Svarbiausios naujienos
- Rusija ieško Kryme karo instruktorių, kuriuos siųstų į Afrikos šalis
- JAV analitikai: V.Putinas ruošia informacinę dirvą eskalacijai prieš Baltijos šalis
- Analitikai: rusai baiminasi ukrainiečių puolimo prie Krynkų, ruošiasi gynybai
- Baltarusijos ministerija: pirmąkart bus numatytos sąlygos branduolinių ginklų panaudojimui
- Lenkijos prezidentas: Ukraina gali pradėti stojimo į NATO procesą iki karo pabaigos
- Atskleistas planas, kaip Rusija karo pradžioje norėjo suduoti smūgį Vokietijos energetikai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija ieško Kryme karo instruktorių, kuriuos siųstų į Afrikos šalis
18:22
Rusija formuoja vadinamųjų „karo instruktorių“ būrius, kurie bus siunčiami į Afrikos šalių teritorijas. Kremlius ten nori plėsti savo įtaką.
Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąją žvalgybos valdybą.
„Maskva taip pat atkakliai verbuoja laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač laikinai okupuotame Kryme“, – rašoma pareiškime.
Pažymima, kad sutartis siūloma pasirašyti Rusijos okupacinės kariuomenės kariniam rezervui – Rusijoje pagamintų oro gynybos sistemų priežiūros specialistams, karo jūreiviams ir kai kuriems kitiems karinės-techninės srities specialistams.
Kodėl Rusija nori siųsti karinį personalą į Afriką
Sutartys sudaromos keleriems metams, o mėnesinis atlyginimas prilygsta rusų, kovojančių prieš Ukrainą, atlyginimui.
„Samdinius vilioja ne tik dideli atlyginimai, bet ir galimybė išvengti dalyvavimo kare prieš mūsų valstybę, kuris susijęs su didele mirties rizika“, – sako Ukrainos žvalgyba.
Žvalgybos agentūra patikslino, kad siųsdama ten karius, Rusija tikisi išplėsti savo įtaką Afrikoje.
Instruktoriai apmokytų samdinius, kurie būtų siunčiami į Ukrainą
Anksčiau Karo studijų institutas pranešė, kad Rusija planuoja pasirašyti karinio bendradarbiavimo susitarimus su keliomis Afrikos šalimis.
Taip pat lapkričio mėnesį naujienų agentūra „Bloomberg“ rašė, kad į Afriką pradės plaukti rusiškų grūdų siuntos, kurios suteiks naują postūmį Rusijos siekiui didinti savo įtaką žemyne.
Nacionalinio pasipriešinimo centras taip pat pranešė, kad rusai rengia ekspediciją į Afriką, kurios tikslas – surasti ir apmokyti samdinius, kurie dalyvautų kare prieš Ukrainą.
„Politico“: Kinijos premjeras atsisakė susitikti su V.Zelenskiu
00:36
Pekinas šaltai žiūri į Ukrainą ir toliau palaiko Vladimiro Putino pusę, rašo „Politico“.
Ukrainos vadovai neslėpė norintys šią savaitę Šveicarijoje susitikti su Kinijos pareigūnais, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko namo be norimo susitikimo, o tai yra smūgis Kyjivui.
Kinijos delegacija Šveicarijoje turėjo daugybę progų sėdėti priešais Ukrainos kolegas tiek Berne, tiek Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Bet koks susitikimas būtų patenkinęs seniai Kyjive puoselėtą viltį surengti atviras asmenines diskusijas su Pekino aukšto rango pareigūnais. Prieš pat Šveicarijos Alpėse vykstantį kelių šalių taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Kinijai būtina prisijungti prie taikos derybų, ir užsiminė, kad V.Zelenskis turės galimybę pabendrauti su Kinijos premjeru Li Qiangu.
Galiausiai Ukraina nepasiekė jokios pažangos, kad Kinija įsipareigotų pradėti derybas, o V.Zelenskis ir Li Qiangu nepasikalbėjo.
Tai dar vienas ženklas, kad Kinija neketina siekti, kad būtų nutrauktas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomas plataus masto karas Ukrainoje.
Atrodo, kad Kinijos sprendimas nesusitikti su ukrainiečiais buvo tyčinis, o ne susijęs su tvarkaraščio sudarymo problema. Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Pekinas atmetė Kyjivo prašymą susitikti tam tikru metu per jų abipusius vizitus Šveicarijoje.
Kitas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Kinija atsisakė bet kokių susitikimų po to, kai Rusija paragino ją nutraukti diplomatinius susitikimus su Ukraina.
Bulgarija dar neatsiuntė Ukrainai pažadėtų šarvuotų transporto priemonių
00:00
Bulgarija vis dar neatsiuntė Ukrainai 100 šarvuočių, kuriuos šalies parlamentas patvirtino gruodžio mėn., sausio 17 d. pranešė Bulgarijos žiniasklaidos priemonė BNR, remdamasi parlamento gynybos komiteto komentarais.
