Branduolinio Trečiojo pasaulinio karo grėsmė: generolas įspėja, kaip išvengti katastrofos

Donaldo Trumpo pergalė 2024 m. JAV prezidento rinkimuose nebūtinai sukels problemų dėl pagalbos Ukrainai skyrimo. Užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba mano, kad politikai tiesiog turės rasti „priėjimą“.

Pasak jo, „iš bet kokios situacijos reikia išspausti naudą sau, savo šaliai“.

„D.Trumpas suvokiamas dėl savo, sakyčiau, itin charizmatiškų veiksmų, reputacijos ir frazių. Bet kas pardavė pirmuosius amerikietiškus ginklus Ukrainai? Prezidentas Trumpas. Kas pradėjo pirmųjų karinių jūrų laivų „Island“ ir katerių „Mark-6“ neatlygintino perdavimo Ukrainai programą“, – D. Trumpas. Kas kovojo su „Nord Stream 2“ ir įvedė sankcijas gerai žinomam, bet jau pamirštam laivui „Fortuna“, kuris tiesė šį dujotiekį? Tai buvo D. Trumpas“, – sakė diplomatas interviu „NV“.

Vida Press nuotr./Donaldas Trumpas

Kartu jis atmetė bet kokius susitarimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir D Trumpu ar kitu JAV vadovu.

„Taigi D.Trumpas yra žmogus, su kuriuo galima dirbti, tik reikia žinoti, kaip su juo dirbti. Jei jis pateks į rinkimus ir jei juos laimės, jis bus visiškai kitoks nei prezidentas Joe Bidenas, kuriam mes esame labai dėkingi už viską. Yra labai daug „jeigu“, bet Ukraina neturėtų nieko bijoti, jokių rinkimų ir jokių dabartinių ar būsimų politikų“, – užbaigė D.Kuleba.

Per praėjusius metus Rusija vis dažniau naudojo Irano kilmės dronus „Shahed“, o Ukraina pakėlė gynybą nuo bepiločių orlaivių į aukštesnį lygį. Estijos karinių technologijų ir informacijos bendrovės „SensusQ“ analitikas Raineris Pihlakas apžvelgė 2023 m. karines tendencijas ir paskelbė išvadas, kurias galima daryti apie kovos metodų veiksmingumą kare.

Praėjusių metų gruodžio 21 d. Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas spaudos konferencijoje sakė, kad per karą Ukraina sunaikino 2900 iš 3700 Rusijos paleistų „Shahed-136/131“ bepiločių dronų, kurie buvo nukreipti prieš taikinius Ukrainos teritorijoje.

Stopkadras/V.Zelenskis pasidalino video, kaip ukrainiečių dronai naikina rusų pozicijas

Tad perimta buvo 78 proc. visų Rusijos dronų atakų.

Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, per pastarąjį mėnesį, gruodį, Ukrainos gynėjai sunaikino 450 iš 513 Rusijos paleistų dronų „Shahed-136/131“ – taigi ukrainiečių pataikymo procentai siekia net 88.

Tai rodo, kad Ukrainos priešlėktuvinė gynyba labai gerai padengė didžiąją dalį šalies teritorijos.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusai suaktyvėjo palei visą kovos liniją Zaporižios kryptimi, tačiau Ukrainos gynėjai yra pasirengę bet kokiai įvykių raidai, praneša šalies gynybos pajėgos.

Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro pranešėjas Aleksandras Štupunas nacionaliniame teletilte kalbėjo apie padėtį Zaporižios kryptimi.

Jis pažymėjo, kad dabartinis Rusijos okupantų taktinis tikslas – susigrąžinti viską, ką 2023 m. vasarą buvo užkariavusios Ukrainos pajėgos. 

„Matyt, dideli planai yra susigrąžinti viską, ką jie prarado. Tačiau kol kas jiems to padaryti nepavyko. Ir, kiek matome, šiuo metu jie neturi jėgų tai padaryti“, – pabrėžė A.Štupunas.

Jis pridūrė, kad apie fronto stabilizavimą Zaporižios kryptimi nekalbama.

Zaporižios srities karinė administracija/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Zaporižios srityje

„Priešas ten suaktyvėjo visoje kovos linijoje ir yra požymių, kad jis, sakykime, puola, tęs savo puolamuosius veiksmus. Tačiau visur mūsų kariai yra pasirengę bet kokiai įvykių raidai“, – pabrėžė A.Štupunas.

Tauridės gynybos pajėgų atstovas pažymėjo, kad Ukrainos karių žygis prie Verbovojės, privertė priešą palikti kai kurias pozicijas.

„Tai tam tikras mūsų taktinės padėties pagerėjimas, didelio proveržio nėra“, – sakė A.Štupunas.

