Svarbiausios žinios
- Pentagonas: Kinija parduoda Rusijai dronus, ginklus ir karinę įrangą.
- Karinis ekspertas: Rusija labai rizikuoja perkeldama MiG-31 į Krymą.
- Ursula von der Leyen: Rusija ir „Hamas“ panašios.
- Latvijos prezidentas: jei kalta Rusija, NATO turėtų uždrausti laivybą Baltijos jūroje.
- Britų žvalgyba: ukrainiečiai raketomis ATACMS galėjo sunaikinti 14 rusų sraigtasparnių.
- Patyręs pažeminimą ir raketų ATACMS smūgius, V.Putinas lankėsi kariniame štabe, skirtame puolimui Ukrainoje.
- D.Kuleba: JAV nuolat teiks Ukrainai raketas ATACMS.
Keliuose regionuose nuskambėjo oro pavojaus sirena
00:19
Ketvirtadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos paskelbė oro pavojaus signalą keliuose Ukrainos regionuose, Kryvyj Riho vietos valdžia pranešė apie sprogimą mieste.
Įspėjimas skambėjo Kirovohrado, Nikolajevo, Dniepropetrovsko, Chersono, Zaporižios ir Donecko srityse.
Keliuose regionuose nuskambėjo oro pavojaus sirena
00:19
Ketvirtadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos paskelbė oro pavojaus signalą keliuose Ukrainos regionuose, Kryvyj Riho vietos valdžia pranešė apie sprogimą mieste.
Įspėjimas skambėjo Kirovohrado, Nikolajevo, Dniepropetrovsko, Chersono, Zaporižios ir Donecko srityse.
JAV ir ES demonstruoja vieningą frontą dėl Izraelio ir Ukrainos
22:50
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiuntė vienybės žinią dėl Izraelio ir „Hamas“ bei Ukrainos karų, nepaisant nerimo, kad politinis paralyžius Vašingtone gali sutrukdyti JAV teikti pagalbą sąjungininkams.
„Šie konfliktai rodo, kad demokratijos turi laikytis išvien“, – pareiškė žurnalistams Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu atvykusi susitikti su J. Bidenu Baltuosiuose rūmuose.
ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta pasaulinių krizių fone: Ukraina kovoja su Rusijos invazija, o Izraelis ruošiasi invazijai į Gazos Ruožą po „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai surengto išpuolio.
Amerikos ir Europos vadovai norėjo pademonstruoti vieningą frontą, siekdami sustiprinti savo strateginę partnerystę.
J. Bidenas, kuris ketvirtadienį, ragindamas amerikiečius paremti 106 mlrd. JAV dolerių (100 mlrd. eurų) pagalbos paketą, įskaitant karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui, tiesiogiai susiejo šiuos du konfliktus, sakė, kad ES ir JAV „laikosi išvien“.
„Mes susivienijome, kad palaikytume drąsius Ukrainos žmones, susidūrusius su [Vladimiro] Putino agresija, – sakė J. Bidenas. – Dabar esame kartu, kad paremtume Izraelį po siaubingo „Hamas“ teroristinio išpuolio.“
Ch. Michelis sakė, kad ES ir JAV „formuoja vieningą frontą“.
„Šiandien pasaulis susiduria su didžiuliais iššūkiais. Ir šiandien pasauliui labiau nei bet kada anksčiau reikia stipraus ES ir JAV aljanso šiems iššūkiams įveikti“, – pridūrė jis.
Tačiau ES vadovai taip pat sieks patikinimo, kad JAV ir toliau rems Ukrainą, kuri toliau kovoja siekdama atremti 2022 metų vasarį prezidento Vladimiro Putino pradėtą Rusijos invaziją.
JAV yra bene didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja.
Ketvirtadienį kalbėdamas su žurnalistais Ch. Michelis sakė esąs „tvirtai įsitikinęs“, kad JAV prezidentas padarys viską, ką gali, kad užtikrintų pagalbą Ukrainai.
Paskutinis ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas įvyko Briuselyje 2021 metų birželį.
Okupantai bandė pulti Avdijivkos kryptimi
20:35
Penktadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad gynybos pajėgos atrėmė 20 Rusijos atakų Avdijivkos kryptimi.
Per dieną Ukrainos Gynybos pajėgų oro pajėgos sudavė 7 smūgius priešo personalui, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietoms ir dar 4 smūgius į priešo priešlėktuvinėms raketų sistemoms.
J. Bidenas prašo Kongreso skirti daugiau nei 60 mlrd. dolerių Ukrainai padėti
19:38
Baltieji rūmai paprašė Kongreso skirti beveik 105 mlrd. dolerių Ukrainai ir Izraeliui bei JAV sienų apsaugai.
Didžiausias Prezidento Joe Bideno prašymas šiame pakete - daugiau nei 61 mlrd. dolerių Ukrainai.
Taip pat raginama skirti 14,3 mlrd. dolerių Izraeliui, dar 2 mlrd. dolerių Taivanui ir Indostano regiono saugumui bei šiek tiek daugiau nei 9 mlrd. dolerių humanitarinei pagalbai.
J.Bidenas paprašė Kongreso skirti 100 mlrd. dolerių, įskaitant lėšas Ukrainai, Izraeliui
18:09
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paprašė įstatymų leidėjų didžiulio, 100 mlrd. dolerių (94,5 mlrd. eurų) saugumo paketo, į kurį įtrauktas finansavimas Izraeliui kare su „Hamas“ ir Ukrainai kovoje su Rusijos invazija, tačiau jis iškart atsimuš į sieną paralyžiuotame Kongrese.
„Pasaulis stebi, o Amerikos žmonės teisėtai tikisi, kad jų lyderiai susitelks ir atliks darbą dėl šių prioritetų“, – sakoma Baltųjų rūmų biudžeto direktorės Shalandos Young laiške Kongresui.
