JAV paskelbė apie naują 100 mln. dolerių pagalbos paketą Ukrainai

Rusijos okupacinės pajėgos padidino savo pajėgas ir aktyviau veikia Bachmuto kryptimi. „Priešas puola jau dvi savaites“, – sakė Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės viešųjų ryšių tarnybos vadovas Vladimiras Fityo.

Kaip jis pažymėjo per teletiltą, rusai stengiasi atgauti prarastas pozicijas. Jie surinko atitinkamus rezervus ir perėjo prie puolamųjų veiksmų.

Pasak V.Fityo, padėtis Bachmuto kryptyje išlieka „aktyvi“.

„Jau maždaug dvi savaites priešas iš gynybinių veiksmų perėjo prie puolamųjų ir bando susigrąžinti anksčiau prarastas pozicijas“, – aiškino jis.

Po kovo mėnesį įvyksiančių „prezidento rinkimų“ autoritarinis režimas Rusijoje bus galutinai „įtvirtintas“, o Kremlius panaudos visą savo karinį potencialą, nepaisydamas visuomenės nuomonės pačioje Rusijoje. Ukraina ir pasaulis turi ne daugiau kaip keturis mėnesius tam pasirengti.

Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas savo kalboje tarptautiniame saugumo forume Kanadoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Rusijos strateginiai tikslai yra visiškai priešingi Ukrainos tikslams – tai Ukrainos valstybės sunaikinimas ir ukrainiečių etninės grupės įsiliejimas į „rusiškojo pasaulio“ rėmus. Kremlius neketina atsisakyti šio tikslo, jis ruošiasi ilgam karui“, – pažymėjo jis. 

Pasak O.Danilovo, Rusija sugebėjo prisitaikyti prie karo ir Vakarų sankcijų ir dabar aktyviai investuoja lėšas į savo karinį-pramoninį kompleksą. NSGK sekretorius pabrėžė, kad Rusija pasirodė esanti atsparesnė Vakarų sankcijoms, nei tikėtasi, o jos ekonomika pamažu pereina į karo padėtį. 

„2024 m. kovo 17 d. įvyksiantys Rusijos Federacijos prezidento rinkimai Kremliui yra svarbi data. (...) Po 2024 m. prezidento rinkimų galima visiška mobilizacija. (...) Todėl Ukraina ir pasaulio bendruomenė turi 3–4 mėnesius atitinkamai pasirengti“, – pažymėjo pareigūnas.

O.Danilovas pabrėžė, kad Rusijos ateitis yra „miglota“, tačiau dabartiniu „imperiniu pavidalu“ ji kelia grėsmę kaimynams, Europai ir visai pasaulio tvarkai. 

„Manome, kad veiksmingiausias būdas užkirsti kelią pasikartojančiai agresijai yra kontroliuojamas Rusijos skaidymas į kelias dalis. Juk Rusijos žlugimas automatiškai lems V.Putino režimo demontavimą, Rusijos Federacijos desovietizaciją, taip pat jos denuklearizaciją ir demilitarizaciją“, – pabrėžė O.Danilovas.

Nuo praėjusių metų vasario mėn. pradėtos brutalios Rusijos pajėgų plataus masto invazijos į Ukrainą iš šalies pabėgo beveik 20 000 vyrų, norinčių išvengti šaukimo į kariuomenę, atskleidė BBC naujienų tarnyba. Nenorėdami įsilieti į Ukrainos gynybos pajėgas, vyrai rinkosi pačius įvairiausius pabėgimo scenarijus: nuo plaukimo pavojingomis upėmis iki keliavimo naktimis.

Po Rusijos invazijos daugumai 18–60 metų amžiaus vyrų buvo uždrausta išvykti iš Ukrainos. Anksčiau Kyjivas patvirtino, kad apie 21 113 vyrų bandė pabėgti, tačiau buvo sučiupti Ukrainos valdžios institucijų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos kariai

Tiems, kuriuos pagauna Ukrainos valdžios institucijos, gresia 84–211 eurų bauda ir laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.

Anot duomenų, kuriuos išanalizavo BBC naujienų tarnybos žurnalistai, nepaisant to, kasdien išvykti pavykdavo dešimtims žmonių. Keli iš jų sutiko pasikalbėti ir atskleidė, jog rinkosi bėgti, nes norėjo prisijungti prie šeimos užsienyje, studijuoti ar tiesiog užsidirbti pragyvenimui.

