Rusijos pajėgos smogė Donecko regionui: po griuvėsiais ieškoma šeimos su vaikais

Rusijos okupacinės pajėgos smogė Donecko regionui. Slovianskas ir Kramatorskas buvo apšaudomi priešo.

Tai pranešė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba. Pažymima, kad vien Kramatorske buvo sugriauti 2 namai, daugiau kaip 20 namų apgadinta.

Rusija smogė Donecko regione

„Kramatorske rusai raketomis smogė į pramoninę zoną ir privatų sektorių – tikriausiai po vieno namo griuvėsiais yra 4 asmenų šeima, įskaitant du paauglius. Sugriauti 2 namai, dar 23 namai apgadinti“, – rašoma pranešime.

Tuo pat metu Slovianske okupantai smogė mokyklai. Miesto meras Vadimas Lyachas sakė, kad apie 20 val. buvo smogta į 18-ąją mokyklą.

„Jos pastate buvo socialinė valgykla, invetorizacijos punktas, vienas iš humanitarinės pagalbos išdavimo punktų. Po mokyklos griuvėsiais gali būti vienas žmogus. Vyksta gaisro gesinimo ir griuvėsių ardymo darbai“, – pabrėžė jis.

Rusija smogė Donecko regione

Nuo tada, kai buvo perdislokuota į Avdijivką, Trečioji atskiroji šturmo brigada padarė didelių nuostolių pagrindinei Rusijos kariuomenės smogiamajai grupei. Šiuo metu brigada pasitraukė į parengtas pozicijas Avdijivkos apylinkėse.

Nuo šeštadienio vakaro buvo tęsiamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Avdijivkos. Kaip pažymėjo Trečiosios atskirosios šturmo brigados (3-iosios atskirosios šturmo brigados) referentas Aleksandras Borodinas, tokia operacija yra dar sudėtingesnė nei šturmo, rašo LIGA.net.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad rusai masiškai naudoja artileriją ir brangias valdomas aviacines bombas.

„Tai sudėtinga operacija. Nes tokios operacijos dažnai būna sudėtingesnės už šturmo operacijas. Jos turi būti sinchroniškos ir gerai koordinuojamos, būtinas aiškus ryšys su įvairiomis tarnybomis. Tačiau kol kas viskas vyksta gerai. Sudėtinga todėl, kad svarbu, jog priešui atidavėme tą fronto liniją, kuri, mūsų manymu, yra būtina. Atitinkamai ją dabar ir laikome“, – sakė Borodinas.

Jis pridūrė, kad didelė ir galinga priešo grupuotė sutelkta Avdijivkos kryptimi, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos padarė „labai rimtų“ nuostolių Rusijos kariuomenės personalui. Tai privertė rusus persigrupuoti.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ šeštadienį pranešė su viena Ukrainos bendrove pasirašiusi susitarimą dėl artilerijos šaudmenų gamybos Ukrainoje, kuriai jie itin reikalingi siekiant atremti Rusijos atakas.

Susitarimą Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pasirašė Ukrainos pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas ir „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris).

Saugumo sumetimais vietos partnerio pavadinimas, gamyklos vieta ir gamybos pradžios data nebuvo atskleisti.

Bendroji įmonė, kurios 51 proc. akcijų priklausys „Rheinmetall“, o 49 proc. – Ukrainos partneriui, įneš „reikšmingą indėlį į Ukrainos gynybos pajėgumus ir sustiprins Europos saugumą“, sakė A.Pappergeris.

Tai bus jau antroji „Rheinmetall“ bendroji įmonė Ukrainoje. Dėl pirmosios spalį su valstybine įmone UDI buvo pasirašyta sutartis dėl karinių transporto priemonių remonto.

FABIAN BIMMER / REUTERS

O praėjusį pirmadienį šiauriniame Vokietijos Unterliuso mieste esančiame „Rheinmetall“ pramonės komplekse, dalyvaujant kancleriui Olafui Scholzui, buvo padėtas būsimos šaudmenų gamyklos kertinis akmuo.

Šioje gamykloje 2025 metais bus pradėti gaminti NATO standarto 155 mm kalibro sviediniai, naudojami daugybėje artilerijos sistemų, ir gamybos apimtis galiausiai pasieks 200 tūkst. sviedinių per metus.

„Rheinmetall“ nori 2025 metais visose savo Europos gamyklose pagaminti iki 700 tūkst. artilerijos sviedinių, palyginti su 400–500 tūkst. šiais metais ir 70 tūkst. prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) paskelbtos sankcijos Rusijai davė ribotą poveikį šios šalies ekonomikai, būtina griežčiau kontroliuoti jų apėjimo būdus, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis teigia, kad ribotą sankcijų poveikį rodo Rusijos makroekonominiai rodikliai.

„Tenka pripažinti, kad tie trylika sankcijų paketų – dar neįgyvendintas tryliktasis – iš esmės davė labai ribotą poveikį Rusijos ekonomikai, tą mes matome iš jos makroekonominių rodiklių“, – šeštadienį Miunchene žurnalistams sakė G.Nausėda.

Erikas Ovčarenko/BNS nuotr. Gitanas Nausėda

Jo teigimu, būtina griežčiau kontroliuoti būdus apeiti sankcijas, nes dėl jų ribojimai nėra efektyvūs.

„Būtina sustiprinti antrines pasekmes ir būdus apeiti šitas sankcijas, kurie yra tiek išvešėję, kad praktiškai padaro patį sankcijų mechanizmą neefektyviu ir tuščiu“, – sakė G.Nausėda.

Lietuvos prezidentas sako, kad reikia greičiau apsispręsti ir dėl to, kaip Ukrainos atstatymui panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas.

„Kur kas spartesnis sprendimas, ką daryti su tais įšaldytais aktyvais Rusijos, kuriuos mes dabar turime ir nežinome, ką su jais daryti, nes nerandame teisinių priemonių, kaip būtų galima tuos realius aktyvus panaudoti Ukrainos atstatymui“, – kalbėjo G.Nausėda. 

ES taiko sankcijas apie 1,5 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei 207 subjektams.

Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G-7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.

Šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų aviacija smogė į 14 Rusijos kariuomenės personalo susitelkimo vietų ir tris priešlėktuvinių raketų sistemas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų daliniai smogė vienam vadavietės postui, keturiems artilerijos ginklams, keturiems šaudmenų sandėliams ir vienai rusų elektroninės kovos stočiai.

Tuo pat metu Rusijos kariai sudavė keturis raketinius ir 61 oro smūgį, atliko 79 atakas iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes.

„Deja, dėl Rusijos teroristų išpuolių yra sužeistų ir žuvusių civilių gyventojų. Buvo sugriauti ir apgadinti daugiaaukščiai ir privatūs pastatai, medicinos įstaigos, taip pat svarbiausi infrastruktūros objektai“, – rašoma pranešime.

Rusijos kariai numetė aviacines bombas į Kupjansko gyvenamuosius rajonus Charkivo srityje, praneša Ukrainos generalinė prokuratūra.

Pranešama, kad Rusijos ataka įvyko apie 13.20 val. Viena iš aviacinių bombų pataikė į dviejų aukštų daugiabutį namą.

Dar viena – taip pat į namą.

Ukrainos prokuratūros nuotr./Rusai numetė aviacines bombas Kupjansko gyvenamųjų namų kvartale

Kaip rašo ukrainiečių naujienų portalas Unian.net, žinoma, kad gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė moterį, ji buvo sužalota. Po griuvėsiais vis dar yra žmonių.

Šiuo metu žinoma, kad sužeisti penki žmonės. Sunaikinti ir apgadinti civiliniai objektai.

Manoma, kad Rusijos kariai ant Kupjansko numetė mažiausiai penkias aviacines bombas.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad jo šalis rado šimtų tūkstančių artilerijos sviedinių atsargas, kurios gali būti perkeltos į Ukrainą per kelias savaites, jei bus rastas tinkamas finansavimas.

Britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų rusų kalba tarnyba praneša, kad P.Pavelas pasisakė Miuncheno saugumo konferencijoje.

Pasak jo, iš viso skirtingų šalių sandėliuose yra apie pusė milijono 155 mm ir 300 tūkst. – 122 mm korpusų sviedinių.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda, Petras Pavelas ir Jensas Stoltenbergas

Jis pažymėjo, kad per kelias savaites, jei būtų užtikrintas finansavimas iš JAV, Vokietijos ir Švedijos, jie galėtų būti nupirkti bei perduoti Ukrainai.

Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad, anot Prahos, tinkamos amunicijos atsargų yra Pietų Korėjos, Turkijos ir Pietų Afrikos Respublikos sandėliuose.

Analitikai patvirtino, kad Rusijos okupantai užėmė Avdijivkos kokso gamyklą.

Rusijos kariai taip pat perėmė miesto rajono, vadinamo Chimiku, kontrolę ir geolokalizavosi Avdijivkos miesto taryboje, savo „Telegram“ kanale pranešė „DeepState“ analitikai ir paskelbė naują karo veiksmų žemėlapį.

“... Priešas užėmė Chimiko mikrorajoną ir Avdijivkos kokso gamyklą. Priešas pasistūmėjo į rytus nuo Terny“, – sakoma ekspertų pareiškime.

Avdijivka žemėlapyje / ekrano nuotrauka iš t.me/DeepStateUA

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pakomentavo Ukrainos pajėgų išvedimą iš Avdijivkos, Donecko srities.

Kaip savo „Facebook“ paskyroje rašė R.Umerovas, Ukrainos kariuomenė pasimokė iš Avdijivkos. Gynybos ministerijos komanda dirba tam, kad tokia situacija nepasikartotų jokioje kitoje fronto kryptyje.

Ukrainos ginkluotosios sausumos pajėgos/ „Facebook“/Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas

„Mums reikia modernių oro gynybos sistemų, kad priešas negalėtų naudoti KAB, mums reikia tolimojo nuotolio ginklų, kad sunaikintume priešo sandėlius, mums reikia artilerijos pabūklų. Nuolat prie to dirbame. Įtvirtinimus – statome ir stipriname. Sprendimas pasirūpinti žmonėmis yra teisingas. Mes grąžinsime Avdijivką“, – rašė R.Umerovas.

Operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės „Tavrija“ vadas Oleksandras Tarnavskis teigė, kad Ukraina kreipsis į tarptautines humanitarines organizacijas ir tarpininkaujančias šalis dėl „tam tikro skaičiaus“ Avdijivkoje paimtų į nelaisvę ukrainiečių karių.

Socialinių tinklų nuotrauka/Tauridės jungtinių pajėgų vadas Oleksandras Tarnavskis

„Dengdama organizuotą mūsų dalinių išvedimą iš Avdijivkos, jungtinės operatyvinės grupės „Tavrija“ artilerija atliko beveik 400 atakų...

Karių išvedimas iš Avdijivkos vyko pagal planą, parengtą atsižvelgiant į įvairius scenarijus ir galimus operatyvinės situacijos pokyčius. Nepaisant to, galutiniame operacijos etape, spaudžiant gausesnėms priešo pajėgoms, į nelaisvę pateko nemažai Ukrainos kariškių.“

O.Tarnavskis pabrėžė, kad atitinkamos Ukrainos institucijos kreipsis į tarptautines humanitarines organizacijas ir tarpininkaujančias šalis, kad rusai užtikrintų humanišką elgesį su karo belaisviais.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs kartu su Donaldu Trumpu, tikėtinu kandidatu į JAV prezidentus, vykti į frontą Ukrainoje, kad jis pamatytų karo, kurį nori sustabdyti „per 24 valandas“, realybę.

Valstybės vadovas viešai pakvietė D.Trumpą į Ukrainą ir teigė, kad Ukrainos vyriausybė yra dėkinga Jungtinėms Valstijoms už abiejų šalių paramą ir „visada nori, kad jos žinotų, kas iš tikrųjų vyksta šiame kare“.

„Ir jei ponas Trumpas atvyks, esu pasirengęs kartu su juo vykti į frontą. Manau, kad jei kalbėsimės apie tai, kaip užbaigti karą, turime parodyti sprendimų priėmėjams, ką šis karas reiškia. Ne tai, kad jie apie jį rašo „Instagram“, o tikrą karą“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad mobilizacijos klausimas yra sudėtingas.

Kaip prezidentas sakė Miuncheno saugumo konferencijoje, mobilizacijos teisingumas slypi rotacijoje, nes kariuomenė turi būti atkurta.

