Svarbiausios naujienos
- Iš Ukrainos – prieštaringi pranešimai apie kariuomenės vado likimą.
- V.Zelenskis prakalbo apie priešlėktuvinės gynybos stiprinimą žiemai.
- Ukraina 62 proc. didina ginklų gamybą: įvardijami svarbiausi prioritetai.
- Susprogus kolegos padovanotai granatai žuvo gimtadienį šventęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado V.Zalužno padėjėjas.
- Baltijos jūroje pažeistas Rusijos povandeninis telekomunikacijų kabelis
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos gynybos ministras apie paskleistas melagingas žinias: bandoma skaldyti Ukrainos visuomenę
21:40
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sureagavo į melagingas žinias apie tariamą vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno „atsistatydinimą“.
„Dėl dar vienos vieno iš deputatų informacijos. Kai kurie nesąžiningi politikai šiandien bando suskaldyti Ukrainos visuomenę – tai ne ką geriau nei tai, ką daro Rusijos propagandistai“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Ministras pažymėjo, kad informacinis karas yra sudedamoji Rusijos agresijos prieš Ukrainą dalis.
„Neturėtumėte tapti jo pėstininkais, o juo labiau pagalbininkais. Šiandien visi šalies gyventojai turėtų sutelkti dėmesį į gynybos klausimus ir daryti viską, kad sustiprintų mūsų valstybę“, – pažymėjo R.Umerovas.
Antradienį Ukrainos Rados deputatas Volodymyras Arjevas, remdamasis „patikimu šaltiniu“, išplatino informaciją, kad R.Umerovas neva įteikė vyriausiojo vado štabui pasiūlymą dėl V.Zalužno atleidimo iš pareigų. Jo pranešimą perėmė Rusijos kanalai. Vėliau V.Arjevas pareiškė, kad ištrynė ankstesnę žinutę, nurodydamas „daug kitų šaltinių“, kurie, pasak jo, paneigia kito „šaltinio“ teiginius.
Žiniasklaida, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėju Serhijumi Leščenka, informaciją apie siūlymą atleisti paneigė. Šį incidentą jis pavadino informacinio karo, kurį „Petro Porošenkos partija vykdo prieš savo valstybę“, pavyzdžiu.
Kremlius savo propagandai uždėjo apynasrį: apie tai galima kalbėti tik gerai arba tylėti
23:38
Į tėvynę grįžus Rusijos piliečiams, dalyvavusiems kare Ukrainoje, padaugėjo sunkių nusikaltimų, tačiau valdžia stengiasi nuslėpti šią informaciją ir draudžia apie tai pasakoti propagandinei žiniasklaidai, „kad žmonės nebijotų“. O ypač sunkūs nusikaltimai tęsiasi.
Rusijos propagandinė žiniasklaida ir Vladimiro Putino režimą palaikanti privati žiniasklaida šį rudenį iš Rusijos prezidento administracijos gavo naujas darbo organizavimo gaires.
Šį kartą propagandos mašinai nurodyta neskelbti naujienų apie smurtinius nusikaltimus, kuriuos įvykdė iš karo Ukrainoje grįžę kariai. Ypač uždrausta kalbėti apie buvusius kalinius, kurie už dalyvavimą kare sulaukė bausmių nurašymo.
Nauji nurodymai propagandai
Apie naujas gaires Rusijos nepriklausomam žiniasklaidos kanalui „Meduza“ papasakojo du režimo valdžiai artimi šaltiniai. Jie pabrėžia, kad anksčiau tokių gairių nebuvo.
Ukrainos gynybos ministras apie paskleistas melagingas žinias: bandoma skaldyti Ukrainos visuomenę
21:40
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sureagavo į melagingas žinias apie tariamą vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno „atsistatydinimą“.
„Dėl dar vienos vieno iš deputatų informacijos. Kai kurie nesąžiningi politikai šiandien bando suskaldyti Ukrainos visuomenę – tai ne ką geriau nei tai, ką daro Rusijos propagandistai“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Ministras pažymėjo, kad informacinis karas yra sudedamoji Rusijos agresijos prieš Ukrainą dalis.
„Neturėtumėte tapti jo pėstininkais, o juo labiau pagalbininkais. Šiandien visi šalies gyventojai turėtų sutelkti dėmesį į gynybos klausimus ir daryti viską, kad sustiprintų mūsų valstybę“, – pažymėjo R.Umerovas.
Antradienį Ukrainos Rados deputatas Volodymyras Arjevas, remdamasis „patikimu šaltiniu“, išplatino informaciją, kad R.Umerovas neva įteikė vyriausiojo vado štabui pasiūlymą dėl V.Zalužno atleidimo iš pareigų. Jo pranešimą perėmė Rusijos kanalai. Vėliau V.Arjevas pareiškė, kad ištrynė ankstesnę žinutę, nurodydamas „daug kitų šaltinių“, kurie, pasak jo, paneigia kito „šaltinio“ teiginius.
Žiniasklaida, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėju Serhijumi Leščenka, informaciją apie siūlymą atleisti paneigė. Šį incidentą jis pavadino informacinio karo, kurį „Petro Porošenkos partija vykdo prieš savo valstybę“, pavyzdžiu.
Ukrainos gynėjų aviacija sudavė 17 smūgių
20:57
Per dieną Ukrainos gynėjų aviacija sudavė 17 smūgių teritorijoms, kuriose buvo sutelktas rusų okupantų personalas ir technika. Apie tai vakariniame pranešime pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Per dieną gynybos pajėgų aviacija atliko 17 smūgių į rajonus, kuriuose sutelktas personalas, ginkluotė ir karinė technika, ir keturis smūgius į priešo priešlėktuvinių raketų sistemas“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime.
Generalinis štabas taip pat informavo, kad raketinių pajėgų daliniai smogė šešiems artilerijos ginklams, dviem kontrolės punktams, degalų ir tepalų sandėliui, vietovei, kurioje buvo sutelktas personalas, ginklai ir karinė įranga, priešlėktuvinės gynybos sistemai, dviem radiolokacinėms stotims ir priešo elektroninės kovos stočiai.
