Svarbiausios naujienos iš Ukrainos:
- R.Umerovas pasidalijo Avdijivkoje išmoktomis pamokomis
- Rusijos kariai užėmė Avdijivkos kokso gamyklą
- V.Zelenskis: galimybes atremti rusų puolimą riboja tolimojo nuotolio ginklų trūkumas
- Per apšaudymą Rusijos okupuotoje Donecko srityje žuvo trys žmonės
- ISW: vien tik Avdijivkos užėmimas rusams nesuteiks jokios operatyvinės naudos
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pasitraukė iš Avdijivkos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sėkmingas ukrainiečių smūgis: Oro pajėgos numušė rusų lėktuvą Su-34
08:42
Oro pajėgos pranešė, kad vasario 18 d. rytą buvo numuštas dar vienas lėktuvas ir 12 „Shahed“, rašė Oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas.
„Labas rytas, Ukraina! Šiandien (vasario 18 d. – red. past.) apie 6.00 val. dar vienas Su-34 „sėkmingai grįžo“ į bazę!“ – rašė jis.
Be šio lėktuvo, priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė 12 „Shahed“ ir vieną aviacinę raketą X-59.
V.Zelenskis: Miuncheno konferencijoje Ukraina sudarė naujus susitarimus dėl karinės pagalbos ir saugumo
23:26
Miuncheno saugumo konferencijoje Ukraina sudarė papildomų susitarimų dėl saugumo ir karinės pagalbos, vasario 18 d. pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šiais metais Ukraina jau pasirašė saugumo susitarimus su Prancūzija, Vokietija ir Jungtine Karalyste. Papildomi susitarimai dėl saugumo buvo sudaryti per derybas Miuncheno konferencijoje, sakė V.Zelenskis, nepatikslindamas detalių, interviu, transliuotame per vyriausybinės televiziją.
Šie susitarimai yra alternatyva pasikliauti Jungtinių Valstijų pagalba, sakė V.Zelenskis.
„Šiuo metu nėra jokių saugumo garantijų iš JAV. Šiuo metu komandos dirba, jau įvyko du diskusijų etapai“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad artimiausiu metu tikisi teigiamos pažangos.
Atskiri susitikimai su keliomis šalimis vyko dėl karinės pagalbos, įskaitant diskusijas dėl artilerijos ir 155 mm sviedinių.
Vasario 17 d. V.Zelenskis konferencijos kuluaruose susitiko su JAV viceprezidente Kamala Harris ir aptarė Ukrainos „saugumą ir atsparumą“.
Taip pat vasario 17 d. V.Zelenskis kalbėjo konferencijoje, kuri vyko vasario 16-18 d. Miunchene, Vokietijoje. Savo kalboje jis paragino šalis teikti Ukrainai didesnę pagalbą saugumo srityje. JAV Kongresui sustabdžius pagalbos teikimą, Ukrainai vis labiau trūksta amunicijos.
„Dirbtinis Ukrainos ginklų, ypač artilerijos ir tolimojo nuotolio pajėgumų, deficito palaikymas leidžia (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui prisitaikyti prie dabartinio karo intensyvumo“, – sakė jis savo kalboje.
Ukraina: Rusijos pajėgos surengė kelias atakas į vakarus nuo Avdijivkos
21:08
Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai sekmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė kelias atakas į vakarus nuo neseniai užimtos Avdijivkos.
Pritrūkus žmonių ir amunicijos, Ukraina buvo priversta pasitraukti iš rytiniame Donecko regione esančio pramoninio centro. Tai yra pirmasis Maskvos didelis teritorinis laimėjimas nuo 2023-ųjų gegužės mėnesio.
„Priešas bando aktyviai plėtoti puolimą“, – sekmadienį per valstybinę televiziją sakė Ukrainos kariuomenės vado atstovas spaudai Dmytro Lykhovijus.
Ukrainos generalinis štabas pranešė apie 14 nesėkmingų Rusijos atakų prieš Lastočkynės kaimą, esantį maždaug už dviejų kilometrų į vakarus nuo Avdijivkos šiaurinio pakraščio.
„Tačiau ten sutelktos didelės mūsų pajėgos“, – nurodė D.Lykhovijus.
Jis taip pat pranešė apie nesėkmingas Rusijos atakas netoli Robotynės ir Verbovės kaimų pietinėje Zaporižios srityje. Tai kelios iš nedaugelio vietų, kurias Ukrainai pavyko atkovoti per praėjusių metų kontrpuolimą.
D.Lykhovijaus teigimu, Rusijos pajėgoms sunku prasiveržti į šias vietoves dėl stiprios Ukrainos gynybinės linijos ir gamtinių sąlygų.
„Padėtis Zaporižos sektoriuje yra stabili.(...) Zaporižios sektoriuje nebuvo prarasta nė viena pozicija“, – sakė jis
„Priešas gavo į dantis ir pasitraukė“, – pridūrė D.Lykhovijus.
Ukraina Avdijivkoje sunaikino daugiau nei 7 tūkst. įsibrovėlių ir pažadėjo „baisiausią“ kerštą
19:17
Pranešimą pateikė 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada.
47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada pranešė, kad Avdijivkos rajone sunaikino daugiau kaip 7 tūkst. rusų užpuolikų ir daugiau kaip šimtą priešo technikos vienetų.
Pažymima, kad brigada ir toliau laiko tam tikras linijas Avdijivskos kryptimi.
Be to, šio karinio dalinio artileristai pataikė ir sunaikino 3 stebėjimo postus, 12 šaudmenų sandėlių, 16 minosvaidžių, 6 patrankas ir 18 sunkvežimių.
