Svarbiausios naujienos iš Ukrainos:
- Branduolinio Trečiojo pasaulinio karo grėsmė: generolas įspėja, kaip išvengti katastrofos.
- Papasakojo apie padėtį Zaporižios fronte ir įvardijo pagrindinį rusų taktinį tikslą
- V.Zelenskis paskelbė džiugią žinią: iš Rusijos nelaisvės susigrąžinome daugiau kaip 200 karių ir civilių.
- Ukrainos žvalgyba: V.Putino partija įsigijo savo privačią kariuomenę.
- NATO narės Europoje pasirašė sutartį dėl iki tūkstančio „Patriot“ raketų pirkimo.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Branduolinio Trečiojo pasaulinio karo grėsmė: generolas įspėja, kaip išvengti katastrofos
18:51
Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, kariuomenės generolas Mykola Malomužas mano, kad jei dešimtys milijardų dolerių ir eurų Vakarų šalių pagalbos šaliai nebus skirti Ukrainos kariuomenei stiprinti, kils rimta Trečiojo pasaulinio branduolinio karo grėsmė.
Tokio karo pasekmės žmonijai gali būti neprognozuojamos, leidiniui „Telegraf“ sakė buvęs užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.
„Iki vasario arba vasario mėnesį galime sulaukti teigiamų sprendimų dėl daugiamilijardinių pagalbos paketų iš JAV (61 mlrd. JAV dolerių) ir Europos Sąjungos (50 mlrd. eurų). Svarbu, kad nemaža dalis šių lėšų būtų skirta Ukrainos pajėgų aukštųjų technologijų ginkluotei, amunicijai“, – sakė jis.
Generolo nuomone, jei tai nebus padaryta, „grėsmė kils ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, kaip pastaruoju metu vis garsiau kalbama“.
„Be to, – pavojus apskritai NATO blokui dėl įsitraukimo į karą, kuris neabejotinai bus Trečiasis pasaulinis karas. Greičiausiai – branduolinis“, – pridūrė ekspertas.
Naujienų agentūra „Unian“ priminė, kad gruodžio pabaigoje generolas leitenantas Ihoris Romanenka perspėjo, kad Rusijos kariai gali pulti šalis, kurios yra NATO narės.
Sausio pradžioje buvęs Bundesvero pulkininkas, opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos atstovas Vokietijos parlamente Roderichas Kiesewetteris pareiškė, kad Aljanso valstybės narės turi maždaug penkerius-aštuonerius metus pasirengti karui su rusais.
D.Tuskas: Rusija per artimiausius kelerius metus gali užpulti Europą
00:25
Per ateinančius kelerius metus Rusija gali užpulti Europos šalis. Tokį pareiškimą padarė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Niekas negali abejoti, kad strateginiu požiūriu Europa yra Rusijos agresijos objektas, ir tai įvyks, kai Rusijos karinių pajėgumų pranašumas taps akivaizdus“, – jo žodžius citavo laikraštis „Rzeczpospolita“ .
Pasak Lenkijos premjero, kartu su užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu jis parengė kreipimąsi į NATO. Tai susiję su gruodžio 29 d. Rusijos įvykdytu teroristiniu išpuoliu prieš Ukrainą, kai viena iš Rusijos raketų įskrido į Lenkijos teritoriją.
„Kartu su užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu parengėme tokią iniciatyvą, raginimą atsižvelgti į Europos ginklų pramonės poreikius. Ne tik dėl galimos greitos paramos Ukrainai. Ne tik dėl to, kad beveik visa Rusijos ekonomika perėjo prie karinio ginklavimosi sistemos ir, žinoma, Europa čia gerokai atsilieka.
Norime mobilizuotis ir panaudoti visas turimas diplomatines priemones ir įtikinėjimus, kad visa ES suprastų, jog be radikaliai sustiprintų karinių priemonių, liksime toli už nugaros, o tai reiškia viena: per artimiausius kelerius metus Europa patirs tiesioginį Rusijos puolimą“, – pabrėžė D.Tuskas.
Donaldas Tuskas nėra pirmasis asmuo, kalbantis apie Rusijos puolimo prieš Europą grėsmę. Šį scenarijų, kaip jau buvo pranešta anksčiau, svarsto ir viena iš Europos žvalgybos tarnybų, rašo BILD. Manoma, kad Rusijos puolimas gali įvykti 2024–2025 m., kai Jungtinės Valstijos dėl prezidento pasikeitimo atsidurs „be lyderio“ ir negalės greitai padėti savo partneriams atremti Rusijos smūgio.
Kartu generolas leitenantas Igoris Romanenko neatmeta, kad Rusijos kariai gali pradėti puolimą ir prieš NATO šalis.
Jei D.Trumpas laimės JAV rinkimus: D.Kuleba išsakė Ukrainos perspektyvas
22:31
Donaldo Trumpo pergalė 2024 m. JAV prezidento rinkimuose nebūtinai sukels problemų dėl pagalbos Ukrainai skyrimo. Užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba mano, kad politikai tiesiog turės rasti „priėjimą“.
Pasak jo, „iš bet kokios situacijos reikia išspausti naudą sau, savo šaliai“.
„D.Trumpas suvokiamas dėl savo, sakyčiau, itin charizmatiškų veiksmų, reputacijos ir frazių. Bet kas pardavė pirmuosius amerikietiškus ginklus Ukrainai? Prezidentas Trumpas. Kas pradėjo pirmųjų karinių jūrų laivų „Island“ ir katerių „Mark-6“ neatlygintino perdavimo Ukrainai programą“, – D. Trumpas. Kas kovojo su „Nord Stream 2“ ir įvedė sankcijas gerai žinomam, bet jau pamirštam laivui „Fortuna“, kuris tiesė šį dujotiekį? Tai buvo D. Trumpas“, – sakė diplomatas interviu „NV“.
Kartu jis atmetė bet kokius susitarimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir D Trumpu ar kitu JAV vadovu.
„Taigi D.Trumpas yra žmogus, su kuriuo galima dirbti, tik reikia žinoti, kaip su juo dirbti. Jei jis pateks į rinkimus ir jei juos laimės, jis bus visiškai kitoks nei prezidentas Joe Bidenas, kuriam mes esame labai dėkingi už viską. Yra labai daug „jeigu“, bet Ukraina neturėtų nieko bijoti, jokių rinkimų ir jokių dabartinių ar būsimų politikų“, – užbaigė D.Kuleba.
Mūšių karalius jau nebe „Abrams“: įvertino Ukrainos ir Rusijos naudojamus ginklus ir taktikas
22:10
Per praėjusius metus Rusija vis dažniau naudojo Irano kilmės dronus „Shahed“, o Ukraina pakėlė gynybą nuo bepiločių orlaivių į aukštesnį lygį. Estijos karinių technologijų ir informacijos bendrovės „SensusQ“ analitikas Raineris Pihlakas apžvelgė 2023 m. karines tendencijas ir paskelbė išvadas, kurias galima daryti apie kovos metodų veiksmingumą kare.
Praėjusių metų gruodžio 21 d. Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas spaudos konferencijoje sakė, kad per karą Ukraina sunaikino 2900 iš 3700 Rusijos paleistų „Shahed-136/131“ bepiločių dronų, kurie buvo nukreipti prieš taikinius Ukrainos teritorijoje.
Tad perimta buvo 78 proc. visų Rusijos dronų atakų.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, per pastarąjį mėnesį, gruodį, Ukrainos gynėjai sunaikino 450 iš 513 Rusijos paleistų dronų „Shahed-136/131“ – taigi ukrainiečių pataikymo procentai siekia net 88.
Tai rodo, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba labai gerai padengė didžiąją dalį šalies teritorijos.
Papasakojo apie padėtį Zaporižios fronte ir įvardijo pagrindinį rusų taktinį tikslą
21:13
Rusai suaktyvėjo palei visą kovos liniją Zaporižios kryptimi, tačiau Ukrainos gynėjai yra pasirengę bet kokiai įvykių raidai, praneša šalies gynybos pajėgos.
Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro pranešėjas Aleksandras Štupunas nacionaliniame teletilte kalbėjo apie padėtį Zaporižios kryptimi.
Jis pažymėjo, kad dabartinis Rusijos okupantų taktinis tikslas – susigrąžinti viską, ką 2023 m. vasarą buvo užkariavusios Ukrainos pajėgos.
„Matyt, dideli planai yra susigrąžinti viską, ką jie prarado. Tačiau kol kas jiems to padaryti nepavyko. Ir, kiek matome, šiuo metu jie neturi jėgų tai padaryti“, – pabrėžė A.Štupunas.
Jis pridūrė, kad apie fronto stabilizavimą Zaporižios kryptimi nekalbama.
„Priešas ten suaktyvėjo visoje kovos linijoje ir yra požymių, kad jis, sakykime, puola, tęs savo puolamuosius veiksmus. Tačiau visur mūsų kariai yra pasirengę bet kokiai įvykių raidai“, – pabrėžė A.Štupunas.
Tauridės gynybos pajėgų atstovas pažymėjo, kad Ukrainos karių žygis prie Verbovojės, privertė priešą palikti kai kurias pozicijas.
„Tai tam tikras mūsų taktinės padėties pagerėjimas, didelio proveržio nėra“, – sakė A.Štupunas.
Jis pridūrė, kad Robotynės apylinkėse tęsiasi aktyvūs tiek Ukrainos dalinių, tiek Rusijos okupantų veiksmai, o Rusijos okupantai „bando susigrąžinti anksčiau prarastas pozicijas, kad neleistų mums judėti į priekį“.
„Tai reiškia, kad visą laiką (priešas-UNIAN) bando pulti įvairiomis kryptimis“, – pabrėžė A.Štupunas.
Taip pat jis paaiškino, kodėl Avdijivkos kryptimi sumažėjo pėstininkų puolimų, palyginti su oro smūgiais ir artilerijos apšaudymu.
„Jei užvakar buvo užfiksuoti 36 oro antskrydžiai, tai vakar – 25. Šiandien priešas tęsė kovinės aviacijos darbą mūsų pozicijose. Aktyviausiai jis veikia prie Avdijivkos ir Marijinkos kryptimi. Kai priešui gerai pataikoma į dantis, jis turi persigrupuoti, išsilaižyti žaizdas ir prisipildyti tam tikrų rezervų, kad galėtų toliau judėti pirmyn. Šiuo metu vyksta artilerijos parengimas, daugėja artilerijos ir oro smūgių“, – pabrėžė A.Štupunas.
Jis pridūrė, kad dabar Avdivkos kryptimi Rusijos okupacines pajėgas daugiausia sudaro motorizuotieji šaulių daliniai, tačiau yra ir įvairių rūšių šturmo.
„Yra gana galingų dalinių, uniformos ir apmokymai, aišku, aukšto lygio. Tačiau didžiąja dalimi tai yra prastai apmokyti žmonės, kurie metami į priekį“, – pažymėjo A.Štupunas.
Per Maskvos smūgius prie fronto linijos Ukrainoje žuvo trys asmenys
19:34
Per Rusijos smūgius trečiadienį netoli pietinės ir rytinės Ukrainos fronto linijos žuvo trys žmonės ir vienas buvo sužeistas, nurodė vietos pareigūnai.
Išpuoliai surengti praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva po savaitgalį įvykdytos atakos Rusijos Belgorodo mieste pažadėjo sustiprinti smūgius prieš Ukrainą.
Šie smūgiai Belgorode buvo suduoti po masinių atakų Ukrainoje ir rodo konflikto paaštrėjimą.
„Šiandien apie 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai keturiomis raketomis smogė Avdijivkos miestui“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„51 metų vyras žuvo vietoje“, – teigė jis ir pridūrė, kad 50-metė moteris patyrė sužalojimų ir yra gydoma ligoninėje.
Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando apsupti Avdijivką, kuri anksčiau buvo rytinės Donbaso srities pramonės centras.
Chersono regiono administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijai apšaudant vakariniame Dnipro krante esančius kaimus taip pat žuvo du žmonės.
Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų sąjungininkus toliau remti Kyjivą, Maskvai intensyvinant puolimą.
Penktadienį Rusija surengė virtinę antskrydžių Ukrainos miestuose. Trečiadienį valdžios institucijos nurodė, kad per šiuos išpuolius žuvo 53 žmonės, iš jų 30 – sostinėje.
Kariuomenės pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo operacijas netoli Bachmuto ir Avdijivkos rytiniame fronte, taip pat prie Kupjansko šiaurės rytuose.
Norvegija siųs 2 naikintuvus F-16 į Daniją Ukrainos pilotų mokymams
19:11
Norvegijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad nusiųs į Daniją du naikintuvus F-16, kurių Kyjivas prašė savo dangui apsaugoti.
Danija padės mokyti Ukrainos pilotus valdyti Jungtinių Valstijų gaminamus naikintuvus F-16.
Praėjusiais metais Norvegija kartu su tokiomis šalimis kaip Danija ir Nyderlandai pranešė, kad padovanos Ukrainai naikintuvų F-16.
Norvegija, Danija ir Nyderlandai senesnio tipo lėktuvus pakeitė modernesniais naikintuvais F-35.
Tačiau Oslas dar nepaskelbė nei kiek tiksliai atsiųs naikintuvų F-16 (manoma, kad jų bus tik keli), nei pristatymo grafiko.
„Sąjungininkai ir valstybės dirbs dieną ir naktį, kad sukurtų ilgalaikes ir modernias Ukrainos oro pajėgas“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.
Skandinavijos šalis jau tiekia mokymo personalą – apie 10 instruktorių.
Norvegijos naikintuvai F-16 kol kas nenustatytam laikotarpiui bus dislokuoti Danijos Skriudstrupo oro pajėgų bazėje, kur pagal tarptautinę operaciją rengiami ukrainiečių pilotai.
Savo naujametinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „Mūsų pilotai jau įvaldo F-16 naikintuvus ir mes tikrai juos pamatysime danguje“ ir pažadėjo rūstybę Rusijos pajėgoms 2024 metais.
Branduolinio Trečiojo pasaulinio karo grėsmė: generolas įspėja, kaip išvengti katastrofos
18:51
Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, kariuomenės generolas Mykola Malomužas mano, kad jei dešimtys milijardų dolerių ir eurų Vakarų šalių pagalbos šaliai nebus skirti Ukrainos kariuomenei stiprinti, kils rimta Trečiojo pasaulinio branduolinio karo grėsmė.
Tokio karo pasekmės žmonijai gali būti neprognozuojamos, leidiniui „Telegraf“ sakė buvęs užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.
„Iki vasario arba vasario mėnesį galime sulaukti teigiamų sprendimų dėl daugiamilijardinių pagalbos paketų iš JAV (61 mlrd. JAV dolerių) ir Europos Sąjungos (50 mlrd. eurų). Svarbu, kad nemaža dalis šių lėšų būtų skirta Ukrainos pajėgų aukštųjų technologijų ginkluotei, amunicijai“, – sakė jis.
Generolo nuomone, jei tai nebus padaryta, „grėsmė kils ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, kaip pastaruoju metu vis garsiau kalbama“.
„Be to, – pavojus apskritai NATO blokui dėl įsitraukimo į karą, kuris neabejotinai bus Trečiasis pasaulinis karas. Greičiausiai – branduolinis“, – pridūrė ekspertas.
Naujienų agentūra „Unian“ priminė, kad gruodžio pabaigoje generolas leitenantas Ihoris Romanenka perspėjo, kad Rusijos kariai gali pulti šalis, kurios yra NATO narės.
Sausio pradžioje buvęs Bundesvero pulkininkas, opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos atstovas Vokietijos parlamente Roderichas Kiesewetteris pareiškė, kad Aljanso valstybės narės turi maždaug penkerius-aštuonerius metus pasirengti karui su rusais.
