Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Iranas gali suteikti Rusijai balistinių raketų karui su Ukraina

Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Iranas ruošiasi aprūpinti Rusiją moderniomis trumpojo nuotolio balistinėmis raketomis, kad galėtų kariauti su Ukraina, teigė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby.

 “Pasak amerikiečių, Iranas jau pateikė Rusijai kovinių bepiločių lėktuvų, valdomų aviacinių bombų ir artilerijos sviedinių.

Susirūpinimas dėl balistinių raketų sustiprėjo po Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vizito Teherane rugsėjo mėnesį, kur jam buvo parodytos Irano balistinės raketos „Ababil“ ir „Fateh-110“.

„Todėl esame susirūpinę, kad Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis, kurios būtų naudojamos Ukrainoje“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas.

Baltieji rūmai taip pat patvirtino informaciją apie teroristinės grupuotės „Wagner“ kovotojų ketinimus perduoti oro gynybos sistemą „Pantsir-S1“ Libano sukarintai grupuotei „Hezbollah“, kurią remia Iranas.

Rusijos kariai apšaudė Chersono sritį, žuvo 65 metų vyras, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Priešas į miestą paleido 12 KAB (aviacinių bombų – red.). Iš viso šiandien Rusijos kariuomenė ant Beryslavo rajono numetė 28 bombas. Nukentėjo vienas privatus namas. Šeimininkas įstrigo po griuvėsiais. 65 metų vyras žuvo vietoje“.

O.Prokudinas taip pat pranešė, kad apšaudymo metu gatvėje buvo dar vienas 57 metų pilietis, kuris patyrė daugybę sužalojimų, įskaitant galūnių lūžius. Raketos taip pat smogė įmonei, parduotuvei ir vairavimo mokyklos teritorijai.

Anksčiau buvo pranešta, kad antradienio popietę rusai apšaudė kitą miestą Chersono srityje, dėl to trys žmonės patyrė sprogstamųjų sužeidimų.

ES valstybės narės svarsto, ar apriboti Rusijos diplomatų keliones po to, kai Čekija pasiskundė, kad potencialūs šnipai išvengia stebėjimo dėl ES zonos be sienų, rašo laikraštis „The Financial Times“.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vyriausybės išsiuntė šimtus Rusijos diplomatų, teigdamos, kad jie iš tikrųjų yra žvalgybos agentai. Tačiau kitos vis dar išduoda vizas Maskvos pasiuntiniams, suteikdamos jiems galimybę patekti į Šengeno zoną ir nevaržomai judėti 24 iš 27 valstybių narių, taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.

Praėjusią savaitę Praha išplatino dokumentą su idėjomis, kaip užkirsti tam kelią. Tai būtų aptariama 12-ame ES sankcijų Maskvai pakete, kurį valstybės narės dar turi patvirtinti.

Plačiau skaitykite čia. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žiūrint į Vienos oro uoste nusileidžiantį lėktuvą mintyse beveik buvo galima girdėti melodiją grojančią garsiojo filmo apie šnipus „Trečiasis žmogus“ pradžioje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad laukiamo sprendimo pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą priėmimas nėra dovana, tačiau „dramblys kambaryje“ arba šalis, galinti blokuoti šį sprendimą, gali būti ne tik Vengrija.

V.Zelenskis tai pasakė bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu ir Moldovos prezidente Maia Sandu Kyjive.

V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina daro viską, kad šių metų gruodį prasidėtų stojimo į ES derybos.

„Ukraina supranta, kad bet kurios šalies kelias į ES yra nuopelnų, o ne dovanų kelias. Todėl Ukraina įgyvendina savo darbo dalį. Tikime, kad ES bus pasirengusi eiti savo dalį kelio į susitikimą, ir kaip buvo žadėta, kad iki metų pabaigos, gruodžio mėnesį, bus pasiektas rezultatas – mums taip trokštamas politinis sprendimas pradėti derybas dėl narystės ir artėti prie visiškos integracijos proceso“, – sakė V.Zelenskis.

Valstybės vadovas taip pat pabrėžė, kad „karo metu mes visi turėtume labai konkrečiai ir dalykiškai kalbėti apie gruodį laukiamą ES vadovų sprendimą“.

„Nesitikime dovanų, bet norėčiau, kad visi atkreiptų dėmesį į tai, jog esame šalis, kurioje vyksta karas. Gruodžio mėnesio sprendimas mums yra motyvacinis ir mobilizacinis sprendimas. Ir tikiu, kad šis sprendimas padeda Ukrainai patikėti, kad buvo ir yra teisingumas, ir kad iš tikrųjų – tai ne tušti žodžiai, kad ukrainiečiai gina bendras vertybes“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis patikslino, kad tai nereiškia, jog Ukrainai bus pateiktas vienoks ar kitoks sprendimas.

„Yra septynios rekomendacijos. Mes privalome, kad ir kaip mums būtų sunku, jas įvykdyti. Šiandien mes padarėme, manau, viską. O jei beveik viską, tai ir visa kita bus padaryta“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad įstatymų projektai, dėl kurių šiandien balsavo Aukščiausioji Rada, yra pažanga siekiant įgyvendinti visas rekomendacijas.

