„Puola iš visų pusių“: rusai jau antrą dieną itin didelėmis pajėgomis šturmuoja Avdijivką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto vykti į Izraelį su solidarumo vizitu. Valstybės vadovas paprašė išnagrinėti šią galimybę.

Apie tai praneša „Ynet“. Pažymima, kad pats vizitas dar nėra suplanuotas, tačiau pirmieji ryšiai tarp atitinkamų Izraelio ir Ukrainos tarnybų jau pradėti. 

„Esame kare ir žinome, ką reiškia būti užpultam teroristų. Labai svarbu šioje situacijoje nelikti vienam. Tai gali išgelbėti gyvybes ir tautas. Rekomenduoju pasaulio lyderiams skristi į Izraelį ir paremti žmones, kurie patyrė teroristinį išpuolį“, – anksčiau viešėdamas Briuselyje sakė V.Zelenskis.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančioji direktorė Kristalina Georgieva gyrė Ukrainos vyriausybės pastangas karo sąlygomis valdyti ekonomiką ir pažymėjo, kad ekonomika atsigauna greičiau, nei fondas prognozavo.

Tai ji pasakė per apskritojo stalo diskusiją paramos Ukrainai klausimais, vykusią per metinius TVF ir Pasaulio banko susitikimus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Antroji apžvalga (pagal TVF programą Ukrainai – red. past.) – kaip ir pirmoji, kurią baigėme birželį – rodo, kad šalies ekonomikos valdymas, nepaisant karo, yra puikus“, – pažymėjo fondo vadovė.

Ji pažymėjo, kad „visų pirma Ukraina atsigauna greičiau, nei iš pradžių tikėtasi“. J.Georgieva pažymėjo, kad TVF tikisi, jog iki šių metų pabaigos Ukrainos BVP augs nuo 1 iki 3 %. Tačiau kartu, tęsė ji, Ukrainos pusė patikina, kad ji peržengs ir šią ribą.

„Antra, matome, kad tęsiamos struktūrinės reformos, sudėtingos reformos – taikos metu jos yra sunkios, o karo metu – dar sunkesnės, tačiau jos įgyvendinamos“, – pabrėžė TVF vadovė.

Trečia, ji labai teigiamai įvertino Ukrainos vyriausybės politiką, kuria siekiama apsaugoti makroekonominį ir finansinį stabilumą. 

„Visa tai yra labai gerai, tačiau tai bus išlaikyta tik su mūsų tvirta parama“, – pridūrė J.Georgieva.

Kaip pranešė „Ukrinform“, naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgos ataskaitoje, TVF prognozavo, kad 2023 m. pabaigoje Ukrainos BVP augs 2 %, o tai gerokai skiriasi nuo fondo balandžio mėnesio prognozės šiems metams, kurioje buvo numatyta neigiama dinamika, siekianti karo nualintai šaliai „minus“ 3 %.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos užfiksavo, kad iš Chaudo poligono Kryme buvo paleistos kelios atakos bepiločių orlaivių grupės.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos apie tai pranešė „Telegram“ .

„Užfiksuotas priešo kelių atakos bepiločių orlaivių grupių paleidimas iš poligono „Chauda“ (Krymas) teritorijos pietinių regionų kryptimi“, – sakoma pranešime.

Rusijos teismas trečiadienį nubaudė veteraną teisių gynėją Olegą Orlovą, kritikavusį Maskvos plataus masto karą Ukrainoje.

Jis pripažintas kaltu dėl kelių kaltinimų „diskreditavus Rusijos kariuomenę“. Kremlius dažnai taiko šį kaltinimą siekdamas nutildyti kritikus.

Teisme dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad teisėjas nusprendė skirti O. Orlovui 150 000 rublių (1 410 eurų) baudą. Tai yra retai pasitaikanti švelnesnė bausmė už pasisakymus prieš Kremliaus karą.

„AP“/„Scanpix“/Vienas i6 žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vadovų Olegas Orlovas

O. Orlovas trečiadienį pasmerkė, anot jo, neteisingą nuosprendį ir pareiškė, kad jį apskųs.

„Šis nuosprendis yra neteisėtas, neteisingas“, – sakė O. Orlovas, pripažindamas, kad „nuosprendis, žinoma, yra lengvas (...) ir be galo švelnus, palyginti su bausmėmis, kurios buvo skirtos daugeliui kitų žmonių, taip pat ir pagal tą patį straipsnį“.

Pernai vasarį prasidėjus Maskvos puolimui Ukrainoje, Rusijoje sustiprėjo precedento neturintis susidorojimas su nepriklausomais ir kritiškai nusiteikusiais žmonėmis.

