Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Iranas gali suteikti Rusijai balistinių raketų karui su Ukraina

Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Iranas ruošiasi aprūpinti Rusiją moderniomis trumpojo nuotolio balistinėmis raketomis, kad galėtų kariauti su Ukraina, teigė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.

 “Pasak amerikiečių, Iranas jau pateikė Rusijai kovinių bepiločių lėktuvų, valdomų aviacinių bombų ir artilerijos sviedinių.

Susirūpinimas dėl balistinių raketų sustiprėjo po Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vizito Teherane rugsėjo mėnesį, kur jam buvo parodytos Irano balistinės raketos „Ababil“ ir „Fateh-110“.

„Todėl esame susirūpinę, kad Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis, kurios būtų naudojamos Ukrainoje“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas.

Baltieji rūmai taip pat patvirtino informaciją apie teroristinės grupuotės „Wagner“ kovotojų ketinimus perduoti oro gynybos sistemą „Pantsir-S1“ Libano sukarintai grupuotei „Hezbollah“, kurią remia Iranas.

Rusijos kariai apšaudė Chersono sritį, žuvo 65 metų vyras, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Priešas į miestą paleido 12 KAB (aviacinių bombų – red.). Iš viso šiandien Rusijos kariuomenė ant Beryslavo rajono numetė 28 bombas. Nukentėjo vienas privatus namas. Šeimininkas įstrigo po griuvėsiais. 65 metų vyras žuvo vietoje“.

O.Prokudinas taip pat pranešė, kad apšaudymo metu gatvėje buvo dar vienas 57 metų pilietis, kuris patyrė daugybę sužalojimų, įskaitant galūnių lūžius. Raketos taip pat smogė įmonei, parduotuvei ir vairavimo mokyklos teritorijai.

Anksčiau buvo pranešta, kad antradienio popietę rusai apšaudė kitą miestą Chersono srityje, dėl to trys žmonės patyrė sprogstamųjų sužeidimų.

ES valstybės narės svarsto, ar apriboti Rusijos diplomatų keliones po to, kai Čekija pasiskundė, kad potencialūs šnipai išvengia stebėjimo dėl ES zonos be sienų, rašo laikraštis „The Financial Times“.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vyriausybės išsiuntė šimtus Rusijos diplomatų, teigdamos, kad jie iš tikrųjų yra žvalgybos agentai. Tačiau kitos vis dar išduoda vizas Maskvos pasiuntiniams, suteikdamos jiems galimybę patekti į Šengeno zoną ir nevaržomai judėti 24 iš 27 valstybių narių, taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.

Praėjusią savaitę Praha išplatino dokumentą su idėjomis, kaip užkirsti tam kelią. Tai būtų aptariama 12-ame ES sankcijų Maskvai pakete, kurį valstybės narės dar turi patvirtinti.

Plačiau skaitykite čia. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žiūrint į Vienos oro uoste nusileidžiantį lėktuvą mintyse beveik buvo galima girdėti melodiją grojančią garsiojo filmo apie šnipus „Trečiasis žmogus“ pradžioje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad laukiamo sprendimo pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą priėmimas nėra dovana, tačiau „dramblys kambaryje“ arba šalis, galinti blokuoti šį sprendimą, gali būti ne tik Vengrija.

V.Zelenskis tai pasakė bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu ir Moldovos prezidente Maia Sandu Kyjive.

V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina daro viską, kad šių metų gruodį prasidėtų stojimo į ES derybos.

„Ukraina supranta, kad bet kurios šalies kelias į ES yra nuopelnų, o ne dovanų kelias. Todėl Ukraina įgyvendina savo darbo dalį. Tikime, kad ES bus pasirengusi eiti savo dalį kelio į susitikimą, ir kaip buvo žadėta, kad iki metų pabaigos, gruodžio mėnesį, bus pasiektas rezultatas – mums taip trokštamas politinis sprendimas pradėti derybas dėl narystės ir artėti prie visiškos integracijos proceso“, – sakė V.Zelenskis.

Valstybės vadovas taip pat pabrėžė, kad „karo metu mes visi turėtume labai konkrečiai ir dalykiškai kalbėti apie gruodį laukiamą ES vadovų sprendimą“.

„Nesitikime dovanų, bet norėčiau, kad visi atkreiptų dėmesį į tai, jog esame šalis, kurioje vyksta karas. Gruodžio mėnesio sprendimas mums yra motyvacinis ir mobilizacinis sprendimas. Ir tikiu, kad šis sprendimas padeda Ukrainai patikėti, kad buvo ir yra teisingumas, ir kad iš tikrųjų – tai ne tušti žodžiai, kad ukrainiečiai gina bendras vertybes“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis patikslino, kad tai nereiškia, jog Ukrainai bus pateiktas vienoks ar kitoks sprendimas.

„Yra septynios rekomendacijos. Mes privalome, kad ir kaip mums būtų sunku, jas įvykdyti. Šiandien mes padarėme, manau, viską. O jei beveik viską, tai ir visa kita bus padaryta“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad įstatymų projektai, dėl kurių šiandien balsavo Aukščiausioji Rada, yra pažanga siekiant įgyvendinti visas rekomendacijas.

„Įgyvendinsime visas septynias rekomendacijas. Nuo šiandien esame pasirengę. Matau teigiamą reakciją“, – tvirtino V.Zelenskis.

Kartu Ukrainos prezidentas buvo paklaustas apie Vengriją, kuri veikia kaip „dramblys kambaryje“ ir oficialiai priešinasi derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžiai.

„Mes viskam ruošiamės. Tai tiesa“, – sakė V.Zelenskis.

„Kol kas nėra jokių problemų. Manau, kad drambliu kambaryje gali būti bet kas. Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Manau, svarbiausia, kad elgtumėmės kaip žmonės ir viską vykdytume suplanuotu keliu. Yra septynios rekomendacijos. Turime jas visas įvykdyti, kad mums nekiltų jokių klausimų. Jokių galimybių sakyti, kad Ukraina kažko neįvykdė. Ir aš manau, kad tai yra stipriausia pozicija, kokioje Ukraina gali būti“, – pabrėžė prezidentas.

15min koliažas/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

Ukrainos savanoriai Serhijus Sternenko ir Ihoris Lachenkovas socialiniame tinkle „X“ paviešino naujas paslaptingo drono, skirto smogti kariniams objektams Rusijos gilumoje, nuotraukas, rašo defence-blog.com.