Rusija teigia atgavusi 248 karius, paimtus į nelaisvę Ukrainoje
18:45
Rusija trečiadienį pranešė, kad po sudėtingų derybų, kurioms tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai, pavyko susitarti dėl 248 jos karių, paimtų į nelaisvę Ukrainoje, paleidimo.
„Po sudėtingo derybų proceso iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 248 Rusijos kariai“, – pranešė rusų gynybos ministerija.
V.Zelenskis: iš Rusijos nelaisvės susigrąžinome daugiau kaip 200 karių ir civilių
18:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad iš rusų nelaisvės Ukraina susigrąžino kelis šimtus karių ir civilių. Apie tai jis paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle X.
„Mūsų žmonės grįžo namo. Šiandien iš Rusijos nelaisvės sugrąžinome daugiau kaip 200 karių ir civilių. Kariai, seržantai ir karininkai. Ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, karinių jūrų pajėgų ir pasienio apsaugos pareigūnai. Dalis gynėjų kovojo Mariupolyje ir „Azovstalyje“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Dėkoju visiems, kurie, nepaisydami visų sunkumų, grąžina mūsų žmones namo. Esu dėkingas mūsų gynėjams. Dedame visas pastangas, kad sugrąžintume visus mūsų žmones, kurie vis dar yra Rusijos nelaisvėje“, – reziumavo Ukrainos vadovas.
Prie šios žinutės jis pridėjo trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti vyrai, į šūkį „Šlovė Ukrainai!“ atsakantys šūkiu „Šlovė herojams!“.
Ukrainos premjeras apskaičiavo, kokio dydžio Vakarų pagalbos reikia šaliai
18:07
Ukrainos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas tikisi stabilios Vakarų sąjungininkų finansinės paramos, ir apskaičiavo, kad šiais metais jo šaliai reikia apie 37 mlrd. dolerių (33,86 mlrd. eurų).
Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai tapo neaišku, ar Europos Sąjunga ir JAV toliau teiks pagalbą Ukrainai, abiem pagrindinėms sąjungininkėms įsivėlus į vidinius politinius nesutarimus.
„Šių metų poreikiai viršija 37 mlrd. JAV dolerių. Tikimės reguliarios, stabilios ir laiku teikiamos partnerių pagalbos“, – vyriausybės posėdyje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Palyginimui, 2023 metais Ukraina gavo 42,6 mlrd. dolerių (39,01 mlrd. eurų) išorės finansavimo, iš kurių 27 proc. sudarė dotacijos, sakė jis.
D. Šmyhalis pagrindiniais Ukrainos rėmėjais įvardijo Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas, Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Japoniją, Kanadą, Jungtinę Karalystę ir Pasaulio banką.
Tačiau ES 50 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą Briuselyje vetavo ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, o JAV Kongresas nesutaria dėl papildomos pagalbos Ukrainai.
Remiantis gruodį Kylio instituto atliktos apklausos duomenimis, 2023 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais pažadėta nauja karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai yra kone 90 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu. Tai mažiausias skaičius nuo karo pradžios.
„Perspektyvos neaiškios, nes didžiausias Europos Sąjungos pagalbos įsipareigojimas nebuvo galutinai patvirtintas, o JAV pagalba mažėja“, – teigė institutas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos sąjungininkės ir tarptautinės organizacijos pažadėjo skirti beveik 255 mlrd. eurų pagalbos, iš kurių 141 mlrd. eurų yra finansinė pagalba, 98 mlrd. eurų – karinė pagalba ir beveik 16 mlrd. eurų – humanitarinė pagalba.
NATO narės Europoje pasirašė sutartį dėl iki tūkstančio „Patriot“ raketų pirkimo
17:23
NATO narės Europoje pasirašė sutartį dėl iki 1 tūkst. sistemų „Patriot“ raketų, skirtų sustiprinti oro gynybą Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje, pirkimo, trečiadienį pranešė Aljansas.
Apie sutartį, kurios vertė siekia 5,5 mlrd. dolerių (5,04 mlrd. eurų), paskelbta tuo metu, kai Maskva pastarosiomis dienomis surengė virtinę masinių smūgių į Ukrainą.
NATO viešųjų pirkimų agentūra teigė, kad pagal susitarimą, dėl kurio susitarė pirmoji šalių grupė, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus, Rumuniją ir Ispaniją, „Patriot“ raketų gamyba Europoje bus intensyvinama.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas palankiai įvertino „savalaikį pranešimą investuoti į iki 1 000 naujų „Patriot“ oro gynybos raketų, kad būtų sustiprintas aljanso saugumas“.
„Rusų raketų ir dronų atakos prieš Ukrainos civilius gyventojus, miestus ir miestelius rodo, kokia svarbi yra moderni oro gynyba. Amunicijos gamybos didinimas yra labai svarbus Ukrainos ir mūsų saugumui“, – sakoma J. Stoltenbergo pareiškime.
NATO sąjungininkės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Vokietiją, nusiuntė JAV pagamintas raketų sistemas „Patriot“ į Ukrainą, kur jos naudojamos numušti Rusijos hipergarsines raketas.
Tačiau siunčiant raketas Kyjivui, išseko Vakarų atsargos, todėl Vašingtonas turėjo prašyti tokių sąjungininkių kaip Japonija padėti jas papildyti.
NATO paramos ir pirkimų agentūra teigė, kad pagal naująją sutartį raketų gamyklą Vokietijoje įsteigs bendra šioje šalyje įsikūrusios raketų gamintojos MBDA ir JAV ginkluotės gamybos milžinės „Raytheon“ įmonė.
„Europa pati pasigamins 1 000 „Patriot“ oro gynybos raketų. Tai rodo, kad Europos bendradarbiavimas užtikrina konkrečius laimėjimus“, – socialiniuose tinkluose rašė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
Apskaičiuota, kad viena „Patriot“ raketa kainuoja apie 4 mln. JAV dolerių (3,66 mln. eurų), o NATO teigė, kad susitarimas apima ir kitus elementus, įskaitant testinę įrangą ir atsargines dalis, reikalingas techninei priežiūrai.
Ekspertė: masinėmis atakomis prieš Ukrainą, Rusija siekia ją įvilioti į spąstus
17:11
Pastarąją savaitę Rusijos vykdomos masinės raketų atakos prieš Ukrainą agresorei atnešė daugybę nuostolių, tačiau gali būti, kad šiomis atakomis siekiama ir kur kas konkretesnio tikslo negu sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, naujienų portalui „Business Insider“ sakė dr. Jade McGlynn, Rusijos politikos tyrinėtoja, Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnioji bendradarbė.
Jos nuomone, Rusija ne tik bando pataikyti į numatytus taikinius, bet ir nori įvilioti Ukrainą į spąstus, kad ši išeikvotų brangias oro gynybos sistemos „Patriot“ raketų atsargas.
Jei Ukrainoje neliktų „Patriot“ sistemų teikiamos apsaugos, Rusija galėtų padaryti daug daugiau žalos ir mažiau baimintis, kad jos smūgiai bus nesėkmingi.
O ir laikas dabar ypač tinkamas, nes Kongresas, patvirtinęs tolesnę pagalbą, gali apriboti Ukrainos galimybes sulaukti daugiau amunicijos „Patriot"sistemoms.
Dr. J.McGlynn nuomone, „Patriot“ sistemoms skirtų ir kitų raketų atsargų mažinimas yra „aiški Rusijos strategijos dalis“.
„Patriot“ sistemos neabejotinai yra Rusijos propagandos dėmesio centre šalies viduje“, – pažymėjo ji.
Ekspertė taip pat nurodė, kad Rusijos sprendimus greičiausiai lemia kiti veiksniai.
Panašią idėją leidinyje „The Wall Street Journal“ išsakė ir vyriausiasis užsienio reikalų korespondentas Jaroslavas Trofimovas.
