Svarbiausios naujienos iš Ukrainos:
- R.Umerovas pasidalijo Avdijivkoje išmoktomis pamokomis
- Rusijos kariai užėmė Avdijivkos kokso gamyklą
- V.Zelenskis: galimybes atremti rusų puolimą riboja tolimojo nuotolio ginklų trūkumas
- Per apšaudymą Rusijos okupuotoje Donecko srityje žuvo trys žmonės
- ISW: vien tik Avdijivkos užėmimas rusams nesuteiks jokios operatyvinės naudos
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pasitraukė iš Avdijivkos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sėkmingas ukrainiečių smūgis: Oro pajėgos numušė rusų lėktuvą Su-34
08:42
Oro pajėgos pranešė, kad vasario 18 d. rytą buvo numuštas dar vienas lėktuvas ir 12 „Shahed“, rašė Oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas.
„Labas rytas, Ukraina! Šiandien (vasario 18 d. – red. past.) apie 6.00 val. dar vienas Su-34 „sėkmingai grįžo“ į bazę!“ – rašė jis.
Be šio lėktuvo, priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė 12 „Shahed“ ir vieną aviacinę raketą X-59.
V.Zelenskis: Miuncheno konferencijoje Ukraina sudarė naujus susitarimus dėl karinės pagalbos ir saugumo
23:26
Miuncheno saugumo konferencijoje Ukraina sudarė papildomų susitarimų dėl saugumo ir karinės pagalbos, vasario 18 d. pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šiais metais Ukraina jau pasirašė saugumo susitarimus su Prancūzija, Vokietija ir Jungtine Karalyste. Papildomi susitarimai dėl saugumo buvo sudaryti per derybas Miuncheno konferencijoje, sakė V.Zelenskis, nepatikslindamas detalių, interviu, transliuotame per vyriausybinės televiziją.
Šie susitarimai yra alternatyva pasikliauti Jungtinių Valstijų pagalba, sakė V.Zelenskis.
„Šiuo metu nėra jokių saugumo garantijų iš JAV. Šiuo metu komandos dirba, jau įvyko du diskusijų etapai“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad artimiausiu metu tikisi teigiamos pažangos.
Atskiri susitikimai su keliomis šalimis vyko dėl karinės pagalbos, įskaitant diskusijas dėl artilerijos ir 155 mm sviedinių.
Vasario 17 d. V.Zelenskis konferencijos kuluaruose susitiko su JAV viceprezidente Kamala Harris ir aptarė Ukrainos „saugumą ir atsparumą“.
Taip pat vasario 17 d. V.Zelenskis kalbėjo konferencijoje, kuri vyko vasario 16-18 d. Miunchene, Vokietijoje. Savo kalboje jis paragino šalis teikti Ukrainai didesnę pagalbą saugumo srityje. JAV Kongresui sustabdžius pagalbos teikimą, Ukrainai vis labiau trūksta amunicijos.
„Dirbtinis Ukrainos ginklų, ypač artilerijos ir tolimojo nuotolio pajėgumų, deficito palaikymas leidžia (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui prisitaikyti prie dabartinio karo intensyvumo“, – sakė jis savo kalboje.
Ukraina: Rusijos pajėgos surengė kelias atakas į vakarus nuo Avdijivkos
21:08
Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai sekmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė kelias atakas į vakarus nuo neseniai užimtos Avdijivkos.
Pritrūkus žmonių ir amunicijos, Ukraina buvo priversta pasitraukti iš rytiniame Donecko regione esančio pramoninio centro. Tai yra pirmasis Maskvos didelis teritorinis laimėjimas nuo 2023-ųjų gegužės mėnesio.
„Priešas bando aktyviai plėtoti puolimą“, – sekmadienį per valstybinę televiziją sakė Ukrainos kariuomenės vado atstovas spaudai Dmytro Lykhovijus.
Ukrainos generalinis štabas pranešė apie 14 nesėkmingų Rusijos atakų prieš Lastočkynės kaimą, esantį maždaug už dviejų kilometrų į vakarus nuo Avdijivkos šiaurinio pakraščio.
„Tačiau ten sutelktos didelės mūsų pajėgos“, – nurodė D.Lykhovijus.
Jis taip pat pranešė apie nesėkmingas Rusijos atakas netoli Robotynės ir Verbovės kaimų pietinėje Zaporižios srityje. Tai kelios iš nedaugelio vietų, kurias Ukrainai pavyko atkovoti per praėjusių metų kontrpuolimą.