Neseniai pademonstruotas dronas, pavadintas „Morok“, tebėra gaubiamas paslapčių dėl tikslių techninių specifikacijų – jos neatskleidžiamos.

Tačiau manoma, kad jo skrydžio nuotolis yra maždaug 800 km, todėl juo galima smogti įvairiems taikiniams visoje Rusijos europinėje dalyje, įskaitant Maskvą.

Techninė informacija apie nepilotuojamą orlaivį oficialiai neatskleista, tačiau matomų optinių prietaisų nebuvimas leidžia manyti, kad gali būti naudojama įprastinė skrydžio valdymo schema, galimai naudojant inercinę sistemą su GPS signalo korekcijomis, veikiančią nepriklausomai nuo tiesioginio operatoriaus valdymo.

Bepiločio orlaivio dizainas rodo, kad, palyginti su ankstesniais variantais, pavyzdžiui, UJ-26 tipo orlaiviu, jis pasižymi geresnėmis greičio charakteristikomis, o tai reiškia, kad jo galimybės gali būti didesnės.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusų valstybinė žiniasklaida antradienį pranešė, kad buvo sulaikytas vienas Prancūzijos pilietis, neteisėtai kirtęs sieną iš Estijos.

Pasak valstybinės agentūros TASS, cituojančios Federalinę saugumo tarnybą, tas asmuo kirto Estijos ir Rusijos sieną valtimi perplaukęs Narvos upę.

Iškelta baudžiamoji byla. Teismas sulaikytajam parinko kardomąją priemonę – suėmimą 30 parų.

Prancūzija ir Estija šio pranešimo dar nekomentavo.

AP-Scanpix nuotr.

Lapkričio 18-19 d. Rusija paleido apie 50 Irano sukurtų vienkartinių atakos dronų „Shahed“, pirmiausia nukreiptų į Kyjivą. Jie buvo paleisti bangomis dviem kryptimis – iš Kursko į rytus ir iš Krasnodaro į pietryčius.

Kaip pastebi Britanijos žvalgyba, vienas iš Rusijos tikslų greičiausiai buvo susilpninti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, kad būtų suformuota mūšio erdvė prieš bet kokią suderintą žiemos smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Rusija jau beveik du mėnesius neleidžia moderniausių sparnuotųjų raketų, todėl greičiausiai galėjo sukaupti nemažas šių ginklų atsargas, svarsto Britanijos žvalgyba.

Labai tikėtina, kad Rusija panaudos šias raketas, jei kartos praėjusių metų pastangas sunaikinti svarbią Ukrainos nacionalinę infrastruktūrą.

„IMAGO“/„Scanpix“/

Teherane buvo pristatytas modifikuotas atakos dronas Shahed-238. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas paaiškino, kokį pavojų gali kelti šis dronas.

Teletilto laidoje jis teigė, kad naujasis „Shahed“ yra sunkiau aptinkamas dėl daugelio savo savybių. Remiantis viešai skelbiama informacija, dronas turi reaktyvinį variklį, taip pat „kitokį radiolokacinį valdymą“.

J.Ihnatas taip pat pabrėžė „Shahed-238“ spalvą, kuri leidžia jam būti mažiau vizualiai pastebimam danguje.

„Šis „Shahed“ yra labai reaktyvus, jis nudažytas juoda matine spalva, o tai gali dar labiau apsunkinti vizualiniai jį aptikti“, – paaiškino Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Unian nuotr./Iranas pristatė modifikuotą droną „Shahed-238“

Naujoji Slovakijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Roberto Fico, antradienį laimėjo privalomą balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.

Anksčiau šį mėnesį R. Fico užblokavo karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį planavo ankstesnė valdžia.

Iš 143 įstatymų leidėjų, dalyvavusių posėdyje 150 vietų parlamente, 78 balsavo už trijų partijų koalicinę vyriausybę, kuri buvo prisaikdinta spalio 25 dieną.

R. Fico grįžo į valdžią ir ketvirtą kartą perėmė ministro pirmininko kėdę, kai rugsėjo 30 dieną vykusius Slovakijos parlamento rinkimus laimėjo jo kairioji partija „Smer“, kuri rėmėsi prorusiška ir antiamerikietiška platforma.

Parlamentinę daugumą  R. Fico suformavo pasirašęs koalicijos sutartį su kairiąja partija „Hlas“ ir ultranacionalistine Slovakijos nacionaline partija.

R. Fico sugrįžimas gali reikšti dramatišką posūkį šalies užsienio politikoje ir pakenkti trapiai Europos Sąjungos ir NATO vienybei.

5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki šiol buvo ištikima jos rėmėja, dovanojo ginklų ir atvėrė sienas nuo karo bėgantiems pabėgėliams.

R. Fico nutraukė karinę pagalbą. Jis taip pat nepritaria ES sankcijoms Rusijai ir nori neleisti Ukrainai įstoti į NATO. 

Jo kritikai nerimauja, kad dėl R. Fico sugrįžimo į valdžią Slovakija gali atsisakyti savo kurso ir pasekti Vengrijos, vadovaujamos ministro pirmininko Viktoro Orbano, keliu.

R. Fico pažadėjo vykdyti, jo žodžiais, suverenią užsienio politiką, užimti griežtą poziciją kalbant apie migraciją ir nevyriausybines organizacijas, taip pat pasisakė prieš LGBTIQ teises. Kai kuriems elitiniams tyrėjams ir policijos pareigūnams, tiriantiems korupcijos bylas, buvo įsakyta likti namie arba išeiti iš darbo, o vyriausybė planuoja sušvelninti bausmes už korupciją ir atlikti kitus teisinės sistemos pakeitimus.

Nuo 2020 metų, kai ankstesnė vyriausybė atėjo į valdžią su antikorupcine darbotvarke, dešimtys aukšto rango pareigūnų, policininkų, teisėjų, prokurorų, politikų ir verslininkų, susijusių su „Smer“, buvo apkaltinti ir nuteisti už korupciją ir kitus nusikaltimus. Kelių kitų asmenų bylos dar nebaigtos nagrinėti.

Pačiam R. Fico ir jo buvusiam vidaus reikalų ministrui Robertui Kalinakui praėjusiais metais buvo pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos grupuotės kūrimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais, bet galiausiai jie buvo panaikinti. R. Kalinakas naujojoje vyriausybėje eina gynybos ministro pareigas.

Savo tiradomis prieš žurnalistus pagarsėjęs R. Fico vieną didelį televizijos tinklą, du nacionalinius laikraščius ir internetinę naujienų svetainę pavadino savo priešais ir pareiškė, kad su jais nebendraus.

