja jau kelis mėnesius“, – sakė A.Zlatanovas.

Anksčiau panašų draudimą įvedė Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija. Šią savaitę analogiškas draudimas turi įsigalioti Norvegijoje.

Pagal praėjusį mėnesį pateiktą Europos Komisijos išaiškinimą, į Europos Sąjungą negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai.

AP-Scanpix nuotr./ Asociatyvi nuotr.

Rusų propagandistės Margaritos Simonian retorika radikalizuojasi su kiekvienu dronu, nukritusiu netoli jos namų teritorijos, skelbia nepriklausomas portalas „Insider“.

Propagandinio kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian sakė, kad Sočį naktį atakavęs dronas nukrito tiesiai priešais jos šeimos namus Adleryje, kur gyvena giminaičiai su vaikais. Tai jau trečias epizodas, kai propagandistė sako, kad ją tiesiogiai palietė dronų ataka. Pareiškimų aštrumo laipsnis kyla nuo paprastos padėkos oro gynybos sistemoms iki raginimų panaudoti branduolinį ginklą.

„Šiąnakt smogiamasis dronas nukrito tiesiai priešais mūsų gimtuosius namus Adleryje, kur užaugau aš ir mano mama, kur tebegyvena mano giminės ir maži vaikai. Taikiniai tolsta, statymai didėja, branduolinis ultimatumas turi vis mažiau alternatyvų“, – savo „Telegram“ kanale rašė propagandistė.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./RT vadovė Margarita Simonian

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad gerbia Slovakijos visuomenės pasirinkimą po to, kai kaimyninės šalies parlamento rinkimus laimėjo populistai, nepritariantys karinei pagalbai Kyjivui. 

„Gerbiame Slovakijos žmonių pasirinkimą“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. 

„Tačiau dar per anksti kalbėti apie tai, kaip rinkimų rezultatai paveiks Slovakijos poziciją“, – sakė jis, pridurdamas, kad Kyjivas galės padaryti pirmąsias išvadas, kai Slovakijoje bus suformuota koalicija.

AFP-Scanpix nuotr./ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Šeštadienį paskelbta, kad prieš mėnesį į pareigas paskirtas naujasis britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas leidiniui "Sunday Telegraph"  pareiškė, jog jis kalbėjosi su kariuomenės vadovais apie galimybę pirmą kartą dislokuoti britų karius Ukrainoje mokymo programai.

Ministras praeitą savaitę lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir pažymėjo, jog aptariamas pasiūlymas sumažintų Ukrainos priklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir kitų NATO narių bazių.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rishi Sunakas

Tuo tarpu Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas pareiškė, kad artimiausiu metu neplanuojama siųsti karinių instruktorių į Ukrainą, ir atšaukė savo gynybos ministro komentarus, kuriuose jis užsiminė, kad kariai galėtų rengti mokymus šioje šalyje.

Iki šiol Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės vengė oficialaus karinio dalyvavimo Ukrainoje, siekdamos sumažinti tiesioginio konflikto su Rusija riziką.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Šappsas (Grant Shapps), paskirtas į šias pareigas praėjusį mėnesį, interviu laikraščiui sakė, kad norėtų į Ukrainą siųsti karinius instruktorius, be to, mokyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Didžiojoje Britanijoje ar kitose Vakarų šalyse.

„Gynybos sekretorius pasakė, kad vieną dieną ateityje gali būti įmanoma, jog mes vykdysime tam tikrus mokymus Ukrainoje“, – sakė R.Sunakas žurnalistams, prasidėjus metinei Konservatorių partijos konferencijai Mančesteryje.

„Tačiau tai yra kažkas, kas bus daroma ilgalaikėje perspektyvoje, o ne čia ir dabar. Nėra jokių britų karių, kurie būtų siunčiami kovoti dabartiniame konflikte“.

Rusijos pajėgos sumušė savo rekordą pagal Ukrainai atakuoti paleistų bepiločių orlaivių skaičių. Naujienų portalo „Defense Express“ duomenimis, per praėjusį mėnesį rusai į Ukrainą paleido 503 atakos dronus „Shahed“.

Statistika rodo, kad šį rugsėjį buvo panaudota daugiau kaip penki šimtai „Shahed-136“, o tai buvo rekordinės šio tipo kamikadzių dronų panaudojimo apimtys per vieną mėnesį ir gerokai pranoko ankstesnį „rekordą“, užfiksuotą gegužės mėnesį (413 orlaivių).

