Ukraina tapo vienu dideliu minų lauku: jos pasėtos trečdalyje šalies teritorijos

Rusijos raketa pataikė į „Nova Poshta“ terminalą Charkovo srityje, yra žuvusiųjų, 13 žmonių sužeista, savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Charkovo sritis. Rusijos raketa pataikė į Nova Poshta terminalą. Paprastas civilinis objektas. Deja, yra žuvusiųjų. Užuojauta šeimoms ir draugams! Kol kas žinoma apie 13 aukų. Įvykio vietoje dirba visos tarnybos, vyksta gelbėjimo operacija“.

V. Zelenskis pabrėžė, kad būtina didinti spaudimą teroristinei valstybei.

„Turime kasdien reaguoti į Rusijos terorą su rezultatais fronto linijoje. Būtina dar labiau stiprinti pasaulio vienybę teroro akivaizdoje. Ir mes tai darome. Su teroru ir žudynėmis Rusija nieko nepasieks. Visiems teroristams yra tik vienas tikslas – atsakomybė už tai, ką jie padarė“, – pabrėžė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Šeštadienį laikinai okupuotą Donecką sudrebino sprogimai.

Vietos visuomenininkų teigimu, sprogimai nugriaudėjo miesto Kalinino rajone. Pasak liudininkų, Rusijos priešlėktuvinė gynyba nesuveikė. Virš miesto buvo matyti juodų dūmų stulpai.

Kaip praneša „Typical Donetsk“, raketos fragmentai buvo rasti Donecko Budennovskio rajone. 

Turkija kitą savaitę dalyvaus taikos derybose, kuriose bus svarstomi būdai, kaip užbaigti konfliktą Ukrainoje, šeštadienį po pokalbio su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Malta penktadienį paskelbė, kad šioje Viduržemio jūros saloje spalio 28–29 dienomis vyks naujas Ukrainos taikos derybų ratas. Panašūs susitikimai anksčiau šiais metais buvo surengti Džidoje ir Kopenhagoje.

„Aptarėme kitą derybų dėl taikos formulės ratą Maltoje“, – pareiškė V. Zelenskis po pokalbio su R. T. Erdoganu.

„Turkija dalyvaus, pridėdama savo autoritetingą balsą ir poziciją“, – sakė V. Zelenskis.

Rusija neturėtų dalyvauti šiose derybose, kurios, kaip tikisi V. Zelenskis, padės sutelkti paramą jo paties taikos planui.

Panašios derybos birželį vyko Kopenhagoje, o rugpjūtį – Saudo Arabijos Džidos mieste.

Saudo Arabijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame nebuvo priimta galutinė deklaracija, dalyvavo maždaug 40 šalių, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtines Valstijas ir Ukrainą, atstovai.

Ir Rusija, ir Ukraina rengiasi artėjančiai varginančiai žiemai: Ukraina įspėja apie atnaujintus smūgius jos energetikos infrastruktūrai, o Rusija bando nuslopinti Ukrainos kontrpuolimą.

Turkija yra pasisiūliusi tarpininkauti tarp dviejų kariaujančių pusių ir padėjo pernai liepą sudaryti susitarimą, kuris leido saugiai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Nuo to laiko Turkija derėjosi su abiem pusėmis dėl susitarimo atnaujinimo, kuris žlugo Rusijai šiemet nusprendus iš jo pasitraukti.

AFP-Scanpix nuotr.

„Telegram“ platformoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ukrainiečių dronas medžioja rusų kareivį.

Ukrainos teisininko ir visuomenės aktyvisto Serhijaus Sternenkos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip dronas persekioja kareivį karo nuniokotame lauke. Kareivis bando išvengti drono pasislėpdamas ir šaudydamas iš pistoleto. 

Plačiau skaitykite čia.

Daugiau nei trečdalis Ukrainos teritorijos yra padengta minomis ir sprogstamaisiais objektais, skelbiama oficialioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo paskyroje „Telegram“.

„Ukrainos kariuomenė yra viena iš didžiausių Ukrainos kariuomenės karinių pajėgų:

Per praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paramos pajėgų vadovybės specialistai ištyrė ir išvalė nuo sprogstamųjų objektų daugiau kaip 260 hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir kitų teritorijų, iš kurių buvo pašalinta ir neutralizuota 3530 sprogstamųjų objektų.