„Ką man daryti [Ukrainoje]? – klausė vienas vyras, Jevhenijus. – Ne visi yra kariai... nereikia laikyti visos šalies užrakintos. Negalima visų sukišti į vieną krūvą, kaip tai buvo daroma Sovietų Sąjungoje“.

BBC nustatė – paprašiusi duomenų apie neteisėtus sienos kirtimus iš kaimyninių Rumunijos, Moldovos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos – kad nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. į šias šalis neteisėtai atvyko 19 740 vyrų.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad finansinės ir karinės pagalbos teikimas Ukrainai atitinka Jungtinių Valstijų nacionalinius interesus. Ji pabrėžė, kad svarbu remti ir Ukrainą, ir Izraelį. 

Ji tai pasakė CNBC, kalbėdama apie JAV prezidento Joe Bideno 106 mlrd. dolerių finansavimo prašymo perspektyvas. Ministrė pažymėjo, kad ji negali prognozuoti, kada Kongresas patvirtins šią paramą, tačiau išreiškė viltį, kad tai įvyks. 

„Scanpix“/AP nuotr./Janet Yellen

„Nepaprastai svarbu, kad ši pagalba būtų suteikta Ukrainai ir Izraeliui. Negalime leisti, kad Ukraina pralaimėtų mūšį vidaus fronte dėl to, kad neturi pakankamai pinigų mokytojams ar pirmosios pagalbos teikėjams paremti, kol ji drąsiai kovoja mūšio lauke“, – sakė Janet Yellen.

Ji pažymėjo, kad Ukraina „yra visiškai priklausoma nuo šios pagalbos“. Ji taip pat priminė, kad Europos partneriai per ateinančius ketverius metus Ukrainai skirs 50 mlrd. eurų paramą. Savo ruožtu TVF skiria 15 mlrd. dolerių, ir „jiems reikia, kad mes prie to prisidėtume, kad tai būtų paketas“.

J.Yellen pridūrė, kad jei Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui bus leista laimėti Ukrainoje, kitas jo taikinys gali būti viena iš Jungtinių Valstijų NATO sąjungininkių.

„Tai labai svarbus prezidento prioritetas, labai svarbus mūsų šalies nacionalinio saugumo prioritetas“, – sakė JAV iždo sekretorė.

Jungtinės Valstijos jau kelias savaites negali patvirtinti finansavimo Ukrainai. Spalio 20 d. JAV prezidentas pateikė prašymą skirti daugiau kaip 100 mlrd. dolerių, į kuriuos įeina lėšos, skirtos pagalbai Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir kitoms išlaidoms. Didžioji dalis šių lėšų – apie 60 mlrd. eurų – skirta būtent paramai Ukrainai. Tačiau prašymas dar nepatvirtintas.  

Neseniai JAV Kongresas patvirtino laikinąjį šalies biudžetą, kuriame vėlgi nebuvo numatyta pinigų Ukrainai paremti. Kelios žiniasklaidos priemonės rašė, kad įstatymų leidėjai galėtų patvirtinti finansavimą iki Kalėdų (gruodžio 25 d.). Priešingu atveju klausimas vėl pakibs dėl švenčių.

Ukraina pirmadienį pranešė, kad, vykstant tyrimui dėl korupcijos, buvo atleistas vyriausybės departamento, atsakingo už kibernetinę gynybą, vadovas ir jo pavaduotojas.

Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis nuraminti karo pagalbą siunčiančius Vakarų sąjungininkus, nuo Rusijos invazijos pradžios jau buvo atleisti dešimtys Ukrainos pareigūnų.

Pirmadienį buvo atleisti Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovas Jurijus Ščyholas ir jo pavaduotojas Viktoras Žora, pranešė vyriausybės pareigūnas Tarasas Melnyčukas.

