Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą tuometis vidaus reikalų ministras priėmė labai svarbų sprendimą: atskleidė daugiau detalių

Europos Sąjungos šalių ambasadoriai pirmą kartą aptarė naują sankcijų Rusijai paketą. Tačiau Vengrija šį klausimą visiškai užblokavo, rašo UNIAN.

Kaip pažymėjo „Radio Liberty“ žurnalistas Rikardas Jozwiakas, šiandien, lapkričio 17 d., buvo aptartas, ko gero, vienas silpniausių sankcijų paketų.

„Šiandien pirmą kartą tarp ES ambasadorių buvo aptartas naujas ir galbūt silpniausias ES sankcijų Rusijai paketas. Buvo daug pastabų, o Vengrija visiškai blokavo visą paketą“, – rašė R.Jozwiak.

Žurnalistas taip pat suabejojo galimybe Europos Sąjungai iki Naujųjų metų susitarti dėl naujų sankcijų Rusijos Federacijai.

Penktadienio rytą Rusijos Smolenską atakavo bepiločiai orlaiviai. Tai pareiškė Smolensko srities gubernatorius Vasilijus Anochinas.

Savo „Telegram“ kanale jis pranešė, kad priešlėktuvinės gynybos ir elektroninės kovos sistemos Smolensko Zadneprovskio rajone ir Smolensko rajono teritorijoje sunaikino „ukrainietiškus bepiločius orlaivius“.

„Preliminariais duomenimis, informacijos apie aukas nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – pridūrė V.Anochinas.

Tuo tarpu Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“ rašo, kad vienas iš dronų bandė atakuoti Smolensko lėktuvų gamyklą. Pasak jų, apie 8 val. dronas buvo numuštas, jis nukrito ant vieno iš cechų stogo ir sprogo. Kilęs gaisras buvo užgesintas; dėl incidento stoge liko metro ilgio skylė. 

Tolesnį Ukrainos kariuomenės žygį ir okupuotų teritorijų išlaisvinimą stabdo okupantų įrengti minų laukai. Minų laukams kirsti reikalinga specializuota įranga, tačiau tokiomis sąlygomis, kai jos nepakanka, didelę dalį išminavimo darbų dalį tenka atlikti rankomis. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja, kokiomis sąlygomis dirba Ukrainos kariuomenės išminuotojai.

„Kai kovos intensyvumas didelis, negalime dirbti atviroje vietovėje, todėl turime naudoti išminavimo įrangą“, – sako Ukrainos kariuomenės 57-osios motorizuotosios šaulių brigados inžinerinės grupės vado pavaduotojas, kuris su savo daliniu dalyvauja mūšiuose prie Bachmuto.

Erik Prozes/„Postimees“ nuotr./Ukrainos išminuotojas

38-erių metų karys turi seržanto laipsnį. Jo karinis slapyvardis yra „K2“.

Karys sako, kad jo dalinys turi išminavimo mašiną, gautą iš Saudo Arabijos. Ją galima naudoti nuotoliniam minų neutralizavimui, tačiau vien šios technikos nepakanka.

Daugiau skaitykite čia.

Visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje būtent tuometinis vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis nusprendė išduoti ginklus civiliams gyventojams, pasirengusiems ginti savo tėvynę.

Apie tai buvusio pareigūno atstovė spaudai Lesia Červinskaja papasakojo dokumentiniame portretiniame filme „Monastyrskio dienoraštis“, kurio premjera įvyko laidoje „1+1 Ukraina“. „Sprendimas išduoti ginklus civiliams gyventojams, tiems, kurie pasirengę ginti savo šalį, buvo jo sprendimas“, – sakė pašnekovė.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas generolas pulkininkas Nikolajus Balanas pažymėjo, kad ginklų dalijimas buvo organizuojamas ne tik Kyjive, bet ir visoje valstybės teritorijoje.

„Denisas Monastyrskis  į mus kreipėsi net ne kaip ministras, o daugiau kaip civilis ir kūrybingas žmogus, kuris galvojo, ką mums reikia daryti, kad apsigintume – o kad apsigintume, mums reikia ginklų...“ – dalijosi mintimis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Monastyrskis

Pats D.Monastyrskis 2022 m. vasario 27 d. rytą vaizdo dienoraščiui komentavo ginklų išdavimą ukrainiečiams: „Mes dirbame, organizuojame gynybą, apsaugą nuo DRG (sabotažo ir žvalgybos grupių – red.), išduodame ginklus. Daugiau kaip 25 tūkst. vienetų automatinių ginklų ir apie 10 mln. šovinių, RPG (prieštankiniai rankiniai granatsvaidžiai – Red.), granatos.“

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalijo, kad Rusijos visiškos invazijos pradžioje Denisas Monastyrskis buvo vienas iš tų, kurie priklausė siauram ratui žmonių, pasilikusių Kyjive, Bankovoje.

