V.Zelenskis: karas Izraelyje gali atitraukti tarptautinį dėmesį nuo padėties Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad smurtas Izraelyje ir Gazos Ruože gali atitraukti tarptautinį dėmesį nuo karo jo šalyje.

„Yra rizika, kad tarptautinis dėmesys nukryps nuo Ukrainos, o tai turės pasekmių“, – sakė jis, duodamas interviu transliuotojui „France 2“.

Pasak jo, Ukrainą ir Izraelį ištikusios tragedijos „skiriasi, tačiau abi yra didžiulės“.

V.Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją remiant palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“ jos konflikte su Izraeliu.

„Esame įsitikinę, kad Rusija vienaip ar kitaip remia „Hamas“ operacijas“, – sakė V.Zelenskis per interviu televizijos kanalui „France 2“.

„Rusija iš tikrųjų stengiasi vykdyti destabilizuojančius veiksmus visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

Rusai suintensyvino puolimą operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės „Tavrija“ atsakomybės zonoje, ypač Avdijivkos kryptimi.

Apie tai Teletilto „Yedyni Novyny“ eteryje pranešė „Tavrijos“ regiono gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Oleksandras Štupunas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Pasak O.Štupuno, antradienį ukrainiečių gynėjai atrėmė rusų atakas Donecko srityje.

„Taip pat okupantai vykdė oro antskrydžius netoli Berdyčivo ir Avdijivkos. Ryte ir iki šiol periodiškai buvo apšaudoma Avdijivkos civilinė infrastruktūra ir šalia esančios Pokrovsko rajono gyvenvietės. Avdijivka buvo apšaudoma iš statinių artilerijos ir MLRS“, – sakė Oleksandras Štupunas.

Jo duomenimis, ukrainiečių gynėjai Avdijivkos kryptimi atrėmė visas rusų atakas, nuostolių linijoms ir pozicijoms nėra.

Jis taip pat pranešė, kad per dieną gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė 9 Rusijos atakas Marijinkos rajonuose.

„Priešas jau seniai svajoja užimti Marijinką ir Avdijivką, pasakodamas savo žmonėms apie kažkokią pergalę, nors jie neturi jokių pergalių. Tačiau jų generolai, jų karinė ir politinė vadovybė reikalauja iš savo kariuomenės kažkokių rezultatų. Jų nėra, todėl priešas, įskaitant ir smūgius į apgyvendintas vietoves, bando mesti į priekį tai, ką turi“, – sakė atstovas.

Jis pažymėjo, kad antradienį Ukrainos kariuomenė Tavrijos kryptimi sunaikino 4 rusų tankus ir dar 2 apgadino.

„Visiškai sunaikinome mažiausiai 4 tankus ir dar 2 buvo apgadinti. Kalbama tik apie tankus. Rytoj pateiksime tikslesnę informaciją. Manau, kad bus daugiau sunaikintos technikos ir sunaikinto priešo personalo“, – sakė jis.

Kaip pranešama, priešo nuostoliai per praėjusią parą Tavrijos kryptimi siekė 169 žmones, sunaikinti 7 karinės technikos vienetai, tarp jų tankai, artilerijos sistemos ir priešo amunicijos sandėliai.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį atmetė Rusijos prašymą susigrąžinti vietą Žmogaus teisių taryboje, iš kurios ji buvo pašalinta po to, kai praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą.

Rusija, kuri varžėsi su Bulgarija ir Albanija dėl dviejų laisvų vietų, skirtų Rytų Europos regioninei grupei, per JT Generalinės Asamblėjos balsavimą gavo tik 83 balsus.

Imago/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Tautos

Rusijai nebus leista žaisti Europos futbolo jaunių čempionato kvalifikacinėse rungtynėse, antradienį paskelbė Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA).

„Nepavyko rasti jokio techninio sprendimo, kad Rusijos komandos galėtų žaisti“, – sakė UEFA.

Prieš dvi savaites netikėtai sušvelninusi savo politiką, draudusią Rusijos rinktinėms ir klubams dalyvauti tarptautinėse varžybose dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, UEFA aiškinosi galimybes įtraukti į varžybas rusų jaunių – vaikinų ir merginų – komandas.