Jo teigimu, Rusija siekia sumažinti Ukrainos „Patriot“ raketų atsargas, tikėdamasi, kad tada galės sunaikinti jas paleidžiančias baterijas, o šiais pakeisti būtų kur kas sunkiau.
Ukraina iš JAV, Vokietijos ir Nyderlandų gavo penkias „Patriot“ raketų baterijas.
Jos gali sekti 100 taikinių už 60 mylių ir buvo pripažintos sunaikinusios daug Rusijos raketų, įskaitant modelį, kuris, Rusijos teigimu, buvo nesustabdomas.
Gruodžio mėn. Ukraina pranešė, kad ji turėtų gauti daugiau „Patriot“ sistemų iš Vakarų šalių, įskaitant vieną iš Vokietijos.
Per karą Ukrainoje žuvo buvęs Jekaterinburgo policijos vadas
16:57
Rusijos generolas Igoris Trifonovas, buvęs Jekaterinburgo policijos vadovas, žuvo kare Ukrainoje, skelbia Rusijos leidinys „Kommersant“.
„Buvęs Jekaterinburgo policijos departamento vadovas Igoris Trifonovas, kuris 2022 m. buvo nuteistas devynerius su puse metų kalėti kyšininkavimo ir neteisėto ginklų laikymo byloje, žuvo kare Ukrainoje“, – rašoma pranešime.
Generolo advokatė Olga Kezik teigė, kad I.Trifonovas ilgą laiką siekė gauti kontraktą su Rusijos gynybos ministerija ir 2023 m. pabaigoje galėjo vykti į karą. Ji aiškino, kad generolas norėjo „laimėti“.
Mirusiojo žmona apie I.Trifonovo mirtį sužinojo antradienį, sausio 2 d.
Pasak žiniasklaidos, I.Trifonovas 2011-2017 m. vadovavo Jekaterinburgo policijos departamentui, po to iki 2019 m. vadovavo Karačiajų-Čerkesijos vidaus reikalų ministerijai.
2022 m. rugpjūtį I.Trifonovas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklų laikymo ir kyšininkavimo inicijavus baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo banko „Koltso Urala“ lėšomis.
2023 m. kovo mėn. bausmė buvo pakeista ir sumažinta dviem mėnesiais iki devynerių metų ir keturių mėnesių griežto režimo kalėjime.
Anksčiau Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino informaciją apie raketų atakose prieš Ukrainą dalyvavusio povandeninio laivo „Krasnodar“ vado Stanislavo Ryčio likvidavimą Krasnodare, Rusijoje.
Taip pat 2022 m. birželį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos valdyba patvirtino, kad mūšyje prie Popasnos žuvo Rusijos generolas majoras Romanas Kutuzovas.
Ukrainos žvalgyba: Vladimiro Putino partija įsigijo savo privačią kariuomenę
15:49
Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ įsigijo savo privačią kariuomenę, vadinamą „Espagnola“, kurią naudoja karui su ukrainiečiais, pareiškė Ukrainos karinė žvalgyba, kurią cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Pasak pranešimo, anksčiau ši grupuotė priklausė vadinamajam batalionui „Vostok“ kaip savanoriškas pagrinde iš Rusijos futbolo chuliganų sudarytas dalinys.
„Nuo 2023 m. „Espagnola“ yra V.Putino partijos narių žinioje – teroristinis padalinys paskelbė vadinamosios privačios karinės bendrovės statusą, prasidėjo ir tęsiasi aktyvus verbavimas už „Vieningosios Rusijos“ pinigus“, – pažymėjo karinė žvalgyba.
Teigiama, kad bendrovė verbuoja vadinamuosius futbolo „ultras“, įvairaus plauko Rusijos radikalus, įskaitant nacistinės ideologijos šalininkus, taip pat paprastus civilius iš vargingai gyvenančių vietovių tiek Rusijos, tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Espagnola" verbavimo centruose laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose savanoriams už tiesioginį dalyvavimą karo veiksmuose prieš Ukrainą žadama 220 tūkst. rublių (2193 eurų) per mėnesį. Ukrainos karinė žvalgyba tvirtina, kad su jais sudaromos sutartys mažiausiai šešiems mėnesiams.
Pasak pranešimo, jie taip pat viliojami mirti už Maskvą pažadais dėl draudimo išmokų: už lengvą sužeidimą – 1 mln. rublių (9969 eurai), už vidutinio sunkumo sužeidimą – 2 mln. rublių (19938 eurų), už sunkų sužeidimą – 3 mln. rublių (29907 eurų), už mirtį – 5 mln. rublių (49846 eurų).
„Tačiau finansinė motyvacija yra tik apvalkalas. Daugumai naujokų pirmasis mūšis – tai bilietas į vieną pusę. Žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų iš užverbuotos „patrankų mėsos“ rusai neišveža iš mūšio lauko, o registruoja kaip „dingusius be žinios“, kad nereikėtų mokėti artimiesiems rublių už Maskvos į mirtį pasiųstą maitintoją“, – aiškino karinė žvalgyba.
Kare prieš Ukrainą Rusija anksčiau naudojosi kitos privačios karinės bendrovės – „Wagner“ – samdinių paslaugomis. Tačiau šiai grupuotei netekus savo vado ir įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino dėl jo žūties lėktuvo katastrofoje, kuri įvyko po jo surengto maišto prieš Rusijos gynybos ministeriją, ji buvo išformuota.
Rusijos smūgis Kyjive apgadino drabužių gamyklą – jais rengiasi V.Zelenskis ir V.Zalužnas
15:33 Atnaujinta 16:45
Antradienį per apšaudymą Kyjive Rusija apgadino militarizuotos aprangos prekės ženklo „M-Tac“ gamyklą ir sandėlius, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė bendrovės atstovai.
Teigiama, kad prekės bus išsiųstos jas užsisakiusiems pirkėjams arba grąžinti pinigai, kai bus nustatytas žalos mastas.
„M-Tac“ yra Ukrainos militarizuotos aprangos prekės ženklas, kurį 2014 m. po Rusijos invazijos į Donbasą įkūrė Oleksandras Kostylevas ir Denysas Holovko. Pažymėtina, kad joje pagamintus drabužius nuo karo pradžios dėvi tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
2022 m. „Christie's“ aukcione Londone, kuriame buvo renkamos lėšos Ukrainai, V.Zelenskio chaki spalvos vilnonis megztinis, kurį pagamino „M-Tac“, buvo parduotas už 90 tūkst. svarų sterlingų (daugiau kaip 104,1 tūkst. eurų).
Antradienio ryte Rusija atakavo Ukrainą 99 raketomis. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 72 iš jų, įskaitant visas 10 balistines raketas "Kinžal“. Daugiau kaip 60 raketų buvo numušta netoli Kyjivo.
Dėl krintančių nuolaužų sostinėje užsidegė daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Žinoma, kad du žmonės žuvo. Dar 54 žmonės buvo sužeisti.
Jungtinės Tautos: per paskutines masines atakas Ukrainoje žuvo 90 civilių
15:04
Nuo gruodžio 29 d., kai prasidėjo nauja masinio Ukrainos apšaudymo banga, Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje užregistravo 90 atvejų, kai žuvo civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus, ir 421 atvejį, kai civiliai gyventojai buvo sužeisti 12 regionų, skelbiama misijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
„Tai apima apšaudymus ir raketų atakas, per kurias, kaip pranešama, žuvo 8 civiliai gyventojai ir 29 buvo sužeisti Rusijos Federacijos okupuotose Donecko srities teritorijose“, – rašoma pranešime.
Pasak JT stebėsenos misijos darbuotojų, per atakas nukentėję Kyjivo ir jo priemiesčių gyventojai šiuo metu glaudžiasi netoliese esančioje mokykloje, kuri taip pat buvo apgadinta per apšaudymą. Gyventojai pagalbos darbuotojams pasakojo ne tik apie žuvusius ir sužeistus žmones, bet ir apie skausmą, kurį sukėlė namų ir visų asmeninių daiktų praradimas.
