Ekspertas: okupantai prie Avdijivkos siekia trijų tikslų

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad Rusijos okupantai turi pakankamai pajėgų, kad galėtų vykdyti atskiras operacijas įvairiose fronto srityse. Šiuo metu okupuotose Ukrainos teritorijose dislokuota daugiau kaip 400 000 Rusijos kariškių. 

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos kariai

„Žinoma, tai yra nemažas personalo skaičius. Nepaisant to, kad turime reikalą su kariuomene, kurios daugeliu atžvilgių nebegalima vadinti modernia kariuomene, yra daug ginkluotės, ypač šarvuotosios technikos ir aviacijos. Visa tai naudojama, iškomplektuojama ir pristatoma į frontą, todėl priešas tikrai išlieka pavojingas“, – aiškino Ukrainos gynybos ministerijos atstovas televizijos kanalo „Kyiv 24“ eteryje. 

Be to, Rusija tęsia mobilizacines priemones. Jos nesustojo visą vasarą, pabrėžė A.Jusovas. 

Rusijos okupacinės pajėgos jau daugiau kaip dvi savaites šturmuoja Avdijivką Donecko srityje, prarasdamos daugybę žmonių ir technikos. Karinis ekspertas, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pirmininkas Vladislavas Selezniovas pažymėjo, kad rusai šia kryptimi siekia trijų tikslų, rašo UNIAN.

„Yra trys pagrindinės misijos, kurios priklauso nuo Rusijos kariuomenės. Akivaizdu, kad, viena vertus, priešas bando išstumti Ukrainos gynybos pajėgas iš Avdijivkos, siekdamas apsaugoti savo darinio DLR sostinę, be to netoli ir Donecko oro uostas“, – sakė jis televizijos kanalo FREEDOM TV eteryje.

Dar viena misija yra politinio pobūdžio, mano V.Selezniovas. Jis priminė, kad Rusijos Federacija savo plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo vadovaudamasi šūkiu „išvaduoti“ Donecko ir Luhansko sritis. 

„Nuo to laiko praėjo 19 mėnesių. Priešas niekaip negali pasigirti, ypač laimėjimais Donecko kryptimi. Ir trečioji misija. Priešas, bandydamas judėti Avdijivkos kryptimi, sistemingai ir metodiškai bando nustumti Ukrainos gynybos pajėgas, ir tose teritorijose, kur jaučia jų pranašumą“, – pridūrė jis.

JAV siekia konfiskuoti 300 milijonų dolerių vertės jachtą, kuri priklauso milijardieriui Rusijos oligarchui Suleimanui Kerimovui, kuriam yra taikomos JAV sankcijos, rašo „Reuters“.

Agentūra pabrėžia, kad pirmadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo teisinį procesą dėl teisės į šią jachtą. Jei pavyks, jachtą žadama parduoti aukcione, o gautas lėšas pervesti Ukrainai.

Suleimano superjachta buvo konfiskuota Fidžyje 2022 m. gegužės mėn. pagal JAV orderį. Būtent tuo metu Vašingtonas sugriežtino sankcijas Suleimanui, atsižvelgdamas į jo artimus santykius su Rusijos Federacijos vadovu Vladimiru Putinu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Suleimano Kerimovo superjachta „Amadea“

Šiuo metu jachta prišvartuota viename iš San Diego uostų. JAV reikalauja, kad ji būtų perduota amerikiečių nuosavybėn.

Pirmadienį JAV teisingumo departamentas pateikė atitinkamą skundą Manhatano federaliniam teismui ir taip davė pradžią teisiniam procesui. 

Žurnalo „Forbes“ duomenimis, S.Kerimovo ir jo šeimos turtas siekia apie 10,7 mlrd. dolerių. Didelę dalį savo „turto“ jis sukaupė dėl turimų Rusijos „Polyus“ – vienos didžiausių aukso gavybos bendrovių Rusijos Federacijoje ir pasaulyje – akcijų.