UEFA politikos pasikeitimas sukėlė skilimą organizacijos vykdomajame komitete ir mažiausiai 12 iš 55 UEFA narių paskelbė, kad jų komandos ir toliau atsisako žaisti su Rusija.

Įvertinusi tai, kaip būtų galima reintegruoti Rusijos jaunių komandas, UEFA po antradienį įvykusio dar vieno vykdomojo komiteto posėdžio paskelbė, kad šis darbotvarkės punktas buvo atšauktas neradus techninio sprendimo, kaip sudaryti sąlygas žaisti Rusijos komandoms.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./

Rusija sieks atšaukti pasaulinės branduolinius bandymus draudžiančios sutarties ratifikavimą, nes šios sutarties nėra ratifikavusios Jungtinės Valstijos, tačiau atnaujintų branduolinius bandymus tik po Vašingtono, antradienį sakė aukšto rango Rusijos pareigūnas. 

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atšauks branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą. Jis pridūrė, kad jei JAV atliks branduolinį bandymą, „mes taip pat būsime priversti tai padaryti“.

1996-aisiais priimta Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT) draudžia visus branduolinius sprogdinimus bet kurioje pasaulio vietoje, nors ji niekada nebuvo visiškai įsigaliojusi. Ją pasirašė ir Rusijos, ir JAV prezidentai, tačiau Jungtinės Valstijos jos niekada neratifikavo.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas Ženevoje

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo, kad Maskva gali svarstyti galimybę atšaukti 2000-ųjų sprendimą ratifikuoti CTBT. V.Putinas pažymėjo, kad nors kai kurie ekspertai kalba apie būtinybę atlikti branduolinius bandymus, jis dar nėra susidaręs nuomonės šiuo klausimu.

V. Putino pareiškimas dėl CTBT pasirodė daug kam nuogąstaujant, kad Maskva gali atnaujinti branduolinius bandymus, siekdama atgrasyti Vakarus nuo tolesnės karinės paramos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos vykdoma invazija. Daugelis ištikimiausių Kremliaus režimo šalininkų pasisakė už bandymų atnaujinimą.

Žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas pareiškė, kad įstatymų leidėjai sieks atšaukti branduolinių bandymų draudimo ratifikavimą. Už darbotvarkę atsakinga taryba pirmadienį pareiškė, kad Užsienio reikalų komitetas turi per 10 dienų pasiruošti šio klausimo svarstymui. 

S.Riabkovas apkaltino JAV, kurios „tikėjosi, jog mes ir toliau žiūrėsime pro pirštus“ į tai, kad jos neratifikavo pakto, ir pridūrė besitikintis, kad Vašingtonas supras jų siunčiamą žinią.

Jis atkreipė dėmesį į ankstesnį V. Putino nurodymą paruošti šalies branduolinių bandymų poligoną bandymams atnaujinti, pabrėždamas, kad jei JAV atnaujins branduolinius bandymus, tai juos atnaujins ir Rusija.

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas parėmė Palestiną „Hamas“ ir Izraelio konflikte. Savo pareiškimą jis paskelbė „Telegram“ kanale.

„Dar kartą raginu visus musulmonus, visus piliečius ir mūsų valstybę palaikyti tiesą ir sustabdyti šį karą. Arba mes būsime pasiųsti ten kaip taikdariai. Mes nuspręsime, mes juos sustabdysime. Mes sustabdysime tuos, kurie toliau kariauja. Tegyvuoja teisingumas“, – sakė R.Kadyrovas vaizdo pranešime.

Vaizdo įrašo aprašyme jis patikslino, kad palaiko Palestiną ir pasisakė prieš šią konfrontaciją, kuri, „kitaip nei kiti konfliktai, gali peraugti į kažką didesnio“.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: R.Kadyrovas pasisakė dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto

R.Kadyrovas pasisakė dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto

Ukrainiečiams antradienį apšaudžius Rusijos Belgorodo regioną žuvo du žmonės, pranešė vietos valdžia.

