Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje A.Lukašenka ruošėsi bėgti į Lenkiją

Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, save Baltarusijos prezidentu paskelbęs Aliaksandras Lukašenka svarstė galimybę bėgti per Lenkiją, nes nepasitikėjo Kremliumi. Apie tai rašo lenkų žurnalistas Zbigniewas Parafianowiczius knygoje „Polska na wojnie“ („Lenkija kare“), kurioje atskleidžiami anksčiau nežinomi „lenkiški“ Rusijos ir Ukrainos karo aspektai, rašo „Unian“.

Lenkijos pareigūnai su anonimiškumo sąlyga žurnalistui pasakojo, kad pirmaisiais Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesiais Varšuva buvo rimtai susirūpinusi dėl galimo Baltarusijos įsitraukimo į karą. Tačiau lenkai neapsiribojo vien nerimu ir pradėjo rengti scenarijų, pagal kurį į Baltarusiją būtų siunčiamos „antirežiminės diversinės grupės“, turinčios pasėti chaosą Baltarusijos kariuomenės užnugaryje.

Tačiau pats A.Lukašenka tuo metu buvo taip išsigandęs, kad net pradėjo įvairiais kanalais siųsti į Varšuvą užklausas, ar jam bus leista kirsti sieną ir išskristi iš artimiausio Lenkijos oro uosto. Kaip pažymima, diktatorius puikiai suprato, kad rusai neleis jam išskristi iš Baltarusijos oro erdvės, jei karas jiems susiklostys blogai.

Shutterstock nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Knygoje taip pat atskleidžiama, kad per 2022 m. kovą Baltarusijos teritorijoje vykusias Rusijos ir Ukrainos taikos derybas ukrainiečių delegatų saugumą užtikrino Lenkijos specialiosios pajėgos. Lenkų kariai lydėjo ukrainiečius sraigtasparniais, kurie nusileido Baltarusijos teritorijoje.

Sutapimas, kad pirmosiomis plataus masto invazijos dienomis Lenkijos specialiosios pajėgos buvo Brovaruose, kur mokė savo kolegas ukrainiečius. Tačiau jie nepuolė evakuotis iš karto, o pasiliko tam tikrą laiką rinkti žvalgybinės informacijos. Teigiama, kad panašiai įvyko ir su britų specialiosiomis pajėgomis.

Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją sausumos invazijai į Ukrainą iš šiaurės ir oro antskrydžiams. Tuo metu A.Lukašenka teigė, kad Rusija neva gynė Baltarusiją įsiveržimu į Ukrainą. Pagal diktatoriaus versiją, ukrainiečiai planavo plataus masto puolimą okupuotoje Donbaso dalyje ir Baltarusijoje vienu metu, o rusai esą sužlugdė šį planą.

Pažymėtina, kad Baltarusijos kariuomenė niekada tiesiogiai nedalyvavo invazijoje į Ukrainą, nepaisant tikėtino Kremliaus spaudimo. Daugiausia A.Lukašenka sutiko rengti nuolatines Baltarusijos kariuomenės pratybas su manevrais prie Ukrainos sienos, kad Ukraina negalėtų perkelti į frontą savo dalinių, dengiančių Baltarusijos sieną.

Kyjivas sekmadienį pranešė, kad į Ukrainą grįžo našlaitis iš Mariupolio, kurį rusų okupantai buvo neteisėtai deportavę į Rusijos teritoriją.

Sekmadienį pilnametystės sulaukusio Bohdano Jermochino atvejis pateko į tarptautines antraštes po to, kai Rusija išdavė jam šaukimą atvykti į privalomąją karinę tarnybą prieš 18-ąjį gimtadienį.

Ukraina nurodė, kad po derybų, kuriose dalyvavo Maskvos, Kyjivo ir Minsko pareigūnai, jis grįžo į savo šalį.

„Mūsų komandai pavyko pargabenti namo ukrainiečių berniuką Bogdaną Jermochiną, kurį Rusija iš okupuoto Mariupolio išvežė į Maskvos sritį“, – sekmadienį nurodė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Šių metų pradžioje Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.