Be to, pažymima, kad Rusija surengė tris raketinius ir 35 oro smūgius, taip pat atliko 30 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves. Buvo sunaikinti ir apgadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.
Rusija nuteisė keturis į nelaisvę paimtus Ukrainos karius
20:09
Rusijos okupacinis teismas antradienį Rytų Ukrainoje skyrė ilgas įkalinimo bausmes dar keturiems į nelaisvę paimtiems ukrainiečių kariams už įtariamą smurtą prieš civilius gyventojus per praėjusių metų mūšį dėl Mariupolio.
Prie Azovo jūros esantis Mariupolis atiteko Rusijos pajėgoms po to, kai praėjusį pavasarį per mėnesį trukusią apgultį buvo beveik sulygintas su žeme, ir nuo to laiko jį yra užėmusi Rusijos kariuomenė.
Pernai Rusijai perėmus Mariupolio kontrolę, į nelaisvę pateko tūkstančiai ukrainiečių kovotojų. Kai kurie iš jų buvo išsiųsti į Rusiją arba teisiami Maskvos remiamų teismų okupuotoje Rytų Ukrainoje.
Maskvos tyrimų komitetas pranešė, kad trys Ukrainos tankų bataliono kariai – Aleksejus Kovalas, Andrijus Čumakas ir Valerijus Federovičius – buvo nuteisti kalėti 26 metus.
Okupuotoje Donecko srityje jie buvo pripažinti kaltais dėl šiurkštaus elgesio su civiliais gyventojais Mariupolyje.
Rusija kaltina Ukrainą apšaudžius Donecką: esą žuvo 6 žmonės
19:42
Rusija apkaltino Ukrainos pajėgas apšaudžius Donecką Ukrainos rytuose, esą žuvo šeši žmonės, antradienį socialiniuose tinkluose pranešė okupacinės valdžios paskirtas meras.
„Buvo tiesiogiai smogta į Darbo ir socialinės apsaugos tarnybos pastatą ir įgriuvo perdangos. Žuvo šeši žmonės“, – sakė pareigūnas Aleksejus Kulemzinas, remdamasis preliminariais pranešimais.
Į Rumuniją išsiųsti pirmieji F-16 naikintuvai ukrainiečių pilotams apmokyti
18:32
Nyderlandai antradienį išsiuntė pirmuosius penkis naikintuvus F-16 į Rumunijos oro pajėgų bazę, kur jie bus naudojami Ukrainos ir Rumunijos pilotams apmokyti, pranešė Nyderlandų gynybos ministerija.
Rugpjūtį Jungtinės Valstijos patvirtino Nyderlanduose ir Danijoje pagamintų JAV karinių lėktuvų perdavimą Ukrainai, kad sustiprintų Kyjivo sovietinių laikų oro pajėgas kare su Rusija.
Tačiau lėktuvai skraidys tik NATO oro erdvėje, sakoma ministerijos pranešime.
„Rumunijos mokymo centras pirmiausia lėktuvus panaudos samdomų instruktorių kvalifikacijos kėlimo kursuose. Po to bus vykdomi pilotų mokymai“, – teigiama pranešime.
Lėktuvus prižiūrės JAV įsikūrusi jų gamintoja „Lockheed Martin“, kuri taip pat rengs mokymus.
Iš viso Nyderlandai mokymams skirs nuo 12 iki 18 F-16 naikintuvų.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Kyjivo sąjungininkus aprūpinti ukrainiečių kariuomenę tolimojo nuotolio raketomis ir naikintuvais, kad būtų galima išeiti iš aklavietės fronto linijoje.
Ukraina keičia karybos istoriją: sunaikino dar į laivyną nepriimtą Rusijos laivą
18:11
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė karių pastangomis ir darbu, kai jie laikinai okupuotame Kryme sugebėjo Kerčės laivų statykloje sunaikinti didelį Rusijos laivą „Askold“. Jis, kaip teigiama, gali gabenti raketas.
Gynybos specialistai išskyrė, jog toks atvejis karybos istorijoje yra unikalus.
Anksčiau pranešta, kad lapkričio 4 d. Ukrainos gynybos pajėgos, smogusios Krymo pusiasalyje, smarkiai apgadino rusų raketinę korvetę, buvusią Kerčės laivų statyklos „Zaliv“ teritorijoje, ir padarė žalos jūrų infrastruktūrai.
Pasak naujienų portalo „Defense Express“, viešai paskelbtos filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuotas laivo apgadinimo mastas, analizė atskleidžia, kad rusams gali prireikti šį laivą rekonstruoti „nuo nulio“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš Ukrainos – prieštaringi pranešimai apie kariuomenės vado likimą
16:55 Atnaujinta 17:02
Skelbiama, kad Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas neva pateikė pasiūlymą atleisti kariuomenės vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną, skelbia Ukrainos Rados deputatas Volodymyras Arjevas.
„Gynybos ministras R.Umerovas pateikė pasiūlymą atleisti iš pareigų“, – sakoma pareiškime.
Tačiau vėliau parlamento narys ištrynė savo žinutę ir pasakė, kad gavo priešingą informaciją.
Žiniasklaida, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėju Serhijumi Leščenka, informaciją apie siūlymą atleisti paneigė. Šį incidentą jis pavadino informacinio karo, kurį „Petro Porošenkos partija vykdo prieš savo valstybę“, pavyzdžiu.
Praeitą savaitę žurnalui „The Economist“ publikavus V.Zalužno esė ir interviu apie karą Ukrainoje, kurį jis įvertino kaip aklavietę, pasaulio žiniasklaidos žvilgsnis nukrypo į Kyjivą.
Spėjama, kad tarp V.Zalužno ir prezidento Volodymyro Zelenskio jau kurį laiką tvyro įtampa. Negana to, šalies vadovas praeitą savaitę pamynė Ukrainos kariuomenės vado autoritetą atleisdamas specialiųjų operacijų vadą Viktorą Chorenką.
Lenkijos viceministras: ginčas dėl istorijos gali užkirsti kelią Ukrainos stojimui į ES
16:27
Kyjivo ir Varšuvos ginčas dėl kruvinų Antrojo pasaulinio karo įvykių gali užkirsti kelią Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, antradienį pareiškė lenkų užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis.
