J.Bidenas: jei Kongresas nepatvirtins naujos pagalbos Kyjivui, tai bus dovana V.Putinui

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad jei Kongresas nepatvirtins naujos karinės pagalbos Kyjivui, tai bus „kalėdinė dovana“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

Kalbėdamas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete, J.Bidenas V.Zelenskiui sakė, kad „mes būsime jūsų pusėje“ net ir tuo atveju, kai respublikonai blokuos naują 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų) paramos paketą karo nualintai Ukrainai.

„Kongresas turi priimti papildomą finansavimą Ukrainai“, antraip tai reikš „didžiausią kalėdinę dovaną Putinui, kokią tik galima jam įteikti“, pridūrė J.Bidenas.

Tuo metu Ukrainos prezidentas J.Bidenui pareiškė, kad jo šalis vis dar gali įveikti Rusijos invaziją, nors JAV Kongresas blokuoja naują pagalbą.

Po susitikimo su Kongreso lyderiais V.Zelenskis J.Bidenui sakė, kad Ukrainos kariai „kiekvieną dieną įrodo, kad Ukraina gali laimėti“.

Nuo plataus masto Maskvos karo pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 315 tūkst. Rusijos karių, antradienį pranešė vienas šaltinis JAV Kongrese.

Rusijos pajėgos taip pat neteko maždaug 2,2 tūkst. iš pusketvirto tūkstančio tankų, kuriuos turėjo prieš prasidedant invazijai, sakė šaltinis, remdamasis išslaptintu JAV žvalgybos vertinimu, kuriuo pasidalyta su Kongresu.

Apie tai paskelbta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui viešint Vašingtone, kur siekia įtikinti vis skeptiškesnius kongresmenus, kad Maskvos pradėtą karą įmanoma laimėti su besitęsiančia JAV pagalba.

Anksčiau antradienį V.Zelenskis susitiko su Kongreso lyderiais, o po to Baltuosiuose rūmuose surengė suplanuotas derybas su prezidentu Joe Bidenu.

Šis skelbiamas aukų skaičius smarkiai didesnis, nei buvo pranešta 2022 metų liepą. Tada Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Billas Burnsas sakė, kad JAV žvalgyba apskaičiavo, jog Rusijos nuostoliai yra „apie 15 tūkst. žuvusiųjų ir gal tris kartus daugiau sužeistųjų“.

Tiek Rusija, tiek Ukraina vengia pateikti karo aukų skaičius.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos nuostoliai – 315 tūkst. žuvusiųjų ar sužeistųjų – sudarytų 87 proc. prieš karą buvusių 360 tūkst. šalies karinių pajėgų narių.

Laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis išslaptintu JAV žvalgybos vertinimu, teigė, kad konfliktas Ukrainoje smarkiai nubloškė atgal „Rusijos pastangas modernizuoti savo sausumos pajėgas“.

Siekdama kompensuoti didelius nuostolius, Rusija ėmėsi įvairių priemonių, pavyzdžiui, į kariuomenę ėmė ir į frontą siuntė kalinius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, surengęs svarbią kelionę į Vašingtoną deryboms dėl tolesnės JAV karinės pagalbos Kyjivui, antradienį atvyko į Baltuosius rūmus pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Po derybų su Kongreso nariais V.Zelenskis išlipo iš juodo visureigio ir buvo palydėtas į patalpas, kur Ovaliajame kabinete susitiks su J.Bidenu.

Kiek anksčiau V.Zelenskis prašė kongresmenų toliau teikti JAV karinę pagalbą, tačiau respublikonas Atstovų Rūmų pirmininkas neentuziastingai sutiko šį desperatišką pagalbos prašymą.

Maskvai paskelbus, kad pasiekė naujų laimėjimų mūšio lauke, o Kremliui pareiškus, kad bet kokia nauja pagalba Kyjivui „patirtų fiasko“, V.Zelenskio bandymas išlaikyti pagrindinę Ukrainos rėmėją atsitrenkė į realią padėtį, kur vyrauja karšti JAV vidaus politikos nesutarimai.

Respublikonų kontroliuojamų Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas po susitikimo su V.Zelenskiu tvirtino, kad jo partija nepritars JAV prezidento prašymui skirti Kyjivui 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų), nebent demokratai sutiks su jų reikalavimais imigracijos klausimu.

„Atrodo, kad Bideno administracija prašo milijardų papildomų dolerių be tinkamos priežiūros, be aiškios laimėjimo strategijos ir be jokių atsakymų, kuriuos, mano nuomone, Amerikos žmonės turi gauti“, – žurnalistams sakė M.Johnsonas.