„Reuters“/„Scanpix“/Slovakijos premjeras Robertas Fico

Ukrainos gynybos ministerija antradienį pranešė, jog pradėtas baudžiamasis tyrimas nustačius, kad vienas kariuomenės junginys netinkamai panaudojo 1 mln. eurų vyriausybės lėšų.

Tyrimas pradėtas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui intensyvinant kovą su korupcija. Jos išgyvendinimas yra reformų, kurias ragina vykdyti Vakarai, dalis.

Viename kariniame junginyje, dislokuotame Ukrainos šiauriniame Černihivo regione, audito metu nustatyti keli pažeidimai, prilygstantys 38,8 mln. grivinų nuostolių.

Didžiausias pažeidimas yra nepagrįstas 2022 metais pirktų generatorių kainų išpūtimas, padaręs valstybei 37,1 mln. grivinų nuostolį, nurodė ministerija.

„Be to, nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų balandžio, kai kariuomenei itin reikėjo generatorių, dauguma jų buvo ne pristatomi kariniams junginiams, o kaupiami sandėliuose“, – sakoma pranešime.

Ministerija sakė medžiagą perdavusi teisėsaugos agentūroms.

Ukrainos valdžia pastaraisiais mėnesiais stengiasi išgyvendinti korupciją Gynybos ministerijoje, iš dalies siekdama patikinti sąjungininkes Vakaruose, karo metu siunčiančias pagalbą.

Rugpjūtį V. Zelenskis atleido visus regionų pareigūnus, atsakingus už ėmimą į kariuomenę, o rugsėjį, kilus virtinei korupcijos skandalų, atleido savo tuometinį gynybos ministrą.

Prokurorai anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad du aukšto rango gynybos pareigūnai yra įtariami didelio masto sukčiavimu perkant karines uniformas iš vienos turkų firmos.

Ukraina sunkiai grumiasi su sistemine korupcija, kuri prieš karą buvo apėmusi kone visas gyvenimo sritis.

Kova su kyšininkavimu yra viena svarbiausių reformų, kurių Europos Sąjunga reikalauja kaip būtinų sąlygų narystei šiame bloke.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Vokietijos ekspertai teigia, kad Rusijos pergalė kare prieš Ukrainą gali paskatinti Maskvą pulti kitas šalis, ir tvirtina, kad Europos NATO narės turi tik 6-10 metų „pasiruošti karui“ su Rusija aljanso teritorijoje.

Kada pradės tiksėti laikrodis?

Vokietijos užsienio politikos draugijos (DGAP) paskelbtos analizės „Užkirsti kelią kitam karui“ autoriai Christianas Möllingas ir Torbenas Schützas iš Berlyno saugumo ir gynybos centro padarė išvadą, kad kitam karui Europoje veiksmingai užkirsti kelią galima tik ribotą laiką.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijai prireiks nuo šešerių iki dešimties metų atkurti savo kariuomenę tiek, kad ji galėtų išdrįsti pulti NATO. Laikrodis pradės tiksėti, kai Ukrainoje baigsis intensyvūs mūšiai. Tuomet Rusija galės nukreipti dabartinę įsibėgėjusią savo karo pramonę į ginkluotųjų pajėgų atkūrimą, rašo Ch.Möllingas ir T.Schützas.

Anot ekspertų, per metus Rusija gali parengti apie 280 000 naujokų. Per šešerius metus gali parengti beveik 1,7 mln. karių, o per dešimt metų – 2,8 mln.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“ nuotr./Parado akimirka

Vokietija antradienį paskelbė, kad Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, skirs dar 1,3 mlrd. eurų karinei įrangai, įskaitant keturias papildomas oro gynybos sistemas IRIS T-SLM ir artilerijos šaudmenis.

Šį paketą pristatė gynybos ministras Borisas Pistorius po derybų su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu Kyjive.

Vokietija yra antra pagal dydį karinės įrangos Ukrainai tiekėja, o B. Pistoriaus vizitas į Kyjivą buvo antrasis nuo tada, kai jis metų pradžioje stojo prie Gynybos ministerijos vairo.

Ukraina labai pageidauja IRIS-T sistemų, kuriomis būtų galima numušti Rusijos dronus ir raketas.

Keturios Vokietijos pažadėtos sistemos bus trečioji IRIS-T sistemų partija, kurią Berlynas pažadėjo Ukrainai nuo plataus masto karo pradžios pernai vasarį.

Trys IRIS-T sistemos iš pirmosios partijos jau pristatytos, o ketvirtoji bus pristatyta šią žiemą. Antroji keturių sistemų partija bus pristatyta kitąmet.

Wikipedia.org nuotr./„Iris-T SLM“ zenitinis raketinis kompleksas

Ukrainoje antradienį, minint 10-ąsias istorinių Maidano protestų metines, vieši Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius bei Moldovos prezidentė Maia Sandu.

Pastaruoju metu, kai pasaulio dėmesys sutelktas į Vidurio Rytus ir kyla klausimų dėl JAV finansavimo Ukrainai, aukšto rango pareigūnų kelionėmis siekiama patikinti Kyjivą, kad Vakarų karinė ir politinė parama jam nenutrūks.

„Gera grįžti į Kyjivą – tarp draugų“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ch. Michelis kartu su nuotrauka, kurioje jis nufotografuotas prie traukinio.

Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius taip pat atvyko į Kyjivą ir susitiko su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu kariniuose poligonuose, kur jie drauge stebėjo snaiperių pratybas.

„Esu čia dar kartą, pirmiausia norėdamas pažadėti tolesnę paramą, taip pat išreikšti mūsų solidarumą ir gilų ryšį, taip pat susižavėjimą narsia, drąsia ir brangiai kainuojančia kova, kuri čia vyksta“, – anksčiau sakė B. Pistorius, padėjęs gėlių Maidano aikštėje sostinės centre.

Ministras pagerbė prieš 10 metų per proeuropietiškus protestus nužudytus demonstrantus, pranešė vokiečių naujienų agentūra „dpa“.

„Drąsūs įvairaus amžiaus žmonės išėjo į gatves už laisvę, už suartėjimą su Europa ir už tai sumokėjo savo gyvybėmis“, – kalbėjo B. Pistorius.

Tuo tarpu Moldovos prezidentė M. Sandu drauge su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pirmąja Ukrainos ponia Olena Zelenska pagerbė žuvusiųjų atminimą prie „Dangaus šimtinės“ memorialo.

