Rusijos olimpinis komitetas suspenduojamas

Rusijos Briansko mieste nugriaudėjo sprogimas, regiono gubernatorius pranešė, jog jį sukėlė dronas.

Sprogstamasis įtaisas detonavo kritimo metu. Aukų nebuvo. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino du bepiločius orlaivius virš Briansko ir Belgorodo sričių teritorijų.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ketvirtadienį genocidu pripažino praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino vykdytą milijonų žmonių marinimą badu Ukrainoje.

Per posėdį Strasbūre siūlymui pritarta 73 balsais prieš vieną.

Kyjivas Holodomoru vadinamą 1932–1933 metų badmetį laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius. 

Per J. Stalino vykdytą prievartinės kolektyvizacijos kampaniją buvo atimami grūdai ir kiti maisto produktai, o milijonai žmonių liko badauti.

Maskva atmeta Kyjivo versiją ir sako, kad šie įvykiai buvo platesnio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionus nusiaubusio bado dalis.

Gruodį Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kurioje Ukrainoje sukeltas badas vadinamas genocidu. Analogiškas rezoliucijas pastaraisiais mėnesiais priėmė virtinė valstybių.

AFP-Scanpix nuotr.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba aptarė padėtį su Rusijos invazija kovojančioje šalyje ir paragino suteikti Kyjivui ilgojo nuotolio raketų.

„Kol pasaulio dėmesys krypsta į Artimuosiuos Rytus, Ukraina juda į priekį, o naujausi Rusijos puolimai žlunga“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.

„Ukraina galėtų padaryti dar daugiau, jei dabar būtų aprūpinta daugiau oro gynybos ir ilgojo nuotolio raketų“, – pridūrė jis.

Ministras prie žinutės pasidalino grotažyme „ATACMS Ukrainai“.

Taip sutrumpintai vadinamos amerikietiškos ilgojo nuotolio raketos, galinčios smogti taikiniams iki 300 kilometrų atstumu.

Jungtinės Valstijos kol kas atsisako suteikti jas Ukrainai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Lenkijos visuotinių rinkimų, įvyksiančių sekmadienį, akivaizdoje ekspertai negaili dėmesio pašlijusiems šios šalies santykiams su Ukraina.

Nors prisiminimai apie lenkus, po Rusijos invazijos priėmusius apie milijoną Ukrainos pabėgėlių, išliks gyvi, dvišaliai ryšiai ryškiai atšalo, o tai kelia Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos nerimą.

„Lenkijos ir Ukrainos santykiai blogėja, daugiausia dėl (rinkimų) kampanijos“, – sakė analitinio centro „Globsec“ ekspertas Marcinas Zaborowskis.

„Valdančioji populistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pretenduoja į antiukrainietiškai nusiteikusių rinkėjų balsus, kurių taip pat siekia kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, – pridūrė jis.

Pasak analitikų, kyla pavojus, kad PiS paaukos ilgalaikę užsienio politiką dėl trumpalaikės vidaus politikos naudos.

AFP-Scanpix nuotr.

Baimindamasi prarasti rinkėjų balsus provincijoje, vyriausybė rugsėjį pratęsė Ukrainos grūdų importo embargą, todėl Ukraina kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Visgi vėliau Ukraina pranešė, kad jos teisiniai ginčai PPO buvo sustabdyti.

Lenkijos, kuri buvo viena didžiausių Ukrainos ginklų tiekėjų, premjeras Mateuszas Morawieckis atsakė, kad apribos ginkluotės tiekimą Kyjivui, nes jai reikia stiprinti savo kariuomenę, nors vėliau teigta, kad jis buvo neteisingai suprastas.

Po to kilo viešas diplomatinis ginčas, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda palygino Ukrainą su skęstančiuoju, kuris rizikuoja įtraukti savo gelbėtojus į vandenį.

Kalbėdamas Jungtinėse Tautose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kai kurios ES šalys apsimeta solidariomis ir taip netiesiogiai remia Rusiją.

Lenkija priėmė šias pastabas kaip nukreiptas į Varšuvą ir išsikvietė Ukrainos ambasadorių pareikšti papeikimo.

Plačiau skaitykite čia.

Suomijos gynybos ministras ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalies pradėtas tyrimas dėl vamzdyno Baltijos jūroje pažeidimo turėtų padėti išsiaiškinti jo priežastį per ateinančias savaites.

Helsinkis pareiškė, kad praėjusį savaitgalį Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

NATO narės Suomija ir Estija tiria incidentą ir įspėjo nedaryti skubotų išvadų, kol negauti oficialūs rezultatai.

„Tikiuosi, kad po savaitės ar dviejų turėsime pakankamai įrodymų iš savo tyrimų“, – sakė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas per susitikimą su kolegomis iš NATO.

Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai Baltijos jūroje pažeidė „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, kuriais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos. Tai pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnų teigimu, šie sprogimai buvo sabotažas, tačiau vis dar nėra galutinių atsakymų, kas už juos atsakingas.

