Ukrainiečių meras: rusų pajėgos buvo įžengusios į Avdijivką, bet buvo nustumtos atgal

Trečiadienį vakare Rusijos kariuomenė užpuolė Odesos regioną, naudodama bepiločius lėktuvus. Jau žinoma apie padarinius ir aukas.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, Odesos regione tęsiama oro gynyba. Priešas puola atakos dronais, pažymi kariškiai. Odesos gyvenamuosiuose rajonuose užfiksuotas gaisras.

„Būkite slėptuvėse, nelaukite priešlėktuvinės gynybos pajėgų darbo, nepamirškite savo saugumo!“ – pridūrė Pietų gynybos pajėgos.

Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas sakė, kad buvo užfiksuota žala civilinei gyvenamajai infrastruktūrai.

„Buvo užfiksuoti gaisrai. Dabar žinoma apie vieną auką. Odesos gyventojas patyrė nudegimų. Gydytojai teikia visą reikiamą pagalbą“, – sakė pareigūnas.

Vėliau O.Kiperas pridūrė, kad žinoma apie dar vieną nukentėjusįjį Odesoje. Vyras buvo paguldytas į ligoninę su daugybinėmis pjautinėmis žaizdomis. Pasak pareigūno, pavojaus gyvybei nėra.

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė naujam įstatymo projektui, pagal kurį bus konfiskuojami pinigai, nuosavybė ir vertingi daiktai tų asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą.

Kremliaus invaziją lydi ir plataus masto represijų kampanija. 2022 metais, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, rusų įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktą, kuriuo uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu arba „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu.

Kremlius, jo kariams kovojant Ukrainoje, griežtai slopina nepritarimą ir nubaudė tūkstančius rusų už tai, kad jie pasisakė prieš karą.

Naujausia priemone, kuriai per pirmąjį svarstymą 395 balsais prieš tris pritarė žemieji – Valstybės Dūmos – rūmai, šios priemonės dar labiau griežtinamos ir gali turėti įtakos iš šalies pabėgusiems rusams.

KIRILL KUDRYAVTSEV / AFP

Už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą jau buvo numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.

Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas trečiadienį įstatymų leidėjams sakė, kad šios bausmės nepakanka kariuomenės kritikams atgrasyti.

„Jie gyvena patogiai, nuomoja nekilnojamąjį turtą, toliau gauna honorarus Rusijos piliečių sąskaita. Šiomis lėšomis jie remia nacių režimą“, – sakė V.Volodinas.

„Priimtas sprendimas turėtų sustabdyti tuos, kurie daro nusikaltimus mūsų šalies saugumui, kurie mano, kad galima įžeidinėti mūsų piliečius, karius ir pareigūnus, ir kurie remia nacius“, – sakė jis.

Rusija daugelį metų stengiasi provakarietišką Ukrainos vyriausybę, vadovaujamą prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris yra žydas, vaizduoti kaip neonacių šalininkus. Vieni iš Kremliaus pateisinimų 2022-ųjų vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą ir „apsaugoti rusakalbių teises“.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

Pagal Rusijoje galiojančius įstatymus informacija apie karą Ukrainoje ne iš oficialaus vyriausybinio šaltinio gali būti laikoma melaginga, o už jos platinimą gresia baudžiamasis persekiojimas.

Rusijos griežtosios linijos pareigūnai kelis mėnesius ragino sugriežtinti įstatymą, o kritikuojančiuosius Kremliaus tęsiamą puolimą smerkė kaip išdavikus.

„Mes rodome gerą valią, kad tai darome tik po dvejų metų“, – sakė Kremliui palankios Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) deputatas Andrejus Lugovojus.

Ukrainos rytuose esančiame Hirnyko mieste trečiadienį per Rusijos raketos smūgį žuvo du žmonės, o aštuoni buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.

„Mažiausiai du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per raketos ataką Hirnyke. (...) Rusai miestą atakavo šiandien apie 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku), pataikydami į gyvenamąjį rajoną“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. 

Atakos padariniai Hirnyko mieste

+1

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle X dėkojo Vokietijos kancleriui už asmenines pastangas ir didinamą Vokietijos karinę pagalbą.

„Kalbėjausi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir padėkojau už jo asmenines pastangas užtikrinti ilgalaikę Vokietijos paramą Ukrainai, padidinti metinę karinę pagalbą iki 8 mlrd. eurų ir sutelkti kitus ES partnerius mūsų šalies gynybai stiprinti“, – rašė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, jie aptarė praktinę Ukrainos stojimo į ES derybų pradžią. „Esu dėkingas Vokietijai už jos svarbų vaidmenį šiame procese ir tikiuosi tolesnės paramos“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.

„Informavau federalinį kanclerį apie dabartinę padėtį fronto linijose ir prioritetinius Ukrainos gynėjų poreikius. Daugiausia dėmesio skyrėme bendradarbiavimo gynybos srityje plėtrai, įskaitant Ukrainos pajėgumų stiprinimą oro gynybos, artilerijos ir šarvuotosios technikos srityse. Ypatingą dėmesį skyrėme dvišalio susitarimo dėl Vokietijos saugumo įsipareigojimų Ukrainai rengimui“, – sakė V.Zelenskis.