2014 m. ir 2018 m. JAV Iždo departamentas, reaguodamas į Rusijos veiksmus Sirijoje ir Ukrainoje, įvedė sankcijas S.Kerimovui. Šios sankcijos blokavo oligarcho prieigą prie JAV finansų sistemos. „Polyus“ į sankcijų sąrašą buvo įtrauktas 2023 m. gegužės mėn. Tuo metu bendrovė atitinkamus JAV veiksmus pavadino „nepagrįstais“.

Skunde teismui JAV teisingumo departamentas teigia, kad S.Kerimovas 2021 m. nusipirko jachtą „Amadea“, o vėliau pažeidė JAV sankcijas, nes per JAV finansų įstaigas pervedė šimtus milijonų dolerių jos išlaikymui.

Pažymima, kad 2023 m. „Amadea“ savininko advokatai pareiškė, kad iš tiesų jachta priklauso ne S.Kerimovui, o buvusiam „Rosneft“ vadovui Eduardui Chudainatovui – kitam Rusijos oligarchui, kurio atžvilgiu sankcijos nebuvo pritaikytos. Tačiau pastarojo pavardė pateiktame skunde neminima, pabrėžia „Reuters“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos okupantams pridarė naujų nuostolių – buvo sunaikinta rusų laikina tilto perėja ir radioelektroninės kovos stotis. 

Kaip pažymima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakaro suvestinėje, per dieną rusai paleido vieną raketą ir sudavė 52 oro smūgius, surengė 15 atakų iš raketinių salvinės gynybos sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.

Tuo pat metu Gynybos pajėgų aviacija sudavė septynis smūgius į rusų personalo, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos rajonus ir dar tris – į okupantų priešlėktuvinių raketų kompleksus.

Be to, raketinių pajėgų daliniai sunaikino aštuonis artilerijos pabūklus, radioelektroninės kovos stotį, priešo pontoninę tilto perėją ir apgadino keturias rusų okupantų personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietas.

Rusijos propagandisto dukterį Darją Duginą likvidavo Ukrainos saugumo tarnyba. Sprogstamasis užtaisas buvo padėtas narve, skirtame gyvūnams vežti, praneša „The Washington Post“, informaciją apie tai leidiniui patvirtino keli informuoti šaltiniai.

Likus keturioms savaitėms iki sprogimo automobilyje, kuriame sėdėjo D.Dugina, Ukrainos specialiosios tarnybos katės narve įrengė slaptą skyrių ir jame paslėpė sprogstamosios medžiagos komponentus.

2022 m. rugpjūčio 20 d. įtaisas sprogo netoli Maskvos, visureigyje. „The Washington Post“ duomenimis, operaciją organizavo Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Žurnalistai ją pavadino „Ukrainoje siaučiančio šešėlinio karo dalimi“. Ukrainos specialiosios tarnybos nuo pirmosios Rusijos invazijos 2014 m. ugdė tokių operacijų pajėgumus.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Darjos Duginos laidotuvės

Ukrainos kariuomenė sostinės gynybą nuo rusų apšaudymo vadina vienu iš prioritetinių klausimų. Vien per pastaruosius 12 mėnesių Rusija Kijevo kryptimi paleido šimtus sparnuotųjų raketų ir „Shahed“ tipo atakos dronų, sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

„Per pastaruosius 12 mėnesių Rusija sostinės kryptimi paleido daugiau kaip 300 įvairių tipų sparnuotųjų raketų; 14 balistinių raketų; beveik 400 „Shahed“ tipo atakos dronų“, – sakė S.Popko.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Shahed-136

Ukrainos kariai sėkmingai „demobilizavo“ daug rusų karininkų. Tarp jų yra daug aukštų okupacinės kariuomenės karininkų, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas ir tinklaraštininkas Anatolijus Stefanaas „Štirlicas“.

Pasak jo pranešimo susirašinėjimo platformoje „Telegram“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos eliminavo šturmo bataliono vadą pulkininką leitenantą Michailą Fedosejevą.

Kremliui artimas Rusijos oligarchas Magomedas Musajevas savo verslo partneriams privačiuose pokalbiuose esą gyrėsi nusipirkęs visą „Forbes“ žiniasklaidos grupę, remdamasis penkiais gautais garso įrašais ir vienu vaizdo įrašu skelbia JAV leidinys „The Washington Post“.