Anot A. Hakkaneno, tokių incidentų atveju sunku nustatyti, kas už to stovi, ir rasti patikimų įrodymų.

„Todėl manau, kad šiuo atveju, kas dabar įvyko Baltijos jūroje, turime padaryti išvadas daug greičiau nei dėl „Nord Stream“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljansas pasiūlys ryžtingą atsaką, jei bus įrodyta, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.

„Dar per anksti daryti kokias nors išvadas apie tai. Tačiau, žinoma, turime būti pasiruošę. Nežinome, kokie bus išorės veiksmai“, – sakė A. Hakkanenas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Elering“ nuotr./„Balticconnector“ dujotiekis

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį nubalsavo už pranešėjos dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje įgaliojimų pratęsimą.

Šalys 18 balsų prieš septynis palaikė rezoliuciją, kuria Bulgarijos žmogaus teisių ekspertės Marianos Katzarovos įgaliojimai pratęsiami dar vieneriems metams.

Praėjusių metų balandį M. Katzarova buvo paskirta pirmąja JT Žmogaus teisių tarybos stebėtoja žmogaus teisių padėčiai Rusijoje arba bet kurioje iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių.

Rusija atsisakė leisti jai patekti į savo teritoriją ar net pripažinti jos įgaliojimus. Be to, Maskva atsisakė dalyvauti rugsėjį JT Žmogaus teisių taryboje vykusiuose debatuose dėl M. Katzarovos ataskaitos.

Joje ji perspėjo, kad nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, represijos Rusijoje išaugo iki tokio lygio, kokio nebuvo nuo stalinizmo laikų.

„Represijų prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai prieš visus, kurie turi kitokią nuomonę, lygis neturi precedento naujausioje istorijoje“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT specialioji pranešėja M. Katzarova.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija

Latvių vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė parengusi projektą dėl Latvijos ir Rusijos sienos kontrolės punktų Vientuliuose ir Pededzėje uždarymo nuo kitos savaitės.

Vientuliai yra mažiausias pasienio kontrolės punktas Latvijos ir Rusijos pasienyje.

Nutarimo projekto anotacijoje Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad Rusija nusprendė, jog nuo spalio 16 dienos visi ukrainietiškų pasų turėtojai turės teisę įvažiuoti į Rusiją iš trečiųjų šalių tik per du kontrolės punktus, iš kurių vienas yra Vientuliuose.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, toks sprendimas rodo, kad Latvijos ir Rusijos pasienyje sudaromos sąlygos, galinčios smarkiai paveikti viešąją tvarką ir kelti grėsmę šalies saugumui.

Anot VRM, yra pagrindo manyti, kad toks Rusijos sprendimas yra atsakas į Europos Sąjungos, taip pat ir Latvijos, sprendimą uždrausti įvažiuoti transporto priemonėms su rusiškais valstybiniais numeriais.

Užsienio reikalų ministerija informuos Rusiją apie Rygos sprendimą.

Uždarius šiuos sienos kirtimo punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų tarnybų išteklius būtų galima skirti kitų sienos ruožų apsaugai, nurodo latvių pareigūnai.

Latvijos ir Rusijos pasienyje dar veikia sienos perėjimo punktai Terechovoje ir Grebnevoje.

Anksčiau, atsižvelgdama į nelegalios imigracijos spaudimą, vyriausybė rugsėjo viduryje nusprendė uždaryti Latvijos ir Baltarusijos pasienyje esantį Silenės pasienio kontrolės punktą.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ketvirtadienį pranešė, kad nedelsiant suspenduoja Rusijos nacionalinę olimpinę organizaciją dėl Ukrainos olimpinio komiteto teritorinio vientisumo pažeidimo.

TOK atstovas spaudai Markas Adamsas, kalbėdamas po Mumbajuje vykusio vykdomosios valdybos posėdžio pirmosios dienos, sakė: „Rusijos olimpinis komitetas nebeturi teisės veikti kaip nacionalinis olimpinis komitetas, kaip apibrėžta Olimpinėje chartijoje, ir negali gauti jokio finansavimo iš olimpinio judėjimo.“

„2023 metų spalio 5 dieną Rusijos olimpinio komiteto priimtas vienašališkas sprendimas į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui (t. y. Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios), yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes juo pažeidžiamas Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto (NOK) teritorinis vientisumas, kurį pagal Olimpinę chartiją pripažįsta Tarptautinis olimpinis komitetas“, – paaiškinama organizacijos pranešime žiniasklaidai.

Tuo pat metu TOK pasilieka teisę spręsti dėl „atskirų neutralių sportininkų“ iš Rusijos dalyvavimo sporto renginiuose, įskaitant 2024 metų Paryžiaus olimpiadą ir 2026 metų Milano-Kortina d’Ampeco žiemos olimpines žaidynes, sakoma pranešime.

Rusijos olimpinis komitetas šį sprendimą pavadino politiškai motyvuotu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./