Svarbiausios naujienos
- Rusijos pajėgos vis intensyviau siekia užimti Ukrainos rytuose esantį Avdijivkos miestą ir po kelias savaites trukusių kovų bando žengti į priekį iš visų pusių
- Britų žvalgyba: pasistūmėjimas prie Avdijivkos – didžiausia rusų pergalė nuo pavasario
- Analitikai: Ukrainos gynėjai mūšio lauke prie Dniepro įdarbino sniegą ir vėją
- Šaltiniai: apnuodyti Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnai ir vado žmona
- Čekijos lyderis perspėjo Vakarus: kiti metai gali būti pražūtingi
- Buvęs NATO pajėgų vadas nurodė, kas pakišo koją Ukrainos kontrpuolimui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: ruošiame tolimojo nuotolio ginklus, kad Rusija pajustų Ukrainos jėgą
22:01 Atnaujinta 22:59
Ukrainos specialistai kuria tolimojo nuotolio ginklus, kad galėtų juos panaudoti kare su Rusijos okupantais.
Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vakariniu kreipimusi.
Pasak valstybės vadovo, šiandien, lapkričio 28 d., jis susitiko su strateginių pramonės šakų ministru Aleksandru Kamyšinu. Jis buvo nusiteikęs optimistiškai.
„Ruošiame gerus tolimojo nuotolio ginklus, kad okupantai pajustų Ukrainos jėgą“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie ginkluotųjų pajėgų štabo posėdį. Pasak jo, taip pat buvo svarbi pastarojo meto atakų prieš Ukrainą ir oro gynybos taktikos analizė. „Akivaizdus poreikis – kurti ir stiprinti mūsų mobiliąsias ugnies grupes, taip pat visas efektyviausias oro gynybos sistemas“, – pabrėžė jis. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į labai efektyvų oro gynybos sistemų „Patriot“ ir NASAMS veikimą.
V.Zelenskis pažymėjo būtinybę gerokai sustiprinti fortifikacijos darbus. „Visi sprendimai yra. Viskas yra absoliučiai detalizuota – mūsų valstybė tikrai turės pakankamai minų ir betono. Mums reikia daugiau spartos ir efektyvumo, ir visi, kurie už tai atsakingi, turi aiškias užduotis“, – pažymėjo prezidentas.
Šalies vadovas pridūrė, kad štabe taip pat kalbėta apie padėtį fronte. „Ypatingas dėmesys skiriamas Donecko kryptims: Avdijivkai, Marijinkai, Bachmuto sritims. Ten šiomis dienomis vyksta intensyviausi kariniai susirėmimai. Dėkoju visiems mūsų kariams už stiprybę ir ištvermę“, – sakė jis. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos pozicijų išlaikymą Kupjansko kryptimi.
„RBC-Ukraina“ primena, kad Ukraina jau gamina tolimojo nuotolio ginklus. Specialistams jau pavyko sukurti naują tolimojo nuotolio raketų „Neptune“ versiją, kuri naudojama antžeminiams taikiniams atakuoti.
Be to, Ukraina neseniai paskelbė pradedanti masinę bepiločių orlaivių , kurie yra Irano atakos bepiločių orlaivių „Shahed“ analogas, gamybą.
Rugpjūčio 31 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad pirmą kartą Ukrainos tolimojo nuotolio ginklai pataikė į taikinį 700 kilometrų atstumu.
Tuomet žiniasklaida pranešė, kad tai greičiausiai buvo dronas.
Naktiniai V.Zelenskio šalininkės išpuoliai prieš V.Zalužną Ukrainoje sukėlė politinę audrą: kas už to stovi?
00:39
Naktį iš lapkričio 26 į 27 d. 35 metų Ukrainos parlamento deputatei Marjanai Bezuhlai naktis buvo bemiegė. Per vakarą, naktį ir beveik visą kitą dieną ji socialiniuose tinkluose parašė beveik tuziną pranešimų, kuriuose kritikavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną, vieną populiariausių Ukrainos veikėjų.
Ji ragino jį atsistatydinti. Tai sukėlė tikrą audrą Ukrainos politiniame gyvenime, nes daug kas įžvelgė, kad už šios kritikos gali stovėti prezidento Volodymyro Zelenskio aplinka.
Naują politinį skandalą Ukrainoje analizuoja britų visuomeninio transliuotojo BBC Ukrainos redakcija.
Griežta kritika kariuomenės vadui
Pagrindinė parlamento Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojos M.Bezuhlos pretenzija V.Zalužnui yra ta, kad vyriausiasis vadas, pasak jos, nepateikė 2024 m. karo su Rusija veiksmų plano.
„Nei didelio, nei mažo, nei asimetrinio, nei simetrinio“, – rašė M.Bezuhla.
Kartu ji paskelbė iš Generalinio štabo gautus kitų metų mobilizacijos plano kiekybinius duomenis – 20 tūkst. žmonių per mėnesį.
Pagal įstatymą šie duomenys gali būti valstybės paslaptis, o už jų atskleidimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Po karių mėsmalės Ukrainoje: R.Kadyrovas siūlo V.Putinui tūkstančius kovotojų
23:02
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad dar 3 000 jo vyrų yra pasirengę prisijungti prie Rusijos invazijos į Ukrainą, nes pranešama apie didelius Vladimiro Putino karių nuostolius, patirtus siekiant užimti rytinį Avdijivkos miestą.
R.Kadyrovas, save vadinantis Rusijos prezidento „pėstininku“, sakė, kad jo kovotojai yra pasirengę suformuoti naujus Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos nacionalinės gvardijos pajėgų dalinius.
Rusija atakuoja Ukrainą dronais: oro gynyba veikia ir Kyjive
22:22
Rusijos okupantai šiandien, lapkričio 28 d., per Ukrainos teritoriją paleido kelias atakos bepiločių orlaivių grupes. Kyjivo srityje prieš dronus veikia priešlėktuvinė gynyba.
Tai pranešė „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Kyjivo srities karinę administraciją ir Ukrainos karines oro pajėgas.
„Oro erdvėje aptiktas bepilotis orlaivis. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos dirba su taikiniais. Oro pavojaus signalo metu būkite slėptuvėse ir kitose saugiose vietose“, – rašoma pranešime.
Be to, ukrainiečių prašoma laikytis informacinės tylos. Neįrašinėti ir neskelbti internete gynėjų darbo nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Atkreipiame dėmesį, kad, be Kijevo srities, oro pavojus paskelbtas centriniame ir pietiniame regionuose.
Karinių oro pajėgų duomenimis, keliose vietovėse užfiksuotas priešo bepiločių orlaivių judėjimas:
Vinicos srityje (Ladyžynas/Tulčinas) šiaurės vakarų kryptimi.