Iš 503 rugsėjo mėn. paleistų „Shahed-136“ Ukrainos oro gynybos pajėgoms pavyko numušti 396 iš jų, o vidutinis taikinio pataikymo rodiklis siekė 78,7 proc., pažymėjo „Defense Express“.

Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnyba/ „Telegram“/Drono nuolaužos Izmajilo uosto teritorijoje

„Nėra žinoma, už kokią konkrečią kainą Rusijos Federacija perka Irano įrangą, tačiau manoma, kad jų kaina yra nuo 20 000 iki 40 000 JAV dolerių. Šiuo atveju rugsėjo mėnesio „Shahed“ skaičius Kremliui kainuotų 10-20 mln. dolerių, jei jis jas būtų gavęs už savikainą“, – rašoma straipsnyje.

Rusija aktyviai naudoja Irano „Shahed“ tipo kamikadzių dronus atakoms Ukrainos teritorijoje vykdyti. Dauguma jų yra numušami, tačiau dažnai dronai padaro nemažai žalos.

Rugpjūčio pabaigoje Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis pareiškė, kad Rusija intensyviai dirba siekdama savo teritorijoje sukurti plataus masto bepiločių orlaivių gamybos tinklą. Remiantis bepiločiame orlaivyje rastais elementais, galutinis šių bepiločių orlaivių surinkimo etapas jau vyksta Rusijoje.

Pirmadienio rytą Rusijos kariai raketomis atakavo Charkivą. Mieste girdėjosi sprogimai, pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Pareigūnas paragino miestiečius likti slėptuvėse kitos rusų oro atakos metu.

„Okupantai smogia. Charkivo ir srities gyventojai, pasilikite slėptuvėse!“ – įspėjo administracijos vadovas.

Pranešta, kad mieste girdėjosi mažiausiai penki sprogimai.

Anksčiau Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė perspėjo Charkivo srities gyventojus dėl grėsmės, kad rusai gali panaudoti balistinius ginklus.

Po kiek laiko pranešta ir apie sprogimus Cherono mieste, kuris jau buvo apšaudytas pirmadienio naktį ir ryte.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įžvalgomis apie karo eigą Ukrainoje ir pastebėjo, kad fronte padėtis išlieka tokia pati.

„Ukrainiečių aktyvumas „banguoja‘ – jeigu vakar jie puolė labai intensyviai, tai šiandien puolimų mažomis grupėmis kiek sumažėjo, pagrindinis krūvis teko artilerijai.“

Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos vis labiau nerimauja dėl galimo Dniepro upės forsavimo artimiausiu metu. E.Papečkys pažymėjo, kad, anot rusiškų šaltinių, ukrainiečiai tam jau beveik pasiruošę.

Įtemptas kovas rusams ypač palengvina aviacija, leidžianti atakuoti Ukrainos gynėjus iš oro – „šis rusų pranašumas ir toliau vaidina svarbų vaidmenį fronte“.

Ekspertas įvertino, kad sekmadienį raketomis ir bepiločiais orlaiviais buvo apšaudytas Ukrainos užnugaris, o tuo tarpu Ukrainos bepiločiai atakavo taikinius Rusijoje.

„Deja, ne itin sėkmingai“, – pridūrė E.Papečkys.

Jo nuomone, Ukrainos pajėgos turėtų kiek suaktyvėti. Tačiau jis rekomenduoja tiems, kurie seka įvykius Ukrainoje, pernelyg nekreipti dėmesio į rusų platinama naratyvą apie neva kritiškai mažėjančią Vakarų paramą Ukrainai.

Kad yra kitaip, anot E.Papečkio, „patvirtina ir čekų tankai T-72, beje, labai neblogai modernizuoti, kurių partija patyliukais keliauja į Ukrainą be jokio oficialaus pranešimo.“

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos Juodosios jūros laivyno karinės aviacijos komponentas įgijo ypač svarbų vaidmenį laivyno operacijose, nors tuo pačiu sunkiai dorojasi su grėsmėmis pietiniame Ukrainos fronto sektoriuje, tradicinėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Jūrų laivyno aviacija akcentuoja jūrų oro patruliavimo operacijas, kurių pagrindinė misija greičiausiai yra ankstyvas antvandeninių dronų identifikavimas.

Pagrindinį vaidmenį šiose operacijose atlieka praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje sukurtas amfibinis lėktuvas Be-12 MAIL, išskrendantis iš bazių laikinai okupuotame Kryme.