D.Lykhovijaus teigimu, Rusijos pajėgoms sunku prasiveržti į šias vietoves dėl stiprios Ukrainos gynybinės linijos ir gamtinių sąlygų.
„Padėtis Zaporižos sektoriuje yra stabili.(...) Zaporižios sektoriuje nebuvo prarasta nė viena pozicija“, – sakė jis
„Priešas gavo į dantis ir pasitraukė“, – pridūrė D.Lykhovijus.
Ukraina Avdijivkoje sunaikino daugiau nei 7 tūkst. įsibrovėlių ir pažadėjo „baisiausią“ kerštą
19:17
Pranešimą pateikė 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada.
47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada pranešė, kad Avdijivkos rajone sunaikino daugiau kaip 7 tūkst. rusų užpuolikų ir daugiau kaip šimtą priešo technikos vienetų.
Pažymima, kad brigada ir toliau laiko tam tikras linijas Avdijivskos kryptimi.
Be to, šio karinio dalinio artileristai pataikė ir sunaikino 3 stebėjimo postus, 12 šaudmenų sandėlių, 16 minosvaidžių, 6 patrankas ir 18 sunkvežimių.
„Kova tęsiasi. Priešas toliau žengia į priekį. Šviesus ir amžinas atminimas mūsų broliams, atidavusiems gyvybes mūšiuose dėl Avdijivkos. Mes atkeršysime!“ – pažymėjo kariškiai.
D.Medvedevas vėl grasina branduoliniu smūgiu Vakarams
18:54
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs šalies prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas pagrasino panaudoti branduolinius ginklus prieš JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Ukrainą, jeigu Maskva praras okupuotas Ukrainos teritorijas.
„Bandymai atkurti 1991 metų Rusijos sienas prives tik prie vieno – pasaulinio karo su Vakarų valstybėmis, panaudojant visą mūsų strateginį (branduolinį) arsenalą prieš Kyjivą, Berlyną, Londoną ir Vašingtoną.
Ir prieš visas kitas gražias istorines vietas, kurios ilgą laiką buvo įtrauktos į mūsų branduolinės triados skrydžio taikinius“, – „Telegram“ kanale sekmadienį rašė D.Medvedevas.
Ukrainiečių internetinis laikraštis anglų kalba „The Kyiv Independent“ pažymėjo, kad šis Rusijos politikas ne kartą grasė branduolinio ginklo panaudojimu, bet grasinimai iki šiol nepasitvirtino.
Kritikai sako, kad jo pareiškimai yra veikiau blefas, o ne tikri Rusijos planai ir jais siekiama įbauginti Vakarus, jog jie nuolaidžiautų.
Kaip pastebi „The Kyiv Independent“, D.Medvedevas anksčiau save vaizdavo kaip liberalą, tačiau nuo 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, jis tapo vienu agresyviausių Rusijos karo šalininkų.
Jis vis dažniau vaidina vaidmenį, kurį anksčiau atliko velionis politikas Vladimiras Žirinovskis, pagarsėjęs savo rėksminga ir agresyvia retorika.
Ukrainiečių internetinis leidinys primena, kad 2022 metų rudenį po fiktyvių referendumų Rusija aneksavo keturias Ukrainos sritis – Zaporižią, Donecką, Luhanską ir Chersoną.
Ukrainos kariuomenė apkaltino Rusijos pajėgas nušovus du karo belaisvius
17:44
Ukrainos kariuomenė sekmadienį apkaltino Rusijos pajėgas nušovus du karo belaisvius ir paskelbė neryškų vaizdo įrašą, kuriame, jų teigimu, matyti šis incidentas.
Vaizdo įraše parodyta, kaip du kariai, manoma, ukrainiečiai, bėga link tranšėjoje sėdinčio rusų kario.
Tada rusų kareivis juos griebia ir paleidžia į juos ugnį.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šio vaizdo įrašo autentiškumo ar įvykio vietos.
„Šį rytą (...) rusai dar kartą pademonstravo savo požiūrį į tarptautinę humanitarinę teisę ir nušovė du ukrainiečių karo belaisvius“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Ukrainos sausumos pajėgos.
Sausumos pajėgos nurodė, kad incidentas įvyko rytiniame fronte veikiančios Hortycios grupės atsakomybės zonoje, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.