Ukrainos prezidentas, kuris vilkėjo juodą megztinį su nedideliu Ukrainos trišakio simboliu ir alyvuogių žalios spalvos kariškas kelnes, susitikimo su M.Johnsonu nekomentavo, tačiau sakė, kad jo pokalbiai su Senato vadovais buvo „draugiški ir nuoširdūs“.

Po susitikimo su J.Bidenu, kuris nuo pat invazijos pradžios yra tvirtas Kyjivo remėjas, planuojama bendra prezidentų spaudos konferencija.

81 metų J.Bidenas pakvietė 45-erių V.Zelenskį į Vašingtoną praėjus kelioms dienoms po to, kai Baltieji rūmai įspėjo, kad, nesusitarus su Kongresu, pinigai Ukrainai baigsis iki metų pabaigos.

JAV respublikonai atsisako nusileisti, jei J.Bidenas nesutiks imtis priemonių dėl JAV ir Meksikos sienos apsaugos ir imigracijos reformos – vieno iš sunkiausiai sprendžiamų klausimų JAV politikoje.

Senato demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris po susitikimo su V.Zelenskiu perspėjo, jog Kyjivui pagalbos reikia greitai, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos nesutriuškintų Ukrainos.

Kremlius antradienį neteikė didelės reikšmės bet kokio būsimo JAV finansavimo pasekmėms ir pareiškė, kad bet kokia tolesnė Vašingtono pagalba Kyjivui patirs fiasko.

„Svarbu, kad visi suprastų: dešimtys milijardų dolerių, supumpuoti į Ukrainą, nepadėjo jai pasiekti sėkmės mūšio lauke“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Dešimtys milijardų dolerių, kuriuos nori prisipumpuoti Ukraina, taip pat ves į tą patį fiasko“, – tvirtino jis.

Rusijos pajėgos tuo metu tvirtina gerokai pasistūmėjusios Pietų Ukrainoje aplink Novopokrovkos kaimą Zaporižios regione. Kyjivas šio pranešimo nekomentavo, bet sakė, kad rusų atakos tęsiasi palei visą fronto liniją, taip pat ir pietuose.

Kremlius antradienį pasmerkė, anot jo, JAV kišimąsi į įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bylą.

Pirmadienį JAV pareiškė esanti susirūpinusi dėl A. Navalno komandos teiginių, kad jau savaitę negali su juo susisiekti ir kad jis yra perkeltas į kitą nežinomą vietą.

„Kalbame apie kalinį, kuris pagal įstatymą pripažintas kaltu ir kuris atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Bet koks kišimasis, įskaitant JAV, yra nepriimtinas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vašingtonas pirmadienį taip pat pareiškė, kad A. Navalnas turėtų būti nedelsiant paleistas. JAV nuomone, jis apskritai neturėjo būti įkalintas.

A. Navalno komanda pranešė, kad politikas, atliekantis 19 metų laisvės atėmimo bausmę, nedalyvavo keliuose teismo posėdžiuose ir kad jo advokatai buvo informuoti, jog jis perkeltas į kitą nenurodytą vietą. 

„Šiandien Aleksejus vėl nebuvo pristatytas į teismą per vaizdo ryšį“, – socialiniuose tinkluose nurodė jo atstovė spaudai Kira Jarmyš.

„Įkalinimo įstaigos IK-6 darbuotojas pareiškė, kad Aleksejus „paliko koloniją“, tačiau, matyt, niekas nežino, kur jis buvo išvežtas“, – pridūrė ji. 

Pasak A. Navalno komandos, jau septynias dienas iš opozicijos lyderio negauta jokių žinių.

Šią vasarą teismas pratęsė A. Navalnui skirtą bausmę iki 19 metų ir nusprendė, kad jis turi būti perkeltas į griežtesnio režimo kalėjimą.

A. Navalno sąjungininkai šią situaciją sieja su Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareiškimu, kad jis ketina dalyvauti kitų metų kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Didžiulėje Rusijos kalėjimų sistemoje dažnai prireikia ištisų savaičių, kol kaliniai traukiniais perkeliami iš vienos įstaigos į kitą.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas

Buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma perspėjo, kad JAV „praras veidą prieš visą pasaulį“, jei paliks Kyjivą, o taip pat teigė, kad Vakarų klaidos prisidėjo prie Vladimiro Putino invazijos praėjusiais metais.

