WSJ: Pentagono sąskaitose liko 5,2 mlrd. dolerių ginklams Ukrainai

Pentagono sąskaitose liko 5,2 mlrd. dolerių ginklams ir kitai saugumo pagalbai Ukrainai, praneša „The Wall Street Journal“. Šie 5,2 mlrd. dolerių maždaug atitinka ginklų, kuriuos Joe Bideno administracija per pastaruosius šešis mėnesius išsiuntė Ukrainai, vertę. Taigi, šių pinigų gali užtekti tik keliems mėnesiams, teigia WSJ.

Šie 5,2 mlrd. dolerių sudaro apie 12 proc. visos 43,9 mlrd. dolerių saugumo pagalbos, kurią JAV nusiuntė Ukrainai nuo Rusijos invazijos.

Sąskaita, kurią JAV naudojo ilgalaikei programai, skirtai modernizuoti Ukrainos kariuomenę ir padaryti ją labiau suderinamą su NATO, yra tuščia, rašo WSJ.

Be to, sąskaita, naudojama JAV ginklų arsenalui papildyti po pagalbos Ukrainai, taip pat sumažėjo iki maždaug 1,6 mlrd. dolerių – to nepakanka Pentagono poreikiams, teigia pareigūnai.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Nacionalinio antikorupcijos biuro darbuotojai demaskavo Sumų mero Oleksandro Lysenkos ir miesto infrastruktūros departamento direktoriaus korupciją. Jie buvo sulaikyti su įkalčiais, kai ėmė dalį kyšio. 

Apie tai pranešė SBU. Valdininkai reikalavo kyšių iš vietos verslininkų už netrukdomą verslo vykdymą mieste.

Užfiksuota, kad jie „apmokestino“ vietos įmonę, kuri užsiėmė šiukšlių išvežimu. Kaltinamieji iš verslininkų reikalavo daugiau kaip 2 mln. grivinų (51,4 tūkst. eurų). Atsisakius mokėti, jie grasino dirbtinėmis kliūtimis verslui.

Valdininkai buvo sulaikyti tuo metu, kai gavo dalį reikalautos sumos – 1,4 mln. grivinų. Dabar, kaip skelbiama, sprendžiamas klausimas dėl pranešimo jiems apie įtarimus pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 368 straipsnio 4 dalį (pareigūno neteisėtos naudos priėmimas ar gavimas). Vėliau jiems bus parinkta kardomoji priemonė.

Kol kas tiesioginės grėsmės iš Rusijos Suomijai nėra, tačiau ji nenuspėjama. Tai pareiškė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo, rašo „Yle“.

„Reikia būti pasirengusiems tam, kad Rusija gali tapti agresyvi ir nenuspėjama“, – sakė vyriausybės vadovas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Petteri Orpo

P.Orpo pabrėžė, kad Suomija ir toliau rems Ukrainą, kol ji laimės. Jis pažymėjo, kad nepaisant tam tikrų „nuovargio požymių“, tos pačios pozicijos laikosi ir Europa, ir Vakarai apskritai.

„Karas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus. Per šį laiką suomių parama Ukrainai nesumažėjo. Šis rodiklis yra vienas aukščiausių Europoje“, – sakė premjeras.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Europos Sąjungos  (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu teigė tikintis įsipareigojimu tęsti Bendrijos plėtrą bei užtikrinti karinę pagalbą Kyjivui. 

„Šiuo metu mūsų visų atsaką Rusijai dėl jau daugiau nei pusantrų metų besitęsiančio karo prieš Ukrainą stebi ir kiti autoritariniai režimai ir nuo mūsų bendros jėgos priklauso tai, kaip jie projektuos savo veiksmus. Tikiu, kad šis istorinis ES šalių ministrų susitikimas Kijive reiškia mūsų labai rimtą įsipareigojimą tęsti Europos Sąjungos plėtrą bei nuolatinę karinę pagalbą Kyjivui“, – pirmadienį vykusio susitikimo metu pažymėjo G.Lansbergis, cituojamas Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas pirmą kartą vyksta Ukrainoje, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sprendimą bloko ministrams susitikti Kyjive vadino istoriniu.

Ukrainos sostinėje ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai aptarė paramą šaliai ir saugumo įsipareigojimus bei kaip būtų galima skatinti kitų šalių paramą Ukrainos prezidento taikos formulei.

Lietuvos diplomatijos vadovas vizito metu taip pat susitiko su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, ministre eurotalantinei integracijai Olha Stefanyšina, taip pat dalyvavo bendrame Šiaurės-Baltijos šalių ministrų susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Rusų okupantai gavo vadovybės įsakymą grąžinti prarastas pozicijas Bachmuto kryptimi. Kalba eina apie Andrijivkos ir Kliščijivkos gyvenvietes į pietvakarius nuo Bachmuto.

Apie tai televizijos kanalo „Espresso“ eteryje pasakojo 92-osios atskirosios mechanizuotosios brigados smogiamųjų dronų kuopos seržantas Olesis Maliarevyčius. Pasak jo, rusai stengiasi įvykdyti šį įsakymą, panaudodami visą turimą potencialą. Tačiau pastangos yra bevaisės.