Kaip pranešama, Kyjive gruodžio 29 d. Rusijos pajėgų įvykdytos raketų atakos aukų skaičius išaugo iki 30 žmonių, tuo tarpu vienas žmogus nuo sužeidimų mirė ligoninėje.
Rusai masiškai atakuoja Avdijivką raketomis
14:46
Trečiadienį Rusijos pajėgos masiškai raketomis atakavo Avdijivką Donecko srityje. Teigiama, kad vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas, skelbia Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
„Šiandien apie 11 val. ryto rusai paleido 4 raketas į miestą ir pataikė į gyvenamąjį rajoną. Dėl Avdijivkos apšaudymo raketomis žuvo 1 žmogus ir 1 buvo sužeistas“, – sakė jis.
Pasak karinės administracijos vadovo, 51 metų vyras žuvo vietoje, o 50 metų moteris su sužeidimais išvežta į ligoninę.
Rusijos pajėgų apšaudymai Avdijivkoje nėra naujiena, ji jį apšaudo nuolat, bandydama užimti miestą. Pirmadienį rusai apšaudė Avdijivką iš artilerijos, per išpuolį žuvo moteris.
Tauridės regiono jungtinių pajėgų vadas Oleksandras Tarnavskis nurodė, kad Rusijos pajėgos šiek tiek sumažino pėstininkų atakų skaičių jo kontroliuojamame sektoriuje. Tačiau jie jau antrą dieną aktyviai vykdo oro antskrydžius ir apšaudo ukrainiečių pozicijas. Paskutiniais duomenimis, šiuo metu aktyviausiai rusai veikia prie Avdijivkos ir Marjinkos sektoriuje.
Britų žvalgyba: Rusija keičia masinių Ukrainos apšaudymų taktiką
13:42
Rusija keičia masinių Ukrainos apšaudymų iš tolimojo nuotolio ginklų taktiką. Tikėtina, kad, lyginant su praeita žiema, rusai pakeitė prioritetinius taikinius, naujausioje apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pažymėtina, kad nuo 2023 m. gruodžio 29 d. Rusija padidino smūgių Ukrainai intensyvumą. Maskva vėl griebėsi pastaraisiais mėnesiais uoliai kauptų iš oro paleidžiamų raketų atsargų.
„Tikėtina, kad naujausi smūgiai pirmiausia buvo nukreipti prieš Ukrainos gynybos pramonę. Tai skiriasi nuo jos pagrindinių atakų praėjusią žiemą, kurios pirmiausia taikėsi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą“, – rašoma apžvalgoje.
Pasak britų žvalgybos, gruodžio pradžioje, Rusijai apšaudžius energetikos infrastruktūrą, atrodė, jog Rusija ketina atnaujinti terorą energetikos srityje. Tačiau naujausi išpuoliai rodo, kad Maskvos taktika pasikeitė.
„Šios naujos operacijos rodo, kad bent jau laikinai pasikeitė Rusijos požiūris į tolimojo nuotolio ginklų naudojimą. Rusijos planuotojai beveik neabejotinai pripažįsta didėjančią gynybos ir pramonės pajėgumų svarbą rengiantis ilgalaikiam karui“, – pridūrė žvalgybos ekspertai.
Gruodžio 29 d. rusai į Ukrainą paleido 158 įvairaus tipo raketas ir atakos bepiločius orlaivius. Oro gynybos pajėgos numušė 27 „Shahed“ ir 87 Kh-101/Kh-555/Kh-55 sparnuotąsias raketas.
Antradienį Rusijos pajėgos pakartojo plataus masto apšaudymą. Pirmiausia, buvo paleisti 35 bepiločiai atakos orlaiviai, o vėliau – 99 įvairaus tipo raketos, įskaitant oro balistines viršgarsines raketas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas nurodė, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos antradienį numušė 72 raketas, įskaitant visas 10 „Kinžal“.
Čekijos pareigūnas paaiškino, kodėl V.Zalužnas prieš karą lankėsi Prahoje
13:25
Ketvirtąją plataus masto invazijos dieną Čekija atsiuntė Ukrainai pirmąją daugkartinio paleidimo raketų sistemą (MLRS), Laisvosios Europos radijui sakė Čekijos vyriausybės įgaliotinis Ukrainos atkūrimo reikalams Tomas Kopečnis.
„Už MLRS sumokėjo Čekijos vyriausybė. Pirmosiomis dienomis dauguma šalių teigė, kad ginklų pristatyti neįmanoma, nes rusai raketomis bombarduos konvojus. Geriausias pavyzdys buvo parodyti jiems, kad tai atkeliavo iš mūsų gamyklos, ir ketvirtą dieną jau buvo naudojama prieš okupantus“, – pažymėjo jis.
Anot Čekijos vyriausybės įgaliotinio, jo šalies gynybos ministerija 2021 m. gruodį pradėjo aktyviau bendradarbiauti su Ukrainos generaliniu štabu, todėl 2022 m. sausį ir vasarį Prahoje lankėsi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
„Tai, ką mes aptarėme, iš tikrųjų buvo sąrašas įrangos, kurią būtų galima tiekti nemokamai, nes ji yra Čekijos kariuomenės kariniuose rezervuose“, – atskleidė T.Kopečnis.
Jo nuomone, toks bendravimas praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos paskatino sukurti tarptautinę ginkluotės tiekimo Ukrainai koordinavimo struktūrą, vadinamą Ramšteino formatu.
Praėjusių metų gruodžio 30 d. Rusija apkaltino Ukrainą apšaudžius Belgorodą Čekijoje pagamintais sviediniais „Vampire“ ir pareikalavo, kad Čekija dalyvautų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje dėl šio išpuolio.
Čekijos valdžios institucijos posėdyje dalyvauti atsisakė.
„Čekija netarnaus melu užnuodytai agresoriaus propagandai. Kai Rusijos Federacija norės aptarti savo okupacinių pajėgų išvedimą Saugumo Taryboje, mes mielai dalyvausime posėdyje“, – pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis.
ES paskelbė sankcijas didžiausiai Rusijos deimantų gamintojai „Alrosa“
13:04
Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijas Rusijos valstybinei deimantų milžinei „Alrosa“ ir jos vadovui, uždrausdama brangakmenių importą dėl karo Ukrainoje.
Gruodį ES susitarė uždrausti iš Rusijos eksportuojamus deimantus, griežtindama sankcijas artėjant antrosioms plataus masto karo Ukrainoje metinėms.
27 šalių blokas įtraukė didžiausią pasaulyje deimantų gavybos bendrovę „Alrosa“ ir jos vadovą Pavelą Marinyčevą į juodąjį sąrašą, į kurį atsidūrusiems asmenims taikomas draudimas išduoti vizas ir turto įšaldymas ES.
Blokas teigė, kad bendrovė, kuriai sukuria 90 proc. Rusijos deimantų produkcijos, „yra svarbi ekonomikos sektoriaus, iš kurio vyriausybė gauna nemažai pajamų, dalis“.
2022 metais Rusijos deimantų eksportas siekė apie 4 mlrd. dolerių (3,65 mlrd. eurų).
Iki rugsėjo bus palaipsniui uždrausta įvežti rusiškus deimantus, apdirbtus trečiosiose šalyse.
Laikinai okupuoto Luhansko kolonija bus paversta kankinimų kamera rusams
12:56
Rusijos pajėgos paleido kalinius iš kolonijos Suchodolske, laikinai okupuotoje Luhansko srityje, ir planuoja ją paversti kankinimų kamera, skelbia Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“, kuris cituoja Luhansko srities karinės administracijos vadovą Artiomą Lysohorą.