Gruodžio 8 d. Bulgarijos parlamentas patvirtino dvi karinės pagalbos Ukrainai dalis, įskaitant 100 senesnių šarvuočių iš Vidaus reikalų ministerijos atsargų kartu su ginkluote ir atsarginėmis dalimis nemokamą pristatymą.
Bulgarijos gynybos ministras Todoras Tagarevas teigė, kad vėlavimas pristatyti transporto priemones susijęs su transportavimo išlaidomis.
Bulgarijos vyriausybė gali pati sumokėti už pristatymą, sakė T.Tagarevas, tačiau vyriausybė vis dar ieško kitų galimybių ir tikisi, kad kitos Ukrainos sąjungininkės finansiškai parems perdavimą.
„Tai labai rimta logistinė operacija“, – sakė jis.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Bulgarija teikė Ukrainai įvairią pagalbą, tačiau šalyje ir toliau vyravo prorusiškos nuotaikos.
Rusija sudavė du smūgius Čuhujivui: žuvo moteris
23:52
Sausio 17 d. vakare rusai smogė Čuhujivui ir nužudė katilinės operatorę civilę moterį, pranešė Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas.
Švietimo įstaigai padaryta preliminari žala; okupantai sudavė 2 smūgius.
Medikai įvykio vietoje suteikė pagalbą dar vienam nukentėjusiajam.
M.Johnsonas sako, kad negalimas joks susitarimas dėl pagalbos Ukrainai: „Turime žinoti, kad Ukraina netaps dar vienu Afganistanu“
23:46
Net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Joe Bidenas ir abiejų partijų aukščiausi Kongreso vadovai susitiks sausio 17 d., Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas teigė, kad dar neatėjo laikas susitarti dėl imigracijos ir sienų klausimų, kurie galėtų atverti kelią naujos pagalbos Ukrainai patvirtinimui.
Sausio 16 d. „Politico“ pranešė, kad J.Bidenas paragino surengti abiejų partijų aukščiausių lyderių susitikimą, kuriame būtų bandoma susitarti dėl sienų, pagalbos Ukrainai ir kitų išlaidų klausimų. JAV jau kelis mėnesius įstrigusios vidinėse kovose dėl išlaidų, kurios tęsiasi nuo pat ankstesnio Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy nušalinimo 2023 m. spalio mėn.
Senato respublikonai gruodžio mėn. blokavo 61,4 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai patvirtinimą, daugiausia dėl susirūpinimo, kad į įstatymo projektą nebuvo įtrauktos sienos apsaugos priemonės.
„Nemanau, kad dabar yra tinkamas laikas visapusiškai imigracijos reformai, nes žinome, kaip tai sudėtinga“, – sausio 17 d. rytą sakė M.Johnsonas.
„Prieš kalbėdami apie ką nors kita, turime apsaugoti savo sieną.“ Jis pridūrė, kad jau anksčiau tą pačią dieną telefonu pasakė J.Bidenui, kad nėra pasirengęs sudaryti susitarimo.
„Prezidentui pasakysiu tai, ką sakau jums visiems, ką sakėme Amerikos žmonėms: siena, siena, siena“, – sakė M.Johnsonas.
Kiti M.Johnsono komentarai apie Ukrainą rodė, kad jo susirūpinimas dėl galimybės priimti naują pagalbą neapsiriboja tik sienos klausimais. Respublikonai Atstovų Rūmuose turi labai nedidelę daugumą, o kai kurie nariai yra pareiškę, kad kategoriškai nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai, nepaisant kompromisų dėl sienos ir imigracijos.
Baltieji rūmai taip pat neturi strateginio JAV vaidmens Ukrainoje plano, sakė M.Johnsonas.
„Kokia yra galutinė padėtis ir strategija Ukrainoje?“ – klausė jis. „Turime žinoti, kad Ukraina netaps dar vienu Afganistanu“.
Karinės oro pajėgos praneša apie rusų bepiločių orlaivių atakas: du numušti virš Sumų regiono
22:17
Sausio 17 d. vakare Rusijos kariai į Ukrainos teritoriją paleido atakos bepiločius orlaivius, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“.
Pagal karinę informaciją, atakos bepiločiai orlaiviai skraido iš Chersono ir Mykolajivo sričių Kirovogrado srities kryptimi.
Dniepropetrovsko, Zaporižios, Donecko ir Sumų srityse taip pat kyla grėsmė, kad bus panaudoti atakos bepiločiai orlaiviai.
21:02 val. jie įspėjo, kad Sumų srityje yra priešiškas bepilotis orlaivis. Gyventojai buvo paraginti pasislėpti.
21:29 val. pranešta, kad Kirovogrado srityje Čerkasų/Vinicų srities kryptimi pastebėti „Shahed“ bepiločiai orlaiviai.
21.41 val. Sumų oro gynybos pajėgos pranešė, kad danguje virš regiono priešlėktuvinė gynyba numušė du priešo „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius.