Ukrainos vadovas pasakojo, kad jo kabinete yra kėdė, kurioje tuometinis Vidaus reikalų ministerijos vadovas visada sėdėjo iki pat savo mirties. Pasak prezidento, dabar, kai kas nors atsisėda į tą kėdę, jis jaučia, kad „kažkas negerai“.

Priminsime, kad sausio 18 d. Brovarų mieste, esančiame netoli Kyjivo, sudužus sraigtasparniui prie vaikų darželio, žuvo 14 žmonių, tarp jų Denisas Monastyrskis, taip pat jo pirmasis pavaduotojas Jevgenijus Eninas.

Dabartinė pusiausvyra Rusijos kare prieš Ukrainą yra laikina ir nestabili ir ji gali greitai pasikeisti vienos ar kitos pusės naudai dėl sprendimų, kurie bus priimti Vakaruose, teigia JAV karo studijų instituto analitikas Frederickas Kaganas, parašęs išsamią ataskaitą, kas nutiktų, jei Vakarų karinė parama Ukrainai smarkiai sumažėtų.

Pozicinis karas Ukrainoje nėra aklavietė ar realijų, kurias gali pakeisti tik technologinė ar taktinė revoliucija, pasekmė, kaip buvo Pirmojo pasaulinio karo metu. Jis taip pat nėra pagrįstas nuolatiniu Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgumų paritetu, kuris egzistuos ilgai, nepaisant Vakarų paramos Kyjivui. Toks paritetas veikiau yra technologijų, kurias Vakarai pasirengę suteikti Ukrainai, apribojimų ir Rusijos gynybos pramonės bazės silpnumo rezultatas, kurį daugiausia lemia prezidento Vladimiro Putino nenoras Rusiją visiškai pastatyti ant karo bėgių, rašo F.Kaganas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Dniepro

Anot jo, dabartinė pusiausvyra iš tikrųjų yra labai nestabili ir dėl Vakaruose priimtų sprendimų gali būti lengvai pakeista bet kuria kryptimi.

Ukrainos pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas neseniai išdėstė pagrindinius veiksnius, dėl kurių prasidėjo pozicinis karas, o manevrai tapo sudėtingi arba visai neįmanomi. Naujausios Rusijos ofenzyvos Donecko srities Avdijivkos rajone, be kita ko, parodė, kad rusai taip pat susiduria su šiomis problemomis.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Lapkričio 17 d. Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė 10 smūgių į personalo koncentracijos rajonus ir du smūgius į Rusijos kariuomenės priešlėktuvinių raketų sistemas.

Taip pat, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų daliniai atakavo tris rajonus, kuriuose buvo sutelktas personalas, ginkluotė ir karinė technika, šešias artilerijos priemones, vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą, vieną kontrolės punktą ir vieną Rusijos amunicijos traukinį.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos per dieną surengė vieną raketinį ir 24 oro smūgius, o iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) atliko 18 atakų prieš Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.

Nauja JAV pagalba Ukrainai gali būti patvirtinta tik gruodžio viduryje, o galbūt ir vėliau. Tai verčia abejoti Vašingtono galimybėmis išlaikyti ginklų, kurie yra gyvybiškai svarbūs Ukrainos gynybai, tiekimą.

Pasak „Bloomberg“, Ukrainos rėmėjai Kongrese kovoja sunkią kovą dėl plataus masto pagalbos paketo, kurio likimą dabar drumsčia partijų kovos dėl JAV sienų politikos ir kuris atskirtas nuo būtinų įstatymų projektų, reikalaujančių skubių veiksmų.

Anksčiausiai Kongresas galėtų užbaigti derybas ir patvirtinti naują pagalbą Ukrainai gruodžio viduryje, praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai Prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą paprašė 61 mlrd.

Joe Bidenas kreipėsi iš Ovaliojo kabineto

Pasak Gynybos departamento atstovo spaudai, dėl laukimo Jungtinės Valstijos pradėjo riboti karinės pagalbos srautą.

Abiejų partijų senatoriai artimiausiomis dienomis planuoja siekti susitarimo dėl pagalbos paketo kartu su sienų politika, dėl kurio galės balsuoti grįžę į Vašingtoną po Padėkos dienos atostogų vėliau šį mėnesį.

„Turime priversti save pradėti derybas kitą savaitę. Ukrainiečiams trūksta degalų, ginklų ir amunicijos“, – ketvirtadienį sakė Chrisas Coonsas, Delavero demokratas, palaikantis artimus ryšius su J.Bidenu. Kongresas turi veikti „per svarbius terminus“.

