I.Girkino bendražygis papasakojo apie jo vaidmenį kurstant karą Donbase

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį turėtų apsilankyti Šveicarijoje, pranešė jo biuras, Ukrainai, artėjant antrosioms karo metinėms, stengiantis užsitikrinti stabilią sąjungininkų paramą.

„Prezidentas V.Zelenskis vizitą Šveicarijos Konfederacijoje pradės sausio 15 dieną“, – pranešė prezidentūra

V.Zelenskis „susitiks su abiejų parlamento rūmų vadovais, partijų lyderiais ir Šveicarijos prezidentu, dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume“ Davose.

Kasmetiniame Davoso forume Šveicarijos Alpėse dominuos konfliktai Ukrainoje ir Gazos Ruože, o Ukrainos pareigūnai stengsis kažką daryti dėl sąjungininkų jaučiamo nuovargio nuo karo.

Naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras ir jo kolegė iš Vokietijos sekmadienį pareiškė, kad, praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, jie ir toliau teiks paramą Ukrainai tol, kol to reikės.

„Visiškai sutinkame (...) kad turime remti ukrainiečius tol, kol to reikės“, – spaudos konferencijoje, surengtoje kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne.

A.Baerbock sakė, kad jie liks „Ukrainos pusėje tiek laiko, kiek reikės, kol Rusija pasitrauks“ iš Ukrainos teritorijos.

Tačiau ji perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori sustoti šiame kare ir nesustoja.

Abiejų užsienio reikalų ministrų susitikimas įvyko tuo metu, kai sąjungininkams sunkiai sekasi užsitikrinti finansavimą ir kai kurie nerimauja, kad Kyjivas gali būti pamirštas, kitiems konfliktams, pavyzdžiui, Izraelio ir „Hamas“ karui, atsidūrus pasaulio dėmesio centre. 

Dėl politinių priežasčių Briuselyje ir Vašingtone taip pat buvo užblokuotos didelės finansavimo lėšos.

Vasario 1 dieną Europos Sąjunga turi surengti posėdį, kad panaikintų Vengrijos lyderio Viktoro Orbano veto teisę dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketo. 

Šeštadienį per savo pirmąjį oficialų vizitą užsienyje S.Sejourne Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo, kad Paryžius ir toliau teiks paramą.

Savo vakaro kalboje V.Zelenskis sakė, kad jie aptarė „Ukrainos gynybos poreikius, įskaitant bendrą dronų, artilerijos gamybą ir tolesnį oro gynybos stiprinimą“.

Buvusio vieno iš Donbaso separatistų vadeivų Igorio Girkino-Strelkovo draugas Jevgenijus Skripnikas pripažino, kad pastarasis dalyvavo rengiant karą Ukrainoje dar prieš 2014 m., kai dirbo Rusijos FSB. 

Iš jo žodžių galima daryti išvadą, kad projektą „Novorosija“, pagal kurį Rusija turėjo užgrobti dalį Ukrainos teritorijos, Rusijos saugumo tarnybos parengė dar prieš Euromaidaną. O I.Girkinas, būdamas FSB pareigūnas, kūrė agentų tinklą Ukrainoje šiam projektui įgyvendinti dar prieš nuverčiant tuometinį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių.

J.Skripnikas taip pat patvirtino, kad būtent I.Strelkovas-Girkinas atliko lemiamą vaidmenį kurstant karą Rytų Ukrainoje. Ir jei ne jo įsikišimas, karo veiksmai ten nebūtų prasidėję.

Rusų nacionalistas I.Girkinas praėjusių metų liepos mėn. buvo sulaikytas dėl kaltinimų ekstremizmu, nes kritikavo Rusijos vadovybę.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas Igoris Girkinas-Strelkovas

I.Girkinas buvo suimtas po kelių V.Putiną kritikuojančių pranešimų, o jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vasaros pabaigoje jis išreiškė ketinimą kandidatuoti į Rusijos prezidento postą.

Aukščiausio lygio patarėjai užsienio reikalų klausimais iš daugiau nei 80 Vakarų šalių ir Ukrainos sekmadienį susitiko tartis kaip į priekį pajudinti Volodymyro Zelenskio taikos formulę, turinčią baigti Rusijos karą prieš Ukrainą, nors Šveicarija pripažino, kad iki pasirengimo įtraukti į taikos derybas Rusiją dar toli.

