Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Rusijos karo analitikas Jurijus Fiodorovas pažymėjo, kad Leningrado karinės apygardos atkūrimas rodo, jog Rusija ruošiasi galimiems konfliktams su Baltijos šalimis ir NATO, jį cituoja naujausios Karo tyrimų instituto apžvalgos analitikai.
- Rusijos pajėgos perdavė „Hamas“ grupuotei ginklus, užgrobtus per kovas Ukrainoje ir šiuo metu rengia plataus masto Ukrainos diskreditavimo Artimuosiuose Rytuose kampaniją, paskelbė Ukrainos gynybos žvalgyba.
- Amerikos strateginių ir tarptautinių studijų centro projektas „Beyond Parallel“ po rugsėjį įvykusio Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimo užfiksavo staigų krovinių vežimo tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos augimą.
- Jungtinės Karalystės gynybos ministerija karo apžvalgoje pažymėjo, kad karas Ukrainoje tik sustiprino Rusijos ir Irano bendradarbiavimą visose srityse.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šaltiniai: laikinai okupuotame Kryme smarkiai auga antirusiškos nuotaikos
17:11
Ukrainos Kryme, kurį laikinai kontroliuoja Rusijos pajėgos, smarkiai sumažėjo vietos gyventojų parama okupacinei „valdžiai“ ir išaugo antirusiškos nuotaikos, skelbia Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.
Teigiama, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos užsakymu atliktų sociologinių apklausų okupuotame Ukrainos pusiasalyje nuviliantys rezultatai sukėlė vietos gubernatoriaus Sergejaus Aksionovo nepasitenkinimą.
Tuo pat metu vadinamasis Krymo okupacinės administracijos vadovas išsiuntė į Maskvą savo „analitinę“ ataskaitą apie antirusiškų nuotaikų augimo priežastis, rašoma Nacionalinio pasipriešinimo centro pranešime.
Pasak S.Aksionovo, pagrindinė tokios situacijos Kryme priežastis – blogėjanti ekonominė padėtis. Visų pirma, dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų išaugo būtiniausių prekių kainos ir kainos vaistinėse.
„Tačiau iš tikrųjų pagrindinė problema yra pusiasalio išteklių perorientavimas kariniams Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, tam tikrų rūšių vaistų trūksta dėl to, kad medicininė pagalba pirmiausia teikiama sužeistiems rusams ligoninėse“, – pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.
Be to, Kryme labai trūksta darbo jėgos dėl vyriškos lyties gyventojų mobilizacijos. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje darbo jėgos trūksta 77 proc.
Taip pat pažymima, kad neseniai atsistatydino Krymo „energetikos ir kuro ministras“ Igoris Korinas, kurį S.Aksionovas kaltino dėl kuro kainų ir dėl to būtiniausių prekių kainų augimo.
Anksčiau buvo pranešta, kad Kryme okupantai persekioja vietinius gyventojus, kurie yra nusistatę prieš jų režimą. Tam Rusijos Federacija „teisėsaugos pareigūnams“ suteikia visus įgaliojimus.
Oro pajėgos: Rusija atakuoja Ukrainą bepiločiais orlaiviais
00:03
Šį vakarą Rusija į Ukrainą paleido kelias bepiločių orlaivių serijas, kurių grupė nusitaikė į Odesos ir Nikolajevo sritis, spalio 9 d. „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Dronai buvo paleisti iš Juodosios jūros ir gali keisti kryptį, apie 22.15 val. vietos laiku perspėjo karinės oro pajėgos.
Po valandos oro pajėgos pranešė, kad kita bepiločių orlaivių grupė nukreipta Dniepropetrovsko srities link.
Spalio 8 d. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas pareiškė, kad artimiausiais rudens ir žiemos mėnesiais Rusija prieš Ukrainą tikriausiai paleis rekordinį skaičių dronų kamikadzių „Shahed“.