Prašomame saugumo pakete numatoma 61 mlrd. dolerių (57,6 mlrd. eurų) vertės karinė pagalba Ukrainai ir 14 mlrd. dolerių (13,2 mlrd. eurų) Izraeliui.
Tačiau tolesni žingsniai mažai tikėtini, kol Atstovų Rūmuose tęsiasi chaosas ir respublikonų daugumai nepavyksta išsirinkti naujo jų pirmininko.
Rusija: ukrainiečiai bando persikelti per Dnipro upę Chersono regione
18:07
Rusijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė sutrukdžiusi ukrainiečių karių bandymams įsitvirtinti rusų kontroliuojamame kairiajame Dnipro upės krante Pietų Ukrainoje.
Rusijos ir Ukrainos pajėgos Chersono srityje jau beveik metus yra užėmusios pozicijas skirtinguose upės krantuose. Pernai lapkritį rusai atsitraukė iš dešiniojo – vakarinio – kranto.
Ukrainiečiai kelis kartus nesėkmingai bandė įsitvirtinti salose ir kairiajame krante, penktadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija.
Tačiau apie karą rašantys rusų tinklaraštininkai sako, kad ukrainiečių kariams pavyko kirsti upę ir kad jie tebėra pozicijoje kairiajame krante.
Penktadienį platformos „Telegram“ kanalu „WarGonzo“, artimu Rusijos kariuomenei, buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame, kaip teigiama, matyti rusai, tamsoje apšaudantys ukrainiečius, išsilaipinančius netoli Krynkų kaimo. Nurodoma, kad kovos regione tęsiasi.
„Rybar“ kanalu, taip pat susijusiu su Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį vakare pranešta, kad ukrainiečių kariams pavyko sustiprinti savo pozicijas Krynkuose ir kad jie toliau juda kairiajame Dnipro krante.
Naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti šių pranešimų.
Ukrainos pareigūnai nepateikė komentarų dėl to, ar kariai persikėlė per upę.
„Negalime komentuoti, palaikome informacinę tylą (...), kad netrukdytume savo gynybos pajėgoms“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.
Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) penktadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos tikriausiai išlaiko karių grupes kai kuriuose rytinio Dnipro kranto rajonuose.
Per praėjusius metus Ukrainos kariai kelis kartus bandė persikelti per Dniprą, tačiau nesugebėjo įsitvirtinti kitame krante.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lankėsi Chersono srityje, kur susitiko su kariuomenės vadu Valerijumi Zalužnu, Generalinio štabo viršininku, jūrų pajėgų vadu, pranešė prezidentūra. Grupė aptarė dabartines Ukrainos gynėjų operacijas šalies pietuose, nurodė Kyjivas.
Pentagonas: Kinija parduoda Rusijai dronus, ginklus ir karinę įrangą
17:55
Remiantis paskelbta JAV Gynybos departamento ataskaita apie Kinijos karinę veiklą, peržiūrėjus Rusijos muitinės dokumentus paaiškėjo, kad Kinijos bendrovės, įskaitant valstybines, 2023 m. Rusijai, be kita ko, pardavė ginklų ir dvejopo naudojimo prekių - dronų, įvairių atsarginių dalių, apsaugos įrangos ir navigacijos mechanizmų.
Remiantis Pentagono ataskaita, nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. kinų gamintojai Rusijai pardavė dronų ir komponentų už daugiau nei 12 mln. JAV dolerių. O Rusijos pajėgos šiuos kiniškus dronus naudojo taikytis, stebėti ir smūgiuoti Ukrainai.
D.Kuleba apie V.Orbano rankos paspaudimą V.Putinui: tikiuosi, kad nusiplovė rankas
16:09
Interviu televizijai „France 24“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba reagavo į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą Kinijoje.
D.Kuleba buvo paprašytas įvertinti neseniai įvykusį V.Orbano ir V.Putino susitikimą, per kurį V.Orbanas paspaudė ranką diktatoriui.
„Tikiuosi, kad jis (Orbanas) bent jau nusiplovė ir dezinfekavo rankas po to, kai paspaudė ranką Putinui“, – atsakė ministras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija pratęsė Laisvosios Europos radijuje dirbančios JAV žurnalistės sulaikymą
15:53
Rusija penktadienį nurodė dar trims dienoms sulaikyti Rusijos ir JAV pilietybes turinčią žurnalistę Alsu Kurmaševą, prokurorams pareiškus, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė.
A. Kurmaševa, dirbanti Laisvosios Europos radijuje/Laisvės radijuje (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), trečiadienį buvo sulaikyta Kazanėje.
Jei ji bus pripažinta kalta, jai gresia įkalinimas iki penkerių metų.
Naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip du pareigūnai su balaklavomis palydėjo ją į Kazanės teismą. A. Kurmaševa vilkėjo paltą su gobtuvu ir buvo užsidėjusi kaukę.
Vėliau žurnalistams buvo liepta palikti posėdį.
„2023 metų spalio 20 dieną teismo nutartimi (Alsu) Kurmaševai kardomojo kalinimo terminas pratęstas 72 valandoms“, – nurodė teismas.
Tai antras kartas, kai Rusijoje sulaikomas JAV žurnalistas. E.Gershkovichas kovą tapo pirmuoju nuo sovietinių laikų Vakarų žurnalistu, įkalintu Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis, jo darbdavys ir Baltieji rūmai atmeta.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto karo veiksmus prieš Ukrainą, Rusija ėmėsi precedento neturinčių priemonių prieš nepriklausomą žurnalistiką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija genocidu apkaltino nacį, per neapsižiūrėjimą sulaukusį plojimų Kanados parlamente
15:44
Rusijos tyrėjai penktadienį paskelbė, kad apkaltino genocidu karo laikų nacį Jaroslavą Hunką, praėjusį mėnesį per neapsižiūrėjimą sulaukusį plojimų Kanados parlamente.