V.Rupšys: NATO kariuomenių vadai sutaria „neleisti sėkmės“ Rusijai atkurti pajėgumus
22:07
Rusijos galimybes atkurti savo pajėgumus per ateinančius 5-10 metų NATO šalių kariniai vadovai mato kaip bendrą grėsmę ir sutaria, jog Aljansas „negali leisti jokios sėkmės“ įgyvendinti šiuos planus, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Anot jo, tokiai pozicijai trečiadienį Briuselyje pritarė visų NATO valstybių ir prisijungti planuojančios Švedijos kariuomenių vadai.
„Sakyčiau, situacija tokia, kad valstybės sutarė dėl bendro matymo, grėsmių vertinimo. Svarbiausia, kad visos 31 valstybė plius Švedija aiškiai mato Rusijos grėsmę, Rusijos galimybę atkurti savo pajėgumus per ateinančius 5–10 metų. Sakykim, labai siejame tą Rusijos pajėgumų atkūrimą su dabartine situacija kare su Ukraina“, – LRT televizijos laidai„ Dienos tema“ trečiadienį sakė NATO karinio komiteto posėdyje dalyvaujantis V.Rupšys.
„Sutarėme, kad negalime leisti jokios sėkmės Rusijai, nes tai tikrai būtų didžiulė rizika ir mums patiems“, – teigė jis.
Anot jo, susitikime aptartas taktinių planų derinimas tarp valstybių ir NATO karinės vadovybės, situacija užtikrinant regioninių planų įgyvendinimą, pajėgų vystymo, karinės pramonės atgaivinimo, karinių pajėgumų finansavimo klausimai.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Atskleidė, kaip pavojingai arti turi būti „Patriot“, kad numuštų rusų A-50 virš Azovo jūros
21:47
Nors oficialiai nepatvirtinta, koks ginklas sunaikino Rusijos ilgojo nuotolio radarų aptikimo lėktuvą A-50 ir smarkiai apgadino skraidantį komandų postą lėktuvą Il-22M, realiausias variantas išlieka žemė-oras raketų (SAM) sistema „Patriot“, skelbia „Defence Express“.
Šiuo metu neskelbiama, kokio tiksliai tipo ginklas numušė rusų orlaivį, tačiau iš tikrųjų tai ne pirmas toks sėkmingas numušimas. Kaip netiesiogiai atskleidė Ukrainos karinės oro pajėgos, rusų atakos lėktuvų sunaikinimų serija, vadinama „Briansko skerdynėmis“, buvo įvykdyta būtent „Patriot“.
Taip pat manoma, nors ir nepatvirtinta, kad „Patriot“ gruodžio pabaigoje numušė keturis Su-34 ir vieną Su-30 naikintuvą. Visi šie atvejai reiškia, kad vertinga Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema turėjo būti dislokuota pavojingai arti rusų pozicijų.
Teigiama, kad Ukraina vieną iš savo „Patriot“ vis perkelia į nenuspėjamą vietą, kai reikia įvykdyti konkrečią užduotį.
Daugiau skaitykite ČIA.
Bundestagas atmetė opozicijos pasiūlymą tiekti „Taurus“ Ukrainai
21:36
Bundestagas atmetė opozicinio CDU/CSU aljanso pasiūlymą tiekti Ukrainai Vokietijos sparnuotąsias raketas „Taurus“, pranešė „Europos tiesa“.
CDU/CSU parlamentinės frakcijos pasiūlymas, kuriuo tiesiogiai raginama federalinę vyriausybę tiekti „Taurus“, buvo atmestas balsų dauguma.
Žaliųjų ir Laisvosios demokratų partijos, kurios koalicijoje jau seniai primygtinai reikalauja tokio tiekimo, deputatai savo atsisakymą motyvavo tuo, kad opozicijos prašymas buvo susijęs su plenarinio posėdžio diskusijomis dėl karinio komisaro metinės ataskaitos.
Rusai puola daugeliu krypčių, bandydami pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą
20:38
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informuoja:
„Per dieną įvyko 71 karinis susirėmimas. Iš viso priešas surengė 6 raketinius ir 69 oro smūgius, atliko 35 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į mūsų karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Dėl Rusijos teroristinių atakų, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Buvo sugriauti ir apgadinti privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.“
Po V.Zelenskio vizito prorusiški programišiai įsilaužė į šveicarų vyriausybės svetaines
19:12
Šveicarija trečiadienį pranešė, kad po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Davose buvo įvykdyta kibernetinė ataka ir laikinai sutrikdyta prieiga prie kelių vyriausybinių interneto svetainių.
Už ataką atsakomybę prisiėmė prorusiška grupuotė.
Vyriausybė pranešė, kad „su Rusija susijusi programišių grupė „NoName“ prisiėmė atsakomybę už išpuolį, reaguodama į Ukrainos prezidento V.Zelenskio dalyvavimą PEF (Pasaulio ekonomikos forumo) metiniame susitikime“ prabangiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose.
