Melitopolyje susprogdinta okupantų būstinė: žuvo mažiausiai trys rusų pareigūnai

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija gali padidinti išpuolių prieš Ukrainos infrastruktūrą skaičių, o Ukraina turėtų sutelkti dėmesį į teroristų apsaugą ir reagavimą į juos.

Prezidentas vakariniame kreipimesi sakė : „Jau beveik įpusėjo lapkritis ir turime būti pasirengę tam, kad priešas gali padidinti dronų ar raketų atakų prieš mūsų infrastruktūrą skaičių.

Rusija ruošiasi žiemai. O čia, Ukrainoje, visas dėmesys turi būti sutelktas į apsaugą, į atsaką teroristams, į viską, ką Ukraina gali padaryti, kad mūsų žmonėms būtų lengviau išgyventi šią žiemą ir kad padidėtų mūsų karių pajėgumai.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis padėkojo visiems partneriams, padedantiems Ukrainai oro gynybos srityje.

„Tai įvairios šalys: JAV, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, tai Norvegija, Italija, tai Rumunija, tai Švedija, Nyderlandai, Slovakija, tai Čekija, Bulgarija, Lenkija, Baltijos šalys ir kitos šalys. Dabar apie viską atvirai kalbėti negalime, bet Ukrainos oro skydas jau dabar yra stipresnis nei pernai. Jau yra ir kitų galimybių, bet dar ne visiškai apsaugota visa teritorija, deja. Ir mes dirbame, kad jis būtų dar stipresnis“, – sakė prezidentas.

Ukrainos delegacija, vadovaujama ekonomikos ministrės Julijos Svyrydenko, atvyko į JAV, pranešė Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas lapkričio 12 d. „Telegram“.

A.Jermakas, kuris taip pat yra Ukrainos delegacijos narys, planuoja dalyvauti susitikimuose Baltuosiuose rūmuose, Kongrese, analitiniuose centruose ir kalbėtis su nevyriausybinių organizacijų atstovais.

„Prezidento Zelenskio taikos formulė, Ukrainos gynybos stiprinimas, visapusiškas bendradarbiavimas ir daugelis kitų svarbių temų“ bus įtrauktos į darbotvarkę, rašoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Jermakas

Delegacijos vizitas vyksta tuo metu, kai aukščiausio rango JAV pareigūnai paprašė Kongreso patvirtinti tiesioginę biudžetinę paramą Ukrainai. Jie teigė, kad 11,8 mlrd. dolerių „yra minimali suma, kurios reikia padėti patenkinti pagrindinius Ukrainos poreikius, atsižvelgus į kitą galimą tarptautinę paramą“.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas ir valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas taip pat ragino nedelsiant patvirtinti pagalbą Ukrainai ir Izraeliui, kurios Baltųjų rūmų prašoma spalio 31 d. Senato liudijimuose.

Spalio 20 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paprašė 61,4 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai, kuri yra platesnio 105 mlrd. dolerių prašymo dalis. Paketas dar nepatvirtintas, nes kai kurie Kongreso nariai respublikonai pasisakė už pagalbos Ukrainai ir Izraeliui padalijimą.

Lapkričio 12 d. Kyjivo Darnickio rajone kilus gaisrui statybinių medžiagų sandėlyje ir parduotuvėje nukentėjo du darbuotojai, pranešė Kyjivo meras Vitalijus Kličko „Telegram“.

V.Kličko teigė, kad 27 gelbėjimo tarnybų darbuotojai, gesindami gaisrą, panaudojo septynis įrenginius. Per gaisrą nukentėjo du objekto darbuotojai, kurie patyrė ūminę reakciją į stresą, teigiama pranešime.

Rusijos puolimas Charkivo Ševčenkovskio rajone pakenkė civilinei infrastruktūrai, pranešė gubernatorius Olehas Syniehubovas lapkričio 12 d. „Telegram“ žinutėje.

Remiantis preliminaria informacija, apie nukentėjusiuosius nepranešta. Gelbėjimo tarnybos toliau dirba atakos vietoje.

Anksčiau sekmadienį O.Syniehubovas sakė, kad Rusijos pajėgos taikėsi į Charkivo srities Chuhuivo ir Kupjansko rajonus, apie aukas nepranešta.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Rusų ataka Charkive

Nuo lapkričio 11 d. pagal įsakymą dėl privalomos evakuacijos iš fronto linijos gyvenviečių Charkivo srities Kupjansko rajone buvo evakuoti 249 vaikai. Pasak O.Syniehubovo, tęsiant veiksmus, evakuacijos laukia 43 vaikai.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį pranešė, kad su ekonomikos ministrės vadovaujama delegacija atvyko į Jungtines Valstijas derėtis dėl bendradarbiavimo ir paramos jo karo draskomai šaliai.