Ultranacionalistinė Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN) kaltinama prieškario Rytų Lenkijos Voluinės ir Rytų Galicijos regionuose – šiandien tai Vakarų Ukrainos dalis – 1943–1944 metais išžudžiusi apie 100 tūkst. lenkų.
Šios žudynės vis dar meta šešėlį ant Kyjivo ir Varšuvos santykių, nepaisant glaudžių abiejų šalių ryšių po praėjusių metų vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Ši Antrojo pasaulinio karo tragedija vadinama Voluinės žudynėmis.
P.Jablonskis pabrėžė, kad ginčas dėl Varšuvos reikalavimų ekshumuoti žudynių aukas turi būti išspręstas, jei Lenkija nori būti Ukrainos sąjungininke ES.
Interviu privačiai radijo stočiai „Radio Zet“ P.Jablonskis gynė vyriausybės poziciją dėl ekshumacijos.
„Ekshumacijos pirmoje vietovėje, dėl kurios vyko derybos [su Ukraina], jau prasidėjo (...) Iš tikrųjų tai nėra Voluinė, tai kita dalis, bet jie taip pat yra Ukrainos sukilėlių armijos aukos“, – sakė viceministras.
Atsakydamas į pastabą, kad tai tik paieškos operacija ir kad dar nėra sutikimo dėl ekshumacijos, P.Jablonskis teigė, jog šiuo metu dirbama, kad tai būtų padaryta kuo greičiau.
„Mūsų nuomone, neišsprendus šio klausimo – ir daugelis ukrainiečių tai jau supranta – Ukraina negali svajoti apie stojimą į Europos Sąjungą“, – pareiškė jis.
„Neabejotinai pabrėšime, kad neišsprendus šio klausimo ilgalaikis susitaikymas su Ukraina negalimas“, – pridūrė P.Jablonskis.
Ukrainos pareigūnas įvardijo, kas trukdo rusams vėl pulti Avdijivką
14:52
Rusijos kariai galimai yra pasirengę trečiajai Avdijivkos puolimo bangai Donecko srityje, tačiau oro sąlygos jiems neleidžia panaudoti karinės technikos, nacionalinio teletilto eteryje sakė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
„Trečioji banga tikrai bus. Priešas persigrupavo po antrosios nesėkmingos jų puolimo bangos. Jie traukė technikos ir personalo rezervus. Greičiausiai jie pasirengę trečiajai bangai, tačiau oro sąlygos neleidžia jiems panaudoti technikos, nes jau beveik savaitę smarkiai lyja, dirvožemis labai sunkus, o technika negali važiuoti tokiu gruntu“, – aiškino jis.
Tačiau, pasak V.Barabašo, rusų puldinėjimas nesiliauja nei dieną, nei naktį.
„Didžiąja dalimi, žinoma, jie daugiau dėmesio skiria šiaurinei miesto daliai“, – pridūrė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas.
Spalio mėnesį Rusijos pajėgos suintensyvino Avdijivkos puolimą. Jie apšaudo miestą ir gretimas gyvenvietes. Tai, pasak V.Barabašo, yra didžiausias šios vietovės puolimas nuo 2014 m.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja, kad nuo spalio 10 d. rusų nuostoliai prie Avdijivkos siekia 6 500 žmonių.
Antradienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, užfiksuotą Avdijivkoje jiems aptikus rusų būrio įtvirtinimus gynybinėje linijoje.
Nyderlandai jau nusiuntė pirmuosius F-16 į Rumuniją Ukrainos pilotams apmokyti
14:39
Antradienį Nyderlandai į Rumuniją išsiuntė pirmuosius penkis naikintuvus F-16 Ukrainos pilotams apmokyti, skelbia leidinys „The Guardian“.
Nyderlandai iš viso perduos 12-18 F-16, kurie bus naudojami naujame Europos F-16 mokymo centre Rumunijoje, kuris netrukus bus atidarytas.
Nyderlandai taip pat pažadėjo kartu su Danija, Norvegija ir Belgija tiekti Ukrainai F-16, kurie bus naudojami kovinėse operacijose.
Anksčiau leidinys „Politico“ pažymėjo, kad ukrainiečių pilotai pradėjo mokytis skraidyti F-16 naikintuvais Jungtinėse Valstijose. Pasak straipsnio, spalio 25 d. ukrainiečių pilotai pradėjo skraidyti F-16 lėktuvais. Prieš tai jie buvo mokomi treniruokliais, skrydžio simuliatoriais, kurie visiškai atkuria pilotų kabiną.
Tuo tarpu spalio 22 d. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad Ukrainos pilotai netrukus iš treniruoklių pereis prie tikrų F-16 naikintuvų. Tačiau juos lydės instruktoriai.
Ukrainos sąjungininkai paskelbė apie aviacijos koalicijos, kuri aprūpins šalį moderniais naikintuvais, įskaitant F-16, sukūrimą. Koalicijai vadovauja Nyderlandai ir Danija. Ukraina iš Danijos ir Nyderlandų gaus mažiausiai 61 lėktuvą.
V.Zelenskis prakalbo apie priešlėktuvinės gynybos stiprinimą žiemai
14:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo apie Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimą žiemai. Papildomos NASAMS sistemos iš partnerių buvo perduotos kovinei tarnybai, sakė valstybės vadovas per kasdienį konferencinį pokalbį, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Prezidentas šių sistemų atvežimą pavadino „savalaikiu priešlėktuvinės gynybos stiprinimu žiemai“. Jis taip pat išklausė pranešimus apie šaudmenų, transporto priemonių ir įrangos atvežimą per pastarąją parą.
Be to, kariškiai V.Zelenskiui pranešė apie karines operacijas Kupjansko, Bachmuto, Avdijivkos ir pietų kryptimis, o žvalgyba – apie padėtį laikinai okupuotose teritorijose ir Juodosios jūros regione.
Dabar Ukraina ruošiasi žiemai ir kitiems Rusijos smūgiams energetikos infrastruktūrai. Visų pirma diplomatai stengiasi aprūpinti Ukrainą naujais ginklais, kad sustiprintų jos oro gynybą.