„Sąžiningos mobilizacijos klausimas yra rotacijos klausimas. Jūs esate pavargę, turite atsigauti. Išeinate atsigauti, o vietoj jūsų ateina kitas žmogus, profesionalas, praėjęs atitinkamus mokymus. Ir nuo to priklauso mobilizacija“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas pridūrė, kad šalies apsaugai ir gynybai reikia tam tikro skaičiaus žmonių, tačiau kontrpuolimui jų skaičius yra kitoks.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad pasitraukimas iš Avdijivkos buvo visiškai logiškas, teisingas ir profesionalus sprendimas, siekiant išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.

„Mums tai yra svarbiausia užduotis. Mes rūpinamės savo žmonėmis, savo kariais – nes tai yra apsauga. Mūsų partnerių ginklai padeda atkurti taiką mūsų teritorijoje, bet visų pirma kariuomenė saugo žmones. Todėl, kad nebūtume apsupti, buvo nuspręsta pasitraukti prie kitų sienų“, – Miuncheno konferencijoje sakė Ukrainos vadovas.

ZUMAPRESS.com/V.Zelenskis

Pasak jo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasitraukimas iš miesto nereiškia, kad šalis agresorė ką nors užgrobė – per dvejus pilno masto karo metus Rusijos Federacija sunaikino tik mažus kaimus, miestelius ir ukrainiečių gyvybes. Nuo praėjusių metų spalio mėnesio okupacinė kariuomenė bandė įsiveržti į Avdijivką su visais savo ginklais ir visa jėga, dėl to žuvo tūkstančiai okupantų.

„Jų kariuomenės išsekimas, manau, kad mūsų kariuomenė nuolat vykdo šią užduotį. Tuomet vyks atkūrimas, lauksime trūkstamų ginklų. Tolimojo nuotolio ginklų nėra. Rusija jų turi, bet mes neturime daug. Tikimės partnerių paramos“, – pridūrė V.Zelenskis.

Prezidentas pažymi, kad Ukraina gali laimėti. Mūsų kariuomenę riboja tik ginkluotės asortimentas ir pakankamumas, o tai priklauso ne tik nuo mūsų šalies.

„Situacija Avdijivkoje tai patvirtina. Deja, dirbtinai laikant Ukrainą ginkluotės, ypač artilerijos ir tolimojo nuotolio ginklų, trūkume, V. Putinui sudaromos sąlygos prisitaikyti prie karo veiksmų intensyvumo. Toks demokratijos silpninimas kenkia mūsų bendriems gebėjimams“, – užbaigė valstybės vadovas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šeštadienį paragino Jungtines Valstijas įvykdyti tai, ką jos pažadėjo Ukrainai, JAV Kongresui toliau stabdant 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės pagalbos Kyjivui paketo patvirtinimą.

J.Stoltenbergas Miuncheno saugumo konferencijoje sakė, kad JAV „gyvybiškai svarbu ir būtina skubiai priimti sprendimą dėl Ukrainai skirto paketo, nes jai reikia paramos“.

„Dabar JAV turi įvykdyti tai, ką pažadėjo“, – pridūrė jis. 

Sven Hoppe / dpa/picture-alliance

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį perspėjo, kad jo šalies galimybes atremti rusų puolimą riboja tolimojo nuotolio ginklų ir artilerijos sviedinių trūkumas.

„Dirbtinis Ukrainos ginkluotės, ypač artilerijos ir tolimojo nuotolio pajėgumų, deficito palaikymas leidžia V.Putinui prisitaikyti prie dabartinio karo intensyvumo“, – sakė jis Miuncheno saugumo konferencijoje.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat sakė, kad sprendimas atitraukti karius iš Avdijivkos Ukrainos rytuose buvo priimtas siekiant „išsaugoti mūsų karių gyvybes“.

„Siekiant išvengti apsupimo, buvo nuspręsta pasitraukti į kitas linijas. Tai nereiškia, kad žmonės atsitraukė kelis kilometrus ir Rusija kažką užėmė, ji nieko neužėmė“, – teigė jis. 

„Galimybė išgelbėti mūsų žmones yra svarbiausia mūsų užduotis“, – pridūrė jis.

Per apšaudymą Rusijos okupuotoje Donecko srityje šeštadienį žuvo trys žmonės, įskaitant mergaitę, o dar keturi buvo sužeisti, pranešė Maskvos paskirtas vietos pareigūnas.

Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą, kad per pastaruosius tris mėnesius, vykstant intensyvioms kovoms fronto linijoje, smarkiai padaugėjo išpuolių prieš civilius gyventojus.

LIBKOS / AP

Ukraina nusitaikė į Panteleimonivką, esančią mažiau nei už 20 km į šiaurės rytus nuo Donecko, sakė vietos Jasinuvatos savivaldybės įgaliotasis vadovas Dmitrijus Ševčenka.

„Per rytinį apšaudymą žuvo trys žmonės, įskaitant 2009-aisiais gimusią mergaitę, ir buvo sužeisti keturi žmonės, įskaitant 2013-aisiais gimusią mergaitę“, – paskelbė jis.

Jo socialinio tinklo paskyroje paskelbtose nuotraukose matyti sugriuvusi gyvenamojo pastato dalis. Aplinkui mėtėsi visokios nuolaužos. 

Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti šio pranešimo.

Apie apšaudymą pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai po intensyvaus Rusijos bombardavimo Ukrainos kariai pasitraukė iš Avdijivkos, taip pat esančios Donecko srityje.

Atskirame pranešime Rusija nurodė, kad numušė 33 ukrainiečių dronus, skraidžiusius virš jos teritorijos, įskaitant Belgorodo pasienio sritį.

Karo studijų instituto (ISW) analitikų nuomone, vien Avdijivkos užėmimas rusams nesuteiks jokios operatyvinės naudos. Greičiausiai Rusijos okupantams bus sunku iš Avdijivkos Donecko srityje pasistūmėti į vakarus, arčiau parengtų pozicijų, į kurias traukiasi Ukrainos kariai.

Pasak ISW, rusai patirs didelių nuostolių, jei nuspręs pulti naujas ukrainiečių pozicijas. Taip yra dėl didelės gynybos pajėgų kovotojų koncentracijos naujose pozicijose.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Analitikai daro prielaidą, kad užpuolikai siekė apsunkinti Ukrainos karių atsitraukimą arba užkirsti jam kelią, tikėdamiesi padaryti operatyvinių nuostolių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šiame rajone, nes Avdijivkos užėmimas pats savaime nesuteiktų jokių operatyvinių pranašumų ar galimybių surengti operatyviai reikšmingus puolimus.

Tuo pat metu ekspertai įsitikinę, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimai organizuotai išvedant karius iš Avdijivkos stabilizuos fronto liniją.

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, bandydama užimti Ukrainos miestą Rusijos Federacija prarado mažiausiai 400 pėstininkų kovos mašinų ir kitos sunkiosios technikos, taip pat daug karių.

Rusijos užpuolikams beveik pavyko apsupti Ukrainos pajėgas, tačiau jiems nepavyko uždaryti žiedo. Ukrainos gynėjai kovėsi visomis kryptimis. Jiems pavyko išlyginti kritinę padėtį dėl sėkmingų 3-iosios atskirosios brigados ir su ja susijusių dalinių reidų ir smūginių veiksmų.
 

Vasario 17 dienos duomenimis, Lenkijos protestuotojai toliau blokuoja Ukrainos sieną 6 kryptimis. Nuo vakar prisidėjo Krakoveco kontrolės pasienio punktas.

Šiuo metu eilėje įvažiuoti į Ukrainą įstrigę apie 3,3 tūkst. krovininių automobilių, praneša naujienų portalas Unian.net.

Telegram/Lenkijos pasienyje su Ukraina išpilti grūdai

Be to, išvykimo iš Ukrainos eilėje laukia tūkstančiai sunkvežimių. Tačiau šiuo atveju vairuotojams nereikia fiziškai būti pasienyje.

Kaip pranešė Unian.net, vasario pradžioje Lenkijos ūkininkai pasienyje su Ukraina pradėjo protestą.

Vasario 14 dieną Lenkijos nepriklausomų profesinių sąjungų asociacija „Solidarumas“ pareiškė, kad nuo vasario 20 dienos ūkininkai nori visiškai užblokuoti visus pasienio kontrolės punktus.

Trečiosios atskirosios šturmo brigados vadas Andrijus Bileckis pakomentavo Ukrainos dalinių pasitraukimą iš Avdijivkos Donecko srityje.