„Kova tęsiasi. Priešas toliau žengia į priekį. Šviesus ir amžinas atminimas mūsų broliams, atidavusiems gyvybes mūšiuose dėl Avdijivkos. Mes atkeršysime!“ – pažymėjo kariškiai.
D.Medvedevas vėl grasina branduoliniu smūgiu Vakarams
18:54
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, buvęs šalies prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas pagrasino panaudoti branduolinius ginklus prieš JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Ukrainą, jeigu Maskva praras okupuotas Ukrainos teritorijas.
„Bandymai atkurti 1991 metų Rusijos sienas prives tik prie vieno – pasaulinio karo su Vakarų valstybėmis, panaudojant visą mūsų strateginį (branduolinį) arsenalą prieš Kyjivą, Berlyną, Londoną ir Vašingtoną.
Ir prieš visas kitas gražias istorines vietas, kurios ilgą laiką buvo įtrauktos į mūsų branduolinės triados skrydžio taikinius“, – „Telegram“ kanale sekmadienį rašė D.Medvedevas.
Ukrainiečių internetinis laikraštis anglų kalba „The Kyiv Independent“ pažymėjo, kad šis Rusijos politikas ne kartą grasė branduolinio ginklo panaudojimu, bet grasinimai iki šiol nepasitvirtino.
Kritikai sako, kad jo pareiškimai yra veikiau blefas, o ne tikri Rusijos planai ir jais siekiama įbauginti Vakarus, jog jie nuolaidžiautų.
Kaip pastebi „The Kyiv Independent“, D.Medvedevas anksčiau save vaizdavo kaip liberalą, tačiau nuo 2022 metų, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, jis tapo vienu agresyviausių Rusijos karo šalininkų.
Jis vis dažniau vaidina vaidmenį, kurį anksčiau atliko velionis politikas Vladimiras Žirinovskis, pagarsėjęs savo rėksminga ir agresyvia retorika.
Ukrainiečių internetinis leidinys primena, kad 2022 metų rudenį po fiktyvių referendumų Rusija aneksavo keturias Ukrainos sritis – Zaporižią, Donecką, Luhanską ir Chersoną.
Ukrainos kariuomenė apkaltino Rusijos pajėgas nušovus du karo belaisvius
17:44
Ukrainos kariuomenė sekmadienį apkaltino Rusijos pajėgas nušovus du karo belaisvius ir paskelbė neryškų vaizdo įrašą, kuriame, jų teigimu, matyti šis incidentas.
Vaizdo įraše parodyta, kaip du kariai, manoma, ukrainiečiai, bėga link tranšėjoje sėdinčio rusų kario.
Tada rusų kareivis juos griebia ir paleidžia į juos ugnį.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šio vaizdo įrašo autentiškumo ar įvykio vietos.
„Šį rytą (...) rusai dar kartą pademonstravo savo požiūrį į tarptautinę humanitarinę teisę ir nušovė du ukrainiečių karo belaisvius“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Ukrainos sausumos pajėgos.
Sausumos pajėgos nurodė, kad incidentas įvyko rytiniame fronte veikiančios Hortycios grupės atsakomybės zonoje, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.
Ukrainos žiniasklaidos teigimu, incidentas įvyko netoli Veselės kaimo Donecko srityje.
Pranešama, kad Hortycios pajėgos nedalyvavo atsitraukime iš Avdijivkos miesto šalies rytuose.
Nuo tada, kai beveik prieš dvejus metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Kyjivas ir Maskva ne kartą apkaltino viena kitą pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę ir vykdant karo belaisvių nužudymus.
K.Kallas: „Rusija manęs neišgąsdins“
17:28
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sekmadienį atmetė Rusijos išduotą arešto orderį, sakydama, kad tai tėra bandymas ją įbauginti, nes spėjama, kad ji gali gauti aukščiausią ES postą, praneša „Reuters“.
Kadaise Maskvos valdoma, o dabar ES ir NATO narė Estija yra Kyjivo rėmėja, o K.Kallas yra viena iš griežčiausių Maskvos kritikių nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą beveik prieš dvejus metus.
Vasario 13 d. Rusijos policija įtraukė ją ir kelis kitus Baltijos šalių politikus į ieškomų asmenų sąrašą dėl sovietmečio paminklų niokojimo.
„Taip siekiama mane įbauginti ir priversti susilaikyti nuo sprendimų, kuriuos kitu atveju priimčiau“, – interviu agentūrai „Reuters“ Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose sakė K.Kallas. „Bet tai Rusijos žaidimo instrukcija. Tai nieko nestebina ir mes nebijome“.
Baltijos šalių politikai rizikuoja būti suimti tik tuo atveju, jei kirs Rusijos sieną, kitu atveju jų paskelbimas ieškomais neturi realių pasekmių.
Dėl to, kad K.Kallas daug dėmesio skyrė tam, kad ES imtųsi daugiau veiksmų Ukrainai paremti, Briuselyje spėliojama, kad po kitų ES parlamento rinkimų birželį ji gali užimti aukštas pareigas, galbūt užsienio politikos vadovo postą. Ji sakė, kad šios spekuliacijos taip pat prisideda prie Rusijos agresijos jos atžvilgiu.
„Sunku būti populiariam“, – ironizavo ji. „Rusai tai taip pat pastebėjo, todėl jie ir išdavė arešto orderį, kad iš tikrųjų pabrėžtų didžiausią argumentą prieš mane, kad aš esu provokacija Rusijai.“
A.Lukašenka „papurtys universitetus“: ar uždraus baltarusiams studijuoti užsienyje?