Kyjivo srityje (Belaja Cerkov) vakarų kryptimi.
Kita atakos bepiločių orlaivių grupė skrenda iš Chersono srities Nikolajivo srities kryptimi.
Ukraina nuoširdžiai dėkoja rusų turistei, netyčia padėjusiai smogti Krymo tiltui
22:10
Ukrainos pajėgų smūgiai Krymo tiltui ne tik išsklaidė Rusijos nenugalimumo mitą, bet ir privertė Maskvą sunerimti bei laukti kitų atakų. Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnai žiniasklaidai atskleidė ironišką detalę, jog reikalingą informaciją apie jautriausias tilto vietas jie gavo iš nieko neįtariančios ir savo atostogomis besipuikuojančios rusės vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose.
Strategiškai svarbiam Krymo tiltui, jungiančiam Rusijos laikinai okupuotą pusiasalį su žemynine šalies dalimi, per karą buvo smogta mažiausiai du kartus: vieną kartą 2022 m. spalį – kai tiltas iš dalies sugriuvo – ir pastarąjį kartą liepą. Po įvykdytų atakų Rusija ypač susirūpino tilto saugumu.
Maskva, kuri nurodė, kad per išpuolį žuvo du žmonės, dėl abiejų smūgių kaltino Kyjivą.
V.Zelenskis: ruošiame tolimojo nuotolio ginklus, kad Rusija pajustų Ukrainos jėgą
22:01 Atnaujinta 22:59
Ukrainos specialistai kuria tolimojo nuotolio ginklus, kad galėtų juos panaudoti kare su Rusijos okupantais.
Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vakariniu kreipimusi.
Pasak valstybės vadovo, šiandien, lapkričio 28 d., jis susitiko su strateginių pramonės šakų ministru Aleksandru Kamyšinu. Jis buvo nusiteikęs optimistiškai.
„Ruošiame gerus tolimojo nuotolio ginklus, kad okupantai pajustų Ukrainos jėgą“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie ginkluotųjų pajėgų štabo posėdį. Pasak jo, taip pat buvo svarbi pastarojo meto atakų prieš Ukrainą ir oro gynybos taktikos analizė. „Akivaizdus poreikis – kurti ir stiprinti mūsų mobiliąsias ugnies grupes, taip pat visas efektyviausias oro gynybos sistemas“, – pabrėžė jis. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į labai efektyvų oro gynybos sistemų „Patriot“ ir NASAMS veikimą.
V.Zelenskis pažymėjo būtinybę gerokai sustiprinti fortifikacijos darbus. „Visi sprendimai yra. Viskas yra absoliučiai detalizuota – mūsų valstybė tikrai turės pakankamai minų ir betono. Mums reikia daugiau spartos ir efektyvumo, ir visi, kurie už tai atsakingi, turi aiškias užduotis“, – pažymėjo prezidentas.
Šalies vadovas pridūrė, kad štabe taip pat kalbėta apie padėtį fronte. „Ypatingas dėmesys skiriamas Donecko kryptims: Avdijivkai, Marijinkai, Bachmuto sritims. Ten šiomis dienomis vyksta intensyviausi kariniai susirėmimai. Dėkoju visiems mūsų kariams už stiprybę ir ištvermę“, – sakė jis. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos pozicijų išlaikymą Kupjansko kryptimi.
„RBC-Ukraina“ primena, kad Ukraina jau gamina tolimojo nuotolio ginklus. Specialistams jau pavyko sukurti naują tolimojo nuotolio raketų „Neptune“ versiją, kuri naudojama antžeminiams taikiniams atakuoti.
Be to, Ukraina neseniai paskelbė pradedanti masinę bepiločių orlaivių , kurie yra Irano atakos bepiločių orlaivių „Shahed“ analogas, gamybą.
Rugpjūčio 31 d. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad pirmą kartą Ukrainos tolimojo nuotolio ginklai pataikė į taikinį 700 kilometrų atstumu.
Tuomet žiniasklaida pranešė, kad tai greičiausiai buvo dronas.
Pasieniečiai prie sienos su Rusija Charkivo srityje iškėlė Ukrainos vėliavą
20:32
Ukrainos pasieniečiai Budarki kontrolės punkte prie sienos su Rusijos Federacija iškėlė Ukrainos vėliavą. Apie tai pranešė Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba.
„Plieninės pasienio apsaugos puolamosios brigados pasieniečiai, nepaisydami nuolatinio apšaudymo, įžengė į Budarki automobilių kontrolės posto teritoriją Charkivo srityje ir ant aukščiausio šalia esančio bokšto iškėlė mėlynai geltoną vėliavą“, – sakoma pranešime.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymi, kad šis kontrolės punktas yra tiesiogiai prie valstybės sienos ir neveikia nuo pat Rusijos įsiveržimo.
Vaizdo įraše matyti, kaip Ukrainos karys, pučiant stipriam vėjui, lipa į aukštą bokštą ir tvirtina vėliavą.
Budarki kontrolės punktas yra Charkivo srityje pasienyje su Rusija. Rusijos pusėje, Belgorodo srityje, pasienyje su Rusija yra Tišankos kontrolės punktas.
Ukraina įtaria Maskvą prisidėjus prie žvalgybos vadovo žmonos apnuodijimo
18:59
Ukraina antradienį pareiškė įtarianti, kad už Ukrainos karinės žvalgybos vado Kyrylos Budanovo žmonos Marianos Budanovos apnuodijimą atsakinga Maskva.
„Tyrimas parodys, bet tai yra pagrindinė hipotezė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, paklaustas, ar su tuo galėjo būti susijusi Rusija.
18:56
V.Putino dukros fondas tapo didžiausio dronų gamintojo bendrasavininkiu
18:52
Nacionalinis intelektinės plėtros fondas, kuriam vadovauja Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukra, tapo didžiausio Rusijos dronų gamintojo bendrasavininkiu.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“, remdamasi leidiniu „Viorstka“.
Pažymima, kad 10 proc. „Geoscan“ akcijų įsigijo Jekaterinos Tichonovos vadovaujamas Nacionalinis intelektinės plėtros fondas. Ši dalis buvo įsigyta iš „Geoscan“ įkūrėjo Aleksejaus Semionovo, kuriam priklauso 87,5 proc. akcijų. Likusius 2,5 proc. kontroliuoja įmonės generalinis direktorius Aleksejus Jureckis.