Anot jo, užduotis kuo greičiau atlaisvinti kolonijos teritoriją buvo perduota aukšto rango pareigūnų. Skelbiama, kad kolonijoje bus laikomi tie kariai, kurių nepavyko išsiųsti į „mėsos atakas“, o naujokams bus skiriamas „auklėjamasis darbas“.
Anksčiau kolonija buvo naudojama verbavimui į „Storm Z“ dalinius.
„Tie, kurie turi pinigų, gali nusipirkti laisvę, kaip buvo daroma „Wagner“ kovotojų verbavimo laikais“, – pažymėjo A.Lysohoras.
Vietos gyventojus ypač neramina blogėjanti nusikalstamumo situacija gyvenvietėje ir jos apylinkėse, nurodė karinės administracijos vadovas.
Skelbiama, kad Lymano kryptimi Rusijos kariuomenėje daugiausia dirba šturmo daliniai. „Storm Z“ – tai dalinys, sudarytas daugiausia iš rusų kalinių, kurie siunčiami šturmuoti Ukrainos karinių pozicijų, kuomet yra naudojami kaip „patrankų mėsa“. Tokių kovotojų būriai, kuriuos sudaro 100-150 žmonių, siunčiami į pažeidžiamiausias fronto linijų vietas.
Rusijos pasienio regionai ir Krymas nukentėjo nuo naujų oro atakų
12:40
Kryme ir dviejuose šalia sienos su Ukraina esančiuose Rusijos regionuose trečiadienį vėl kilo išpuolių banga, pranešė vietos pareigūnai.
Atakos surengtos praėjus dienai po to, kai masinį bombardavimą patyrė Kyjivas, ir abiem pusėms intensyvinant puolimą iš oro.
„Padėtis Belgorode ir toliau išlieka įtempta. Ryte įvyko du išpuoliai“, – sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Rusijos oro gynyba pranešė virš regiono, kuris karo metu ne kartą tapo taikiniu, sunaikinusi šešias raketas. Dieną prieš tai vienas žmogus žuvo, o 11 buvo sužeisti, nurodė V.Gladkovas.
Į šiaurę nuo Belgorodo esančioje Kursko srityje dėl oro atakos buvo pažeista infrastruktūra ir nutrūko elektros energijos tiekimas, „Telegram“ pranešė šios srities gubernatorius Romanas Starovoitas.
Kita raketa buvo numušta netoli Sevastopolio, Rusijos 2014 metais aneksuotame Krymo pusiasalyje, sakė miesto gubernatorius. Visgi apie žalą nepranešama.
Su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose nuo plataus masto karo pradžios reguliariai vykdomi smūgiai.
Penktadienį per masinį bombardavimą Ukrainos miestuose, įskaitant Kyjivą, žuvo daugiau kaip 30 žmonių.
Savaitgalį Belgorode įvyko atsakomieji išpuoliai, per kuriuos žuvo 25 žmonės – tai precedento neturintis skaičius nuo Rusijos puolimo pradžios prieš beveik dvejus metus.
Antradienio rytą Rusija į Ukrainą paleido 99 raketas, penki žmonės žuvo, pranešė Kyjivas.
O.Syrskis: rusai persigrupuoja ir ruošiasi puolimui
12:16
Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pažymėjo, kad Rusijos pajėgos tęsia intensyvius puolamuosius veiksmus Kupjansko ir Bachmuto kryptimis bei persigrupuoja Lymano kryptimi.
Anot sausumos pajėgų vado, intensyvūs mūšiai tęsiasi Bachmuto sektoriuje netoli Bohdanivkos, taip pat rusai bando žengti Časiv Jaro link. Be to, Rusijos pajėgos tęsia kasdienius puolimus netoli Synkivkos, siekdamos sukurti priešakinį placdarmą ir toliau veržtis į Kupjansko miestą.
Tuo tarpu Lymano sektoriuje Rusijos kariai, patyrę nuostolių, persigrupuoja ir ruošiasi puolimui. Rusijos šiame regione aktyviai naudoja aviaciją, smogdama valdomomis aviacinėmis bombomis.
O.Syrskis pažymėjo, kad puolimų metu pėstininkams paremti rusai dažniau naudoja techniką, o puolimams pasitelkia „Storm Z“ ir „Storm V“ dalinius, suformuotus iš nusikaltėlių. Vadas nurodė, kad rusai ir toliau perdislokuoja rezervus iš kitų rajonų.
„Mūsų kariai, nepaisydami sudėtingų sąlygų, drąsiai laikosi gynyboje ir neleidžia priešui žengti į priekį. Visų lygių vadovavimo ir valdymo organai nuolat rengia sprendimus, kuriais pirmiausia siekiama užbėgti už akių priešo veiksmams, vykdyti veiksmingą kontrpuolimą, naikinti okupantų rezervus jų judėjimo kelyje ir gelbėti mūsų karių gyvybes“, – pabrėžė generolas.
Latvijoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Rusijos pilietis
12:10
Latvijos valstybės saugumo tarnyba gruodžio 20 dieną sulaikė Rusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu rusų žvalgybos tarnybai, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pranešė tarnybos pareigūnai.
Gruodžio 18 dieną pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamojo šnipinėjimu iš Rusijos.
Tyrimo metu gauta informacija rodo, kad šis asmuo rinko žvalgybinę informaciją apie Latvijos kritinę infrastruktūrą bei karinius objektus ir perduodavo ją Rusijos institucijoms.
Remiantis Saugumo tarnybos gauta informacija, įtariamasis šnipinėjimu taip pat teikė kitokią pagalbą Rusijos žvalgybos agentūrai, padėdamas vykdyti veiklą prieš Latvijos valstybę.
Vykdydama tyrimą prieš įtariamąjį, Saugumo tarnyba atliko kratas penkiose vietovėse Rygoje ir jos apylinkėse ir paėmė daug techninės įrangos bei dokumentų.
Saugumo sumetimais įtariamasis buvo uždarytas į areštinę.
Rusijos pajėgos apšaudė kaimą prie Zaporižios: yra žuvusiųjų
11:26
Rusijos pajėgos apšaudė Plavnių kaimą Zaporižios srityje. Anot srities karinės administracijos vadovo Jurijaus Malaško, išpuolio metu žuvo du žmonės.
„Priešo artilerijos sviedinys nusinešė dviejų Plavnių kaimo gyventojų – 54 metų vyro ir 63 metų moters – gyvybes“, – informavo jis.
Be to, pasak karinės administracijos vadovo, rusai bendrai apšaudė 23 Zaporižios srities gyvenvietes, taip pat užfiksuotos 134 atakos.
Antradienį pranešta, kad Rusijos kariuomenė apšaudė Orichivo miestą Zaporižios srityje. Per ataką apgadintas vienas namas ir sugriautas įėjimas į pastatą. Išpuolio metu buvo sužeista moteris.
Pamatykite patys: Ukraina smogė pažangiausiai rusų radarų sistemai
11:23
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų operatoriai kartu su Ukrainos gynybos pajėgų 140-osios atskirosios mechanizuotosios šaulių brigados operatyvininkais turima HIMARS sistema smogė pažangiausiai Rusijos radiolokacinei sistemai „Yastreb-AV“, skelbia Specialiųjų pajėgų vadovybė.
„Vykdydama žvalgybą pietų kryptimi, Ukrainos sausumos pajėgų 73-iojo jūrų centro bepiločio orlaivio įgula aptiko artilerijos žvalgybos sistemą 1K148 „Yastreb-AV“. Pajėgų operatoriai kartu su draugišku gynybos pajėgų daliniu – 140-ąja atskira mechanizuotąja brigada – koregavo ugnį iš HIMARS.
Dėl ugnies padarytos žalos priešo sistema „Yastreb-AV“ buvo sunaikinta“.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pridūrė, kad „Yastreb-AV“ laikoma pažangiausia Rusijos radiolokacine sistema, kuri naudojama artilerijos ugnies pozicijoms žvalgyti.