Pasiuntusi kariuomenę į Ukrainą, Maskva priėmė įstatymus, numatančius įkalinimo iki 15 metų bausmes už informacijos apie ginkluotąsias pajėgas, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Ukraina trečiadienį paragino suteikti didesnę pasaulinę paramą milžiniškų karo nuniokotos šalies teritorijų išminavimui, daugiau kaip 30 šalių pažadėjus skirti beveik 500 mln. eurų.

Šie pažadai buvo duoti Kroatijos sostinėje Zagrebe vykusioje donorų konferencijoje dėl išminavimo, kurioje Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis dalyviams iš 34 šalių pasakė, kad net iki trečdalio Ukrainos teritorijos yra užteršta sprogmenimis.

„Bendra pažadėta suma siekia beveik pusę milijardo eurų, be to, buvo ir bus suteikta papildoma įranga, medžiagos, atvyks ekspertai“, – žurnalistams sakė Kroatijos vicepremjeras Davoras Božinovičius.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos okupantai apšaudė Nikopolį Dniepropetrovsko srityje. Apie tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko.

„Gimnazija buvo sugriauta. Žuvo du žmonės“, – pažymėjo jis. Taip pat nurodė, kad jie yra švietimo įstaigos darbuotojai.

I.Klymenko teigimu, paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami. „Po griuvėsiais gelbėtojai vis dar ieško žmonių“, – pridūrė jis.

Dniepropetrovsko Karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas pažymi, kad per raketos smūgį buvo sužeisti du 24 ir 71 metų vyrai. 

Jis pažymi, kad gimnazijos pastatas buvo smarkiai apgadintas.

„Sugadinti ir 42 privatūs namai bei 18 ūkinių statinių. Taip pat infrastruktūros objektas, 17 saulės kolektorių, parduotuvė, automobilis“, – pranešė jis.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pažadėjo, kad Vašingtonas, padidinęs karinę paramą Izraeliui po „Hamas“ išpuolio, neatims pagalbos iš Ukrainos, kuri kovoja su Rusija.

„Nesuklyskite, Jungtinės Valstijos ir toliau bus pajėgios projektuoti galią ir nukreipti išteklius krizėms įveikti įvairiuose regionuose“, – sakė L.Austinas.

„Todėl mes tvirtai palaikysime Izraelį ir toliau remsime Ukrainą“, – sakė jis po Ukrainos rėmėjų susitikimo NATO būstinėje Briuselyje.

Netrukus Lietuva Ukrainai planuoja perduoti oro gynybos sistemų NASAMS paleidiklius, elektros generatorių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje Šiaurės grupės gynybos ministrų bei „Ramšteino formato“ Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime pristatė Lietuvos paramos Ukrainai planus.

Pirmą kartą šiame susitikime dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Karinės paramos Ukrainai klausimas tampa valstybių vidaus politinių debatų dalyku, tačiau teikiama parama tebėra esminis Ukrainos gynybos veiksnys. Lietuva dėl paramos toliau laikysis savo įsipareigojimų – būsime su Ukraina iki pergalės“, – sakė A.Anušauskas.

Lietuva oro gynybos NASAMS paleidiklius Ukrainai už 9,8 mln. eurų pirko iš norvegų įmonės „Kongsberg“.

A.Anušauskas taip pat priminė apie buriamą Ukrainos išminavimo koaliciją.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Vakarai moko Ukrainos diversantus rengti išpuolius prieš Rusijos branduolinės energetikos objektus, pareiškė Maskvos pareigūnas, remdamasi naujienų agentūra TASS, ją cituoja „Sky News“.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Sergejus Naryškinas, kalbėdamas su žurnalistais, teigė, kad Vakarų agentūros naudoja Ukrainą kovai su Rusija, o Kyjivas „naudoja atvirai teroristinius metodus prieš Rusiją ir visą Rusijos pasaulį“. 

Jis teigė: „Vakarų žvalgybos agentūros rengia Ukrainos diversines ir teroristines kovines grupes išpuoliams prieš Rusijos branduolinės energetikos objektus. Tai buvo patvirtinta. Tokiems veiksmams mūsų žvalgybos tarnybos užkirto kelią“.

Pasak pareigūno, tokiomis aplinkybėmis „sunku palaikyti bet kokius ryšius su Vakarų žvalgybos agentūromis“.

Kremlius ne kartą kaltino Vakarus provokuojant karą ir bandant susilpninti Rusiją.