Svarbiausios naujienos
- Rusija atskleidė savo branduolinės ginkluotės planus.
- Po laivo paskandinimo – naujas Ukrainos jūrų laivyno perspėjimas rusams.
- Ukraina nelieka viena: ES lyderiai pasiekė susitarimą dėl milijardinės ilgalaikės paramos.
- „Ieškokite moters“: kaip ES pavyko palenkti V.Orbaną dėl 50 mlrd. eurų Ukrainai.
- Ukrainos žvalgybos kariai Kryme sėkmingai smogė raketas gabenančiam rusų laivui.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zalužnas įvardijo tris pagrindinius 2024 m. karo su Rusija tikslus
19:49
Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas savo straipsnyje CNN televizijai nurodė tris pagrindinius tikslus, į kuriuos turėtų būti sutelktos pastangos kovojant su Rusijos agresija.
„Taigi, 2024 m. pagrindines pastangas turime sutelkti į tris sritis:
Mūsų ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo aukštųjų technologijų įranga sistemos sukūrimui. Naujos mokymo ir kovinių operacijų vykdymo filosofijos, kurioje atsižvelgiama į priemonių ir jų naudojimo metodų ribotumą, įdiegimas. Ir kuo greičiau įsisavinti naujus kovinius pajėgumus“, – rašė V.Zalužnas.
Rusija ignoruoja Ukrainos raginimą grąžinti karo belaisvių, kurie žuvo per Il-76 katastrofą, kūnus
00:12
Rusijai pareiškus, kad per neseniai įvykusią lėktuvo Il-76 katastrofą žuvo ukrainiečių karo belaisviai, Ukraina paragino grąžinti tariamai žuvusius karo belaisvius namo, vasario 1 d. sakė karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Tačiau Rusijos vyriausybė į Ukrainos prašymą neatsakė, pridūrė jis.
„Ukraina kreipėsi ir toliau kreipiasi dėl kūnų perdavimo“, – sakė A.Jusovas.
„Kol kas Rusijos pusė su tuo nesutinka. Todėl mūsų valstybės reikalavimas atlikti nešališką tarptautinį tyrimą išlieka aktualus... Rusija iki šiol nepatvirtino proceso dėl tarptautinio atviro tyrimo.“
Rusija teigė, kad sausio 24 d. Rusijos Belgorodo srityje sudužusį Rusijos karinį lėktuvą sunaikino Ukrainos pajėgos ir kad jame buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.
Ukraina suabejojo Rusijos pasakojimu ir pareikalavo atlikti tarptautinį tyrimą, tačiau Maskva atsisakė tai padaryti.
Putinas svajojo apie „demilitarizuotą zoną“ tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos: sureagavo JAV
23:45
Vladimiras Putinas pareiškė, kad verta sukurti „demilitarizuotą zoną“ tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos, kad Rusijos teritorija būtų pašalinta „iš Ukrainos apšaudymo zonos“. JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris šį pareiškimą pakomentavo per brifingą .
Pasak Amerikos valstybės departamento atstovo, jam „sunku suprasti“, kaip galima įgyvendinti buferinę zoną tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos tuo metu, kai Rusijos okupacinės pajėgos yra Ukrainos teritorijoje.
„Šiek tiek sunku turėti demilitarizuotą zoną, kai Rusijos pajėgos ir toliau veikia Ukrainos sienos pusėje, o V.Putinas aiškiai parodė, kad neketina keisti savo tikslų užgrobti ir pajungti Ukrainą“, – sakė M.Milleris.
Jis pažymėjo, kad jei Maskva iš tiesų suinteresuota sukurti „demilitarizuotą zoną“, tuomet geriausia, nuo ko Kremlius gali pradėti, yra „demilitarizuoti Ukrainos teritorijas, kuriose yra Rusijos karių“.
Kinija reikalauja, kad Ukraina išbrauktų jos įmones iš „karo rėmėjų“ juodojo sąrašo
23:39
Kinija pareikalavo, kad Ukraina nedelsdama išbrauktų Kinijos įmones iš „tarptautinių karo rėmėjų“ įmonių sąrašo.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai agentūrai „Reuters“ sakė, kad priešingu atveju tai turės nenurodytą „neigiamą poveikį“.