Grupė „Geoscan“ yra didžiausia Rusijos civilinės aviacijos bepiločių orlaivių ir fotogrametrinių duomenų apdorojimo programinės įrangos gamintoja.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Bilotaitė: palaikome Suomijos sprendimą dėl hibridinės atakos uždaryti sieną su Rusija
18:25
Lietuva palaiko Suomijos sprendimą dėl migrantų antplūdžio uždaryti paskutinį pasienio punktą su Rusija, antradienį pareiškė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Palaikome Suomijos, kuri patiria Rusijos organizuotą hibridinę ataką, nacionalinį sprendimą uždaryti visus pasienio su Rusija punktus, – BNS atsiųstame komentare sako ministrė.
„Regioniniam sprendimui kol kas poreikio nematome. Prie Lietuvos sienų šiuo metu ramu. Turime aiškius grėsmių indikatorius, pagal kuriuos ir veiksime. Stebime situaciją ir reaguosime, jei bus pokyčių“, – pridūrė ji.
Pasak A. Bilotaitės, Lietuva palaiko nuolatinį kontaktą su regiono šalimis ir realiu laiku keičiasi informacija.
Suomijos ministras pirmininkas anksčiau antradienį pranešė, kad dėl migrantų antplūdžio, kuris, Helsinkio teigimu, yra Maskvos surengta hibridinė ataka, šalis uždarys paskutiniąją savo sienos su Rusija perėją.
Plačiau skaityti ČIA.
G.Landsbergis: ESBO turi atsakyti, ar palaiko Rusijos interesus, ar Europos saugumą
17:47
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) turėtų apsispręsti, ar ji siekia palaikyti Rusijos interesus, ar Europos saugumą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsberigs.
„Organizacija (ESBO – BNS) turi sau atsakyti, kokia jos pozicija kaip organizacijos. Ar ji palaiko Rusijos interesus? Ar ji remia Europos saugumą? (...). Deja, ji to nebedaro, nes Rusija viską blokuoja, nes Rusija yra trikdytojas. Turime labai aiškiai ir tiesiai pasakyti: mums reikia saugumo nuo Rusijos, o ne su Rusija“, – antradienį prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė G. Landsbergis.
Tai ministras teigė reaguodamas į pranešimus, kad Šiaurės Makedonijoje vyksiančiame ESBO susitikime dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Baltijos šalys, Kyjivas jau anksčiau pareiškė boikotuosiantys renginį.
„(...) Rusija pradėjo karą ne tik prieš Ukrainą, ji pradėjo karą prieš mus visus, prieš vertybes, kuriomis tikime. Dabar, kai matome visą kontekstą, matome, kad Lavrovas vėl sodinamas prie ESBO stalo ir mes bandome apibrėžti Europos saugumą su Rusija? Kiek kartų mums reikia daryti šią klaidą?“– klausė G. Landsbergis.
Anot jo, tokiu būdu „kviečiame Rusiją diskutuoti ne tik apie tai, kas yra prieš mūsų interesus, bet ir tai, kas yra nukreipta prieš mūsų egzistenciją.“
„Mes grįšime, kai Rusija pasikeis“, – pridūrė ministras.
Kaip rašoma bendrame trijų Baltijos šalių ministrų pareiškime, S. Lavrovo dalyvavimas kelia riziką „legitimizuoti agresorę Rusiją kaip teisėtą laisvų šalių bendruomenės narę“, tokiu būdu sumenkinant jos nusikaltimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trūksta žmonių karo mėsmalei: Rusija rado naują priešą
17:42
Rusija jau seniai reklamuoja save kaip šalį, kurią prezidentas Vladimiras Putinas dažnai vadina „tradicinių šeimos vertybių“. Federalinė asamblėja griežtai susidorojo su LGBTQ bendruomene, priimdama teisės aktus, draudžiančius „gėjų propagandą“. Dabar rastas naujas taikinys – reprodukcinės teisės.
Nėštumo nutraukimas Rusijoje yra teisėta ir plačiai prieinama procedūra, tačiau pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais, baiminantis tolesnio gyventojų skaičiaus mažėjimo ir radikalėjant pozicijai, buvo priimta daug naujų įstatymų, kuriais siekiama apriboti abortų prieinamumą.
Rugpjūčio ir lapkričio mėn. du Rusijos regionai – Mordovija ir Tverė – priėmė įstatymus, pagal kuriuos baudžiami visi, kurie „verčia“ moteris daryti abortus.
Spalio mėn. įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktus, ribojančius medikamentų prieinamumą; šios priemonės taip pat gali turėti įtakos kai kurių kontraceptikų pardavimui.
Kryme visiškai nutraukia abortų atlikimą
Tuo tarpu visos privačios sveikatos klinikos Rusijos okupuotame Kryme paskelbė, kad visiškai nutrauks abortų darymą, pranešė naujienų portalas „Meduza“.
Karas Ukrainoje vėl atkreipė dėmesį į mažėjantį gimstamumą. M
„[Valdžia] nori paversti gyventojus nebyliais vergais. Jie nenori, kad mes mokytumėmės ar tobulėtume, o kad būtume šviežia mėsa valdžiai, – sakė aktyvistė ir garsi Rusijos feministinio tinklaraščio autorė Zalina Maršenkulova. – Ponai politikai nesiųs savo vaikų į skerdyklą, bet kai kalbama apie vargšų rusų vaikus? Taip, prašau.“
Plačiau apie karo mėsmalei skirtą gimstamumą skaitykite ČIA.
Per Rusijos surengtą išpuolį Sumų srityje žuvo trys žmonės
16:58
Rusijos pajėgoms apšaudžius Seredinos-Budos miestelį Sumų srityje žuvo trys žmonės, tarp jų 7 metų mergaitė, ir dar trys asmenys buvo sužeisti, skelbia Ukrainos generalinė prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, antradienį apie 12.30 val. Rusijos kariškiai apšaudė Seredinos-Budos civilinę infrastruktūrą iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų.
Per ataką buvo sunaikinti mažiausiai 5 privatūs namai.
„Iš griuvėsių buvo ištraukti dviejų žuvusių moterų ir dviejų sužeistų vyrų kūnai. Taip pat buvo sužeistas automobilyje važiavęs vyras ir jo 7 metų podukra. Mergaitė vėliau mirė ligoninėje“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo kartu su tyčiniu nužudymu.
Suomija sako uždaranti paskutinįjį pasienio su Rusija punktą
16:53
Suomijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad dėl migrantų antplūdžio, kuris, Helsinkio teigimu, yra Maskvos surengta hibridinė ataka, šalis uždarys paskutiniąją savo sienos su Rusija perėją.
„Vyriausybė šiandien nusprendė uždaryti visus rytinės sienos perėjimo punktus“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo.
Vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen pridūrė, kad uždarymas įsigalios naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį ir truks iki gruodžio 13 dienos.