Pareigūnas nurodė, kad vien rugsėjo mėnesį Rusijos pajėgos į atakas prieš Ukrainą paleido daugiau kaip 500 bepiločių orlaivių „Shahed“.
Ukrainos pareigūnai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais Rusija tikriausiai suintensyvins atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, siekdama paralyžiuoti šalies elektros energijos tinklus.
Tokią strategiją Maskva bandė taikyti 2022-2023 m. rudenį ir žiemą, dėl to visoje šalyje dažnai nutrūkdavo elektros energijos tiekimas ir trūko šildymo.
JAV kariuomenės pareigūnas teigia, kad Izraelio ir Ukrainos poreikiams tenkinti reikia daugiau lėšų
22:15
JAV kariuomenės pareigūnas teigia, kad reikės daugiau lėšų, kad vienu metu būtų galima patenkinti ir Izraelio, ir Ukrainos poreikius.
Kariuomenės sekretorė Christine Wormuth sakė, kad Kongresas turės patvirtinti papildomą finansavimą, kad Pentagono amunicijos gamybos ir įsigijimo planai galėtų patenkinti abiejų šalių poreikius.
„Vienas dalykas, kuris yra tikrai svarbus, ypač kalbant apie šaudmenis ir mūsų gebėjimą vienu metu remti ir izraeliečius, ir ukrainiečius, yra papildomas Kongreso finansavimas, kad galėtume padidinti savo pajėgumus, t. y. išplėsti gamybą ir apmokėti už pačius šaudmenis“, – sakė ji žurnalistams kariuomenės renginyje.
„Mums reikia papildomos Kongreso paramos. Todėl tikiuosi, kad netrukus sulauksime tokios paramos.“
Karinė žvalgyba: Ukraina buvo atsakinga už raketų smūgį Rusijos okupuotame Kryme
21:46
Spalio 7 d. Ukraina buvo atsakinga už raketų smūgį Rusijos okupuotame Kryme, spalio 9 d. tiesioginiame televizijos eteryje pareiškė karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Per smūgį buvo smogta Rusijos kariniam taikiniui netoli Džankojaus šiaurinėje Krymo dalyje ir nukentėjo Rusijos pajėgų kariai, sakė A.Jusovas.
Daugiau detalių jis nenurodė.
Spalio 7 d. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad apie 18 val. vietos laiku pusiasalyje buvo surengta raketų ataka. Vėliau ministerija pranešė apie antrą ataką 22 val. vietos laiku.
Abi atakos buvo įvykdytos perdirbtomis priešlėktuvinėmis raketomis S-200, teigė Rusijos gynybos ministerija.
Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad netoli Džankojaus girdėjosi sprogimas, o danguje matėsi raketos pėdsakas, rašo „Ukrainska pravda“.
Nuo vasaros pusiasalyje, kurį Rusija yra okupavusi nuo 2014 m., vis dažniau vykdomi žalingi išpuoliai prieš Rusijos karinius objektus.
Vienas pagrindinių taikinių buvo Juodosios jūros laivynas, kuris šiuo metu yra įsikūręs okupuotame Kryme.
Pastarosiomis savaitėmis laivynas patyrė keletą rimtų išpuolių, įskaitant smūgius prieš vadavietę rugsėjo 20 d. ir štabą rugsėjo 22 d.
Branduolinių sutarčių grupės vadovas susirūpinęs dėl Rusijos parlamento planų atšaukti sutartį
21:24
Rusijos įstatymų leidėjams buvo suteikta 10 dienų išnagrinėti galimybę atšaukti Maskvos ratifikuotą sutartį dėl branduolinių bandymų draudimo.
Į šią žinią sureagavo Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos vadovas.
Pareiškime Robertas Floydas teigė: „Esu susirūpinęs, kad Rusijos Federacija imasi veiksmų atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ratifikavimą“.