Kai su Kremliumi susijęs magnatas Magomedas Musajevas Niujorke su draugais susirinko švęsti savo 60-ojo gimtadienio, prie pagrindinio stalo sėdėjo „Forbes Media Group“ vadovai, rašo „The Washington Post“.

Pasak birželio mėnesį vykusiame renginyje dalyvavusių žmonių, tarp besilinksminančiųjų buvo ir 28 metų amerikietis, IT bendrovių įkūrėjas Austinas Russellas, kuris neseniai paskelbė, kad vadovauja 800 mln. dolerių vertės sandoriui dėl garsios žiniasklaidos įmonės įsigijimo.

Visgi leidinio gauti garso įrašai atskleidžia, kad likus kelioms dienoms iki gimtadienio vakarėlio M.Musajevas verslo partneriams sakė, kad jis yra „Forbes“ pirkėjas ir kad sudarė savo gyvenimo sandorį.

Plačiau skaitykite ČIA.

Scanpix/Anthony Behar/Sipa /Forbes

 Po serijos Ukrainos gynybos pajėgų smūgių ir specialiųjų operacijų Kryme Rusijos kariai pusiasalyje pajuto ir suprato karinę grėsmę, todėl pradėjo savo laivų perkėlimą iš Sevastopolio įlankos į Rusijos teritoriją, apie tai interviu interneto televizijai „Apostrofa“ sakė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Vadymas Skibickis.
 
„Jie perkėlė dalį savo operatyvinio personalo, t.y. Juodosios jūros laivyno vadovavimo ir kontrolės sistemą, į Rusijos Federacijos teritoriją. Vadinasi, jie jaučia grėsmę“, – pažymėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Sevastopolis

Gynybos žvalgybos atstovas patvirtino informaciją, kad dalis laivų buvo perkelta į Novorosijską. Tačiau ten esantis nedidelis uostas, pasak V.Skibickio, negali priimti visų Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų, todėl Kremlius nusprendė šiam tikslui panaudoti okupuotą Gruzijos teritoriją. 

„Aktyvūs darbai vyksta Abchazijoje esančiame Ochamčirės mieste – rusai ten gilino gruntą, kai kuriose vietose rekonstravo uosto infrastruktūrą, kad ten galėtų bazuotis karo laivai. Bet vėlgi, tai bus nedidelė [vieta]“, – pabrėžė jis.

„Tarp okupantų kyla panika, ypač kai Rusijos kariniame jūrų laivyne pataikoma į taikinius ir prarandamas personalas. Jie supranta, kad karas atėjo į Krymo teritoriją“, – pridūrė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas.

Anot V.Skibickio, Ukrainos užduotis dėl Krymo išlieka nepakitusi.
 
„Mūsų užduotis – visiškai išlaisvinti okupuotą Krymą.  Mes iš jo nesitrauksime. Norint tai padaryti, būtina sunaikinti ten esančią okupacinę grupę“, – pabrėžė pareigūnas.
 
Raketinę įrangą gabenantys laivai išlieka pagrindiniais Ukrainos taikiniais.
 
„Norint neutralizuoti Rusijos veiklą, pirmiausia būtina sunaikinti karo laivus. Būtent šie laivai gabena sparnuotąsias raketas „Kalibr“ – jie naudojami smogti mūsų teritorijai“, – aiškino Vadymas Skibickis.

Ukraina gavo dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis

„ES finansinė parama yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių būti ekonomiškai stipriems. Apskritai ES biudžeto parama Ukrainai 2023 metais jau siekia 15 mlrd. eurų“, – pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį palūkanų išlaidų.

Europos Komisijos duomenimis, Ukraina paskolas turės grąžinti per 35 metus, pradedant 2033-aisiais.

Rusija laukė akimirkos, kai tarptautinė bendruomenė sutelks dėmesį į Izraelio ir „Hamas“ karą, kad galėtų tuo pasinaudoti ir atnaujinti puolimą Ukrainoje, prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Negalime pamiršti ir atitraukti akių nuo Ukrainos, kur padėtis nėra pati lengviausia. Matėme, kad Rusija atnaujino puolimą. Tai mums priminė, kad Rusija laukia tokių situacijų, kai mes galime būti atitraukti nuo ko nors kito ir sumažinti savo dėmesį šiems išpuoliams. Labiausiai tikiuosi, kad tęsdami finansavimą galime pasiųsti aiškią žinią, jog Europa yra pasiryžusi remti Ukrainos gynybos tikslus“, – sakė jis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pasak jo, pirmadienį pirmą kartą po ilgo laiko ES ministrai pradės diskusijas ne dėl Ukrainos, o dėl padėties Artimuosiuose Rytuose, siekdami parengti konstruktyvią ir aiškią poziciją.

