Svarbiausios naujienos
- Lapkričio 10 d. per naktinį smūgį Kryme nuskendo du Rusijos greitaeigiai desantiniai laivai.
- JAV karinės pagalbos paketai Ukrainai vis mažėja.
- Ukrainos prezidento kanceliarija paneigė, kad tarp Volodymyro Zelenskio ir Valerijaus Zalužno yra kokių nors nesutarimų.
- Penktadienį laikinai okupuotame Mariupolyje įvyko sprogimas. Pasak Mariupolio mero patarėjo, buvo susprogdintas vietos pareigūno automobilis.
- Šią žiemą rusams bus daug sunkiau smarkiai pakenkti Ukrainos energetikos sistemai, nes Ukraina dabar turi galingesnę priešlėktuvinės gynybos sistemą.
- Dėl plataus masto Rusijos invazijos beveik pusė ukrainiečių yra patyrę, ką reiškia atsidurti karo zonoje.
- Rusų pajėgos vis dar bando apsupti Avdijivką ir užimti netoliese esančią strategiškai svarbią gamyklą.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Buvęs NATO generalinis sekretorius: Ukraina turėtų būti priimta į aljansą, bet be okupuotų teritorijų
22:40
NATO turėtų priimti Ukrainą į savo gretas be Rusijos okupuotų teritorijų. Tačiau ne tam, kad įšaldytų konfliktą, o tam, kad parodytų Kremliui, jog karas nesustabdys Ukrainos suartėjimo su Vakarais. Tokią nuomonę išsakė buvęs Aljanso generalinis sekretorius (2009-2014 m.) Andersas Foghas Rasmussenas, kurį cituoja „The Guardian“.
Leidinys pažymi, kad Kyjivas labai nusivylė liepą Vilniuje vykusiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimu, kuriame, spaudžiamas JAV ir Vokietijos, Aljansas atsisakė paskelbti konkretų Ukrainos priėmimo į savo gretas terminą. Pasak A.F.Rasmusseno, kitame NATO aukščiausiojo lygio susitikime 2024 m. Ukrainos narystės bloke klausimas neturėtų būti vėl atidedamas.
„Atėjo laikas žengti kitą žingsnį ir pakviesti Ukrainą į NATO. Mums reikia naujos Europos saugumo architektūros su Ukraina NATO centre“, – sakė jis.
Siekdamas užtikrinti, kad Ukrainos įstojimas į NATO dabar nesukeltų tiesioginio bloko ir Rusijos karo, A. Rasmussenas siūlo į stojimo į aljansą susitarimą neįtraukti teritorijų, kurias dabar kontroliuoja Rusija. Jo nuomone, tai tik sustiprintų Ukrainą.
„Absoliutus 5 straipsnio garantijų patikimumas atgrasytų Rusiją nuo atakų prieš Ukrainos teritorijas NATO viduje ir taip išlaisvintų Ukrainos pajėgas eiti į fronto liniją. Kad 5 straipsnis būtų patikimas, Rusijai turi būti aiškiai pasakyta, kad į bet kokį NATO teritorijos pažeidimą bus atsakyta“, – sakė jis.
Pasak A.F.Rasmusseno, šio pasiūlymo įgyvendinimas šiek tiek panašus į neskraidymo zonos įvedimą – Rusija turės susilaikyti ne tik nuo lėktuvų skraidymo virš Ukrainos teritorijos, bet ir nuo raketų paleidimo į Ukrainos miestus.
A.F.Rasmussenas pateikia Vakarų Vokietijos, kuri 1955 m. įstojo į NATO, tačiau be Rytų Vokietijos teritorijų, pavyzdį.
Apskritai buvęs NATO generalinis sekretorius mano, kad Ukraina vienaip ar kitaip turėtų prisijungti prie Aljanso. Pirmiausia todėl, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar yra stipriausia kariuomenė Europoje, galinti sulaikyti Rusiją. Tačiau tuo priežasčių sąrašas nesibaigia.
„Turime suprasti, kad pilkosios zonos yra pavojingos. Neutralumas senuoju pasaulio supratimu nebeegzistuoja. Pilkosios zonos tampa pagunda Putinui pulti“, – sakė A.F.Rasmussenas.
Dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, jog visos Aljanso šalys narės pritaria idėjai, kad Ukraina ateityje prisijungtų prie NATO. Kaip įrodymą jis nurodo liepos mėnesį vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimą, kuriuo buvo atšauktas reikalavimas Ukrainai įgyvendinti Narystės veiksmų planą.