Vienas civilis žuvo Popovkos kaime, o „pagyvenusi moteris mirė greitosios pagalbos automobilyje nuo sunkių skeveldrų sužalojimų“, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė šio prie Ukrainos sienos esančio regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Prie Ukrainos sienos esantys Rusijos regionai, įskaitant Belgorodo sritį, nuo Maskvos invazijos Ukrainoje pradžios ne kartą pranešė apie ukrainiečių atakas ir įsiveržimus per sieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė savo kalbą Rumunijos parlamente, kuriame lankysis antrandienį. Pasak Rumunijos žiniasklaidos, kalba buvo atšaukta dėl vietos parlamente esančių „prorusiškų pažiūrų deputatų“, skelbia „Laisvosios Europos radijo“ Rumunijos tarnyba. 

Antradienį Ukrainos vadovas pirmuoju oficialiu vizitu nuo karo pradžios atvyko į Rumuniją ir jau buvo susitikęs su šalies prezidentu Klausu Iohanniu.

„AFP“/„Scanpix“/Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis

Vėliau numatytas susitikimas su Senato pirmininku ir laikinuoju Deputatų rūmų pirmininku. 

17 val. vakaro V.Zelenskis turėjo sakyti kalbą parlamente, tačiau Deputatų rūmų spaudos tarnyba pranešė, kad „bendras Deputatų rūmų ir Senato posėdis atšauktas dėl Ukrainos prezidento kreipimosi“, nepateikdama jokių paaiškinimų. 

Žurnalistai spėja, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas dėl galimų „prorusiškoms simpatijoms“ nusiteikusių deputatų bandymų sužlugdyti kalbą.

Vakare V.Zelenskis turi susitikti su Rumunijos Ministru Pirmininku Marceliu Ciolacu. 

M. Ciolacu anksčiau sakė, kad vyks į Kyjivą užbaigti derybų dėl tolesnio Ukrainos grūdų eksporto į Rumuniją.

Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras (DBR) antradienį paskelbė, kad du Gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnai yra įtariami 7 mln. dolerių (6,6 mln. eurų), skirtų neperšaunamoms liemenėms pirkti, išgrobstymu.

„DBR pareigūnai pateikė dar vieną pranešimą apie įtarimus vienam buvusiam gynybos viceministrui ir vieno Gynybos ministerijos departamento vadovui dėl daugiau kaip 250 mln. grivinų valstybės lėšų, skirtų neperšaunamoms liemenėms pirkti, išgrobstymo“, – nurodė biuras.

Asociatyvi nuotr. /Ukrainos vėliava

Rugsėjį Ukrainos parlamentas pritarė prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymui skirti Krymo totorių Rustemą Umerovą naujuoju šalies gynybos ministru.

Buvo nuspręsta, kad jis turi pakeisti ankstesnį ministrą Oleksijų Reznikovą, dirbusį nuo 2021 metų lapkričio.

V.Zelenskis pasiūlė R.Umerovą į šias pareigas, ragindamas Ukrainos gynybos ministerijoje taikyti, jo žodžiais tariant, naują požiūrį.

Rugsėjį Ukrainoje atleisti šeši gynybos viceministrai ir Gynybos ministerijos valstybės sekretorius.

Per ankstesnį korupcijos skandalą, susijusį su kariuomenės aprūpinimu, sausį iš pareigų buvo atleisti keli Ukrainos aukšto rango pareigūnai – žiniasklaidai atskleidus, kad sutartyje, kurią ministerija pasirašė dėl maisto produktų kariams pirkimo, buvo nurodytos panašiai per didelės kainos.

Tada O.Reznikovas pripažino, kad jo vadovaujamos ministerijos kovos su korupcija tarnybos neįvykdė savo užduoties.

Rugpjūtį V.Zelenskis atleido visus regioninius pareigūnus, atsakingus už šaukimą į kariuomenę, siekdamas išgyvendinti korupciją, be kitų dalykų, pasireikšdavusią tuo, kad kai kuriems šauktiniams būdavo leidžiama išvengti tarnybos kariuomenėje.

Rusijos valdžios institucijos žinojo apie „Hamas“ kovotojų pasirengimą spalio 7 d. įvykdytam išpuoliui prieš Izraelį. Negana to, Maskva aprūpino grupuotę ginklais, kuriuos buvo perėmusi per karą su Ukraina, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas.