Agentūra „Bloomberg“ rašo, kad kadaise buvusi plati parama Ukrainai silpsta, nes kovos stringa ir užsitęsia jau trečius metus, o Kremlius stato lažybų, kad gali pergudrauti Kyjivo šalininkus JAV ir Europoje.

Įtakingi Ukrainos rėmėjai Kongrese teigė, kad jie ir toliau tiki didesne Jungtinių Valstijų pagalba. Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas teigė, kad „nėra jokios tikimybės“, jog pagalba nebus patvirtinta. „Tai pernelyg svarbu“.

Senate daugumos lyderis Chuckas Schumeris pažadėjo demokratams, tokiems kaip Ch.Coonsas, kad dėl Ukrainos įstatymo projekto bus balsuojama po Padėkos dienos pertraukos. 

Senato Asignavimų komiteto pirmininko pavaduotoja Susan Collins vėlai trečiadienį pareiškė, kad už uždarų durų vykstančios derybos dėl sienų politikos vyksta ir ji tikisi, kad susitarimas bus pasiektas kitą savaitę. „Man buvo pasakyta, kad nors savaitgalį viskas atrodė labai niūriai, šiandien yra naujų gyvybės ženklų“, – sakė ji.

„Jei iki metų pabaigos nesuteiksime papildomos pagalbos Ukrainai, tai bus istorinio masto klaida“, – sakė Senato žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris.

Rusijos prezidento administracija atsakė į kolektyvinį mobilizuotų rusų žmonų, kurios bandė pasiekti, kad jų vyrai būtų grąžinti namo, kreipimąsi. Apie tai pranešė aktyvistė Olga Katz vienoje iš grupių, vienijančių į frontą pasiųstų asmenų artimuosius.

Atsakyme teigiama, kad karinė tarnyba gali būti nutraukta tik pasibaigus kovinėms operacijoms. Dokumente taip pat nurodoma, kad mobilizuoti kariai turi teisę į atostogas ir gali būti rotuojami „atsižvelgiant į situaciją“, skelbia nepriklausomas portalas „Agenstvo“.

Anksčiau aktyvistai savo grupėse rašė, kad surinko 100 000 parašų po peticija dėl mobilizuotų žmonių tarnybos trukmės ir pateikė juos prezidento priimamajam.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos prezidento administracija atsakė į kolektyvinį mobilizuotų rusų žmonų kreipimąsi

Lietuva perdavė Ukrainai elektros generatorių, lauko lovų ir sauso maisto davinių, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, šias priemones Lietuva nupirko reaguodama į skubius Ukrainos poreikius.

160 kW galios stacionarūs dyzelinį kurą naudojantys elektros generatoriai yra skirti gaminti elektros energiją ir užtikrinti jos tiekimą įrenginiams, esantiems vietovėse, kur elektros tiekimo linijų nėra arba jos tiekimas nutrūkęs.

Elektros generatoriai sukomplektuoti įranga, kuri automatiškai įjungia elektros generatoriaus variklį dingus elektros tiekimui iš stacionarių elektros tiekimo tinklų ir jį išjungia, kai elektros tiekimas atsistato.

Plačiau skaitykite ČIA.

BNS/Generatoriai Ukrainai

Penktadienį Suomija patvirtino 20-ojo karinės pagalbos Ukrainai paketo skyrimą, skelbia šalies vyriausybė.

„Respublikos Prezidentas priėmė sprendimą šiuo klausimu 2023 m. lapkričio 17 d. vyriausybės siūlymu“, – sakoma pranešime.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas teigė, kad kartu su Ukrainos gynybine kova „ant kortos“ pastatytos Europos ir Suomijos saugumo perspektyvos šiame dešimtmetyje.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Sauli Niinisto

„Kartu su savo sąjungininkais mes ir toliau esame tvirtai įsipareigoję remti ukrainiečius“, – pridūrė pareigūnas.

Šiame pakete esančios gynybos įrangos pakeitimas Suomijai kainuos apie 100 mln. eurų.

„Bendra 20 Suomijos gynybos įrangos paketų kompensacinė vertė dabar siekia 1,5 mlrd. eurų“, – sakė gynybos ministras.

Operatyviniais sumetimais ir siekiant užtikrinti, kad pagalba be jokių problemų pasiektų paskirties vietą, daugiau informacijos apie pagalbos turinį, pristatymo būdą ar grafiką nebus teikiama.

Suomija teikia gynybinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai nuo pat Rusijos plataus masto karinės agresijos pradžios.

Anksčiau Suomijos vyriausybė nurodė parengti šalies dalyvavimo Ukrainos atkūrimo procese planą.

Spalio mėnesį Suomija paskelbė apie 19-ojo karinės pagalbos Ukrainai paketo skyrimą. Jo vertė – 95 mln. eurų.