83 šalių patarėjai nacionalinio saugumo klausimais ketvirtą kartą susitiko Šveicarijos mieste Davose, kad aptartų 10 punktų V.Zelenskio taikos planą, praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. 

Deryboms pirmininkavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas.

„Tikslas – pasiruošti, kad būtume pasirengę ir subrendę pradėti procesą su Rusija, kai tam ateis laikas“, – spaudos konferencijoje sakė I.Cassisas.

Jis teigė, kad derybose turi būti rastas būdas įtraukti Rusiją, tačiau kol kas nei Kyjivas, nei Maskva nėra pasirengę tokiam žingsniui.

Susitikimas vyko prabangiame Davoso slidinėjimo kurorte Šveicarijos rytuose, prieš antradienį prasidedantį kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą.

I.Cassisas sakė, kad užuot tokioms grupėms, kaip Didžiojo septyneto (G-7), Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ar Europos Sąjunga, pristačius savo pozicijas arba bendradarbiaujant su pernelyg poliarizuota Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, „čia bandome tartis“ ir rasti bendrą kalbą.

„Scanpix“/AP nuotr./Ignazio Cassisas

Derybose dalyvavo Brazilija, Indija ir Pietų Afrikos Respublika – šalys, kurios kartu su Rusija priklauso BRICS grupei.

I.Cassisas teigė, kad šių šalių dalyvavimas buvo labai svarbus, joms vis dar palaikant dialogą su Maskva ir todėl išlaikant tam tikrą pasitikėjimą.

Jis teigė, kad sutelkus ne tik Vakarų šalių, bet ir daugelio kitų šalių pastangas, yra didesnė tikimybė, kad pavyks rasti išeitį iš konflikto.

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė ateinančią savaitę vyks į Rusiją, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, Vašingtonui tuo metu diriguojant pasaulinio pasmerkimo chorui dėl kaltinimų Pchenjanui perduodant ginklų Maskvos karui Ukrainoje.

Tradicinės sąjungininkės Rusija ir Šiaurės Korėja pastaruoju metu iš naujo sustiprino ryšius, Kim Jong Unui rugsėjį išvykus į retą užsienio kelionę į Rusijos Tolimuosius Rytus pas prezidentą Vladimirą Putiną.

Rusijos aukščiausi pareigūnai, tarp jų gynybos ir užsienio reikalų ministrai, taip pat lankėsi Šiaurės Korėjoje, o sujudimas abiem kryptimis sustiprino Kyjivo šalininkų nerimą dėl galimo ginklų sandorio.

„Choe Son Hui, Korėjos liaudies demokratinės respublikos užsienio reikalų ministrė su oficialiu vizitu vyksta į Rusiją sausio 15–17 dienomis užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kvietimu“, – pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra, įvardindama oficialųjį Šiaurės Korėjos naudojamą šalies pavadinimą.

Anksčiau sausį Baltieji rūmai apkaltino Šiautės Korėją siunčiant į Rusiją balistines raketas ir paleidėjus, pavadinę tai paramos Maskvos karui „reikšminga ir nerimą keliančia eskalacija“.

Pareigūnai teigia, kad Rusija atakoms Ukrainoje panaudojo Pchenjano parūpintas raketas, galinčias nuskrieti maždaug 900 kilometrų.

Augantis Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinis ir ekonominis bendradarbiavimas kelia nerimą Vašingtone ir Seule.

Pietų Korėja apkaltino Pchenjaną, kad šis už konsultacijas diegiant karinių palydovų technologijas Maskvai perdavė daugiau kaip milijoną artilerijos sviedinių.

Po dviejų nepavykusių bandymų, praėjusiais metais Šiaurės Korėja į orbitą paleido žvalgybos palydovą, Seulo teigimu, sulaukusi Rusijos pagalbos.

Jungtinės Valstijos praėjusių metų spalį paskelbė, kad Šiaurės Korėja perdavė Rusijai daugiau kaip tūkstantį konteinerių karinės įrangos ir amunicijos.

Maskva paneigė šiuos kaltinimus, tvirtindama, kad Vašingtonas neturi įrodymų, jog Šiaurės Korėja siunčia ginklus į Rusiją.

Aukščiausio lygio patarėjai užsienio reikalų klausimais iš Vakarų šalių ir Ukrainos sekmadienį susitinka tartis, kaip į priekį pajudinti Volodymyro Zelenskio taikos formulę, turinčią baigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Ketvirtasis toks šalių saugumo patarėjų susitikimas vyksta Šveicarijos mieste Davose, kur Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų dalyvauti antradienį prasidedančiame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume.