VIDEO: Niekur nematyti vaizdai: Euromaidano dešimtmetis ir jį sekę įvykiai

Niekur nematyti vaizdai: Euromaidano dešimtmetis ir jį sekę įvykiai

Vidmanto Balkūno archyvinė medžiaga.

„Drąsos pergalė“

V. Zelenskis antradienį susiejo istorinius prodemokratinius protestus Kyjive prieš dešimtmetį su Maskvos plataus masto invazija į jo šalį, o demonstracijas Maidano aikštėje pavadino pirmąja pergale kare su Rusija.

Maidano protestai kilo 2013 metų pabaigoje, kai tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga. Vėliau kilo karas su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais, o Rusija aneksavo Krymą. Galiausiai Kremlius 2022-ųjų vasarį surengė plataus masto invaziją į šalį.

Proeuropietiškų protestų judėjimo metu per smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių.

„Įvyko pirmoji šiandieninio karo pergalė. Pergalė prieš abejingumą. Drąsos pergalė. Orumo revoliucijos pergalė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime, skirtame kelis mėnesius trukusio protesto judėjimo 10-osioms metinėms paminėti.

Savo ruožtu Kremlius pavadino Maidano protestus bandymu nuversti vyriausybę, remiamą užsienio jėgų.

Plačiau skaitykite ČIA.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Kremlius sureagavo į Ukrainos prezidento svarstymus pasinaudoti galimybe nužudyti Vladimirą Putiną.

Jungtinės Karalystės žurnalistų užklaustas, ar Ukraina pasinaudotų galimybe nužudyti V.Putiną, jei būtų suteikta tokia galimybė, Volodymyras Zelenskis atsakė: „Ukraina turi visas teises ginti savo žemę.“

Apie tai užklaustas V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tokių pasikėsinimų iš Ukrainos pusės buvo ne vienas ir „nieko jiems nepavyks“.

„Jei pamenate, kėsinosi į V.Putiną iš Ukrainos daug kartų įvairiais lygiais. Nieko jiems nepavyks. Nieko jiems nepavyks. Neabejojame, kad visi tikslai ir užduotys specialiosios karinės operacijos bus pasiekti“, - sakė Kremliaus atstovas.

VIDEO: D.Peskovas – apie bandymą nužudyti V.Putiną: nieko jiems nepavyks

D.Peskovas – apie bandymą nužudyti V.Putiną: nieko jiems nepavyks

Rossija

V.Zelenskis prabilo bandymus jį nužudyti ir slaptą planą „Maidanas 3“ šių metų pabaigoje

15min primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu laikraščiui „The Sun“ taip pat papasakojo apie pasikėsinimus į jo gyvybę ir Rusijos planą nušalinti jį nuo valdžios.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Migracijos departamentas artimiausiu metu siūlys atimti iš balerinos Ilzės Liepos Lietuvos pilietybę.

„Artimiausiu metu Migracijos departamentas, įvertinęs visą gautą informaciją, parengs ir išsiųs teikimą Vidaus reikalų ministerijai su siūlymu kreiptis į Respublikos Prezidentą dėl pilietybės netekimo“, – teigiama BNS departamento antradienį pateiktame komentare.

Migracijos departamentas anksčiau kreipėsi į kompetentingas institucijas prašydamas įvertinti I.Liepos teiginius apie karą Ukrainoje ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I.Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento V.Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

BNS nuotr./Ilzė Liepa

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo generolus, kad kišimasis į politiką kelia pavojų nacionalinei vienybei. Tai jis sakė interviu britų leidiniui „The Sun“.

Pažymima, kad prieš šį įspėjimą kilo ginčas su vyriausiuoju vadu generolu Valerijumi Zalužnu, kuris pareiškė, kad karas su Rusija atsidūrė aklavietėje ir kad proveržis mažai tikėtinas.

V.Zelenskis priekaištavo V.Zalužnui dėl jo pareiškimų ir sakė, kad į politiką atėję generolai padarė klaidą. Jis taip pat perspėjo, kad aukščiausi kariuomenės vadai rizikuoja sulaukti karių nepaklusnumo, jei eina į politiką.

„Įvairios politinės jėgos stumia kariuomenę į politiką. Tai buvo po 2014 m., kai kiekviena politinė partija norėjo kažkokių kariškių, karo žvaigždžių, ir manau, kad tai buvo labai didelė klaida. Jie buvo stumiami į politiką, po to jie visi buvo reputaciškai sunaikinti“, – sakė valstybės vadovas.

Anot V.Zelenskio, „jei vedi karą su mintimi, kad rytoj dalyvausi politikoje arba rinkimuose, tai savo žodžiais ir fronto linijose elgiesi kaip politikas, o ne kaip kariškis, ir aš manau, kad tai yra didžiulė klaida“.

„Su visa pagarba generolui V.Zalužnui ir visiems vadams, kurie yra mūšio lauke, yra absoliutus hierarchijos supratimas ir viskas, ir negali būti dviejų, trijų, keturių, penkių. Pagal įstatymus ir karo sąlygomis apie tai negali būti nė kalbos. Tai neveda prie tautos vienybės“, – sakė valstybės vadovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusija antradienį sakė sužlugdžiusi ukrainiečių bandymus išsilaipinti Maskvos okupuotame rytiniame Dniepro upės krante Ukrainos Chersono srityje ir pareiškė, kad ukrainiečių kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių.

Praėjusią savaitę Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad nustūmė Rusijos pajėgas nuo Dniepro upės krantų nuo trijų iki aštuonių kilometrų, o tai būtų pirmas reikšmingas ukrainiečių pajėgų pasistūmėjimas per kelis mėnesius.

„Visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai įvykdyti išsilaipinimo operaciją Chersono rajone žlugo“, – sakė rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu.

„Dėl mūsų kariuomenės prevencinių veiksmų (...) Ukrainos pajėgos patiria milžiniškus nuostolius“, – pridūrė jis.

Naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti padėties Chersono srityje.

Tačiau kai kurie prokremliški kariniai tinklaraštininkai paskelbė pranešimus, prieštaraujančius S.Šoigu pareiškimams.

O Rusijos primestas Chersono srities gubernatorius Vladimiras Saldo praėjusią savaitę pripažino, kad dešimtys ukrainiečių karių užėmė pozicijas aplink mažytį rytinio kranto Krynkų kaimą.