Kaip pažymėjo karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, Rusija šiuo metu kaupia raketų atsargas, todėl gynybos pajėgos turėtų pasiruošti tam tikroms atakų prieš kritinę infrastruktūrą, karinius ir strateginius objektus grėsmėms.
ES smerkia incidentą, kai rusų kariai nušovė civilį Sakartvelo pilietį
13:39
Europos Sąjunga antradienį pasmerkė incidentą, kai rusų kariai netoli Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono, kurį Rusija kontroliuoja nuo invazijos 2008 metais, nušovė civilį kartvelą.
„ES griežtai smerkia rusų pasieniečių įvykdytus [vieno] Sakartvelo piliečio nužudymą ir kito sulaikymą Kirbalio [kaime]. Raginame [jį] tuojau pat paleisti“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Rusijos kariškių buvimas okupuotuose Sakartvelo separatistiniuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose yra neteisėtas“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija išstojo iš Šaltojo karo laikų sutarties ir dėl to kaltina JAV bei jų sąjungininkes
13:38
Rusija antradienį, praėjus daugiau nei aštuoneriems metams po to, kai paskelbė ketinanti pasitraukti iš svarbios Šaltojo karo laikų saugumo sutarties, oficialiai užbaigė išstojimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Tai įvyko po to, kai abeji Rusijos parlamento rūmai pritarė prezidento Vladimiro Putino pasiūlytam įstatymo projektui, kuriuo negaliojančia paskelbiama Sutartis dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE). V. Putinas įstatymą pasirašė šių metų gegužę.
Sutartis, kuria buvo siekiama užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų, buvo pasirašyta 1990-ųjų lapkritį, tačiau iki galo ratifikuota tik po dvejų metų. Tai viena iš keleto svarbių Šaltojo karo laikų Rusijos ir JAV sutarčių, pastaraisiais metais nustojusių galioti.
2007 metais Rusija sustabdė savo dalyvavimą, o 2015 metais paskelbė ketinanti visiškai pasitraukti iš CFE.
2022-ųjų vasarį Maskva pasiuntė šimtus tūkstančių Rusijos karių į kaimyninę Ukrainą, kuri taip pat ribojasi su NATO narėmis Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Vengrija.
Antradienį ministerija pranešė, kad oficialaus pasitraukimo iš CFE procesas baigtas. Dėl pasitraukimo Maskva kaltina JAV ir jų sąjungininkes bei Vakarų neva destruktyvią poziciją sutarties atžvilgiu.
„Palikome atviras duris dialogui dėl būdų, kaip atkurti įprastinės ginkluotės kontrolės gyvybingumą Europoje, – sakoma pranešime. – Tačiau mūsų oponentai šia galimybe nepasinaudojo.“
Pareiškime taip pat teigiama, kad net formalus sutarties išsaugojimas tapo nepriimtinas esminių Rusijos saugumo interesų požiūriu, nurodant įvykius Ukrainoje ir NATO pastarojo meto plėtrą.
Kyjivas sako laukiantis protestuojančių lenkų transporto įmonių reikalavimų
11:59
Ukraina antradienį sakė kol kas negavusi jokių oficialių reikalavimų iš lenkų transporto kompanijų, blokuojančių tris svarbias sienos perėjas ir taip protestuojančių prieš esą nesąžiningą ukrainiečių konkurenciją.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga panaikino leidimų Ukrainos transporto bendrovėms įvažiuoti į bloką sistemą.
Lenkijos įmonių teigimu, dėl tokio žingsnio į šį sektorių plūstelėjo ir jų pelną sumažino konkurentai iš Ukrainos.
Pirmadienį kelios dešimtys transporto įmonių savininkų užblokavo tris pagrindinius Lenkijos sienos su Ukraina perėjimo punktus.
„Iki šios dienos oficialūs lenkų vežėjų reikalavimai nebuvo perduoti jokiam ukrainiečių atstovui“, – nurodė Ukrainos atstatymo ministerija.
Ji nurodė supratusi, kad lenkų vežėjai nori grįžti prie atskirų leidimų ukrainiečių sunkvežimiams sistemos, bet tokią informaciją susirinkusi tik iš žiniasklaidos ir socialinių tinklų.
„Jei būtų oficiali ir pagrįsta partnerių lenkų pozicija, mes būtume pasirengę konstruktyviam dialogui“, – sakoma pareiškime.
Lenkų vežėjai taip pat skundžiasi dėl ilgų procedūrų grįžtant iš Ukrainos į Lenkiją.
Ukraina nurodė, kad protestas kenkia abiem šalims.
Ukrainai kariaujant su ją užpuolusia Rusija, Lenkija yra viena tvirčiausių Kyjivo rėmėjų, tiekia ukrainiečiams ginklus ir priima ukrainiečių pabėgėlius.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais įtampą tarp šių kaimynių kelia keli ginčai, įskaitant nesutarimus dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.
Įkalintas I.Girkinas pranašauja Rusijos kariuomenės „moralinį žlugimą“
11:43
Karo nusikaltėliu ir teroristu laikomas Igoris Girkinas-Strelkovas, kuris yra suimtas už Rusijos valdžios kritiką, net iš sulaikymo centro negaili kritikos Kremliui dėl didėjančių problemų Rusijos kariuomenėje. Laišką, kuriame I.Girkinas kalba apie savo šalies pajėgų „moralinį žlugimą“, paskelbė jo žmona.
Anot I.Girkino, kuris pats turi karinės patirties taip vadinamos Donecko Liaudies Respublikos pajėgose, šiam karui yra būdingas nuolatinis Rusijos ginkluotųjų pajėgų padėties Ukrainoje blogėjimas.
„Nepaisant iš esmės sėkmingo Ukrainos pajėgų puolimo atrėmimo vasaros-rudens kampanijos metu, Rusijos ginkluotosios pajėgos ir toliau demonstruoja vis didesnį silpnumą (palyginti su priešo galimybėmis)“, – rašė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija į Jevpatoriją siunčia įrangą karinei technikai remontuoti
11:42
Partizanų judėjimas „Atesh" užfiksavo, kad per Tovarnos geležinkelio stotį Jevpatorijoje buvo perduotas ešelonas specialiosios įrangos.