Pasak britų žvalgybos, tikėtina, kad dėl grėsmės Sevastopoliui į Novorosijską bus perkelta daugiau laivyno dalinių, tad Rusija bando panaudoti karinio jūrų laivyno oro pajėgas, kad galėtų projektuoti jėgą Juodosios jūros šiaurės vakarų dalyje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per pastarąją parą likvidavo 510 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė 279 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 15 tankų, 9 šarvuotosios transporto priemonės, 48 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 3 priešlėktuvinės raketų sistemos, 26 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai bei 5 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 18 rusų bepiločių orlaivių.

Pirmadienio naktį ir ryte Rusijos pajėgos intensyviai apšaudė Chersoną. Atakų metu žuvo žmogus bei buvo sužeisti šeši asmenys, iš kurių du – vaikai, pirmadienį paskelbė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ jis tvirtino, jog per paskutinę parą rusai surengė 71 ataką, „nukreiptą į gyvenamuosius rajonus“, taip pat parduotuves ir medicinos infrastruktūrą bei kitas įstaigas.

Anot O.Prokudino, dvidešimt iš oro ir sausumos atakų buvo nukreiptos į Chersono miestą, regiono administracinę apygardą, o valdžios institucijos skubiai užgesino gaisrą, kilusį dėl apšaudymo anksti pirmadienį.

Jo žodžius patvirtino ir Chersono prokuratūra.

„Spalio 1 d. apie 23.40 val. rusų kariškiai dar kartą apšaudė Chersono miesto gyvenamuosius rajonus“, – sakoma srities prokuratūros pareiškime.

Dėl artilerijos apšaudymo užsidegė privatus namas.

„Trylikametė mergaitė patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus, o jos dvylikametei seseriai dėl apšaudymo diagnozuota ūmi streso reakcija. Jų motina taip pat patyrė šautinių žaizdų“, – teigė institucija.

Apšaudymo metu aukos buvo savo namuose.

Pasak prokuratūros, visą spalio 2 d. naktį ir Rusijos pajėgos apšaudė centrinę Chersono dalį, kurią Ukrainos kariuomenė išlaisvino 2022 m. lapkritį. Buvo apgadinti namai, ūkiniai pastatai, bažnyčia ir kiti civiliniai objektai.

Per pastarąją savaitę Chersono ir regiono apšaudymas gerokai suintensyvėjo: be bombų, rusai miestą apšaudo raketomis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iosios atskirosios šturmo brigados, suformuotos daugiausia iš likusių „Azov“ ir kitų dalinių karių, jaunesnysis vadas slapyvardžiu Botška estų leidiniui „Postimees“ sako, kad prie Bachmuto kovojantiems ukrainiečiams nepasiduoti padeda didelė motyvacija ir noras aukotis dėl tėvynės, o rusų kariams kovingumą palaiko tik užkardų būriai.

Pasak brigados, kuri keturis mėnesius atakavo Rusijos kariuomenės pozicijas Bachmuto regione, jaunesniojo vado, tai sunki užduotis, tačiau Ukraina veikia efektyviai: buvo užimti į pietus nuo Bachmuto esantys Klišijivkos ir Andrijivkos kaimai, o tai, daugelio karo ekspertų nuomone, suteikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms galimybę pralaužti pietinį Rusijos kariuomenės flangą ir apsupti patį Bachmutą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Postimees“ nuotr./Ukrainiečių karys Botška

Rusija atakavo Ukrainą dronais kamikadzėmis ir valdomomis bombomis, 4 dronai buvo numušti, tačiau buvo ir pataikymų, rašo „Ukrainska Pravda“.

Pietų vadavietės Jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk rašė, kad „naktis vėl buvo nerami. Priešas naudojo ir dronų atakas, ir taktinę aviaciją. Tai vėl buvo nukreipta į civilinę infrastruktūrą, gyvenamuosius rajonus. Buvo apgadinta ir ligoninė, ir kritinės infrastruktūros objektai“.

Dronų ataka, pasak pranešėjos, nebuvo labai masinė – tikriausiai užpuolikai norėjo išžvalgyti, kur yra priešlėktuvinė gynyba.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pažadėjo, kad jo šalis neapleis Ukrainos, nepaisant to, kad susitarimu, kuriuo siekta išvengti vyriausybės uždarymo, buvo atsisakyta pagalbos Kyjivui.

Jis taip pat paragino respublikonus nutraukti žaidimus dėl finansavimo.