Suomijoje padaugėjo prieglobsčio prašytojų, be vizų atvykstančių per šalies 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija: nuo rugpjūčio ją kirto apie 800 migrantų.
Daugiausia jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Dėl to Suomija per pastarąsias dvi savaites uždarė visas savo pasienio perėjas, išskyrus šiauriausią.
Suomijos pareigūnai tvirtina, kad Rusija bando destabilizuoti Šiaurės kaimynę, o P.Orpo praėjusią savaitę tai pavadino sistemingais ir organizuotais Rusijos valdžios institucijų veiksmais.
Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu po to, kai Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino pasikėsinimu į Rusijos saugumą.
Britų žvalgyba: rusai grėsmingai artėja prie Avdijivkos kokso gamyklos
16:50
Naujausioje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija taip pat atkreipė dėmesį į situaciją prie Avdijivkos ir patvirtino, jog pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos, siekdamos apsupti miestą, nežymiai žengė į priekį šiaurinėje ašyje.
Teigiama, kad nuo spalio mėn. pradžios Rusijos pajėgos šiame rajone fronto liniją pastūmė iki 2 km į priekį.
„Nors ir nedidelė, ši pažanga greičiausiai yra vienas didžiausių Rusijos laimėjimų nuo 2023 m. pavasario. Ji pareikalavo tūkstančių aukų“, – įvertino britų žvalgyba.
Ši operacija palaipsniui priartina Rusijos karius prie Avdijivkos kokso ir chemijos gamyklos, kur Ukrainos pajėgos laiko vieną pagrindinių gynybinių pozicijų.
Nors Avdijivka tapo Ukrainos fronto linijos iškyšuliu, Ukraina tebekontroliuoja maždaug 7 km pločio teritorijos koridorių, per kurį toliau aprūpina miestą.
Rusijos pajėgos iš visų pusių veržiasi į Avdijivką: „Padėtis tapo dar sunkesnė“
16:46
Rusijos pajėgos vis intensyviau siekia užimti Ukrainos rytuose esantį Avdijivkos miestą ir po kelias savaites trukusių kovų bando žengti į priekį iš visų pusių, pareiškė miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
Šalies agresorės pajėgos nuo spalio vidurio spaudžia Avdijivką tiek sausumoje, tiek ore. Ji tapo pagrindiniu jų išsitęsusio 21 mėnesį trunkančio karo Rytų Ukrainos Donbaso regione tašku.
Naujausia spaudimo banga, apie kurią pranešė V.Barabašas, prasidėjo po to, kai praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, jog Ukrainos kariai šiek tiek pasistūmėjo stabdydami ir stumdami Rusijos puolimą.
„Padėtis Avdijivkos sektoriuje tapo dar sunkesnė. Susirėmimų intensyvumas jau kurį laiką didėja“, – interviu metu žiniasklaidos priemonei „Espreso TV“ sakė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas.
„Rusai atvėrė dar du sektorius, iš kurių pradėjo vykdyti puolimus – Donecko kryptimi... ir vadinamojoje pramoninėje zonoje. Priešas bando šturmuoti miestą iš visų pusių“.
Pareigūnų teigimu, po kelis mėnesius trukusių mūšių mieste, garsėjančiame didžiule kokso gamykla, neliko nė vieno nepažeisto pastato. Iš prieš karą buvusių 32 000 gyventojų liko mažiau nei 1 500.
Didžioji dalis kovų vyko pramoninėje zonoje ir kokso gamykloje.
Ukrainos ir Vakarų kariniai analitikai teigia, kad Rusija patyrė didelių nuostolių, nors mūšis dėl miestelio retai minimas oficialiose Rusijos karinėse ataskaitose.
Sprogimai Tokmake sukėlė paniką: evakuota keli šimtai žmonių
16:06 Atnaujinta 16:10
Antadienio ryte laikinai okupuotame Tokmake, Zaporižios srityje, pranešta apie nugriaudėjusius sprogimus. Melitopolio meras tremtyje Ivanas Fiodorovas pažymėjo, kad atakos metu buvo smogta pastatui miesto centre.
Remdamasis vietiniais pranešimais, jis įvertino, kad sprogmuo greičiausiai pataikė į miesto centre esantį pastatą, kurį rusai ilgą laiką naudojo savo reikmėms.
„Po sprogimų rušistai sukėlė triukšmą . Jie evakavo „tris šimtus“ žmonių. Tikslus likviduotų rusų skaičius tebesiaiškinamasi“, – pridūrė jis.
Antradienį ryte Tokmake nuaidėjo sprogimai. Prieš juos buvo atjungta elektra.
Ukraina sako boikotuosianti ESBO susitikimą, į kurį pakviestas S.Lavrovas
15:47
Ukraina antradienį paskelbė, kad boikotuos Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje šią savaitę vyksiantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimą, nes į jį buvo pakviestas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Dėl sprendimo leisti dalyvauti S. Lavrovui Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba boikotuos ESBO ministrų susitikimą, naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.
S.Lavrovas sakė, kad planuoja dalyvauti ESBO susitikime.
Paskelbus, kad jis dalyvaus, Baltijos šalių ministrai taip pat pranešė boikotuosiantys susitikimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Duok ugnies“: Rusijos studentų elektroninės cigaretės – dronams į Ukrainą
14:45
Vieno Rusijos universiteto studentai prašo savo bendraamžių paaukoti savo „veipus“, kad padėtų Rusijos kariuomenei. Elektroninių cigarečių sudedamosios dalys gali būti panaudotos dronams, skirtiems Rusijos invazijai į Ukrainą, gaminti, rašo leidinys „Novaja Gazeta Europe“.
Rusijos Samaros universitete veikiantis patriotinis karinis klubas „Falcon“ renka „veipus“, platina skrajutes ir stato surinkimo dėžutes visame universiteto miestelyje. Grupės skrajutėje rašoma, kad kariuomenė gali panaudoti vidinius mechanizmus ir baterijas dronams kurti.
Teigiama, kad juos lengva pritaikyti šaudmenų paleidimo sistemoms valdyti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Aliaksandro Lukašenkos galva nevalingai dreba: tai ligos ženklas ar senatvė?
14:43 Atnaujinta 15:43
Portalas nashaniva.com pasidalijo Baltarusijos valstybinės televizijos reportažu, kuriame, nors ir po kruopštaus montažo, matyti, kad diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos galva nevalingai dreba. Kas tai – rimtos ligos ženklas? Ar tik apie jo amžių bylojantys simptomai?
Medikai, kuriuos cituoja nashaniva.com, teigia, kad toks drebulys gali būti ir senatvės ženklas, bet ir ligos simptomas ar emocinės įtampos ženklas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl S.Lavrovo Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai boikotuos ESBO susitikimą
14:37
Paskelbus, kad Šiaurės Makedonijoje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Baltijos šalių ministrai pranešė jį boikotuosiantys.