„Tarp įdomių dalykų yra REM-CL, kuris skirtas atlikti remontą, padėti vairuotojams atlikti techninę priežiūrą ir evakuoti kariuomenės transporto priemones“, – sakoma susirašinėjimo platformoje „Telegram“ publikuotame pranešime.
Pasak partizanų, Ukrainos gynybos pajėgos sistemingai išveda iš rikiuotės Rusijos karinę techniką, todėl rusai vis dažniau gabena įvairias priemones, kad suremontuotų tai, kas liko.
Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos oro gynybos sistemos vietai netoli Jevpatorijos laikinai okupuotame Kryme, o tai gali reikšti, kad Rusijos oro gynybos pajėgos nepasirengusios atremti ukrainiečių atakų.
Be to, Rusija prie fronto linijos dislokavo retų tipų daugkartinio paleidimo raketų sistemas. Sistemų „Grad-1“ iškrovimą užfiksavo partizanai laikinai okupuotoje Jevatorijoje. Rusijos kariai taip pat įsirengė šaudymo pozicijas prie pat Jevpatorijos paplūdimių.
Didžiulis sprogimas prie Taganrogo oro uosto Rusijoje
11:28
Antradienio rytą Rusijos Taganrogo mieste netoli oro uosto įvyko galingas sprogimas, skelbia vietos kanalai susirašinėjimo platformoje „Telegram“, kuriuos cituoja naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Pasak gyventojų, Taganrogo pakraštyje įvyko galingas sprogimas, kurio metu "drebėjo namai, langai ir žemė“.
Pranešama, kad sprogimas įvyko netoli oro uosto. Internete buvo paskelbta filmuota medžiaga iš įvykio vietos, kurioje matyti dūmai.
Pastaruoju metu Rusijoje vis dažniau pasitaiko sprogimų ir gaisrų, taip pat pranešimų apie oro gynybos operacijas ir „dronų atakas“.
Spalio 19 d. ryte Rostove prie Dono (Rusija) taip pat įvyko sprogimai. Vietos valdžios institucijos šį incidentą priskyrė tam tikrais tikslais vykdomoms oro gynybos operacijoms.
Ukrainos karinės oro pajėgos įvertino pasikeitusią rusų taktiką
11:21
Rusija ėmė vis dažniau smogti Ukrainai valdomomis bombomis, Ukrainos žiniasklaidos centre pareiškė Ukrainos kariuomenės oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
Pasak jo, Rusijos paleistų valdomųjų bombų į Ukrainos fronto teritorijas ir kariuomenės pozicijas gerokai padaugėjo. Jų per dieną gali būti daugiau kaip penkiasdešimt, o dar prieš pusmetį tokie atvejai buvo pavieniai.
Dažniausiai, anot J.Ihnato, tokios atakos buvo nukreiptos į Chersono srities Beryslavo rajoną. Dabar kariškiai praneša apie šių bombų naudojimą palei visą fronto liniją.
Jis taip pat pabrėžė, kad kovoti su valdomų bombų naudojimu galima sėkmingai sulaikant taktinės aviacijos, naikintuvų, pagalbinių lėktuvų ir sraigtasparnių veiksmus.
„Tam reikia tolimojo nuotolio oro gynybos priemonių, taip pat vakarietiškų orlaivių, kuriuos Ukraina gaus ateityje“, – aiškino J.Ihnatas.
Teigiama, kad sekmadienį Rusijos kariuomenė panaudojo rekordinį skaičių aviacinių bombų ant apgyvendintų teritorijų Chersono srityje. Per dieną rusai surengė 12 oro smūgių, kurių metu panaudojo 85 valdomąsias bombas.
Šaltiniai: rusai verčia ukrainiečių vaikus prisidėti prie kariuomenės veiklos
10:52
Laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusija verčia ukrainiečių „bendradarbiauti su priešo kariuomene“, skelbia Nacionalinio pasipriešinimo centras, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Teigiama, kad vaikai verčiami pinti rusų kariams maskuojamuosius tinklus. Be to, jie gamina tranšėjines žvakes.
„Už tokių užsiėmimų nelankymą mokykloje skambinama vaikų tėvams ir grasinama atimti iš jų teises. Atkreipkite dėmesį, kad rusų mokyklos laikinai okupuotose teritorijose turi grynai propagandinį tikslą ir yra ištisos ukrainiečių kartos naikinimo įrankis, kuris yra priešo vykdomos genocido politikos dalis“, – aiškino centro atstovai.
Anksčiau skelbta, kad laikinai okupuotose teritorijose Rusija taip pat vykdo prievartinę pasų išdavimo politiką. Žmonėms, neturintiems „rusiškų pasų“, grasinama atleidimu iš darbo kaip „užsieniečiams“.
Be to, naujienų portalas „Laisvės radijas“ rašo, kad rusai okupuotą Donbasą paverčia sąvartynu. Dėl masinės gyventojų mobilizacijos nėra kam išvežti šiukšlių. Be to, kai kuriuose laikinai okupuotuose Donecko ir Luhansko srities miestuose dėl to plinta žiurkės.
Rusijos ministerija: ukrainiečiai dronais atakavo Krymą
10:01
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad ukrainiečiai 17 dronų atakavo Krymą, bet visi jie buvo sunaikinti ar perimti.
Pranešimas cituojamas socialiniuose tinkluose.
Rusų ministerijos teigimu, devyni dronai buvo sunaikinti, o likę aštuoni – perimti virš Juodosios jūros.
Anksčiau skelbta, kad nukritusio bepiločio orlaivio nuolaužos sužeidė žmogų.
Socialiniuose tinkluose taip pat pranešama, kad naktį aneksuoto Krymo gyventojai girdėjo sprogimus Sevastopolyje, Sakuose, kur įsikūrusi rusų oro pajėgų bazė, ir Novofedorivkoje.
Krymą Rusija nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais. Ukraina pastaraisiais mėnesiais intensyvina atakas prieš Rusijos karinę infrastruktūrą šiame Juodosios jūros pusiasalyje.