„Noriu patikinti mūsų Amerikos sąjungininkus, Amerikos žmones ir Ukrainos žmones, kad galite tikėtis mūsų paramos. Mes nepasitrauksime“, – kalbėdamas iš Baltųjų rūmų sakė J.Bidenas.

J.Bidenas teigė, kad „labai svarbu, kad Kongresas artimiausiomis dienomis ir savaitėmis priimtų naują pagalbos paketą Ukrainai, kuri kovoja su Rusijos invazija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

JAV Kongresas šeštadienį paskutinę akimirką priėmė įstatymą dėl finansavimo, leidžiantį federalinėms agentūroms veikti dar 45 dienas ir išvengti brangiai kainuojančio vyriausybės uždarymo.

Tačiau į susitarimą nebuvo įtraukta pagalba karo draskomai Ukrainai, kurios prašė J.Bidenas.

Demokratas J.Bidenas užsipuolė respublikonus ir paragino Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy išvengti dar vienos uždarymo dramos, kai baigsis 45 dienų terminas. 

„Aš pavargau nuo bandymo laviruoti ties katastrofos riba“, – Baltųjų rūmų Roosevelto kambaryje sakė J.Bidenas.

„Toks laviravimas ties katastrofos riba turi baigtis. Negali kilti dar vienos krizės“, – pridūrė jis. 

Rusijos programišiai nusitaikė į Didžiosios Britanijos karališkąją šeimą akivaizdžiai keršydami už tai, kad karalius pasmerkė karą Ukrainoje, rašo „Sky News“.

Pasak laikraščio „The Sun“ pranešimo, programišių grupė „KillNet“ teigė, kad šį rytą 90 minučių išjungė interneto svetainę royal.uk.

Pranešama, kad grupė gyrėsi įvykdžiusi paslaugų apribojimo ataką per „Telegram“.

Pasak laikraščio, nebuvo įsilaužta į aukštų karališkųjų asmenų asmenines paskyras, taip pat nebuvo pavogta jokia slapta informacija.

Tautinių bendrijų namuose pirmadienį vyks karo pabėgėliams iš Ukrainos skirtų lietuvių kalbos kursų pristatymo renginys.

Kaip pranešė organizacija, renginyje dalyvaus JAV ambasados Lietuvoje atstovai, Tautinių bendrijų namų, Tautinių mažumų departamento, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, taip pat lietuvių kalbos mokytojai ir kursų dalyviai. 

Lietuvių kalbos kursus Tautinių bendrijų namuose lankys virš 620 žmonių, sudaryta 30 grupių, 20 iš kurių finansuoja JAV ambasada Lietuvoje.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai

JAV ambasados finansuojamas projektas truks 18 mėnesių, kas pusmetį iš naujo suburiant 20 grupių – taip bus sudarytos sąlygos organizuoti tęstinius mokymus.

Tautinių mažumų departamento ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dalinio finansavimo dėka mokytis lietuvių kalbos galės ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir kitų tautinių bendrijų atstovai. 

Renginio metu Natalia Rodkova smuiku grieš ukrainiečių ir lietuvių kūrinius, Olga Saltykova deklamuos Taraso Ševčenkos eilėraščius, koncertuos Vytauto Didžiojo universiteto studentai. 

Lietuvių kalbos kursų organizatorius – Tautinių bendrijų namai. Kursus finansuoja JAV ambasada Lietuvoje, viešoji įstaiga „Stiprūs kartu“, Tautinių mažumų departamentas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 

Estijos pilietis Tanelis Krieggulas, kovojęs Ukrainoje su Tarptautiniu legionu, žuvo per Rusijos bepiločio lėktuvo smūgį Lymane Donecko srityje, spalio 1 d. pranešė Estijos naujienų portalas „Postimees“.

T.Krieggulas, slapyvardžiu „Stinger“, kovojo Tarptautiniame legione, užsieniečių dalinyje, skirtame Ukrainos gynybai. Pranešama, kad į namą, kuriuo jis dalijosi su kolegomis kariais, pataikė rusų kamikadzė dronas ir pavertė namą griuvėsiais.

Anksčiau spalio 1 d. Donecko srities gubernatorius Ihoris Morozas pranešė, kad dronas pataikė į namą Lymane, dėl to nukentėjo žmonės.

Pasak „Postimees“, T.Krieggulas pernai įstojo į Tarptautinį legioną. Jis yra antrasis Estijos pilietis, žuvęs per veiksmus Ukrainoje.