„Įgyvendinsime visas septynias rekomendacijas. Nuo šiandien esame pasirengę. Matau teigiamą reakciją“, – tvirtino V.Zelenskis.

Kartu Ukrainos prezidentas buvo paklaustas apie Vengriją, kuri veikia kaip „dramblys kambaryje“ ir oficialiai priešinasi derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžiai.

„Mes viskam ruošiamės. Tai tiesa“, – sakė V.Zelenskis.

„Kol kas nėra jokių problemų. Manau, kad drambliu kambaryje gali būti bet kas. Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Manau, svarbiausia, kad elgtumėmės kaip žmonės ir viską vykdytume suplanuotu keliu. Yra septynios rekomendacijos. Turime jas visas įvykdyti, kad mums nekiltų jokių klausimų. Jokių galimybių sakyti, kad Ukraina kažko neįvykdė. Ir aš manau, kad tai yra stipriausia pozicija, kokioje Ukraina gali būti“, – pabrėžė prezidentas.

15min koliažas/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

Ukrainos savanoriai Serhijus Sternenko ir Ihoris Lachenkovas socialiniame tinkle „X“ paviešino naujas paslaptingo drono, skirto smogti kariniams objektams Rusijos gilumoje, nuotraukas, rašo defence-blog.com.

Neseniai pademonstruotas dronas, pavadintas „Morok“, tebėra gaubiamas paslapčių dėl tikslių techninių specifikacijų – jos neatskleidžiamos.

Tačiau manoma, kad jo skrydžio nuotolis yra maždaug 800 km, todėl juo galima smogti įvairiems taikiniams visoje Rusijos europinėje dalyje, įskaitant Maskvą.

Techninė informacija apie nepilotuojamą orlaivį oficialiai neatskleista, tačiau matomų optinių prietaisų nebuvimas leidžia manyti, kad gali būti naudojama įprastinė skrydžio valdymo schema, galimai naudojant inercinę sistemą su GPS signalo korekcijomis, veikiančią nepriklausomai nuo tiesioginio operatoriaus valdymo.

Bepiločio orlaivio dizainas rodo, kad, palyginti su ankstesniais variantais, pavyzdžiui, UJ-26 tipo orlaiviu, jis pasižymi geresnėmis greičio charakteristikomis, o tai reiškia, kad jo galimybės gali būti didesnės.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusų valstybinė žiniasklaida antradienį pranešė, kad buvo sulaikytas vienas Prancūzijos pilietis, neteisėtai kirtęs sieną iš Estijos.

Pasak valstybinės agentūros TASS, cituojančios Federalinę saugumo tarnybą, tas asmuo kirto Estijos ir Rusijos sieną valtimi perplaukęs Narvos upę.

Iškelta baudžiamoji byla. Teismas sulaikytajam parinko kardomąją priemonę – suėmimą 30 parų.

Prancūzija ir Estija šio pranešimo dar nekomentavo.

AP-Scanpix nuotr.

Lapkričio 18-19 d. Rusija paleido apie 50 Irano sukurtų vienkartinių atakos dronų „Shahed“, pirmiausia nukreiptų į Kyjivą. Jie buvo paleisti bangomis dviem kryptimis – iš Kursko į rytus ir iš Krasnodaro į pietryčius.

Kaip pastebi Britanijos žvalgyba, vienas iš Rusijos tikslų greičiausiai buvo susilpninti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, kad būtų suformuota mūšio erdvė prieš bet kokią suderintą žiemos smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Rusija jau beveik du mėnesius neleidžia moderniausių sparnuotųjų raketų, todėl greičiausiai galėjo sukaupti nemažas šių ginklų atsargas, svarsto Britanijos žvalgyba.

Labai tikėtina, kad Rusija panaudos šias raketas, jei kartos praėjusių metų pastangas sunaikinti svarbią Ukrainos nacionalinę infrastruktūrą.

„IMAGO“/„Scanpix“/

Teherane buvo pristatytas modifikuotas atakos dronas Shahed-238. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas paaiškino, kokį pavojų gali kelti šis dronas.

Teletilto laidoje jis teigė, kad naujasis „Shahed“ yra sunkiau aptinkamas dėl daugelio savo savybių. Remiantis viešai skelbiama informacija, dronas turi reaktyvinį variklį, taip pat „kitokį radiolokacinį valdymą“.

J.Ihnatas taip pat pabrėžė „Shahed-238“ spalvą, kuri leidžia jam būti mažiau vizualiai pastebimam danguje.

„Šis „Shahed“ yra labai reaktyvus, jis nudažytas juoda matine spalva, o tai gali dar labiau apsunkinti vizualiniai jį aptikti“, – paaiškino Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Unian nuotr./Iranas pristatė modifikuotą droną „Shahed-238“

Naujoji Slovakijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Roberto Fico, antradienį laimėjo privalomą balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.

Anksčiau šį mėnesį R. Fico užblokavo karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį planavo ankstesnė valdžia.

