„Krymo izoliavimas“: V.Zelenskis įvardijo pagrindinį Ukrainos karinį tikslą 2024 m.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nedaugžodžiauja apie tai, ką Ukraina gali pasiekti 2024 m., sakydamas, kad informacijos nutekėjimas prieš praėjusios vasaros kontrpuolimą padėjo Rusijai pasirengti gynybai.

Interviu žurnalui „The Economist“ jis išreiškė įsitikinimą, kad Krymas ir su juo susijęs mūšis Juodojoje jūroje taps karo svorio centru.

„Krymo, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m., izoliavimas ir Rusijos karinių pajėgumų ten sumenkinimas „mums yra nepaprastai svarbus, nes tai būdas sumažinti atakų iš to regiono skaičių“, – sakė jis.

V.Zelenskis įsitikinęs, kad sėkminga operacija taps „pavyzdžiu visam pasauliui“. Ji taip pat turės didelį poveikį Rusijos viduje. Pagrindinio Kremliaus propagandos objekto netektis parodytų, kad „tūkstančiai Rusijos karininkų žuvo tik dėl Putino ambicijų“.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Charkivo srityje

V.Zelenskis sako, kad sėkmės greitis priklausys nuo karinės pagalbos, kurią Ukraina gaus iš Vakarų partnerių. Jis paprašė suteikti vokiškų raketų „Taurus“. Tai leistų Ukrainai sunaikinti 4 mlrd. dolerių vertės Krymo tiltą ir veiksmingai izoliuoti Krymą nuo Rusijos.

„Rusija turėtų žinoti, kad tai mums yra karinis objektas“, – pridūrė jis.

Norvegija nusprendė leisti Ukrainai tiesiogiai pardavinėti ginklus ir gynybos pramonės produkciją. Apie tai pranešama Norvegijos vyriausybės interneto svetainėje.

Pažymima, kad grobikiškas Rusijos karas kelia grėsmę Ukrainai kaip valstybei ir tautai. Praėjus vos kelioms dienoms po 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos, Norvegijos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai ginklų ir gynybos pramonės produkcijos. Nuo to laiko vyriausybė suteikė nemažai paramos pagal Ukrainos poreikius.

„Esant nepaprastajai saugumo padėčiai, susidariusiai dėl Rusijos agresyvaus karo, labai svarbu, kad ir toliau remtume Ukrainą. Parama Ukrainai yra svarbi Norvegijos ir Europos saugumui. Turime įvertinti neteisėto agresyvaus karo tęsimosi galimybę. Todėl vyriausybė nusprendė leisti tiesiogiai parduoti Ukrainai Norvegijos gynybos pramonės ginklus ir su gynyba susijusius gaminius“, – pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.

Ukrainos karinės oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad numušė devynis rusų paleistus atakos dronus „Shahed“ bei vieną raketą Ch-59.

Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai pirmąją šių metų dieną apie 14 val. paleido į Ukrainą 10 dronų bei vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59.

Raketa ir devyni dronai buvo sunaikinti.

Ukrainos oro pajėgos anksčiau pirmadienį paskelbė, kad Naujųjų metų naktį sunaikino 87 rusų dronus – rekordiškai daug.

Ukrainos šiaurės rytinėje Sumų srityje per rusų apšaudymą žuvo du žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Kaip nurodoma Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“, rusai Sumų regione atakos dronu smogė dviaukščiam namui.

Pasak pareigūnų, gyvybės neteko sužalota ir į ligoninę nugabenta 52-ejų moteris, o iš po griuvėsių ištrauktas 40-mečio vyro kūnas. Dar viena moteris buvo sužeista.

Įvykio vietoje dirba policija, gelbėtojai ir medikai, vyksta apšaudymo padarinių likvidavimo darbai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva intensyvins smūgius kariniams taikiniams Ukrainoje.

Tai jis sakė po beprecedentės šeštadienio atakos Rusijos Belgorodo mieste, kai žuvo 24 ir buvo sužeista dar per 100 žmonių. Ataka buvo surengtą kitą dieną po didžiulės rusų atakos prieš Ukrainos miestus, kai žuvo mažiausiai 49 žmonės. 

„Intensyvinsime smūgius; už jokį nusikaltimą prieš civilius tikrai neliks nenubausta“, – sakė V.Putinas lankydamasis vienoje karinėje Maskvos ligoninėje.

Anot jo, rusų pajėgos taikysis į „karinius objektus“ Ukrainoje.

„Darome tai šiandien, o rytoj darysime toliau“, – sakė V.Putinas, jo karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik dvejus metus.

Tuo metu Kyjivas pirmadienį paskelbė, kad Rusija Naujųjų metų naktį į Ukrainą paleido rekordiškai daug – 90 – dronų ir kad 87 iš jų buvo numušti.