2023 m. kovą „Postimees“ pranešė apie Ivo Jurako, Estijos kario, kuris prisijungė prie Ukrainos kariuomenės Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, žūtį.

Balandžio mėn. žuvo du Prancūzijos tarptautinio legiono savanoriai – Kevinas Davidas ir karys, įvardytas kaip „T“.

Ukraina Tarptautinį legioną įkūrė 2022 m. vasario mėn.

Padėtis į pietus nuo Robotynės yra nestabili, taktiškai sudėtinga ir dinamiška, nes svarbūs įtvirtinimai mūšio lauke kelis kartus perėjo iš rankų į rankas, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Rusijos kariai Robotynės rajone vykdo taktines kontratakas, kurios yra jų „giluminės gynybos“ nuo Ukrainos puolamųjų operacijų vakarinėje Zaporižios srities dalyje dalis.

Rugsėjo 30 d. paskelbtoje geolokuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Ukrainos pajėgos smogia Rusijos kariams, bandantiems patekti į tranšėjų sistemą maždaug už 1 km į pietvakarius nuo Robotynės, netoli kelio T0408 Robotynė-Tokmakas.

Tuo tarpu savaitę anksčiau skelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad Ukrainos pajėgos anksčiau buvo užėmusios šių tranšėjų atkarpas, todėl panašu, kad nuo rugsėjo 13 iki 30 d. jas prarado dėl Rusijos kontratakų.

Pasak ISW analitikų, vienas Ukrainos karys išanalizavo filmuotą medžiagą ir pažymėjo, kad minėta Rusijos kontroliuojama tranšėja yra tarp Robotynės ir Novoprokopivkos esančių tranšėjų, apšaudymo sistemų ir apkasų sistemos atramos taškas. Kariškis pažymėjo, kad tranšėjas jungia požeminiai tuneliniai statiniai ir kad Rusijos pajėgos teikia pirmenybę šių pozicijų gynybai, kurios turi taktinę reikšmę tarp Robotynės ir Novoprokopivkos.

Tuo tarpu „Wagner“ grupuotės statusas lieka neaiškus, nes pranešama apie derybas dėl būsimo bendradarbiavimo su Rusijos vyriausybe. Pagrindiniai samdinių organizacijos koviniai elementai yra išsibarstę po kelias šalis, įskaitant Baltarusiją, Centrinės Afrikos Respubliką, Libiją ir Malį bei neturi aiškiai nustatyto vieno grupės vadovo.

Anksčiau Karo tyrimų institutas savo ataskaitose pažymėjo, kad Rusijos pajėgos pastaruoju metu sulėtino puolimą Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje.

Tai rodo, kad Ukrainos kontrpuolimas atitraukia Rusijos pajėgas nuo šios linijos ir gerokai susilpnina Rusijos puolimo pastangas minėtame sektoriuje.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad rusai bando susigrąžinti prarastas pozicijas Robotynės ir Verbovės rajonuose ir nesėkmingai puola Ukrainos karius Avdijivkos, Marjinkos ir Šachtarsko kryptimis.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos informacinėje erdvėje toliau melagingai pranešama apie tarp Vakarų ir Ukrainos kylančią įtampą dėl pagalbis tiekimo, taip siekiant atgrasyti Vakarų šalis nuo tolesnės paramos Ukrainai.
• Pranešama, kad vykstant deryboms dėl būsimo samdinių grupuotės „Wagner“ bendradarbiavimo su Rusijos vyriausybe, „Wagner Group“ statusas lieka neaiškus.
• ISW persvarstys savo vertinimą dėl „Wagner Group“ perspektyvų vėl tapti veiksminga karine organizacija, jei „Wagner Group“ sėkmingai atsikurs kaip didelė, vieninga organizacija, pavaldi „Rosgvardijai“, Rusijos gynybos ministerijai ar panašiai organizacijai.
• Naktį iš rugsėjo 30 d. į spalio 1 d. Rusijos pajėgos surengė dar vieną seriją bepiločių orlaivių smūgių Ukrainai.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei Kupjansko-Lymano liniją, netoli Bachmuto, palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją, Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje bei nežymiai pasistūmėjo į priekį vakarinėje Zaporižios srityje.
• Spalio 1 d. Rusijos gynybos ministerija oficialiai paskelbė eilinio 2023 m. rudens šaukimo į kariuomenę ciklo pradžią.