„Radaru ji gali sekti priešo raketų trajektoriją ir apskaičiuoti tikslias jo artilerijos pozicijų koordinates. Šie duomenys perduodami artilerijai, kad ji galėtų smogti į pozicijas“, – sakoma pranešime.
Antradienį, sausio 2 d., Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad sistema „Yastreb-AV“ pradėta naudoti Ukrainoje esančiuose artilerijos daliniuose.
R.Sikorskis: į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą reikia atsakyti V.Putinui suprantama kalba
11:02
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį pareiškė, kad į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą reikia atsakyti Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui suprantama kalba.
„Į naujausią išpuolį prieš Ukrainą turėtume atsakyti V.Putinui suprantama kalba: sugriežtinti sankcijas, kad jis negalėtų pasigaminti naujų ginklų iš kontrabandinių komponentų, ir suteikti Kyjivui tolimojo nuotolio raketų, kurios leistų sunaikinti paleidimo vietas ir valdymo centrus“, – parašė ministras socialiniame tinkle „X“.
Taip jis kalbėjo kitą dieną po masinės rusų atakos Ukrainoje, pareikalavusios mažiausiai penkių gyvybių.
JAV analitikai: Rusija bandys pergudrauti Ukrainos oro gynybos skydą
09:56
Ukrainai Vakarų tiekiamos oro gynybos sistemos ir raketos tebėra labai svarbios. Tikėtina, kad Rusijos pajėgos bandys prisitaikyti prie dabartinių Ukrainos oro gynybos skydo pajėgumų, kad išmoktų jį apeiti ir sukelti kuo daugiau nuostolių, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Pasak ataskaitos, per sausio 1-2 d. įvykdytą apšaudymą Ukrainos kariuomenė numušė daugiau bepiločių lėktuvų „Shahed“, palyginti su gruodžio 29 d. plataus masto puolimu, taip pat daug raketų „Kinžal“. Analitikai nurodė, jog Ukrainos oro gynybos pajėgos sugebėjo prisitaikyti prie gruodžio 29 d. Rusijos pajėgų naudoto smūgių masto.
Per atakas Rusija išbandė skirtingus maršrutus ir smūgių taktiką, naudodama ne vienodas ginklų sistemas, kurios turėjo padėti susilpninti priešlėktuvinę gynybą.
Analitikai pridurė, kad rusų atakos prieš Ukrainą yra taktinės ir technologinės konkurencijos tarp puolimo ir gynybos dalis, kurioje abi pusės nuolat eksperimentuoja ir prisitaiko viena prie kitos, ypač tolimųjų smūgių ir oro gynybos srityje.
„Vakarų pagalba Ukrainai išlieka labai svarbi, nes Rusijos pajėgos greičiausiai ir toliau eksperimentuos ir diegs naujus būdus, kaip apeiti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą“, – perspėjo Karo studijų institutas.
Ataskaitai antrino ir britų leidinio „Telegraph" analitikai. Pasak jų, Ukraina turės normalizuoti savo priešlėktuvinės gynybos raketas sumažėjus Vakarų paramai, taip pat sustiprinti svarbiausių taikinių apsaugą, perkeldama priešlėktuvinės gynybos sistemas iš labiau pažeidžiamų fronto zonų.
Antradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per pastarąsias penkias dienas rusai į Ukrainą paleido mažiausiai 500 raketų ir bepiločių orlaivių.
Partizanai įsiskverbė į raketų gamyklą Rusijoje: „Ruošiamės fejerverkams“
09:45
Krymo totorių partizaninis judėjimas „Atesh“ infiltravosi į Mičiūrinsko aviacijos ir raketų gamyklą Tambovo srityje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia judėjimo atstovai.
Jų teigimu, vienas iš darbuotojų bendradarbiauja su partizanais.Teigiama, kad įmonė gamina elektros prietaisus koviniams lėktuvams Su ir bepiločiams orlaiviams, o komponentus siunčia į Maskvą ir Tatarstaną.
Agentas partizanus informavo, kad po 2023 m. gegužę įvykusio kinų delegacijos vizito įmonė lokalizavo keletą kariniam naudojimui skirtų komponentų.
„Esame užregistravę sandėlius su paruošta įranga ir jau seniai perdavėme informaciją. Po neseniai įvykusių barbariškų Rusijos išpuolių buvo panaikinti bet kokie apribojimai smūgiams Rusijos teritorijoje. Taigi ruošiamės fejerverkams. Bus atsiskaityta“, – pabrėžė „Atesh“ nariai.
Praėjusių metų lapkritį pranešta apie bepiločių orlaivių ataką prieš Tambovo šaunamųjų miltelių gamyklą Kotovsko mieste. Dėl atakos kilo gaisras, apėmęs daugiau kaip 300 kvadratinių metrų plotą. Atakos metu pataikyta į pastato stogą ir sunaikintas vienas iš pastatų.
Karybos ekspertas: Kremliui dabar nereikia naujų prigožinų
08:43
Antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje apžvalgoje karybos ekspertas Egidijus Papečkys atkreipė dėmesį į masinius Rusijos pajėgų vykdomus apšaudymus.
„Tai mums neturėjo būti netikėta – puikiai žinojome, kad žiemai Rusija kaupė raketų ir bepiločių atsargas, ir kad bus masiniai apšaudymai, tik nežinojome, į kokius taikinius bus taikomasi, daug kas laukė kryptingų smūgių energetikos sistemai“, – rašė jis.
Ekspertas pažymėjo, kad Kremliaus propaganda bando įteigti, jog kerštauja už Belgorodo apšaudymą.
„Iš vienos pusės – taip, o štai iš kitos – nelabai. Masiniai smūgiai buvo neišvengiami, galbūt tik jie įvyko šiek tiek anksčiau, nes greičiausiai buvo planuoti labiau atšalus orams.“
Gali būti, kad Ukrainos energetikos sistema šią žiemą nukentės mažiau, nes jai skirtos raketos smogė kitiems taikiniams, vertino E.Papečkys.
Jis taip pat kėlė žiniasklaidoje vis daugiau dėmesio sulaukiantį klausimą – ar galėjo rusai patys apšaudyti Belgorodą, norėdami pateisinti masinius smūgius Ukrainai?
„Tai skamba nelogiškai, nes Rusija prieš ukrainiečius jau įvykdė tiek apšaudymų ir padarė tiek karo nusikaltimų, kad, atrodytų, pateisinti nėra prasmės teisinti naujų smūgių. Bet... Kremliaus režimas ir logika yra visiškai skirtingose visatose“, – teigė karybos ekspertas.
E.Papečkys nurodė, jog antradienį Kremlius „net nemirktelėjęs prisipažino, kad viena aviacinė raketa, skirta Ukrainai, atsikabino nuo lėktuvo nešėjo ir dribtelėjo Voronežo srityje, 800 km nuo Ukrainos, ir apgadino 6 namus“.
Intensyvūs apšaudymai Ukrainoje sukėlė sujudimą Vakaruose, tarp valstybių vadovų pasigirdo raginimų perduoti Kyjivui daugiau oro gynybos priemonių.
„Būtų gerai, kad žodžiai taptų darbais, tuo labiau, kad apie tokią būtinybę sustiprinti gynybą naujomis priešlėktuvinėmis priemonėmis kalbama kasdien nuo karo pradžios“, – rašė ekspertas.
Jo įsitikinimu, vertinant įvykius fronte, matyti, kad kol kas daugelio apžvalgininkų apokaliptinės prognozės nepasitvirtino: mūšiai įprasti, rusai ir toliau turi nedidelių taktinių pasiekiemų.
„Kare gali nutikti visko, bet kol kas mano nuomonė, kad agresorius įvels ukrainiečius į sekinimo mūšius nedidelėje gilumoje, ir kad tuo jo pasiekimai apsiribos, pasitvirtino.“
Ukrainiečiai sugebėjo iki dabar išlaikyti Avdijivką ir neleisti jos atkirsti, rašė E.Papečkys. Jis sutiko, jog padėtis vietovėje išlieka sudėtinga, tačiau dar nėra kritinė.