Ukrainos žvalgyba: rusai užminuoja svarbią infrastruktūrą okupuotoje Chersono dalyje
09:54
Rusijos pajėgos kasinėja kritinę infrastruktūrą laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje. Pasak Ukrainos gynybos žvalgybos, rusai užkasinėja sprogmenis prie stacionarių dujų reguliavimo punktų, elektros pastočių ir kritinės infrastruktūros objektų.
„Atitinkami okupantų veiksmai rodo tikėtiną jų ketinimą sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktūros elementus, kai jiems teks trauktis“, – paaiškino Gynybos žvalgyba.
Naujausioje ataskaitoje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau žengia į priekį kairiajame Chersono srities krante.
Pranešama, kad ukrainiečių kariškiai ir toliau laikosi vienoje Krynoko (30 km į rytus nuo Chersono) dalyje, nepaisydami Rusijos pajėgų bandymų juos išstumti iš rytinio Dniepro kranto, ir išplėtė savo pozicijų kontrolę į šiaurę nuo Podstepnojės (17 km į rytus nuo Chersono).
Pasak karinio stebėtojo, buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovo, atsargos pulkininko Vladislavo Selezniovo, rusai turi dėl ko nervintis. Ukrainiečių kariškiai kontroliuoja mažiausiai tris prieigas kairiajame Chersono srities krante, todėl rusai priversti atitraukti dalinius iš kitų fronto dalių ir sustiprinti savo grupuotę kairiajame Dniepro krante.
Tbilisis: Rusijos kariai netoli separatistinio regiono nužudė Sakartvelo pilietį
09:25
Sakartvelas pirmadienį pranešė, kad Rusijos kariai nužudė kartvelą netoli separatistinio Pietų Osetijos regiono.
Pietų Osetiją Rusija faktiškai kontroliuoja nuo 2008 metais įvykusio trumpo karo, po kurio Kremlius pripažino ją nepriklausoma valstybe.
Rusijos kariai, patruliuojantys pasienyje tarp separatistinio regiono ir Tbilisio kontroliuojamos teritorijos, sulaiko Sakartvelo kaimų gyventojus ir dėl to sulaukia tarptautinio pasmerkimo.
„Sakartvelo pilietis žuvo nuo Rusijos okupacinių pajėgų šaudymo netoli Gorio savivaldybės Kirbalio kaimo“, – sakoma Sakartvelo valstybės saugumo tarnybos pranešime.
Jame priduriama, kad dar vienas Sakartvelo pilietis buvo neteisėtai sulaikytas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: Rusijai gali tekti slėpti savo karo laivus
09:23
Kaip pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai, lapkričio 4 d. naujai pastatyta Rusijos karinių jūrų pajėgų korvetė neabejotinai buvo apgadinta smūgio, jai stovint šalia Zalivo laivų statyklos Kerčėje, laikinai okupuotame Kryme, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, 2021 m. į vandenį nuleista „Karakurst" klasės korvetė „Askold“ nebuvo priimta į Rusijos karinio jūrų laivyno sudėtį. O pastarasis incidentas įvykdytas toliau į rytus nuo Krymo nei dauguma ankstesnių Ukrainos skelbtų tolimų smūgių.
Gynybos ministerija įvertino, kad Ukrainos gebėjimas smogti Krymo laivų statybos infrastruktūrai tikriausiai privers Rusiją apsvarstyti galimybę persikelti toliau nuo fronto linijos ir atidėti naujų laivų pristatymus.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį patvirtino, kad jo kariuomenė sunaikino minėtą laivą.
O.Arestovyčius stoja į kovą dėl Ukrainos prezidento kėdės: nusitaikė į V.Zelenskio silpnybes
09:00
Neaišku, ar karo draskomoje Ukrainoje kitais metais įvyks planuojami prezidento rinkimai, tačiau priešrinkiminė kova jau prasidėjo. Prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį stoja buvęs jo administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kuris, nepaisant didelio Ukrainos prezidento populiarumo, dabar V.Zelenskį prilygina diktatoriui.
O.Arestovyčius yra antras po V.Zelenskio labiausiai atpažįstamas Ukrainos „karo laikų veidas“. Invazijos pradžioje jis dažnai komentavo karą kaip laisvai samdomas V.Zelenskio biuro patarėjas strateginės komunikacijos klausimais, vėliau nuolat aptarinėjo karo aktualijas tiesioginėse laidose su teisininku Marku Feiginu. Šios laidos sulaukdavo milžiniško populiarumo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivas paskelbė apie Rusijos laivo „Askold“ sunaikinimą Juodojoje jūroje
08:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo kariuomenė aneksuotame Kryme esančioje Kerčės laivų statykloje sunaikino didelį Rusijos laivą „Askold“.
„Dėkoju visiems, kurie užtikrino sėkmingą Rusijos laivo Kerčės laivų statykloje sunaikinimą“, – sakė jis savo vakariniame kreipimesi, kalbėdamas praėjus dviem dienoms po to, kai Kyjivas pareiškė, kad sėkmingai įvykdė smūgius toje vietovėje.
Ukraina šeštadienį raketomis apšaudė laivų statyklą rytinėje Krymo pusiasalio pakrantėje, apgadino laivą ir sukėlė nuolaužų kritimą ant doko.
Laivas „Askold“ gali gabenti iki aštuonių raketų „Kalibr“, kuriomis Rusijos pajėgos atakuoja infrastruktūrą visoje Ukrainoje, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Kyjivas ne kartą yra sakęs, kad planuoja susigrąžinti Krymą ir suintensyvino išpuolius Juodosios jūros pusiasalyje po to, kai birželį pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą.
Ekspertas: šiame kare rusai mokosi iš ukrainiečių, kopijuoja jų taktiką
08:47
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad fronte vyksta įprasti intensyvūs ir kruvini mūšiai, abi pusės ir puola, ir kontratakuoja.
Jis pažymėjo, kad pirmadienį ukrainiečiai sugebėjo šiek tiek stumtelėti rusus atgal į šiaurę nuo Avdijivkos, prie Krasnohorivkos. Nors pasistūmėjimas nedidelis, pasak karybos žinovo, nerimo jis sukėlė.