Gynybos žvalgybos duomenimis, Rusijos privačios samdinių grupuotės bendrauja su „Hamas“, visų pirma – dalijasi kovinių operacijų patirtimi.

„Scanpix“/AP nuotr./„Hamas“ kovotojai Gazos Ruože perėmė Izraelio kariuomenės transporto priemonę

„Kremlius dabar naudojasi „Hamas“ išpuolio faktu, kad toliau skleistų propagandą prieš Ukrainą ir nukreiptų pasaulio dėmesį nuo Rusijos agresijos“, – pažymėjo Gynybos žvalgybos atstovas.

Praėjusių metų gegužę Gazos Ruožo atstovų delegacija lankėsi Rusijos Federacijoje, kur susitiko su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir Čečėnijos vadovu Ramzanu Kadyrovu.

„Hamas“, kurią JAV, ES ir Izraelis bei daugelis kitų šalių pripažįsta teroristine grupuote, vadovai anksčiau taip pat ne kartą buvo susitikę su Rusijos diplomatais.

Be to, Maskva nuo sovietinių laikų plėtoja ir palaiko ryšius su palestiniečių teroristinėmis grupuotėmis ir atskirais ekstremistais.

Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos ketina iš bepiločio lėktuvo numesti sprogmenis ant Baltarusijos naftos bazės ir dėl to apkaltinti Ukrainą, paskelbė Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Pažymima, kad kaip teroristinio išpuolio taikinys svarstoma naftos bazė „Brestoblnefteprodukt“ netoli Prylukų miesto Bresto srityje, esanti už 2 km nuo Baltarusijos ir Lenkijos sienos.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka

Centrinės žvalgybos valdybos duomenimis, ten planuojama numušti droną. Remiantis Baltarusijos pogrindžio informacija, šių metų rugpjūčio mėn. įtariamų taikinių žvalgybą iš oro atliko samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Teigiama, kad tai ne pirmas pranešimas, jog rusai gali rengti teroristinius išpuolius, siekdami suversti kaltę Ukrainai.

Rugpjūčio mėn. Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad Rusija, pasinaudodama „Wagner“ samdiniais, nori įtraukti Baltarusiją į plataus masto karą prieš Ukrainą. Šiuo tikslu jie rengė teroristinį išpuolį Mozyriaus naftos perdirbimo gamykloje.

O liepos mėnesį Rusija rengė netikros vėliavos operaciją Juodojoje jūroje. To priežastis buvo grūdų sandorio atmetimas ir išpuoliai prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą.

Ukrainos nacionalinė policija užfiksavo beveik 100 tūkst. karo nusikaltimų, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos pajėgos, pranešė įstaigos vadovas.

Kalbėdamas naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ Ivanas Vyhovskis nurodė, kad surinktų įrodymų pagrindu ateityje bus bandoma patraukti nusikaltimų vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos atakos padariniai Kryvyj Rihe

„Tai – medžiaga apie raketų atakas, Rusijos kariškių įvykdytus nusikaltimus deokupuotose teritorijose – smurtą, kankinimus, prievartavimus, – dėstė jis. – Didžiąją daugumą [atvejų] mes dokumentuojame, tiriame ir perduodame Ukrainos saugumo tarnybai, nes tai yra jų jurisdikcija.“

I.Vyhovskio teigimu, jo pajėgos iki šiol surinko įrodymų apie 96 500 karo nusikaltimų.

„Rusijos Federacijos įvykdyti nusikaltimai, ypač mūsų kritinės infrastruktūros apšaudymas, yra ukrainiečių tautos genocidas, – pabrėžė Nacionalinės policijos atstovas. – Siekiame dokumentuoti visus šiuos faktus, kad Rusijos Federacijos nusikaltimai būtų pripažinti genocidu tarptautiniame teisme.“

Ukrainos gynybos pajėgos kasdien išlaisvina šimtus metrų Ukrainos teritorijos į pietus nuo Bachmuto, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Rytų karinės grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas.

Paklaustas, ar Ukrainos gynybos pajėgos rytiniame sektoriuje dažniau įsitraukia į kontratakas, ar laikosi gynybinės pozicijos, jis pažymėjo, kad tai priklauso nuo krypties.