G.Landsbergio teigimu, Europa turi įrodyti, jog yra svarbi sąjungininkė sprendžiant krizę, kuri taip pat susijusi su Europos saugumu ir tų pačių tarptautinės teisės principų, kuriuos ES gina Ukrainoje, apsauga.

Ministras pridūrė, kad Europa turi išmokti vienu metu reaguoti į daugelį krizių. Jo nuomone, europiečiai gali didžiuotis tuo, ką jau padarė remdami Ukrainą, tačiau jie turi reaguoti ir į kitas krizes, pavyzdžiui, Izraelio ir „Hamas“ karą arba galimą naują Armėnijos ir Azerbaidžano konfrontacijos protrūkį. Šie klausimai taip pat įtraukti į šiandien vykstančio ministrų susitikimo darbotvarkę.

„Pagal apibrėžimą Ukraina yra prioritetas, pagrindinis konfliktas. Jis vyksta mūsų pasienyje ir neabejotinai susijęs su principais, kuriuos mes giname. Šią situaciją netgi pavadinčiau XXI a. „visų konfliktų motina“. Jei sugebėsime tai išspręsti, jei sugebėsime išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir jos nepriklausomybę, galime tikėtis, kad pasaulis grįš į normalią padėtį ir stabilumą“, – pridūrė jis.

Anksčiau panašią nuomonę išreiškė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovai.

Pavojus išaugo viename Ukrainos rajone, nes Rusijos pajėgos sustiprino savo karinę jūrų grupuotę Juodojoje jūroje ir bombarduoja civilius gyventojus, skelbia Pietų gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

Jos teigimu, šiuo metu operatyvinė padėtis šiame rajone yra įtempta. Drastiškų Rusijos būklės, sudėties ir veiksmų pobūdžio pokyčių bei puolamųjų grupių formavimosi požymių nepastebėta, tačiau Juodojoje jūroje padaugėjo Rusijos raketų paleidimo įrenginių.

Konkrečiai šiuose vandenyse kovinę prievolę vykdo 6 laivai, įskaitant dvi raketas nešančias fregatas, ginkluotas 16 raketų „Kalibr“.

Vaizdas į Juodąją jūrą

„Raketų grėsmės lygis yra itin aukštas“, – teigiama spaudos tarnybos pranešime.

pranešta, kad per pastarąją parą rusai naudojo įvairių rūšių ginklus, taip siekdami padaryti kuo didesnę žalą civiliams gyventojams ir strategiškai svarbiai infrastruktūrai pietuose.

Anksčiau pranešta, kad rusai balistinėmis raketomis atakavo Chersono sritį, tikriausiai panaudodami „Iskander-M“ Bilozersko bendruomenės kryptimi.

„Užfiksuoti devyni oro smūgiai naudojant priešlėktuvines raketas X-31 ir valdomas bombas. Priešas vėl naudoja mišrių atakų taktiką, ir šį kartą jis viršijo visų ankstesnių dienų bombardavimo intensyvumą“, -rašoma pareiškime.

Pažymima, kad priešas paleido 46 valdomas aviacines bombas į gyvenvietes. Dėl smūgių buvo sužeistas vienas civilis gyventojas, keli privatūs namai buvo visiškai sugriauti, o daugiau kaip 60 apgadinta.