Tačiau minėtame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainai buvo pažadėta, kad ji bus priimta į Aljansą, kai susiklostys „atitinkamos sąlygos“. Nebuvo pasakyta, kokios tai sąlygos, o tai papiktino daugelį žmonių, įskaitant Volodymyrą Zelenskį.
Rusijoje po traukinio nuvažiavimo nuo bėgių pradėtas terorizmo tyrimas
19:32
Rusijos pareigūnai šeštadienį paskelbė pradėję terorizmo tyrimą dėl incidento, kai į pietryčius nuo Maskvos nuo bėgių nuvažiavo prekinis traukinys.
19 traukinio vagonų nuo bėgių nuvažiavo dėl savadarbio sprogstamojo užtaiso, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Tyrimų komitetas.
Anksčiau Maskvos geležinkelių operatorius MŽD pranešė, kad Riazanės regione šeštadienio rytą dėl, kaip teigiama, neteisėto įsikišimo nuo bėgių nuvažiavo prekinis traukinys.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusijoje buvo kelis kartus bandyta įvykdyti sabotažo aktus prieš geležinkelius.
Vokietija padvigubins karinę pagalbą Ukrainai
18:38
Vokietijos finansų ministerija nusprendė kitais metais padvigubinti karinę pagalbą Ukrainai. Apie tai praneša „Bild“, remdamasis šaltiniais šalies vyriausybėje. Iš pradžių Vokietijos finansų ministerija kitų metų kariniame biudžete karinei pagalbai Kijevui buvo numačiusi tik 4 mlrd. eurų.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius per vykstančias derybas dėl biudžeto pareikalavo papildomų 5 mlrd. eurų.
Vyriausybės šaltinis nurodė, kad Bundestagas iš dalies sutiko su šiuo reikalavimu ir nusprendė karinį biudžetą padidinti 4 mlrd. eurų. Kitą savaitę Bundestago biudžeto komitetas ketina balsuoti už atitinkamas pataisas.
Gynybos ministerija taip pat turi dar 2 mlrd. eurų rezervų. Šie pinigai laikomi išlaidomis ilgalaikėms gynybos sutartims įgyvendinti.
Taigi, 2024 m. karinė pagalba Kijevui sudarys 8 mlrd. eurų, ir Vokietija pasieks būtiną gynybos išlaidų lygį, kaip to reikalauja NATO standartai – 2,1 proc. bendrojo vidaus produkto per metus.
Lenkijos prezidentas: šalis privalo stiprinti savo kariuomenę
18:24
Lenkų prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį kalbėdamas šalies Nepriklausomybės dienos proga sakė, kad Lenkija privalo stiprinti savo karinį saugumą.
„Rusijos imperializmas Ukrainoje nesustos, jei nebus sutramdytas. Ji (Rusija) norės atimti kitų šalių suverenumą“, – sakė jis per Lenkijos valstybingumo atkūrimo 105-ųjų metinių ceremoniją.
„Privalome stiprinti savo šalies karinį saugumą, atkurti reikšmingą savo kariuomenės potencialą, modernizuoti ją, padaryti ją pajėgią ginti Lenkiją išorės agresijos atveju, [privalome] galėti kovoti, net su Rusijos kariuomene, jei ji panorėtų čia ateiti“, – kalbėjo A.Duda.
Jo teigimu, Lenkijos kariuomenė turėtų būti pakankamai stipri ir užtikrinti, kad rusai neokupuotų Lenkijos, nes tik Rusijos pralaimėjimo Lenkijoje perspektyva ir imperinės idėjos žlugimo gėda gali sustabdyti Rusijos imperializmą.
„[Todėl] ginklavimosi programos, kurias pradėjome, privalo būti sistemingai užbaigiamos ir visiškai įgyvendinamos, kalbant ir apie pirkimus, ir apie mūsų kariuomenės karių potencialo didinimą“, – pažymėjo A.Duda.
„Tai istorinis klausimas, egzistencinis klausimas, pamatas Lenkijos, lenkų saugumui, mūsų egzistavimui“, – sakė jis.
E.Macrono nuomone, gali ateiti laikas „sąžiningoms ir geroms deryboms“ su Rusija
16:42
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo šalies pareiga yra padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją. Tačiau, pridūrė jis, gali ateiti laikas „sąžiningoms ir geroms deryboms“ su Maskva.
Interviu BBC E.Macronas sakė, kad jei Rusijai bus leista laimėti karą prieš Ukrainą, „turėsite naują imperinę jėgą“ Europoje, kuri gali kelti grėsmę kitoms buvusioms sovietinėms valstybėms, tokioms kaip Sakartvelas ir Kazachstanas, taip pat visam Europos žemynui.
