Svarbiausios naujienos
- Vašingtonas – apie spaudimą Ukrainai derėtis: tokios politikos nevykdome
- „Foreign Policy“: versti Ukrainą derėtis yra beprasmiška ir pavojinga
- Rusijos tankų variklių gamykloje kilo didžiulis gaisras
- Žiniasklaida: masinė sekmadienio dronų ataka Rusijoje – Ukrainos atsakas į išpuolius Kyjive
- „The Guardian“: Rusija kare prieš Ukrainą naudoja Didžiosios Britanijos bendrovių technologijas
- Dėl didelių nuostolių prie Avdijivkos rusai pakeitė taktiką: ekspertas įvertino situaciją
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijai iš Irano reikia kur kas daugiau nei bepiločių orlaivių
17:42
Rusija deda daug pastangų, kad užsitikrintų balistinių raketų tiekimą iš Irano. Tačiau kol kas jos nesėkmingos, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas, komentuodamas situaciją „RBC-Ukraina“.
Pasak jo, nuo praėjusių metų Rusija bando gauti raketinės ginkluotės iš Irano.
„Visų pirma kalbame apie balistines raketas „Fateh-110“ ir „Zolfagar“. Valstybė agresorė tikrai labai daug dirba šia kryptimi, deda rimtas diplomatines pastangas, kurios vis dėlto šiuo metu yra nesėkmingos“, – pažymėjo A.Černiakas.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, iki šiol nebuvo užfiksuota jokių raketų tiekimo iš Irano į Rusiją atvejų.
„Mūsų duomenimis, tarp Maskvos ir Teherano nėra jokių atitinkamų sprendimų ar susitarimų“, – pridūrė žvalgybos atstovas.
Teigiama, kad praėjusią savaitę suintensyvėjo derybos dėl galimo Irano balistinių raketų perdavimo Rusijai. Visų pirma Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby pareiškė, kad Teheranas jau tiekia Maskvai bepiločius atakos orlaivius, valdomas aviacines bombas ir artilerijos sviedinius bei svarsto trumpojo nuotolio balistinių raketų „Ababil“ ir „Fateh-110“ perdavimo galimybes.
Pasak jo, Vašingtono susirūpinimą sukėlė tai, kad Irano kariuomenė anksčiau demonstravo savo pasiekimus Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu. Rusijos pusė balistinių raketų klausimo oficialiai nekomentavo.
JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai mano, jog Iranas ir Rusija gali sudaryti susitarimą dėl raketų, nes 2023 m. spalio 18 d. baigėsi JT nustatyti apribojimai Irano raketų technologijų eksportui.
Odesos regione dėl blogų oro sąlygų žuvo penki žmonės
00:01
Dėl blogų orų Odesos srityje jau žuvo penki žmonės, dar mažiausiai 19 buvo sužeista. Apie tai paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vaizdo pranešime, paskelbtame „Telegram“ platformoje.
„Deja, yra žuvusiųjų. Daugiausia – Odesos srityje, penki žmonės, mano užuojauta šeimoms ir artimiesiems. Nukentėjo dar mažiausiai 19 žmonių, visiems suteikta reikiama pagalba“, – sakė jis.
Be to, dėl blogų oro sąlygų beveik 1500 gyvenviečių 17-oje regionų liko be elektros energijos. Energetikai dabar dirba, kad būtų atkurtas tiekimas.
Pasak Ukrainos prezidento, vien iš Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos dalyvauja šimtai technikos vienetų, taip pat dirba policija, Nacionalinė gvardija ir komunalinės tarnybos. Jis pažymėjo, kad dabar ciklono epicentras juda į šiaurinius šalies regionus.
Odesos srityje pradėjo snigti dar sekmadienį. Dėl blogų orų buvo užblokuoti greitkeliai ir užregistruota daug avarijų.
Vakare Odesoje dėl stipraus vėjo nuvirto daugiau kaip 100 metrų aukščio katilinės kaminas. Po pietų policija pranešė, kad miesto gatvėse rasti trys žuvusieji, kurie galėjo mirti dėl blogų oro sąlygų.
„Patriot“ pasirodė puikiai: Ukrainos karinės oro pajėgos atskleidė, kiek raketų „Kinžal“ jau numušta
19:46
Gavusi modernių oro gynybos sistemų iš Vakarų partnerių, Ukraina gali numušti okupantų ginklus, kurių anksčiau negalėjo atremti. Tai ypač pasakytina apie raketas „Kinžal“, kurios dar prieš kelis mėnesius buvo laikomos „nenugalimomis“.