Rusijos parlamento nariai svarstė planus atšaukti sutarties ratifikavimą – baiminamasi, kad tai gali sukelti naujas ginklavimosi varžybas tarp didžiųjų pasaulio valstybių.
„Tegul visi, kurie remia terorą, pajunta mūsų rūstybės galią“: V.Zelenskis lygina „Hamas“ ir Rusiją
19:22
Prezidentas V.Zelenskis savo naktiniuose kreipimuose ir pranešimuose socialinėje žiniasklaidoje dažnai vadina Rusiją „teroristine valstybe“.
Pirmadienį jis tai pakartojo, savo vaizdo kreipimesi į NATO parlamentinę asamblėją Kopenhagoje.
Kreipimesi jis taip pat palygino Rusijos įsiveržimą į Ukrainą su „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį.
„Tas pats blogis, ir vienintelis skirtumas yra tas, kad ten teroristinė organizacija užpuolė Izraelį, o čia yra teroristinė valstybė, kuri užpuolė Ukrainą“, – sakė jis.
„Mūsų vienybė turi ir gali sustabdyti blogį. Tegul visi, kurie remia terorą, pajunta mūsų rūstybės galią.
„Ir tegul kiekvienas, kuriam reikia padėti apsiginti nuo teroro, pajunta mūsų solidarumo jėgą“.
Ukrainos Hrozos kaimo gyventojai pirmadienį gedėjo prie karstų, laidodami giminaičius ir kaimynus
18:45
Ukrainos Hrozos kaimo gyventojai pirmadienį gedėjo prie karstų, laidodami giminaičius ir kaimynus, žuvusius per vieną iš žiauriausių išpuolių per beveik 20 mėnesių trunkantį karą.
Nedidelę bendruomenę nuniokojo ketvirtadienio išpuolis, per kurį, Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos raketa pataikė į Hrozos kavinę, kai žmonės susirinko pagerbti žuvusio ukrainiečių kario.
„Iki šio ryto pagal išorinius požymius ir skubius DNR tyrimus buvo identifikuoti 49 žmonės“, – Charkovo srities prokurorų atstovą spaudai citavo Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“.
Atlikus DNR tyrimus, pirmadienį 11 kūnų buvo perduoti šeimos nariams, sakė įvykio vietoje esantis „Reuters“ reporteris.
Švedija paleido vyrą, kaltinamą neteisėta žvalgybine veikla Maskvos naudai
18:33 Atnaujinta 19:15
Stokholmo teismas pirmadienį nurodė paleisti Rusijos ir Švedijos pilietį, kaltinamą Vakarų technologijų perdavimu Rusijai, kol spalio 26 dieną bus paskelbtas nuosprendis.
Sergejus Skvorcovas laikomas suimtas nuo tada, kai 2022 metų lapkritį buvo sulaikytas per didelį reidą savo namuose Stokholme.
Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų kalėjimo už neteisėtą žvalgybinę veiklą.
Stokholmo apygardos teismas pirmadienį pranešė, kad „nusprendė, jog nebėra pagrindo laikyti kaltinamąjį suimtą“.
S.Skvorcovo advokatė Ulrika Borg naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai neturėtų būti suprasta kaip ženklas, jog kaltinamasis bus išteisintas.
Nors „visada malonu, kai klientas, kuris neigia savo kaltę, yra paleidžiamas į laisvę (...) neįmanoma nuspėti, ar teismas jį išteisins“, sakė ji.
60-metis S.Skvorcovas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio gyvena Švedijoje, kur vadovavo importo ir eksporto bendrovėms.
Jis teisiamas dėl kaltinimų dešimtmetį iki jo suėmimo praėjusių metų lapkritį vykdžius neteisėtą žvalgybinę veiklą prieš JAV ir Švediją.
Prokurorai prašė S.Skvorcovui skirti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, argumentuodami, kad jis padėjo didžiulėms Rusijos organizacijoms įsigyti dėl sankcijų Maskvai draudžiamų technologijų.