16:34
Vasario 13 dieną vykusiame pasitarime Aliaksandras Lukašenka pirmiausia pareiškė, kad Baltarusijos aukštojo mokslo sistema „išlaikė geriausias sovietines tradicijas“, o vėliau griežtai sukritikavo situaciją šioje srityje.
Jo nuomone, būtina „supurtyti universitetus“ ir panaikinti „bet kokį bėgimą už šalies ribų“ – moksleivių bei studentų, norinčių mokytis užsienyje, išvykimą.
Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainė rašo, kad savo kalboje nelegitimus Baltarusijos lyderis A.Lukašenka pripažino žemą dabartinę Baltarusijos švietimo kokybę.
Anot jo, „vos ne pusė“ studentų šiandien yra nepatenkinti mokymo kokybe: reikiamų žinių jiems tenka įgyti praktiškai.
A.Lukašenka taip pat piktinosi, kad ne visi diplomus gavę universitetų absolventai dirba pagal specialybę, o tampa „taksi vairuotojais ir picų išvežiotojais“.
Daugiau skaitykite ČIA.
Ministrė pirmininkė: Danija perduos Ukrainai visą savo artileriją
16:14
Danija nusprendė pristatyti Ukrainai visus artilerijos sviedinius iš savo atsargų, sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen Miuncheno saugumo konferencijoje vasario 17 d.
Artilerijos sviediniai yra vienas svarbiausių karinių reikmenų Ukrainai, nes jų kasdien naudojama daug Ukrainos mūšio laukuose.
„Jei paklausite ukrainiečių, jie dabar prašo mūsų amunicijos, dabar artilerijos. Iš Danijos pusės nusprendėme paaukoti visą savo artileriją“, – sakė M.Frederiksen.
„Europos atsargose dar yra amunicijos. Tai nėra tik gamybos klausimas, nes mes turime ginklų, turime amunicijos, turime priešlėktuvinės gynybos priemonių, kurių šiuo metu patys nenaudojame ir kurias turėtume perduoti Ukrainai.“
M.Frederiksen nepatikslino, kiek artilerijos sviedinių Danija turi savo atsargose.
„Rusija nenori taikos su mumis. Ji destabilizuoja Vakarų pasaulį įvairiais aspektais – Arkties regione, Balkanuose ir Afrikoje – dezinformacija, kibernetinėmis atakomis, hibridiniu karu ir, aišku, Ukrainoje“, – sakė ji.
ES yra sakiusi, kad iki kovo mėn. termino pabaigos galės pristatyti tik pusę žadėto 1 mln. sviedinių, o JAV teikiama gynybos pagalba, įskaitant artilerijos paramą, stringa dėl vidaus politinių ginčų.
Ukrainos deputatas: „Jeigu turėtume F-16, būtume galėję apginti Avdijivką“
16:12
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko tvirtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų galėjusios išlaikyti Avdijivką, jei iš partnerių jau būtų gavę naikintuvus F-16, rašo ukrainiečių naujienų portalas Unian.net.
„Jei dabar turėtume lėktuvus, kurie savo įranga ir ginkluote galėtų konkuruoti su Rusijos, ypač Su-34, Su-35, penktos kartos, 4+ lėktuvus, tada taip. Tačiau šitie lėktuvai, kuriuos turime...“, – Avdijivkos gynybą komentavo jis.
Anot jo, Rusija yra apsiginklavusi modernesniais lėktuvais, o Ukrainos pilotai net neturi galimybės greičiau juos pasiekti, kad numuštų, nes Ukrainos ginkluotųjų pajėgų turimi radarai taip pat „ne konkurentai“ rusams.
„Mūsų radarai nekonkuruoja su jų, jie mato mus iš toliau, o raketos pataiko į mus kylant, kai mūsų radarai jų naikintuvų net nemato. Tai paprasta matematika, kurią turime suprasti“, – pabrėžė R.Kostenko.
Kremlius vykdė dezinformacijos prieš V.Zelenskį kampaniją
15:00
Daugiau nei 100 Kremliaus dokumentų, kuriuos gavo Europos žvalgybos tarnyba ir peržiūrėjo „The Washington Post“, rodo, kad Rusija vykdė dezinformacijos kampaniją, siekdama pakenkti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Anot „The Washington Post“, medžiaga su leidiniu pasidalinta siekiant „pirmą kartą atskleisti Kremliaus propagandos mastą, nukreiptą į V.Zelenskį, siekiant suskaldyti ir destabilizuoti Ukrainos visuomenę – pastangos, kurias Maskva pavadino „informacinėmis psichologinėmis operacijomis“.
„The Washington Post“ teigia, kad Kremliaus nurodymu Ukrainoje bei visoje Europoje išplatinti tūkstančiai įrašų socialiniuose tinkluose ir šimtai išgalvotų straipsnių, kuriuos sukūrė trolių fermos.
Juose „bandyta išnaudoti įtampą“ tarp V.Zelenskio ir kariuomenės vadas Valerijaus Zalužno.
Anksčiau šį mėnesį V.Zelenskis atleido V.Zalužną.
JAV dienraščio teigimu, kaip rodo dokumentai, 2023 metų sausio 16 dieną susitikime Kremliaus personalo vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka „Ukrainos propagandos komandai iškėlė keturis pagrindinius tikslus: diskredituoti Kyjivo karinę ir politinę vadovybę, suskaldyti Ukrainos elitą, demoralizuoti Ukrainos karius ir dezorientuoti Ukrainos gyventojus.“
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Kremliaus Informacinių ir ryšių technologijų plėtros departamento vadovė Tatjana Matvejeva ir Aleksandras Charičevas neatsakė į „The Washington Post“ prašymus pakomentuoti dokumentų turinį.