Jis tekste neužsiminė apie trečiadienį įvykusią Rusijos lėktuvo aviakatastrofą. Ukrainos politikai ir institucijos prašė susilaikyti piliečius nuo interpretacijų ir iki šiol detaliau neaptarė įvykio.

Telegram/Rusijos lėktuvo katastrofa Belgorodo srityje

Ukrainos karinė žvalgyba trečiadienį pareiškė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas skraidinta Belgorodo regione nukritusiame Rusijos lėktuve Il-76.

Agentūra pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ patvirtino, kad trečiadienį turėjo būti surengtas Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais, „kuris neįvyko“.

„Savo ruožtu Ukraina įvykdė visus su mainais susijusius susitarimus. Į nelaisvę patekę Rusijos kariai buvo laiku atgabenti į sutartą apsikeitimo vietą, kur jie buvo saugūs“, – teigiama pranešime. 

„Mūsų gynėjų saugumą pagal susitarimus turėjo užtikrinti Rusijos pusė“, – nurodė agentūra, pridūrusi, kad Ukrainos pusė „nebuvo informuota apie būtinybę per tam tikrą laiką užtikrinti oro erdvės saugumą“ Belgorodo rajone, nors taip buvo daryta anksčiau.

Stopkadras/Koliažas/Belgorodo srityje sudužo rusų karinis lėktuvas

Be to, pasak žvalgybos, Ukraina nežinojo, kiek transporto priemonių, kokiais maršrutais ir kaip bus pristatyti belaisviai.

„Tai gali reikšti sąmoningus Rusijos veiksmus, kuriais siekiama sukelti pavojų belaisvių gyvybei ir saugumui“, – teigiama pranešime.

Rusijos gynybos ministerija anksčiau trečiadienį apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, su 65 ukrainiečių kariais, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Rusų ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli Ukrainos sienos, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Ji tvirtino, kad į orlaivį pataikė priešlėktuvinės raketos.

Naujienų agentūros AFP, AP negali patvirtinti, kas buvo lėktuve.

Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas, kuris yra tarp pareigūnų, atsakingų už apsikeitimą belaisviais, sakė, kad jo biuras atlieka tyrimą.

Daugiau naujienų apie Rusijos lėktuvo katastrofą SKAITYKITE ČIA.

Vadimas Filaškinas/ „Telegram“/Avdijivka

Rusijos pajėgos pirmą kartą įžengė į karo nuniokotą Avdijivkos miestą, bet buvo nustumtos atgal, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo meras, jau kelis mėnesius trunkant įnirtingoms kovoms dėl šio pramoninio centro Rytų Ukrainoje.

Maskva nuo praėjusių metų spalio mėnesio bando užimti Avdijivką – pramoninį miestą rytinėje Donecko srityje, tapusį vienu iš karščiausių fronto linijos taškų.

„Rusijos diversinės ir žvalgybinės grupės įžengė į pietinę Avdijivkos miesto dalį, bet buvo išstumtos“, – sakė Avdijivkos meras Vitalijus Barabašas, nepatikslindamas, kiek laiko Maskvos pajėgos buvo mieste.

Jo komentarai pasirodė tuo metu, kai vietos pareigūnai pranešė, kad per Rusijos raketos smūgį į Hirnyko miestą, esantį už 30 km į vakarus nuo Avdijivkos, žuvo mažiausiai du žmonės ir aštuoni buvo sužeisti.

„Mažiausiai du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti per raketos ataką Hirnyke. (...) Rusai miestą atakavo šiandien apie 16 val. (vietos ir Lietuvos laiku), pataikydami į gyvenamąjį rajoną“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. 

Šiuo metu palei besitęsiančią fronto liniją esantys miestai ir kaimai kasdien atakuojami artilerijos ir raketų ugnimi.

Avdijivkos meras pridūrė, kad padėtis mieste sudėtinga, bet kontroliuojama.

Nepriklausomi karo analitikai teigė, kad Rusijos pajėgos Avdijivkos apylinkėse palaipsniui pasiekia naujų laimėjimų, tačiau tai kainuoja labai daug.

Pasak A.Barabašo, mieste liko šiek tiek mažiau nei 1 tūkst. civilių gyventojų, tarp kurių – nė vieno nepilnamečio.

Per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją rytiniame Donecko regione vyksta vieni iš didžiausių mūšių.

Avdijivka yra Donecko srityje, kurią nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai. Donecko sritis yra viena iš keturių Ukrainos teritorijų, kurias Maskva 2022-ųjų rugsėjį paskelbė aneksavusi.