Švedijos žiniasklaidoje cituojamų ekspertų teigimu, daugiausia kalbama apie elektroninius prietaisus, kurie gali būti naudojami branduolinių ginklų tyrimams.
S.Skvorcovas tvirtina, kad verslu užsiima yra legaliai.
S.Skvorcovas ir jo žmona buvo sulaikyti ankstų rytą per reidą jų dideliuose namuose Stokholmo priemiestyje, dviem sraigtasparniais „Blackhawk“ atvykus elitinei operatyvinei komandai.
Vėliau jo žmona buvo paleista ir nebėra įtariamoji.
Ryšius su Lietuva gilinančio Mariupolio universiteto rektorius: grįšime į savo miestą
18:18
Mariupolio universiteto rektorius Mykola Trofymenko vis dar sunkiai tramdo emocijas prisimindamas, kaip rusų apgulties mieste metu nežinojo, kuo pamaitinti savo penkerių metų sūnų. Nepaisant to, Kyjive šiuo metu įsikūrusio universiteto vadovas nė neabejoja, kad aukštoji mokykla vieną dieną sugrįš į Mariupolį.
„Mes grįšime. Tai mūsų užduotis: sugrįžti. Tačiau suprantame, kad nesugrįšime greitai. Mums reikės kelerių metų atsistatyti“, – interviu BNS pirmadienį sakė M.Trofymenko.
Savo istoriją Mariupolio universitetas skaičiuoja nuo 1991 metų. Rusijai siekiant užimti miestą, ši aukštoji mokykla pernai buvo subombarduota.
„Mūsų studentams svarbu, kad jie gali būti dalimi kažko didingo. Mūsų vadinamoji Mariupolio misija ir yra šis tas didingo. Manau, kad prie mūsų norės prisijungti ir daug užsienio studentų: tai lyg prisiliesti prie svarbaus istorinio momento. Juk mes dabar turime savo legendą!“ – kalbėjo rektorius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Premjeras D.Šmyhalis: minos Ukrainoje kelia grėsmę 6 milijonams žmonių
18:13
Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Ukrainoje apie 6 mln. žmonių gresia pavojus dėl minų ir tūkstančiai gali žūti ar būti sužeisti, jei nebus imtasi tinkamų priemonių, spalio 9 d. pranešė „Ukrinform“.
„Iki šiol Ukrainoje nuo minų žuvo apie 250 žmonių, o daugiau kaip 500 buvo sužeisti arba suluošinti“, – sakė premjeras per 15 mobiliųjų saugumo klasių vaikams atidarymo ceremoniją.
Kovo 1 d. vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko pareiškė, kad nuo visiškos invazijos pradžios buvo užminuota beveik trečdalis Ukrainos teritorijos.
Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo minų žuvo daugiau kaip 500 Ukrainos vaikų, o daugiau kaip 1 100 buvo sužeisti.
Rugpjūčio mėnesį Ukrainos švietimo ministerija paskelbė, kad Ukrainos moksleiviams įves privalomus minų saugumo kursus, kurie taps mokymo programos dalimi.
V.Zelenskis antradienį lankysis Rumunijoje
17:43
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis kaimyninėje Rumunijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į šią NATO valstybę narę po to, kai Rusija vasario mėn. įsiveržė į Ukrainą, pranešė Rumunijos prezidentūra.
Rumunijos Juodosios jūros uostas Konstanta yra pagrindinis alternatyvus Kyjivo grūdų eksporto maršrutas, nes Rusija liepos viduryje nutraukė saugaus judėjimo susitarimą.
Rumunija užfiksavo, kad jos teritorijoje nukrito kelios dronų nuolaužos, todėl ji sustiprino patruliavimą ir stebėjimo punktus, taip pat išplėtė neskraidymo zoną palei sienos su Ukraina atkarpą.