„Nes Rusija neabejotinai užsiima imperializmu ir kolonializmu [Ukrainoje]“, – sakė Prancūzijos valstybės vadovas.
Kalbėdamas apie Prancūzijos ir visų šalių pareigą remti Ukrainą ginantis nuo Rusijos invazijos, E.Macronas sakė, kad kitas mėnuo bus lemiamas Ukrainai, kai bus bandoma susigrąžinti užimtas teritorijas vykdant kontrpuolimo operacijas.
Prancūzijos prezidentas sakė, kad Ukrainai „dar ne laikas“ sėsti prie derybų stalo, ir pabrėžė, kad sprendimą derėtis priims tik Kijevas.
Kartu E.Macronas pridūrė, kad gali ateiti laikas „sąžiningoms ir geroms deryboms, grįžti prie derybų stalo ir rasti sprendimą su Rusija“.
Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė svarstymų, kad JAV ir ES atstovai esą pradėjo aptarinėti su Ukraina taikos derybų su Rusija galimybę. Ukraina esą turi laiko iki metų pabaigos ar šiek tiek daugiau, kol prasidės aktyvesnės diskusijos dėl taikos derybų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė, kad kas nors iš ES, JAV ar kitų partnerių vadovų darė jam spaudimą dėl derybų. Kartu jis patikino, kad Ukraina yra atvira taikos iniciatyvoms, jei jos bus grindžiamos visišku Rusijos kariuomenės išvedimu iš suverenios Ukrainos teritorijos.
Ukrainos lyderiai dėkoja Lenkijai Nepriklausomybės dienos proga
16:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį minimos Lenkijos nepriklausomybės dienos proga padėkojo lenkams už pagalbą Rusijos invazijos akivaizdoje.
„Ukrainiečių tautos vardu nuoširdžiausiai sveikinu Lenkijos Respublikos prezidentą ir visą lenkų tautą Lenkijos (...) Nepriklausomybės dienos proga. Linkiu, kad jūsų nepriklausomybė būtų nesulaužoma ir amžina“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V.Zelenskis.
Pasak jo, lenkų ir ukrainiečių tautos turi bendrą tikslą ir vertybę: laisvę. „Kai būdavome toje pačioje pusėje, pakeisdavome istoriją į gera ir drauge laimėdavome. Drauge mes bent jau dvigubai stipresni“, – rašė V.Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai niekada nepamirš savo dėkingumo Lenkijai ir visuomet vertins lenkų paramą sunkiausiais Rusijos agresijos laikais. „Lenkų tauta padėjo Ukrainai išgyventi. Esu dėkingas už pagarbą, parodytą visiems ukrainiečiams, kuriems lenkai suteikė prieglobstį ir atvėrė savo namų duris“, – sakė V.Zelenskis.
„Ukraina ir Lenkija yra vieningos laisvėje ir visuomet bus drauge – Europos Sąjungoje, NATO ir visais lemiamais mūsų bendros istorijos momentais. Laimingos Nepriklausomybės dienos, Lenkija!“ – pridūrė jis.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis taip pat pasveikino Lenkiją ir sakė: „Branginame jūsų solidarumą su Ukraina. Dėkoju kiekvienai lenkų šeimai, parėmusiai ukrainiečius sunkiausiu metu.“
Rusijoje irgi neramu
16:17
Rusijos gynybos ministerija taip pat pranešė numušusi du Ukrainos dronus virš Smolensko ir Maskvos regionų.
Smolensko gubernatorius Vasilijus Anochinas sakė, kad per išpuolį niekas nenukentėjo.
Tuo tarpu Maskvos geležinkelių operatorius MŽD pranešė, kad Riazanės regione šeštadienio rytą dėl, kaip teigiama, neteisėto įsikišimo nuo bėgių nuvažiavo krovinius vežę traukiniai.
Rusijos teisėsauga pranešė, kad į pietryčius nuo sostinės nuvažiavo 15 traukinio vagonų, o MŽD nurodė 19 vagonų.
Kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė, kad šeštadienio rytą netoliese pasigirdo sprogimas, nors naujienų agentūra „The Associated Press“ to negalėjo nepriklausomai patikrinti.
Rusijos pareigūnai anksčiau kaltino proukrainietiškus diversantus dėl keleto išpuolių prieš šalies geležinkelių sistemą nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, nors nė viena grupuotė neprisiėmė atsakomybės už padarytą žalą.
Kyjivas nekomentavo šeštadienio išpuolių.