Jei tai pasitvirtintų, šie pasiekimai būtų svarbus proveržis Ukrainai, kuri ne kartą bandė persikelti per Dniepro upę.

Nuo pernai lapkričio, kai Maskva pasitraukė iš vakarinio kranto, vandens kelias tapo faktine fronto linija tarp abiejų pusių.

Jo kirtimas būtų žingsnis link sausumos kelio į aneksuotą Krymo pusiasalį.

Tačiau daugelis analitikų sako, kad Ukrainos karių kontroliuojama teritorija yra nedidelė ir tai būtų sunku paversti tikru proveržiu.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Šoigu

Ukrainai minint 10-ąsias Maidano metines, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Ukrainos žmonės ir pabrėžė, kad Lietuva padarys viską, kad padėtų Kyjivui įstoti į Europos Sąjungą (ES).

„Nepaisant žiauraus Rusijos agresijos karo, Ukraina vis labiau artėja prie Europos. Stojimo į ES derybų pradžia gruodžio mėnesį yra dar vienas svarbus etapas. Lietuvos žmonės jūsų lauks. Mes jus palaikysime ir padarysime viską, kad padėtume jums įstoti į Europos Sąjungą ir NATO“, – teigė šalies vadovas.

Jis savo kreipimesi akcentavo, kad prieš 10 metų „pakilę apginti savo europinio pasirinkimo, susivieniję vardan teisingumo, laisvės ir demokratijos“, ukrainiečiai įrodė, jog yra nesustabdoma jėga.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis ir pabrėžia, kad Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.

„Mes turime nepamiršti, kad ukrainiečių kova yra kova už mus ir kad geografiškai esame arčiausiai karo, istoriškai esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Ir jeigu istorija mus ko nors moko – ir net ne okupacijos istorija, bet ir paskutinių laikų istorija, tai nesustabdyta Rusija dabar savo kovą tęs“, – žurnalistams Seime sakė G.Landsbergis.

„Aš matau, kad jos nepavyksta sustabdyti“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, gali ateiti laikas konstatuoti, kad „mūsų dvi kaimynės ne tik, kad nenugalėtos, bet turi galimybę atsistatyti ir tęsti savo kovą toliau ir klausimas, kas bus kitas taikinys“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Po kelis mėnesius trunkančio įtempto kontrpuolimo įvykęs Ukrainos pasistūmėjimas Rusijos kariuomenės užimtame kairiajame Dniepro upės krante yra sėkmingas, tačiau jį gali būti sunku paversti tikru proveržiu, teigia ekspertai.

Ukraina ir Rusija praėjusią savaitę pranešė, kad ukrainiečių pajėgos įsitvirtino rytiniame Dniepro krante.

Sekmadienį Ukrainos kariuomenė pareiškė atstūmusi rusus 3–8 km nuo Dniepro upės krantų, o tai būtų pirmas reikšmingas ukrainiečių pajėgų pasistūmėjimas per kelis mėnesius.

Praėjus keliems mėnesiams nuo kol kas lėtai vykstančio kontrpuolimo pradžios birželį, Ukrainos pajėgoms, mažais greitaeigiais kateriais perplaukusioms didžiulę upę, tai buvo didelė sėkmė.

„Bendras Ukrainos uždavinys kairiajame krante – pradėti puolimo operaciją, kad būtų galima pereiti į Krymą“, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, naujienų agentūrai AFP sakė Vilniuje gyvenantis Rusijos karo tinklaraštininkas Michaelas Nacke'is.

Tačiau jis pridūrė, kad „neįmanoma pasakyti, kaip situacija atrodys ateityje, nes daug kas priklauso nuo to, kokius sprendimus priims abi pusės“.

„Mažos pergalės“

Vladimiras Saldo, Rusijos primestas vadovas Maskvos okupuotai Ukrainos Chersono srities daliai, praėjusią savaitę sakė, kad dešimtys ukrainiečių karių įsitvirtino kairiajame krante esančio Krynkų kaimo pakraštyje.

Jis to nesureikšmino ir teigė, kad kairiajame krante dislokuoti ukrainiečių kariai vidutiniškai gyveno tik „šiek tiek ilgiau nei dvi dienas“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos prie Avdijivkos

Ukrainos sostinėje antradienį vieši Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Apie tai pranešė pats pareigūnas, socialiniame tinkle „X“ pasidalijęs nuotrauka iš traukinių stoties su prierašu „Gera grįžti į Kyjivą – tarp draugų“.

Ukrainoje jis lankosi minint dešimtąsias Maidano metines.

Europos Komisija anksčiau šį mėnesį rekomendavo pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė valstybėms narėms suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.

Į Kyjivą antradienį taip pat atvyko Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius bei Moldovos prezidentė Maia Sandu.

Europos Parlamento nuotr./Charlesas Michelis

Pirmadienį JAV karinio jūrų laivyno žvalgybinis lėktuvas su devyniais įgulos nariais nukrito į vandenį netoli Havajų salos Oahu, pralėkęs ten esančios JAV jūrų pėstininkų korpuso bazės kilimo ir tūpimo taką, pranešė kariškiai.

Būtent tokie NATO orlaiviai periodiškai stebi oro erdvę virš Juodosios jūros.

Pasak Jūrų pėstininkų korpuso atstovės spaudai Hailey Harms, žvalgybiniame lėktuve „P-8A Poseidon“, turinčiame keleivinio lėktuvo „Boeing 737“ korpusą, aukų nebuvo.

H.Harms sakė, kad vertinama devynių lėktuve buvusių darbuotojų būklė, skelbia CNN.

Nuotraukose matyti, kad lėktuvo sparnai buvo šiek tiek aukščiau vandens linijos Kaneohe įlankoje prie jūrų pėstininkų korpuso bazės Havajuose, į šiaurę nuo sostinės Honolulu.

Daugiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Tai bent vaizdas: JAV karinis lėktuvas atsidūrė vandenyje

Tai bent vaizdas: JAV karinis lėktuvas atsidūrė vandenyje

Shot

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susiejo istorinius prodemokratinius protestus Kyjive prieš dešimtmetį su Maskvos plataus masto invazija į jo šalį, o demonstracijas Maidano aikštėje pavadino pirmąja pergale kare su Rusija.

Proeuropietiškų protestų judėjimas, kurio metu per smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių, galiausiai lėmė Kremliaus remiamo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.