„Jei užimsime Bachmutą, toliau žengsime pietiniu jo flangu. Mūsų gynėjai kasdien išlaisvina iš priešo laikinai užimtas teritorijas šimtus metrų. Ten dirba visos turimos pajėgos ir priemonės. Ypač gerai šiandien pasirodė kariuomenės aviacijos daliniai. Jie sudavė galingą smūgį priešo personalo koncentracijai“, – pažymėjo spaudos atstovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos kontrpuolimas

Kartu I.Jevlašas sakė, kad rusai ir toliau bando susigrąžinti anksčiau prarastas pozicijas, įskaitant teritorijas prie Kliščijivkos ir Andrijivkos, tačiau nesėkmingai. Per pastarąją parą Rusijos užpuolikai surengė 365 atakas.

„Mums pavyko likviduoti 165 okupantus Bachmuto sektoriuje. Dar vienas pateko į nelaisvę“, – pabrėžė I.Jevlašas.

Jis pažymėjo, kad jau subjuro orai: Luhansko ir Donecko srityse smarkios liūtys, kurios neleidžia Rusijos pajėgoms intensyviai naudoti sunkiosios technikos. Jo teigimu, sekmadienį visai nebuvo naudota aviacija.

„Per praėjusią parą priešas jau 20 kartų panaudojo „Su-35“ ir „Su-25“, dažniausiai poromis. Jie veikia mūsų pozicijas, bet bijo skristi į mūsų priešlėktuvinės gynybos zoną“, – sakė I.Jevlašas.

Nacionalinio teletilto eteryje Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenko pareiškė, kad apie 450 ukrainiečių kreipėsi į operatyvinį štabą, nes negali išvykti iš Izraelio ir Gazos Ruožo.

„Kalbant apie ukrainiečius, kurie kreipėsi į operatyvinį štabą dėl to, kad negali išvykti iš Izraelio dėl atšauktų skrydžių, turime apie 300 piliečių Izraelyje, taip pat 150 ukrainiečių Gazos Ruože, kurie pareiškė norą išvykti.“    

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gazos ruože Izraelis susprogdino pastatus

O.Nikolenko pridūrė, kad situacija dėl žuvusių ar sužeistų ukrainiečių nepasikeitė. Tikrinama informacija apie galimą trijų ukrainiečių žūtį: dviejų Izraelyje ir vieno Gazos Ruože.

„Iš viso per tris dienas Užsienio reikalų ministerijos operatyvinis štabas, sukurtas padėti ukrainiečiams Izraelyje, išnagrinėjo daugiau kaip 700 mūsų piliečių kreipimųsi. Per pastarąją parą Ukrainos diplomatai šalies pietuose rado 7 ukrainiečius, kurie anksčiau buvo laikomi dingusiais be žinios. Dabar jie yra saugūs.

Mūsų ambasada taip pat padėjo 6 šeimoms rasti laikiną būstą Izraelyje. Diplomatai taip pat dirba su ukrainiečių berniuku, kuris vakar taip pat buvo išgelbėtas karo zonoje. Jam teikiama medicininė pagalba, psichologinė parama ir ruošiamasi grįžti į Ukrainą“, – aiškino Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Ukrainos valdžios institucijos tiria 260 baudžiamųjų bylų, susijusių su tariamais „pažeidimais“ kariuomenės verbavimo biuruose, antradienį pranešė Valstybinis tyrimų biuras.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio mėn. atleido regioninių verbavimo centrų vadovus po plačiai paplitusių įtarimų dėl nusikalstamo piktnaudžiavimo ir korupcijos.

Teigiama, kad dokumentuose užfiksuota apie 110 000 JAV dolerių vertės įtariamų kyšių ir kad teismai areštavo apie 88 000 JAV dolerių vertės turto.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

„Nors didžioji dauguma darbuotojų sąžiningai atlieka savo pareigas, daugelyje regionų pasitaiko piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo atvejų“, – sakoma tarnybos pareiškime.