Po ilgo santykinės ramybės laikotarpio Maskva vėl nusitaikė į Kyjivo regioną
14:48
Rusijos pajėgos šeštadienio naktį bombardavo įvairias Ukrainos teritorijas, tarp jų po ilgos pertraukos nukreipė raketą ir į Kyjivą, pranešė vietos pareigūnai, o dronai, dėl kurių Rusijos pareigūnai kaltina Ukrainos kariuomenę, buvo nukreipti į teritorijas aplink Maskvą ir Smolensko regioną.
Šeštadienį į Kyjivą buvo paleista raketa, užbaigusi beveik du mėnesius Ukrainos sostinėje trukusią ramybę, o prie fronto esantys regionai naktį atrėmė dronų atakas.
Šią žiemą Ukraina ruošiasi naujam Rusijos oro pajėgų puolimui po to, kai praėjusiais metais sistemingi smūgiai buvo nukreipti prieš šalies energetikos tinklus ir tūkstančiai žmonių ilgą laiką neturėjo šildymo ar elektros energijos.
„Po ilgos 52 dienų pertraukos priešas atnaujino raketų atakas prieš Kyjivą“, – sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Vėliau Ukrainos oro pajėgos patvirtino, kad per ataką buvo panaudota balistinė raketa „Iskander-M“. Raketą sunaikino oro gynybos sistema „Patriot“. S.Popko teigė, kad niekas nebuvo sužeistas.
Ukrainos oro gynybos sistemos aktyviai atrėmė atakas Odesos, Dnipropetrovsko, Charkivo, Poltavos, Sumų ir Kirovohrado srityse. Šalies karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusijos kariai paleido 31 droną „Shahed-136/131“, iš kurių 19 buvo numušta.
Nuo smūgio Odesos regione nukentėjo miesto uosto infrastruktūra ir nedidelis kotedžų kvartalas, sužeisti trys žmonės, įskaitant 96 metų moterį, sakė regiono gubernatorius Olehas Kiperis.
Rusijos kariuomenės atstovas Jurijus Ihnatas taip pat sakė, kad per naktį į Ukrainą buvo paleista raketa X-31, priešlaivinė raketa „Onyx“ ir priešlėktuvinė valdomoji raketa S-300, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Ukraina teigia per naktį numušusi 19 iš 31 Rusijos paleisto drono
11:35
Ukraina šeštadienį pranešė numušusi maždaug du trečdalius iš 31 Maskvos per naktį paleisto drono, daugiausia nukreipto į fronto linijos vietoves.
„Buvo sunaikinta devyniolika priešo atakos bepiločių orlaivių „Shahed-136/131“. Rusijos okupantai daugumą atakos bepiločių orlaivių pasiuntė į fronto vietoves“, – pranešė oro pajėgos ir pridūrė, kad Rusija taip pat panaudojo kelias raketas.
Viename fronto ruože ukrainiečiai neutralizavo daugiau kaip 650 okupantų
11:34
Taurijos kryptyje rusų nuostoliai gerokai išaugo, šeštadienį skelbia Ukrainos kariuomenė. Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti daugiau kaip 650 okupantų ir 90 karinės technikos vienetų, įskaitant elektroninės kovos stotį „Borisoglebsk“ ir artilerijos sistemas 2S19 „Msta-S“ ir 2S5 „Giacint-S“.
Brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Tavrija“ vadas, sakė, kad šia kryptimi rusai per parą surengė 20 oro smūgių, 58 karinius susirėmimus ir 1019 artilerijos apšaudymų.
„Mūsų kariai ir karės tvirtai ginasi Avdijivkos kryptimi“, – pažymėjo jis.
„Priešo nuostoliai dėl gyvosios jėgos gerokai išaugo. Bendri priešo nuostoliai siekė 642 žmones. Į nelaisvę pasidavė 9 okupantai. Buvo sunaikinti 53 karinės technikos vienetai ... Dar 37 priešo karinės technikos vienetai buvo apgadinti“, – sakė vadas.
Tarp sunaikintos technikos – 7 tankai, 11 šarvuotų kovos mašinų, 8 artilerijos sistemos, 9 bepiločiai lėktuvai, 15 automobilių ir 3 specialiosios įrangos vienetai. Taip pat buvo sunaikinti 3 rusų amunicijos sandėliai.
Per pastarąją parą ukrainiečių gynėjams iš viso visuose frontuose pavyko likviduoti apie 1130 rusų karių ir sunaikinti beveik 180 vienetų priešo technikos ir ginkluotės vienetų. Bendri Rusijos nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios dabar siekia apie 310 650 karių ir daugiau kaip 43 200 vienetų įvairios įrangos ir ginkluotės vienetų.
