Svarbiausios naujienos
- Ekspertai nubrėžė tikėtiną Rusijos karo su NATO scenarijų: grėsmė išliks 20 metų
- Rusijoje užpatentuotas naujas antžeminio branduolinio sprogimo imitatorius
- Ruošiasi blogiausiam? Aplink Sankt Peterburgą įrengiamos priešlėktuvinės gynybos sistemos
- Analitikai įvardijo, ką Rusija melavo JT Saugumo Tarybos posėdyje
- V.Putinas liko be interneto? Ukrainos žvalgyba: pagrindinis Maskvos interneto tiekėjas staiga „sugedo“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Slovakijos premjeras pažėrė ciniškų komentarų: „Rimtai manote, kad Kyjive vyksta karas? Juokaujate“
22:12 Atnaujinta 22:37
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų, išsiskyrė dar vienu cinišku pareiškimu.
Jis pareiškė, kad gyvenimas Ukrainos sostinėje esą yra normalus ir ten nevyksta joks karas, praneša „Reuters“. Nors dar antradienio rytą Kyjivas vėl buvo apšaudytas Rusijos pajėgų.
„Ar jūs rimtai manote, kad Kyjive vyksta karas? Ar juokaujate, prašau, tikiuosi, kad ne rimtai. Nuvažiuokite ten ir pamatysite, kad mieste vyksta normalus gyvenimas, visiškai normalus gyvenimas“, – atsakė jis žurnalistui pasiūlius jam pačiam nuvykti į Kyjivą ir įsitikinti tuo, kas ten vyksta.
Slovakijos Ministras Pirmininkas Rusijos karą prieš Ukrainą pavadino „vietiniu konfliktu“.
Slovakijos premjeras trečiadienį lankysis Ukrainoje, tačiau vyks jis ne į Kyjivą. Pasak jo, praktiškiau būtų susitikti Užgorode (R.Fico vizitas į Ukrainą buvo numatytas sausio 24 d. – red. past.). Jis pažymėjo, kad šį miestą pasirinko Ukrainos pusė.
Robertas Fico Slovakijos ministro pirmininko pareigas eina neilgai, tačiau spėjo pasižymėti ne vienu skandalingu pareiškimu dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Savo naujausioje kritikoje Kyjivui R. Fico teigė, kad beveik prieš dvejus metus Maskvos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą negali būti išspręsta karinėmis priemonėmis.
Anot jo, Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos.
„Turi būti pasiektas tam tikras kompromisas, kuris bus labai skausmingas abiem pusėms“, – pažymėjo jis.
„Ir ko jie laukia? Kad rusai pasitrauks (...)? Tai nerealu“, – visuomeniniam transliuotojui RTVS sakė R. Fico.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas Olegas Nikolenko pažymėjo, kad negali būti jokių kompromisų dėl teritorinio vientisumo, ir tai galioja tiek Ukrainai, tiek Slovakijai, tiek bet kuriai kitai šaliai.
Šeštadienį R. Fico pareiškė, kad Ukraina „nėra nepriklausoma ir suvereni valstybė“ ir kad ją „visiškai kontroliuoja JAV“.
Slovakija yra viena prorusiškiausių šalių Europos Sąjungoje, rodo pernai paskelbta Bratislavoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Globsec“ ataskaita.
Vokietija pirmą kartą perduos Ukrainai karinius sraigtasparnius
23:35
Vokietija pirmą kartą Ukrainai perduos karinius sraigtasparnius „Sea King Mk 41“. Vokietijos naujienų agentūra dpa apie tai rašo remdamasi Vokietijos gynybos ministerija.
Gynybos ministerijos vadovas Borisas Pistorius pažadėjo perduoti Ukrainai šešis įvairios paskirties sraigtasparnius „Sea King M k41“, taip pat jų priedų ir atsarginių dalių rinkinį. Be to, Berlynas žada suteikti reikiamus mokymus.
„Sea King“ yra patikrintas ir patikimas sraigtasparnis, kuris padės ukrainiečiams daugelyje sričių: nuo žvalgybos virš Juodosios jūros iki karių gabenimo. Tai pirmas tokio pobūdžio Vokietijos pristatymas“, – sakė B.Pistorius.
Jis pažymėjo, kad būtina didinti ginkluotės gamybos tempus, nes oro gynyba yra prioritetinė ukrainiečių ir šalies infrastruktūros apsaugos priemonė.
Vokietijos gynybos ministerijos duomenimis, nuo visiško karo pradžios Vokietija suteikė Ukrainai karinės pagalbos už maždaug šešis milijardus eurų.
Taip pat sausio mėnesį kancleris Olafas Scholzas kritikavo planuojamas ginklų tiekimo Ukrainai iš ES partnerių apimtis – jis teigė, kad jos „bet kuriuo atveju yra per mažos“ ir jas reikia didinti.
„The Washington Post“: vieno Ukrainos regiono gyventojai baiminasi antrosios Rusijos okupacijos
23:20
Beveik prieš metus Ukraina išlaisvino Kupjanską ir aplinkines gyvenvietes. Tačiau dabar vietos gyventojai baiminasi antrosios okupacijos, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“.
Rusija neplanuoja pamiršti ir atsisakyti miesto, kuris yra strateginis geležinkelio mazgas, kontrolės, todėl net ir po miesto išlaisvinimo reguliariai apšaudo Kupjanską ir aplinkines vietoves.
Per pastaruosius mėnesius Ukraina vėl paragino civilius gyventojus evakuotis – ne tik iš Kupjansko, bet ir iš dešimčių kaimų šalies vakaruose. Pasak „The Washington Post“, tai yra niūrus ženklas, kad Kyjivas baiminasi, jog rusai gali daryti šiame regione spaudimą.
Savaitgalį Rusijos gynybos ministerija paskelbė užėmusi Krochmalnės kaimą, esantį į pietryčius nuo miesto, netoli Oskilo upės.
Straipsnyje pažymima, kad Kyjivas stengėsi sumenkinti šios gyvenvietės praradimo svarbą, teigdamas, kad prieš karą kaime buvo tik apie penki namų ūkiai, o dabar jis stovi tuščias.
Slovakijos premjeras pažėrė ciniškų komentarų: „Rimtai manote, kad Kyjive vyksta karas? Juokaujate“
22:12 Atnaujinta 22:37
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų, išsiskyrė dar vienu cinišku pareiškimu.
Jis pareiškė, kad gyvenimas Ukrainos sostinėje esą yra normalus ir ten nevyksta joks karas, praneša „Reuters“. Nors dar antradienio rytą Kyjivas vėl buvo apšaudytas Rusijos pajėgų.
„Ar jūs rimtai manote, kad Kyjive vyksta karas? Ar juokaujate, prašau, tikiuosi, kad ne rimtai. Nuvažiuokite ten ir pamatysite, kad mieste vyksta normalus gyvenimas, visiškai normalus gyvenimas“, – atsakė jis žurnalistui pasiūlius jam pačiam nuvykti į Kyjivą ir įsitikinti tuo, kas ten vyksta.
Slovakijos Ministras Pirmininkas Rusijos karą prieš Ukrainą pavadino „vietiniu konfliktu“.
Slovakijos premjeras trečiadienį lankysis Ukrainoje, tačiau vyks jis ne į Kyjivą. Pasak jo, praktiškiau būtų susitikti Užgorode (R.Fico vizitas į Ukrainą buvo numatytas sausio 24 d. – red. past.). Jis pažymėjo, kad šį miestą pasirinko Ukrainos pusė.
Robertas Fico Slovakijos ministro pirmininko pareigas eina neilgai, tačiau spėjo pasižymėti ne vienu skandalingu pareiškimu dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Savo naujausioje kritikoje Kyjivui R. Fico teigė, kad beveik prieš dvejus metus Maskvos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą negali būti išspręsta karinėmis priemonėmis.
Anot jo, Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos.
„Turi būti pasiektas tam tikras kompromisas, kuris bus labai skausmingas abiem pusėms“, – pažymėjo jis.
„Ir ko jie laukia? Kad rusai pasitrauks (...)? Tai nerealu“, – visuomeniniam transliuotojui RTVS sakė R. Fico.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas Olegas Nikolenko pažymėjo, kad negali būti jokių kompromisų dėl teritorinio vientisumo, ir tai galioja tiek Ukrainai, tiek Slovakijai, tiek bet kuriai kitai šaliai.
Šeštadienį R. Fico pareiškė, kad Ukraina „nėra nepriklausoma ir suvereni valstybė“ ir kad ją „visiškai kontroliuoja JAV“.