Atleidimo priežasčių jis nenurodė, tačiau antikorupcijos pareigūnai vėliau pranešė, jog tiria daugiau kaip 1,7 mln. JAV dolerių (1,5 mln. eurų) vertės valstybės lėšų pasisavinimą J. Ščyholui einant pareigas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Rusija neatsisako savo tikslo sunaikinti Ukrainą kaip valstybę ir ruošiasi ilgalaikiam karui. Šiuo tikslu Kremlius gali pradėti totalinę mobilizaciją po 2024 m. kovo mėn. prezidento rinkimų.

Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, naujienų agentūra „RBK-Ukraina“ citavo jo spaudos tarnybą.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Tyrimų projektas „Dosjė“ aptiko dvi naujas superjachtas, kuriomis naudojasi Vladimiras Putinas ir jo aplinka. Tai 71 metro ilgio jachta „Victoria“ ir ją lydinti 38 metrų ilgio jachta „Orion“. „Victoria“ buvo pastatyta „Sevmaš“ karinių laivų statyklose kartu su jachta „Graceful“. Dabar ji remontuojama Turkijos laivų statykloje, kuri rengia laivus Turkijos, NATO narės, kariniam laivynui.

Stambulo Tuzlos uostas nelabai tinka keleiviniams laivams. Uoste yra prieplaukų, tačiau pagrindinę akvatoriją užima laivų statyklos, kuriose remontuojami sausakrūviai laivai ir naftos tanklaiviai, o netoliese yra dokų, kuriuose statomi kariniai laivai Turkijos kariniam laivynui.

Keletas nedidelių pramoginių laivų kapitonų atsisako įplaukti į šiuos vandenis, bijodami pakrančių apsaugos tarnybos. Tik vienas sutinka, ir jo laivu lapkričio pradžios rytą „Dosjė“ korespondentai išplaukia iš doko už poros jūrmylių į pietryčius nuo Tuzlos.

Kelionė trunka apie valandą. Laivas lėtai aplenkia netoliese manevruojančius du karinius laivus ir 1773 m. įkurtos karo akademijos teritoriją ir įplaukia į įlanką. Masyvūs laivai rikiuojasi perimetru, užgoždami krantą, tačiau šalia Stambule įsikūrusios bendrovės „Desan“ laivų statyklos jie atrodo sustatyti ypač tankiai: balkeriai „Algoma Vision“ ir „Ocean Pearl“ bei konteinerinis laivas „Medkon Mira“ beveik visiškai uždengia du angarus. Tik nedidelė kairiojo pastato dalis matoma nuo vandens.

Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, jis pastatytas neseniai, 2023 m. gegužės-birželio mėn. 100 metrų ilgio ir 19 metrų pločio angaras idealiai tinka superjachtoms. Pastato vidaus įžiūrėti beveik neįmanoma, tačiau jau krante, studijuodami filmuotą medžiagą, „Dosjė“ tyrėjai atranda, kad filmuotoje medžiagoje užfiksuota viduje esanti jachta, tiksliau, jos laivagalio dalis su būdingomis juostomis.

Tai 71 metro ilgio „Victoria“ – Vladimiro Putino Juodosios jūros flotilės flagmanas. Spalio 21 d. „Victoria“ išplaukė iš Sočio ir po dviejų dienų prisišvartavo į vakarus nuo laivų statyklos Stambule. Spalio 25 d. rytą laivas persikėlė į dokus, išjungė savo siųstuvą ir nebepasirodė tarnybų žemėlapiuose.

Toliau skaitykite ČIA.

VK nuotr./Jachta „Victoria“ ir Natalija Belugina, 2020 m. rugpjūtis

Ministrų kabinetas iš pareigų atleido Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovą Jurijų Ščyholą.

Apie tai pranešė ministrų kabineto atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melničiukas.

Taip pat, pasak jo, Viktoras Žora atleistas iš Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojo skaitmeninei plėtrai, skaitmeninei transformacijai ir skaitmeninimui pareigų.

Taip pat tapo žinoma, kad Specialioji antikorupcinė prokuratūra informavo Valstybinės specialiųjų ryšių tarnybos vadovus apie įtarimus dėl valstybės lėšų užvaldymo.

Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tarnybos pareigūnai, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir veikdami organizuotoje grupėje, pasisavino itin didelės vertės biudžeto lėšas, kurių bendra suma viršijo 62 mln. grivinų (1,5 mln. eurų).

Wikipedia/Jurijus Ščyholas