„Vis kartoju, kad Rusijos karinę vadovybę labai erzina placdarmai kairiajame Dniepro krante, tačiau nei pėstininkų puolimu, nei artilerijos ugnimi jų iš čia išmušti nesugeba. Keletą pastarųjų dienų rusai ypač aktyviai naudoja aviaciją, bombarduojančią planiruojančiomis bombomis“, – rašė E.Papečkys.
Verta dėmesio bombardavimo dinamika: sekmadienį rusai numetė 38 planiruojančias bombas FAB-500 kg, o pirmadienį – jau 87.
„Tai reiškia, kad šis fronto ruožas rusams labai svarbus, ir kad Rusijos karo aviacija gavo daug priedėlių, kurie paprastą bombą paverčia gerokai tikslesniu ginklu“, – pridūrė jis.
Eksperto teigimu, gera žinia yra ta, kad ir Ukrainos karo aviacija suduoda labai skaudžių smūgių Rusijos pajėgoms. Su-24M ir Su-27 apšaudo taikinius toli užnugaryje vakarietiškomis raketomis, o Su-25 atakuoja priešakines linijas, dažniausiai nevaldomomis raketomis.
„Kadangi senos sovietinės raketos jau beveik baigėsi, dažniausiai naudojamos amerikietiškos 127 mm raketos ZUNI. Jos irgi nenaujos, rusai neseniai dalinosi nuotraukomis, kuriose matėsi rūdys ant jų paviršiaus, bet veikia puikiai, agresorius apšaudymo jomis labai nemėgsta“, – aiškino E.Papečkys.
Šiame kare būtent rusai mokosi iš ukrainiečių, ir nuolat kopijuoja jų sėkmingą taktiką, pastebėjo jis.
Karybos žinovas taip pat atkreipė dėmesį į įtampą tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno. Jo nuomone, šiuo metu užsienio žiniasklaidoje įsiplieskusi polemika apie karo eigą „atrodo nekaip ir, vargu, ar prideda taškų prezidentui“.
Reziumuodamas E.Papečkys teigė, kad karšti mūšiai Ukrainoje greitu metu tikrai nesibaigs.
„Ukrainiečiai vėl persigrupuoja ir neketina leisti rusams perimti iniciatyvos – abi pusės dabar vienodai aktyvios, ir tokia padėtis išliks dar kurį laiką. Agresoriui dabar svarbu nors ką nors pasiekti, o ukrainiečiams iš šio karo etapo reikia išeiti su kuo mažesniais nuostoliais, išsaugant pajėgas vėlesniems veiksmams“, – rašė jis.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:33
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 890 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia daugiau nei 306,8 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 16 šarvuotųjų transporto priemonių, 21 artilerijos sistema, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 23 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetai, 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 3 rusų bepiločius orlaivius.
V.Putinas sukurs karinę bazę prie Europos pietinės sienos
08:27
Rusija ketina didinti savo karinį buvimą Libijoje ir statyti ten karinio jūrų laivyno bazę, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Tai suteiks Rusijai galimybę stebėti visą Europos Sąjungą, mano buvęs JAV specialusis pasiuntinys Libijoje.
Agentūros duomenimis, darbas dėl karinio susitarimo tarp Vladimiro Putino ir Libijos nacionalinės armijos (kontroliuojančios šalies rytus) vyriausiojo vado Khalifos Haftaro prasidėjo po susitikimo Maskvoje rugsėjo pabaigoje.
Rusija yra suinteresuota įkurti karinio jūrų laivyno bazę. Ji galėtų įsikurti Tobruke Libijos rytuose, vos už kelių šimtų kilometrų nuo Graikijos ir Italijos, agentūrai „Bloomberg“ teigė Libijos nacionalinei armijai artimi pašnekovai.
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Landsbergis tikisi EK žalios šviesos dėl Ukrainos narystės ES
08:07
Užsienio reikalų ministras tikisi teigiamo Europos Komisijos vertinimo dėl Ukrainos pasirengimo pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, tačiau neabejoja, kad vėlesnės diskusijos šalių vadovų lygmenyje bus sunkūs.
„Pats sprendimas yra saugomas po devyniais užraktais, tačiau Europos Komisijos prezidentės apsilankymas Kyjive indikuoja, kad su blogomis naujienomis turbūt nevažiuotų (...). Lūkestis yra toksai daugelio Ukrainą remiančių valstybių rate, neabejotinai ir pačių ukrainiečių, kad sprendimas bus pozityvus“, – LRT radijui sakė G. Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad tolesnius žingsnius dar turės patvirtinti Europos Vadovų Taryba.
„Ten diskusija bus tikrai labai sudėtinga. Daugeliu klausimų beveik paskutinius metus Europos Sąjunga yra paralyžiuota“, – teigė ministras.
Pernai Ukraina gavo ES kandidatės statusą ir tikisi dar šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką reikia padaryti, kad jos narystė būtų patvirtinta. EK ataskaitą apie Ukrainos pažangą siekiant narystės ES turi pateikti šią savaitę.
Kyjive savaitgalį apsilankiusi Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad Ukraina pasiekė „daug svarbių rezultatų“ siekdama ES narystės, vykdydama teisingumo sistemos reformą, ribodama oligarchų įtaką, kovodama su pinigų plovimu. Ji taip pat teigė neabejojanti, kad įgyvendinusi šias reformas Ukraina padarys pažangą stojimo procese.
Kartu su Ukraina derybas dėl ES narystės siekia ir Sakartvelas bei Moldova.
Kryme nukritusio drono nuolaužos sužeidė žmogų
07:44
Antradienio naktį nukritusio bepiločio orlaivio nuolaužos Kryme sužeidė žmogų.
Sevastopolio gubernatorius Mikhailas Razvozhayevas pranešė, kad buvo sužeistas vyras, kuriam lūžo ranka. Apie grėsmę gyvybei nepranešta.
Sevastopolyje rimtos žalos pastatams ar komunikacijoms neužfiksuota.