Rusijos Tyrimų komitetas nurodė, kad už akių apkaltino J. Hunką civilių genocidu per Antrąjį pasaulinį karą, tuo metu sovietinės Ukrainos teritorijoje.
Rugsėjį Kanados parlamento pirmininkas Anthony Rota per klaidą pagerbė 98 metų ukrainiečių imigrantą Jaroslavą Hunką, kuris esą kovojo už Ukrainos nepriklausomybę.
Po to paaiškėjo, kad J. Hunka tarnavo su naciais susijusiame kariniame dalinyje.
Kanados premjeras Justinas Trudeau vėliau parlamente atsiprašė.
Per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą įvykęs incidentas sukrėtė Kanadą, privertė atsistatydinti parlamento pirmininką ir sukėlė diplomatinę sumaištį.
„Nusprendė įžeisti Lietuvą“: Karaliaučiuje prie Lietuvos konsulato – paminklas M.Muravjovui-Korikui
15:41
Karaliaučiuje atidengtas paminklas carinės Rusijos karo ir politikos veikėjui Michailui Muravjovui-Korikui. 2,5 m statulai vieta parinkta priešais Lietuvos konsulatą, skvere šalia I.Kanto universiteto. Šis paminklas – tiksli Vilniuje prieš daugiau nei šimtmetį stovėjusiojo kopija.
Istorikas Alvydas Nikžentaitis sako, kad rusai nieko naujo neišrado – tik pasimokė iš mūsų, mes turime Ukrainos Didvyrių gatvę, kurioje – ir Rusijos ambasada.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karinis ekspertas: Rusija labai rizikuoja perkeldama MiG-31 į Krymą
15:35
Rusija labai rizikuoja, jei perkelia naikintuvu MiG-31 į Krymą, nes dabar jie yra geras taikinys Ukrainos gynybos sistemoms, sako karinis ekspertas, informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defence Express“ direktorius Serhijus Zhurecas, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
„Mačiau palydovines nuotraukas, kuriose kalbama apie MiG'ų perkėlimą į Krymo aerodromus. Nežinau, kiek šie vaizdai seni, atrodo, kad jie visai neseni. Tačiau manau, kad Rusija gana smarkiai rizikuoja, kai perkelia MiG-31 į Krymą. Manau, kad tai bus geras taikinys ir grobis mūsų taikinių sistemoms, pradedant bepilotėmis sistemomis ir baigiant valdomomis sparnuotosiomis raketomis“, – sakė jis.
S.Zhurecas sakė, kad šį sprendimą laiko sistemine Rusijos klaida.
„Manau, kad šia galimybe reikėtų nedelsiant pasinaudoti ir gerokai sumažinti „Kinžal“ raketų nešėjų skaičių“, – pabrėžė jis.
Pasak eksperto, šių orlaivių patruliavimas virš Juodosios jūros vandenų neatrodo racionalus, nes šių orlaivių skaičius yra ribotas, o jų ištekliai – riboti.
„Jei jie bus kvailai varomi nuolatiniam budėjimui, tai turės įtakos realiam šių orlaivių potencialo ir pajėgumų mažinimui“, – pažymėjo jis.
S.Zhureco nuomone, tai yra tam tikras trumpalaikis propagandinis Rusijos žingsnis, kuriuo ji dar kartą bando daryti spaudimą Vakarams, pateikdama tokias naujas grėsmes.
„Karinės strategijos požiūriu, manau, kad jie gana greitai pasitrauks iš Krymo su MiG'ais ir nevykdys patruliavimo su šiais naikintuvais Juodosios jūros vandenyse. Nes tai atrodo absoliučiai neracionalu“, – pažymėjo S.Zhurecas.
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad naikintuvai MiG-31, galintys leisti raketas „Kinžal“, patruliuos Juodosios jūros vandenyse.
Penktadienį naikintuvai MiG-31, kuriais gąsdino V. Putinas, buvo pastebėti okupuotame Kryme. Socialiniame tinkle X paskelbtos palydovinės nuotraukos, kurios esą patvirtina, kad šie naikintuvai jau yra okupuotame Kryme. Analitikas pažymėjo, kad vaizdai buvo padaryti spalio 15 d. Jose matyti, kad, be Su-30 ir Su-27, ant kilimo ir tūpimo tako stovi keturi MiG-31.
Rusija supyko dėl J.Bideno žodžių apie tironą V.Putiną: mums nepriimtinas toks tonas
14:34
Kremlius penktadienį pasmerkė JAV prezidento Joe Bideno kreipimąsi į amerikiečius dėl paramos Ukrainai ir Izraeliui, kuriame jis palygino Rusiją su „Hamas“ ir pavadino Vladimirą Putiną tironu.
„Mums tai nepriimtina (...) Mums nepriimtinas toks tonas Rusijos Federacijos, mūsų prezidento atžvilgiu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
JAV pastangos suvaržyti Rusiją nebus vaisingos, pridūrė jis.
Kremlius taip pat paneigė, kad persekioja Amerikos piliečius, Rusijoje sulaikius šios šalies ir JAV pilietybes turinčią žurnalistę, kuri esą neužsiregistravo kaip užsienio agentė.
„Rusijoje nevykdoma jokia JAV piliečių persekiojimo kampanija. Yra JAV piliečių, kurie pažeidžia įstatymus, ir prieš juos imamasi atitinkamų priemonių“, – teigė D. Peskovas.