Slovakija yra viena prorusiškiausių šalių Europos Sąjungoje, rodo pernai paskelbta Bratislavoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Globsec“ ataskaita.
Ramšteino susitikimo rezultatai: kokius ginklus gaus Ukraina, kad palaužtų Rusijos kariuomenę?
21:40
Pirmajame šių metų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (Ramšteino formato) susitikime, kuris iš viso buvo jau aštuonioliktas nuo visiškos Rusijos invazijos pradžios, tarptautiniai Ukrainos sąjungininkai pažadėjo ir toliau tiekti ginklus, kad būtų galima veiksmingai įveikti rusus ir sustiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą.
Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai buvo kalbama Ukrainos gynybos ministerijos brifinge po 18-ojo Ramšteino formato kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos susitikimo.
Ukrainos gynybos ministerijos spaudos ir informacijos departamento vadovas Illarionas Pavliukas sakė, kad sausio 23 d. įvyko produktyvus susitikimas.
„Iš partnerių išgirdome pakankamai svarbių pareiškimų, pakankamai svarbių įsipareigojimų, kad galėtume pasakyti, jog stipri parama Ukrainai bus tęsiama, kad Ukraina kitais metais gaus daug svarbių ginkluotės rūšių, ypač tų, apie kurias nekalbėsime, kol jų neturėsime, ir tų, kurių Ukrainai skubiai reikia, kad galėtų efektyviai smogti priešui tiek kontakto linijoje, tiek už kontakto linijos, smogti ir naikinti logistikos centrus, silpninti juos visais įmanomais būdais“, – pabrėžė I. Pavliukas.
Kartu jis pažymėjo, kad ypatingas dėmesys skiriamas „gilaus smūgio“ tipo ginklams, galintiems smogti priešo pozicijoms už fronto linijos.
„Partneriai puikiai supranta, kad mums reikia šių ginklų. Įpareigojame dirbti, kad Ukraina gautų daugiau ginklų tokioms atakoms. Partneriai tai aiškiai prisiėmė. Jie apie tai kalbėjo“, – pažymėjo I.Pavliukas.
Dėmesys taip pat buvo skirtas Ukrainos oro gynybai.
„Svarbu tai, kad Ukraina ir partneriai kūrybiškai sprendžia esamas problemas. Be to, Ukraina gamina pakankamai raketų esamoms sistemoms. Partneriai – ne viena šalis – stengiasi modernizuoti vakarietiškas raketas esamoms sovietinio tipo paleidimo sistemoms ir priešlėktuvinėms sistemoms. Tai yra faktinis senų sistemų modernizavimas“, – pabrėžė I.Pavliukas ir pridūrė, kad dėl to senosios sistemos turėtų tapti efektyvesnės.
Kartu Ukrainos gynybos ministerijos Tarptautinio gynybinio bendradarbiavimo departamento direktorius pulkininkas Genadijus Kovalenko pažymėjo, kad, kalbant apie artilerijos pajėgumų koalicijos pradžią, Ukraina jau turi artilerijos sistemų, kurias teikia tarptautiniai partneriai, naudojimo patirties.
Pasak jo, Ukrainos sąjungininkai ir partneriai visiškai aiškiai supranta, kad trūksta reikalingos amunicijos, tačiau taip yra ne dėl to, kad jos nėra sandėliuose, o dėl to, kad dabar gamybos tempai negali greitai patenkinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikių.
„Yra aiškus supratimas, kad reikia žaisti ilgą žaidimą. Tai yra, kad reikia investuoti į šaudmenų ir artilerijos sistemų gamybą“, – sakė G.Kovalenko.
I.Pavliukas pridūrė, kad buvo atkreiptas dėmesys į gamybos didinimo tempus ir visiško šaudmenų kūrimo pajėgumų pasiekimą. Taip pat buvo kalbama apie bepiločių lėktuvų ir raketų gamybos didinimą, kurie galėtų tam tikru mastu kompensuoti artilerijos sviedinių trūkumą.
„Partneriai ir Ukraina aiškiai supranta, kur ir kaip judame šia kryptimi. Nėra tokio dalyko, kad kas nors ko nors negalėtų patenkinti“, – pažymėjo I.Pavliukas.
Kaip pranešė UNIAN, Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas paragino sąjungininkus neatsisakyti toliau teikti Ukrainai itin svarbią karinę pagalbą.
G. Nausėda: Rusijai perlaužus karą Ukrainoje, ji siektų mesti iššūkį visam NATO
21:19
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai pasiekus pergalę Ukrainoje, toliau jos ambicijos siektų ne tik Baltijos šalis, bet ir visą NATO.
Taip jis kalbėjo antradienį Valstybės gynimo tarybos posėdyje Lietuvos žvalgybai pristačius saugumo situacijos vertinimą.
„(...) Rusija, jeigu jai tai pavyktų pasiekti, perlaužtų, sakykime, karo eigą Ukrainoje, be jokios abejonės, jie imtųsi įgyvendinti savo vidutinės ir ilgesnės trukmės planus, kurie yra labai ambicingi, kurie yra realiai įgyvendinami. Pabrėžiu – realiai įgyvendinami. Tai nėra deklaracijos, jie yra visu pajėgumu įgyvendinami“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį sakė G. Nausėda.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, šiuo metu pagrindinis Kremliaus režimo prioritetas – nepralaimėti karo Ukrainoje, todėl dabar ten telkiami didžiausi pajėgumai, o Rusijos sausumos pajėgų kiekis prie NATO sienų, tarp jų ir prie Lietuvos, yra gerokai sumažėjęs.
„Taigi, vieni, dveji metai – Rusijos dėmesio koncentracija į karą Ukrainoje, na, o po to atsigręžimas visu veidu į... Negalėčiau pasakyti, kad vien tiktai į Baltijos šalis. Aš laikyčiau, kad Rusija nori mesti iššūkį visam NATO. Tam momentui mes turime būti pasiruošę“, – sakė šalies vadovas.
„Bloomberg“: Rusijos kare prieš Ukrainą atsivėrė naujas frontas
20:33
Rusijos kare prieš Ukrainą atsivėrė naujas frontas, išryškinantis naftos eksporto iš Rusijos vakarinių uostų pažeidžiamumą, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“. Praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos surengė ne vieną bepiločių orlaivių ataką prieš objektus Baltijos jūros pakrantėje. Sėkmingi smūgiai kelia grėsmę ne tik Rusijos naftos eksportui, bet ir baugina vietinius rusus.
Praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos orlaivis pirmą kartą pasiekė Leningrado sritį, esančią maždaug už tūkstančio kilometrų nuo sienos su Ukraina ir dar toliau nuo fronto linijos.
Teigiama, kad pirmąją ataką Rusijos oro gynybos pajėgoms pavyko atremti: dronas buvo numuštas virš Sankt Peterburgo naftos terminalo. Jo nuolaužos sukėlė gaisrą bendrovės teritorijoje.
Tačiau antroji tą savaitę Ukrainos saugumo tarnybų surengta bepiločio orlaivio ataka buvo kur kas sėkmingesnė ir labiau destruktyvi.
Vienas šaltinis žiniasklaidai nurodė, kad dėl kilusio gaisro buvo sustabdyta „Novatek“ gamtinių dujų terminalo veikla Ust Lugos uoste, iš kur tiekiami degalai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.
Rusai siekia užregistruoti kandidatą į prezidentus, nepritariantį puolimui Ukrainoje
20:30
Šaltą žiemos dieną stovėdama eilėje Maskvoje slaugytoja Natalija Avdejeva iš Sibiro teigė norinti, kad bent vienas Rusijos puolimo Ukrainoje priešininkas būtų užregistruotas artėjančiuose prezidento rinkimuose.
Buvęs liberalus įstatymų leidėjas, vėliau perėjęs į Kremliui priimtinus politinius sluoksnius, Borisas Nadeždinas siekia dalyvauti šių metų rinkimuose kaip kandidatas, pasisakantis už taiką.
Tūkstančiai rusų visoje šalyje ir užsienyje rikiavosi į eiles, norėdami pasirašyti, kad kovą jis galėtų mesti iššūkį prezidentui Vladimirui Putinui.
„Atvykau čia padėti savo parašą už B. Nadeždiną (...) nes jis yra kandidatas, kuris nepritaria specialiajai karinei operacijai“, – sakė 53 metų N. Avdejeva, pavartodama Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
„Noriu, kad būtų kokia nors alternatyva. Visi kiti [kandidatai] turi tą pačią darbotvarkę“, – pridūrė ji.