Stopkadras/Rusijos lėktuvo katastrofa Belgorodo srityje

Ukrainos pajėgų Generalinis štabas paskelbė pareiškimą, kuriame, tiesiogiai neminėdamas Il-76 katastrofos Belgorodo srityje, pažadėjo „ir toliau imtis priemonių naikinti“ karinius transporto orlaivius, taip pat ir Belgorodo-Charkivo kryptimi. Ukrainos žiniasklaida tai interpretavo kaip patvirtinimą, kad lėktuvą Il-76 iš tiesų numušė Ukrainos kariškiai.

„Siekdamos sumažinti raketų grėsmę, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ne tik kontroliuoja oro erdvę, bet ir išsamiai stebi raketų paleidimo taškus ir jų pristatymo logistiką, ypač naudojant karinės transporto aviacijos priemones. Užfiksuotas apšaudymo intensyvumas tiesiogiai susijęs su padidėjusiu karinių transporto orlaivių, kurie pastaruoju metu nukreipti į Belgorodo aerodromą, skaičiumi“, – sakoma pareiškime.

Trečiadienio rytą Belgorodo srityje buvo numuštas karinis transporto lėktuvas Il-76, anksčiau pranešė Rusijos gynybos ministerija. Pagal ministerijos versiją, lėktuvas gabeno 65 ukrainiečių belaisvius mainams. Ukrainos pareigūnai informacijos apie kalinius kol kas nepatvirtino.

Plačiau apie sudužusį Rusijos karo lėktuvą SKAITYKITE ČIA.

„Scanpix“ / DPA nuotr./Olafas Scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino Europos valstybes padidinti paramą ginklais Ukrainai, tvyrant rizikai, kad didžiausios paramos teikėjos – Jungtinių Valstijų – pagalba gali nutrūkti.

„Europa turi labiau padėti Ukrainai ginti savo šalį“, – interviu savaitraščiui „Die Zeit“ sakė O.Scholzas.

„Įnašai, kuriuos Europos šalys iki šiol numatė 2024 metams, nėra pakankamai dideli“, – pridūrė jis, ragindamas aptarti, kaip kiekviena šalis galėtų „gerokai išplėsti paramą“ Kyjivui.

Kancleris taip pat sakė, kad jį „gana erzina“ tai, kad Vokietija nuolat kritikuojama, jog daro per mažai, nors ji „daro daugiau nei visos kitos ES šalys, daug daugiau“.

Ukraina prašo daugiau šaudmenų ir ginkluotės kovai su 2022 metų vasarį įsiveržusiais Rusijos kariais. Tarp Kyjivo prašomų ginklų yra ir sparnuotosios raketos „Taurus“, kurių Vokietija kol kas atsisako suteikti.

Vokietijos indėlis sudaro daugiau nei pusę žinomų Europos ginklų tiekimo Ukrainai apimčių, bet O.Scholzas pabrėžė, kad būtų „pasipūtimas manyti, jog mes galime tai padaryti vieni ilguoju laikotarpiu“.

„Nebūtų gera žinia, jeigu Vokietija, jei JAV nustotų remti [Ukrainą], galiausiai taptų didžiausia Ukrainos rėmėja“, – sakė jis ir pridūrė, kad „mes, kaip kartą sakė (buvęs kancleris) Helmutas Schmidtas, esame tik vidutinio dydžio galia“.

Prezidentas Joe Bidenas paramą Ukrainai paskelbė vienu savo administracijos prioritetų, o JAV ginklai ir finansinė parama labai svarbūs provakarietiškai šaliai kovojant su daug didesnėmis puolančiomis Rusijos pajėgomis.

Tačiau respublikonai ėmėsi iniciatyvos stabdyti šias pastangas, atsisakydami patvirtinti naują pagalbos paketą, jei demokratai nesutiks su naujomis griežtesnėmis kovos su nelegalia migracija priemonėmis.

JAV šiais rinkimų metais, kai J.Bidenas vėl gali susirungti dėl šalies vadovo posto su Donaldu Trumpu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad respublikonui grįžus į Baltuosius rūmus, tikėtina, būtų vykdoma „kitokia politika“ karo atžvilgiu.

„Zuma press“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį sakė, kad per pokalbį telefonu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu dar kartą patvirtino savo paramą Švedijos narystei Aljanse.

„Dar kartą patvirtinau, kad Vengrijos vyriausybė remia Švedijos narystę NATO. Taip pat pabrėžiau, kad ir toliau raginsime Vengrijos nacionalinę asamblėją balsuoti už Švedijos narystę ir užbaigti ratifikavimą pasitaikius pirmai galimybei“, – rašė V.Orbanas socialiniame tinkle „X“.

Turkijos parlamentas antradienį pritarė Švedijos narystei NATO, po daugiau nei metų delsimo, kuris apkartino Ankaros ryšius su Vakarų sąjungininkais. Turkijos lyderis artimiausiomis dienomis turėtų pasirašyti Švedijos ratifikacinį dokumentą.

Švedijai dar reikia Vengrijos pritarimo, tačiau Vakarams praėjusių metų liepą sutarus su Turkija dėl Švedijos prisijungimo, Vengrija pareiškė, kad ratifikuos paraišką ir tai tėra tik techninis klausimas.