Iš 143 įstatymų leidėjų, dalyvavusių posėdyje 150 vietų parlamente, 78 balsavo už trijų partijų koalicinę vyriausybę, kuri buvo prisaikdinta spalio 25 dieną.

R. Fico grįžo į valdžią ir ketvirtą kartą perėmė ministro pirmininko kėdę, kai rugsėjo 30 dieną vykusius Slovakijos parlamento rinkimus laimėjo jo kairioji partija „Smer“, kuri rėmėsi prorusiška ir antiamerikietiška platforma.

Parlamentinę daugumą  R. Fico suformavo pasirašęs koalicijos sutartį su kairiąja partija „Hlas“ ir ultranacionalistine Slovakijos nacionaline partija.

R. Fico sugrįžimas gali reikšti dramatišką posūkį šalies užsienio politikoje ir pakenkti trapiai Europos Sąjungos ir NATO vienybei.

5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki šiol buvo ištikima jos rėmėja, dovanojo ginklų ir atvėrė sienas nuo karo bėgantiems pabėgėliams.

R. Fico nutraukė karinę pagalbą. Jis taip pat nepritaria ES sankcijoms Rusijai ir nori neleisti Ukrainai įstoti į NATO. 

Jo kritikai nerimauja, kad dėl R. Fico sugrįžimo į valdžią Slovakija gali atsisakyti savo kurso ir pasekti Vengrijos, vadovaujamos ministro pirmininko Viktoro Orbano, keliu.

R. Fico pažadėjo vykdyti, jo žodžiais, suverenią užsienio politiką, užimti griežtą poziciją kalbant apie migraciją ir nevyriausybines organizacijas, taip pat pasisakė prieš LGBTIQ teises. Kai kuriems elitiniams tyrėjams ir policijos pareigūnams, tiriantiems korupcijos bylas, buvo įsakyta likti namie arba išeiti iš darbo, o vyriausybė planuoja sušvelninti bausmes už korupciją ir atlikti kitus teisinės sistemos pakeitimus.

Nuo 2020 metų, kai ankstesnė vyriausybė atėjo į valdžią su antikorupcine darbotvarke, dešimtys aukšto rango pareigūnų, policininkų, teisėjų, prokurorų, politikų ir verslininkų, susijusių su „Smer“, buvo apkaltinti ir nuteisti už korupciją ir kitus nusikaltimus. Kelių kitų asmenų bylos dar nebaigtos nagrinėti.

Pačiam R. Fico ir jo buvusiam vidaus reikalų ministrui Robertui Kalinakui praėjusiais metais buvo pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos grupuotės kūrimo ir piktnaudžiavimo įgaliojimais, bet galiausiai jie buvo panaikinti. R. Kalinakas naujojoje vyriausybėje eina gynybos ministro pareigas.

Savo tiradomis prieš žurnalistus pagarsėjęs R. Fico vieną didelį televizijos tinklą, du nacionalinius laikraščius ir internetinę naujienų svetainę pavadino savo priešais ir pareiškė, kad su jais nebendraus.

„Reuters“/„Scanpix“/Slovakijos premjeras Robertas Fico

Ukrainos gynybos ministerija antradienį pranešė, jog pradėtas baudžiamasis tyrimas nustačius, kad vienas kariuomenės junginys netinkamai panaudojo 1 mln. eurų vyriausybės lėšų.

Tyrimas pradėtas prezidentui Volodymyrui Zelenskiui intensyvinant kovą su korupcija. Jos išgyvendinimas yra reformų, kurias ragina vykdyti Vakarai, dalis.

Viename kariniame junginyje, dislokuotame Ukrainos šiauriniame Černihivo regione, audito metu nustatyti keli pažeidimai, prilygstantys 38,8 mln. grivinų nuostolių.

Didžiausias pažeidimas yra nepagrįstas 2022 metais pirktų generatorių kainų išpūtimas, padaręs valstybei 37,1 mln. grivinų nuostolį, nurodė ministerija.

„Be to, nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų balandžio, kai kariuomenei itin reikėjo generatorių, dauguma jų buvo ne pristatomi kariniams junginiams, o kaupiami sandėliuose“, – sakoma pranešime.

Ministerija sakė medžiagą perdavusi teisėsaugos agentūroms.

Ukrainos valdžia pastaraisiais mėnesiais stengiasi išgyvendinti korupciją Gynybos ministerijoje, iš dalies siekdama patikinti sąjungininkes Vakaruose, karo metu siunčiančias pagalbą.

Rugpjūtį V. Zelenskis atleido visus regionų pareigūnus, atsakingus už ėmimą į kariuomenę, o rugsėjį, kilus virtinei korupcijos skandalų, atleido savo tuometinį gynybos ministrą.

Prokurorai anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad du aukšto rango gynybos pareigūnai yra įtariami didelio masto sukčiavimu perkant karines uniformas iš vienos turkų firmos.

Ukraina sunkiai grumiasi su sistemine korupcija, kuri prieš karą buvo apėmusi kone visas gyvenimo sritis.

Kova su kyšininkavimu yra viena svarbiausių reformų, kurių Europos Sąjunga reikalauja kaip būtinų sąlygų narystei šiame bloke.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai