Svarbiausios naujienos
- Buvęs Azovo pulko vadas apie padėtį prie Avdijivkos: rusai čia patiria didžiausius nuostolius nuo karo pradžios
- O.Tarnavskis: ukrainiečiai atsitraukė iš pozicijų į pietus nuo Avdijivkos
- Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad mirė Aleksejus Navalnas
- Kariauti Ukrainoje Rusija verbuoja Afrikos ir Azijos šalių piliečius
- JAV valdžios koridoriuose kyla klausimai dėl dar neregėto Rusijos branduolinio plano
- Karo studijų institutas įvertino, kas būtų, jei rusai užimtų Avdijivką
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Buvęs Azovo pulko vadas apie padėtį prie Avdijivkos: rusai čia patiria didžiausius nuostolius nuo karo pradžios
21:04
Pastarosiomis dienomis mūšyje dėl Avdijivkos Rusijos kariuomenė patiria tokių nuostolių, kokių neturėjo nė viename kitame šio karo mūšyje, praneša UNIAN. Vis dėlto rusai išlaiko beprotišką pajėgų pranašumą prieš miesto gynėjus. Tai pranešė 3-iosios specialiosios brigados vado pavaduotojas, buvęs Azovo pulko vadas Maksimas Žorinas.
Pasak jo, rusai neskaičiuoja savo nuostolių, o Ukrainos gynybos pajėgoms taip pat sunku suskaičiuoti žuvusius priešus dėl didelio masto. M.Žorinas pažymėjo, kad vakar vien „per vienos pozicijos puolimą“ buvo likviduota 80 užpuolikų.
„Apskritai mums jau pavyko sunaikinti daugiau kaip 4 tūkst. rusų karių. Mastas yra beprotiškas. Manau, kad tokių nuostolių, kokie yra mūšiuose dėl Avdijivkos, jie dar niekada neturėjo.
Ukrainos pajėgos Rusijos Federacijos kariuomenėje „sunaikino“ mažiausiai 6 Rusijos kariuomenės brigadas, plius vieną DLR brigadą, GRU specialiąsias pajėgas ir kai kuriuos jų specialiųjų pajėgų karininkus“, – pasakojo brigados vado pavaduotojas.
Vis dėlto M.Žorinas nepatikslino, ar šiuos 4 tūkst. rusų užpuolikų nukovė būtent prieš kelias dienas į miestą įžengusios 3-iosios puolamosios brigados pajėgos, ar tai buvo agresoriaus nuostoliai šiame rajone per visą spalio mėnesį prasidėjusio Rusijos puolimo į miestą laiką.
M.Žorinas taip pat pastebėjo, kad agresorius išlaiko didelį kiekybinį pranašumą. Pasak jo, kai kuriose pozicijose, kur gynybą laiko 6 ukrainiečių kovotojai, rusai į puolimą meta 100 savo karių.
Padėtis Avdijivkoje: naujausios žinios
Penktadienį pranešta, kad karinė vadovybė nusprendė pasitraukti iš „Zenit“ pozicijos pietrytiniame Avdijivkos pakraštyje, kuri kelis mėnesius stabdė agresorių. Kaip paaiškino operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Tavria“ vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, sprendimas pasitraukti priimtas siekiant išsaugoti personalą ir pagerinti operatyvinę padėtį.
Vėliau jis patikslino, kad ukrainiečių daliniai iš šios pozicijos pasitraukė su nedideliais nuostoliais. Jo teigimu, nuo 13 val. jokių blokuotų Ukrainos dalinių Avdijivkoje nebuvo. Generolas taip pat sakė, kad Avdijivkos kokso gamyklos rajone priešas naudojo klastingą taktiką: padegė cisterną su naftalino likučiais ir sukėlė gaisrą bituminės dervos sandėlyje. Prisidengdami tirštais dūmais rusai bando šturmuoti ukrainiečių gynėjų pozicijas.
Galimas karo posūkis: Ukrainai tęsiant rusų naftos gamyklų atakas, Kremliui teks rinktis
23:48
2024 m. pradžioje Ukrainos kariuomenė pradėjo reguliariai apšaudyti Rusijos naftos ir dujų perdirbimo infrastruktūrą. Nuo sausio 18 d. iki vasario 9 d. Ukrainos pajėgos surengė aštuonias bepiločių lėktuvų atakas, o du bepiločiai dronai buvo numušti Žemutinio Naugardo srityje, kur esama naftos perdirbimo gamykla buvo apsaugota nuo smūgio.
Viso karo metu ukrainiečiai rengė didesnius ar mažesnius smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, tačiau anksčiau tai dažniausiai vykdavo okupuotose arba pasienio teritorijose.
Dabar Ukrainos bepiločiai dronai smogia taikiniams Leningrado, Volgogrado ir Jaroslavlio srityse.
Prancūzija pasirašė saugumo susitarimą su Ukraina
22:27
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė saugumo susitarimą, kuriuo raginama teikti Prancūzijos karinę ir civilinę pagalbą Kyjivui kare su Rusija, pranešė pareigūnai.
Susitarime, be kita ko, numatyta, kad Prancūzija, 2022 metais skyrusi 1,7 mlrd. eurų pagalbą, o pernai – 2,1 mlrd. eurų, žada 2024 metais skirti iki 3 mlrd. eurų pagalbos.
J. Bidenas: po A.Navalno mirties būtinybė teikti JAV pagalbą Kyjivui tampa dar aktualesnė
22:26
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad dėl Rusijos kovos su korupcija aktyvisto Aleksejaus Navalno mirties būtinybė Kongresui patvirtinti dešimčių milijardų JAV dolerių vertės pagalbą su Maskvos invazija kovojančiai Ukrainai tampa dar aktualesnė.
Kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose J.Bidenas sakė, kad, kokia bebūtų A.Navalno mirties priežastis, jis mano, kad už ją yra atsakingas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Tikiuosi, kad tai padės“ paskatinti JAV įstatymų leidėjus siųsti daugiau pagalbos Ukrainai, pridūrė jis.