Ukrainos teisių komisaras Dmytro Lubinecas socialiniuose tinkluose nurodė, kad vykdant B.Jermochino grąžinimo į Ukrainą procesą taip pat tarpininkavo Kataras ir Jungtinių Tautų vaikų agentūra UNICEF. 

Jis taip pat paskelbė jaunuolio, laikančio šalies vėliavą prie Ukrainos sienos, nuotrauką.

„Tai buvo sudėtingas kelias. Bohdanas daug išgyveno būdamas Rusijoje, bet nepaisant visko, jis norėjo grįžti namo! Šiandien jo noras išsipildė“, – pridūrė D.Lubinecas. 

Praėjusį pavasarį Rusijos pajėgos iš Mariupolio į Rusiją išvežė B.Jermochiną ir, kaip ir nežinomą skaičių kitų ukrainiečių vaikų, apgyvendino rusų globėjų šeimoje.

Anksčiau šiais metais Maskva teigė, kad jis bandė pabėgti atgal į Ukrainą, bet buvo sulaikytas netoli Baltarusijos sienos.

Rusų vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuriai dėl priverstinio ukrainiečių vaikų perkėlimo į Rusiją TBT taip pat yra išdavęs arešto orderį, penktadienį nurodė, kad paauglys išvyks iš Rusijos per trečiąją šalį susitikti su giminaite.

Šiais metais M.Lvova-Belova kelis kartus sakė, kad B.Jermochinas norėjo likti Rusijoje ir kad Ukrainos pareigūnai jį įkalbinėjo grįžti.

Tačiau penktadienį ji pareiškė, kad B.Jermochinas persigalvojo.

M.Lvova-Belova taip pat pridūrė, kad normalu, jog jis sulaukė šaukimo į kariuomenę.

„Tokius pranešimus gauna visi tokio amžiaus Rusijos piliečiai“, – sakė ji.

Sekmadienį ji nurodė, kad B.Jermochinas grįžo į Ukrainą per Baltarusijos sieną.

Manoma, kad nuo karo pradžios Rusija į savo teritoriją išvežė tūkstančius ukrainiečių vaikų.

Praėjusį mėnesį Rusija pareiškė, kad tarpininkaujant Katarui grąžins keturis ukrainiečių vaikus jų giminaičiams.

Už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų nevykdymą gautos baudos bus pervedamos į Vystomojo bendradarbiavimo fondą ir skiriamos Ukrainai atstatyti.

Už tokią Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pataisą šią savaitę balsavo 99 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Pagal priimtą pataisą, į minėtą fondą bus pervedamos lėšos, gautos iš baudų ir konfiskuoto turto, kai nesilaikyta tarptautinių ar nacionalinių sankcijų.

Pataisoje taip pat nurodoma, jog šios lėšos bus naudojamos paramai, išskirtinai susijusiai su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu dėl Rusijos agresijos.

Šis pakeitimas galios dešimtmetį – iki 2034 metų sausio.

„Tokiu būdu siekiama, kad Lietuva vieningai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo ir pademonstruotų tvirtą nuostatą teikti Ukrainai paramą Rusijos agresijos akivaizdoje“, – pateikdama projektą Seime sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Anot jos, Lietuva savarankiškai, nelaukdama Europos Sąjungos (ES) ar tarptautiniu lygiu priimamų sprendimų, imtųsi priemonių, kurios prisidėtų prie Ukrainos atkūrimo.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už tarptautinių sankcijų arba Lietuvos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą gresia baudos nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Šią pataisą inicijavo Užsienio reikalų ministerija.

„Toks žingsnis įrodytų tvirtą Lietuvos nuostatą teikti paramą Ukrainai, patiriančiai Rusijos agresiją, prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti esminį principą – agresorius privalo atlyginti savo padarytą žalą“, – teigta projekto lydraštyje.