B. Nadeždinas, kurio pavardė rusiškai reiškia viltį, pavadino V. Putino sprendimą siųsti karius į Ukrainą „lemtinga klaida“, netikėtai vis garsiau kritikuodamas Kremliaus karą.
Pagal Rusijos rinkimų įstatymus, kad B. Nadeždinas galėtų kandidatuoti, iki sausio galo jam reikia surinkti 100 tūkst. parašų. Jo interneto svetainėje skelbiama, kad antradienį jis jau yra peržengęs šį slenkstį.
„Pagrindinis dalykas, kuris šiuo metu vyksta mūsų šalyje, yra konfliktas su Ukraina“, – sakė 37-erių muzikos mokytojas Konstantinas Filinas.
„B. Nadeždinas, matyt, yra tas asmuo, kuris nori jį sustabdyti. Džiaugiuosi bent jau tuo, kad tiek daug žmonių yra pasirengę išeiti iš savo komforto zonos ir kažką daryti“, – sakė jis.
Daugumą eilėje laukiančių žmonių nustebino toks rinkėjų aktyvumas, turint omenyje, kad net ir surinkus pakankamai parašų, kad būtų užregistruotas, tikimybė, kad B. Nadeždinas taptų Rusijos vadovu yra labai maža.
Slovakijos premjeras R. Fico trečiadienį lankysis Ukrainoje
19:45
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico trečiadienį lankysis Ukrainoje, pranešė jo administracija.
Premjeras nepritaria karinės pagalbos teikimui Rusijos užpultai kaimynei ir Maskvai taikomoms sankcijoms.
Šeštadienį R. Fico pareiškė, kad Ukraina „nėra nepriklausoma ir suvereni valstybė“ ir kad ją „visiškai kontroliuoja JAV“.
Pirmadienį jo biuras pranešė, kad ministras pirmininkas trečiadienį susitiks su ukrainiečiu kolega pasienyje su Slovakija esančiame mieste.
„Ryte jis lankysis Ukrainoje, ir Užhorode susitiks su ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu“, – teigiama pareiškime ir priduriama, kad vėliau R. Fico vyks į Berlyną derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Savo naujausioje kritikoje Kyjivui R. Fico teigė, kad beveik prieš dvejus metus Maskvos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą negali būti išspręsta karinėmis priemonėmis.
Anot jo, Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos.
Rusijoje užpatentuotas naujas antžeminio branduolinio sprogimo imitatorius
18:50
Rusija užpatentavo naują antžeminį branduolinio sprogimo imitatorių, naudojamą kariams mokyti kovinių operacijų branduolinio ginklo panaudojimo sąlygomis, skelbia „Deutsche Welle“.
Kūrinį užpatentavo kariuomenės generolo A.V.Chruliovo vardo karinės logistikos akademijos mokslininkai. Iš tikrųjų tai yra bomba, imituojanti mažesnio masto branduolinį sprogimą.
„Naudingojo modelio paskirtis – aiškiai imituoti antžeminio branduolinio sprogimo vizualinius požymius – smūgio efektą, šviesos blyksnį ir grybo pavidalo dulkių debesį“, – rašoma prietaiso aprašyme.
Naujienų agentūra TASS pažymi, kad išradimas, be kita ko, bus naudojamas radiacinės, cheminės, biologinės antžeminės žvalgybos padalinių pratybose ir praktiniuose mokymuose, siekiant nustatyti branduolinio sprogimo parametrus ir aptikti jo epicentrą.
Tai nėra unikalus išradimas. Pasak mokslininkų, Rusijos kariuomenė anksčiau naudojo branduolinio sprogimo imitatorių IU-59, tačiau jis yra pasenęs ir nebegaminamas. Kitas analogas – taip pat nebetinkamas naudoti imitacinis aviacinės bombos imitatorius IAB-500, kuris, pasak mokslininkų, netinka radiacinės, cheminės ir biologinės žvalgybos padalinių pratyboms.
IISS: dėl karo Ukrainoje Rusijos branduolinė doktrina tapo agresyvesnė
Maskvos karo Ukrainoje fone visuose Rusijos valdžios lygmenyse periodiškai pasigirsta branduolinių grasinimų ar užuominų apie galimybę panaudoti branduolinį ginklą.
Neseniai Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad karas Ukrainoje pakirto Rusijos vadovybės pasitikėjimą įprastine ginkluote ir padidino nestrateginių branduolinių ginklų (NSNW), kaip priemonės atgrasyti ir nugalėti NATO galimo būsimo konflikto metu, svarbą Maskvai.
Agresyvią Rusijos branduolinę doktriną skatina šalies vadovybės suvokimas, kad Vakarų šalims trūksta valios panaudoti branduolinius ginklus ir gebėjimo susitaikyti su aukų mastu, rašo ataskaitos autoriai.
Pasak IISS analitikų, Rusija galėtų panaudoti NSNW kontroliuojamam konflikto eskalavimui, kad neleistų Jungtinėms Valstijoms ir NATO įsitraukti į konfliktą arba „priverstų jas baigti karą pagal Rusijos sąlygas“.
Knygoje – 50 Ukrainos intelektualų pirmųjų karo metų patirtys ir išgyvenimai
17:38
Pasirodė nauja knyga, kurioje apmąstoma tai, kas karo metu vyksta Ukrainoje. Leidykla „Gelmės“ išleido knygą „Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“ (iš ukrainiečių kalbos vertė Donata Rinkevičienė). Tai 50 Ukrainos intelektualų (rašytojų, vertėjų, žurnalistų, filosofų, režisierių ir kitų) pirmųjų karo metų patirtys ir išgyvenimai, rašoma pranešime spaudai.
Autorių tikslas – viską pasakoti, kad neiškristų iš atminties tas laikas, „beveik pamirštas pavasaris“, „skausmo abėcėlė“, „iškankintas optimizmas“, „dviejų pasaulių riba“, „laiko apgręžimas“, „taikos iliuzija“, „gyvenimas tarp būties ir nebūties“, tylos ilgesys.
„Ar gali naikinimo beprotybė nužudyti gyvenimo prasmes?“ – klausia žurnalistė Myroslava Barčuk.
Plačiau skaitykite ČIA.
Tankų dalių trūkumas verčia Ukrainą imtis technikos „kanibalizmo“
17:35
Per metus intensyvių kovų nuo tada, kai Ukrainai buvo pristatytas pirmasis Vokietijoje pagamintas tankas „Leopard 2“, Ukrainos kariuomenė neteko mažiausiai 12 tankų, teigiama Nyderlandų atvirojo šaltinio žvalgybos ir gynybos analizės svetainėje „Oryx“. Tačiau ne pačių tankų Ukrainos pajėgoms reikia labiausiai.
Leidinio „Forbes“ analitikai nurodė, kad šie nuostoliai nėra priežastis, kodėl kariuomenei sunkiai sekasi gaminti kovai tinkamus „Leopard 2“. Daug daugiau „Leopard 2“ tankų buvo apgadinta nei sunaikinta, o ukrainiečiai turi realių problemų remontuodami apgadintas šarvuotąsias kovos mašinas ir grąžindami jas į tarnybą.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV surengė nuotolinį sąjungininkų susitikimą dėl paramos Ukrainai
17:29
Pirmą kartą nuo tada, kai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas 2022-ųjų balandį įkūrė tarptautinę paramos Ukrainai grupę, Jungtinės Valstijos surengė kasmėnesinį maždaug 50 šalių susitikimą.
Šį kartą jis rengiamas nuotoliniu būdu.
Visgi pačios Jungtinės Valstijos šiuo metu negali ukrainiečiams atsiųsti daugiau amunicijos ir raketų, kurių šiems reikia norint atremti Rusijos invaziją. Laukdamas, kol Kongresas priims biudžetą ir galbūt patvirtins daugiau lėšų Ukrainos kovai, Vašingtonas kreipiasi į sąjungininkus, kad šie padėtų užpildyti spragą.
„Ukrainos kovoje ant kortos pastatytas visos tarptautinės bendruomenės saugumas. Esu labiau nei bet kada pasiryžęs bendradarbiauti su mūsų sąjungininkais ir partneriais, kad paremtume Ukrainą ir nudirbtume darbą“, – sakė L. Austinas įžanginėje kalboje vaizdo ryšiu.
„Raginu šią grupę gilintis ir aprūpinti Ukrainą daugiau gyvybiškai svarbių antžeminių oro gynybos sistemų ir perėmėjų“, – kalbėjo jis.