Ukraina į sąrašą įtraukė 48 pasaulio įmones, tarp jų 14 Kinijos, kurios netiesiogiai padeda ar prisideda prie Rusijos karo veiksmų.
Juodajame sąraše, kuris neturi teisinių pasekmių, atkreiptas dėmesys į tai, ką jis apibūdina kaip platų Kinijos ir Rusijos bendrovių bendradarbiavimą tokiuose sektoriuose kaip nafta ir dujos.
Į šį sąrašą įtrauktos aštuonios Jungtinių Valstijų, po keturias – Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės.
Pekinas palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir nekritikuoja jos invazijos, tačiau taip pat teigia, kad turi būti gerbiamas visų šalių teritorinis vientisumas.
Prieš karą Kinija buvo didžiausia Ukrainos prekybos partnerė ir tebėra svarbi Ukrainos grūdų, saulėgrąžų aliejaus ir geležies rūdos vartotoja.
Pagal Kyjivo Juodosios jūros laivybos koridorių į Kiniją buvo gabenama 30 proc. jūrinio eksporto.
Ukrainoje pastebėti Rusijos atakos bepiločiai orlaiviai, skrendantys iš pietų
23:12
Vasario 1 d. vakare Rusijos pajėgos iš pietų paleido atakuojančius bepiločius lėktuvus, pranešė Oro pajėgos.
„Mykolajivo srityje (Baštanskio rajone) bepilotis orlaivis, nukreiptas į Kirovogrado sritį“, – pranešė Oro pajėgos.
Paskelbtas oro pavojus.
Paskelbtas svarbus JAV balsavimas dėl pagalbos Ukrainai
23:10
Vos įvykus vienam svarbiam susitikimui dėl pagalbos Ukrainai, skelbiama apie kitą.
Kitapus Atlanto vandenyno, po ES aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame buvo užtikrinta 50 mlrd. eurų parama, JAV Senatas iki kito ketvirtadienio balsuos dėl įstatymo projekto, kuriuo numatoma skirti lėšų Ukrainai, Izraeliui ir sienų apsaugai.
„Negalime paprasčiausiai išsisukti nuo savo pareigų vien dėl to, kad užduotis yra sunki“, – sakė vyriausiasis rūmų demokratas Čakas Šumeras.
Senato derybininkai dėl šio paketo derėjosi kelis mėnesius, tačiau Donaldas Trumpas ragino įstatymų leidėjus atmesti susitarimą, o Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas išreiškė skepticizmą.
Joe Bidenas spalio mėn. paprašė Kongreso skirti beveik 97 mlrd. eurų, tačiau Atstovų Rūmus kontroliuojantys respublikonai paketą atmetė.
Ukrainos kariai apie ugnį tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno: pagaliau apsispręskite ir kovojame toliau
23:05
Kaip ši neaiški situacija dėl gynybos pajėgų vado generolo Valerijaus Zalužno atleidimo paveiks Ukrainos kariuomenę, kuri šiuo metu kovoja gynybiniuose mūšiuose daugiau nei tūkstančio kilometrų ilgio fronte? Atsakymų į šį klausimą ieško Estijos leidinio „Postimees“ žurnalistas, kuris apie tai kalbėjosi su Ryto fronte kovojančiais ukrainiečių kariais.
„Aš čia nekovoju nei už prezidentą, nei už V.Zalužną, kurį, žinoma, labai gerbiu, nei už kokį nors kitą generolą. Aš čia esu tam, kad apsaugočiau savo šeimą, savo vaikus, kitus vaikus“, – sako 43 metų karys iš Vakarų Ukrainos.
„Kad šie bastūnai daugiau neateitų į jokius namus, neišprievartautų nė vienos mūsų moters, neatimtų nė vieno mūsų vaiko“, – tęsia karys.
Šiuos mintys taikliai apibendrina Ukrainos karių nuotaikas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai: J.Bidenas padėkojo EK vadovei už Ukrainai skiriamą 50 mlrd. eurų paramą
21:11
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskambino Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir padėkojo jai už tai, kad Europos Sąjunga patvirtino 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai, pranešė Baltieji rūmai.