V.Putinas smūgį Belgorodui pavadino teroristine ataka ir pakartojo savo teiginį, kad Vakarai naudojasi Ukraina savo problemoms su Rusija spręsti.

Jis apkaltino Ukrainos pajėgas, kad prieš Naujuosius metus jos taikėsi „pačiame miesto centre, kur vaikščiojo žmonės“, ir teigė, kad jos „tyčia smogė civiliams gyventojams“.

V.Putino teigimu, Rusija užsitęsusiame kare turi strateginę iniciatyvą.

„Bet kokiu atveju, mane informavo būtent taip“, – sakė jis.

V.Putinas taip pat teigė, kad Maskva nori užbaigti beveik dvejus metus besitęsiantį konfliktą „kuo greičiau“, bet „tik mūsų sąlygomis“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Jis pakartojo savo teiginį, esą Vakarai naudojasi Ukraina, kad „išspręstų savo problemas“ su Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir daugelis Kremliaus pareigūnų giliai į Rusijos gyventojų sąmonę įskiepijo idėjas, kad Ukraina neturi tapatybės ir pagrindo egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė.

Tai teigiama apžvalginėje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Analitikai pažymėjo, kad Rusija mano, jog bet kuri Ukrainos vyriausybė, kuri nepaklūsta Kremliui, yra Vakarų marionetė ir kelia grėsmę Rusijos Federacijai; kad Rusijos valdžiai besipriešinantys ukrainiečiai yra nacistai, norintys rusų genocido Ukrainoje; kad Rusijos Federacija turi teisinę, moralinę ir religinę pareigą išnaikinti šias išgalvotas grėsmes ir atkurti Ukrainai jos teisėtą vietą kaip istoriškai rusiškam kraštui.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Institutas pažymėjo, kad V.Putinas šiuos argumentus įtraukė į savo 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją.

Jie netgi įtraukiami į mokymo programas visoje Rusijos Federacijoje ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje. „Kremliaus ruporai Rusijos auditorijai kalba vienu balsu šiomis temomis. V.Putinas rengia rusus vykdyti užduotį pavergti Ukrainą, ir šis rengimas nesibaigs ir neišnyks, kai bus pasiektas susitarimas dėl paliaubų. Tiesą sakant, jis ilgus metus ar dešimtmečius formuos savo įpėdinių mintis ir politiką“, – mano ekspertai.

Taigi, instituto nuomone, iššūkis, su kuriuo susiduria Ukraina ir Vakarai, yra pasiruošti pasibaigus karui priešintis Rusijos Federacijai, kuri yra pasiryžusi pasiekti savo pradinius tikslus, kuriuos skatina noras atkeršyti už savo nesėkmes karo metu.

ISW pažymėjo, kad karo padaryta žala Rusijos armijai padeda sumažinti greito Rusijos atsigavimo riziką, tačiau šis poveikis yra laikinas ir jo trukmė labai priklauso nuo to, kiek V.Putinas yra pasiryžęs greitai atkurti Rusijos karinius pajėgumus. Taigi Rusijos ir Ukrainos siena, deja, neapibrėžtoje ateityje taps potencialiai neišvengiamo naujo konflikto riba.

Ukraina pirmadienį paskelbė Naujųjų metų naktį sužlugdžiusi rekordiškai daug Rusijos dronų atakų.

Kyjivas taip pat pranešė, kad pirmadienį per rusų vykdomus apšaudymus vienas žmogus žuvo Ukrainos pietiniame Odesos regione, o dar vienas – pietinėje Chersono srityje.

Beveik dvejus metus trunkantis Rusijos karas Ukrainoje pastarąją savaitę suintensyvėjo.

Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį paleido 90 Irano gamybos dronų „Shahed-136/131“ iš okupuoto Krymo pusiasalio ir Kursko bei Primorsko Achtarsko Rusijoje. 

Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad gynėjai sunaikino 87 rusų dronus – rekordiškai daug.

Pranešime taip pat sakoma, kad rusai taip pat paleido raketų šiaurės rytiniame Charkivo regione, pietinėse Chersono ir Zaporižios srityse.

Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis sakė, kad numušto drono nuolaužoms nukritus ant gyvenamojo pastato žuvo 15 metų berniukas ir buvo sužeisti dar septyni žmonės. Dėl nuolaužų taip pat kilo nedidelių gaisrų, taip pat ir miesto uoste. 

Chersone per apšaudymą žuvo 73 metų moteris.

Oro pavojus buvo paskelbtas daugumoje Ukrainos regionų, faktiškai visuose regionuose veikė oro gynyba, nurodė kariškiai.