VIDEO: Nuo protestų Maidane – 10 metų. V.Zelenskis: tai buvo pirmoji pergalė šiame kare

Nuo protestų Maidane – 10 metų. V.Zelenskis: tai buvo pirmoji pergalė šiame kare

@ZelenskyyUa

„Įvyko pirmoji šiandieninio karo pergalė. Pergalė prieš abejingumą. Drąsos pergalė. Orumo revoliucijos pergalė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime, skirtame kelis mėnesius trukusio protesto judėjimo 10-osioms metinėms paminėti.

Maidano protestai kilo 2013 metų pabaigoje, kai V. Janukovyčius atsisakė asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga. Vėliau kilo karas su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais, o Rusija aneksavo Krymą.

V. Zelenskis gyrė savo šalies pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo praėjusių metų vasarį.

„Metai po metų, žingsnis po žingsnio, darome viską, kad mūsų žvaigždė šviestų ES vėliavos žvaigždžių rate, kuris simbolizuoja Europos tautų vienybę. Ukrainos žvaigždė“, – sakė jis.

Europos Komisija anksčiau šį mėnesį rekomendavo pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė valstybėms narėms suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Maidano minėjimas

„Rusai šiąnakt ar artimiausiomis dienomis laukia didelio ukrainiečių smūgio prieš taikinius okupuotame Kryme, tiek raketomis, tiek oro ir vandens dronais. Greičiausiai ir sulauks, nes agresoriaus oro gynyba buvo labai intensyviai bandoma, ieškant joje silpnų taškų“, – kasdienėje savo apžvalgoje sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

Fronte ir toliau vyksta sunkūs mūšiai. Rusai jau antra savaitę „vysto puolimą“ Kupjansko, Avdijivkos ir Bachmuto rajonuose, tačiau rimtesnių pasiekimų čia nėra. Priešui pavyksta užimti kelias smulkias pozicijas, bet iš esmės proveržio nėra, sako jis.

Sunkiausia padėtis išlieka prie Avdijivkos, bet ir čia ukrainiečiai laikosi.

„Tai, kad Rusijos pajėgoms nesiseka taip, kaip norėtų, rodo labai sustiprėjusi jų propaganda, mėginanti įtikinti apie neva pasiektus laimėjimus, apie sugriuvusią ukrainiečių gynybą ir kritusį ūpą kautis. Tačiau taip nėra, Ukrainos pajėgos ir toliau kaunasi labai ryžtingai, nepaisant ne pačių palankiausių aplinkybių“, – pasakoja karybos ekspertas.

Anot jo, gerai yra tai, kad dėl orų vis mažiau galimybių veikti lieka Rusijos karo aviacijai, smūgių iš oro skaičius stipriai krito, dabar labiausiai koncentruojamasi į placdarmo kairiajame Dniepro krante atakavimą. Bet ir čia bombardavimų skaičius sumažėjo daugmaž perpus. Ukrainiečiams tai itin paranku.

Pasak analitiko, placdarmas ir toliau išlieka skaudžia rakštimi Rusijos karinei vadovybei, bet nieko su juo padaryti negali. Ukrainiečiai palaiko pajėgų kovingumą nuolat rotuodami pajėgas, o aprūpinimas stiprinamas ir plečiamas įrengiant perkėlas, ir rusai nepajėgia jo sutrikdyti. Pats placdarmas beveik neplečiamas, nes tada tektų išeiti į patogesnes rusų puolimui pozicijas, o ukrainiečių artilerija iš dešiniojo kranto nepajėgtų pridengti ugnimi.

„Rusiški šaltiniai dalinasi informacija, kad Armėnija sutarė perduoti Ukrainai keletą senų sovietinių raketų paleidimo įrenginių „Točka-U“ ir keliasdešimt raketų. Taip pat teigiama, kad bus perduotos ir senos sovietinės oro gynybos sistemos „Osa-AKM“ (tiesą sakant, nemodernizuotos ir mažai efektyvios šiandieniniame kare). Jeigu tai tiesa, tai padėtis labai pikantiška – Armėnija yra Rusijos kontroliuojamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė, jos teritorijoje esančioje Rusijos karinėje bazėje stovi brigados dydžio rusų pajėgų kontingentas, ir vis dar tebėra rusų „taikdariai“, – atkreipia dėmesį karo analitikas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Avdijivkos

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų teigimu, Rusija Suomijos pasienyje naudoja hibridinio karo taktiką, kartoja „migracijos krizės“ scenarijų, kurį Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje naudojo Baltarusija. Taip, analitikų manymu, bandoma destabilizuoti NATO.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusija tikriausiai naudoja žinomą hibridinio karo taktiką, kad dirbtinai sukurtų migracijos krizę Suomijos pasienyje.

Lapkričio 18 d. Suomijos valdžios institucijos uždarė keturis kontrolės punktus Suomijos pasienyje su Rusija po to, kai Suomijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad nuo 2023 m. rugsėjo prie Suomijos sienos iš Rusijos atvyko apie 300 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Irako, Jemeno, Somalio ir Sirijos.

Lapkričio 20 d. Suomijos leidinys „Iltalehti“ pranešė, kad Suomijos valdžios institucijos svarsto galimybę lapkričio 21 d. naktį uždaryti visą sieną su Rusija.

„Mažai tikėtina, kad šie migrantai savo noru būtų toliau likę Suomijos pasienyje esant minusinei temperatūrai po to, kai pasieniečiai neleido jiems įvažiuoti į Suomijos teritoriją, ir tai rodo, kad su šia situacija greičiausiai susijusi Rusija“, – teigė ekspertai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuotr./Asociatyvinė nuotr.

Rusijos gynybos ministerija pranešė pradėjusi viešą atranką į Rusijos „Afrikos korpusą“, kuriuo siekiama perimti „Wagner Group“ operacijas Afrikoje, po nesėkmingų ministerijos bandymų tiesiogiai įdarbinti buvusius „Wagner“ darbuotojus, skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Rusijos karinis tinklaraštininkas „Telegram“ paskyroje „Du majorai“ lapkričio 20 d. patalpino skelbimą dėl tarnybos pagal sutartį Rusijos „Afrikos korpuse“. Karinis tinklaraštininkas teigė, kad ministerija nusprendė suformuoti Rusijos „Afrikos korpusą“ Libijoje po to, kai Rusijos gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Junusas-Bekas Jevkurovas susitiko su Libijos nacionalinės armijos vadu maršalu Chalifa Haftaru, greičiausiai turėdamas omenyje jų rugpjūčio 22 d. susitikimą.