Kyjivui labai svarbu pažaboti tokius atvejus, siekiant išlaikyti pasitikėjimą kariuomene ir parodyti, kad vyriausybė Ukrainoje kovoja su korupcija po to, kai šalis užsibrėžė tikslą tapti Europos Sąjungos nare. 

„Biuras įspėja pareigūnus, kurie karo metu ketina pasinaudoti savo tarnybine padėtimi siekdami naudos sau: jūs tikrai būsite demaskuoti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – teigė Ukrainos valstybinis tyrimų biuras.

Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose pareiškė, kad ketvirtadienį per raketos smūgį Hrozos kaimui, kur buvo perlaidojamas kovose žuvęs ukrainiečių kareivis, buvo taikytasi į renginį, kuriame rinkosi „neonaciai“ ir karinio amžiaus vyrai.

Per smūgį, kuris buvo smogtas Hrozos kaime esančiai kavinei, žuvo 52 žmonės, įskaitant moteris, vaikus, o kai kuriais atvejais – ištisas šeimas. Teigiama, kad žuvo 15 proc. kaimo gyventojų.

Rusijos atakos padariniai Charkivo srityje

+1

Pirmadienį kalbėdamas Ukrainos sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad žuvęs karys buvo „aukšto rango ukrainiečių nacionalistas“ ir kad šermenyse dalyvavo „daug neonacių bendrininkų“.

Jis pridūrė, kad „jei Kyjivo režimas sutelkia karius tam tikroje vietoje, jie tampa teisėtu smūgių taikiniu“.

Rusija ne kartą bandė pateisinti savo invaziją į Ukrainą, sakydama, kad šalį reikia „denacifikuoti“. Yra žinoma, kad bent vienas su Rusijos pajėgomis Ukrainoje kovojantis sukarintas pulkas – batalionas „Azov“ – yra kilęs iš kraštutinių dešiniųjų, tačiau teiginiai, kad neonaciai turi didesnę įtaką Ukrainos vyriausybėje ar kariuomenėje, buvo plačiai diskredituoti.

Antradienio ryte Rusijos kariai masiškai apšaudė Avdijivkos gyvenvietę Donecko srityje, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ vietos kanalai.

Teigiama, kad pirmieji smūgiai pasigirdo dar 5 val. ryto.

Vietos gyventojai pasidalijo vaizdo įrašais, kuriuose matyti dūmai ir sprogimai.

Tuo tarpu Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko pažymėjo, kad tokie apšaudymai yra nuolatiniai. Rusijos kariai, anot jo, pastoviai pasitelkia lėktuvus ir artileriją, kad apšaudytų gyvenamuosius Avdijivkos rajonus.

JAV kariuomenės vadė Christine Wormuth pareiškė, kad Kongresas turėtų patvirtinti papildomą finansavimą, kuris užtikrintų, kad Pentagono planai gaminti ir pirkti amuniciją galėtų vienu metu patenkinti ir Izraelio, ir Ukrainos poreikius.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, Vašingtonas pažadėjo padėti Izraeliui po teroristinės grupuotės „Hamas“ išpuolių, be kita ko, siųsdamas šaudmenis, o pirmoji saugumo pagalbos siunta turėtų būti pristatyta artimiausiomis dienomis.

„Vienas dalykas, kuris yra tikrai svarbus, ypač kalbant apie šaudmenis ir mūsų gebėjimą vienu metu paremti ir izraeliečius, ir ukrainiečius, yra papildomas Kongreso finansavimas, kad galėtume padidinti savo pajėgumus, t.y. išplėsti gamybą, taip pat sumokėti už pačius šaudmenis“, – pažymėjo kariuomenės vadė.

Pasak jos, JAV kariuomenė vis dar „ankstyvoje stadijoje“ svarsto Izraelio prašymus dėl paramos, taip pat ir tai, ar tokios pagalbos suteikimas turės įtakos JAV kariniam pasirengimui. 

„Bet aš teigčiau, kad lygiai taip pat, kaip esame įsipareigoję remti Ukrainą, manau, kad ketiname remti Izraelį“, – pridūrė Ch.Wormuth.