Įžanginė kalba buvo pirmasis 70 metų L.Austino, kuris atrodė šiek tiek sulysęs, viešas pasirodymas po to, kai jis buvo paguldytas į ligoninę dėl vėžio gydymo komplikacijų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekspertai nubrėžė tikėtiną Rusijos karo su NATO scenarijų: grėsmė išliks 20 metų
17:11
Britų leidiniui „Daily Mail“ karybos ekspertai įvardijo trijų etapų scenarijų, kaip vyktų tikėtinas Rusijos karas su NATO. Pasak analitikų, galimo Rusijos puolimo prieš blokui priklausančias Europos šalis grėsmė išliks ateinančius 20 metų.
Į atsargą išėjęs brigados generolas Kevinas Ryanas priminė, kad nerimą keliančių prognozių akivaizdoje Rusija padidino savo išlaidas gynybai iki 140 mlrd. dolerių.
„Šie pokyčiai neturi jokios prasmės, jei jie nukreipti tik prieš dabartinį priešą – Ukrainą, šalį, kurioje gyvena trečdalis Rusijos gyventojų ir kuri vos laikosi ant kojų. Šie pokyčiai prasmingi tik tuo atveju, jei Rusija ruošiasi karui su didesniu priešininku, pavyzdžiui, NATO“, – pažymėjo K.Ryanas.
Pirmasis etapas: kibernetinis karas ir raketų smūgiai
Ekspertų nuomone, galimas Rusijos ir NATO karas prasidės nuo plataus masto kibernetinių atakų ir raketinių smūgių taikiniams Rytų Europoje ir už jos ribų. Tikėtina, kad Rusija gali bandyti sutrikdyti palydovinį ryšį Europoje.
„Rusija nedvejodama panaudos šimtus tolimojo nuotolio tiksliai valdomų raketų prieš civilius taikinius visoje Europoje“, – sakė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas, kurį cituoja „Daily Mail“.
Jis taip pat pridūrė, kad rusams „nerūpi šių karo nusikaltimų pasekmės“. Jūrų uostams, oro uostams ir transporto mazgams gresia pavojus, jau nekalbant apie karinius štabus ir aerodromus.
Antrasis etapas: invazija sausuma, jūra ir oru
Po raketų smūgių ir kibernetinių atakų greičiausiai seks invazija sausuma, jūra ir oru, rašoma straipsnyje.
Ekspertai mano, kad ji gali prasidėti Suvalkų koridoriuje tarp Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado anklavo, kuris priklauso Rusijai.
„Jei koridoriaus užėmimas bus sėkmingas, rusai invaziją išplės į vieną iš Baltijos šalių – Lietuvą, Estiją arba Lenkiją. Tolesnė įvykių eiga ir invazijos pažanga priklausys nuo pirminio NATO atsako“, – pažymi „Daily Mail“.
B.Hodgesas nurodė, kad delsimas ir nesugebėjimas įvykdyti 5-ojo straipsnio įsipareigojimų ginti valstybes nares sužlugdytų Aljansą.
„Tai būtų didžiulis smūgis NATO, jei nepadarytume to, ką sakėme, kad padarysime“, – pabrėžė generolas.
Tikėtina, kad vėliau Rusijos karinis jūrų laivynas siektų perimti Šiaurės jūrų kelio, labiausiai prieinamo Arkties laivybos kelio, kuris galėtų tapti nauju tarptautinės prekybos greitkeliu, kontrolę, o tai būtų pražūtinga NATO šalims ekonominiu ir saugumo požiūriu.
Į karą įsitraukę sąjungininkai
Pasak ekspertų modeliuojamo scenarijaus, Iranas, Kinija ir Šiaurės Korėja galėtų stoti Rusijos pusėn. O, pavyzdžiui, Kinija galėtų pasinaudoti Rusijos ir NATO karu ir potencialiai įsiveržti į Taivaną, tačiau mažai tikėtina, kad ji keltų tiesioginę grėsmę Europai.
Savo ruožtu Iranas galėtų tiesiogiai dalyvauti konflikte su NATO Rusijos pusėje. Tuo tarpu Šiaurės Korėja galėtų griebtis branduolinių ginklų, „Daily Mail“ žurnalistams sakė RAND analitinio centro tyrėjas Bruce'as Bennettas, arba „tiesiogiai grasinti Jungtinėms Valstijoms branduolinių ginklų panaudojimu“.
Kaip išvengti šio karo
Analitikai įsitikinę, kad Rusiją galima sulaikyti nuo karo su NATO. B.Hodgesas pažymėjo, kad sumodeliuotas scenarijus nėra neišvengiamas, tačiau „turime aiškiai suvokti grėsmę“.
„Geriausias būdas užkirsti kelią Rusijai pulti NATO – padėti Ukrainai nugalėti Rusiją dabar“, – nurodė jis.
Generolo nuomone, visavertis karas gali kilti tik tuo atveju, jei Rusija pajus, kad NATO nėra pasirengusi ar pakankamai vieninga jai pasipriešinti.
Brigados generolas K.Ryanas mano, kad turėtume ruoštis karui, kad jo išvengtume: „Jei nesiruošiate, galite jį prisišaukti“.
Pasaulinės rizikos analizės bendrovės „Sibylline“ vyriausiasis analitikas Europai ir Eurazijai Aleksanderis Lordas pažymėjo, kad „Branduolinis atgrasymas išlieka strategijų, kuriomis siekiama užkirsti kelią plataus masto karui tarp Rusijos ir NATO, pagrindas.“
Pastaruoju metu šia tema kalbėjo ir NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris, kuris praeitą savaitę pareiškė, kad Aljanso šalys turi ruoštis karui su Rusija. Panašus pareiškimas anksčiau buvo padarytas Švedijoje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius taip pat mano, kad karas su Rusija yra įmanomas. Pasak jo, tai gali įvykti po penkerių-aštuonerių metų.
Lenkija užbaigė tyrimą dėl Pševoduvo raketos katastrofos
16:20
Lenkijos prokuratūra baigė tyrimą dėl 2022 m. lapkričio mėn. įvykusio incidento, kai Pševoduvo kaime nukrito ir sprogo raketa. Per incidentą žuvo du žmonės, skelbia naujienų svetainė RMF24.
Remiantis Lenkijos tyrėjų išvadomis, tai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, paleista apsiginti nuo masinės Rusijos raketų atakos.
„Tyrimas buvo sustabdytas, nes Ukraina nebendradarbiavo aiškinantis šią tragediją. Prokuratūra pažymi, kad tokį sprendimą priėmė „dėl ilgalaikės kliūties tolesniame procese, t.y. dėl lūkesčių įvykdyti tarptautinės teisinės pagalbos prašymus“, – rašoma straipsnyje.
Proceso sustabdymas reiškia, jog neįmanoma galutinai nustatyti šio įvykio aplinkybių, taigi ir nurodyti, kas kaltas dėl Lenkijos piliečių žūties.
Raketa sprogo 2022 m. lapkričio 15 d. Pševoduvo kaime, prie Liublino miesto, netoli Ukrainos sienos. Tą dieną Rusijos pajėgos vykdė masinį Ukrainos teritorijos apšaudymą, į ką Ukraina atsakė pasitelkusi oro gynybos sistemą. Nukritus raketai, per sprogimą žuvo du vyrai. Vėliau daugelis šalių dėl šio incidento kaltino Rusiją.
2022 m. lapkritį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad raketos kritimas Pševoduve tikriausiai buvo nelaimingas atsitikimas. Tuo pat metu Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Severa pasidalijo tyrimo rezultatais. Pasak jo, Pševoduve nukrito Ukrainos oro gynybos sistemos S-300 raketa.
Kremlius pasišaipė iš CŽA dėl rusų agentų verbavimo reklamos
16:12
Kremlius antradienį pasišaipė iš Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) už tai, kad ji naudojasi Vakarų socialinės žiniasklaidos platformomis, kad užverbuotų šalies politiniais lyderiais nusivylusių Rusijos agentų.
Pirmadienį paskelbtoje JAV šnipinėjimo agentūros reklamoje vaizduojamas išgalvotas Rusijos žvalgybos pareigūnas, kuris pamažu suvokia, kad šalies „tikrasis priešas yra iš vidaus“, ir nusprendžia susisiekti su CŽA, kad „išgelbėtų Rusiją“.
„Elitas išpardavė šalį už rūmus ir jachtas, o mūsų kariai kramto supuvusias bulves ir šaudo senoviniais ginklais“, – sako agentas reklamoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kibernetine ataka prieš Švedijos įstaigas ir parduotuves įtariami Rusijos programišiai
16:02
Dėl išpirkos reikalaujančios programinės įrangos atakos, kurią, kaip manoma, įvykdė Rusijos programišių grupuotė, sutriko kai kurių Švedijos vyriausybinių įstaigų ir parduotuvių internetinės paslaugos, pranešė IT konsultacijų bendrovė „Tietoevry“.