J. Bidenas sakė, kad „istorija stebi“ Atstovų Rūmų narius, nesiėmusius svarstyti Senato priimto įstatymo projekto, pagal kurį būtų siunčiamos lėšos ir ginkluotė Ukrainai. JAV pareigūnų teigimu, ukrainiečių kariams mūšio lauke trūksta svarbiausių dalykų.
„Nesugebėjimas paremti Ukrainos šiuo kritiniu momentu niekada nebus pamirštas, – sakė J. Bidenas. – Ir laikrodis tiksi. Tai turi įvykti. Turime padėti dabar.“
JAV prezidentas sakė, kad Jungtinės Valstijos nėra patvirtinusios A. Navalno mirties Rusijos kalėjime už poliarinio rato, tačiau pažymėjo, kad jis taip pat neturi pagrindo tuo abejoti.
Buvęs Azovo pulko vadas apie padėtį prie Avdijivkos: rusai čia patiria didžiausius nuostolius nuo karo pradžios
21:04
Pastarosiomis dienomis mūšyje dėl Avdijivkos Rusijos kariuomenė patiria tokių nuostolių, kokių neturėjo nė viename kitame šio karo mūšyje, praneša UNIAN. Vis dėlto rusai išlaiko beprotišką pajėgų pranašumą prieš miesto gynėjus. Tai pranešė 3-iosios specialiosios brigados vado pavaduotojas, buvęs Azovo pulko vadas Maksimas Žorinas.
Pasak jo, rusai neskaičiuoja savo nuostolių, o Ukrainos gynybos pajėgoms taip pat sunku suskaičiuoti žuvusius priešus dėl didelio masto. M.Žorinas pažymėjo, kad vakar vien „per vienos pozicijos puolimą“ buvo likviduota 80 užpuolikų.
„Apskritai mums jau pavyko sunaikinti daugiau kaip 4 tūkst. rusų karių. Mastas yra beprotiškas. Manau, kad tokių nuostolių, kokie yra mūšiuose dėl Avdijivkos, jie dar niekada neturėjo.
Ukrainos pajėgos Rusijos Federacijos kariuomenėje „sunaikino“ mažiausiai 6 Rusijos kariuomenės brigadas, plius vieną DLR brigadą, GRU specialiąsias pajėgas ir kai kuriuos jų specialiųjų pajėgų karininkus“, – pasakojo brigados vado pavaduotojas.
Vis dėlto M.Žorinas nepatikslino, ar šiuos 4 tūkst. rusų užpuolikų nukovė būtent prieš kelias dienas į miestą įžengusios 3-iosios puolamosios brigados pajėgos, ar tai buvo agresoriaus nuostoliai šiame rajone per visą spalio mėnesį prasidėjusio Rusijos puolimo į miestą laiką.
M.Žorinas taip pat pastebėjo, kad agresorius išlaiko didelį kiekybinį pranašumą. Pasak jo, kai kuriose pozicijose, kur gynybą laiko 6 ukrainiečių kovotojai, rusai į puolimą meta 100 savo karių.
Padėtis Avdijivkoje: naujausios žinios
Penktadienį pranešta, kad karinė vadovybė nusprendė pasitraukti iš „Zenit“ pozicijos pietrytiniame Avdijivkos pakraštyje, kuri kelis mėnesius stabdė agresorių. Kaip paaiškino operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Tavria“ vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis, sprendimas pasitraukti priimtas siekiant išsaugoti personalą ir pagerinti operatyvinę padėtį.
Vėliau jis patikslino, kad ukrainiečių daliniai iš šios pozicijos pasitraukė su nedideliais nuostoliais. Jo teigimu, nuo 13 val. jokių blokuotų Ukrainos dalinių Avdijivkoje nebuvo. Generolas taip pat sakė, kad Avdijivkos kokso gamyklos rajone priešas naudojo klastingą taktiką: padegė cisterną su naftalino likučiais ir sukėlė gaisrą bituminės dervos sandėlyje. Prisidengdami tirštais dūmais rusai bando šturmuoti ukrainiečių gynėjų pozicijas.
V.Zelenskis atvyko į Paryžių sudaryti saugumo susitarimo su E.Macronu
19:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Paryžių, kur turi pasirašyti dvišalį saugumo susitarimą su Prancūzija, pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.
Jo lėktuvas nutūpė Orli oro uoste į pietus nuo sostinės.
V. Zelenskis turi Eliziejaus rūmuose susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir pasirašyti susitarimą.
Anksčiau penktadienį jis Berlyne pasirašė panašų susitarimą su Vokietija.
Ukraina susigrąžino 58 karių palaikus
19:27
Ukraina penktadienį pranešė susigrąžinusi beveik 60 karių, žuvusių per kovas su Rusijos invazija, palaikus.
„Įvyko dar vienas palaikų repatrijavimas“ ir iš Rusijos kontroliuojamos teritorijos „į Ukrainą buvo grąžinti 58 žuvę gynėjai“, pranešė karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas.
Štabas paskelbė baltų sunkvežimių su Raudonojo Kryžiaus ženklu ant priekinio stiklo nuotraukas.
„Ypač dėkojame už pagalbą Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui“, – priduriama pranešime.
Po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį abi šalys reguliariai keičiasi belaisviais ir grąžina žuvusiųjų kūnus.
Sausio pabaigoje Ukraina pranešė susigrąžinusi 77 ukrainiečių karių palaikus.
Sausio mėnesį repatrijavimas įvyko netrukus po to, kai sudužo Rusijos karinis lėktuvas, kuriuo, anot Maskvos, buvo gabenami ukrainiečių karo belaisviai ir kurį esą numušė Kyjivas.
Ukraina suabejojo, ar lėktuve iš tikrųjų buvo ukrainiečių karių, ir teigė, kad Maskva iš anksto jai nepranešė, jog karo belaisviai prie sienos bus skraidinami lėktuvu.
Abu palaikų repatrijavimai, atrodo, nėra susiję su lėktuvo katastrofa.
V.Zelenskis: Ukraina ir Europos šalys aplenks Rusiją didinant ginklų gamybą
17:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukraina ir Europos šalys bendromis jėgomis aplenks Rusijos Federaciją didinant ginklų gamybą. Pasak UNIAN korespondento, V.Zelenskis tai pasakė Berlyne per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
V.Zelenskis pakomentavo O.Scholzo žodžius, kad Vokietija sudaro sutartis su gynybos pramone dėl ginklų gamybos, nes Vokietijos gynybos pramonės kompleksas turi didinti gamybos pajėgumus. O.Scholzas sakė, kad šis žingsnis dabar yra absoliučiai būtinas.
„Ginklų gamybos didinimas, kaip sakė Olafas, visi jau supranta, kad tai turi būti padaryta. Jis turi būti didinamas. Rusija didina. Bet Rusija neatsiliks nuo Ukrainos ir Europos šalių. Kad jūs žinotumėte, Ukraina taip pat didina, kelis kartus, kai kurių tipų dešimteriopai, šimtus ir tūkstančius kartų, kai kurių tipų dronų. Apie detales dabar nekalbėsiu“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad pakvietė Vokietijos kanclerę atvykti ir pamatyti, ką Ukraina gali padaryti. Kartu, kaip pabrėžė prezidentas, Kyjivas negali viešai rodyti, ką gamina. Tuo pat metu per karą ukrainiečiai išmoko gaminti „naujas saugumo technologijas“.
„Manau, kad šiais pasiekimais pasidalysime su savo partneriais, taip pat ir su Vokietija“, – sakė V.Zelenskis.
O.Tarnavskis: ukrainiečiai atsitraukė iš pozicijų į pietus nuo Avdijivkos
15:45 Atnaujinta 16:39
Ukraina penktadienį paskelbė atsitraukianti iš pozicijų Avdijivkos, kur vyksta sunkūs mūšiai su Rusijos pajėgomis, pietrytiniame pakraštyje.
„Po daugelio konfrontacijos mėnesių vadai nusprendė pasitraukti iš pozicijų „Zenit“ pietrytiniame Avdijivkos pakraštyje [...]. Sprendimas priimtas siekiant apsaugoti karius ir pagerinti operatyvinę situaciją“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė generolas Oleksandras Tarnavskis, vadovaujantis ukrainiečių pajėgoms šalies rytuose.
„Esant sudėtingai situacijai mūšio lauke, kai iš įtvirtinimų liko tik griuvėsiai ir krūva sudaužytų plytų, mūsų prioritetas – išsaugoti karių gyvybes. Taigi Ukrainos daliniai su nedideliais nuostoliais pasitraukė iš pozicijų pietiniame Avdijivkos pakraštyje“, – sakė O.Tarnavskis.
Generolo teigimu, rusai, bandydami įgyti pranašumą mūšio lauke, Avdijivkos kokso gamyklos rajone naudojo klastingą taktiką: padegė cisterną su naftalino likučiais ir sukėlė gaisrą bituminės dervos sandėlyje. Prisidengdami tirštais dūmais rusai bandė šturmuoti ukrainiečių gynėjų pozicijas.
Jis pažymėjo, kad ir kitomis grėsmingomis kryptimis, jei prireiks, manevruoja kariai, kad persikeltų į naujas paruoštas pozicijas ir „galėtų toliau naikinti rusų okupantus ir išlaikyti miestą“.
O.Tarnavskis pabrėžė, kad Avdijivkos kryptis Donecko srityje yra karščiausia per visą Rusijos ir Ukrainos fronto linijos ilgį. Įnirtingos kovos tęsiasi Avdijivkos miesto ribose. Priešas dieną ir naktį rengia masinius bombardavimo smūgius ir toliau puola vienu metu iš kelių krypčių.
Pasak O.Tarnavskio, Ukrainos kariai naudoja visas turimas priemones priešui sulaikyti, o daliniai stiprinami pagal planą.
„Siekiant išplėsti logistikos koridorius, Avdijivkos rajone vykdomos reidų ir smūgių operacijos. Logistika veikia. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavedimu Avdijivkos gynėjams didesnėmis apimtimis tiekiami šaudmenys ir kita ginkluotė. Užtikrinamas tvarus vadovavimas ir karių kontrolė“, – tvirtina jis.
O.Tarnavskis pastebi, kad priešas patiria didžiulius gyvosios jėgos nuostolius.
„Vasario 15 d. per parą visoje Tavrijos operatyvinėje zonoje rusų nuostoliai siekė 711 žmonių – daugiausia šiais metais. Šio skaičiaus liūto dalį sudaro mūsų karių, naikinančių užpuoliką Avdijivkos kryptimi, kovinis darbas“, – rašė jis ir pridūrė, kad „Avdijivkos gynybinė operacija tęsiasi“.
A.Navalno spaudos sekretorė sako, kad neturi patvirtinimo apie jo mirtį
13:48
Aleksejaus Navalno spaudos sekretorė teigia neturinti patvirtinimo, kad V.Putino kritikas mirė.
Viena iš jo aplinkos narių Kira Jarmyš sako, kad A.Navalno advokatas skrenda į Charpo miestą, kuriame yra įkalinimo kolonija IK-3, kurioje jis buvo laikomas, kad išsiaiškintų faktus.
„Kai tik gausime informacijos, ją pranešime“, – sakė ji.
Kremlius: neturime informacijos apie A.Navalno mirtį, V.Putinas informuotas
13:41
Maskva tvirtina neturinti jokios informacijos apie V.Putino kritiko mirties priežastį.
Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat tvirtino, kad Federalinė kalėjimų tarnyba atlieka visus būtinus patikrinimus dėl jo mirties.
Rusijos valstybinės žiniasklaidos svetainė TASS savo ruožtu praneša, kad Vladimiras Putinas buvo informuotas apie A.Navalno mirtį.
Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad mirė Aleksejus Navalnas
13:29 Atnaujinta 13:43
Rusijos kalėjimų tarnyba pranešė, kad mirė V.Putino kritikas ir oponentas Aleksejus Navalnas.
„2024 m. vasario 16 d. pataisos darbų kolonijoje Nr. 3 nuteistasis A.Navalnas po pasivaikščiojimo pasijuto blogai ir beveik iš karto prarado sąmonę“, – sakoma pranešime.
Pas jį esą skubiai buvo nusiųsti medicinos darbuotojai, taip pat iškviestas greitosios pagalbos ekipažas. Kaip teigia Kalėjimų tarnyba, gydytojai neva atliko „visas būtinas gaivinimo priemones, kurios nedavė teigiamų rezultatų“.
„Atvykę medikai konstatavo mirtį“, – teigiama Jamalo-Neneco autonominės apygardos federalinės kalėjimų tarnybos departamento pranešime. Mirties priežastys nustatinėjamos.
Kalėjimų tarnybos departamentas pranešė, kad nusprendė į koloniją nusiųsti komisiją. Ji bus išsiųsta „į teritorinę įstaigą ir instituciją“.
A.Navalno advokatas Leonidas Solovjovas laikraščiui „Novaja gazeta“ sakė, kad opozicionieriaus šeima paprašė jo nieko nekomentuoti.
„Dabar mes viską aiškinamės. Trečiadienį pas Aleksejų buvo atvykęs advokatas. Tada viskas buvo gerai“, – sakė jis.
„Greitosios medicinos pagalbos gydytojai patvirtino nuteistojo mirtį“, – baigiama pranešime.
A.Navalnas buvo suimtas 2021 m., kai atsigavo po pasikėsinimo nužudyti nuodais. Tas įvykis buvo siejamas su Maskvos saugumo tarnyba.
Ukrainos brigada: mūšis Avdijivkoje sunkesnis nei jis buvo Bachmute
13:18
Kova dėl Ukrainos Avdijivkos miesto šiuo metu yra sunkesnė nei kelis mėnesius trukęs mūšis dėl gegužę Rusijos užimto Bachmuto, penktadienį pranešė šioje vietovėje kovojanti brigada.
„Ten (Bachmute) buvo sunku, bet dabar labai sunku“, – komentuodamas per televiziją sakė 3-iosios šturmo brigados atstovas Oleksandras Borodinas, ir pridūrė, kad padėtis tapo sudėtingesnė, nes Rusijos pajėgos dabar yra geriau aprūpintos.
Atviras pasakojimas iš Ukrainos fronto: „Ko Vakarai bijo labiau – mūsų pralaimėjimo ar mūsų pergalės?“
13:13
Ukrainos kariuomenės padėtis fronte yra sudėtingiausia nuo 2022 m. vasaros – pastaruosius pusantrų metų Ukrainos kariuomenė nebuvo tokia pažeidžiama kaip dabar. Apie tai pasakoja Ukrainos karius fronte lankęs Estijos leidinio „Postimees“ žurnalistas.
Kalbant apie karinę įrangą, ypač artilerijos sistemas ir šarvuočius, padėtis, žinoma, yra geresnė nei iki 2022 m. vasaros pabaigos, tačiau yra didelių problemų su kitais ištekliais.
Nuo karo pradžios nebuvo tokios didelės amunicijos (daugiausia sviedinių) problemos, nebeužtenka karių, o fronte pirmą kartą per karą pajutau, kad ukrainiečių motyvacija dėl daugelio priežasčių taip pat nėra tokia, kokia buvo anksčiau.
Visos šiame pasakojime pateikiamos nepagražintos mintys ir išvados paremtos pokalbiais su Ukrainos fronto brigadų karininkais ir kareiviais sausio pabaigoje.
Daugiau skaitykite ČIA.
A.Lukašenka teigia, kad Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje sulaikyti „diversantai“
12:56
Baltarusijos prezidentas pareiškė, kad šalies pasienyje su Ukraina buvo sulaikyti keli „diversantai“.
Aliaksandras Lukašenka sakė, kad sulaikytieji „gabeno sprogmenis, skirtus naudoti Rusijoje ir Baltarusijoje“.
Tarp sulaikytųjų buvo Ukrainos ir Baltarusijos piliečių, sakė A.Lukašenka.
Jis nenurodė, kiek jų buvo sulaikyta, bet vėliau pridūrė, kad panašios grupės sulaikomos „du ar tris kartus per savaitę“.
J.Bidenas: „Nesugebėjimas paremti Ukrainos šiuo kritiniu momentu niekada nebus pamirštas“
12:54
Vasario 16 d. JAV Prezidentas Joe Bidenas kritikavo Kongrese tebesitęsiančią aklavietę dėl pagalbos Ukrainai, ir tai buvo paskutinis iš daugelio pranešimų, skirtų respublikonams.
J.Bidenas apibūdino jų neveiklumą teikiant paramą Ukrainai kaip tiesioginį Rusijos Prezidento Vladimiro Putino žaidimą ir užsiminė, kad tai istorinė klaida.
J.Bidenas tai pasakė tuo metu, kai Atstovų Rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas paskelbė išankstines Kongreso pertraukas ir nepateikė balsavimui 95 mlrd. dolerių pagalbos paketo, į kurį įeina 60 mlrd. dolerių finansavimas Ukrainai. Senatas paketą priėmė vasario 13 d.
JAV pagalba Ukrainai stringa jau kelis mėnesius ir faktiškai baigėsi. Vidaus politinę kovą sustiprino buvusio prezidento Donaldo Trumpo pergalės pirmuosiuose prezidento rinkimuose. D.Trumpas, kuris nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai, paragino savo partijos narius nesudaryti jokių susitarimų su J.Bidenu.