Anksčiau buvo pranešta, kad JAV senatoriai rengia įstatymą, kuriuo siekiama padėti Izraeliui apsiginti nuo „Hamas“ išpuolių. Į jį bus įtrauktas priešraketinės gynybos sistemos „Geležinis kupolas“ papildymas, taip pat bus svarstomas papildomas finansavimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį oficialiu vizitu atvyko į Rumuniją.

„Bukareštas, Rumunija. Oficialus vizitas pas mūsų gerus kaimynus, kurie mus palaikė sunkiausiu momentu ir kurių parama laikui bėgant tik didėja“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė Ukrainos vadovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pažymėjo, kad jam būtų malonu pamatyti savo kolegą iš Rumunijos Klausą Iohannisą, su kuriuo jį sieja „platus pokalbių temų spektras“.

Prezidentas taip pat padėkojo Rumunijai už paramą Ukrainai.

„Pirmiausia Ukraina yra dėkinga Rumunijai už nuoširdžią ir plataus masto pagalbą, kuri labai stiprina mūsų gynybą. Taip pat už konstruktyviausią solidarumą, kuris leidžia mūsų šalims būti svarbiomis pasaulio saugumo, įskaitant maisto saugumą, donorėmis. Mes jau užmezgėme bendradarbiavimą, kuris palaiko daugelio kitų valstybių stabilumą, ir galime jį dar labiau išplėsti“, – rašė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad vizito metu Rumunijoje aptars tolesnį bendradarbiavimą saugumo srityje, aviacijos ir kitų gynybos koalicijų kūrimą, oro gynybos stiprinimą, taip pat „bendrą Juodosios jūros regiono saugumo architektūrą ir santykius su mūsų partneriais“.

„Šis vizitas bus naudingas abiem mūsų tautoms“, – pridūrė Ukrainos vadovas.

Rusija antradienį sieks sugrįžti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, taip tikrindama, ar turi slapų rėmėjų, nepaisant aršios Vakarų šalių kritikos dėl jos invazijos į Ukrainą.

Rusijos, kuri iš Ženevoje įsikūrusios organizacijos buvo pašalinta po to, kai praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą, likimas spręsis Generalinės Asamblėjos balsavime dėl naujos vietos 2024–2026 metų kadencijai.

Balsavimas įvyks praėjus vos kelioms dienoms po to, kai per Maskvos pajėgų raketų ataką Ukrainos Hrozos kaime žuvo daugiau kaip 50 žmonių, nors nuo to laiko pasaulio dėmesys pakrypo į naujai kilusį Izraelio ir palestiniečių kovotojų judėjimo „Hamas“ karą.

Albanijos, kuri su Rusija konkuruoja dėl vietos Taryboje ir griežtai kritikuoja jos invaziją į Ukrainą, ambasadorius prie JT sakė, kad Generalinė Asamblėja turi svarbų pasirinkimą, kad „parodytų, jog nėra pasirengusi priimti padegėjo vietoj ugniagesio“.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Mažai tikėtina, kad iki kitų metų kovo mėn. vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje bus surengta dar viena mobilizacijos kampanija. Kremlius vengs nepopuliarių sprendimų, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Remiantis pranešimu, prezidento rinkimai Rusijoje vyks 2024 m. kovo 17 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik neabejotinai vėl juose dalyvaus, nepaisant to, kad jis dar nėra viešai paskelbęs apie savo ketinimą tai daryti. Spėjama, kad V.Putino rinkimų kampanija neoficialiai prasidės 2023 m. lapkričio mėn.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Nors į rinkimus Rusijoje kišasi ir juos kontroliuoja Kremlius, jie tebėra pagrindinė politinio įteisinimo priemonė“, – teigiama aapžvalgoje.

Pasak britų žvalgybos, beveik neabejotina, kad V.Putino rinkimų kampanijoje daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos, kaip atskiros civilizacijos, kurią reikia apsaugoti nuo išorės priešų, temai. Šis naratyvas dažnai naudojamas valstybės veiksmams pateisinti ir V.Putino valdžiai įtvirtinti.