Švedijos ir Suomijos grupė, teikianti kibernetinės saugos sistemas, teigė, kad problemai pašalinti gali prireikti kelių savaičių.
Ji pranešė, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo surengta ataka prieš vieną iš jos duomenų centrų Švedijoje ir dėl to nebuvo galima internetu pirkti didžiausiame šalies kino teatrų tinkle, taip pat kai kuriuose prekybos centruose ir parduotuvėse.
Taip pat buvo paveikta Švedijos nacionalinio vyriausybės paslaugų centro naudojama centralizuota žmogiškųjų išteklių valdymo sistema, todėl viešojo sektoriaus darbuotojai negalėjo deklaruoti savo viršvalandžių, nedarbingumo ar pateikti atostogų prašymų.
„Atsižvelgiant į incidento pobūdį ir prie kliento poreikių pritaikytų sistemų, kurias reikia atkurti, skaičių, atkūrimo procesas gali užtrukti keletą dienų ar net savaičių“, – teigiama vėlai pirmadienį paskelbtame „Tietoevry“ pareiškime.
Vyriausybės paslaugų centro atstovė spaudai Caroline Johansson Sjowall naujienų agentūrai AFP sakė, kad ataka paveikė 120 vyriausybinių agentūrų ir daugiau kaip 60 tūkst. darbuotojų.
„Tietoevry“ ir kai kurie kibernetinio saugumo ekspertai pirštu beda į įsilaužėlių grupę „Akira“, kuri yra susijusi su Rusija.
Lenkija dėl didelio Rusijos oro pajėgų aktyvumo pakėlė į orą naikintuvų
14:50
Lenkijoje antradienį ryte dėl didelio Rusijos oro pajėgų aktyvumo atakuojant Ukrainą buvo pakelta į orą lenkų ir NATO naikintuvų, pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė DORSZ.
Apie oro pajėgų atsaką buvo paskelbta socialiniame tinkle „X“.
„Norėtume informuoti, kad pastebėtas didelis rusų tolimojo nuotolio aviacijos aktyvumas, susijęs su ketinimu rengti smūgius Ukrainai, ir [kad] dėl to buvo aktyvuota lenkų ir sąjungininkų aviacija“, – sakoma DORSZ įraše.
Situacija nuolat stebima, įgyvendinamos „visos saugumo procedūros, būtinos lenkų oro erdvės saugumui užtikrinti“, nurodė DORSZ.
Vadavietė taip pat parspėjo visuomenę dėl galimo skubių skrydžių poveikio: „Lenkų ir sąjungininkų aviacija aktyvuota, o tai galėtų nulemti padidėjusį triukšmą, ypač pietrytinėse šalies dalyse.“
Vėliau antradienį paskelbtame kitame pareiškime DORSZ nurodė, kad grėsmė sumažėjo, todėl lenkų ir sąjungininkų aviacijos operacija Lenkijos oro erdvėje buvo užbaigta, lėktuvai grįžo į savo bazes ir prie standartinės operatyvinės veiklos.
Kyjivo išminuotojai nukenksmino nesprogusią rusų raketos galvutę
14:45
Kyjivo Sviatošyno rajone išminuotojai rado ir perėmė rusiškos raketos Kh-101 kovinę galvutę, kuri nesprogo per rytinį Rusijos pajėgų puolimą sostinėje, skelbia Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Tarnybos mobiliojo gelbėjimo centro grupė toliau likviduoja apšaudymo padarinius sostinės Sviatošyno rajone.
Visų pirma buvo rasta ir saugiai pašalinta rusiškos raketos Kh-101 kovinė galvutė.
Kitu adresu išminuotojai taip pat pašalino raketos fragmentus, kurie nekėlė jokios grėsmės.
Antradienį įvykdyto rytinio puolimo metu Rusijos pajėgos į Kyjivą paleido apie 20 raketų. Visus rusų taikinius numušė oro gynybos pajėgos.
Miesto administracija nurodė, kad dėl Rusijos raketų atakos Kyjive buvo sužeisti 22 žmonės. Iš jų 13 buvo paguldyti į ligoninę, įskaitant tris vaikus.
Pasak mero Vitalijaus Klyčko, vienas nukentėjusysis rastas Pečersko rajone, kur buvo pataikyta į negyvenamą pastatą.
Žiniasklaida: Vladivostoke nugriaudėjo sprogimai, šimtai žmonių – be elektros
14:06
Vladivostoke, Rusijoje, nugriaudėjo sprogimai ir dviejose elektros pastotėse kilo gaisras, ko pasekoje šimtai namų neteko elektros energijos, skelbia naujienų svetainė "Novosti Primorye“, remdamasi Tolimųjų Rytų skirstomųjų tinklų bendrove.
Teigiama, kad Vladivostoko gyventojai pranešė apie sprogimus ir gaisrus iš karto dviejose elektros pastotėse. Vietos gyventojų teigimu, dega Novožilovaja ir Tychaja Buchta pastotės. Daugelyje namų nėra elektros.
Žiniasklaida patikslino, kad šiuo metu elektros nėra daugiau nei 250 namų Tychaja Buchtoje.
Elektros energijos bendrovės duomenimis, apie 19 val. vietos (11 val. Kyjivo) laiku Borisenkos rajone esančioje Zamiska pastotėje buvo atjungti du transformatoriai. Užfiksuotas gaisras išjungtame skirstomajame įrenginyje, tačiau transformatoriai neužsidegė.
„Daliniai dirba kaip viena didelė mėsmalė“: kas šiuo metu vyksta Ukrainos fronte
14:03
Pirmoji žiemos pusė Ukrainos kare parodė pagerėjusius ukrainiečių gebėjimus naikinti Rusijos oro pajėgas. Fronte padėtis iš esmės nesikeitė pastaruosius tris mėnesius, kai Rusijos kariuomenė pradėjo Avdijivkos puolimą, o ukrainiečiai užėmė placdarmą kairiajame Dniepro krante Chersono srityje.
Ukrainos kariuomenės pulkininkas Viktoras Kevliukas estų leidiniui „Postimees“ sako, kad, jo nuomone, Ukrainos sąjungininkų retorikos pokyčiai yra svarbesni už pastarojo meto karo įvykius.
Jei anksčiau sąjungininkai reiškė, kad „mes palaikysime Ukrainą iki pergalės“, tai dabar, pasak V.Kevliuko, sąjungininkų politikai vis dažniau remiasi fraze „mes palaikome Ukrainą tiek, kiek galime“.
Jis mini JAV prezidentą Joe Bideną, kuris gruodžio 13 d. spaudos konferencijoje pareiškė, kad JAV ir toliau tieks Ukrainai reikalingą įrangą ir ginklus, „kiek tik galės“.
„Tai nėra Freudo nevalingas kalbos iškraipymas. Tai yra perspektyvos pakeitimas remiant Ukrainą šiame kare“, – įsitikinęs V.Kevliukas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis apie rusų ataką: tai tyčinis teroras
13:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į antradienį ryte įvykdytą Rusijos raketų ataką prieš didžiuosius šalies miestus, per kurią žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai.
„Vyksta gelbėjimo operacija po dar vienos Rusijos atakos prieš mūsų miestus ir žmones – tyčinio teroro prieš paprastus gyvenamuosius pastatus Kyjive, Charkive, Pavlohrade. Deja, yra sužeistųjų ir žuvusiųjų“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram rašė Ukrainos prezidentas.
„Kol kas žinome apie 22 žmones, kurie buvo sužeisti per priešo vykdomą Kyjivo apšaudymą. Charkive, preliminariais duomenimis, per teroristinį išpuolį žuvo penki žmonės ir 51 žmogus, tarp jų keturi vaikai, buvo sužeistas. Iš griuvėsių buvo išgelbėti 27 žmonės. Pavlohrade rusų teroras nusinešė vieno žmogaus gyvybę. Reiškiu užuojautą visoms žuvusiųjų šeimoms ir draugams“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Valstybės vadovas pridūrė, kad Ukrainos didvyriški gelbėtojai, tie, kurie visada pirmieji atvyksta į apšaudymo vietą, nepaisydami visų sunkumų, tęsia savo labai svarbų darbą gelbėdami žmones.