M.Džonsonas sakė, kad Senato įstatymo projekte nėra griežtesnių sienų apsaugos priemonių, kurių reikalauja Atstovų Rūmų respublikonai, ir atsisakė jį paspartinti žemesniuosiuose rūmuose. Atmintinėje, kurią gavo „The Hill“, Baltųjų rūmų atstovas spaudai Endriu Batesas kritikavo M.Džonsoną už tai, kad jis per anksti pradėjo pertrauką, ir kaltino jį padarius žalą nacionaliniam saugumui.
„Palaikyti mūsų dvipartinį nacionalinio saugumo įstatymo projektą reiškia pasipriešinti Putinui. Priešinimasis jam yra žaidimas į jo rankas“, – vasario 15 d. rašė J.Bidenas.
Dieną prieš tai jis rašė: „Tiems Kongreso respublikonams, kurie mano, kad gali prieštarauti finansavimui Ukrainai ir už tai neatsakyti: Istorija stebi.“
Planuojama, kad Atstovų Rūmai vėl susirinks Vašingtone vasario 28 d. po Prezidento dienos pertraukos.
„Vienintelis patarimas, kurį viešai duočiau Parlamento pirmininkui: Tegul Atstovų Rūmai balsuoja dėl Ukrainos. Tiesiog leiskite jiems balsuoti“, – vasario 15 d. „The Hill“ sakė Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas.
G.Landsbergis: Vokietija tampa europiniu Lietuvos saugumo strateginiu ramsčiu
12:49
Su Vokietijos federalinio Parlamento CDU frakcijos nariais Miunchene susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vokietija tampa europiniu Lietuvos saugumo strateginiu ramsčiu.
„Vokietija tampa europiniu Lietuvos saugumo strateginiu ramsčiu. Ministro Boriso Pistoriaus pažadas Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą yra istorinis“, – pranešime sakė G.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – prioritetinė Lietuvos Vyriausybės užduotis, Lietuva kartu su Vokietija sieks sudaryti geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms.
Ministras teigė vertinantis Vokietijos paramą Ukrainai, akcentuodamas tai, kad Ukraina privalo išlikti esminiu ES prioritetu.
„Tik stiprūs Europos veiksmai gali paskatinti Rusiją keisti savo elgesį”, – teigė G.Landsbergis.
Jis Miuncheno saugumo konferencijos metu susitiko su frakcijos pirmininko pavaduotoju Johannu Davidu Wadephulu ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Thomu Erndlu.
V.Zelenskis: Ukraina deda visas pastangas, kad karas baigtųsi „sąžiningomis sąlygomis“
12:30
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina aktyviai siekia kuo greičiau užbaigti karą sąžiningomis sąlygomis.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime jis teigė: „Dedame visas pastangas, kad karas būtų kuo greičiau užbaigtas sąžiningomis Ukrainos sąlygomis ir užtikrinta ilgalaikė taika“.
V.Zelenskis per visą karą tvirtino, kad karo veiksmai nesibaigs, kol Ukraina neišstums Rusijos pajėgų iš kiekvieno savo teritorijos centimetro – ir kad jis atsisakys bet kokių sąlygų, pagal kurias būtų atsisakoma Ukrainos žemės.
Vis dėlto, kadangi karas netrukus prasidės jau trečius metus, o Vakarų parama pradeda mažėti, analitikai pasiūlė, kad Ukraina galėtų sėsti prie derybų stalo ir sušvelninti savo poziciją.
Tiksliai neaišku, ką reiškia prezidento V.Zelenskio pareiškimas, nors kai kurie Ukrainos leidinių žurnalistai daro prielaidą, kad tai reiškia, jog taikos susitarimas gali būti netoli.
Prasidėjo naujas teismo procesas prieš Rusijos teisių gynėją Olegą Orlovą
12:20
Rusijoje penktadienį prasidėjo naujas teismo procesas prieš teisių gynėją veteraną Olegą Orlovą, kuriam gresia iki penkerių metų kalėjimo už Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimą.
Jis yra retas atviro Kremliaus kritiko, dar nesėdinčio kalėjime ar nesančio tremtyje, pavyzdys.
O.Orlovas yra Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ vienas iš lyderių. 70-etis didelę savo gyvenimo dalį praleido fiksuodamas teisių pažeidimus sovietmečiu ir pastaruoju metu.
Nuo tada, kai prieš dvejus metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę kampaniją Ukrainoje, O.Orlovas nuolat prieš ją pasisako.
Rusija uždraudė kritikuoti jos puolimą ir nubaudė tūkstančius žmonių pagal naujus griežtus cenzūros įstatymus.
O.Orlovo atvejis išsiskiria iš kitų – jis vėl buvo iškviestas į teismą po to, kai prokurorai panaikino praėjusių metų pabaigoje jam skirtą baudą. Valdžios institucijos pareikalavo skirti laisvės atėmimo bausmę.
„Nieko gero nesitikiu“, – likus kelioms akimirkoms iki teismo proceso pradžios Maskvos teisme naujienų agentūrai AFP sakė jis. Vyras pasidžiaugė, kad į teismą atvyko maždaug 50 jo šalininkų grupė.
Šią savaitę duodamas interviu AFP jis teigė, kad ketina tęsti kovą, nors ir buvo įsitikinęs, jog dėl to atsidurs kalėjime.
O.Orlovui kalėjimas gresia už tai, kad Prancūzijos žiniasklaidoje parašė straipsnį, kuriame pasmerkė masines civilių žudynes Ukrainoje. Jis kaltinamas diskreditavęs Rusijos kariuomenę pagal teisės aktus, kuriais valdžia siekia užgniaužti Kremliaus naratyvo neatitinkančias nuomones.
AFP susitikus su O.Orlovu, jis jau buvo susikrovęs lagaminą į kalėjimą ir sakė esąs neabejojantis, jog po kelių savaičių bus nuteistas.
„Nenoriu atsidurti kalėjime, bet ar galiu rinktis?“ – klausė jis savo bute Maskvoje.