„Mes labai apgailestaujame dėl sprendimo, leidžiančio asmeninį Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo dalyvavimą 30-ajame ESBO ministrų tarybos susitikime Skopjė. Tai tik suteiks Rusijai dar vieną propagandos galimybę“, – teigiama bendrame trijų ministrų pareiškime.
Jame nurodoma, jog S. Lavrovo dalyvavimas kelia riziką „legitimizuoti agresorę Rusiją kaip teisėtą laisvų šalių bendruomenės narę“, tokiu būdu sumenkinant jos nusikaltimus.
„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai, nebūsime to dalimi ir nesidalinsime atsakomybe už pasekmes, kurias tai sukels“, – rašoma pareiškime.
S. Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Šiaurės Makedonija, prisijungusi prie Vakarų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, leis jam dalyvauti kasmetiniame ESBO susitikime. Rusija yra šios tarptautinės organizacijos narė.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Europos Sąjungos narė Bulgarija informavo Maskvą, jog leis S. Lavrovo lėktuvui kirsti jos oro erdvę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs NATO vadas nurodė, kas pakišo koją Ukrainos kontrpuolimui
14:11
Buvęs NATO vadas, atsargos generolas Jamesas Jonesas interviu metu naujienų agentūrai RFE/RL pareiškė, kad didelio masto Ukrainos pavasario kontrpuolimui sutrukdė keli pagrindiniai aspektai.
Ukrainos pavasario kontrpuolimas startavo birželį ir siekė sutrikdyti fronto linijas šalies pietryčiuose. Tačiau puolimui „deja, trūko vieno esminio elemento – oro pajėgų“, pažymėjo atsargos generolas.
Jis paaiškino, jog tai reiškė, kad „rusai turėjo daug laiko užminuoti vietoves, kuriose, jų manymu, Ukrainos [sausumos pajėgos] žengs į priekį“.
„Dėl to viskas sulėtėjo“, – pridūrė J.Jonesas.
Tačiau, nepaisant aplinkybių, buvęs NATO vadas yra įsitikinęs, kad Rusijos prezidento Valdimiro Putino siekis užvaldyti visą Ukrainą bus nevaisingas.
J.Jonesas 2003-2006 m. buvo NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, o vėliau dirbo tuometinio prezidento Baracko Obamos patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Anksčiau amerikiečių leidinys „The Washington Post“ pranešė, kad Ukrainos pavasario kontrpuolimui vadovavo NATO apmokyti daliniai.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina taip pat pasiekė nedidelį, bet svarbų proveržį, kai persikėlė per Dniepro upę į Rusijos laikinai okupuotą teritoriją ir ėmė plėsti priešakinį placdarmą.
Ekspertai spėja, kad, jei Ukraina sugebės remtis šia pergale, ji potencialiai galėtų toliau kirsti Krymo link ir susprogdinti svarbų sausumos tiltą, kurį Rusija pastatė siekdama sujungti laikinai okupuotą Krymą su Rusija.
Ukraina skelbia sulaikiusi moterį, padėdavusią rusams atakuoti Odesą
14:00
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė sulaikiusi Rusijos kariuomenės Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) organizuoto tinklo narę, padėdavusią rusams nutaikyti aviacijos smūgius į Odesą.
Įtariamoji, vietos verslininkė, kaip teigiama, nurodė GRU dešimtis vietų, kur, jos manymu, buvo įsikūrę Ukrainos pajėgų junginiai, antradienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė SBU.
Manoma, kad Rusija naudodamasi šia informacija rengė smūgius Odesai, pirmiausia – dronais „Shahed“.
Teigiama, kad įtariamoji vėliau pranešinėdavo GRU pareigūnui Grigorijui Ivanovui, su kuriuo bendraudavo vienoje anoniminėje pokalbių svetainėje, apie aviacijos smūgių pasekmes.
GRU šią moterį užverbavo birželį. Ji taip pat teikdavo informaciją apie infrastruktūros objektus Odesoje, pranešė SBU.
Moteris apkaltinta išdavyste; jei bus pripažinta jos kaltė, jai grės įkalinimas iki gyvos galvos.
O.Scholzas: parama Ukrainai turi egzistencinę svarbą Europai
13:29
Tolesnė karinė ir finansinė parama Ukrainai turi egzistencinę svarbą Europai, antradienį sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, teisindamas įsipareigojimus dėl išlaidų gynybai.
Jis kalbėjo Berlynui susiduriant su vidaus biudžeto krize.
Pasak O.Scholzo, Vokietija kartu su Jungtinėmis Valstijomis iki šiol yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų, teikiančių Kyjivui ginklus kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Tęsime šią paramą, kol bus būtina, – sakydamas kalbą parlamentui pabrėžė O.Scholzas. – Ši parama yra egzistencinės svarbos. Ukrainai, (...) bet taip pat ir mums Europoje.“
„Niekas iš mūsų nenori nė įsivaizduoti, kokių dar rimtesnių pasekmių mums sukeltų V.Putino pergalė šiame kare“, – sakė O.Scholzas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iranas sutiko įsigyti iš Rusijos trijų tipų smogiamuosius lėktuvus
13:26
Maskva „įtikino“ Iraną įsigyti trijų tipų smogiamuosius orlaivius – naikintuvą Su-35, atakos sraigtasparnį Mi-28 ir mokomąjį lėktuvą Jak-130, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Sandorį patvirtino Irano gynybos ministro pavaduotojas generolas Mahdi Farahi. Irano karinės oro pajėgos planuoja aprūpinti savo oro laivyną šių tipų orlaiviais.
„Šie trys modernūs kariniai orlaiviai tikrai bus Irano dispozicijoje, ir šis procesas jau vyksta“, – sakė pareigūnas.
Tikėtina, kad Rusija ir Iranas atitinkamą susitarimą pasirašė iki 2023 m. rugsėjo, nes tą patį mėnesį Irano karinės oro pajėgos jau gavo pirmuosius treniruoklius Jak-130.
„Unian“ atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Irano karinių oro pajėgų turimų smogiamųjų lėktuvų asortimentas yra labai mažas. Jį sudaro tik kelios dešimtys orlaivių, įskaitant pasenusią amerikiečių įrangą, įsigytą prieš 1979 m. islamo revoliuciją.