„Tikėkimės, taip bus ir toliau. Nors, tenka pripažinti, kad tokia sekinimo taktika yra palankesnė agresoriui.“
Karybos žinovas taip pat įvertino, kad rusams geriau sekasi po truputį didinti pajėgas, o tuo tarpu ukrainiečiams kyla problemų užtikrinant reikiamo skaičiaus karių pašaukimą ir parengimą tarnybai.
Jis nurodė, kad vadinamosios savanoriškos agresoriaus formuotės tik didėja ir tampa reguliarias pajėgas atitinkančiais kariniais vienetais.
„Padidėjimas nėra labai didelis, bet jis vyksta nuolat ir, kas labai svarbu, įgyvendinamas be mobilizacijos, remiantis materialiai suinteresuotais savanoriais.
Iš kitos pusės, kaip jau rašiau, kai kurie patyrę savanoriški vienetai yra praktiškai išformuojami, siekiant apriboti galimybę vietiniams veikėjams disponuoti savarankiškomis lojaliomis pajėgoms. Kremliui dabar nereikia naujų, kad ir miniatiūrinių, prigožinų“, – reziumavo E.Papečkys.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:26
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 680 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje siekia 361,5 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, taip pat buvo sunaikintos 7 šarvuotosios kovos mašinos, 15 artilerijos sistemų, 3 priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos, 26 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai, 14 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 36 rusų bepiločius orlaivius ir 73 sparnuotąsias raketas.
„Forbes“ paskaičiavo, kiek šimtų milijonų dolerių Rusijai kainavo ataka prieš Ukrainą
08:23
Rusija išleido apie 620 mln. JAV dolerių antradienio masinei raketų atakai prieš Ukrainą, skelbia leidinys „Forbes“, cituodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų oro pajėgų vadavietę ir pasitelkdamas paties leidinio skaičiavimus.
Pažymima, kad, preliminariais duomenimis, sausio 2 d. rusai prieš Ukrainą panaudojo 99 oro puolimo priemones: įvairių tipų raketas ir atakos dronus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Gubernatorius: Rusijos oro gynyba virš Belgorodo srities numušė kelis taikinius
07:43
Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad rusų oro gynybos sistemos trečiadienį virš šio regiono prie Ukrainos sienos numušė kelis taikinius.
Trumpame pranešime platformoje „Telegram“ nenurodoma, kokie tai buvo taikiniai ir kiek tiksliai jų buvo, tik sakoma, kad jie skrido Belgorodo kryptimi.
Belgorodas jau kelis mėnesius yra Ukrainos taikinys, o gruodžio 30 dieną įvyko precedento neturintis išpuolis, per kurį žuvo 25 žmonės.
Antradienį Rusija pranešė, kad praėjus kelioms valandoms po to, kai raketomis smogė Ukrainai, pati virš pasienyje esančio Belgorodo regiono numušė devynias ukrainiečių paleistas raketas. Pasak V.Gladkovo, žuvo vienas žmogus.
Rusijos atakos Charkive pasekmės – sugriauta mokykla
07:01
Per paskutinį Rusijos smūgį Charkive buvo sugriauta mokykla, pranešė „Unian“.
Rusijos pajėgų raketa pataikė į dviejų aukštų švietimo įstaigą, dėl to įvyko griūtis, o sprogimo vietoje susidarė vandens pripildytas krateris, jo skersmuo – apie 10 metrų. Be to, netoliese esančiuose keliuose privačiuose namuose buvo išdaužyti langai.
Smūgio vietoje dirbantys gelbėtojai žurnalistams sakė, kad Rusijos raketa galėjo pažeisti požeminį vandentiekio vamzdyną.
Aviacijos ekspertas atskleidė, kiek dar masinių išpuolių gali surengti Rusija
06:33
Sausio 2 d. Rusijos Federacija į Ukrainą paleido tiek hipergarsinių raketų „Kinzhal“, kiek per visus 2022 m. Okupantai gali surengti dar dvi ar tris tokias masines atakas, teigė aviacijos ekspertas Valerijus Romanenko.
„Nepastebėjau jokių ypatingų skirtumų nuo gruodžio 29 d. atakos. Vienintelis dalykas, kuris mane nemaloniai nustebino, buvo raketų „Kinzhal“ iš lėktuvų „MiG-31“ skaičius. Kažkodėl buvo manyta, kad rusai turi mažiau kovai parengtų šio tipo lėktuvų. Šiandien jie orlaivius išnaudojo maksimaliai. 10 „Kinzhal“ paleidimų yra tiek, kiek jų buvo per visus 2022 metus. Pernai, atrodo, buvo paleista tik 15. O čia toks skaičius vieną dieną“, – sakė ekspertas.
Jis mano, kad rusai taip aktyviai panaudojo „Kinzhal“, nes tikėjosi pralaužti Ukrainos gynybą. Kartu ekspertas pažymėjo, kad Rusija dar ilgai neturės pakankamai raketų atsargų.
„Rusai gali atlikti dar dvi ar tris tokias masines atakas. O tada jie turės arba padaryti pertrauką, arba pereiti prie „Shahed“. Rusija dar ilgai neturės pakankamai raketų atsargų“, – teigė V.Romanenko.
Rusai praneša apie sprogimus Belgorode, Ukraina – apie atakas Charkive
06:18
Sausio 2 d. vakare Belgorode girdimi galingi sprogimai, vietos gyventojai internete skelbia vaizdo įrašus.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo „Telegram“ kanale parašė, kad mieste įjungta perspėjimo apie raketas sirena. Liudininkų vaizdo įrašuose girdėti ne tik sirena, bet ir garsūs sprogimai, taip pat matomi blyksniai danguje.
Rusijos „Telegram“ kanale SHOT rašoma, kad tai jau ketvirtoji ataka prieš miestą šiandien; Belgorode dabar veikia priešlėktuvinė gynyba. Socialiniuose tinkluose taip pat skelbiamos vietos gyventojų rastų nuolaužų nuotraukos.
Preliminariais duomenimis, aukų nėra. Mieste yra nuostolių privačiame sektoriuje. Trijuose namų ūkiuose išdaužti langai. Taip pat apgadintas dujų vamzdis ir vienas lengvasis automobilis. Belgorodo srityje apgadinti trijų namų ūkių stogai.
Pareigūnų priešlėktuvinės gynybos sistemos virš Belgorodo srities sunaikino dvi raketas „Tochka-U“ ir septynias raketas „Vilkha MLRS“, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Vėliau V.Gladkovas pranešė, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė devynis oro taikinius, priartėjusius prie miesto.
Ukraina praneša apie sprogimus Charkive
Pasak Ukrainos žiniasklaidos, antradienio vakare Rusijos okupacinės pajėgos smogė Charkivui. Miestą sudrebino sprogimai.
Tai pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Informaciją apie sprogimus Charkive patvirtino ir miesto meras Ihoris Terechovas.
Skelbiama, kad priešas puolė iš Belgorodo srities. Anksčiau smūgiai buvo vykdomi iš priešlėktuvinės gynybos sistemos S-300.
„Šiuo metu oro erdvėje virš Charkivo srities raketų nėra. Priešas vėl sudavė smūgius iš Belgorodo srities, prieš tai iš oro gynybos sistemos S-300. Naujų raketų smūgių grėsmė išlieka, todėl neišeikite iš slėptuvės, kol oro grėsmė neišnyks. Informacija apie aukas ir sunaikinimus nustatinėjama“, – sakė jis.
23.06 val. Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad raketa praskrido prie pat gyvenamojo namo.
„Buvo išdaužti langai, informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama. Tai dar vienas teroristinis išpuolis Charkive ir bandymas įbauginti civilius gyventojus“, – pabrėžė jis.
Kartu Serhijus Melnikas paragino Charkivo gyventojus būti ypač dėmesingus oro pavojaus signalui naktį.