Kinija Ukrainai tvirtina, kad „neparduoda mirtinų ginklų“ Rusijai
14:39 Atnaujinta 15:51
Kinijos užsienio reikalų ministras pabrėžė savo kolegai Ukrainoje, kad jo šalis neparduoda Rusijai mirtinų ginklų jos vykdomam karui, sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime.
Šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose Wang Yi sakė Dmytro Kulebai, kad Kinija „nesinaudoja situacija ir neparduoda mirtinų ginklų konflikto zonoms ar konflikto šalims“, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Kinija teigia, kad yra neutrali šalis Ukrainos konflikto atžvilgiu, tačiau yra kritikuojama už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą dėl jos puolimo.
Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o po Maskvos invazijos į Ukrainą jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė.
Pekinas nuolat sulaukia kaltinimų, kad tiekia Rusijai mirtinus ginklus; Pekinas visada tai neigė.
„Nesvarbu, kaip keisis tarptautinė padėtis, Kinija tikisi, kad Kinijos ir Ukrainos santykiai vystysis normaliai ir toliau bus naudingi abiem tautoms“, – Wang Yi sakė D.Kulebai, kaip teigiama ministerijos pranešime.
„Dar kartą norėčiau padėkoti Ukrainai už pagalbą Kinijos žmonėms saugiai evakuotis ekstremaliomis sąlygomis, – sakoma pranešime. – Kinijos žmonės to niekada nepamirš.“
Pranešime teigiama, kad Wang Yi pabrėžė, jog Kinija laikosi politinio opių klausimų sprendimo ir primygtinai reikalauja skatinti taikos derybas.
„Mes ir toliau atliksime konstruktyvų vaidmenį siekiant kuo greičiau užbaigti karą ir atkurti taiką, – sakė Wang Yi D.Kulebai. – Net jei yra tik maža viltis pasiekti taiką, Kinija neatsisakys savo pastangų.“
G.Landsbergis: kandidatės į ES neturėtų būti pernelyg spaudžiamos dėl reformų
14:19
Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių valstybių nereikėtų pernelyg spausti dėl institucijų reformų, kurių nepasiekus jos taptų kliūtimi narystei, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Gabrielius Landsbergis sako, kad kandidatėms nebūtina įvykdyti absoliučiai visų reikalavimų, numatytų Lisabonos sutartyje, ji ir be to suteikia plėtros galimybę, užtektų pakoreguoti kai kuriuos dokumentus.
„Tai nėra būtina. Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę plėstis, yra dokumentai. Gali būti, kad reikės juos šiek tiek pakoreguoti, patikslinti ir iš dalies pakeisti, tačiau tai neturėtų būti didelė kliūtis. Mes galime ir turėtume plėstis“, –sekmadienį Miuncheno saugumo konferencijos diskusijoje apie Bendrijos plėtrą sakė G.Landsbergis.
Europos Vadovų Taryba (EVT) gruodį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova ir suteikė šioms šalims kandidačių statusą. Tai reiškia daug metų truksiantį procesą dėl prisijungimo į ES, kuris pareikalaus esminių šalies valdymo reformų ir sunkių derybų.
„Mes labai gerai suprantame, kas spaudžia Sakartvelą ir Ukrainą. Jos patiria didžiulį spaudimą siekti šių reformų“, – sakė G.Landsbergis.
Ministro teigimu, visi „varginantys“ narystės ES reikalavimai yra įveikiami, tačiau pernelyg didelis spaudimas kandidatėms gali būti didelė geopolitinė klaida.
„Įmanoma įveikti tuos varginančius procesus (...) Tai susiję su politiniu procesu. Jei leisime, kad mus pernelyg apkrautų procesai iš Briuselio pusės, tai bus didžiausia geopolitinė klaida“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Miuncheno saugumo konferencijoje diskutuota, ar naujų narių įtraukimo procesas neturėtų skirtis nuo ankstesnės Bendrijos plėtros ir būti labiau dinamiškas.
Ukraina, Moldova ir Sakartvelas paraiškas įstoti į ES padavė po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.
Sakartvelui pernai gruodį EVT suteikė „europinę perspektyvą“, reiškiančią, jog valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į ES.
J.Borellis: svarbiausias Ukrainos saugumo įsipareigojimas – narystė ES
14:15
Sekmadienį Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėdamas ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad svarbiausi geopolitiniai klausimai, su kuriais šiandien susiduria ES, yra susiję su Ukraina, Gazos Ruožu, pasaulio pietų šalimis ir gynyba.
„Turime padidinti ir suteikti Ukrainai saugumo įsipareigojimus“, – sakė jis ir pridūrė, kad „svarbiausias Ukrainos saugumo įsipareigojimas yra narystė ES“.
Jis taip pat įspėjo, kad „turime apsvarstyti įvairius scenarijus, kiek JAV bus įsitraukusios į Europos saugumą“.
Žiniasklaida atskleidė, kada Ukraina gaus pirmuosius JAV naikintuvus F-16
14:13
Pirmieji amerikiečių naikintuvai F-16 Ukrainos danguje pasirodys maždaug šių metų birželį, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, remdamasi leidiniu „Foreign Policy“.
„Manau, kad birželį juos (naikintuvus F-16) pamatysime Ukrainoje“, – leidinys citavo Lietuvos krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.
Tą patį terminą patvirtino ir kitas Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavęs Europos pareigūnas.
Leidinyje priduriama, kad Ukrainos vyriausybė tikisi, jog iki finansinių metų pabaigos – rugsėjo – Jungtinėse Valstijose bus apmokyti 12 naikintuvų pilotų.
Kaip rašo „Unian“, vasario 5 dieną Nyderlandų gynybos ministrė Kaisa Ollongren paskelbė, kad jos šalis parengs dar šešis naikintuvus F-16, kuriuos tieks Ukrainai. Taip bendras F-16 skaičius pasiekė 24 vienetus.
Ketvirtadienį Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas pareiškė, kad klausimas dėl Ukrainos aprūpinimo ilgai lauktais naikintuvais F-16 jau išspręstas ir jie netrukus turėtų pasirodyti Ukrainos danguje.
Šeštadienį Nyderlandų premjeras Markas Rutte matė pažangą, padarytą perduodant naikintuvą F-16 Ukrainai. Anot jo, Nyderlandai stengiasi kuo greičiau susidoroti su šia užduotimi, o viskas vyksta pagal grafiką.
Nyderlandai gruodžio pabaigoje paskelbė, kad ruošiasi pristatyti Ukrainai 18 JAV pagamintų naikintuvų F-16.
JAV pritarus, Danija ir Nyderlandai rugpjūtį paskelbė, kad perduos 61 naikintuvą po to, kai ukrainiečių pilotai bus apmokyti.
Pramonės objekte Lvive nugriaudėjo sprogimas, kilo gaisras
13:58
Ukrainos naujienų portalas „Pravda“ praneša, kad naktį į sekmadienį apie 4 val. pramonės objekte Lvive įvyko sprogimas ir kilo gaisras.
Kokios priežastys, kol kas nepranešama.
„Iškviesti ugniagesiai. Gaisras užgesintas. Aukų ar sužeistųjų nebuvo. Įvykio vietoje taip pat dirbo Ukrainos saugumo tarnybos ir nacionalinės policijos pareigūnai“, – aiškino Lvivo srities administracijos vadovas Maksimas Kozickis.
V.Zelenskis: „Mes galime susigrąžinti savo žemę, o V.Putinas gali pralaimėti“
13:58
„Prašau, neklauskite Ukrainos, kada baigsis karas. Paklauskite savęs – kodėl Putinas vis dar gali jį tęsti?“ – šeštadienį kreipdamasis į 60-osios Miuncheno saugumo konferencijos delegatus sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šiandien savo „X“ paskyroje paskelbtame įrašė V.Zelenskis pasidalijo kalbos vaizdo įrašu ir parašė:
„2022 m. vasario 24 d. galėjo būti pasaulio, kokį mes visi pažįstame, pabaiga. Pasaulis, kuriame galioja taisyklės, skirtos gyvybei apsaugoti. Mūsų pasipriešinimas, remiamas partnerių, sustabdė šios taisyklėmis grindžiamos pasaulio tvarkos sunaikinimą. 2024 m. turi tapti jos visiško atkūrimo laiku.
Ne taisyklės, apibrėžiančios pasaulio gyvenimą, turėtų likti praeityje, o Rusija, kuri negerbia taisyklių, turėtų likti praeityje. Ir mes galime tai užtikrinti. Ne tik ką nors darydami. Bet darydami viską, kas būtina.“
Jis taip pat sakė: „Ukrainiečiai įrodė, kad galime priversti Rusiją atsitraukti ir kad esame pajėgūs atkurti taisykles. Ir tuo mes visiškai nieko nepaliekame iš pagrindinio Rusijos mito – mito, kad Ukraina neva negali laimėti šio karo“.
V.Zelenskis sakė, kad jei Ukraina dabar nenugalės V.Putino, tuomet bus nesvarbu, kas vadovaus Rusijai:
„Jei dabar nenugalėsime Putino, galiausiai bus nesvarbu, kas vadovaus Rusijai. Kiekvienas naujas Rusijos diktatorius prisimins, kaip išlaikyti valdžią aneksuojant žemes, žudant oponentus ir griaunant pasaulio tvarką. Jei taip atsitiks, Europa, Vidurinė Azija ir pasaulis taps tamsiais kraštais“.
„Mes galime susigrąžinti savo žemes. O Putinas gali pralaimėti“, – rašė V.Zelenskis, sakydamas, kad „tai jau ne kartą įvyko mūšio lauke“. Jis pridūrė: „Mūsų veiksmus riboja tik mūsų jėgų diapazono pakankamumas ir ilgis – tai, kas nuo mūsų nepriklauso. Situacija Avdijivkoje tai puikiai įrodo“.
Rusija teigia, kad Avdijivka yra visiškai jos kontroliuojama
13:43
Rusijos kariai visiškai kontroliuoja Ukrainos Avdijivkos miestą ir pasistūmėjo į priekį 8,6 km, sekmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Gynybos ministerija.
Pasak „Reuters“, Rusija teigė užėmusi Ukrainos Avdijivkos miestą po to, kai Ukraina pasitraukė, tačiau Maskva teigė, kad po vieno intensyviausių mūšių per visą karą kai kurie Ukrainos kariai vis dar yra pasislėpę didžiulėje sovietinių laikų kokso gamykloje.
J.Bidenas: JAV kova dėl finansavimo Ukrainai „absurdiška“
12:22
JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris ragina Kongresą patvirtinti didesnę pagalbą Ukrainai pagal siūlomą 61 mlrd. dolerių (49 mlrd. svarų sterlingų) finansavimo paketą, pasakė keletą griežtų žodžių.
Finansavimo paketo įstatymo projektas buvo priimtas Senate, tačiau jo ateitis Atstovų Rūmuose, kur jam priešinasi griežtosios linijos respublikonai, yra labai neaiški.