Jis pridūrė, kad Robotynės apylinkėse tęsiasi aktyvūs tiek Ukrainos dalinių, tiek Rusijos okupantų veiksmai, o Rusijos okupantai „bando susigrąžinti anksčiau prarastas pozicijas, kad neleistų mums judėti į priekį“.
„Tai reiškia, kad visą laiką (priešas-UNIAN) bando pulti įvairiomis kryptimis“, – pabrėžė A.Štupunas.

Taip pat jis paaiškino, kodėl Avdijivkos kryptimi sumažėjo pėstininkų puolimų, palyginti su oro smūgiais ir artilerijos apšaudymu. 

„Jei užvakar buvo užfiksuoti 36 oro antskrydžiai, tai vakar – 25. Šiandien priešas tęsė kovinės aviacijos darbą mūsų pozicijose. Aktyviausiai jis veikia prie Avdijivkos ir Marijinkos kryptimi. Kai priešui gerai pataikoma į dantis, jis turi persigrupuoti, išsilaižyti žaizdas ir prisipildyti tam tikrų rezervų, kad galėtų toliau judėti pirmyn. Šiuo metu vyksta artilerijos parengimas, daugėja artilerijos ir oro smūgių“, – pabrėžė A.Štupunas. 

Jis pridūrė, kad dabar Avdivkos kryptimi Rusijos okupacines pajėgas daugiausia sudaro motorizuotieji šaulių daliniai, tačiau yra ir įvairių rūšių šturmo. 

„Yra gana galingų dalinių, uniformos ir apmokymai, aišku, aukšto lygio. Tačiau didžiąja dalimi tai yra prastai apmokyti žmonės, kurie metami į priekį“, – pažymėjo A.Štupunas.

Per Rusijos smūgius trečiadienį netoli pietinės ir rytinės Ukrainos fronto linijos žuvo trys žmonės ir vienas buvo sužeistas, nurodė vietos pareigūnai.

Išpuoliai surengti praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva po savaitgalį įvykdytos atakos Rusijos Belgorodo mieste pažadėjo sustiprinti smūgius prieš Ukrainą.

Šie smūgiai Belgorode buvo suduoti po masinių atakų Ukrainoje ir rodo konflikto paaštrėjimą.

Efrem Lukatsky / AP

„Šiandien apie 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai keturiomis raketomis smogė Avdijivkos miestui“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. 

„51 metų vyras žuvo vietoje“, – teigė jis ir pridūrė, kad 50-metė moteris patyrė sužalojimų ir yra gydoma ligoninėje.

Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius bando apsupti Avdijivką, kuri anksčiau buvo rytinės Donbaso srities pramonės centras.

Chersono regiono administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad Rusijai apšaudant vakariniame Dnipro krante esančius kaimus taip pat žuvo du žmonės.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų sąjungininkus toliau remti Kyjivą, Maskvai intensyvinant puolimą.

Penktadienį Rusija surengė virtinę antskrydžių Ukrainos miestuose. Trečiadienį valdžios institucijos nurodė, kad per šiuos išpuolius žuvo 53 žmonės, iš jų 30 – sostinėje.

Kariuomenės pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo operacijas netoli Bachmuto ir Avdijivkos rytiniame fronte, taip pat prie Kupjansko šiaurės rytuose.

Norvegijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad nusiųs į Daniją du naikintuvus F-16, kurių Kyjivas prašė savo dangui apsaugoti.

Danija padės mokyti Ukrainos pilotus valdyti Jungtinių Valstijų gaminamus naikintuvus F-16.

„Cover Images“/„Scanpix“/Naikintuvai F-16

Praėjusiais metais Norvegija kartu su tokiomis šalimis kaip Danija ir Nyderlandai pranešė, kad padovanos Ukrainai naikintuvų F-16.

Norvegija, Danija ir Nyderlandai senesnio tipo lėktuvus pakeitė modernesniais naikintuvais F-35.

Tačiau Oslas dar nepaskelbė nei kiek tiksliai atsiųs naikintuvų F-16 (manoma, kad jų bus tik keli), nei pristatymo grafiko.

„Sąjungininkai ir valstybės dirbs dieną ir naktį, kad sukurtų ilgalaikes ir modernias Ukrainos oro pajėgas“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Skandinavijos šalis jau tiekia mokymo personalą – apie 10 instruktorių.

Norvegijos naikintuvai F-16 kol kas nenustatytam laikotarpiui bus dislokuoti Danijos Skriudstrupo oro pajėgų bazėje, kur pagal tarptautinę operaciją rengiami ukrainiečių pilotai.

Savo naujametinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „Mūsų pilotai jau įvaldo F-16 naikintuvus ir mes tikrai juos pamatysime danguje“ ir pažadėjo rūstybę Rusijos pajėgoms 2024 metais.

Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, kariuomenės generolas Mykola Malomužas mano, kad jei dešimtys milijardų dolerių ir eurų Vakarų šalių pagalbos šaliai nebus skirti Ukrainos kariuomenei stiprinti, kils rimta Trečiojo pasaulinio branduolinio karo grėsmė.