Jis sieks išlaikyti tarptautinės bendruomenės žvilgsnį nukreiptą į Ukrainos gynybą, nors Vakarų parama mažėja, o dėmesį blaško kiti karštieji taškai, tokie kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas ir Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas sekmadienį dalyvaujant daugiau nei 80-čiai delegacijų rengia konferenciją, tęsiant ankstesnių uždarų durų susitikimuose praėjusią vasarą ir rudenį Danijoje, Saudo Arabijoje ir Maltoje įdirbį.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pristatė dešimties žingsnių taikos formulę, kuri, be kita ko, siekia Rusijos pajėgų išvedimo iš Ukrainos – šiuo metu abiem pusėms kovojant daugiau mažiau statiškose pozicijose maždaug 1,5 tūkst. kilometrų ilgio fronto ruože.

Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino raketų ir dronų atakas, kurios apkrovė Ukrainos oro gynybos išteklius. Karui trunkant jau 22 mėnesius, Ukraina tampa pažeidžiama, nebent užsitikrins tolesnį ginklų tiekimą.

„Šis karas dar toli nuo pabaigos, ir taikos niekur nematyti“, – sakoma Šveicarijos užsienio reikalų departamento pranešime dėl sekmadienio derybų.

Maskvos Trejybės bažnyčios rektorius Aleksejus Uminskis, nepritariantis karui Ukrainoje, Maskvos vyskupijos teismo sprendimu buvo pašalintas iš kunigų luomo, šeštadienį rašo „Deutsche Welle“.

Apie Maskvos vyskupijos teismo sprendimą pašalinti iš ortodoksų kunigų luomo buvusį Maskvos Trejybės bažnyčios Chochluose rektorių protojerėjų Aleksejų Uminskį šeštadienį platformoje „Telegram“ pirmoji pranešė nepriklausoma naujienų organizacija „Novaja Gazeta“.

Jos cituojamame teismo sprendime rašoma, kad kunigas Aleksejus Uminskis iš kunigystės šalintinas už kunigo priesaikos sulaužymą – „atsisakymą vykdyti patriarcho palaiminimą skaityti maldą už Šventąją Rusiją per Dieviškąją liturgiją“.

Teismo sekretorius Aleksandras Mironovas leidiniui „Novaja gazeta“ teigė, kad „teismo procesas dar nebaigtas“ ir tai, pasak leidinio, galėtų reikšti, kad patriarchas Kirilas dar nepatvirtino sprendimo.

Pats A.Uminskis atsisakė kalbėti su žurnalistais, pareiškęs, kad jo „principinė pozicija yra neteikti jokių komentarų“.

Keletas Rusijos žiniasklaidos priemonių Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vykdomą A.Uminskio persekiojimą susiejo su jo interviu žurnalistui Aleksejui Venediktovui 2023 metų lapkritį, kuriame dvasininkas pareiškė, kad „karas nieko nepadaro geresniu“ ir patarė ieškoti kunigų, kurie „labiau meldžiasi už taiką nei už pergalę“.

Rusijos kadrinė armija formuoja desantininkų šturmo brigadas, kad jos galėtų išsilaipinti ir atlikti žvalgybą už Ukrainos gynybos linijų.

JAV Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, panašūs padaliniai veikė per sovietų intervenciją Afganistane. Rusijos šaltinių teigimu, tokios brigados, būdamos sausumos junginių dalimi, galės be parašiutų išsilaipinti artimajame ukrainiečių užnugaryje. Tikėtina, kad tai bus bandymai nusileisti iš sraigtasparnių, kad būtų galima greitai dislokuoti personalą, kaip buvo per pradines kovas dėl Hostomelio oro uosto netoli Kyjivo 2022 m. vasario 24 d.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Kaip pabrėžiama, Zaporižios kryptimi jau veikia toks dalinys – 49-oji atskiroji oro desanto šturmo brigada, priklausanti 58-ajai bendrųjų pajėgų armijai (Pietų karinė apygarda).

Analitikai pastebėjo atvejų, kai žvalgybos ir šturmo brigados buvo formuojamos kaip bendrųjų armijos junginių dalis, ir padarė išvadą, kad specializuotų junginių kūrimas turėtų atitikti specifinius taktinius iššūkius, su kuriais dabar Ukrainoje susiduria okupantai.