„Turėsiu susitikimų Baltuosiuose rūmuose, Kongrese, analitiniuose centruose ir su pilietinės visuomenės organizacijų atstovais“, – sakė A.Jermakas.

Jis pridūrė, kad Julijos Svyrydenko vadovaujama delegacija aptars „prezidento taikos formulę, Ukrainos gynybos stiprinimą, visapusišką bendradarbiavimo gilinimą ir daugelį kitų svarbių temų“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas

Ukrainos pareigūnai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, reguliariai susitinka su Vakarų šalių vadovais, nepaisant jaučiamo nuovargio nuo karo.

Karas tęsiasi jau 21-ą mėnesį, o Ukrainai sunkiai sunkiai sekasi įveikti smarkiai įtvirtintas Rusijos pozicijas.

„Esu dėkingas mūsų partneriams už paramą Ukrainai. Kartu mes esame stiprūs“, – sakė A.Jermakas.

Rusijos pajėgos suintensyvino puolimą Rytų Ukrainoje, siekdamos užimti pozicijas netoli dviejų svarbiausių fronto linijos miestų, pranešė Ukrainos kariuomenės pareigūnai.

Agentūros „Associated Press“ pranešime Ukrainos sausumos pajėgų vadas teigė, kad Rusijos pajėgos ėmė siekti atgauti teritoriją netoli Bachmuto. Šiame rytiniame kalnakasybos mieste vyko kruviniausias karo mūšis prieš gegužės mėn. pereinant į Rusijos rankas.

Generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis sekmadienio popietę rašė „Telegram“: „Bakhmuto link rusai suaktyvėjo ir bando susigrąžinti anksčiau prarastas pozicijas. ... Priešų atakos atremiamos“.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos karys

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai sekmadienį sakė, kad Rusijos pajėgos per praėjusią dieną atrėmė penkias ukrainiečių atakas netoli Kliščijivkos ir Kurdiumivkos – dviejų nedidelių gyvenviečių, esančių į pietus nuo Bachmuto.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį transliuotame interviu apkaltino Europos Sąjungą bandymu išstumti Rusiją iš Vidurinės Azijos ir sakė, kad blokui to padaryti nepavys.

Dėl plataus masto invazijos į Ukrainą Maskvos įtaka regione, kurį ji laiko savo įtakos sfera, susilpnėjo: dėl įtakos Vidurinėje Azijoje kovoja Europa, Rusija, Turkija, Iranas ir Kinija.

„Europos Sąjunga neslepia savo ketinimų visais įmanomais būdais suvaržyti (Rusiją) ir išstumti ją iš Vidurinės Azijos ir Pietų Kaukazo“, – sakė S.Lavrovas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Šie bandymai yra bergždi. Mes istoriškai ten buvome ir neketiname išnykti“, – sakė jis.

 S.Lavrovas davė interviu šios savaitės vizito Astanoje, kurio metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su kolega iš Kazachstano Kassymu-Jomartu Tokayevu, kuluaruose. 

V.Putino vizitas Kazachstane vyko po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono praėjusios savaitės apsilankymo.

Prancūzijos vadovas pagyrė šalį, kuri „atsisako būti pavergta keleto galybių“ – tai netiesioginė užuomina į Rusiją.

S.Lavrovas atsakė, kad E.Macrono, kaip diplomato, pareiškimai buvo gana įžūlūs.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Vakarų šalys investuoja į Vidurinę Aziją siekdamos išstumti Rusiją.

Buvusios sovietinės Vidurinės Azijos respublikos, siekiančios diversifikuoti savo partnerystes, šią savaitę suaktyvino diplomatinę veiklą, pavyzdžiui, buvo surengti Turkijos ir Irano vadovų vizitai Uzbekistane.

Vengrijos vyriausybė planuoja paklausti savo piliečių, ar jie pritaria galimai Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, būsimoje paštu siunčiamoje anketoje, vadinamoje „Nacionalinėmis konsultacijomis“, pranešė šalies Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Tamasas Menczeris.