„Dabar jau turime 15 numuštų „Kinžal“. Plius dar dešimtys numuštų balistinių raketų, skridusių į Kijevą. „Patriot“ pasirodė puikiai“, – pabrėžė Karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas interviu laikraščiui „Novynarnia“.
Jis priminė, kad pirmą kartą tai įvyko 2023 m. gegužės 4 d.
Be to, šiomis sistemomis pavyko sunaikinti kelis priešo orlaivius. Tuo metu jie buvo danguje virš Rusijos Briansko srities. Tai įvyko gegužės 13 d. – tą dieną rusai neteko mažiausiai po vieną Su-34 ir Su-35, dviejų retų radioelektroninės kovos sraigtasparnių Mi-8MTPR-1, taip pat vieno Mi-8.
„Tai buvo puiki operacija, kuriai vadovavo karinių oro pajėgų vadas. Dėl netradicinių ryžtingų „Patriot“ padalinių veiksmų per penkias minutes jie sunaikino iš karto penkis lėktuvus Briansko kryptimi, iš kur jie tuo metu bombardavo mūsų šiaurinius regionus valdomomis bombomis“, – pridūrė J.Ihnatas.
Devynerius metus Nyderlanduose laikytas skitų auksas iš Krymo grąžintas Ukrainai
18:17
Nyderlandai sugrąžino Ukrainai senovines Krymo skitų vertybes, laikytas nuo 2014 metų, kai Rusija neteisėtai atplėšė šį pusiasalį nuo Ukrainos ir jį aneksavo.
Skitų auksu vadinamos vertybės, kurių dalis yra maždaug 2 tūkst. metų senumo, buvo paskolintos Allardo Piersono (Alardo Pirsono) muziejui Amsterdame prieš pat Maskvai 2014 metais aneksuojant Krymą.
Tiek Kyjivas, tiek keturi okupuotame pusiasalyje esantys muziejai reikalavo, kad pasibaigus parodai Amsterdame vertybės būtų grąžintos būtent jiems, tačiau Allardo Piersono muziejus pareiškė, kad to nedarys, kol teisėjas nenuspręs, kuriai šaliai jos turėtų atitekti.
„Po beveik 10 metų trukusių teismų eksponatai iš keturių Krymo muziejų (...) grįžo į Ukrainą“, – savo interneto svetainėje pranešė Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus (NMHU).
„Jie bus laikomi NMHU iki Krymo deokupacijos“, – priduriama išplatintame pranešime.
Tai vertinama kaip simbolinė Kyjivo pažado atsiimti Krymą pergalė praėjus daugiau kaip 21 mėnesiui nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
Ukrainos muitinės tarnyba teigė, kad brangenybės iš Amsterdamo buvo atgabentos sunkvežimiu, kuriame buvo įrengta „temperatūros palaikymo sistema, specialiose bagažinėse“.
Ji paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sunkvežimis įvažiuoja į viduramžius menantį Kyjivo Pečorų lavros vienuolyną, kur, pasak jos, muitinės pareigūnai patikrins 2 694 kilogramus brangenybių.
Ukrainos kultūros ministras Rostyslavas Karandjejevas eksponatų grąžinimą pavadino didžiule istorine pergale.
„Paroda Nyderlanduose apėmė Ukrainos Krymo istoriją. Todėl šios istorinės vertybės turi priklausyti tik Ukrainos žmonėms“, – pridūrė jis.
„Šiandien mums labai svarbu išsaugoti ir apsaugoti istoriją, tradicijas ir istorinį paveldą. Būtent už tai kovojame mūšio lauke. Už savo tapatybę ir laisvę“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu Maskva reikalavo, kad šimtai eksponatų būtų saugomi okupuotame Kryme.
„Tai priklauso Krymui, tai turi būti ten“, – pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė reaguodamas į vertybių atvežimą į Ukrainą.
Kol vyko teismai, muziejus laikė eksponatus saugykloje.
Birželį Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas po beveik dešimtmetį trukusios teisinės kovos nusprendė, kad neįkainojama Krymo aukso kolekcija turi būti perduota Ukrainai.
„Tai buvo ypatingas atvejis, kai kultūros paveldas tapo geopolitinių įvykių auka“, – Allardo Piersono muziejaus interneto svetainėje pareiškė jo direktorė Els van der Plas.