„Juodojoje jūroje taip pat pastebėta taktinės aviacijos veikla – dar vienas neatpažintų objektų numetimas humanitarinės laivybos koridorių, skirtų civilinei laivybai, kryptimi. Lygiagrečiai su oro antskrydžiais priešas ir toliau naudoja bepiločius orlaivius ir iš kitų tipų nepilotuojamų orlaivių mėto fragmentinius šaudmenis“, – pridurė Ukrainos gynybos pajėgos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbė žinutę, kuria sureagavo į žurnalo „Forbes Ukraine“ pranešimą, kuriame teigiama, kad Rusija 2022 m. vasario-2023 m. rugpjūčio mėn. išleido apie 167 mlrd. dolerių (157,45 mlrd. eurų) plataus masto karui prieš Ukrainą.

D.Kulebos teigimu, už šiuos pinigus Maskva visoje Rusijoje galėtų pastatyti beveik 24 000 vaikų darželių, daugiau kaip 4 500 gimdymo skyrių arba apie 17 000 mokyklų.

Jis taip pat pridūrė, kad Vladimiro Putino Rusija „yra baisiausias blogis, kokį pasaulis matė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“ ir kad Rusijos prezidentas ir kiti „Rusijos nusikaltėliai turi stoti prieš teismą už savo nusikaltimus“.

Anksčiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtoje karo apžvalgoje nurodyta, kad Rusijoje planuojama išlaidas gynybai didinti 68 proc. 

„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) pirmadienį paragino nedelsiant paleisti JAV ir Rusijos pilietybes turinčią žurnalistę Alsu Kurmashevą, Rusijos teismui nurodžius jos sulaikymą pratęsti iki gruodžio 5 dienos.

„Esame labai nusivylę šiandienos posėdžio rezultatais. Raginame nedelsiant paleisti Alsu, kad ji galėtų vėl susitikti su savo šeima“, – sakė RFE/RL prezidento pareigas einantis Jeffrey Gedminas.

A.Kurmasheva, dirbanti JAV Kongreso finansuojamo RFE/RL totorių ir baškirų redakcijoje, trečiadienį buvo sulaikyta Kazanėje, prokurorams pareiškus, kad ji neįsiregistravo kaip užsienio agentė.

Rusijos teismas pirmadienį nurodė iki gruodžio 5 dienos pratęsti Rusijos ir JAV pilietybes turinčios žurnalistės Alsu Kurmashevos suėmimą, prokurorams pareiškus, kad ji neįsiregistravo kaip užsienio agentė, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

A.Kurmasheva, dirbanti „Laisvosios Europos radijuje/Laisvės radijuje“, trečiadienį buvo sulaikyta Kazanėje.

AFP-Scanpix nuotr./ Rusijos ir JAV pilietybes turinti žurnalistė Alsu Kurmasheva

Penktadienį jos suėmimas buvo pratęstas trims dienoms.

Tai antras kartas, kai Rusijoje sulaikomas JAV žurnalistas. E.Gershkovichas kovą tapo pirmuoju nuo sovietinių laikų Vakarų žurnalistu, įkalintu Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis, jo darbdavys ir Baltieji rūmai atmeta.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto karo veiksmus prieš Ukrainą, Rusija ėmėsi precedento neturinčių priemonių prieš nepriklausomą žurnalistiką.

A.Kurmashevos darbdavys RFE/RL teigė, kad ji dirbo redaktore šios JAV Kongreso finansuojamos žiniasklaidos organizacijos totorių ir baškirų redakcijoje. 

RFE/RL teigimu, A.Kurmasheva rašė apie pastangas išsaugoti totorių kalbą, nors Rusijos valdžia pastaraisiais metais daro vis didesnį spaudimą totoriams.

Jei ji bus pripažinta kalta, jai gresia įkalinimas iki penkerių metų.

A.Kurmasheva gyvena Čekijos sostinėje Prahoje, bet gegužės 20 dieną atvyko į Rusiją dėl neatidėliotinų šeiminių reikalų, nurodė Niujorke įsikūręs Žurnalistų gynimo komitetas (CPJ).

„Užsienio agento“ etiketė, turinti tamsų sovietinių laikų atspalvį, taikoma dešimtims nepriklausomų naujienų agentūrų. „Užsienio agentai“ privalo užsiregistruoti Teisingumo ministerijoje.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pertvarkė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovybę, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Teigiama, kad prezidentas paskyrė Andrijų Švecą SBU Vyriausiojo tyrimų departamento vadovu, Tamarą Paškovską – SBU Personalo departamento vadove, o Andrijų Padalką – SBU Ekonominės paramos departamento vadovu.