Irano oro pajėgos taip pat gali pasigirti pora Rusijoje pagamintų naikintuvų MiG-29, kuriuos Teheranas įsigijo dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Žiniasklaida pabrėžia, kad pastaraisiais metais Teheranui nepavyko įsigyti nė vieno modernaus naikintuvo. 2018 m. Iranas pabandė nukopijuoti JAV F-5 (lėktuvo modelį, kurį JAV pradėjo gaminti XX a. septintajame dešimtmetyje), pasiūlydamas savo analogą, vadinamąjį „Kowsar“ naikintuvą.
2023 m. spalį paaiškėjo, kad Rusija gavo naujų naikintuvų Su-35 partiją. Rusijos korporacija UAC gyrėsi, kad įranga perduota Ukrainos frontui. Pasak korporacijos, tai buvo jau ketvirtoji siunta, kurią gavo Rusijos kariuomenės okupacinės pajėgos.
Pažymėtina, kad prieš mėnesį ukrainiečių dronas „Shark“ nufilmavo akimirką, kai „įgudusi“ Rusijos kariuomenė Ukrainos danguje numušė savąjį Su-35.
Čekijos lyderis perspėjo Vakarus: kiti metai gali būti pražūtingi
13:03
Čekijos prezidentas Petras Pavelas interviu metu leidiniui „Corriere della Sera“ pasidalijo savo susirūpinimu, kad 2024 m. gali būti „palankesni“ Rusijai, jei Vakarai ir Ukrainos partneriai dels suteikti Ukrainai reikalingą pagalbą.
Pasak politiko, pasaulis turi tik vieną teisingą pasirinkimą: suteikti Kyjivui viską, ko jam reikia. Bet kokia mažesnė pagalba reikštų Vakarų pralaimėjimą, kalbėjo jis.
P.Pavelo nuomone, kiti metai Ukrainos gyventojams bus dar sunkesni nei šie. Jei pagalbos nepakaks, žmonės praras viltį. Neigiamos ukrainiečių nuotaikos neleis tęsti kontrpuolimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO vadovas tvirtina esąs įsitikinęs, kad JAV tęs ginklų tiekimą Ukrainai
13:00 Atnaujinta 14:01
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį sakė esąs įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos tęs ginklų tiekimą Ukrainai, nepaisant nesutarimų Vašingtone.
„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą, nes tai atitinka Jungtinių Valstijų saugumo interesus ir mūsų susitarimą“, – sakė J.Stoltenbergas Briuselyje vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomija nugriaus Rusijos generalinio konsulato pastatą
12:50
Suomijos Turku miesto valdžia nupirks Rusijos generalinio konsulato pastatą, kuris nustojo veikti 2023 m. spalio 1 d., ir jį nugriaus. Apie tai praneša nacionalinis transliuotojas „Yle“.
Pasak jo, sprendimą lapkričio 27 d. vienbalsiai priėmė miesto taryba. Sandorio suma sieks 1,6 mln. eurų. Savivaldybė sumokės 1,6 mln. eurų valstybės įmonei „Senate Properties“, kuriai priklauso 3 500 m² sklypas. Į pardavimą įtraukto Generalinio konsulato pastato plotas yra 2 000 m².
Tikėtina, kad 1974 m. pastatytas pastatas bus nugriautas. „Yle“ skelbia, kad vėliau sklype tikriausiai atsiras vaikų darželis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Devynerius metus Nyderlanduose laikytas skitų auksas iš Krymo grąžintas Ukrainai
11:50
Nyderlandai sugrąžino Ukrainai senovines Krymo skitų vertybes, laikytas nuo 2014 metų, kai Rusija neteisėtai atplėšė šį pusiasalį nuo Ukrainos ir jį aneksavo.
Skitų auksu vadinamos vertybės, kurių dalis yra maždaug 2 tūkst. metų senumo, buvo paskolintos Allardo Piersono muziejui Amsterdame prieš pat Maskvai 2014 metais aneksuojant Krymą.
Tiek Kyjivas, tiek keturi okupuotame pusiasalyje esantys muziejai reikalavo, kad pasibaigus parodai Amsterdame vertybės būtų grąžintos būtent jiems, tačiau Allardo Piersono muziejus pareiškė, kad to nedarys, kol teisėjas nenuspręs, kuriai šaliai jos turėtų atitekti.
„Po beveik 10 metų trukusių teismų eksponatai iš keturių Krymo muziejų (...) grįžo į Ukrainą“, – savo interneto svetainėje pranešė Nacionalinis Ukrainos istorijos muziejus (NMHU).
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Landsbergis: laukiame, kol Rusijos kare prieš Ukrainą įvyks Perl Harboras
11:36
Vakarai nežiūri į Rusijos karą Ukrainoje kaip į tiesioginę grėsmę, laukdami, kol įvyks Perl Harboro ataką primenantis sukrėtimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Paralelę su 1941 metų netikėta japonų ataka, kai daugiau kaip 2,4 tūkst. JAV karių žūtis paskatino Jungtines Valstijas įsitraukti į kovos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu, ministras antradienį išvedė diskusijoje užsienio politikos forume Berlyne.
„Mes vis dar neleidžiame sau galvoti, kad šis karas yra apie mus – bet ne vertybine prasme, jog kovojame, nes tai teisinga, nes tai teisingas karas – tačiau strategiškai, kad tai liečia mus, kad Rusija mėgina sumenkinti Vakarus. Tai reiškia, kad jeigu Ukraina neatsilaikys, netektis bus mūsų“, – diskusijoje kalbėjo ministras.
Jis teigė, jog Vakarai nėra pakankamai atviri ir nuoširdūs dėl to, ką iš tiesų reiškia Rusijos ir Ukrainos karas, bei svarstė, jog tai gali lemti eskalacijos baimė.
„Daugeliu atvejų mėginame tai pavaizduoti kaip regioninę, vis dar tolimą problemą, kuri mūsų visiškai neliečia. Tai didelė politinė problema, kuri turėtų būti diskusijų centre, – kalbėjo G.Landsbergis. – Kaip žmogus, kuris domisi istorija, bijau, kad mes laukiame, kol įvyks Perl Harboras. Jau perėjome visas stadijas, tačiau manome, kad kadangi neįvyko Perl Harboras, viskas gerai. Viskas nėra gerai.“
Degė galingai: ukrainiečių gynėjai vienu smūgiu sunaikino rusų artilerijos sistemą
11:23
Ukrainos gynėjai, kovojantys pietiniame šalies sektoriuje ir toliau deda visas pastangas, kad rusų techniką paverstų metalo laužu. Specialiųjų operacijų pajėgos paskelbė sunaikinusios rusišką savaeigę artilerijos sistemą 2S3 „Akacija“ ir pasidalijo vaizdo įrašu.