URM duomenimis, Rusijos Ukrainoje padaryta žala, įvairiais vertinimais, siekia 700 mlrd. eurų.

Europos Sąjunga taiko sankcijas 1473 Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei 207 subjektams.

Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G-7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.

FSB atsargos pulkininkas ir buvęs Donecko separatistų „gynybos ministras“ Igoris Girkinas „Strelkovas“ Maskvoje sulaikytas dar liepos pabaigoje, ir iki šiol lieka tardymo izoliatoriuje. Iš ten jis ir patvirtino ketinantis kitais metais kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, rašo svoboda.org.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas Igoris Girkinas-Strelkovas

Leidinys „Sota“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame I.Girkino kandidatavimo į prezidento postą skaito vienas jo bendrininkų, I.Girkino bendraminčių sukurto Rusijos judėjimo už I.Strelkovą, atstovas Olegas Nelzinas.

Laiške „Strelkovo“ bendrininkams visų pirma nurodoma įsteigti iniciatyvinę grupę ir įkurti parašų rinkimo štabą, taip pat prašoma įvairių visuomeninių organizacijų paramos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvaus virtualiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikime, sekmadienį pranešė valstybinė televizija.

„Vladimiras Putinas dalyvaus virtualiame G-20 viršūnių susitikime“, – sakoma sekmadienį socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusiame televizijos laidos „Vesti“ pranešime.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Informacija pateikiama remiantis V.Putino darbotvarke ateinančiai savaitei.

V.Putinas nenuvyko į praėjusius du nevirtualius G-20 susitikimus – rugsėjį Indijoje ir pernai Indonezijoje – vietoje savęs pasiųsdamas užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Indijos šeštadienio pareiškime sakoma, kad jos premjeras Narendra Modi trečiadienį pirmininkaus virtualiam viršūnių susitikimui, tęsdamas darbą dėl kai kurių Naujajame Delyje įvykusio susitikimo klausimų.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį V.Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo ir nuo to laiko Rusijos lyderis retai išvyksta į užsienį. Romos statutą, kuriuo buvo įkurtas TBT, ratifikavusios šalys privalo sulaikyti V.Putiną, jei jis atvyktų į jų teritoriją.

G-20 sudaro 19 didžiausių pasaulio ekonomikų ir Europos Sąjunga bei Afrikos Sąjunga.

Per apšaudymą Chersone sužeistų žmonių skaičius išaugo iki penkių, pranešė Chersono regiono administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Pasak jo, apšaudytas gyvenamasis sektorius. Sužeidimus patyrė 47, 55 ir 68 metų moterys. Jos paguldytos į ligoninę. 59 metų vyras taip pat patyrė šautinių žaizdų.

Tarp sužeistųjų yra trejų metų berniukas (anksčiau buvo pranešta, kad sužeista šešerių metų mergaitė).

Ir Kyjivas, ir Maskva praėjusią naktį buvo atakuoti dronais, bet daugumą jų perėmė oro gynyba, sekmadienį pranešė abiejų šalių pareigūnai.

Apie nukentėjusius žmones neskelbiama.

Rusų Gynybos ministerijos pareiškime sakoma, kad „Ukraina bandė įvykdyti teroristinę ataką panaudodama droną prieš Rusijos Federacijos objektus“, bet ji buvo sužlugdyta.

Ukrainiečių dronų atakos prieš Maskvą buvo ypač padažnėjusios pavasarį, prieš pradedant Kyjivo pajėgų kontrpuolimą birželį, tačiau pastarosiomis savaitėmis buvo retos.

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, į Maskvą paleistą droną oro gynybos sistema sunaikino virš Bogorodskojės rajono Maskvos regione.

Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas vėliau per platformą „Telegram“ paskelbė, kad nebuvo padaryta jokios žalos, žmonės nenukentėjo.

Pasak jo, gelbėjimo tarnybos dirba vietoje, kur nukrito drono nuolaužos.