V.Zelenskis taip pat atleido Anatolijų Sandurskį iš SBU vadovo pavaduotojo pareigų.

Stopkadras/Volodymyras Zelenskis

Be to, jis atleido Volodymyrą Petryčenką iš SBU Donecko ir Luhansko sričių vyriausiosios valdybos viršininko pareigų. Tačiau jis liks dirbti specialiojoje tarnyboje naujose pareigose.

Prezidentas taip pat atleido Anatolijų Denisenką iš SBU biuro Vinicos srityje vadovo pareigų. Į jo vietą paskirtas V.Petryčenka.

Praėjusį kovą V.Zelenskis pakeitė kelis SBU vadovus regionuose. Visų pirma pertvarkos pradėtos vykdyti Zaporižios ir Sumų regionuose.

Rugpjūčio pabaigoje prezidentas atleido Jevheną Borzovą iš SBU Užkarpatės srities biuro vadovo pareigų, o Ihorį Faradževą – iš SBU Personalo departamento vadovo pareigų.

Chersone teisėsaugos pareigūnai neutralizavo Rusijos saugumo agentūros „pogrindį“, kuris buvo atsakingas už į miesto gyvenamuosius namus leidžiamas raketas ir vykdomus oro antskrydžius.

Anot Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centro, buvo surengta daugiapakopė specialioji operacija, kurios metu buvo neutralizuota Rusijos „pogrindžio“ kuopelė. Per operaciją buvo sulaikyti visi trys priešiškos grupuotės nariai, susiję su artilerijos ir raketų bei bombų atakomis prieš miestą. 

Ukrainos saugumo tarnyba/ „Telegram“/Ukrainos saugumo tarnybos operacija

„Šių metų rugsėjo pabaigoje okupantai savo koordinatėmis visiškai sunaikino du privačius namus regioniniame centre ir dar penkis apgadino. Dėl priešiško apšaudymo apie 10 civilių gyventojų patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų“, – sakoma pareiškime.

Tyrimo duomenimis, šio vietinio antiukrainietiško pogrindžio organizatorius ir lyderis buvo buvęs verslininkas, kuris, užėmus miestą, perėjo į Rusijos pusę. Visų pirma jis įsidarbino „meistru“ okupaciniame „Rusijos Federacijos Chersono geležinkelyje“, kur atliko technologinius traukinių su agresoriaus šalies karine technika judėjimo darbus. Vėliau jis pateko į Rusijos saugumo akiratį ir sukurė informatorių grupę, į kurią įtraukė kitus prorusiškus miesto gyventojus.

Pasak tyrimo, vienas iš šių užverbuotųjų dalyvavo filmuojant inscenizuotus siužetus Kremliaus propagandos kanalui "RIA Novosti“ laikinai okupavus Chersoną.

Spaudos centras teigė, kad grupuotės nariai iš karto pradėjo nustatinėti pastatų ir piliečių gyvenamosios vietos Chersone koordinates. Be to, išdavikus domino pagrindiniai Ukrainos gynėjų dislokacijos taškai ir judėjimo maršrutai mieste ir jo apylinkėse.

„Gauta informacija agresoriui buvo perduodama per anoniminius pasiuntinius. Užpuolikams žvalgybinė informacija buvo reikalinga masinėms atakoms prieš išlaisvintą miestą, naudojant raketas, valdomas aviacines bombas, patrankų artileriją ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas“, – aiškinama Ukrainos saugumo tanrybos pranešime.

Rusijos pajėgos apšaudė bendrovės DTEK šiluminę elektrinę. Teigiama, kad įranga buvo smarkiai apgadinta, skelbiama bendrovės pranešime.

„Praėjusią naktį, spalio 22 d., dėl apšaudymo buvo apgadinta viena iš DTEK šiluminių elektrinių“, – rašoma susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Bendrovės teigimu, laimei, nukentėjusiųjų nebuvo.

„Per išpuolį smarkiai apgadinta bendrovės įranga. Nutraukus apšaudymą, energetikai pradėjo šalinti jo padarinius“, – priduriama pareiškime.