Šį rytą kalbėdamas žurnalistams Delavere J.Bidenas sakė esąs įsitikinęs, kad finansavimas galiausiai bus patvirtintas.
Jis pridūrė: „Ukrainos žmonės kovojo taip drąsiai ir didvyriškai. Jie tiek daug paaukojo, ir mintis, kad dabar, kai jiems baigiasi amunicija, mes pasitrauksime? Man tai atrodo absurdiška. Manau, kad tai neetiška. Manau, kad tai tiesiog prieštarauja viskam, kuo mes, kaip šalis, esame. Todėl ketinu kovoti tol, kol gausime jiems reikiamą amuniciją ir pajėgumus, kurių jiems reikia, kad galėtų apsiginti.“
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Džonsonas kritikavo įstatymo projektą dėl to, kad jame trūksta konservatyvių nuostatų, skirtų sustabdyti rekordinį migrantų srautą per JAV ir Meksikos sieną.
V.Putinas: Ukraina Rusijai yra gyvybės ir mirties klausimas
12:15
Ukrainos mūšio lauke vykstantys įvykiai Rusijai yra „gyvybės ir mirties klausimas“, galintis nulemti jos likimą, pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį transliuotoje kalboje.
Beveik dvejus metus trunkantį karą Kremlius ne kartą įvardijo kaip kovą už Rusijos išlikimą, siekdamas sužadinti patriotines nuotaikas tarp šalies gyventojų, kurių daugelis apatiškai žiūri į šį puolimą.
„Manau, kad mums patiems, o juo labiau mūsų klausytojams ir žiūrovams užsienyje, vis dar svarbu suprasti mūsų mąstymo būdą“, – sakė V.Putinas interviu valstybinei televizijai.
„Viskas, kas vyksta Ukrainos fronte: jiems tai yra taktinių pozicijų gerinimas, o mums tai yra mūsų likimas, gyvybės ir mirties klausimas“, – sakė jis.
V.Putinas atsakė į klausimą apie dvi valandas trukusį interviu JAV pokalbių laidos vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kurį Kremlius panaudojo savo naratyvams apie karą skleisti.
Tame interviu V.Putinas išsamiai kalbėjo apie Rusijos istoriją ir nuolat kvestionavo Ukrainos valstybingumą, tuo sukeldamas Kyjivo ir Vakarų pyktį.
„Vakarų klausytojui, žiūrovui nebuvo lengva. Juo labiau amerikiečiams“, – sakė V.Putinas, paklaustas apie savo ilgus samprotavimus apie istoriją per T.Carlsono interviu.
„Jungtinių Valstijų istorija trunka maždaug 300 metų, o aš pradėjau nuo 862-ųjų. Todėl manau, kad amerikiečių auditorijai nebuvo lengva tai suprasti“, – sakė jis.
Kremlius ir V.Putinas vis dar nereagavo į staigią Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtį kalėjime, nors Vakaruose reiškiama vis daugiau kaltinimų, kad už jo mirtį yra atsakingas Rusijos režimas.
47-erių metų A.Navalnas trejus metus praleido už grotų vis blogėjančiomis sąlygomis, kol penktadienį kalėjimo vadovybė staiga paskelbė, kad „po pasivaikščiojimo jis blogai pasijuto“ ir mirė.
Dėl jo mirties Rusijos opozicija neteko savo lyderio likus vos mėnesiui iki rinkimų, kuriuose, kaip manoma, pergalė vėl atiteks prezidentui Vladimirui Putinui, ir tęsiantis precedento neturinčiam valdžios susidorojimui su kitaminčiais.
„Neapsigaukite, už Navalno mirtį yra atsakingas Putinas“, – penktadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, išreiškęs tokią pat nuomonę, kaip ir kiti lyderiai, kurie beda pirštu į Kremlių.
Respublikonų senatorius: V.Putinas nekelia egzistencinės grėsmės Europai
11:27
Ohajo respublikonų senatorius J.D.Vance'as sakė manantis, kad Donaldas Trumpas nenori palikti Europos, bet „iš tikrųjų nori pažadinti Europą ir pasakyti, kad ji turi imtis didesnio vaidmens užtikrinant savo saugumą“.
Kalbėdamas trečiąją Miuncheno saugumo konferencijos dieną, jis pridūrė: „Nemanau, kad Vladimiras Putinas kelia egzistencinę grėsmę Europai, o tiek, kiek jis kelia, tai vėlgi rodo, kad Europa turi imtis agresyvesnio vaidmens savo pačios saugumo srityje.“
J.D.Vance'as teigė, kad JAV paramą Ukrainai riboja „ne pinigai, o šaudmenys“.
Mes negaminame pakankamai amunicijos, kad galėtume paremti karą Rytų Europoje, karą Artimuosiuose Rytuose ir galimai nenumatytus atvejus Rytų Azijoje. Taigi Jungtinės Valstijos iš esmės yra ribotos.
D.Kuleba su kolega iš Kinijos aptarė Ukrainos karo su Rusija taikos perspektyvas
10:56
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį sakė, kad su savo kolega iš Kinijos aptarė beveik dvejus metus trunkančio Kyjivo karo su Rusija taikos perspektyvas ir taip prisidėjo prie ilgalaikio siekio stiprinti santykius su Pekinu.
„Susitikau su savo Kinijos kolega Wang Yi aptarti dvišalių santykių, prekybos ir būtinybės atkurti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – rašė D.Kuleba tinkle „X“ apie jų pokalbius Miuncheno saugumo konferencijoje.