Dronais taikytasi ir į Ukrainos vakaruose netoli Lenkijos sienos esantį Lvivą. Miesto meras Andrijus Sadovas sakė, kad buvo smarkiai apgadintas muziejus, skirtas prieštaringai vertinamam ukrainiečių nacionalistų veikėjui Romanui Šuchevyčiui, Antrojo pasaulinio karo metais kovojusiam už Ukrainos nepriklausomybę. Taip pat buvo apgadinti universiteto Dublianuose pastatai.

A.Sadovas socialinėje žiniasklaidoje smūgį pavadino simbolišku ir cinišku. „Tai karas už mūsų istoriją“, – sakė jis.

Tuo metu Maskva pranešė apie ukrainiečių atakas Rusijos Belgorodo regione. Vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas apšaudant Šebekiną šioje srityje netoli Ukrainos sienos, sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Per ukrainiečių apšaudymą Rusijos okupuotose Donecko srities dalyse žuvo keturi buvo sužeista dar 13 žmonių, pirmadienį kelios valandos po vidurnakčio pranešė Rusijos primestas okupuoto Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas.

Visi šie smūgiai suduoti po intensyvių bombardavimų virtinės, prasidėjusios penktadienį, kai Rusija surengė 18 valandų ataką, pareikalavusią mažiausiai 49 gyvybių. Žuvusiųjų skaičius buvo padidintas pirmadienį, gelbėtojams Kyjive pranešus, kad iš po griuvėsių ištraukti dar aštuoni žuvusieji.

Šeštadienį per apšaudymą, dėl kurio kaltinama Ukraina, Rusijos Belgorodo mieste žuvo 24 žmonės, pranešė vietos pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakydamas Naujųjų metų kalbą pažadėjo rūstybę Rusijos pajėgoms 2024 metais.

Kelios valandos po jo kalbos Ukraina vėl patyrė atakų. Jos pastarosiomis dienomis yra suintensyvėjusios.

Šeštadienį per beprecedentį smūgį Rusijos Belgorodo miestui žuvo 24 žmonės. Ataka buvo surengta po to, kai penktadienį nuo Maskvos raketų ir dronų Ukrainos miestuose per vieną didžiausių oro atakų nuo karo pradžios žuvo 39 žmonės. 

Sausio 1-oji yra gedulo diena Ukrainos sostinėje Kyjive, kur, pareigūnų teigimu, žuvo 19 žmonių.

Ukrainos vakariniame Lvivo regione anksti pirmadienį oro gynybos sistemos numušė dronų, sakė srities vadovas Maksymas Kozyckis.

V.Zelenskio naujametinėje kalboje per televiziją buvo parodyta ukrainiečių artilerija ir naikintuvai.

„Kitais metais priešas pajus vidaus produkcijos rūstybę“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, Ukraina 2024 metais savo arsenale turės mažiausiai milijoną papildomų dronų, taip pat partnerių Vakaruose skirtų naikintuvų F-16.

„Mūsų pilotai jau įvaldo F-16 ir mes tikrai matysime juos savo danguje“, – sakė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Nors Ukraina gavo milijardų eurų vertės vakarietiškų ginklų, jai nepavyko pasiekti didelio proveržio per 2023 metų kontrpuolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Tuo metu Maskva didina spaudimą prie fronto linijos, anksčiau gruodžio mėnesį užėmė rytinį Marjinkos miestą ir siekia užimti Ukrainos šiaurės rytuose esantį Kupjanską.

Kyjivas ragina sąjungininkus Vakaruose tęsti karinę paramą.

Didžioji Britanija pranešė, kad nusiųs Ukrainai dar šimtus oro gynybos raketų, ministrui pirmininkui Rishi Sunakui pareiškus:  „Mes turime ir toliau palaikyti Ukrainą – tiek, kiek reikės.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo tradicinėje naujametinėje kalboje Ukrainos nepaminėjo, bet gyrė rusų karius fronte ir ragino susivienyti „sunkių užduočių“ akivaizdoje.

Per atakas Ukrainos pietuose esančioje Odesoje ir rytiniame Rusijos okupuotame Donecke žuvo penki žmonės, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.

Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis sakė, kad per rusų drono ataką žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti.

Kelis pastatus apgadino numušti dronai, per platformą „Telegram“ pranešė jis.

„Įvairiuose miesto rajonuose kilo gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose“, – sakė O.Kiperis.

Tuo metu  Rusijos primestas Donecko lyderis Denisas Pušilinas per „Telegram“ pranešė, kad „2 val. (1 val. Lietuvos laiku), preliminariais duomenimis, buvo 13 sužeistųjų ir keturi žuvusieji“. 

Pasak jo, miestas buvo apšaudytas iš salvinės raketų ugnies sistemų.

Apie atakas pranešta intensyvėjant Rusijos karui prieš Ukrainą.