Tokio karo pasekmės žmonijai gali būti neprognozuojamos, leidiniui „Telegraf“ sakė buvęs užsienio žvalgybos tarnybos vadovas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

„Iki vasario arba vasario mėnesį galime sulaukti teigiamų sprendimų dėl daugiamilijardinių pagalbos paketų iš JAV (61 mlrd. JAV dolerių) ir Europos Sąjungos (50 mlrd. eurų). Svarbu, kad nemaža dalis šių lėšų būtų skirta Ukrainos pajėgų aukštųjų technologijų ginkluotei, amunicijai“, – sakė jis.

Generolo nuomone, jei tai nebus padaryta, „grėsmė kils ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, kaip pastaruoju metu vis garsiau kalbama“.

„Be to, – pavojus apskritai NATO blokui dėl įsitraukimo į karą, kuris neabejotinai bus Trečiasis pasaulinis karas. Greičiausiai – branduolinis“, – pridūrė ekspertas.

Naujienų agentūra „Unian“ priminė, kad gruodžio pabaigoje generolas leitenantas Ihoris Romanenka perspėjo, kad Rusijos kariai gali pulti šalis, kurios yra NATO narės.

Sausio pradžioje buvęs Bundesvero pulkininkas, opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos atstovas Vokietijos parlamente Roderichas Kiesewetteris pareiškė, kad Aljanso valstybės narės turi maždaug penkerius-aštuonerius metus pasirengti karui su rusais.

Rusija trečiadienį pranešė, kad po sudėtingų derybų, kurioms tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai, pavyko susitarti dėl 248 jos karių, paimtų į nelaisvę Ukrainoje, paleidimo. 

„Po sudėtingo derybų proceso iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 248 Rusijos kariai“, – pranešė rusų gynybos ministerija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad iš rusų nelaisvės Ukraina susigrąžino kelis šimtus karių ir civilių. Apie tai jis paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle X.

„Mūsų žmonės grįžo namo. Šiandien iš Rusijos nelaisvės sugrąžinome daugiau kaip 200 karių ir civilių. Kariai, seržantai ir karininkai. Ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, karinių jūrų pajėgų ir pasienio apsaugos pareigūnai. Dalis gynėjų kovojo Mariupolyje ir „Azovstalyje“, – sakė Ukrainos prezidentas.

VIDEO: Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino daugiau kaip 200 karių ir civilių

Ukraina iš Rusijos nelaisvės susigrąžino daugiau kaip 200 karių ir civilių

V.Zelenskio X paskyra

„Dėkoju visiems, kurie, nepaisydami visų sunkumų, grąžina mūsų žmones namo. Esu dėkingas mūsų gynėjams. Dedame visas pastangas, kad sugrąžintume visus mūsų žmones, kurie vis dar yra Rusijos nelaisvėje“, – reziumavo Ukrainos vadovas.

Prie šios žinutės jis pridėjo trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti vyrai, į šūkį „Šlovė Ukrainai!“ atsakantys šūkiu „Šlovė herojams!“.

Ukrainos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas tikisi stabilios Vakarų sąjungininkų finansinės paramos, ir apskaičiavo, kad šiais metais jo šaliai reikia apie 37 mlrd. dolerių (33,86 mlrd. eurų).

Šis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai tapo neaišku, ar Europos Sąjunga ir JAV toliau teiks pagalbą Ukrainai, abiem pagrindinėms sąjungininkėms įsivėlus į vidinius politinius nesutarimus.

„Šių metų poreikiai viršija 37 mlrd. JAV dolerių. Tikimės reguliarios, stabilios ir laiku teikiamos partnerių pagalbos“, – vyriausybės posėdyje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Palyginimui, 2023 metais Ukraina gavo 42,6 mlrd. dolerių (39,01 mlrd. eurų) išorės finansavimo, iš kurių 27 proc. sudarė dotacijos, sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis

D. Šmyhalis pagrindiniais Ukrainos rėmėjais įvardijo Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas, Tarptautinį valiutos fondą (TVF), Japoniją, Kanadą, Jungtinę Karalystę ir Pasaulio banką.

Tačiau ES 50 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą Briuselyje vetavo ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, o JAV Kongresas nesutaria dėl papildomos pagalbos Ukrainai.

Remiantis gruodį Kylio instituto atliktos apklausos duomenimis, 2023 metų rugpjūčio–spalio mėnesiais pažadėta nauja karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai yra kone 90 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu. Tai mažiausias skaičius nuo karo pradžios.

„Perspektyvos neaiškios, nes didžiausias Europos Sąjungos pagalbos įsipareigojimas nebuvo galutinai patvirtintas, o JAV pagalba mažėja“, – teigė institutas.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos sąjungininkės ir tarptautinės organizacijos pažadėjo skirti beveik 255 mlrd. eurų pagalbos, iš kurių 141 mlrd. eurų yra finansinė pagalba, 98 mlrd. eurų – karinė pagalba ir beveik 16 mlrd. eurų – humanitarinė pagalba.