Ukrainos žiniasklaidos teigimu, incidentas įvyko netoli Veselės kaimo Donecko srityje.
Pranešama, kad Hortycios pajėgos nedalyvavo atsitraukime iš Avdijivkos miesto šalies rytuose.
Nuo tada, kai beveik prieš dvejus metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas ir Maskva ne kartą apkaltino viena kitą pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ir vykdant karo belaisvių nužudymus.
K.Kallas: „Rusija manęs neišgąsdins“
17:28
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį atmetė Rusijos išduotą arešto orderį, sakydama, kad tai tėra bandymas ją įbauginti, nes spėjama, kad ji gali gauti aukščiausią ES postą, praneša „Reuters“.
Kadaise Maskvos valdoma, o dabar ES ir NATO narė Estija yra Kyjivo rėmėja, o K.Kallas yra viena iš griežčiausių Maskvos kritikių nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą beveik prieš dvejus metus.
Vasario 13 d. Rusijos policija įtraukė ją ir kelis kitus Baltijos šalių politikus į ieškomų asmenų sąrašą dėl sovietmečio paminklų niokojimo.
„Taip siekiama mane įbauginti ir priversti susilaikyti nuo sprendimų, kuriuos kitu atveju priimčiau“, – interviu agentūrai „Reuters“ Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė K.Kallas. „Bet tai Rusijos žaidimo instrukcija. Tai nieko nestebina ir mes nebijome“.
Baltijos šalių politikai rizikuoja būti suimti tik tuo atveju, jei kirs Rusijos sieną, kitu atveju jų paskelbimas ieškomais neturi realių pasekmių.
Dėl to, kad K.Kallas daug dėmesio skyrė tam, kad ES imtųsi daugiau veiksmų Ukrainai paremti, Briuselyje spėliojama, kad po kitų ES parlamento rinkimų birželį ji gali užimti aukštas pareigas, galbūt užsienio politikos vadovo postą. Ji sakė, kad šios spekuliacijos taip pat prisideda prie Rusijos agresijos jos atžvilgiu.
„Sunku būti populiariam“, – ironizavo ji. „Rusai tai taip pat pastebėjo, todėl jie ir išdavė arešto orderį, kad iš tikrųjų pabrėžtų didžiausią argumentą prieš mane, kad aš esu provokacija Rusijai.“
A.Lukašenka „papurtys universitetus“: ar uždraus baltarusiams studijuoti užsienyje?
16:34
Vasario 13 dieną vykusiame pasitarime Aliaksandras Lukašenka pirmiausia pareiškė, kad Baltarusijos aukštojo mokslo sistema „išlaikė geriausias sovietines tradicijas“, o vėliau griežtai sukritikavo situaciją šioje srityje.
Jo nuomone, būtina „supurtyti universitetus“ ir panaikinti „bet kokį bėgimą už šalies ribų“ – moksleivių bei studentų, norinčių mokytis užsienyje, išvykimą.
Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainė rašo, kad savo kalboje nelegitimus Baltarusijos lyderis A.Lukašenka pripažino žemą dabartinę Baltarusijos švietimo kokybę.
Anot jo, „vos ne pusė“ studentų šiandien yra nepatenkinti mokymo kokybe: reikiamų žinių jiems tenka įgyti praktiškai.
A.Lukašenka taip pat piktinosi, kad ne visi diplomus gavę universitetų absolventai dirba pagal specialybę, o tampa „taksi vairuotojais ir picų išvežiotojais“.
Daugiau skaitykite ČIA.
Ministrė pirmininkė: Danija perduos Ukrainai visą savo artileriją
16:14
Danija nusprendė pristatyti Ukrainai visus artilerijos sviedinius iš savo atsargų, sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen Miuncheno saugumo konferencijoje vasario 17 d.
Artilerijos sviediniai yra vienas svarbiausių karinių reikmenų Ukrainai, nes jų kasdien naudojama daug Ukrainos mūšio laukuose.
„Jei paklausite ukrainiečių, jie dabar prašo mūsų amunicijos, dabar artilerijos. Iš Danijos pusės nusprendėme paaukoti visą savo artileriją“, – sakė M.Frederiksen.