J. Bidenas ketvirtadienį iš Ovaliojo kabineto kreipdamasis į amerikiečius pareiškė, kad „Hamas“ ir Rusija siekia sunaikinti demokratijas, ir pabrėžė, kad pagalba Ukrainai ir Izraeliui yra gyvybiškai svarbus amerikiečių interesas.
JAV vadovas nurodė, kad penktadienį prašys Kongreso patvirtinti didžiulį finansavimą Ukrainai ir Izraeliui, ir teigė, kad tai yra investicija į Jungtinių Valstijų, kaip pasaulinės lyderės, ateitį.
„Negalime ir neleisime laimėti tokiems teroristams kaip [palestiniečių] „Hamas“ ir tokiems tironams kaip [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas. Atsisakau leisti, kad taip nutiktų“, – kalbėjo jis.
Vašingtonas ir Europos Sąjunga yra pagrindiniai Kyjivo rėmėjai nuo pat praėjusių metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, ir jau suteikė finansinės bei karinės pagalbos už milijardus eurų.
J. Bideno kalba buvo tiesioginis atsakas į susirūpinimą, kad augantis Izraelio ir „Hamas“ konfliktas galėtų nukreipti dėmesį nuo paramos Ukrainai.
Kazachstanas neigia eksporto į Rusiją draudimą
14:23
Kazachstano prekybos ministerija neigia uždraudusi prekių eksportą į Rusiją kaip Vakarų sankcijų dalį, vienam ministerijos pareigūnui anksčiau pareiškus, kad buvo uždraustas daugiau kaip 100 prekių, įskaitant dronus, išvežimas iš šalies.
Ketvirtadienį vietos žiniasklaida citavo prekybos ministro pavaduotoją Kairatą Torebayevą, teigusį, kad Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 prekes, įskaitant dronus, jų elektroninius komponentus, specialią įrangą ir mikroschemas.
Tačiau vėlai ketvirtadienį ministerija viceministro komentarus atmetė kaip neteisingus.
„Jokių draudimų eksportuoti prekes į Rusijos Federaciją dėl antirusiškų sankcijų neįvesta, – teigiama pranešime. – Tuo pat metu prekyba vadinamosiomis dvejopos paskirties prekėmis, kurių eksportui taikoma kontrolė, vykdoma pagal Kazachstano tarptautinius įsipareigojimus.“
Ursula von der Leyen skėlė iš paskos J.Bideno: pasisakė apie Rusiją ir „Hamas“
14:11
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, kaip ir JAV prezidentas Joe Bidenas, sulygino grupuotę „Hamas“ ir Rusijos valdžią.
„Rusija ir „Hamas“ yra panašios. Kaip sakė [Ukrainos prezidentas Volodymyras] Zelenskis, jų esmė ta pati. Abi žudė ir įkaitais paėmė nekaltus civilius gyventojus, įskaitant kūdikius ir vaikus. Tai barbariškas kovos būdas. Ir jei šis užkratas nebus sustabdytas, jis gali iš Europos išplisti į Vidurio Rytus ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną“, – sakė ji, kalbėdama JAV įsikūrusiame Hudsono institute.
Kreipdamasis į tautą Joe Bidenas sakė, kad tiek „Hamas“, tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sunaikinti kaimyninę demokratinę šalį, o JAV privalo užkirsti tam kelią, nes ji yra laisvės ir demokratijos švyturys pasauliui.
„Negalime ir neleisime, kad laimėtų tokie teroristai kaip „Hamas“ ir tokie tironai kaip V.Putinas“, – sakė jis.
Daugelyje pasaulio šalių „Hamas“ yra pripažinta teroristine organizacija. Po invazijos į Ukrainą Rusija buvo pripažinta terorizmą remiančia valstybe daugelyje Europos šalių, taip pat Europos Parlamente ir NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, skelbia BBC.
Sovietinius kūjį ir pjautuvą pakeitė Ukrainos herbo trišakis
13:00
Kyjive atidarytas pagrindinis Karo muziejaus pastatas Memorialinio komplekso teritorijoje, skelbia naujienų agentūra „RBK Ukraina“.
Pagaliau visi muziejaus lankytojai gali kuo arčiau priartėti prie atnaujinto paminklo „Tėvynei“ ir pamatyti, kaip ant skulptūros skydo sovietinio okupacinio režimo simbolius – kūjį ir pjautuvą – pakeitė Ukrainos herbe atvaizduojamas trišakis.
Ukrainos kariuomenė: Rusija suintensyvino Avdijivkos puolimą
12:35
Rusija suintensyvino Avdijivkos puolimą, siekdama apsupti ir užimti šį strategiškai ir simboliškai svarbų miestą Rytų Ukrainoje, penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Pastarosiomis savaitėmis šiame Donecko srityje esančiame fronto mieste vyko intensyvūs mūšiai, abiem pusėms stengiantis pasistūmėti į priekį.
„Priešas atnaujino puolamuosius veiksmus ir nesiliauja mėginęs apsupti Avdijivką“, – trumpojoje spaudos konferencijoje penktadienio rytą pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Avdijivka yra Ukrainos pasipriešinimo simbolis nuo 2014-ųjų, kai ją buvo trumpam užėmę Rusijos remiami separatistai.
Avdijivka yra vos už 15 km nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto. Pernai rugsėjį Rusija paskelbė aneksavusi Ukrainos Donecko sritį.
Po nesėkmingo Rusijos puolimo anksčiau šį mėnesį, kai iš trijų pusių pajudėjo šarvuočių kolonos ir tankai, Ukrainos kariai buvo pasirengę naujam Avdijivkos puolimui.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienio vakarą pranešė, kad netoli šio miesto sunaikino kelias Ukrainos karines transporto priemones, o prokremliški Rusijos kariniai tinklaraštininkai taip pat pranešė apie intensyvius mūšius netoliese.
Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti šių teiginių.