Ji pridūrė, kad teisinių ginčų metu muziejus „daugiausia dėmesio skyrė eksponatų saugojimui, kol atėjo laikas juos grąžinti teisėtam savininkui“.
„Džiaugiamės, kad atsirado aiškumas ir kad jie jau grąžinti“, – teigė E. van der Plas.
A.Blinkenas vyksta į Europą telkti paramos Ukrainai, S.Lavrovas prašo, kad leistų jam skristi
17:51
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išvyko į Europą keliuose susitikimuose telkti paramos Ukrainai.
Tarptautinė bendruomenė šią jo kelionę į senąjį žemyną stebi dėl galimo susitikimo su rusų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
A. Blinkenas, kurio dėmesys jau daugiau nei mėnesį sutelktas į Izraelio ir „Hamas“ karą ir JAV bei Kinijos prezidentų susitikimą, pirmiausia dalyvaus antradienį ir trečiadienį Briuselyje vyksiančiame NATO narių diplomatijos vadovų susitikime.
Vėliau jis turėtų išvykti į Šiaurės Makedoniją, kur šios savaitės antroje pusėje vyks Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas.
„Mes tikimės, kad jis įsitrauks į geras diskusijas su mūsų kolegomis iš ESBO apie paramą Ukrainai“, – žurnalistams sakė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos ir Eurazijos reikalams Jamesas O'Brienas.
S.Lavrovui reikia leidimo kirsti Bulgarijos oro erdvę
Jis nurodė, kad A. Blinkeno darbotvarkė dar gali pasikeisti, ir nekomentavo, ar JAV diplomatijos vadovas svarstytų galimybę susitikti su S. Lavrovu. Pastarasis paprašė leisti jam atvykti į kasmetinį ESBO susitikimą, nes Rusija yra šios tarptautinės organizacijos narė.
Pirmadienį S. Lavrovas pareiškė, kad Šiaurės Makedonija, prisijungusi prie Vakarų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, leis jam dalyvauti, tačiau jam vis dar reikia leidimo kirsti Europos Sąjungai priklausančios Bulgarijos oro erdvę.
„Pranešama, kad Bulgarija Makedonijai pažadėjo atverti savo oro erdvę. Jei taip ir nutiks, mes ten būsime“, – S. Lavrovą citavo valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.
Pernai ESBO susitikimą rengusi Lenkija neleido jame dalyvauti rusų ministrui, o tai išprovokavo piktą Maskvos reakciją.
JAV pareigūnai nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios neįsitraukia į aukšto lygio kontaktus su rusais, nors A. Blinkenas kovą buvo trumpai susidūręs su S. Lavrovu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Indijoje.
Briuselyje A. Blinkenas kalbės apie JAV paramą Ukrainai artimiausiais mėnesiais, Kyjivui tęsiant savo kontrpuolimą, kol tarptautinės bendruomenės dėmesys iš esmės nukrypęs į Artimuosius Rytus.
JAV prezidento Joe Bideno administracija bando įtikinti respublikonus patvirtinti dar vieną paramos paketą Ukrainai, kurį jis yra susiejęs su pagalba Izraeliui ir Taivanui.
J. O'Brieno teigimu, J. Bideno administracija yra įsitikinusi dėl Kongreso paramos Ukrainai, o pagalbą jai apibūdino kaip koalicines pastangas.
„Manau, kad mūsų partneriams svarbu išgirsti, kad mes ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus, net ir tuo metu, kai mūsų Kongrese vyksta diskusijos dėl tolesnių žingsnių, kuriuos numatome žengti“, – sakė J. O'Brienas.
Rusijai iš Irano reikia kur kas daugiau nei bepiločių orlaivių
17:42
Rusija deda daug pastangų, kad užsitikrintų balistinių raketų tiekimą iš Irano. Tačiau kol kas jos nesėkmingos, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas, komentuodamas situaciją „RBC-Ukraina“.
Pasak jo, nuo praėjusių metų Rusija bando gauti raketinės ginkluotės iš Irano.
„Visų pirma kalbame apie balistines raketas „Fateh-110“ ir „Zolfagar“. Valstybė agresorė tikrai labai daug dirba šia kryptimi, deda rimtas diplomatines pastangas, kurios vis dėlto šiuo metu yra nesėkmingos“, – pažymėjo A.Černiakas.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, iki šiol nebuvo užfiksuota jokių raketų tiekimo iš Irano į Rusiją atvejų.
„Mūsų duomenimis, tarp Maskvos ir Teherano nėra jokių atitinkamų sprendimų ar susitarimų“, – pridūrė žvalgybos atstovas.
