Rusai įžengė į Novomychailivką Donecko srityje

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Rusų okupantai įžengė į Novomychailivką Donecko srityje ir sugebėjo užimti dalį kaimo.

Pasak Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės eksperto Juliano Röpkės, Rusijos pajėgos žengia iš rytų, pietų ir šiaurės rytų.

deepstatemap.live žemėlapis/Novomychailivka

„Padėtis Novomychailivkoje Ukrainos kariuomenei tampa kritiška. Rusų okupantai puola šiauriniu ir pietiniu flangais, taip pat per mažo kaimelio centrą. Dabar jie kontroliuoja 10–15 proc. jo teritorijos“, – rašo J.Röpke.

Novomychailivka yra į pietus nuo Marjinkos miestelio, kurį Rusijos pajėgos per kelis mėnesius trukusį puolimą visiškai sunaikino.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ apskaičiavo, kad per Mariupolio apgultį žuvo mažiausiai 8 tūkst. civilių gyventojų. Dar tūkstančiai žmonių buvo sužeisti, daugelis jų neteko galūnių, regos, klausos ar atminties – įskaitant ir dėl sprogimų sukeltų smegenų traumų, rašo unian.net.

Tai teigiama organizacijos paskelbtame tyrime apie pirmaisiais karo mėnesiais Rusijos kariuomenės vykdytos Mariupolio apgulties ir puolimo padarinius.

Tyrimas grindžiamas „Human Rights Watch“ ir Ukrainos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Truth Hounds“ darbuotojų atliktais 240 interviu su daugiausia perkeltaisiais Mariupolio gyventojais, taip pat daugiau kaip 850 nuotraukų ir vaizdo įrašų, dokumentų ir dešimčių palydovinių vaizdų analize.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karo eigoje ėmė vis labiau kištis į karinius reikalus, o tai sukėlė buvusio vyriausiojo kariuomenės vado Valerijaus Zalužno nepasitenkinimą. Apie tai rašo Vokietijos leidinio „Bild“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulius Ronzheimeris.

P. Ronzheimeris, kuris nuo karo pradžios nuolat lankosi Ukrainoje ir bendrauja su aukšto rango pareigūnais, pakomentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atstatydinimą. Taip pat jis pažymėjo, kad prezidentas pradėjo vis labiau kištis į kariuomenės reikalus.

„Tuo metu, kai Zelenskis artimoje aplinkoje vis dažniau skundėsi vyriausiuoju vadu, Zalužno aplinkoje buvo kalbama, kad problema yra tai, jog Zelenskis kišasi į karinius reikalus... Jei karo pradžioje, mūšio dėl Kyjivo metu, jis laikėsi nuošalyje ir pasitikėjo savo kariuomene, tai vėliau ėmė labiau pasitikėti savimi ir vis dažniau su savo patarėjais ėmė kištis į detalius karinius reikalus.“

Telegram/Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas

Kaip pastebi žurnalistas, jis kišosi tiek aptardamas puolimo veiksmus, tiek svarstydamas, kiek laiko laikyti tam tikras vietoves, pavyzdžiui, Bachmutą.

Taigi, pasak P.Ronzheimerio, V.Zalužnas prieš metus norėjo palikti Bachmutą, bet V.Zelenskis tam prieštaravo dėl politinių priežasčių.

Be to, vyriausiasis vadas taip pat abejojo kontrpuolimo 2023 m. vasarą sėkme, sakydamas, kad Vakarų ginklų nepakanka. Tačiau sąjungininkai primygtinai reikalavo surengti puolimą, o tai pasirodė esanti klaida.

Naująjį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį „Bild“ apibūdina kaip „žmogų, kuris, kaip teigiama, reiškia mažiau prieštaravimų“.

Rusija jau anksčiau savo bazėse nupiešdavo netikrus lėktuvus, kad apgautų Ukrainą, o naujausi palydoviniai vaizdai rodo, jog Maskva šią praktiką pratęsė ir šiais metais, rašo „Business Insider“.

Tačiau Rusijos lėktuvų piešiniai neįtikina. Sausio 11 d. „Planet Labs PBC“ užfiksuotoje ir „Business Insider“ gautoje Mozdoko aviacijos bazės pietryčių Rusijoje nuotraukoje matyti karo lėktuvo siluetas. Tačiau priešingai nei kiti nuotraukoje matomi orlaiviai, šio siluetas atrodo vaiduokliškai baltos spalvos ir nemeta jokio šešėlio.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Ukrainoje viešintis Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius per susitikimą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė ES paramos Ukrainai klausimus, eurokomisaras pristatė aukšto lygio darbo grupės parengtas rekomendacijas dėl Rusijos karo sukeltų padarinių aplinkosaugai.

„Rekomendacijų turinys ir tikslas, skirtas tam, kad karo žala, kuri padaryta aplinkai, ji taip pat būtų paskaičiuota. Prezidentas Zelenskis savo taikos formulėje aštuntu punktu yra numatęs būtent žalą aplinkai ir jis subūrė tą darbo grupę, kur mes pateiktume rekomendacijas, kaip galėtų vykti įrodymų rinkimas, kad tie įrodymais taptų vėliau tikra byla tribunole ir Ukraina galėtų reikalauti iš Rusijos reparacijų už padarytus nusikaltimus. Nusikaltimai aplinkai taip pat liečia žmones“, – LRT radijui sakė V.Sinkevičius.

Ukraina nurodo, kad Rusijos agresijos padariniai aplinkai siekia apie 54 mlrd. eurų, o nusikaltimų gamtai atvejų skaičius pasiekė 3,6 tūkst. atvejų.