„Esu dėkingas visiems mūsų gynėjams, visų gelbėjimo tarnybų darbuotojams, visiems tiems, kurių širdys tiesiog jaučia, kad reikia rūpintis kitais, reikia padėti kitiems, kai nuo to priklauso gyvybė“, – rašė jis.
Ruošiasi blogiausiam? Aplink Sankt Peterburgą įrengiamos priešlėktuvinės gynybos sistemos
13:23
Po sėkmingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių orlaivių smūgių į taikinius Leningrado srityje Rusijos valdžios institucijos aplink Sankt Peterburgą pradėjo įrenginėti oro gynybos sistemas S-300, skelbia kanalas „Astra“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
„S-300 yra dislokuojamos aplink Sankt Peterburgą. Taigi, vaikinai, mes ruošiamės blogiausiam“, – rašoma pranešime, kurį cituoja naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.
Priešlėktuvinių raketų sistemas nufilmavo vietos gyventojas, o viena iš sistemų, bandydama apsisukti, užblokavo važiuojamąją kelio dalį.
Sausio 18 d. bepiločiai atakos orlaiviai smogė Sankt Peterburgo naftos terminalui, o sausio 21 d. – bendrovės „Novatek“ gamtinių dujų terminalui Ust Lugos uoste.
Šie smūgiai – pirmieji Leningrado srityje nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Žiniasklaidos šaltiniai nurodo, kad sprogima ir vėliau kilęs gaisras Ust Lugos terminale yra dalis specialiosios Ukrainos saugumo operacijos.
Bendrovės „Novatek“ terminalo veikla buvo sustabdyta ir nebus atnaujinta kelias savaites. Tai gali turėti įtakos ketvirtadaliui „Novatek“ pajamų iš naftos eksporto.
Partizanai atliko žvalgybą griežtai saugomame Krymo aerodrome
13:16
Ukrainiečių ir Krymo totorių partizaninis judėjimas „Atesh“ išžvalgė teritoriją aplink Džankojuje esantį aerodromą, kurio saugumą užtikrina Rusijos pajėgos.
„Mūsų agentai apėjo visą aerodromo teritoriją. Pažymėtina, kad karinis objektas yra itin akylai saugomas okupantų pajėgų“, – skelbiama „Atesh“ kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Partizanai pažymėjo, kad į aerodromą vis dažniau atvežamas personalas iš vietinės geležinkelio stoties. Taip pat užfiksuota, kad į aerodromo teritoriją įvažiuoja ypač daug sunkvežimių „Kamaz“. Į jį pristatomos ir pėstininkų kovos mašinos, skirtos pervežimams atlikti.
Partizanai pabrėžė, kad transporto priemonės patikros punkte, kuris yra nusėtas kameromis, tikrinamos mažiausiai 30 minučių ir tik tada gali įvažiuoti į teritoriją.
„Galėjome užfiksuoti tuos automobilius, kurie nebuvo patikrinti. Didelė tikimybė, kad juose sėdi labai svarbūs brigados vado ir aukštesnio lygio žmonės. Jie bando judėti civiliais automobiliais. Išstudijavome šio „vado“ darbo grafiką“, – nurodė partizanų judėjimo atstovai.
Anksčiau „Atesh“ nariai užfiksavo tankų T-62 pervežimą per Jevpatorijos geležinkelio stotį. Konkrečiai užfiksuota keliolika tankų T-62 ir tiek pat BREM-1. Partizanai pažymėjo, kad BREM-1 skirtas evakuoti įstrigusias ir apgadintas transporto priemones, atlikti remontą, padėti vairuotojams atlikti techninę priežiūrą.
NATO pasirašė 1,2 mlrd. dolerių vertės sutarčių dėl artilerijos sviedinių
12:35
NATO antradienį pasirašė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) vertės sutarčių dėl 200 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių įsigijimo, Rusijai jau beveik dvejus metus tęsiant karą Ukrainoje.
Šio Vakarų karinio aljanso narės gerokai apmažino savo atsargas siųsdamos šaudmenis su brutalia Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Pagal naujausius kontraktus, pasirašytus su prancūzų firma „Nexter“ ir vokiečių „Junghans Microtec“, sviedinių pristatymas NATO narėms prasidės 2025 metų pabaigoje, sakė pareigūnai.
„Svarbu, kad mūsų sąjungininkės vėl papildytų savo pačių atsargas mums toliau remiant Ukrainą“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
JAV vadovaujamas Aljansas pernai pristatė planą didinti gynybai skirtą gamybą ir nuo to laiko jau pasirašė bendro šaudmenų įsigijimo sutarčių už maždaug 10 mlrd. dolerių (9,2 mlrd. eurų).
Tarp jų yra praėjusį mėnesį pasirašytas kontraktas nupirkti iki 1 tūkst. Europoje gaminamų oro gynybos raketų „Patriot“.
Europos Sąjunga taip pat ėmėsi didinti gynybai skirtą gamybą, bet šis 27 valstybių blokas tikriausiai nepasieks tikslo iki kovo Ukrainai nusiųsti milijoną artilerijos sviedinių.
Papildyti atsargas ir didinti gamybą siekiama vis dažniau pasigirstant abejonėms dėl svarbios tolesnės Vašingtono paramos Ukrainai.
J.Stoltenbergas tvirtino, kad Kyjivo rėmėjai „rems Ukrainą sistemomis, ginklais ir šaudmenimis, kurių jai reikia, kad ji nugalėtų kaip suvereni, nepriklausoma šalis“.
Pasak jo, Aljansas kol kas „nemato jokios tiesioginės ar artėjančios [Rusijos] grėsmės jokiai NATO sąjungininkei“ ir stiprina savo rytinio sparno gynybą, kad įtikintų Maskvą nesiimti jokios agresijos.
Prof. M.Šešelgytė: svarbūs trys aspektai dėl Ukrainos narystės ES
12:13
Europos Sąjungos (ES) posėdžių salėse ir užkulisiuose yra svarstomi skirtingi bendrijos plėtros scenarijai. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, politologė prof. Margarita Šešelgytė tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ teigė, kad nors ES yra išsikėlusi ambiciją plėtrą įvykdyti iki 2030 metų, vis dėlto įprasta praktika diktuoja ilgesnius nusistovėjusius derybinius terminus.
Šiuo metu tarp potencialių ES narių įvardijamos 9 valstybės: Vakarų Balkanų šalys ir 3 asocijuotosios narės – Sakartvelas, Ukraina ir Moldova. Visos prisijungimo kombinacijos, M.Šešelgytės manymu, yra įmanomos.
„Scenarijų gali būti įvairių. Tai gali ir Vakarų Balkanų šalys atskirai. Gali būti tiktai trys asocijuotosios valstybės visos kartu, tai yra Ukraina, Moldova, Sakartvelas. Gali būti mišinys, o gali būti, kas labai tikėtina, kad šalys prisijungs etapais“, – teigia M.Šešelgytė.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas liko be interneto? Ukrainos žvalgyba: pagrindinis Maskvos interneto tiekėjas staiga „sugedo“
11:08
Maskvoje staiga sutriko bendrovės „Acado-Telecom“, kuri yra pagrindinė sostinės interneto srauto Rusijos valstybinėms įstaigoms teikėja, tiekimas, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad šią bėdą Maskvai sukėlė sėkmingi nežinomų kibernetinių savanorių veiksmai.
„Acado-Telecom“ teikė internetą tiesiogiai prezidento Vladimiro Putino administracijai ir Rusijos saugumo tarnybai, teigia Ukrainos žvalgyba.
„Ši bendrovė teikia paslaugas daugeliui teroristinės Rusijos valstybinių struktūrų, įskaitant V.Putino administraciją, FSB, FSO, vietos valdžios institucijas Maskvoje ir kituose regionuose, „Sberbank“ ir kitus objektus“, – pažymėjo žvalgybos atstovai.
Pasak agentūros, Maskva pradėjo skųstis dėl paslaugų teikėjo paslaugų sutrikimų sausio 21 ir 22 d.
Šiuo metu dėl interneto problemų agresoriaus vyriausybinių agentūrų veikla tapo daug sudėtingesnė arba neįmanoma.
„Tikrasis Rusijai padarytos žalos vaizdas aiškėja“, – pridūrė Ukrainos karinė žvalgyba.
Ukrainos karininkas: į Avdijivką įžengę rusai buvo nužudyti arba pabėgo
10:58
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotoje apžvalgoje pažymėjo, kad diena fronte buvo itin intensyvi.
„Po vakarykščio Rusijos pajėgų suaktyvėjimo ir spaudimo, ypač Avdijivkoje, ukrainiečiai, permetę pastiprinimus, dar įnirtingiau gynėsi, o vietomis gana stipriai kontratakavo.