Teigiama, kad praėjusią savaitę suintensyvėjo derybos dėl galimo Irano balistinių raketų perdavimo Rusijai. Visų pirma Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby pareiškė, kad Teheranas jau tiekia Maskvai bepiločius atakos orlaivius, valdomas aviacines bombas ir artilerijos sviedinius bei svarsto trumpojo nuotolio balistinių raketų „Ababil“ ir „Fateh-110“ perdavimo galimybes.
Pasak jo, Vašingtono susirūpinimą sukėlė tai, kad Irano kariuomenė anksčiau demonstravo savo pasiekimus Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu. Rusijos pusė balistinių raketų klausimo oficialiai nekomentavo.
JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai mano, jog Iranas ir Rusija gali sudaryti susitarimą dėl raketų, nes 2023 m. spalio 18 d. baigėsi JT nustatyti apribojimai Irano raketų technologijų eksportui.
Ar tiesa, kad ukrainiečiai didžiuojasi, jog A.Puškino žudikas buvo ukrainietis?
17:39
Socialiniuose tinkluose platinama informacija, esą Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktorius Antonas Drobovičius rusų poeto Aleksandro Puškino žudiką George'ą-Charles'į d'Anthèsą pavadino „ukrainiečių kilmės žmogumi“ ir labai teigiamai jį apibūdino. Tačiau panagrinėjus situaciją atidžiau, tokiems teiginiams trūksta įrodymų.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime skelbiama:
„Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktorius Antonas Drobovičius pateikė įrodymų apie Žoržo Danteso ukrainietiškas šaknis.
– Karininko apranga, garbė, orumas, drąsa ir noras būti garbingoje visuomenėje. Nenuostabu, kad kažkuriuo metu Dantesas nusprendė sutramdyti rusų beždžionę Puškino asmenyje.
Kas jam puikiai pavyko.
Šiandien archyvuose nesunku rasti įrašų apie Danteso šeimos ukrainietišką kilmę, o jo charakteristika tik pabrėžia jo europietišką temperamentą ir mūsų kraują, – apibendrino Drobovičius“, – tvirtinama paskelbtoje žinutėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vašingtonas – apie spaudimą Ukrainai derėtis: tokios politikos nevykdome
17:36
Šią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pabrėš NATO aljanso paramą Ukrainai jos kare su Rusija Europoje, pirmadienį sakė aukščiausias Valstybės departamento pareigūnas Europai, nors karas Gazos Ruože ir toliau užima didžiąją dalį Joe Bideno administracijos dienotvarkės, skelbia „Reuters“.
Karas tarp Izraelio ir „Hamas“ ir padidėjusi įtampa platesniu mastu Artimuosiuose Rytuose sukėlė susirūpinimą, kad Vašingtonas negali išlaikyti tokio lygio karinės ir diplomatinės paramos, kokią jis teikė Ukrainai nuo Rusijos 2022 m. vasario mėn. įvykdytos plataus masto invazijos.
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Jamesas O'Brienas prieš A.Blinkeno kelionę į Briuselį žurnalistams taip pat sakė, kad A.Blinkenas, dalyvaudamas pirmajame NATO ir Ukrainos tarybos užsienio reikalų ministrų lygio susitikime Briuselyje, pabrėš nuolatinį Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų įsipareigojimą.
„Tai yra dalis proceso, kurio metu ieškoma vietos (Ukrainai) aljanse, kuris, kaip visada sakėme, yra Ukrainos ateitis“, – sakė jis.
„Tai yra Ukrainos apsisprendimo reikalas“
Paklaustas apie Vokietijos laikraščio „Bild“ pranešimą, kad Jungtinės Valstijos ir Vokietija tyliai stumia Kyjivą į derybas su Maskva, J.O'Brienas sakė, kad Vašingtonas tokios politikos nevykdo.
„Mes visada sakėme, kad tai yra Ukrainos apsisprendimo reikalas“, – sakė J.O'Brienas.
A.Blinkenas aptars didėjančią įtampą Vakarų Balkanuose, kur NATO svarsto galimybę padidinti savo karių skaičių, kilus įtampai Šiaurės Kosove, pridūrė J.O'Brienas.
A.Blinkenas taip pat atstovaus Jungtinėms Valstijoms Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos susitikime Skopjėje (Šiaurės Makedonija) šią savaitę.