Karinis blogeris teigė, kad „Afrikos korpuso“ formavimas Libijoje yra platesnių Rusijos ir Libijos susitarimų, sudarytų Maskvos tarptautinėje saugumo konferencijoje ir forume „Armija-2023“, dalis.

Pasak jo, „Afrikos korpuso“ personalo pradinis atlyginimas yra 280 000 rublių (apie 3160 JAV dolerių), t. y. gerokai didesnis nei atlyginimai, kuriuos Rusijos gynybos ministerija esą siūlė buvusiems „Wagner“ kovotojams ir kuriuos „Wagner“ grupė siūlė naujokams savo operacijoms Afrikoje 2023 metais.

ISW anksčiau pasiekė Rusijos vidaus šaltinio informacija, kad Rusijos gynybos ministerija nesėkmingai bandė įdarbinti buvusius „Wagner Group“ darbuotojus ministerijos operacijoms Afrikoje. Poreikis viešai skelbti apie įdarbinimą į Rusijos „Afrikos korpusą“ patvirtina vidaus šaltinio teiginį, kad Gynybos ministerijos bandymai tiesiogiai įdarbinti buvusius „Wagner“ darbuotojus operacijoms Afrikoje iš esmės buvo nesėkmingi.

„Reuters“/„Scanpix“ ir „Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį susiejo istorinius prodemokratinius protestus Kyjive prieš dešimtmetį su Maskvos plataus masto invazija į jo šalį, o demonstracijas Maidano aikštėje pavadino pirmąja pergale kare su Rusija.

„Įvyko pirmoji šiandieninio karo pergalė. Pergalė prieš abejingumą. Drąsos pergalė. Orumo revoliucijos pergalė“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime, skirtame kelis mėnesius trukusio protesto judėjimo 10-osioms metinėms paminėti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pagerbiami per Maidaną nužudyti aktyvistai

Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas toliau stengiasi išsiskirti Rusijos informacinėje erdvėje, pažeisdamas visuotinai priimtas ribas tarp Rusijos federalinių subjektų (regionų) vadovų ir prezidento Vladimiro Putino, skelbia JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW) savo kasdienėje karo analizėje.

Per vaizdo konferenciją dėl Rusijos viešojo transporto parko atnaujinimo Rusijos regionuose R.Kadyrovas viešai pakvietė V.Putiną, kuris taip pat dalyvavo pokalbyje, apsilankyti Čečėnijoje.

R.Kadyrovas pasakė V.Putinui, kad čečėnų vyresnieji „išbarė“ jį už tai, kad V.Putinas jau seniai nesilankė Čečėnijoje. V.Putinas tiesiogiai neatsakė į kvietimą, o padėkojo R.Kadyrovui ir čečėnų tautai „už sunkų darbą atkuriant respubliką“.

R.Kadyrovo viešas kvietimas V.Putinui, kuris nuo 2011 m. nesilankė Čečėnijoje, pastatė V.Putiną į keblią padėtį, nes jis arba ignoruoja kvietimą ir rizikuoja paniekinti R.Kadyrovą, arba priima kvietimą ir rizikuoja atrodyti, kad yra paklusnus R.Kadyrovo spaudimui.

Plačiau skaitykite ČIA.

R.Kadyrovo Telegram nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Nuo praėjusių metų vasario mėn. pradėtos brutalios Rusijos pajėgų plataus masto invazijos į Ukrainą iš šalies pabėgo beveik 20 000 vyrų, norinčių išvengti šaukimo į kariuomenę, atskleidė BBC naujienų tarnyba.

Nenorėdami įsilieti į Ukrainos gynybos pajėgas, vyrai rinkosi pačius įvairiausius pabėgimo scenarijus: nuo plaukimo pavojingomis upėmis iki keliavimo naktimis.

Po Rusijos invazijos daugumai 18-60 metų amžiaus vyrų buvo uždrausta išvykti iš Ukrainos. Anksčiau Kyjivas patvirtino, kad apie 21 113 vyrų bandė pabėgti, tačiau buvo sučiupti Ukrainos valdžios institucijų.

Tiems, kuriuos pagauna Ukrainos valdžios institucijos, gresia 84-211 eurų bauda ir laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.

Anot duomenų, kuriuos išanalizavo BBC naujienų tarnybos žurnalistai, nepaisant to, kasdien išvykti pavykdavo dešimtims žmonių. Keli iš jų sutiko pasikalbėti ir atskleidė, jog rinkosi bėgti, nes norėjo prisijungti prie šeimos užsienyje, studijuoti ar tiesiog užsidirbti pragyvenimui.

„Ką man daryti [Ukrainoje]? – klausė vienas vyras, Jevhenijus. – Ne visi yra kariai... nereikia laikyti visos šalies užrakintos. Negalima visų sukišti į vieną krūvą, kaip tai buvo daroma Sovietų Sąjungoje“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Rusijos pajėgos praėjusią naktį atakuodamos Ukrainą raketomis ir dronais apgriovė ligoninę, šachtos pastatą ir apgadino kitos civilinės infrastruktūros, antradienį pranešė Kyjivas.

Artinantis žiemai Ukraina rengiasi numatomoms intensyvesnėms rusų atakoms prieš jos ypatingos svarbos infrastruktūrą, ypač energetikos objektus.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad rusai praėjusią naktį paleido keturias valdomąsias raketas, vieną sparnuotąją raketą ir 11 atakos dronų.

„Sugriauti ar apgadinti Donecko srities Selydovės miesto centrinė ligoninė, šachtos „Kotliarevska“ pastatas ir kita civilinė infrastruktūra“, – sakoma pranešime.

Jame nenurodoma, ar ligoninė buvo veikianti ir ar nukentėjo kokie nors žmonės.

Praėjusią savaitę Selydovėje žuvo mažiausiai keturi žmonės, rusams apšaudžius vieną gyvenamąjį pastatą.

Ukrainiečių kariškiai informavo, kad praėjusią naktį oro gynyba sunaikino sparnuotąją raketą ir 10 dronų.

Praėjusią žiemą dėl rusų smūgių Ukrainos energijos infrastruktūrai tūkstančiai žmonių ilgam likdavo be šildymo ir elektros. Dabar Kyjivas yra iš savo sąjungininkų gavęs daugiau oro gynybos sistemų.

Praėjusią žiemą Kremlius tvirtino, kad dėl civilių kančių, susijusių su ilgalaikiais elektros tiekimo sutrikimais, yra atsakinga Ukrainos vadovybė, atsisakanti sutikti su Maskvos sąlygomis konfliktui užbaigti.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę vyksta į Kyjivą.