Europos Komisijos nario biuras skelbia, kad rekomendacijose numatyti strateginiai pasiūlymai, kaip padėti Ukrainai trimis pagrindiniais aspektais: įvertinti karo aplinkai padarytą žalą, įgyvendinti tvarų atkūrimą bei užtikrinti teisinę atsakomybę už aplinkai padarytus karo nusikaltimus.

Aukšto lygio darbo grupė veikia nuo 2023 metų birželio, joje be V.Sinkevičiaus yra buvusi Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallström, Europos Parlamento pirmininkės pavaduotoja Heidi Houtala, buvusi Brazilijos aplinkosaugos ministrė Izabella Teixeira, aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg.

V.Sinkevičius taip pat susitiks su Ukrainos premjero pavaduotoju Oleksandru Kubrakovu, aplinkosaugos ministru Ruslanu Strilets, Rados aplinkosaugos komiteto pirmininku Oleksandru Bondarenko, prezidento administracijos vadovu Andrijumi Jermaku aptars Ukrainos aplinkos būklę, kritinės infrastruktūros atstatymo poreikį.

„Europa, nuo pat šio niokojančio karo pradžios, įrodė, kad yra patikima Ukrainos partnerė. Be 86 milijardų eurų, kuriuos jau skyrėme finansinei ir karinei pagalbai bei pabėgėlių paramai, dabar užtikrinome ir Ukrainos fondą, kuris per ateinančius ketverius metus suteiks besiginančiai šaliai papildomus 50 milijardų eurų. Pagalba Ukrainai yra gyvybiškai svarbi, bet svarbus ir globalios visuomenės susitelkimas. Mes, Europos bendruomenė, privalome kalbėti vienu balsu. Priešingu atveju, bet koks delsimas pavirs ne tik naujais iššūkiais kovojančiai Ukrainai, bet ir atsilieps visam mūsų regionui“, – pranešime teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.

Šeštadienį EK narys lankysis Černobylio regione ir iš arčiau susipažins su karo padaryta žala miškams ir nykstančiomis ekosistemoms.

Vladimiro Putino interviu su amerikiečių žurnalistu Tuckeriu Carlsonu vaizdo įraše matyti konvulsijų, nuo kurių Rusijos lyderis tikriausiai kenčia, požymiai. Apie tai praneša Vokietijos laikraštis „Bild“.

Leidinys pažymi, kad per dvi valandas trukusį pokalbį V.Putinas jautėsi „akivaizdžiai įsitempęs“. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kaip V.Putinas nusiėmė rankinį laikrodį, maigė riešus ir nervingai kosėjo.

Tačiau ne tai įdomiausia V.Putino elgesyje. Britų dienraštis „Daily Mail“ taip pat pastebėjo keistenybių. Visų pirma žurnalistai atkreipė dėmesį į tai, kaip trūkčiojo V.Putino dešinioji koja, o jo kairiąją koją, regis, buvo sutraukęs mėšlungio priepuolis, ir V.Putinas spaudė ranka ją, kad nuleistų sustingusią pėdą.

V.Putino fizinė ir psichinė būklė yra nuolatinių spekuliacijų bei gandų objektas, o patikimų duomenų šia tema beveik nėra.

Pavyzdžiui, sausio mėnesį buvęs Kremliaus polittechnologas Rostislavas Murzagulovas teigė, kad neva patvirtinta, jog V.Putinas serga vėžiu. Į keliones jį lydi specialistas gydytojas. R.Murzagulovas patikino, kad informaciją apie V.Putino ligą jam patvirtino jo paties šaltiniai iš prezidento aplinkos.

„Unian“ rašė, kad psichodiagnostikos specialistas Dmitrijus Popovas ir psichoterapeutė Tina Beradzė analizavo V.Putino „išvaizdą“ jo viešose kalbose. Jie teigė, kad Rusijos lyderis tikriausiai turi problemų su stuburu arba centrine nervų sistema. Ypač problemiškai funkcionuoja jo dešinioji koja ir dešinioji ranka.

Jei Ukraina patirs triuškinamą pralaimėjimą kare, šalį paliks dar apie 10 mln. žmonių, rašo Vokietijos dienraštis „Die Welt“, remdamasis „informuotais parlamentarais“.

„Pagal šį scenarijų didžioji dauguma pabėgėlių vyktų į Vakarų Europą; viena iš paskirties šalių būtų Vokietija“, – rašo „Die Welt“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Savo namus palikę ukrainiečiai laukia autobusų stotyje

Tačiau Vokietijos vidaus reikalų ministerija ir šalies federalinė policija atsisakė komentuoti tokį scenarijų. Jie atsakė, kad tokio scenarijaus nesvarsto.

Leidinys taip pat primena JT žodžius, kad nuo Rusijos ir Ukrainos karo pradžios Ukrainą paliko daugiau kaip šeši milijonai pabėgėlių. Iš jų 1,1 mln. ukrainiečių išvyko į Vokietiją. Dar milijonai žmonių Ukrainoje tapo šalies viduje perkeltais pabėgėliais.

Pasak vieno ukrainiečių šaltinio, kurį cituoja „Defence One“, Ukrainos kariai prieš kelis mėnesius pirmą kartą pastebėjo, kad Rusija fronte naudojasi su palydovais sujungtais įrenginiais.

Antrasis šaltinis Ukrainoje portalui patvirtino, kad „Starlink“ naudojamas, ir pridūrė, kad naudojimosi apimtys, atrodo, didėja.

Šiuo metu Rusijos pajėgos, atrodo, naudoja dešimtis „Starlink“ terminalų visame fronte, sakė pirmasis šaltinis Ukrainoje.

„Kai jie turės šimtus, mums bus sunku gyventi“, – pabrėžė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.