Savo pirmajame nuo 2015 m. interviu Vakarų leidiniui L.Kučma apibūdino V.Putiną kaip karjeros KGB agentą. „Tai jo profesija su viskuo, ką tai reiškia, – teigė jis laikraščiui „The Guardian“ ir pridūrė: – Žmonės sako, kad tai, jog jis yra apsėstas Ukrainos, yra tam tikra manija arba psichikos sutrikimas. Galbūt tai tiesa.“

2022 m. vasario 24 d. L.Kučma ir jo žmona Liudmila buvo Kyjivo centre, kai Rusija užpuolė Ukrainą. „Buvau įsitikinęs, kad V.Putinas gali įsiveržti, bet nebuvau tikras, ar jis nuspręs įsiveržti, – sakė pašekovas. Tą rytą jie pabudo nuo sprogimų. – Tai buvo baisu, šokas. Gatvėje pamačiau, kaip virš mano galvos praskrido du bombonešiai.“

V.Putino tikslas buvo ne tik užgrobti žemę, bet ir sunaikinti pačios Ukrainos, kaip „konkurencingos alternatyvos Rusijai“, koncepciją, sakė jis. „Tai įrodo siaubingi žmonių nuostoliai ir reputacijos aukos, kurias V.Putinas pasiruošęs dėl to paaukoti“, – teigė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Leonidas Kučma

Slovakijos sunkvežimių vairuotojai atnaujino pasienio punkto su Ukraina blokadą, protestuodami prieš ukrainiečių vairuotojams taikomą tvarką, pagal kurią jie gali įvažiuoti į šalį neturėdami leidimų, antradienį pranešė šalies vežėjų keliais asociacija UNAS.

Gruodžio 1–4 dienomis UNAS jau buvo užblokavusi Vyšne Nemeckės kontrolės punktą po panašaus Lenkijos vežėjų protesto prie sienos su Ukraina.

„Palaikome savo kolegas Lenkijoje“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė asociacijos pirmininko pavaduotojas Rastislavas Curma, turėdamas omenyje praėjusį mėnesį Lenkijoje prasidėjusį protestą.

IMAGO/Christoph Reichwein (crei) / IMAGO/Reichwein/ Asociatyvi nuotr.

Slovakijos ir Lenkijos vežėjai ragina ir vėl taikyti leidimų išdavimą Ukrainos sunkvežimiams, įvažiuojantiems į Europos Sąjungą.

Praėjusiais metais Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ES ir jos valstybės narės panaikino leidimų sistemą, tačiau vežėjai teigia, kad šis žingsnis smarkiai sumažino jų pajamas.

„Planuojame tęsti protestą iki gruodžio 30 dienos“, – sakė R.Curma, pridurdamas, kad vežėjai per valandą per sieną praleidžia tik keturis sunkvežimius, bet keleivių eismo neriboja.

Pirmadienį Lenkijos vietos valdžios institucijos atšaukė sutikimą protestui Dorohusko kontrolės punkte, didžiausiame krovininio transporto pasienio punkte tarp Ukrainos ir Lenkijos.

Derybose tarp abiejų vyriausybių ginčo išspręsti nepavyko, tačiau antradienį paskirtasis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pažadėjo užbaigti šią aklavietę.

„Radome būdą, kaip kuo greičiau patenkinti Lenkijos sunkvežimių vairuotojų poreikius ir nedelsiant atblokuoti sieną“, – sakė jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos.

Tarptautinis olimpinis komitetas praėjusį penktadienį paskelbė, jog leis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Į šią žinią originaliai sureagavo čekai ir pasitelkę dirbtinį intelektą sukūrė „galimą“ aprangą Rusijos olimpiečiams.

„Nors Rusijos armija, vadovaujama karo nusikaltėlio Vladimiro Putino, tęsia civilių žudynes Ukrainoje, grobia Ukrainos moteris, jas prievartauja ir kankina kiekvieną, kas patenka į jų rankas, Tarptautinis olimpinis komitetas mano, kad yra gera idėja nusiųsti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į Paryžiaus olimpines žaidynes kaip neutralius atletus, –įvertino Čekijos žurnalas „Reflex“. – Sportas priklauso politikai. Rusijos atveju tai yra dviguba tiesa. Būdamas labai prastas ledo ritulio žaidėjas, Putinas naudoja sportininkus savo teroristinio režimo propagandai, kai tik gali. Elitiniai sportininkai padeda jam pateisinti kruviną karą visame pasaulyje.“

Plačiau skaitykite ČIA.