D.Kuleba sakė, kad aptarė Ukrainos planus surengti pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį Šveicarija sutiko padėti surengti. Pasak jo, jie „sutarė, kad reikia palaikyti Ukrainos ir Kinijos ryšius visais lygmenimis ir tęsti mūsų dialogą“.
Per Rusijos smūgį Kramatorske žuvo du žmonės
10:34
Po Rusijos raketų smūgių šeštadienio vakarą rytiniame Ukrainos mieste Kramatorske žuvo mažiausiai du žmonės, pranešė regiono gubernatorius.
Įvykio vietoje naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip gelbėtojai iš sugriauto dviejų aukštų namo išnešė auką baltame maiše, o gelbėjimo tarnybos kasinėjo griuvėsius ieškodamos išgyvenusiųjų.
Ukrainos Donecko gubernatorius Vadimas Filaškinas sakė, kad Rusija paleido tris raketas į Kramatorską.
„Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 1977 metais gimusios moters kūną“, – parašė jis socialiniuose tinkluose, o vėliau pridūrė, kad rastas ir 23 metų vyro kūnas.
Jis pridūrė, kad baiminamasi, jog dar vienas žmogus buvo palaidotas po sudužusio betono ir nuolaužų krūvomis.
Dešimtys gelbėtojų išpuolio vietoje dirbo šviečiant žibintams, kartais naudodamiesi statybinėmis transporto priemonėmis, rankomis ir kastuvais, kad perkeltų nuolaužas.
Vykstant gelbėjimo operacijai, virš miesto skambėjo oro pavojaus sirenos, perspėjančios apie naujus smūgius.
Viena regiono administracijos atstovė sakė, kad šis smūgis buvo surengtas Rusijai vis dažniau vykdant beatodairiškas atakas prieš civilius gyventojus.
Maskva iš karto nepateikė jokių komentarų, tačiau Kremlius ne kartą neigė, kad jo pajėgos taikosi į civilinę infrastruktūrą.
Kramatorskas yra maždaug už 20 km nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.
Nuo karo pradžios prieš dvejus metus jis ne kartą buvo puolamas Rusijos, įskaitant 2022 metų balandį įvykdytą smūgį miesto traukinių stočiai, per kurį žuvo daugiau kaip 60 žmonių.
Nuo sužeidimų mirė Rusijos 18-osios armijos vado pavaduotojas
10:31
Ukrainiečių naujienų portalas Unian.net skelbia, kad laikinai okupuoto Sevastopolio ligoninėje mirė 18-osios Rusijos Federacijos armijos vado pavaduotojas pulkininkas Mahomedali Mahomedžanovas. Jis buvo sužeistas per kovas Ukrainoje.
„Praėjusį trečiadienį (vasario 14 dieną) nuo sužeidimų, patirtų kovų metu, Sevastopolio miesto ligoninėje mirė pulkininkas, Šiaurės laivyno 61-osios atskiros Kirkeneso Raudonosios vėliavos jūrų pėstininkų brigados vadas, kilęs iš Chliuto kaimo, Dagestano Rutulo rajone Mahomedali Mahomedžanovas.
Jis ėjo 18-osios armijos vado pavaduotojo pareigas“, – rašoma Dagestano visuomenių rūmų pranešime „Telegram“ kanale.
Pasak Unian.net, pažymima, kad jis dalyvavo keturiose operacijose.
Be to, tarnavo 77-osios atskiros brigados vadu Raudonosios vėliavos Kaspijos flotilės 177-ajame atskirame jūrų pulke.
Gynybos pajėgos pranešė apie Rusijos puolimo Zaporižios kryptimi nesėkmę
10:19
Zaporižios krypties gynybos pajėgos pranešė, kad atrėmė šeštadienio rusų puolimą – jie atsitraukė į ankstesnes pozicijas.
Pasak kariškių, sunaikinta 18 vienetų technikos (tarp jų 3 tankai), apie 70 rusų, dar 80 sužeista.
Po puolimo užpuolikai pasitraukė į ankstesnes pozicijas.
ISW: Rusija užėmė Avdijivką dėl pranašumo ore
09:37
Avdijivkos miestą Ukrainos Donecko srityje Rusijos kariuomenei pavyko užimti dėl lokalaus pranašumo ore – paskutinėmis puolimo dienomis rusai savo sausumos pajėgoms sugebėjo suteikti oro paramą.
Taip teigiama kasdienėje Amerikos karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje.
Tikėtina, kad tai pirmas panašus atvejis per plataus masto karą, rašo instituto ekspertai.
Nuo 2023 metų pradžios Rusijos kariai vis didino sklandančių bombų naudojimą.
Pasak ekspertų, Avdijivkoje Rusijos kariuomenė pirmą kartą panaudojo tokias bombas dideliu mastu, kad suteiktų oro paramą besiveržiantiems pėstininkams.
Tai rodo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesugebėjo pakankamai uždaryti oro erdvę virš Avdijivkos.
ISW atkreipė dėmesį į netoli Avdijivkos veikiančios Ukrainos brigados atstovo vasario 17 dieną pateiktus duomenis.
Jis tvirtino, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos į ukrainiečių pozicijas Avdijivkoje paleido 60 sklandančių KAB bombų.
Kitų šaltinių teigimu, pastarosiomis dienomis rusai rajone panaudojo iki 500 tokių bombų.
ISW ekspertai teigė, kad Vakarų delsimas suteikti pagalbą Kyjivui gali dar labiau sumažinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, o oro pranašumas leis Rusijos kariams veržtis agresyviau.