„Foreign Policy“: versti Ukrainą derėtis yra beprasmiška ir pavojinga
15:35
Nepavykus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vasaros kontrpuolimui ir suintensyvėjus Rusijos puolimui rytuose, Vakaruose vis garsiau pasigirsta balsų, raginančių siekti kompromiso ir perduoti okupuotas Ukrainos teritorijas Rusijai. Tačiau šie balsai remiasi klaidingu įsitikinimu, kad Vladimiras Putinas pasitenkins dabartinio status quo įtvirtinimu ir netęs vienos ar kitos formos agresijos.
Taip teigia leidinys „Foreign Policy“, kuris analizuoja ginklų tiekimo Ukrainai situaciją ir pasipylusius raginimus Ukrainai eiti į kompromisą su agresoriumi.
Leidinyje pažymima, kad Vakarų partnerių strategija „praktiškai, jei ne žodžiais“ buvo užtikrinti Ukrainos išlikimą, bet ne lemiamą pergalę. Ir dabar Vakaruose yra daug žmonių, kurie iš tiesų baiminasi, kad Rusija gali laimėti, todėl laikas ieškoti kompromiso, kol dar nevėlu.
Derybų galimybės nėra
„Tačiau realybė Ukrainoje – ir visų pirma Rusijoje – rodo, kad derybų galimybės nėra. (...) Derybų šalininkai daro prielaidą, kad Vladimiras Putinas pripažins, jog negali pasiekti tiesioginės pergalės ir pasitenkins iki šiol pasiektais teritoriniais laimėjimais. Tačiau manant, kad V.Putinas nuoširdžiai pritars deryboms ir sieks užbaigti karą, neatsižvelgiama į strateginį vaidmenį, kurį pats karas reiškia jo valdžiai“, – pažymi „Foreign Policy“.
Leidinys pažymi, kad Rusijos propaganda iš esmės atsisakė naratyvo apie kovą su naciais Ukrainoje ir dabar karą pristato kaip tėvynės gynybą nuo kolektyvinio Vakarų puolimo. Leidinio autorių nuomone, toks naratyvas Kremliui reiškia, kad karas turi tęstis, nes pats V.Putinas iš jo nutraukimo nieko nelaimės.
Plačiau skatykite ČIA.
Ukrainos gynybos žvalgyba atskleidė dar vienos sėkmingos operacijos Rusijoje detales
14:39
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos žvalgybos specialiosios pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo Smolensko aviacijos gamyklą Rusijoje, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ atskleidė šaltinis specialiosiose tarnybose.
Pasak jo, praėjusią naktį Smolensko srityje girdėjosi sprogimai dėl ukrainiečių surengtos bepiločių orlaivių atakos.
„Tai buvo sėkminga operacija, taikiniams buvo smogta“, – pažymėjo šaltinis.
Naujienų agentūros duomenimis, operaciją vykdė Ukrainos gynybos žvalgyba, kurios taikinys buvo Smolensko aviacijos gamykla.
Anksčiau pranešta, kad atakos metu buvo pažeistas vieno iš cechų stogas.
„Dronas nukrito ant vieno iš gamyklos cechų stogo ir sprogo. Sprogimas apgadino stogą ir grindų siją. Niekas nebuvo sužeistas“, – rašoma susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Baza“ pranešimuose.
Rusijos žiniasklaidos teigimu, dronai buvo du, o pirmasis buvo numuštas apie 9 val. ryto Smolensko Zadneprovskio rajone. Po pusvalandžio virš Smolensko skrido dar vienas dronas, kurį neutralizavo elektroninės kovos pajėgos.
Taip pat pranešta apie tai, kad gamyklos teritorijoje buvo apgadinti du naikintuvai MiG-31. Jų paskirtis gabenti raketas „Kinžal“.
Pagrindinė Smolensko gamyklos veikla šiuo metu yra anksčiau pagamintų orlaivių remontas ir techninė priežiūra bei komponentų tiekimas kitoms aviacijos įmonėms.
NATO vadovas: Ukraina padaro labai didelių nuostolių Rusijos pajėgoms
14:10
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad Ukraina vis dar padaro labai didelių nuostolių Rusijos pajėgoms, nors ukrainiečių kariuomenei ir nepavyksta atkovoti rusų užimtų teritorijų.
„Žinoma, mes norėtume, kad jie kuo greičiau išvaduotų kuo daugiau teritorijos, bet nors fronto linija ir nepajudėjo, ukrainiečiams pavyksta padaryti labai didelių nuostolių rusų įsibrovėliams“, – sakė J.Stoltenbergas.