Avdijivkoje, kur veikė didžiulė kokso gamykla, prieš karą gyveno apie 30 tūkst. žmonių.
Vietos pareigūnų duomenimis, jame liko apie 1,6 tūkst. žmonių, gyvenančių rūsiuose, paverstuose bombų slėptuvėmis.
Dėl kasdienio Rusijos artilerijos apšaudymo ir kelis mėnesius trukusio bombardavimo iš oro miesto centras yra beveik sunaikintas.
Svarbiausias klausimas J.Bideno susitikime su ES lyderiais – JAV įsipareigojimai Ukrainai
12:34
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sieks patikinti Europos Sąjungos lyderius, kad, nepaisant chaoso Kongrese, Jungtinės Valstijos gali įvykdyti pažadus nusiųsti dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą kariaujantiems Ukrainai ir Izraeliui.
Daugelis J. Bideno ir Briuselio bendrų prioritetų priklauso nuo Kongreso gebėjimo patvirtinti vyriausybės biudžetą – tai sunki užduotis, nes Atstovų Rūmai vis dar neturi naujo pirmininko, o nesutarimai su kai kuriais respublikonų įstatymų leidėjais dėl pagalbos Ukrainai gali priversti lapkritį uždaryti federalinę vyriausybę.
JAV ir ES vadovai ne tik remia Ukrainos pastangas atremti Rusijos invaziją ir sprendžia „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį padarinius, bet ir aiškinasi, kaip suvaldyti klimato kaitą, ekonominę konkurenciją su Kinija, prekybos ir mokesčių klausimus.
Likus dienai iki susitikimo su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis išreiškė optimizmą, kad JAV prezidentas gali įvykdyti savo pažadus padėti apginkluoti ir finansiškai paremti Ukrainą.
„Esu [dėl to] užtikrintas ir dėkingas už asmeninę Joe Bideno lyderystę, – sakė jis. – Jis padarys viską, kad ši parama būtų patvirtinta.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Tarptautinis olimpinis komitetas atsikirto V.Putinui dėl diskriminacijos
12:30
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) penktadienį griežtai atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus, kad ši sporto organizacija prieš 2024 metų Paryžiaus olimpiadą vykdo etninę diskriminaciją rusų ir baltarusių sportininkų atžvilgiu.
„Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse jokiu būdu nėra žmogaus teisė, o neseniai padaryta Olimpinės chartijos pataisa nėra su tuo susijusi (...). Griežtai atmetame kaltinimus (...), kad šios priemonės yra etninė diskriminacija“, – sakoma TOK pareiškime.
Ketvirtadienį kalbėdamas sporto forume Uralo mieste Permėje V. Putinas pareiškė: „Kai kurių dabartinio Tarptautinio olimpinio komiteto galvų dėka sužinome, kad kvietimas į žaidynes yra ne besąlygiška geriausių sportininkų teisė, o kažkokia privilegija ir [kad] galima patekti ne dėl sportinių rezultatų, o dėl tam tikrų politinių gestų.“
„Pačios žaidynės gali būti naudojamos kaip politinio spaudimo įrankis prieš šiuos žmones, neturinčius nieko bendra su politika, kaip šiurkšti, iš tikrųjų rasistinė, etninė diskriminacija“, – sakė jis.
TOK praėjusią savaitę sustabdė Rusijos olimpinio komiteto (ROK) įgaliojimus dėl Rusijos okupuotų Ukrainos regionų sporto organizacijų įtraukimo – tai buvo pripažinta Ukrainos narystės pažeidimu.
Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo pernai vasarį. Baltarusija leido Maskvos pajėgoms tam tikslui pasinaudoti jos teritorija.
Atsargos pulkininkas: Rusijos oro pajėgos susidurs su problemomis
12:28
Ukrainiečiai pirmą kartą surengė sėkmingą smūgį amerikiečių raketomis ATACMS – jomis atakavo rusų bazes Luhanske ir Berdianske.
Atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius sako, kad rusų oro pajėgoms dabar veikti bus sudėtingiau.
Visas interviu laidoje „Kas naujo fronte" su atsargos pulkininku naujienų portale 15min ir jutubo paskyroje – 13 valandą.
Ukrainos gelbėtojai iš po griuvėsių traukia ir naminius gyvūnus
12:19
„Mūsų augintiniai, kaip ir mes, sunkiai išgyvena šį karą. Jie bijo sirenų, dreba nuo sprogimų, būna sužeisti ir miršta nuo priešo smūgių“, – sako Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Ji išplatino vaizdo medžiagą, kurioje matyti iš po griuvėsių po rusų atakos Zaporižioje gelbėjamas katinas.
„Šį ūsuotį vakar išgelbėjo gelbėtojai. Jis buvo ištrauktas iš po sugriuvusio gyvenamojo namo griuvėsių Zaporižioje. Keturkojis po griuvėsiais išbuvo apie 12 valandų“, – sakė gelbėtojai.
V.Zelenskis giria J. Bideno kreipimąsi dėl paramos Ukrainai
12:12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sveikino ir įtaigiu pavadino JAV prezidento Joe Bideno kreipimąsi dėl paramos su ją užpuolusia Rusija kovojančiai Ukrainai.
„Ukraina yra dėkinga už visą JAV paramą ir tvirtą tikėjimą, kad humanizmas, laisvė, nepriklausomybė ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka visuomet privalo triumfuoti“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė V. Zelenskis.
J. Bidenas ketvirtadienį iš Ovaliojo kabineto kreipdamasis į amerikiečius pareiškė, kad „Hamas“ ir Rusija siekia sunaikinti demokratijas, ir pabrėžė, kad pagalba Ukrainai ir Izraeliui yra gyvybiškai svarbus amerikiečių interesas.