„Atgailauti, pripažinti kaltę teisėjų akivaizdoje? Tai būtų viso mano gyvenimo išsižadėjimas“, – kalbėjo aktyvistas, devintajame dešimtmetyje padėjęs sukurti pagrindinę Rusijos teisių grupę.
Rusija yra paskelbusi jį užsienio agentu.
O.Orlovas, kuris pagal išsilavinimą yra biologas, prisijungė prie teisų grupės „Memorial“ jos veiklos pradžioje, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje.
„Memorial“ Rusijoje įsitvirtino kaip svarbus pilietinės visuomenės ramstis, saugodamas komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydamas kampaniją prieš teisių pažeidimus V.Putino valdomoje Rusijoje.
2021 metų gruodį, keli mėnesiai iki V.Putinui pasiunčiant karius į Ukrainą, Rusijos pareigūnai išformavo „Memorial“, apkaltinę ją teisės aktų pažeidimais.
V.Zelenskis atvyko į Berlyną telkti Vakarų paramos Ukrainai
11:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Berlyną vizito, kurio tikslas – prieš antrąsias karo metines sutelkti Vakarų paramą kovojančioms ukrainiečių pajėgoms.
V.Zelenskis platformoje „Telegram“ paskelbė savo atvykimo į Vokietiją nuotraukas ir parašė, kad aptars naują Ukrainos saugumo architektūrą, pridurdamas, kad jo šalis stengiasi kuo greičiau užbaigti karą sąžiningomis Ukrainos atžvilgiu sąlygomis.
Penktadienį jis taip pat lankysis Paryžiuje.
JAV senatoriai lankysis Vengrijoje, kad paskatintų Švedijos kandidatūrą į NATO
11:45
Šį savaitgalį Vengrijoje lankysis JAV delegacija, siekianti paskatinti Švediją įstoti į NATO.
JAV ambasada pranešė, kad senatoriai vyks „su misija, kurios metu daugiausia dėmesio bus skiriama NATO ir Vengrijai kylantiems strateginiams klausimams“.
Ambasadorius Davidas Pressmanas anksčiau šį mėnesį sakė, kad potenciali Švedijos narystė yra klausimas, kuris turi tiesioginės įtakos Jungtinių Valstijų ir viso aljanso nacionaliniam saugumui.
Vengrija yra vienintelė NATO šalis, neratifikavusi Švedijos paraiškos – šiam procesui reikia visų narių pritarimo.
Dėl to Budapešto santykiai su JAV pablogėjo.
Priminimas Vladimirui Putinui – mongolai buvo užkariavę didelę dalį Rusijos: ar tikrai?
11:12
Interneto laidų vedėjo amerikiečio Tuckerio Carlsono interviu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu įrašu dalijosi milijonai žmonių, tačiau socialinių tinklų žvaigžde tapo buvęs Mongolijos lyderis Tsakhia Elbegdorj.
Politikas įgėlė V.Putinui dėl invazijos į Ukrainą, primindamas, kad mongolai kadaise kontroliavo ir dalį dabartinės Rusijos teritorijos, tačiau dabar yra taiki tauta. Ar tikrai jų žemės driekėsi nuo Ramiojo vandenyno iki Dunojaus?
Plačiau skaitykite ČIA.
Kovo 12 dieną J.Bidenas Vašingtone priims A.Dudą ir D.Tuską
11:09
JAV prezidentas Joe Bidenas kovo 12 dieną, per Lenkijos įstojimo į NATO 25-ąsias metines, Vašingtone priims šios šalies prezidentą Andrzejų Dudąir ministrą pirmininką Donaldą Tuską, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
Spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pareiškime sakoma, kad vadovai „dar kartą patvirtins savo tvirtą paramą Ukrainos gynybai nuo žiauraus Rusijos užkariavimo karo“.
Paramos pareiškimas ypač svarbus dabar, kai politinės kovos JAV Kongrese stabdo 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės pagalbos Kyjivui paketo patvirtinimą.
Susitikime bus pabrėžta, kad Vašingtonas ir Varšuva yra „tvirtai įsipareigoję NATO aljansui, kuris daro mus visus saugesnius“, sakoma pareiškime ir priduriama, kad trys lyderiai koordinuos savo veiksmus prieš liepą Vašingtone įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby ketvirtadienį sakė, kad šis susitikimas taip pat yra „puiki proga parodyti mūsų dėkingumą už viską, ką Lenkija padarė ne tik kaip puiki NATO sąjungininkė (...), bet ir už viską, ką ji padarė, kad padėtų Ukrainai“.
Praėjusiais metais Lenkija gynybai išleido apie 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir šiam tikslui skyrė apie 3,1 proc. savo 2024 metų BVP – tai yra vienas didžiausių gynybos išlaidų rodiklių tarp 31 NATO šalies narės.
A.Duda sakė, kad toks išlaidų lygis rodo, jog Lenkija yra patikima sąjungininkė ir pavyzdys kitoms NATO narėms. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikuoja nemažą dalį valstybių už tai, kad jos skiria mažiau nei 2 proc. savo BVP, nesilaikydamos prieš dešimtmetį prisiimto įsipareigojimo.
Ukraina teigia, kad per dieną Rusija surengė daugiau nei 100 antskrydžių
10:59
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad vakar visoje didžiulėje fronto linijoje įvyko 95 koviniai susirėmimai ir daugiau kaip 100 Rusijos oro antskrydžių.
„Priešas iš viso paleido 34 raketas ir 85 oro smūgius, 114 MLRS [daugkartinio paleidimo raketinių sistemų] atakų į Ukrainos karių pozicijas ir įvairias gyvenvietes“, – sakoma rytiniame atnaujintame pranešime.
Ji taip pat pranešė apie Rusijos smūgius į gyvenamuosius pastatus visoje Ukrainoje.
„Deja, per Rusijos teroristų atakas žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai“, – teigė ji.
Atsakydama ji teigė, kad Kyjivo pajėgos oro antskrydžiais smogė 12 „Rusijos karių koncentracijos vietų“.