Kaip teigiama A.Bileckio pareiškime, Trečioji šturmo brigada garbingai kovojo su priešu, kuris turėjo kiekybinę ir ginkluotės persvarą. Dabar kariai pasiekė savo parengtas pozicijas.

„Ačiū kovotojams už garbingą kovą, kuri buvo duota priešui Avdijivkoje, susidūrus su visiška rusų kiekybine persvara gyvosios jėgos, technikos ir pabūklų atžvilgiu. Padarėme viską ir dar daugiau. Ačiū visiems už atsparumą. Atsitraukiame į parengtas pozicijas, kad grįžtume ir suduotume dar stipresnį smūgį. Norėčiau padėkoti vadovybei už apgalvotą sprendimą. Kova tęsiasi“, – sakė A.Bileckis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė saugumo susitarimą su Prancūzija, praėjus kelioms valandoms po to, kai kancleris Olafas Scholzas panašų susitarimą su Vokietija pavadino istoriniu žingsniu, įtvirtinančiu nuolatinę paramą Kyjivui kovoje su Rusijos invazija.

Abu susitarimai yra V.Zelenskio siekio padėti savo pajėgoms, kurios stengiasi atremti Rusijos puolimą Avdijivkoje, dalis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Avdijivka

Susitarime su Prancūzija, kurį Eliziejaus rūmuose pasirašė V.Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, numatyta, kad Prancūzija, 2022 metais skyrusi 1,7 mlrd. eurų pagalbą, o pernai – 2,1 mlrd. eurų, žada 2024 metais skirti iki 3 mlrd. eurų pagalbos, sakė pareigūnai.

Anot pareigūnų, susitarimas galios 10 metų ir visų pirma sustiprins bendradarbiavimą artilerijos srityje.

Pasak pareigūnų, susitarimu siekiama padėti Ukrainai „atkurti savo teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis“ ir užkirsti kelią „bet kokiai naujai Rusijos agresijai“.

Susitarimas taip pat padės nutiesti kelią Ukrainos būsimai integracijai į Europos Sąjungą ir NATO, pažymėjo pareigūnai.

„Prancūzija patvirtina, kad būsima Ukrainos narystė būtų naudingas indėlis į taiką ir stabilumą Europoje“, – pareiškė jie cituodami susitarimą.

Šeštadienį vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje, į kurią susirinks tokie lyderiai kaip JAV viceprezidentė Kamala Harris, prezidentas iš naujo prašys Vakarų lyderių nuolatinės pagalbos finansuojant ir aprūpinant Kyjivo pajėgas ginkluote.

V.Zelenskio kelionė vyksta kritiniu metu, kai Ukraina patiria vis didesnį spaudimą rytinėje fronto linijoje dėl šaudmenų trūkumo ir naujų Rusijos atakų.

Ilgalaikė milijardų dolerių vertės Vakarų pagalbos ateitis kelia abejonių, nes didžiausios pagalbos teikėjos – Jungtinių Amerikos Valstijų – laukia rinkimų metai.

Paramos pareiškimas ypač svarbus dabar, kai politinės kovos JAV Kongrese stabdo 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės pagalbos Kyjivui paketo patvirtinimą.

Bendroje spaudos konferencijoje su E.Macronu V.Zelenskis sakė, kad tikisi, jog susitarimai su Vokietija ir Prancūzija suteiks impulsą JAV pastangoms dėl jo šalies.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

ES pripažino, kad galės suteikti tik pusę iš milijono artilerijos sviedinių, kuriuos pažadėjo atsiųsti iki kovo.

Tačiau O.Scholzas pabrėžė, kad anksčiau penktadienį Berlyne pasirašytas saugumo paktas rodo, jog Vokietija nenuleis rankų ir rems Ukrainą. Jis taip pat paskelbė apie naują 1,1 mlrd. eurų skubios karinės pagalbos paketą.

„Tiek, kiek reikės“

„Šis dokumentas rodo, kad Vokietija ir toliau padės Ukrainai gintis nuo Rusijos atakų. Kaip dažnai sakydavau: tiek, kiek reikės“, – pareiškė O.Scholzas, kuris susitarimo pasirašymą taip pat pavadino istoriniu žingsniu.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda kartu su Olafu Scholzu lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone

Praėjusių metų liepą įvykusiame NATO viršūnių susitikime G-7 (Didžiojo septyneto) šalys įsipareigojo teikti Ukrainai ilgalaikę paramą saugumo srityje. Tačiau Aljanso lyderiai nenustatė Ukrainos prisijungimo prie bloko tvarkaraščio.