JAV vadovas nurodė, kad penktadienį prašys Kongreso patvirtinti didžiulį finansavimą Ukrainai ir Izraeliui, ir teigė, kad tai yra investicija į Jungtinių Valstijų, kaip pasaulinės lyderės, ateitį.
Latvijos prezidentas: jei kalta Rusija, NATO turėtų uždrausti laivybą Baltijos jūroje
11:40
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ketvirtadienį vakare pareiškė, jog paaiškėjus, kad Rusija yra atsakinga už neseniai padarytą žalą povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje, NATO turėtų uždrausti laivybą Baltijos jūroje, pranešė nacionalinis transliuotojas.
E. Rinkevičius, kalbėdamas apie neseniai padarytą žalą povandeninei infrastruktūrai, sakė, kad reikia laukti tyrimo rezultatų, ir pridūrė, kad NATO po šio įvykio sustiprins patruliavimą Baltijos jūroje.
„Sakyčiau, kad jei įvyktų tokie incidentai, mano supratimu, NATO turėtų tiesiog uždrausti laivybą Baltijos jūroje. Tai galima padaryti. Žinoma, tai taip pat yra klausimas, susijęs su visa virtine tarptautinės jūrų teisės normų“, – sakė Latvijos prezidentas.
Jo nuomone, jei Suomijos ir Estijos tyrimai aiškiai įrodys Rusijos kaltę dėl žalos infrastruktūrai, reikėtų diskutuoti apie tai, kaip uždaryti Baltijos jūrą.
Prezidentas pažymėjo, kad Baltijos jūroje galima imtis tam tikrų priemonių ir stabdyti laivus, tačiau šie klausimai dar nėra aptarti NATO, nes dar tyrimų rezultatų.
Norint pradėti kalbėtis su sąjungininkais, reikia konkrečių faktų, sakė E. Rinkevičius. Kartu jis pripažino, kad jūros uždarymas pasitelkiant karinį laivyną būtų vienas iš svarstytinų dalykų.
NATO ir sąjungininkai stiprina patruliavimą Baltijos jūroje dėl neseniai regione padarytos žalos povandeninei infrastruktūrai, trečiadienį savo interneto svetainėje pranešė Aljansas.
Šios sustiprintos priemonės apima papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius, įskaitant jūrų patruliavimo lėktuvų, NATO AWACS sistemos lėktuvų ir dronų skrydžius. Į rajoną taip pat siunčiami keturi NATO minų tralai.
Toks žingsnis žengtas po to, kai buvo pažeistas gamtinių dujų vamzdynas tarp Suomijos ir Estijos bei telekomunikacijų kabelis tarp Švedijos ir Estijos.
V.Zalužnas fronte: kare nebūna lengvų atkarpų, yra tik tos sunkesnės – dabar tai Avdijivka
11:14
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas lankėsi Avdijivkoje, kuri, pasak jo, yra viena sunkesnių atkarpų fronte.
„Karo fronte nebūna lengvų atkarpų. Yra tik tos, kur sunkiau. Dabar tai yra Avdijivka. Čia priešas nepaliauja bandęs pralaužti mūsų gynybą ir apsupti miestą“, – teigiama jo pranešime.
V.Zalužnas paaiškino, kad rusai aktyviai naudoja puolamuosius dalinius, meta daug šarvuočių, naudoja aviaciją ir artileriją. „Nepaisant visko, mūsų kariai ir toliau didvyriškai atremia atakas, naikina priešo gynybinę jėgą ir techniką“, – sakė jis.
Be to, vyriausiasis pajėgų vadas lankėsi Kupjansko rajone.
Britų žvalgyba: ukrainiečiai raketomis ATACMS galėjo sunaikinti 14 rusų sraigtasparnių
10:48
Ukrainai pirmą kartą panaudojus JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS galėjo būti sunaikinta 14 rusų sraigtasparnių, penktadienį paskelbė britų žvalgyba.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame britų Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad spalio 17 dieną tikriausiai buvo pataikyta į rusų sraigtasparnius ir oro gynybos įrangą Berdiansko ir Luhansko aerodromuose Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
Nors padarytos žalos mastas dar nepatvirtintas, britų žvalgyba mano, kad buvo sunaikinti devyni rusų kariniai sraigtasparniai Berdianske ir penki Luhanske.
Jei šie nuostoliai bus patvirtinti, labai tikėtina, kad jie paveiks Rusijos galimybes gintis ir pulti ties pietų ašimi, sakoma pranešime.
Atsižvelgdama į Rusijos karinės pramonės padėtį britų žvalgyba nurodo, kad rusams būtų sunku greitai kompensuoti prarastus pajėgumus.
Britų žvalgybos vertinimu, yra reali tikimybė, kad dėl šio ukrainiečių smūgio Rusija bus priversta vėl atitraukti toliau nuo fronto savo operatyvines bazes ir vadavietes.
10:45
H.Maliar pakeitė rašytojas Ilarionas Pavliukas
Naujuoju Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnybos vadovu tapo rašytojas ir Ukrainos pajėgų karininkas Ilarionas Pavliukas.
Jis paskirtas vietoj atleistos Hanos Maliar.
Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti per 100 prekių, panaudotinų kare
10:09
Kazachstanas uždraudė į Rusiją eksportuoti 106 pavadinimų prekes, kurios gali būti panaudotos kare Ukrainoje, skelbia Kazachstano žiniasklaida.
Šios Vidurinės Azijos valstybės prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas, praėjusio mėnesio pabaigoje per susitikimą su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Berlyne pažadėjo, kad Kazachstanas nepadės Rusijai apeiti Vakarų sankcijų. Toks patikinimas nuskambėjo kilus įtarimams, kad Maskva vis dar gauna gyvybiškai svarbių prekių per Kazachstaną.