„Europos atsargose dar yra amunicijos. Tai nėra tik gamybos klausimas, nes mes turime ginklų, turime amunicijos, turime priešlėktuvinės gynybos priemonių, kurių šiuo metu patys nenaudojame ir kurias turėtume perduoti Ukrainai.“
M.Frederiksen nepatikslino, kiek artilerijos sviedinių Danija turi savo atsargose.
„Rusija nenori taikos su mumis. Ji destabilizuoja Vakarų pasaulį įvairiais aspektais – Arkties regione, Balkanuose ir Afrikoje – dezinformacija, kibernetinėmis atakomis, hibridiniu karu ir, aišku, Ukrainoje“, – sakė ji.
ES yra sakiusi, kad iki kovo mėn. termino pabaigos galės pristatyti tik pusę žadėto 1 mln. sviedinių, o JAV teikiama gynybos pagalba, įskaitant artilerijos paramą, stringa dėl vidaus politinių ginčų.
Ukrainos deputatas: „Jeigu turėtume F-16, būtume galėję apginti Avdijivką“
16:12
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko tvirtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų galėjusios išlaikyti Avdijivką, jei iš partnerių jau būtų gavę naikintuvus F-16, rašo ukrainiečių naujienų portalas Unian.net.
„Jei dabar turėtume lėktuvus, kurie savo įranga ir ginkluote galėtų konkuruoti su Rusijos, ypač Su-34, Su-35, penktos kartos, 4+ lėktuvus, tada taip. Tačiau šitie lėktuvai, kuriuos turime...“, – Avdijivkos gynybą komentavo jis.
Anot jo, Rusija yra apsiginklavusi modernesniais lėktuvais, o Ukrainos pilotai net neturi galimybės greičiau juos pasiekti, kad numuštų, nes Ukrainos ginkluotųjų pajėgų turimi radarai taip pat „ne konkurentai“ rusams.
„Mūsų radarai nekonkuruoja su jų, jie mato mus iš toliau, o raketos pataiko į mus kylant, kai mūsų radarai jų naikintuvų net nemato. Tai paprasta matematika, kurią turime suprasti“, – pabrėžė R.Kostenko.
Kremlius vykdė dezinformacijos prieš V.Zelenskį kampaniją
15:00
Daugiau nei 100 Kremliaus dokumentų, kuriuos gavo Europos žvalgybos tarnyba ir peržiūrėjo „The Washington Post“, rodo, kad Rusija vykdė dezinformacijos kampaniją, siekdama pakenkti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Anot „The Washington Post“, medžiaga su leidiniu pasidalinta siekiant „pirmą kartą atskleisti Kremliaus propagandos mastą, nukreiptą į V.Zelenskį, siekiant suskaldyti ir destabilizuoti Ukrainos visuomenę – pastangos, kurias Maskva pavadino „informacinėmis psichologinėmis operacijomis“.
„The Washington Post“ teigia, kad Kremliaus nurodymu Ukrainoje bei visoje Europoje išplatinti tūkstančiai įrašų socialiniuose tinkluose ir šimtai išgalvotų straipsnių, kuriuos sukūrė trolių fermos.
Juose „bandyta išnaudoti įtampą“ tarp V.Zelenskio ir kariuomenės vadas Valerijaus Zalužno.
Anksčiau šį mėnesį V.Zelenskis atleido V.Zalužną.
JAV dienraščio teigimu, kaip rodo dokumentai, 2023 metų sausio 16 dieną susitikime Kremliaus personalo vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka „Ukrainos propagandos komandai iškėlė keturis pagrindinius tikslus: diskredituoti Kyjivo karinę ir politinę vadovybę, suskaldyti Ukrainos elitą, demoralizuoti Ukrainos karius ir dezorientuoti Ukrainos gyventojus.“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Kremliaus Informacinių ir ryšių technologijų plėtros departamento vadovė Tatjana Matvejeva ir Aleksandras Charičevas neatsakė į „The Washington Post“ prašymus pakomentuoti dokumentų turinį.
-
O. Tarnavskis: ukrainiečiai atsitraukė iš pozicijų į pietus nuo Avdijivkos
-
Rusijos pajėgos smogė Donecko regionui: po griuvėsiais ieškoma šeimos su vaikais
-
Per apšaudymą Rusijos okupuotoje Donecko srityje žuvo trys žmonės
-
Avdijivkos užėmimas rodo Kongreso neveiklumo dėl Ukrainos kainą – Baltieji rūmai