Visą dieną pateiksime naujausius mūšio lauko pranešimus.
Rusijos pajėgos pagrobė ir nužudė ukrainiečių kunigą
10:15
Pranešama, kad Rusijos pajėgos vasario 15 d. nužudė ukrainiečių kunigą Stepaną Podolčaką Kalančako mieste okupuotoje Chersono srities dalyje, pranešė miesto karinė administracija.
Rusijos pajėgos prieš dvi dienas pagrobė S.Podolčaką iš jo namų, sakė Kalančako karinės administracijos atstovai žiniasklaidos priemonei „Suspilne“.
„Šiandien paaiškėjo, kad (rusai) nužudė šviesiausią žmogų, kurį mums teko laimė sutikti gyvenime“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė karinė administracija.
Pasak „Suspilne“, rusų okupacijos metais S.Podolčakas ir toliau laikė pamaldas ukrainiečių kalba ir atsisakė būti perkeltas dirbti į Maskvos patriarchatą.
Kalančakas yra maždaug už 30 km nuo administracinės sienos su okupuotu Krymu. Rusijos pajėgos jį okupavo nuo visiškos invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn.
Po lenkų ūkininkų protestų V.Zelenskis ragina pradėti derybas su Varšuva
10:07
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį nurodė savo vyriausybei skubiai derėtis su Lenkija po to, kai lenkų ūkininkų protestai padidino įtampą tarp sąjungininkių.
Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai per protestus išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį ir sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje. Varšuva atsiprašė už šį incidentą.
Varšuva yra ištikima Kyjivo rėmėja kovoje su Rusija, tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai pablogėjo dėl kelių ekonominių ginčų.
„Pavedžiau Ukrainos ministrui pirmininkui skubiai derėtis su Lenkijos kolega", – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame vakariniame kreipimesi.
Jis kritikavo grūdų krovinio incidentą, per kurį Lenkijos ūkininkai protestavo prieš, jų nuomone, nesąžiningą ukrainietiškų grūdų importo į ES konkurenciją, ir paragino gerinti ryšius.
„Ukrainietiški grūdai ant kelio nėra tik keli dramatiški kadrai. Tai įrodymas, kaip emocijos gali tapti pavojingos, – sakė V.Zelenskis. – Nepaisant visko, privalome apsaugoti gerus kaimyninius santykius.“
Ukrainos vadovas teigė, kad Varšuva ir Kyjivas turi bendrą priešą Maskvoje ir kad jos turėtų visada derėtis tarpusavyje.
Rusijai 2022 metais įsiveržus į Ukrainą, Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių, tačiau praėjusių metų antroje pusėje, Varšuvoje valdant buvusiai dešiniųjų vyriausybei, santykiuose atsirado tam tikra įtampa.
D.Tuskas, kuris praėjusį mėnesį atvyko į Kyjivą susitikti su V.Zelenskiu, paragino abi šalis rasti kompromisą.
„Ką rašo pasaulis“: D.Trumpas – tikroji grėsmė NATO aljansui?
10:04
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo rinkimų kampanijos mitingą Pietų Karolinoje praėjusį savaitgalį pareiškė, kad jis skatins Rusiją pulti NATO sąjungininkus, kurie nemokės savo dalies už gynybą. Vašingtone, Londone, Paryžiuje ir kitose sostinėse nuvilnijo pasipiktinimo banga.
Ar tapęs prezidentu D.Trumpas galėtų sukelti chaosą pasaulio saugumo architektūroje? O gal net sugriauti Aljansą? Tradicinėje 15min spaudos apžvalgoje pateikiame, ką šia tema rašo įtakingiausi leidiniai.
Daugiau skaitykite ČIA.
JAV valdžios koridoriuose kyla klausimai dėl dar neregėto Rusijos branduolinio plano
09:28
JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Mike'as Turneris paragino Baltuosius rūmus paskelbti informaciją apie „rimtą vidaus grėsmę“, susijusią su tariamu Rusijos planu dislokuoti branduolinius ginklus, skirtus palydovams naikinti.
Pasak JAV šaltinių, kalbėjusių su „ABC News“, Rusija gali planuoti dislokuoti branduolinius ginklus kosmose, kad prireikus juos būtų galima panaudoti prieš palydovus.
Vienas iš su žiniasklaida kalbėjusių šaltinių tai pavadino „didele problema“, kuri „kelia didelį nerimą ir yra labai jautri“.
Daugiau skaitykite ČIA.
Kariauti Ukrainoje Rusija verbuoja Afrikos ir Azijos šalių piliečius
09:15
Rusijos pusėje kare prieš Ukrainą kovoja dešimtys tūkstančių Azijos ir Afrikos šalių piliečių, remdamasi Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centru praneša naujienų svetainė Unian.net.
Anot Nacionalinio pasipriešinimo centro, Rusijos teritorijoje toliau mokomi užsienio samdiniai, kurie vėliau siunčiami į Ukrainos teritoriją.
Pastebima, kad Rusijos Federacija šiems žmonėms žada atlyginimą nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. JAV dolerių, tačiau iš tiesų jie gauna kelis šimtus JAV dolerių.
„Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai verbuoja Sirijos, Nepalo, Afganistano, Indijos, Kongo, Egipto ir Vidurinės Azijos šalių piliečius. Iš esmės rusai juos meta šturmuojant Ukrainos pozicijas“, – nurodo Nacionalinio pasipriešinimo centras, atkreipdamas dėmesį, kad lengvų pinigų yra ir nuo karo pradžios Ukrainoje likviduota 400 tūkst. Rusijos kovotojų.
Unian.net primena, kad gruodį Nepalas paragino Rusiją nustoti verbuoti jo piliečius kovai Ukrainoje ir grąžinti žuvusiųjų kūnus.
Neseniai serbus verbuojantis samdinys Dejanas Bericas pasiskundė Vladimirui Putinui dėl netinkamo elgesio su serbais Rusijos armijoje.