Per kelias artimiausias dienas agresorius bandys išvystyti pasisekimą Avdijivkoje ir, jeigu jiems pasiseks, padėtis čia gali tapti dar sudėtingesnė. Visgi reikia tikėtis, kad ukrainiečiai sugebės atsispirti ir galbūt net išmušti rusus iš šiomis dienomis užimtų miesto dalių“, – rašė jis.
Nemažėja agresoriaus ryžtas ir Bachmuto rajone, pulti Časiv Jaro link, bet čia didesnių laimėjimų pasiekti neturėtų, pažymėjo ekspertas.
E.Papečkys pabrėžė, kad esama padėtis nėra netikėta ar kažkoks pralaimėjimas, „tiesiog rusai išnaudoja dabar turimą taktinį pranašumą ir iniciatyvą, bet prasiveržti giliau ir suskaldyti dalimis ukrainiečių gynybą neturi jėgų. Vyksta abipusis sekinimas mūšiuose“.
Tuo tarpu Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas nurodė, kad padėtis aplink miestą išlieka sudėtinga, bet ją kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Padėtis nesikeičia, pastarosiomis dienomis priešas Avdijivkos sektoriuje buvo labai aktyvus. Iš tiesų tai kėlė šiek tiek nerimo. Priešas spaudžia visą gynybinę liniją aplink miestą. Rusai apšaudo aplink miestą esančias pozicijas ir bendruomenę viskuo, ką turi. Tai sudėtinga, bet kontroliuojama.“
Pasak jo, rusai telkia daug pajėgų Carskos Ochotos kryptimi.
„Ten nieko neliko – vietoj miško ištisinė lyguma. Pastarosiomis dienomis daug rašoma apie gatves. Taip, buvo sabotažo ir žvalgybos grupių, bet viskas kontroliuojama. Tokio dalyko nėra ir nebuvo, kad Avdijivkoje vaikščiotų priešas. Esu įsitikinęs, kad to nebus“, – pareiškė V.Barabašas.
Televizijos kanalui „Espresso“ Avdijivkos karinės administracijos vadovas sakė, kad sudėtinga padėtis išlieka iš Stepovėje: rusai žengia į priekį, o Ukrainos gynėjai laikosi savo pozicijų ir juos atremia.
„Vyksta perėmimai, vos tik priešas išgirsta, kad „Bradley" veikia, pradeda panikuoti. Neoficialus „Bradley“ pavadinimas „tankų žudikas“ jau patvirtintas mūsų kryptimi“, – kalbėjo jis.
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad per praėjusią parą ginkluotosios pajėgos atrėmė 10 išpuolių Stepovės ir Avdijivkos rajonuose ir dar 7 išpuolius netoli Pervomaiskės ir Nevelsko Donecko srityje.
Analitikų vertinimu, Avdijivkos rajone priešas praranda 10 kartų daugiau technikos nei Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Taigi rusai prarado 531 karinės technikos vienetą, o gynybos pajėgos – tik 43 vienetus.
Pirmadienį Karo tyrimų instituto ekspertai nurodė, kad Rusijos pajėgos prasiveržė į Avdijivką ir pažengė miesto gatvėmis. 59-osios brigados karininkas Serhijus Cehotskis pabrėžė, kad šie gandai nėra teisingi – į miestą įžengę rusai buvo arba nužudyti, arba pabėgo, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
10:30
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 960 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 377,8 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 22 tankai, 59 šarvuotosios kovos mašinos, 51 artilerijos sistema, 65 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai, 12 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino vieną rusų sparnuotąją raketą.
Išpuolis prieš Ukrainą: V.Zalužnas nurodė, kiek numušta raketų
10:25
Ukrainos karinės oro pajėgos, bendradarbiaudamos su oro gynybos pajėgomis, sunaikino 21 Rusijos raketą, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos surengė kombinuotą raketinę ataką prieš Ukrainą, naudodamos sparnuotąsias, balistines ir priešlėktuvines valdomas raketas.
„Iš viso buvo užfiksuotas 41 priešo oro atakos taikinys“, – pažymėjo kariuomenės vadas.
Teigiama, kad rusai daugiausia naudojo balistine trajektorija atakuojančių tipų raketas. Iš Belgorodo srities Charkivo srities kryptimi paleistos 4 priešlėktuvinės valdomos raketos S-300/S-400; 15 sparnuotųjų raketų Kh-101/Kh-555/Kh-55 iš šešių strateginių bombonešių Tu-95MS (paleidimo vieta – Engelsas, Rusija); 8 raketos Kh-22 iš bombonešių Tu-22M3 iš Briansko ir Orelio sričių – Charkivo ir Sumų kryptimi; 12 balistinių raketų „Iskander-M“ (paleidimo rajonas – Belgorodo ir Voronežo sritys); 2 valdomosios raketos Kh-59 iš dviejų lėktuvų Su-34 (paleidimo zona – Belgorodo sritis, Rusija).
Pasak V.Zalužno, Ukrainos gynėjai numušė 15 sparnuotųjų raketų Kh-101/Kh-555/Kh-55; 5 balistines raketas „Iskander-M“; vieną valdomą raketą Kh-59.
„Svarbu pažymėti, kad ne visos balistine trajektorija atakavusios priešo raketos pasiekė taikinius“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Ukrainoje likviduotas Rusijos išminuotojų bataliono vadas
09:49
Ukrainoje pašalinti dar penki svarbūs Rusijos kariškiai. Tarp Ukrainos kariuomenės taikinių buvo ir Rusijos kariuomenės išminuotojų bataliono vadas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas, slapyvardžiu „Štirlicas“.
Pasak jo, savo lemtį pasitiko Rusijos pajėgų pulkininkas leitenantas Mykola Manšinas, majoras Gurinas Maksimas, išminuotųjų bataliono vadas majoras Dragunovskis, vyresnysis leitenantas Dykanevas Vitalijus, leitenantas Stepinas Andrijus.
Per rusų raketų atakas Kyjive ir Charkive žuvo mažiausiai 5 žmonės
09:44
Rusijai antradienio rytą prieš Ukrainos sostinę Kyjivą ir Charkivo miestą surengus kompleksinę raketų ataką, žuvo mažiausiai penki ir buvo sužeista dar mažiausiai 40 žmonių, apgriauta gyvenamųjų pastatų, pranešė gelbėjimo tarnybos.
Kyjive per raketinį smūgį kilo keletas gaisrų gyvenamuosiuose rajonuose. Vienas žmogus žuvo, esama nukentėjusiųjų. Padaryta žalos dviem daugiaaukščiams, privačiam namui, automobiliams.
Kyjivo regione sužeisti trys žmonės. Nukentėjo namų ir automobilių.
Dnipropetrovsko srityje Pavlohrade žuvo vienas asmuo, dar vienas buvo sužeistas.
Charkive rusai apšaudė du namus, žuvo trys žmonės, dar apie 30 buvo sužeisti.
Pastaruoju metu rengdama atakas prieš Ukrainą Rusija bando ieškoti ukrainiečių gynybos spragų, leidžia daug raketų ir dronų, kad oro gynybos sistemos nebesusidorotų su darbu ir kad išsektų ukrainiečių ginklų atsargos.
Nuo gruodžio 29-osios iki sausio 2-osios rusai paleido daugiau kaip 500 dronų ir raketų, nurodo pareigūnai Kyjive.
09:42
Karo šešėlyje – GPS trikdžiai virš Lietuvos: ekspertai paaiškina rusų pėdsaką ir riziką skrydžiams
09:31
Baltijos jūros regione fiksuojami GPS (angl. Global Positioning System) trikdžiai šį mėnesį vėl pakurstė įtarimus dėl agresyvią politiką vykdančios Rusijos pėdsako. 15min aiškinosi, kokią riziką kelia GPS signalo nebuvimas ir kaip situacija gali klostytis toliau.
Praėjusią savaitę pirmiausia paskelbta apie pastebėtus rimtus trikdžius GPS Šiaurės Lenkijoje ir netoli Lietuvos. 15min sužinojo, kad apie sutrikimus pranešė ir virš Lietuvos skridę lėktuvai.
Dalis ekspertų suskubo pastebėti, kad trikdžiai sutampa su Rusijos trikdymo sistemų, esančių Kaliningrado srityje, veikimo spinduliu, todėl imta spekuliuoti apie Rusijos elektroninių ginklų išbandymą Suvalkų koridoriuje.