Pirmasis DTEK elektrinės apšaudymas įvyko likus trims dienoms iki plataus masto karo pradžios. 2023 m. gegužės mėn. duomenimis, nuo 2022 m. rugsėjo mėn. bendrovės „DTEK Energy“ šiluminės elektrinės buvo apšaudytos 33 kartus.

Negana to, spalio pradžioje Rusijos kariai užpuolė sandėlį su DTEK medžiagomis Dnipro srityje.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą Tauridės sektoriuje nukovė daugiau kaip 500 rusų kovotojų, pareiškė Tauridės gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro operatyvinė tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“.

Teigiama, kad Tauridės sektoriuje rusai toliau bando apsupti Avdijivką, tačiau Ukrainos kariai laikosi tvirtai.

VIDEO: Ukrainos gynėjai naikina rusų techniką prie Avdijivkos

Ukrainos gynėjai naikina rusų techniką prie Avdijivkos

Be to, nesėkmingi buvo priešo puolamieji veiksmai Keramiko, Stepovės, Avdijivkos, Tonenkės, Opytnės ir Nevelsko rajonuose – atremta daugiau kaip 20 priešo atakų. Rusijos pajėgos taip pat vykdė nesėkmingas puolimo operacijas Marjinkos, Pobedos ir Novomykhailivkos vietovėse – atremtos 24 priešo atakos.

Šachtarsko ir Zaporožės kryptimis ukrainiečių gynėjai atrėmė užpuolikų puolimą Prečistovkos, Zolota Nivos, Verbovės ir Robotynės vietovėse.

Tuo pat metu Melitopolio sektoriuje vykdoma puolamoji operacija, kuria siekiama išsekinti priešą palei visą fronto liniją ir gynybos gilumoje.

„Mūsų raketų paleidėjai ir artileristai per pastarąją parą atliko 1425 ugnies užduotis. Bendri priešo nuostoliai siekė 515 žmonių. Sunaikinta 30 vienetų priešo karinės technikos“, – sakoma pranešime.

Konkrečiai buvo sunaikinti 9 tankai, 6 šarvuotos kovos mašinos, 2 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos mašina, 5 bepiločiai orlaiviai, 5 transporto priemonės ir 2 specialiosios technikos vienetai.

„Be kita ko, ten yra Perojėdo elektroninės kovos stotis. Tai naujausias Rusijos kūrinys, skirtas kovai su bepiločiais kamikadzėmis“, – rašoma pranešime.

Iš viso priešas atliko 30 oro smūgių. Per naktį Avdijivkos sektoriuje nukrito 25 valdomos aviacinės bombos.

„Iš viso Tauridės sektoriuje priešas kovėsi 57 koviniuose susirėmimuose ir atliko 922 artilerijos atakas“, – sakoma pranešime.

2024 m. Rusijos išlaidos gynybai sudarys apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo pat metu išlaidos švietimui ir sveikatos apsaugai bus įšaldytos 2023 m. lygyje, o tai reiškia, kad jos realiai sumažės dėl infliacijos, naujausioje apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Pasak britų žvalgybos, Rusijos siūlomame 2024 m. valstybės biudžete planuojamos gynybos išlaidos, palyginti su 2023 m. biudžetu, numatomos padidinti apie 68 proc. 

Tuo pačiu metu Rusijos Federacija turės skirti daugiau lėšų mokėjimams ir sveikatos priežiūros išlaidoms finansuoti, kurios skirtos vis didesniam sužeistųjų ir žuvusių karių šeimų skaičiui.

„Daugiau nei pusė karių, patyrusių gana sunkius sužeidimus, reikalaujančius ilgalaikio gydymo, neteko galūnių, o kas penktam iš jų reikia amputuoti viršutines galūnes“, – teigė analitikai, cituodami Rusijos darbo ministro pavaduotojo Aleksejaus Vovčenkos žodžius.

Ekspertai pažymėjo, kad padidėjusios karinės išlaidos sukels infliacinį spaudimą Rusijoje. Nuolatinis karinių išlaidų didinimas taip pat didins finansinį spaudimą Rusijos įmonėms.