Pirmasis susitarimas su Jungtine Karalyste buvo pasirašytas sausį, ministrui pirmininkui Rishi Sunakui lankantis Kyjive.

V.Zelenskis tikisi išsklaidyti jaučiamą karo nuovargį, kuris kamuoja jo sąjungininkus.

Prieš Miunchene įvykstančią konferenciją K.Harris sakė, kad prezidento Joe Bideno administracija „stengsis užtikrinti svarbiausius ginklus ir išteklius, kurių taip reikia Ukrainai“.

Kyjivo atsisakymas būtų „dovana (Rusijos prezidentui) Vladimirui Putinui“, sakė ji dvišalių derybų su V.Zelenskiu išvakarėse.

Anksčiau pasaulio lyderiai pagrindinį dėmesį skyrė karui Ukrainoje, tačiau dabar reikia skubiai atkreipti dėmesį ir į Izraelio karą su „Hamas“ bei dėl to eskaluojamą krizę Artimuosiuose Rytuose.

Tuo tarpu V.Zelenskio kelionę po Europą aptemdė penktadienį paskelbtas pranešimas apie opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno mirtį Rusijos kalėjime, kuris sukėlė pasaulinę reakciją.

„Savaime aišku, kad jį nužudė Putinas, – Berlyne sakė V.Zelenskis. – Kaip ir tūkstančius kitų, kurie buvo kankinami.“

Jis teigė, kad tai rodo, kodėl V.Putinas privalo „prarasti viską ir tada prisiimti atsakomybę už tai, ką padarė“.

E.Macronas bendroje spaudos konferencijoje pareiškė, kad A.Navalno mirtis „iliustruoja Kremliaus silpnumą ir visų oponentų baimę“.

Kalbėdamas apie JAV pranešimus, kad Rusija gali kurti kosminę branduolinių ginklų sistemą, E.Macronas sakė, kad „Rusija turi nedelsdama pateikti paaiškinimą“ šiuo klausimu.

E.Macronas taip pat apkaltino Rusiją kibernetinėmis atakomis, kurios, pasak jo, yra „agresija prieš mūsų šalį“.

Prancūzijos prezidentas sakė, kad Kremliaus vykdomos kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos rodo, jog „Vladimiro Putino Rusija sistemingai destabilizuoja pasaulį“.

E.Macronas taip pat sakė, kad iki kovo vidurio planuoja apsilankyti Ukrainoje.

Ukrainos pajėgos pagal gautą įsakymą paliko Avdijivką ir išvyko į iš anksto paruoštas pozicijas.

Apie tai 02.15 val. pranešė operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Tavria“ vadas Oleksandras Tarnavskis. Savo „Telegram“ kanale jis pažymėjo, kad Ukrainos pajėgų apsupti neleidžiama, o personalas atitrauktas. Dabar kariai užėmė gynybines pozicijas tam tikrose linijose.

„Esant tokiai situacijai, kai priešas žengia ant savo karių lavonų su sviedinių persvara dešimt prie vieno, kai yra nuolat bombarduojamas, tai vienintelis teisingas sprendimas“, – pridūrė O.Tarnavskis.

Socialinių tinklų nuotrauka/Tauridės jungtinių pajėgų vadas Oleksandras Tarnavskis

Vakar vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis paskelbė apie sprendimą išvesti Ukrainos dalinius iš miesto.

Ukrainos generolas paaiškino, kad tai daroma siekiant išvengti pajėgų apsupties ir išsaugoti karių gyvybes bei sveikatą. Jie pereina į gynybą palankesnėmis linijomis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis

Jis pažymėjo, kad kovotojai padarė viską, kad sunaikintų geriausius Rusijos užpuolikų karinius dalinius, ir padarė jiems didelių nuostolių.

Dieną prieš tai Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė, kad Rusijos Federacija, bandydama užimti Ukrainos miestą, prarado mažiausiai 400 pėstininkų kovos mašinų ir kitos sunkiosios technikos, taip pat daug karių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Avdijivka