Valstybinė naujienų agentūra „Kazinform“ cituoja prekybos viceministrą Kairatą Torebajevą, kurio žodžiais šių eksportuoti uždraustų prekių sąraše – „dronai, jų elektroniniai komponentai, speciali įranga ir lustai“, tai yra prekės kurios gali būti panaudojamos karinėse operacijose. Ribojimai įvedami tiek Kazachstano, tiek užsienio gamintojų produkcijai.
Kazachstanas palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su Maskva, tačiau nepritaria Rusijos invazijai į Ukrainą, pradėtai praėjusių metų vasarį.
„Nauja draugo Xi tvarka“: kokią vietą joje užims Rusija?
10:01
Pekine baigėsi trečiasis forumas „Viena juosta, vienas kelias“, kuriame aktyviai dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, galiausiai nusprendęs išvykti iš Rusijos svarbiam užsienio vizitui.
Renginio šeimininkas, Kinijos lyderis Xi Jinpingas vėl daug kalbėjo apie savo šalies planus ir pasiekimus, vėl pademonstravo pasauliui, kad bet kuriuo atveju yra pasirengęs mesti iššūkį Vakarams, vadovaujamiems JAV, tuo pačiu vis labiau įtraukiant kitas valstybes, pradedant Rusija, į Kinijos įtakos orbitą.
V.Putinas pareiškė, kad Pekino ketinimai atitinka Rusijos idėją „suformuoti plačią Eurazijos partnerystę“.
Kaip rašoma Laisvės radijo interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje, V.Putinas ir Xi Jinpingas šį kartą Pekine sveikinosi kaip „seni brangūs draugai“, kartu, remdamiesi „beribiu abipusiu pasitikėjimu“, kurdami „teisingesnį daugiapolį pasaulį“.
Ir tuo pat metu jie išsakė paslėptas ir akivaizdžias pastabas „kolektyviniams Vakarams“, pirmiausia – JAV.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas ir vėl suklydo: pirmasis ukrainiečių smūgis ATACMS – vienas rimčiausių per karą
09:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad amerikietiškų balistinių raketų ATACMS tiekimas Ukrainai nepakeis situacijos fronte. Karo ekspertai mano, kad jis neįvertino šio ginklo. Apie tai jau byloja prasidėjęs raketų naudojimas.
Nepriklausomas naujienų portalas „Agenstvo“ cituoja V.Putiną, pasisakiusį apie ATACMS tiekimą Ukrainai.
„Mes, žinoma, sugebėsime atremti tas atakas. (...) Svarbiausia – tai visiškai negali kardinaliai pakeisti situacijos kontaktinėje linijoje.“
Kaip yra iš tiesų?
Karo ekspertas Danas Rice'as JAV dienraščiui „The New York Times“ sakė, kad V.Putinas neturi jokios gynybos nuo ATACMS, „išskyrus dezinformaciją“.
Jo nuomone, po to, kai Kyjivas gavo tokias raketas, iškilo grėsmė bet kokiam ginklų aprūpinimo sandėliui, vadavietei ar bet kokiai didelei karių grupei 165 km atstumu nuo fronto linijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Patyręs pažeminimą ir raketų ATACMS smūgius, V.Putinas lankėsi kariniame štabe, skirtame puolimui Ukrainoje
09:45 Atnaujinta 10:14
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankėsi kariniame štabe Rostove prie Dono, prižiūrinčiame puolimą Ukrainoje, penktadienį pranešė Kremlius.
V. Putinas grįždamas iš Permės Urale, kur praleido ketvirtadienį, apsilankė Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabe Rostove prie Dono, sakoma Kremliaus pranešime.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas susitiko su V. Putinu, kad informuotų jį apie puolimo Ukrainoje, kurį Rusija pradėjo 2022 metų vasarį, padėtį.
Susitikimas įvyko po to, kai Ukraina antradienį paskelbė, kad jos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą panaudojo JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS.
V. Putinas kitą dieną sakė, kad šių ginklų, kurių veikimo nuotolis siekia 165 km, perdavimas neturės jokios įtakos karui ir tik esą pratęs Ukrainos agoniją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai perkelia savo sraigtasparnius iš Berdiansko aerodromo
09:32
„Naujos Rusijos okupuoto Berdiansko oro uosto nuotraukos rodo, kad Rusijos pajėgos po neseniai Ukrainai suduoto JAV priklausančios ATACMS smūgio perkėlė kelis sraigtasparnius“, – rašo Amerikos verslo instituto Užsienio ir gynybos politikos tyrimų departamento bendradarbis Brady Africkas.
Analitikai: rusams fronte trūksta rezervų
07:48
Ukrainos ginkluotosios pajėgos kryptingai vykdo puolamąsias operacijas, kad išeikvotų ribotus okupacinių pajėgų rezervus. Tuo pat metu patys gynėjai kiek įmanoma saugo savo rezervus.
Kaip Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje teigia JAV analitikai, Rusijos armijai iš esmės trūksta aukštos kokybės rezervų, kuriuos ji iš paskutiniųjų stengiasi sukaupti. Ekspertai teigia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja su skaitlingesnėmis priešo pajėgomis, tačiau daugelyje kritinių fronto linijos dalių padarė joms didelių nuostolių.
Įtakingo Jungtinės Karalystės Karališkojo jungtinio tyrimų instituto (RUSI) ekspertas Jackas Watlingas pridūrė, kad tol, kol Ukrainos pajėgos yra pajėgios ir toliau pridaryti didelių nuostolių Rusijos pajėgoms, „darosi įmanoma, kad Rusija neįstengs parengti pakankamai naujų karių“.
V.Zelenskis padėkojo J.Bidenui už gyvybiškai svarbią JAV paramą Ukrainai
07:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį padėkojo JAV kolegai Joe Bidenui už gyvybiškai svarbią Vašingtono paramą jo šaliai ir pasidžiaugė ilgojo nuotolio raketų ATACMS pristatymu.