Taip pat pranešta, kad 2024 metų pradžioje Ukrainos kariai paėmė į nelaisvę rusų samdinį iš Somalio. 28 metų Muhammadas Adilas net davė interviu.
Praėjusią savaitę į Ukrainos gynybos pajėgų nelaisvę pateko Afrikos valstybės Siera Leonės pilietis.
Karo studijų institutas įvertino, kas būtų, jei rusai užimtų Avdijivką
09:04
Kaip rašo Ukrainos naujienų svetainė Unian, siekdami užimti Avdijivką rusai puolimą pradėjo 2023 metų spalį.
Jei Avdijivka būtų užimta, rusai negalėtų toliau greitai veržtis į priekį ir užimti didelių gyvenviečių į vakarus nuo miesto.
Nurodoma, kad agresoriaus kariai patyrė labai didelių nuostolių, norint užimti naujas teritorijas jiems prireiks ilgo atsigavimo ir poilsio.
JAV Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, rusai puolimą Avdijivkai užimti pradėjo praėjusių metų spalį.
Tačiau tik neseniai po kelis mėnesius trukusių pėstininkų puolimų ir didžiulių mechanizuotų atakų, per kurias Rusija neteko daug technikos ir gyvosios jėgos, pradėjo taktiškai judėti mieste.
Unian.net rašo, kad JAV analitikai gyrė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas už gerus gynybinius įtvirtinimus, sukurtus prie gyvenviečių aplink Avdijivką, kurias taip pat bando užimti priešas.
Artimiausios palyginti didelės gyvenvietės šioje vietovėje yra mažiausiai 30 kilometrų į vakarus nuo Avdijivkos.
Kaip minėta, rusai nedemonstruoja noro įgyvendinti greitą mechanizuotą veržimąsi ir užimti šiuos miestus bei kaimus artimiausiu ar net vidutiniu laikotarpiu.
„Užimdamos Avdijivką Rusijos pajėgos prarado daug gyvosios jėgos ir technikos, todėl greičiausiai joms prireiks ilgo konsolidavimosi, atsigavimo bei poilsio laikotarpio, kol imsis tolimesnių koordinuotų puolimo veiksmų rajone“, – aiškino ISW analitikai.
V.Zelenskis vyksta pasirašyti saugumo susitarimų su Vokietija ir Prancūzija
09:00 Atnaujinta 09:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vyksta į Berlyną ir Paryžių pasirašyti saugumo susitarimų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pranešė pareigūnai.
V.Zelenskio kelionė į dvi didžiausias Europos Sąjungos šalis vyksta tuo metu, kai Maskvos invazija į Ukrainą pereina į jau trečius metus.
Kyjivo karių padėtis rytinėje fronto linijoje darosi vis sudėtingesnė dėl amunicijos trūkumo ir naujų Rusijos atakų.
V.Zelenskis ir O.Scholzas penktadienį turi pasirašyti dvišalį saugumo paktą dėl ilgalaikių Ukrainos saugumo įsipareigojimų ir paramos, pranešė Vokietijos vyriausybė.
Prancūzijos prezidento kanceliarija nurodė, kad E.Macronas ir V.Zelenskis penktadienio vakarą Eliziejaus rūmuose planuoja pasirašyti saugumo susitarimą.
„Šis susitarimas sudarytas atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus G-7 (Didžiojo septyneto) formatu per 2023 metų liepos mėnesį Vilniuje įvykusį NATO viršūnių susitikimą“, – ketvirtadienį pranešė E.Macrono biuras.
Tuo metu NATO šalių lyderiai nenustatė Ukrainos prisijungimo prie bloko tvarkaraščio, tačiau G-7 šalys įsipareigojo teikti Ukrainai ilgalaikę paramą saugumo srityje.
„Esame pasiryžę sužlugdyti šį Rusijos statymą dėl ilgalaikės perspektyvos, kad mums pritrūks garo“, – naujienų agentūrai AFP sakė E.Macrono patarėjas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija nuo karo pradžios Ukrainoje neteko 400 300 karių
08:36
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 400 300 karių, vasario 16 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 210 Rusijos pajėgų aukų, patirtų per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 6 465 tankų, 12 129 šarvuotų kovos mašinų, 12 716 transporto priemonių ir degalų cisternų, 9 641 artilerijos sistemos, 984 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 671 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 332 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 7 408 dronų ir 25 laivų.
Avdijivkoje kovojančių pajėgų vadas: kova „sunki, bet kontroliuojama“
08:26 Atnaujinta 08:38
Ukrainos ir Rusijos kariai kovoja įnirtinguose mūšiuose Ukrainos rytiniame Avdijivkos mieste, penktadienį pranešė Ukrainos generolas.
Tai buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas padarys viską, jog išgelbėtų gyvybes šiame pramoniniame mieste, kurį iš trijų pusių supa Rusijos pajėgos.
„Mieste vyksta įnirtingi mūšiai“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė Oleksandras Tarnavskis, vyresnysis Ukrainos vadas, atsakingas už pajėgas šalies rytuose.
„Mūsų kariai naudoja visas turimas pajėgas ir priemones, kad sulaikytų priešą, – pridūrė jis. – Parengtos naujos pozicijos ir toliau rengiami galingi įtvirtinimai, atsižvelgiant į visus galimus scenarijus.“
Visgi jis nurodė, kad svarbiausias Kyjivo prioritetas – apsaugoti savo karius: „Mes vertiname kiekvieną Ukrainos žemės gabalėlį, tačiau didžiausia vertybė ir prioritetas mums yra Ukrainos kario gyvybės išsaugojimas.“
O.Tarnavskis situaciją Avdijivkoje pavadino sudėtinga, bet kontroliuojama ir sakė, kad vadams pavesta stabilizuoti padėtį.
Rusija jau kelis mėnesius bando užimti Avdijivką. Jos užėmimas būtų svarbi simbolinė rusų pergalė.