Kyjivas taip pat antrą naktį iš eilės buvo atakuotas iraniečių gamybos dronais „Shahed“, pranešė pareigūnai. Jie pažymi, kad rusai pastaruoju metu intensyvina dronų atakas prieš Ukrainos sostinę.

Rusų dronai buvo paleisti keliomis grupėmis ir atakavo Kyjivą bangomis iš skirtingų pusių, per „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Iš viso buvo sunaikinta 15 iš 20 priešo dronų, atskirai pranešė Ukrainos pajėgų Generalinis štabas ir oro pajėgos.

Žmonės nenukentėjo, didelės žalos nebuvo padaryta, sakė S.Popko.

Rusų Gynybos ministerija teigė, kad jos dronai pataikė į kuro saugyklą Ukrainos centrinėje Kirovohrado srityje ir į šaudmenų sandėlį netoli Kyjivo.

Rusija pareiškė sunaikinusi 31 ukrainiečių droną.

Diena anksčiau Ukrainos oro pajėgos paskelbė numušusios 29 iš 38 dronų „Shahed“, rusų paleistų į įvairias Ukrainos dalis. Tai buvo didžiausia naktinė Rusijos dronų ataka nuo rugsėjo pabaigos.

Šeštadienį vakare ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė manantis, kad Rusija intensyvins atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą, norėdama paralyžiuoti šilumos ir elektros tiekimą ateinančią žiemą.

„Kuo labiau artinasi žiema, tuo daugiau bus rusų bandymų smūgiuoti galingiau“, – kasdieniame kreipimesi sakė jis. Prezidentas paragino Ukrainos kariuomenę būti „100 procentų veiksmingą, nepaisant visų sunkumų, nepaisant viso nuovargio“.

Kaip skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų platinamoje suvestinėje, per pastarąją parą įvyko 71 karinis susirėmimas.

Rusijos pajėgos sudavė penkis raketų smūgius ir 76 oro smūgius, taip pat 50 kartų apšaudė Ukrainos pajėgų pozicijas ir apgyvendintas teritorijas iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. 

Daugiau kaip 150 gyvenviečių Černihivo, Sumų, Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse buvo apšaudytos artilerijos ugnimi.

Lymano kryptimi Rusijos armija vykdė puolamąsias operacijas netoli Torskės kaimo Donecko srityje.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ukrainos kariai tęsia šturmo operacijas į pietus nuo Bachmuto.

Rusai neatsisako bandymų apsupti Avdijivką. Ukrainos pajėgos toliau laikosi gynybos pozicijų. 

Per dieną ukrainiečiai sudavė šešis smūgius vietovėms, kuriose sutelkta Rusijos armija. Ukrainos raketinių pajėgų daliniai smogė trims kontrolės punktams, taip pat trims Rusijos pajėgų personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms.

Ukrainos oro pajėgos sekmadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 15 rusų paleistų dronų.

Remiantis pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusų pajėgos praėjusią naktį paleido 20 dronų „Shahed“, 15 iš jų pavyko numušti.

Nurodoma, kad rusai dronus leido iš šiaurės. Ukrainiečių oro gynybos sistemos veikė Kyjivo, Poltavos ir Čerkasų srityse.

Ukrainos gynybos pajėgos tęsia operacijas kairiajame Dniepro krante Chersono srityje. Ukrainos gynėjai laiko užimtas pozicijas ir tikriausiai į jas papildomai perkelia pėstininkus.

JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymėjo, kad lapkričio 18 d., šeštadienį, Ukrainos pajėgos tęsė operacijas kairiajame Dniepro upės krante. Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad ukrainiečiai laiko pozicijas Chersono srities rytuose.

Pasak Rusijos karinių korespondentų, Ukrainos kariuomenė toliau perkelia papildomus pėstininkų dalinius į rytinį krantą.

Tuo pat metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad lapkričio 18 d. gynybos pajėgos Chersono srities rytiniame krante atrėmė 12 Rusijos okupantų atakų.