„Artėjant rinkimams Kremlius beveik neabejotinai sieks sumažinti nepopuliarių politinių žingsnių skaičių. Todėl labai mažai tikėtina, kad iki 2024 m. kovo mėn. vyksiančių prezidento rinkimų bus įgyvendinta kokia nors tolesnė mobilizacijos banga“, – teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Nepriklausomo Levados centro duomenimis, rusų parama karui išlieka stabiliai aukšta nuo praėjusių metų vasario mėn. Rugsėjį invazijai į Ukrainą pritarė 73 proc.

Per pastaruosius šešis mėnesius žmonių, kurie baiminasi visuotinės mobilizacijos, skaičius reikšmingai nepasikeitė. Mobilizacijos baiminasi 59 proc. respondentų, 37 proc. mobilizacijos nebijo. Mažiausiai mobilizacijos baiminasi Maskvos gyventojai.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pritarė tolimojo nuotolio raketų ATACMS siuntimui į Ukrainą.

Kaip rašoma amerikiečių leidinio „The New Yorker“ straipsnyje, šį sprendimą Amerikos vadovas priėmė praėjusį mėnesį, prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą į Jungtines Valstijas, kuris įvyko rugsėjo 19 d.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV vadovas Joe Bidenas

„Rugsėjį, prieš pat antrąjį nuo invazijos pradžios V.Zelenskio vizitą į Vašingtoną, J.Bidenas pritarė ATACMS siuntimui į Ukrainą po beveik metus trukusio pasipriešinimo šiai idėjai“, – rašoma straipsnyje.

Ukrainos vyriausybė ne kartą ragino Vašingtoną pritarti šių ginklų perdavimui, siekiant atremti Rusijos invazines pajėgas. 

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kariai nenaudos ATACAMS, kaip ir vokiškų „Taurus“, prieš taikinius Rusijos Federacijoje. 

Prieš V.Zelenskio kelionę į Jungtines Valstijas kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad sprendimas dėl raketų gali būti priimtas netrukus. Tačiau rugsėjo 21 d. nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas pareiškė, kad J.Bidenas nusprendė kol kas neperduoti ATACMS, tačiau neatmetė galimybės, kad jos bus pristatytos ateityje.

Spalio pradžioje J.Bidenas buvo paklaustas, ar pažadėjo tiekti Ukrainai ATACMS raketas. Jis žurnalistams sakė, kad per susitikimą su V.Zelenskiu „išsiaiškino“ viską, ko prašė Ukrainos pusė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo 450 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė 283 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 6 rusų tankai, 3 šarvuotosios transporto priemonės, 7 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 12 automobilių technikos, autocisternųm degalų talpų vienetų, 2 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 17 rusų bepiločių orlaivių.

Antradienio naktį rusai atakavo Ukrainą 36 bepiločiais lėktuvais „Shahed“. 27 iš jų buvo numušti Ukrainos oro pajėgų.

„Spalio 10 d. naktį Rusijos okupacinės pajėgos atakavo Ukrainos pietus, panaudodamos 36 atakos bepiločius orlaivius „Shahed“. Jie buvo paleisti iš Chaudos kyšulio“, – pranešė Ukrainos Karinės oro pajėgos.

Pagal projektą „Bepiločių orlaivių armija“ gauti bepiločiai orlaiviai per savaitę pataikė į 66 vienetus priešo įrangos.

„Minus milijonai dolerių rusams – Dronų armija toliau smogia okupantų įrangai.

Praėjusią savaitę kariai daugiausia dėmesio skyrė tankų ir šarvuočių demilitarizavimui – jie pataikė į 66 vienetus. Kiekvienas sunkiosios technikos sunaikinimas virsta milijoniniais nuostoliais okupantų biudžetui“, – rašoma Ministro Pirmininko pavaduotojo Mychailo Fedorovo „Telegram“ kanale.

„Reuters“/„Scanpix“/Sunaikintas rusų tankas prie Robotynės

Pasak jo, taip pat buvo apgadinta ir 91 okupantų bazė, 26 sunkvežimiai ir daug kitų objektų.

Antradienio naktį Rusija puolė Odesos regioną bepiločiais lėktuvais „Shahed“, pranešė „Dumskaya“.

Pasak leidinio, Ukrainos gynybos pajėgos dronus sunaikino. 

Apie išpuolio pasekmes kol kas nieko nežinoma.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./„Shahed“ dronas