Iš viso nuo plataus masto Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadavietės paramos pajėgų padalinių išminavimo grupės nuo sprogstamųjų objektų išvalė daugiau kaip 11 285 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, pašalino ir neutralizavo 135 792 sprogstamuosius objektus“, – rašoma pranešime.

VSAT nuotr./MInosvaidžio mina

Rusijos karių aktyvumas prie Avdijivkos šiek tiek sumažėjo, nors priešas ir toliau juda į priekį, patikino jungtinio Tavrijos krypties gynybos pajėgų spaudos centro atstovas spaudai pulkininkas Oleksandras Shtupunas.

Rusams smogus Ukrainos pietrytiniame Dnipropetrovsko regione esančiam Nikopoliui žuvo vienas žmogus, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.

„Priešas puolė Nikopolį sunkiąja artilerija. Jis paleido septynis sviedinius į miestą. Žuvo vienas vyras“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė jis.

110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, kuri atremia priešo atakas prie Avdijivkos, atstovas spaudai Antonas Kotsukonas atskleidė, kad Avdijivkos kryptimi priešas naudoja naują taktiką – kasa tunelius.

„Tai reiškia, kad jie kasa tunelius arčiau mūsų pozicijų, pirma, tam, kad užsimaskuotų, ir, antra, kad netikėtai atsirastų kur nors arčiau mūsų pozicijų“, – sakė Kotsukonas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukrainos žvalgybos pareigūnai užfiksavo, jog šiai strategijai rusai naudojo nuotoliniu būdu valdomus robotus.

„Tai gana didelės mašinos, galinčios pakelti [didelį] svorį“, – sakė jis.

Puolimą prie Avdijivkos rusai tęsia toliau – kasdien jie meta vis daugiau pajėgų – šarvuotos technikos, aviacijos, artilerijos ir personalo, kad šturmuotų miestą, praneša Unian.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos kariai

Penktadienį lankydamasis Ukrainoje Vokietijos federalinės ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Jochenas Fläsbarthas paskelbė, kad Vokietija skirs papildomus 200 mln. eurų Ukrainos atstatymui.

Pasak Fläsbarthas, kuris Vokietijos federalinėje vyriausybėje yra atsakingas už Ukrainos atstatymo pastangų koordinavimą, pinigai bus panaudoti švietimui, sveikatos priežiūrai, geriamojo vandens tiekimui ir miestų atstatymui.

Būdamas Kijeve Fläsbarthas taip pat pabrėžė, kad svarbu remti pagrindinius Ukrainos ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, žemės ūkį, „nes žmonėms reikia perspektyvų ir darbo vietų“.

JAV žvalgybos ataskaitoje, kuria pasidalinta su maždaug 100 šalių, teigiama, kad Rusija naudoja savo šnipų tinklą, valstybinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus, kad pakirstų visuomenės pasitikėjimą rinkimais visame pasaulyje, pranešė „The Guardian“.

„Rusija daugiausia dėmesio skiria operacijoms, kuriomis siekiama sumažinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų sąžiningumu.“

„Tai pasaulinis reiškinys. Mūsų informacija rodo, kad aukšto rango Rusijos valdžios pareigūnai, įskaitant Kremlių, mato tokio pobūdžio įtakos operacijų vertę ir mano, kad jos yra veiksmingos“, – sakoma penktadienį paskelbtoje ataskaitoje, kurioje cituojamos JAV žvalgybos bendruomenės išvados.

Vertinimas, kuris buvo išsiųstas maždaug 100 šalių ambasadoms Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje, pateiktas padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos dėl Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą.

Ataskaitoje teigiama, kad 2020-2022 m. Rusija ėmėsi suderintų pastangų pakirsti visuomenės pasitikėjimą mažiausiai 11 rinkimų devyniose demokratinėse valstybėse, įskaitant Jungtines Valstijas.

Dar į 17 demokratinių valstybių buvo taikytasi ne tokiais akivaizdžiais metodais, apimančiais Rusijos pranešimų platinimą ir veiklą socialinėje erdvėje, kuria siekta sustiprinti vidaus naratyvus, susijusius su rinkimų sąžiningumu.

Lietuvos kariuomenės nuotr./Propaganda