Antradienį Kyjivas pranešė, kad pirmą kartą sėkmingai panaudojo iki 165 km veikimo nuotolio raketas, kurias Jungtinės Valstijos pristatė slapta.
„Ukraina yra dėkinga už gyvybiškai svarbią ir ilgalaikę JAV paramą mūsų kovoje už laisvę ir prieš Rusijos agresiją, – po telefoninio pokalbio su J. Bidenu parašė V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“. – Ukrainiečiai labai džiaugiasi ATACMS pristatymu, o mūsų kariai jas puikiai panaudoja mūšio lauke.“
V.Zelenskis taip pat informavo J.Bideną apie tai, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė antikorupcinį įstatymą, kuris, anot jo, paspartins reformas siekiant pradėti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybas – seniai siekto Kyjivo tikslo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad minėtų ginklų perdavimas neturės jokios įtakos karui ir tik pratęs, kaip jis išsireiškė, Ukrainos agoniją.
J.Bidenas paragino JAV susivienyti kovojant su „Hamas“ ir Rusija
06:59 Atnaujinta 07:36
JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį sakydamas kalbą tautai iš Ovaliojo kabineto pareiškė, kad „Hamas“ ir Rusija siekia sunaikinti demokratijas, ir pabrėžė, kad pagalba Ukrainai ir Izraeliui yra gyvybiškai svarbus amerikiečių interesas.
J.Bidenas savo kalboje teigė, kad islamistų kovotojų grupuotė „Hamas“ ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kelia skirtingas grėsmes, bet turi vieną bendrą bruožą: abu nori visiškai sunaikinti kaimyninę demokratinę šalį.
„Negalime ir neleisime laimėti tokiems teroristams kaip „Hamas“ ir tokiems tironams kaip Putinas. Atsisakau leisti, kad taip nutiktų“, – kalbėjo jis.
JAV vadovas nurodė, kad penktadienį prašys Kongreso patvirtinti didžiulį finansavimą Ukrainai ir Izraeliui, ir teigė, kad tai yra investicija į Jungtinių Valstijų, kaip pasaulinės lyderės, ateitį.
„Tai protinga investicija, kuri duos naudos amerikiečių saugumui ištisoms kartoms, – sakė 80-metis demokratas. – Amerikos lyderystė yra tai, kas sutelkia pasaulį. Amerikos aljansai saugo mus, Ameriką. Dėl amerikietiškų vertybių esame partneriai, su kuriais kitos šalys nori bendradarbiauti. Amerika yra švyturys pasauliui. Vis dar. Vis dar.“
Prezidentas paragino amerikiečius palikti nuošalyje politinius pykčius ir susivienyti karinei paramai Izraeliui ir Ukrainai kaip pilietinei pareigai pasauliui.
„Negalime leisti, kad smulkmeniški partiniai politiniai pykčiai trukdytų mūsų, kaip didžios tautos, atsakomybei“, – sakė J.Bidenas.
Jis taip pat paragino sustabdyti antisemitizmo ir antimusulmoniškų pažiūrų augimą Jungtinėse Valstijose, ypač po to, kai per įtariamą neapykantos nusikaltimą, susijusį su Izraelio ir „Hamas“ karu, buvo nužudytas šešiametis palestiniečių kilmės amerikiečių berniukas.
„Visi kenčiantys, noriu, kad žinotumėte, jog aš jus matau, – sakė jis. – Jūs visi esate amerikiečiai.“
J.Bidenas, šią savaitę su solidarumo vizitu lankęsis Izraelyje, ruošdamasis perrinkimo kampanijai 2024-ųjų rinkimuose nori įtikinti nuo karo pavargusius rinkėjus ir griežtosios linijos respublikonus, kad ši pagalba naudinga ir pačioms Jungtinėms Valstijoms.
Teigiama, kad Baltieji rūmai rengia didžiulį prašymą Kongresui skirti 100 mlrd. dolerių (94,5 mlrd. eurų) paketą, į kurį būtų įtrauktas finansavimas Izraeliui kare su „Hamas“ ir Ukrainai kovoje su Rusijos invazija.
Susiedamas du už vandenyno vykstančius konfliktus, J.Bidenas siekia įtikinti, kad jie yra dalis didesnės kovos dėl pasaulio tvarkos formavimo ir amerikiečių apsaugos namuose.
EK paskelbė, kiek pinigų ES skyrė Ukrainai nuo karo pradžios
06:56
Europos Sąjunga skyrė apie 90 mlrd. dolerių pagalbos Kyjivui nuo to laiko, kai į Ukrainą 2022 metais įsiveržė Rusijos armija.
„Ukraina nugalės. Tačiau jai reikia daugiau paramos, kad galėtų atlikti savo darbą. Europa parėmė Ukrainą beveik 90 mlrd. dolerių. Europai teks pagrindinis vaidmuo užtikrinant ilgalaikį Ukrainos saugumą. Turime tai daryti kartu su Jungtinėmis Valstijomis, mūsų seniausia ir stipriausia sąjungininke“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Sakydama kalbą Hadsono institute, kuri buvo paskelbta socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“), ji sakė, kad iš tų 90 mlrd. dolerių apie 27 mlrd. dolerių buvo skirta ginklų ir šaudmenų tiekimui Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Spalio pradžioje ES diplomatai teigė, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir ES valdymo institucijos kartu skyrė didžiausią pasaulyje paramos Ukrainai sumą, kuri siekė 85 mlrd. eurų.
Europos Parlamentas neseniai parėmė iniciatyvą sukurti fondą „Ukraine Facility“, iš kurio per ateinančius ketverius metus Ukrainai numatoma suteikti iki 50 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