Tačiau net ir pats pranešimas, atrodo, paskatino piliečius atsakyti neigiamai. Savo „Facebook“ puslapyje pasidalytame 40 sekundžių trukmės vaizdo pranešime T.Menczeris neigiamai pristatė galimą Ukrainos įstojimą, sakydamas, kad tai reikštų, jog „į (mūsų) bendruomenę bus įvestas karas, o didelė dalis ES išteklių taip pat atiteks Ukrainai“.

Antiukrainietiški ir prorusiški pareiškimai Vengrijos vadovybei yra įprasti.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

T.Menczerio vaizdo pranešimas pasirodė tuo metu, kai jo šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ragina ES nepradėti derybų dėl narystės su Ukraina, nepaisant neseniai Europos Komisijos pateiktos rekomendacijos. Jo vyriausybė per visą karo laikotarpį vykdė kampaniją prieš Ukrainą, perspėdama, kad Kyjivo įstojimas į ES gali atnešti karą į bloką.

Rugsėjį V.Orbanas taip pat pareiškė, kad jo šalis nepritars Ukrainos narystei NATO, jei ši neatkurs tam tikrų įstatymų, susijusių su vengrų mažumomis šalyje.

Pritardamas V.Orbano žodžiams, Vengrijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius T.Menczeris savo vaizdo pranešime apie Ukrainos stojimą į ES teigė, kad Ukraina „atėmė vengrų tautinės bendruomenės teises“.

Ukraina atmetė Vengrijos teiginius, kad ši šalis žiauriai elgiasi su savo mažumomis. Vienas iš pagrindinių nesutarimų šaltinių buvo 2017 m. priimtas kalbos įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad ne mažiau kaip 70 proc. vyresnių nei penktos klasės mokyklų mokinių mokytųsi ukrainiečių kalba.

Kyjivas kalbėjosi su Budapeštu, kad būtų išspręstas vengrų mažumos Ukrainoje švietimo kalbos klausimas, lapkričio 7 d. „Europos tiesai“ sakė ministro pirmininko pavaduotoja Europos integracijai Olha Stefanišyna.

Ji mano, kad Vengrijos grasinimai blokuoti Ukrainos stojimą į ES nesutrukdys „realiam darbui“ tautinių mažumų labui.

Artėjant dvejų metų Rusijos invazijai į Ukrainą, Vengrija yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, pasisakančių prieš karinę pagalbą Ukrainai.

Sekmadienį Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje daugiau nei šimtas žmonių susirinko į mitingą, reikalaudami nustatyti galutinį kariuomenės demobilizacijos terminą.

Dalyviai skandavo: „Jūs negalite laimėti karo vien ant savo pečių“, „Reikalaujame demobilizacijos terminų“, „Atėjo laikas kitiems“.

Daugiausia akcijoje dalyvavo kariškių žmonos ir motinos, kurie buvo fronte nuo pat visiškos invazijos į Rusijos Federaciją pradžios.

Kariškių artimieji rinko parašus, skirtus Vyriausiojo vado štabui, reikalaudami įvesti galimybę demobilizuoti ilgiau nei 18 mėnesių fronte išbuvusius karius.

Scanpix nuotr./Sekmadienį Kyjivo Nepriklausomybės aikštėje daugiau nei šimtas žmonių susirinko į mitingą

„Mano aštuonmetė dukra užduoda man klausimą: „Mama, kodėl mano tėtis kariauja jau 20 mėnesių, o mano draugių tėtis yra namie? Kada tėtis galės grįžti?“ Ką galiu atsakyti?“ – sakė Inna iš Kyjivo.

Jos dukra laiko lentelę su užrašu „Dabar mano eilė apkabinti tėtį“.

Mitinge taip pat dalyvavo kariškis slapyvardžiu Grizzly, kuris neteko abiejų kojų, nes šių metų birželį buvo sunkiai sužeistas.

„Mano pozicija tokia, kad vaikinams reikia pailsėti. O mes davėme labai daug laiko kitiems pasiruošti. Vaikinai nebegali dirbti, yra brigadų, kurios nuolat keičiasi, yra brigadų, kurioms neleidžiama atostogauti. Aš taip pat esu karo brolis. Vadinasi, turi būti terminai, kad vaikinai suprastų, jog per šį laikotarpį turi viską padaryti“, – pasakojo kariškis.

Panašūs mitingai taip pat vyko Dniepro, Chmelnickio, Ternopilio, Lvivo, Černivcių ir kituose miestuose.