Pastaraisiais metais panašūs trikdžiai fiksuoti ir įvairiose Lietuvos vietovėse, pradedant Marijampolės regionu ir baigiant šiaurės Lietuva. Apie problemas dažniausiai praneša lėktuvų pilotai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kyjivo meras skelbia evakuaciją: po rusų apšaudymo viename bute rasta nesprogusi raketos galvutė
09:00
Gelbėtojai evakuoja žmones iš gyvenamojo namo Kyjivo Sviatošyno rajone, nes po Rusijos pajėgų apšaudymo bute rasta nesprogusios raketos kovinė galvutė, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė sostinės meras Vitalijus Klyčko.
„Kyjivo Sviatošyno rajone esančiame gyvenamajame name viename iš butų rasta nesprogusios raketos kovinė galvutė. Iš pastato evakuojami žmonės“.
Po apšaudymo Charkive – žmonės įkalinti po griuvėsiais
08:45 Atnaujinta 09:06
Per praėjusią naktį ir antradienį ryte įvykdytas Rusijos pajėgų atakas nukentėjo gyvenamieji namai ir kita infrastruktūra. Žinoma, kad buvo sužeista moteris, o vaikai patyrė sužalojimų dėl skeveldrų, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Charkvo srities Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.
„...Kitame rajone rusai sunaikino sanatorinę mokyklą sergantiems vaikams. Viena iš raketų pataikė į dujotiekį. Visos tarnybos dirba vietoje. Priešas taip pat apšaudė sveikatingumo stovyklą Balaklijoje. Pirmiausia jie apšaudė dviem raketomis S-300“, – sakė jis.
Charkive taip pat buvo sugriautas įėjimas į gyvenamąjį namą, o žmonės įstrigo po griuvėsiais, pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
Jis nurodė, kad buvo isiškai sugriautas daugiabučio namo įėjimas.
Informaciją patvirtino ir Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, nurodydamas, kad rusai pataikė į daugiabutį Charkivo Kyjivo rajone.
„Įėjimai yra sugriauti. Po griuvėsiais yra žmonių. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir kitos gelbėjimo tarnybos“, – sakė jis.
Vėliau O.Synjehubovas patikslino, kad per rusų išpuolį prieš regioninį centrą žuvo dvi 40 ir 56 metų amžiaus moterys. 28 žmonės buvo sužeisti.
"Okupantai smogė išimtinai civilinei infrastruktūrai: buvo sugriauti gyvenamieji namai, sunaikinti civiliniai automobiliai. Dar vienas teroro aktas!" - pabrėžė jis.
Antradienį visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Kariuomenė pranešė, kad iš strateginių bombonešių Tu-95MS iš Kaspijos jūros paleistos sparnuotosios raketos.
Europos diplomatijos vadovas: D.Trumpo planui dėl Ukrainos reiktų stebuklo
08:35
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį paragino Donaldą Trumpą pasidalyti savo „stebuklinga formule“ taikai Ukrainoje po to, kai buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė galįs užbaigti karą per 24 valandas.
„Maniau, kad stebuklai vyksta tik Lurde, – sakė J.Borrellis, turėdamas omenyje katalikų piligrimystės vietą Prancūzijoje. – Mums nepavyko sugalvoti stebuklingos formulės, kaip išspręsti problemą per 24 valandas, bet, kaip supratau, [ukrainiečių] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis pakvietė prezidentą Trumpą vykti į Kyjivą ir greitai rasti sprendimą.“
J.Borrellis pridūrė: „Žmonės, kurie labiausiai nori taikos, kurie labiausiai nori, kad karas baigtųsi, žinoma, yra ukrainiečiai, ir esu tikras, kad jie labai apsidžiaugtų, jei prezidentas Trumpas jiems pateiktų stebuklingą formulę, kaip užbaigti karą per 24 valandas.“
D.Trumpas – neabejotinas respublikonų favoritas, siekiantis tapti partijos kandidatu lapkritį įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – ne kartą gyrėsi, kad jei grįžtų į valdžią, per vieną dieną galėtų užbaigti Rusijos karą.
Buvusi realybės šou žvaigždė aiškiai nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai, kurios reikalauja JAV prezidentas Joe Bidenas, ir sako, kad tai pinigų švaistymas ir kad Rusija greičiausiai laimės.
V.Zelenskis yra pripažinęs, kad jei D.Trumpas vėliau šiais metais rinkimuose įveiktų J.Bideną, jis greičiausiai vykdytų „kitokią politiką“ karo atžvilgiu.
Rusija atakavo Ukrainą raketomis
08:30
Rusija anksti antradienį atakavo Ukrainą raketomis, pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
Kyjive veikė oro gynybos sistemos, miesto Sviatošyno rajone dėl raketų smūgio užsidegė keli stovėję automobiliai, informavo sostinės karinė administracija.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko platformoje „Telegram“ pranešė, kad buvo padaryta žalos gyvenamiesiems pastatams keliuose rajonuose, nukentėjo žmonių.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė apie sprogimus šiame šalies šiaurės rytuose esančiame mieste.
Charkive, kur apgriautas gyvenamasis namas, „preliminariais duomenimis, [kelis] vaikus sužeidė šrapnelis [...], taip pat sužeista viena moteris“, sakė Charkivo regiono tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.
Taip pat skelbta apie raketas, skriejančias Pavlohrado, Dnipro link.
Nurodoma, kad raketos buvo leidžiamos iš strateginių bombonešių Tu-95MS ir Tu-22M3.
Analitikai įvardijo, ką Rusija melavo JT Saugumo Tarybos posėdyje
06:45
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai išanalizavo melagingus Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sausio 22 d. Jų teigimu, Rusija ir toliau naudojasi savo padėtimi JT Saugumo Taryboje, kad skatintų kelias ilgalaikes Rusijos informacines operacijas.
Rusijos sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje jis kaltino Vakarus dėl derybų nebuvimo, teigdamas, kad Rusija visada buvo „pasirengusi deryboms“.
Tačiau S.Lavrovas patikslino, kad Rusiją domina tik tokios derybos, kurios leistų nušalinti nuo valdžios dabartinę Ukrainos vyriausybę, taip patvirtindamas, kad Rusija vis dar oficialiai siekia pakeisti režimą Ukrainoje.
Jis ir toliau neigė Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą, melagingai teigdamas, kad Ukrainos žmonės nesuinteresuoti karu prieš Rusiją ir kad Vakarai verčia Ukrainą tęsti šį karą.
Be to, S.Lavrovas sakė, kad „jei Ukraina nustos kariauti, bus išgelbėta šimtai tūkstančių“ ukrainiečių gyvybių.
Jis neigė teiginius, kad Rusija ateityje gali užpulti NATO, ignoruodamas pastaruoju metu susirūpinimą keliančius oficialius Kremliaus pareiškimus.
Ataskaitoje pažymima, kad Kremliaus atstovas melagingai teigė, jog Vakarai propaguoja idėją, kad Rusija ateityje užpuls Baltijos šalis, Lenkiją ir Suomiją tam, kad „pareikalautų pinigų“ iš Vakarų valstybių pagalbai Ukrainai.
S.Lavrovas taip pat stengėsi sumenkinti įvairius karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos okupacinės pajėgos ir okupacinė administracija, teigdamas, kad ukrainiečiai ir rusai okupuotame Kryme ir kitose Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose „gyvena taikoje ir santarvėje“.
ISW ekspertai padarė išvadą, kad Rusijos prašymas sausio 22 d. surengti JT Saugumo Tarybos posėdį, kuriame būtų svarstomas ginklų tiekimas Ukrainai, ir tai, kad S.Lavrovas šį posėdį panaudojo įvairioms Kremliaus informacinėms kampanijoms propaguoti, greičiausiai yra bandymas įteisinti šiuos Kremliaus naratyvus, reklamuoti juos pasaulinėje arenoje ir įtikinti tarptautinius partnerius nutraukti ginklų siuntimą Ukrainai.
Rusijos okupantai naktį apšaudė Charkivą
06:26
Antradienio naktį Rusija puolė Charkivą, pranešė vietos valdžia.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pateikė preliminarią informaciją apie smūgio pasekmes. Pasak jo, okupantai smogė gyvenamųjų ir civilinių pastatų rajonui. Dabar žinoma apie vieną apgadintą namą, informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama. Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos, apžiūrima apšaudymų teritorija.
Prieš tai I.Terechovas savo „Telegram“ kanale parašė, kad mieste nugriaudėjo serija sprogimų. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas paragino nepalikti slėptuvių, nes okupantai puola miestą.