„Specialiųjų operacijų pajėgų 73-iojo jūrų centro operatyvininkai pietinėje operatyvinėje kryptyje rado ir atpažino užmaskuotą priešo savaeigę artilerijos sistemą 2S3 „Akacija“, – rašoma Specialiųjų operacijų pajėgų kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pažymima, kad specialiosios pajėgos nedelsdamos perdavė koordinates vienam iš Gynybos pajėgų artilerijos padalinių ir pakoregavo savo ugnį. Rusijos įranga buvo sunaikinta tiksliu šūviu.
Lapkritį didėjo į Lietuvą atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos srautai
10:56
Skaičiuojama, kad prasidėjus karui Ukrainoje, šalį paliko per 6,3 mln. gyventojų, dalis karo pabėgėlių prieglobstį surado Lietuvoje.
Spalio mėnesį mažėję į šalį atvykstančiųjų ukrainiečių srautai lapkritį vėl šiek tiek didėja, o Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) specialistai pažymi, kad tiek likusieji, tiek kasdien naujai atvykstantys ukrainiečiai deda pastangų, jog galėtų greičiau integruotis svečioje šalyje – mokosi lietuvių kalbos, ieško darbo ir ruošiasi egzaminams.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 83 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kiek daugiau nei 12 tūkst. iš jų yra vaikai, 75 proc. mokomi pagal bendrąją ugdymo programą. Likusieji – ruošiami pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Šiandien kiek daugiau nei 30 tūkst. karo pabėgėlių jau yra sugrįžę į Ukrainą, tačiau atvykstančiųjų srautai, spalį kiek sumažėję, nuo lapkričio mėnesio vėl auga.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pranešta apie garsius sprogimus Tokmake: „Juos girdėjo visas miestas“
10:51
Laikinai okupuotame Zaporižios srities Tokmako mieste buvo labai triukšminga. Pasak Melitopolio mero tremtyje Ivano Fiodorovo, sprogimus „girdėjo visas miestas“.
Jis pridūrė, kad likus kelioms minutėms iki incidento Tokmake dingo elektra.
„Tokmakas... Gyventojai praneša apie garsius sprogimus, kuriuos girdėjo visas miestas“, – rašė I.Fedorovas.
Šį miestą Rusijos pajėgos užėmė plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje.
Šaltiniai: apnuodyti Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnai ir vado žmona
10:47 Atnaujinta 12:49
Naujienų agentūra „Unian“, remdamasi žiniasklaidos pranešimais ir šaltiniais žvalgybos tarnybose, skelbia, kad Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo žmonai Mariannai Budanovai diagnozuotas apsinuodijimas sunkiaisiais metalais.
„Šios medžiagos niekur nenaudojamos nei kasdieniame gyvenime, nei kariniuose reikaluose. Jų buvimas gali rodyti sąmoningą bandymą nunuodyti konkretų asmenį“, – teigė šaltiniai.
Ilgą laiką blogėjant sveikatos būklei, Marianna Budanova buvo paguldyta į ligoninę. Teigiama, kad šiuo metu ji baigia gydymą ir bus stebima. Tiriamas pasikėsinimas nužudyti.
„Unian“ šaltiniai patvirtino informaciją, kad M.Budanova tapo apsinuodijimo auka.
„Deja, taip“, – sakė šaltinis, atsakydamas į klausimą, ar naujienų portalo „Babel" pateikta informacija yra teisinga.
Į klausimą apie tai, kur M.Budanova yra gydoma – Kyjivo ligoninėje ar užsienyje – šaltinis atsakė: „Ukrainos ligoninėje“.
Apie Ukrainos karinės žvalgybos vadovo žmoną žinoma nedaug. Pranešama, kad anksčiau ji kandidatavo į šalies parlamentą kaip Vitalijaus Klyčko partijos atstovė.
Kiek vėliau antradienį pranešta, jog apsinuodijimas buvo patvirtintas dar keliems Ukrainos karinės žvalgybos darbuotojams, skelbia naujienų portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis šaltiniais saugumo tarnybose.
K.Budanovo žmona „greičiausiai apsinuodijo per maistą“, rašo „Ukrainska pravda“.
„Kadangi K.Budanovo žmona yra nedidelė ir turi mažą svorį, jai tai pasireiškė greičiau. O apsinuodijimas pasitvirtino ir keliems kitiems darbuotojams: jie buvo tik šiek tiek apkūnesni, kurį laiką nieko nejautė, o dabar taip pat gydomi“, – naujienų portalui sakė šaltiniai.
Po žiniasklaidos pranešimų Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad tarnybos vado K.Budanovo sveikata yra gera ir jam nebuvo diagnozuotas apsinuodijimas.
„Jis sveikas, pas jį nieko nerasta“, – rašoma pranešime.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:53
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 860 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 326,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak generalinio štabo, buvo sunaikinti 3 tankai, 3 šarvuotosios kovos mašinos, viena artilerijos sistema, 3 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai.
Žiniasklaida įvertino, ar Ukraina turi galimybių išeiti iš aklavietės mūšio lauke
08:48
Ukrainą užklupusios pūgos paralyžiavo ne tik miestų bei susisiekimo infrastruktūrą, bet ir situaciją fronto linijoje. Tačiau apie aklavietę mūšio lauke kalbėta dar iki prasto oro masėms pasiekiant Ukrainą.
Vakarų žiniasklaidos leidiniai „The Wall Street Journal“ ir „Politico“ laikosi vieningos nuomonės, jog, anaiptol nei sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, šiemet neverta tikėtis nei ukrainiečių, nei rusų proveržio, ir įvardijo, kaip turėtų elgtis Ukraina, kad neatsidurtų agresorės Rusijos naguose.
Leidinys „The Wall Street Journal“ naujausiame straipsnyje atkreipė dėmesį, kad šie metai bus sunkūs Ukrainos gynybai ir jos padėtis mūšio lauke žiemą gali pasikeisti, tačiau, vargu, ar Rusija, nepaisant jos kiekybinio pranašumo, irgi pasieks didelių pergalių.
Kyjivui patariama gerinti karių mobilizaciją ir mokymą, atsisakyti puolimo ir stiprinti gynybos linijas.
Kaip pažymėjo straipsnio autorius Marcusas Walkeris, Rusijos karas prieš Ukrainą po truputį įžengia į trečiuosius metus ir, deja, bet Maskva turi pranašumą kariniame, politiniame ir ekonominiame frontuose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per audras Ukrainoje, Rusijoje ir Moldovoje žuvo mažiausiai 13 žmonių
08:45
Uraganiniai vėjai, snygis ir potvyniai Ukrainoje, Rusijos pietuose ir Moldovoje pirmadienį nusinešė mažiausiai 13 gyvybių, pranešė pareigūnai.