Kariškis patikslino, kad dabar ten vyksta įnirtingi mūšiai. Tuo pat metu ukrainiečių karių planai nesikeičia – jie juda Bachmuto deokupacijos link, „o tai yra sunki misija“. 

„Kartais 10–50 metrų per 24 valandas iš užpuolikų išlaisvintos Ukrainos žemės taip pat yra rezultatas, kurį duoda neįtikėtinos pastangos“, – pridūrė O.Maliarevyčius.

Baltieji rūmai pirmadienį atmetė Kremliaus teiginius, kad Vakarų nuovargis dėl pagalbos Ukrainai didės po to, kai susitarime, kuriuo siekiama išvengti JAV vyriausybės uždarymo, nebuvo numatyta skirti lėšų Kyjivui.

„Jei [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas mano, kad gali mus pergyventi, jis klysta“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre ir pridūrė, kad Ukrainą prieš Rusijos invaziją remia didelė Vakarų koalicija.

Lenkija perdavė Ukrainai pirmuosius „Leopard“ tankus, kurie buvo suremontuoti „Bumar-Łabędy“ gamykloje. Tęsiami likusių transporto priemonių remonto darbai.

„Jau daugiau nei metus per specializuotą įmonę „PGZ Service Orel“ dirbame pagal užmegztus santykius su Ukrainos puse, aptarnaudami sunkiąją techniką vietoje, netoli fronto linijos. Tai akivaizdžiai rodo, kad mūsų svarbiausias prioritetas – teikti realią pagalbą kovojančioms karinėms pajėgoms“, – „Polska Grupa Zbrojeniowa“ pranešė socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“).

PGZ taip pat pabrėžė, kad nuolat plečia bendradarbiavimą tiekiant Ukrainos pusei šaudmenis, atsargines dalis ir atliekant įrangos techninę priežiūrą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Kyjive vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime buvo jaučiamas sutarimas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, skelbia BBC.

„Šiandienos susitikime taip pat buvo kalbama apie Ukrainos narystę ES. Ir dėl to prie stalo taip pat buvo jaučiamas sutarimas. Vienintelis klausimas yra dėl laiko. Visi pasiryžę judėti į priekį. Ir Ukraina, ir Europos pusė yra pasiryžusios judėti į priekį maksimaliu greičiu, atsižvelgiant į visas reformas, kurias Ukraina vykdė, vykdo ir vykdys“, – spaudos konferencijoje sakė D.Kuleba.

Pasak ministro, derybos dėl Ukrainos stojimo į ES turėtų prasidėti iki metų pabaigos. Bus įvykdytos visos septynios Europos Komisijos rekomendacijos pradėti šį procesą, pridūrė D.Kuleba.

europos-sajungos-veliava-5ec3eb8b66502

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį pareiškė, kad Kremlius investuoja į Kyjivo sąjungininkų susiskaldymą, ir paragino juos susivienyti susidūrus su Rusijos spaudimu.

„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas labiausiai tikisi, kad Vakarai ir pasaulis pavargs šiame kare stovėti Ukrainos pusėje. Rusija tam skiria didžiulius išteklius. Tačiau mes neturėtume žaisti kartu su jais“, – per spaudos konferenciją su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu sakė D. Kuleba.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Kyjivas pirmadienį paragino Europos Sąjungą paremti jo iniciatyvą dėl reguliaraus eksporto Juodosios jūros jūrų koridoriumi, Ukrainai ir jos kaimynėms bloko narėms nesutariant dėl grūdų gabenimo.

„Jei ES ir Ukraina suvienys jėgas, kad užtikrintų šio koridoriaus saugumą, šis koridorius galės veikti visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bendroje spaudos konferencijoje su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu.

Jis nenurodė, kokios paramos siekia iš Briuselio.

Liepą Maskvai pasitraukus iš grūdų sandorio, kuriuo buvo užtikrintas saugus ukrainietiškų grūdų eksportas Juodąja jūra, didžiulis jų srautas buvo pradėtas gabenti per Europos Sąjungą, o tai sumažino vietines kainas ir paskatino protestus tokiose šalyse kaip Lenkija.

Pasitraukus iš susitarimo, kuriam tarpininkavo Turkija ir Jungtinės Tautos, Rusija pagrasino pulti krovininius laivus, artėjančius prie Ukrainos uostų.

Maskvos kariniai laivai nesitaiko į naujuoju maršrutu plaukiojančius laivus, tačiau po pasitraukimo iš sandorio Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostų infrastruktūrą.

„Jūrų koridorius, kuriuo Ukrainos grūdai galėtų būti eksportuojami į pasaulį nedalyvaujant Rusijai, yra įmanomas. Mes tai jau pademonstravome“, – sakė D.Kuleba, turėdamas omenyje laivus, kurie sėkmingai plaukė naujuoju koridoriumi, besidriekiančiu Ukrainos pakrante.

„Privalome ieškoti sprendimų, kurie atimtų iš Rusijos galimybę šantažuoti pasaulį badu ar mažomis grūdų kainomis“, – pridūrė jis.

Lenkija, viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat invazijos pradžios, pratęsė embargą ukrainietiškų grūdų importui, taip pagilindama Kyjivo ir Varšuvos diplomatinius nesutarimus.