Antradienio naktį Sevastopolyje veikė priešlėktuvinės gynybos sistema. Preliminariais duomenimis, okupantai numušė 9 ir perėmė 8 dronus.
Buriatijoje prekybos centre kilo didžiulis gaisras
07:28
Antradienio naktį Buriatijoje (Rusija) kilo didžiulis gaisras prekybos centre. Jo metu įgriuvo pastato stogas.
Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad užsidegė 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centro stogas.
6 žmonės patys išėjo į lauką. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo.
Į įvykio vietą atvyko specialiosios tarnybos.
D.Trumpas atmetė V.Zelenskio pasiūlymą atvykti į Ukrainą
06:31
Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atsakė į Volodymyro Zelenskio pasiūlymą atvykti į Ukrainą. Nuo vizito jis atsisakė.
„Labai gerbiu prezidentą Zelenskį, bet manau, kad šiuo metu vykti į Ukrainą būtų netinkama“, – sakė D.Trumpas komentare „Newsmax“.
Pasak jo, Joe Bideno administracija dabar „turi reikalų“ su V.Zelenskiu. Savo ruožtu D.Trumpas „nenorėtų sukelti interesų konflikto“.
Lapkričio pradžioje V.Zelenskis pasiūlė D.Trumpui apsilankyti Ukrainoje, reaguodamas į jo nuolatinius pareiškimus, kad jis užbaigs karą per 24 valandas. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad yra pasirengęs per 24 minutes jam paaiškinti, kodėl tai neįmanoma. Pasak V.Zelenskio, yra dalykų, kuriuos „galima suprasti tik būnant čia“.
D.Trumpas yra žinomas dėl savo odiozinių pareiškimų apie Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Pasak jo, jis galėtų jį užbaigti per 24 valandas. Be to, D.Trumpas teigė, kad jei jis būtų JAV prezidentas, Vladimiras Putinas nebūtų užpuolęs Ukrainos. Jis taip pat yra siūlęs „atiduoti“ Krymą Rusijai mainais į taiką.
Anksčiau jis gyrėsi „gerais santykiais“ su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
V.Zelenskis: dabar ne laikas rinkimams Ukrainoje
06:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė nemanąs, kad dabar tinkamas laikas rinkimams, šalies lyderiams diskutuojant dėl galimybės surengti prezidento rinkimus 2024-aisiais.
„Privalome nuspręsti, kad dabar yra gynybos metas, mūšio metas, nuo kurio priklauso valstybės ir žmonių likimas“, – sakė jis savo kasdienėje kalboje ir pridūrė: „Manau, kad dabar nėra [tinkamas] laikas rinkimams.“
Dėl karo padėties, kuri galioja nuo karo pradžios, visi rinkimai, įskaitant prezidento rinkimus, kurie numatyti kitų metų pavasarį, techniškai yra atšaukti.
Penktadienį šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad „pasaulyje nėra kitos šalies, kuri net svarstytų galimybę surengti rinkimus tokio didelio masto invazijos aplinkybėmis“.
„Tačiau mes neužverčiame šio puslapio. Ukrainos prezidentas svarsto ir pasveria įvairius argumentus už ir prieš“, – apie pastarojo meto diskusijas dėl galimybės surengti rinkimus teigė jis.
Praėjusį mėnesį turėję vykti parlamento rinkimai dėl karo taip pat buvo atšaukti.
V.Zelenskis, kuris buvo išrinktas 2019 metais, rugsėjį tvirtino, kad yra pasirengęs surengti rinkimus, jei to prireiktų, ir pasisakė už tai, kad į balsavimą būtų įleisti tarptautiniai stebėtojai.
Prasidėjus karui, Ukrainos lyderio palaikymo reitingas smarkiai išaugo, tačiau šalies politinis kraštovaizdis tebėra susiskaldęs, nors ir susivienijo dėl karo.
Susprogus dovanai žuvo gimtadienį šventęs V.Zalužno padėjėjas
06:28
Ukrainos kariuomenės vyriausiojo vado artimas patarėjas žuvo, kai pirmadienį sprogo tarp jo gimtadienio dovanų buvusi granata, pranešė pareigūnai.
„Tragiškomis aplinkybėmis žuvo mano padėjėjas ir artimas draugas majoras Henadijus Častiakovas (...) per savo gimtadienį“, – platformoje „Telegram“ pranešė generolas Valerijus Zalužnas, sakydamas, kad „nežinomas sprogstamasis užtaisas sprogo vienoje iš jo dovanų“.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka „Telegram“ paskelbtame pranešime teigė, kad H.Častiakovas rodė sūnui dovanų gautą dėžutę, kurioje buvo granatos.
„Iš pradžių sūnus paėmė amuniciją į rankas ir pradėjo sukti žiedą. Tada kariškis atėmė granatą iš vaiko ir patraukė žiedą, sukeldamas tragišką sprogimą“, – sakė I.Klymenka.
Anot jo, policija nustatė mirtiną dovaną padovanojusio kareivio tapatybę ir konfiskavo dvi panašias granatas.
Šiuo metu atliekamas tyrimas.
H.Častiakovas turėjo žmoną ir keturis vaikus, sakė V.Zalužnas.
Jis pridūrė, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, H.Častiakovas „visą savo gyvenimą paskyrė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir kovai su Rusijos agresija“.
Nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, išpuoliai, nukreipti prieš Ukrainos lyderius, buvo palyginti reti, tačiau buvo keli išpuoliai prieš nacionalistus, dėl kurių Rusija apkaltino Ukrainą.
Balandį sprogus statulėlei su sprogmenimis žuvo 40-metis prokremliškas karo tinklaraštininkas Vladlenas Tatarskis.
Kremlius teigė, kad išpuolį surengė Ukraina, padedama įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno šalininkų.
Tačiau stebėtojai teigė, kad sprogdinimo išpuolis gali būti panaudotas siekiant pateisinti tolesnį susidorojimą su kritikais.
Praėjusį rugpjūtį per automobilio sprogimą prie Maskvos, dėl kurio Rusija apkaltino Ukrainą, žuvo žymaus ultranacionalistinio intelektualo duktė Darja Dugina.
Kyjivas šiuos kaltinimus neigė.