Audra, kurią Rusijos žiniasklaida vadina didžiausia per šimtmetį, nuo sekmadienio siautė Dagestano, Krasnodaro ir Rostovo regionuose, rusų okupuotose Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono, Zaporižios srityse ir aneksuotame Kryme.
Rusijos energetikos ministerija paskelbė, kad elektros tiekimo sutrikimai paveikė apie 1,9 mln. žmonių.
Kryme per audrą žuvo keturi žmonės, Moldovoje – dar keturi. Ukrainoje, kur vietomis iškrito 25 cm sniego, žuvo mažiausiai penki žmonės, beveik 1,5 tūkst. miestų ir kaimų liko be elektros.
Naktį rusai smogė Kryvyj Riho miestui
08:25
Antradienio naktį, Rusijos pajėgos raketomis smogė Dniepropetrovsko srityje esančiam Kryvyj Riho miestui.
Pasak Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, šiuo metu nustatinėjamos visos smūgio detalės.
Analitikai: Ukrainos gynėjai mūšio lauke prie Dniepro įdarbino sniegą ir vėją
07:00 Atnaujinta 09:00
Rusijos pajėgosi vykdo puolimą šešiomis kryptimis netoli Avdijivkos, naujausioje ataskaitoje skelbia Karo tyrimų institutas (ISW). Teigiama, kad rusai tęsė puolimą, tačiau patvirtintų laimėjimų nepasiekė.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariai atrėmė daugiau kaip 30 rusų puolimų.
Ukrainos pajėgų grupės „Taurija“ atstovas spaudai pulkininkas Oleksandras Štupunas sakė, kad Rusijos pajėgos tęsia antžemines atakas 10-20 žmonių grupėmis šešiomis kryptimis netoli Avdijivkos, o prie Avdijivkos kokso gamyklos Avdijivkos šiaurės rytuose ir pramoninėje zonoje į pietryčius nuo Avdijivkos tęsiasi smarkūs mūšiai.
Rusijos šaltiniai paskelbė apie tariamą pramoninės zonos į pietryčius nuo Avdijivkos užėmimą. Rusų propagandos kanalai teigia, kad pramoninę zoną tariamai užėmė Veteranų šturmo brigados elementai.
Be to, Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad rusai pasistūmėjo į priekį netoli Avdijivkos kokso gamyklos. ISW neturi vizualinio šių teiginių patvirtinimo. Rusų šaltiniai taip pat pripažįsta, kad keliose vietose ukrainiečiai sėkmingai kontratakavo.
Nepaisant sudėtingų oro sąlygų, tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos tęsia antžemines atakas visoje Ukrainoje, nors ir šiek tiek lėčiau dėl sniego ir prasto matomumo.
Vadinamieji Rusijos Federacijos „kariniai korespondentai“ teigia, kad gausus sniegas ir vėjas sumažino matomumą ir apsunkino oro žvalgybą bei artilerijos naudojimą Chersono kryptimi. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos tuo pasinaudojo ir sustiprino pozicijas kairiajame Dniepro krante.
Analitikai pažymi, kad sudėtingos žiemos sąlygos privers abi puses labiau pasikliauti sausumos pėstininkų atakomis, nesant oro žvalgybos ir artilerijos korekcijos galimybių.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Ciklonas Juodojoje jūroje ir pietų Ukrainoje padarė žalos infrastruktūrai daugelyje Rusijos pietinės pakrantės ir laikinai okupuotos Ukrainos teritorijų bei daro įtaką karinių operacijų tempui palei Ukrainos frontą, tačiau karinės veiklos visiškai nesustabdė.
- Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir keli Rusijos kariniai tinklaraštininkai pareiškė, kad Rusija turi tęsti aktyvias operacijas Ukrainoje, ir išreiškė susirūpinimą dėl tolesnės Vakarų karinės paramos Ukrainai perspektyvos.
- Kai kurie karinių tinklaraščių autoriai taip pat dalijosi padidėjusiu nepasitenkinimu dėl to, kad Rusija nesuformulavo savo karo tikslų, ir pareiškė, kad Rusija turi paaiškinti savo karo tikslus prieš pradėdama diskutuoti apie bet kokią pauzę ar karo pabaigą.
- Ukrainos nacionalinės gynybos ir saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Kremlius pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje suaktyvino agentų tinklą, siekdamas destabilizuoti Ukrainos visuomenę.
- Panašu, kad Rusijos bandymas dirbtinai sukelti migrantų krizę Suomijos pasienyje žlunga dėl greito Suomijos valdžios institucijų atsako.
- Panašu, kad atsakomybę už galimas būsimas griežtas taupymo priemones Kremlius perkelia Rusijos okupacinės valdžios vadovams ir keturių pasirinktų Rusijos respublikų vadovams.
- Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas ties Kupjansko-Svatovės-Kreminos linija, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srities dalyje, bet pažangos nepatvirtino.
- Lapkričio 27 d. Rusijos karinio jūrų laivyno vado pavaduotojas generolas leitenantas Viktoras Astapovas paskelbė, kad Rusijos karinis jūrų laivynas reorganizuoja jūrų pėstininkų brigadas į divizijas, kad padidintų jų kovinius pajėgumus.
- Tikėtina, kad ukrainiečių partizanai ir toliau taikosi į Rusijos okupacinius elementus visose laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Odesos regione dėl blogų oro sąlygų žuvo penki žmonės
06:47
Dėl blogų orų Odesos srityje jau žuvo penki žmonės, dar mažiausiai 19 buvo sužeista. Apie tai paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vaizdo pranešime, paskelbtame „Telegram“ platformoje.
„Deja, yra žuvusiųjų. Daugiausia – Odesos srityje, penki žmonės, mano užuojauta šeimoms ir artimiesiems. Nukentėjo dar mažiausiai 19 žmonių, visiems suteikta reikiama pagalba“, – sakė jis.
Be to, dėl blogų oro sąlygų beveik 1500 gyvenviečių 17-oje regionų liko be elektros energijos. Energetikai dabar dirba, kad būtų atkurtas tiekimas.
Pasak Ukrainos prezidento, vien iš Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos dalyvauja šimtai technikos vienetų, taip pat dirba policija, Nacionalinė gvardija ir komunalinės tarnybos. Jis pažymėjo, kad dabar ciklono epicentras juda į šiaurinius šalies regionus.
Odesos srityje pradėjo snigti dar sekmadienį. Dėl blogų orų buvo užblokuoti greitkeliai ir užregistruota daug avarijų.
Vakare Odesoje dėl stipraus vėjo nuvirto daugiau kaip 100 metrų aukščio katilinės kaminas. Po pietų policija pranešė, kad miesto gatvėse rasti trys žuvusieji, kurie galėjo mirti dėl blogų oro sąlygų.