„Bet koks reikšmingas karinių išlaidų mažinimas ateityje greičiausiai pašalins pagrindinį Rusijos ekonominės veiklos variklį, kuriam taikomos sankcijos“, – mano ekspertai.

Nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. Rusija planavo mobilizuoti iki milijono rusų karui prieš Ukrainą. Kremlius rėmėsi rangovais ir kaliniais, kuriuos įdarbino Rusijos gynybos ministerija.

2023 m. rugsėjo 28 d. paaiškėjo, kad 2024 m. Rusija padidins išlaidas karui beveik 70 proc. 

Ukrainos kariuomenėje yra suburtas Sibiro batalionas, o į jį įstoję jakutai ir buriatai tikina, kad savo tautiečius, kariaujančius Rusijos kariuomenėje, jie laiko nebe broliais, o mankurtais, kuriems išplautos smegenys. Apie Sibiro bataliono karius pasakoja estų leidinys „Postimees“.

Kare prieš Ukrainą Rusijos kariuomenėje kariauja daug jakutų ir buriatų iš Sibiro. Kovodami už Ukrainą Genadijus Mangatajevas ir Saido Chomusas nori parodyti, kad ne visi jakutai ir buriatai yra atsidavę kovotojai už Rusiją.

„Jie nebėra mano tėvynainiai, jei kovoja už Rusijos pasaulį, – sako iš Buriatijos į Ukrainą pabėgęs 29 metų Genadijus Mangatajevas. – Rusijos valdžia naikina mūsų kultūrą. Kaip galima už juos kovoti?“

„Jie bailiai ir išdavikai“, – priduria Saido Chomusas (34 m.), atvykęs iš Jakutijos kovoti už Ukrainą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Dmitri Kotjuh/„Postimees“ nuotr./Genadijus Mangatajevas ir Saido Chomusas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 870 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė daugiau nei 294,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo numušta 12 tankų, 22 šarvuotosios transporto priemonės, 25 artilerijos sistemos, 2 priešlėktuvinės raketų sistemos, 15 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų, 7 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainog gynėjai taip pat numušė 6 bepiločius orlaivius, vieną sparnuotąją raketą.

Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadovybė paskelbė, kad praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino visus rusų paleistus oro taikinius – 13 bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“, 1 valdomą raketą X-59 ir dar vieną atakos bepilotį orlaivį (tipas nenustatytas).

Teigiama, kad Rusijos pajėgos atakavo iš pietų (Čaudos kyšulys, Krymas), siuntė juos įvairiomis kryptimis – į pietinius, rytinius ir centrinius Ukrainos regionus, o priešlėktuvinė gynyba veikė bepiločių atakos orlaivių maršrute.

Tuo pat metu iš lėktuvo Su-34 iš laikinai okupuotos Zaporižios srities teritorijos oro erdvės buvo paleista raketa X-59, o nenustatyto tipo bepilotis orlaivis, kaip įtariama, buvo paleistas nuo šiaurinės sienos.

„Dėl sėkmingo priešlėktuvinių raketinių dalinių, mobiliųjų ugnies grupių, Karinių oro pajėgų aviacijos, bendradarbiaujant su Ukrainos gynybos pajėgų priešlėktuvine gynyba, kovinio darbo visi oro taikiniai buvo sunaikinti“, – sakoma pranešime.

Praėjusią naktį oro pavojaus signalas aidėjo Dnipropetrovsko, Kirovohrado, Mykolajivo, Chersono ir Čerkasų srityse.

Raketų pavojus taip pat buvo paskelbtas Donecko ir Zaporižios srityse.

Pranešta, kad devyni dronai „Shahed-136/131“ buvo numušti virš Odesos srities ir vienas – virš Dnipro srities.

Pirmadienio naktį per oro antskrydį Odesoje buvo girdimi sprogimai, priešlėktuvinė gynyba suveikė, pranešė „Ukrainska Pravda“.

„Mūsų kariams pavyko sunaikinti keletą priešo dronų“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos savanorių armijos „Pietūs“ atstovas Serhijus Bratčiukas, remdamasis kariuomenės informacija.

„Preliminariais, Pietų gynybos pajėgų duomenimis, naktį virš Odesos srities buvo sunaikinti devyni „Shahedai“, – rašė jis.