Kaip nurodoma ministrės pirmininkės potvarkyje, ji Ukrainoje lankysis keturias dienas – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

Ukrainos kariai toliau žengia į priekį kairiajame Chersono srities krante. Kovos tęsiasi netoli Krynkų kaimo.

Kaip teigia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, ukrainiečių pasistūmėjimą į priekį Chersono srityje patvirtino ir Rusijos kariškiai. Pasak jų, ukrainiečiams pavyko išplėsti kontrolės zoną netoli Krynkų vakarinės dalies.

Kostiantyn Liberov, Vlada Liberova/Ukrainos kariai keliasi per Dnieprą

Analitikai pažymi, kad okupacinės pajėgos toliau atakuoja Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas termobariniais šaudmenimis iš sunkiosios liepsnosvaidžio sistemos TOS-1A „Solncepek“.

Be to, Rusijos šaltinių duomenimis, Ukrainos pajėgos taip pat vykdė atakas link Poimos (12 km į rytus nuo Chersono ir 4 km nuo Dniepro upės) ir Piščanivkos (13 km į rytus nuo Chersono ir 3 km nuo Dniepro upės).

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtinti Berlyno paramos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

B.Pistorius atvyko traukiniu ir turi surengti derybas su ukrainiečių gynybos ministru ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Berlynas, antras pagal svarbą karinės pagalbos Kyjivui teikėjas po Jungtinių Valstijų, nori pateikti garantijas pasaulio dėmesiui nukrypus į karą Artimuosiuose Rytuose ir kilus susirūpinimui dėl blėstančios paramos Ukrainai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius

Vizitas organizuotas Rusijai vykdant daugiau oro atakų Ukrainoje, o Kyjivui rengiantis tikėtinam intensyvesniam šalies energijos objektų atakavimui ateinančiais žiemos mėnesiais.

Tai antras B Pistoriaus apsilankymas Kyjive nuo šių metų pradžios, kai jis buvo paskirtas Vokietijos gynybos ministru. Diena anksčiau Ukrainoje su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Be politinių derybų, B.Pistorius dalyvaus vainiko padėjimo ceremonijoje Kyjivo Maidano aikštėje ir apsilankys kariškių mokymo centre.

Po tam tikro pradinio dvejojimo Vokietija smarkiai padidino savo paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir jau skyrė Kyjivui daugybę ginkluotės, nuo sunkiųjų tankų iki oro gynybos sistemų bei šaudmenų.

Rusijos karas Ukrainoje taip pat paskatino Vokietijos vyriausybę peržiūrėti savo karines pajėgas. Kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie 100 mlrd. eurų ginkluotosioms pajėgoms sustiprinti.

Jausdamos kaltę dėl Vokietijos vaidmens Antrajame pasauliniame kare, šalies vyriausybės ginkluotųjų pajėgų nepriskirdavo prie svarbiausių prioritetų, tad daug metų kariuomene per daug nesirūpinta.

Spalio 7-ąją kilus Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karui, Vokietija tvirtai remia Izraelį.

Tačiau O.Scholzas praėjusį mėnesį pažadėjo, kad Berlynas vis tiek tęs savo paramą Kyjivui tiek, kiek bus būtina.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pritarė dar vienam 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketui, Kyjive lankantis gynybos sekretoriui Lloydui Austinui.

Apie pagalbos paketą paskelbta nepaisant aklavietės Kongrese dėl platesnės pagalbos patvirtinimo.

„Šiandien paskelbiau apie dar vieną 100 mln. dolerių [vertės] atsargų paėmimą naudojantis prezidento atsargų paėmimo įgaliojimais (Presidential Drawdown Authority, PDA), kad būtų galima skirti papildomų artilerijos sviedinių, papildomų gaudymo [priemonių] oro gynybai ir, taip pat, kažkiek prieštankinių ginklų“, – Kyjive reporteriams sakė L.Austinas.

PDA programa sudaro sąlygas Pentagonui greitai perduoti Ukrainai ginkluotės ir šaudmenų iš esamų JAV kariuomenės atsargų.

„Tad, žinote, mūsų parama tęsiasi“, – sakė L.Austinas, pažadėjęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad JAV parama yra ilgalaikė.

Vašingtone Valstybės departamentas sakė, kad pagalbos paketas apima 3 mln. šovinių mažo kalibro ginklams, įrangos raketų paleidimo įrenginiams HIMARS.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu laikraščiui „The Sun“ papasakojo apie pasikėsinimus į jo gyvybę ir Rusijos planą nušalinti jį nuo valdžios.

Pasak V.Zelenskio, jis nebesuskaičiuoja bandymų jį nužudyti nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. „Pirmas bandymas yra labai įdomus, kai tai pirmas bandymas, o paskui viskas vyksta įprastai. Pirmiausia, žmonės nežino, ką daryti, ir tai atrodo labai baisu. O paskui tiesiog žvalgyba dalijasi detalėmis, kad į Ukrainą atvyko kita grupė, kuri [bandys] tai padaryti“, – sakė jis.

„IMAGO“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sako, kad Maskva vis dar labai nori jį pašalinti iš valdžios. Viena iš rusų misijų numatyta 2023 m. pabaigoje. „Operacija vadinasi „Maidanas 3“, ja bus siekiama pakeisti prezidentą. Galbūt ne nužudymu. Jie panaudos bet kokias turimas priemones“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Jis neatsakė į žurnalisto klausimą, ar Ukraina okupuotose teritorijose bandė nužudyti prorusiškus veikėjus. „Negaliu su jumis kalbėti apie jokias specialiąsias Ukrainos žvalgybos, slaptųjų tarnybų ar kai kurių specialiųjų padalinių operacijas. Yra tam tikrų dalykų, kurių mes neaptarinėjame“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar Ukraina pasinaudotų galimybe nužudyti V.Putiną, jei būtų suteikta tokia galimybė, V.Zelenskis atsakė: „Ukraina turi visas teises ginti savo žemę“.

Neseniai vykusiame pokalbyje su „Bloomberg“ Ukrainos prezidentas sakė, kad Ukrainos žvalgyba ir užsienio partneriai gavo informacijos apie Rusijos planą „Maidanas 3“.

Remiantis šia informacija, okupantai bandys pasėti susiskaldymą Ukrainos visuomenėje ir sukurti „chaosą“ šalies viduje, kad ją destabilizuotų.