J.Bidenas palankiai įvertino „reikšmingą finansinės paramos paketą“, kuris „padės Ukrainai toliau kovoti su Rusijos agresija“, žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Anksčiau ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, kurią iki šiol blokavo Vengrija.
Per rusų išpuolį Chersone žuvo užsienio savanoriai
20:59
Vasario 1 d. per Rusijos išpuolį Chersono srities Beryslavo mieste žuvo du užsieniečiai, abu Prancūzijos piliečiai, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Dar trys užsieniečiai buvo nesunkiai sužeisti. Daugiau informacijos apie aukas kol kas nėra.
Generalinės prokuratūros duomenimis, žuvę užsieniečiai buvo civiliai savanoriai.
Beryslavas yra beveik už 100 km nuo regiono administracinio centro Chersono. Per pastarąsias kelias dienas miestas patyrė Rusijos pajėgų atakų antpuolį, per kurį buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės.
Chersono srities karinė administracija pranešė, kad 48 metų miestelio gyventoja patyrė rankos traumą ir neteko piršto po to, kai anksčiau šiandien bepiločiai lėktuvai numetė sprogmenų.
Sausio 31 d. važiuodami motociklu per miestą taip pat buvo sužeisti 65 metų vyras ir 62 metų moteris.
Ukrainoje veikiančių humanitarinių nevyriausybinių organizacijų savanoriai tapo Rusijos išpuolių aukomis.
Ispanė Emma Igual ir kanadietis Anthony Ignat, užsienio nevyriausybinės organizacijos „Road to Relief“, padedančios nuo kovų Donbase ir Chersono srityje nukentėjusiems civiliams gyventojams, atstovai, žuvo per Rusijos apšaudymą dar rugsėjo mėnesį.
E.Macronas: Vengrija negavo jokios dovanos už pritarimą paramai Ukrainai
20:49
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atmetė mintį, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo įkalbėtas atsisakyti veto susitarimui dėl didžiulės paramos Ukrainai.
„Vengrija negavo jokios dovanos“, – sakė E.Macronas žurnalistams po to, kai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje buvo susitarta dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, teigdamas, kad Vengrijos lyderis tiesiog gavo patikinimą, jog ES su jo šalimi elgsis sąžiningai.
Ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai, įveikę kelis mėnesius trukusį V.Orbano pasipriešinimą, susitarė dėl daugiamilijardinės pagalbos Ukrainai, o šį žingsnį pavadino ryžtinga žinia Rusijai.
Susitarimas dėl tolesnio lėšų srauto į Ukrainą sudarytas tuo metu, kai abejonės dėl Kyjivo rėmėjų iš Vakarų paramos sustiprino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijas po beveik dvejus metus trunkančios invazijos į kaimyninę šalį.
V.Orbanas buvo kaltinamas tuo, kad Ukrainos ateitį laiko įkaitu, siekdamas šantažuoti Briuselį, kad šis atlaisvintų Vengrijai milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti laukiant Budapešto reformų.
Susirinkimo pradžioje V.Orbanas, susidūręs su dideliu kitų 26 ES lyderių spaudimu, sutiko atsisakyti veto dėl ketverių metų paramos paketo.
Atrodo, kad vengrų politikas išvyko iš esmės tuščiomis – jis gavo tik pažadą, kad po dvejų metų išlaidos gali būti peržiūrėtos.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, paklausta, ar Vengrijos ministras pirmininkas sulaukė kokių nors pažadų gauti užblokuotą ES finansavimą, teigė, kad atsakymas yra „paprastas ne“.
Bandydamas gelbėti savo įvaizdį, V.Orbanas teigė, kad vietoj to gavo garantiją, jog „Vengrijos pinigai neatsidurs Ukrainoje“.
„Žinia aiški, – sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas pasibaigus aukščiausiojo lygio susitikimui Briuselyje. – Rusija negali pasikliauti europiečių nuovargiu remti Ukrainą.“
E.Macronas sakė, kad šis susitarimas taip pat siunčia žinią Vašingtonui, kurio Kongresas stabdo milijardų dolerių pagalbos teikimą, kad „Europos Sąjunga yra čia, yra įsipareigojusi ir vykdo savo įsipareigojimus“.