Šeštadienį Ukrainos vadovybė ir prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie savo ginkluotųjų pajėgų išvedimą iš sunaikinto miesto, kurį Rusijos kariai šturmavo keturis mėnesius.
Šalių nuostoliai šiame mūšyje nėra tiksliai žinomi.
Apklausa Prancūzijoje: dauguma pasisako už paramą Ukrainai
09:19
Dauguma prancūzų nori išlaikyti arba padidinti pagalbą, kurią Paryžius teikia Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija, praneša AFP, remdamasi savaitraščio „La Tribune de Dimanche“ užsakymu „Ipsos“ atlikta apklausa.
44 proc. respondentų pasisakė už tai, kad humanitarinė pagalba Ukrainai būtų tęsiama tokia pačia apimtimi, o dar 32 proc. buvo už jos didinimą.
41 proc. apklaustųjų pasisakė už tolesnį ginklų tiekimą, 21 proc. už tiekimo apimčių už didinimą. Prieš tai buvo 38 proc. apklaustųjų.
Vis dėlto karinės pagalbos rėmėjų skaičius, palyginti su 2023 metų birželiu, sumažėjo 10 proc. punktų.
Taip pat 70 proc. respondentų pritarė sankcijoms Rusijai, 30 proc. pasisakė už jų švelninimą.
46 proc. prancūzų už tolesnį Ukrainos pabėgėlių priėmimą esamu lygiu, o 19 proc. apklaustųjų buvo už tai, kad pabėgėlių būtų priimama daugiau.
35 proc. apklaustųjų norėjo, kad Ukrainos pabėgėlių skaičių Prancūzijoje sumažėtų. Tai yra 11 punktų daugiau nei 2023 metų birželį.
Apklausa buvo atlikta vasario 13–15 dienomis, joje dalyvavo 1000 vyresnių nei 18 metų žmonių žemyninėje Prancūzijos dalyje.
Vokietijos „Rheinmetall“ gamins šaudmenis Ukrainoje
09:00
Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ šeštadienį pranešė su viena Ukrainos bendrove pasirašiusi susitarimą dėl artilerijos šaudmenų gamybos Ukrainoje, kuriai jie itin reikalingi siekiant atremti Rusijos atakas.
Susitarimą Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pasirašė Ukrainos pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas ir „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris.
Saugumo sumetimais vietos partnerio pavadinimas, gamyklos vieta ir gamybos pradžios data nebuvo atskleisti.
Bendroji įmonė, kurios 51 proc. akcijų priklausys „Rheinmetall“, o 49 proc. – Ukrainos partneriui, įneš „reikšmingą indėlį į Ukrainos gynybos pajėgumus ir sustiprins Europos saugumą“, sakė A.Pappergeris.
Tai bus jau antroji „Rheinmetall“ bendroji įmonė Ukrainoje. Dėl pirmosios spalį su valstybine įmone UDI buvo pasirašyta sutartis dėl karinių transporto priemonių remonto.
O praėjusį pirmadienį šiauriniame Vokietijos Unterliuso mieste esančiame „Rheinmetall“ pramonės komplekse, dalyvaujant kancleriui Olafui Scholzui, buvo padėtas būsimos šaudmenų gamyklos kertinis akmuo.
Šioje gamykloje 2025 metais bus pradėti gaminti NATO standarto 155 mm kalibro sviediniai, naudojami daugybėje artilerijos sistemų, ir gamybos apimtis galiausiai pasieks 200 tūkst. sviedinių per metus.
„Rheinmetall“ nori 2025 metais visose savo Europos gamyklose pagaminti iki 700 tūkst. artilerijos sviedinių, palyginti su 400–500 tūkst. šiais metais ir 70 tūkst. prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.
J.Bidenas V.Zelenskiui teigė esąs įsitikinęs, kad JAV karinė pagalba bus atnaujinta
08:44
JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui sakė esąs „įsitikinęs“, kad JAV Kongresas atnaujins karinę pagalbą, tačiau pridūrė, kad be amerikiečių pagalbos Kyjivas gali prarasti daugiau teritorijų Rusijai.
„Šią popietę kalbėjau su Zelenskiu, kad jis žinotų, jog esu įsitikinęs, kad tuos pinigus turėsime“, – sakė J.Bidenas žurnalistams po apsilankymo bažnyčioje Delavere.
Anot jo, jei JAV įstatymų leidėjai nepatvirtintų naujo karinės pagalbos Kyjivui finansavimo, būtų „absurdiška“ ir „neetiška“: „Aš ketinu kovoti, kad jie gautų reikiamą amuniciją.“
Lyderiai kalbėjosi praėjus po to, kai Rusija užėmė rytų Ukrainos Avdijivkos tvirtovę – tai buvo didelė simbolinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė.
Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad ukrainiečiai iš miesto pasitraukė „po to, kai dėl Kongreso neveiklumo ukrainiečių kariams teko racionaliai paskirstyti amuniciją dėl mažėjančių atsargų, todėl Rusija pirmą kartą per kelis mėnesius pasiekė reikšmingų laimėjimų“.
J.Bidenas žurnalistams sakė nesąs įsitikinęs, kad dar vienas Ukrainos miestas nenugalės Rusijos pajėgų be JAV pagalbos.
Anksčiau patvirtintam JAV finansavimui jau išsekus, Donaldo Trumpo sąjungininkai Atstovų Rūmuose stabdo itin svarbios pagalbos Ukrainai patvirtinimą.
D.Trumpas – tikėtinas respublikonų kandidatas lapkričio mėnesį vyksiančiose prezidento rinkimuose – nepritaria pagalbos teikimui Kyjivui ir neseniai pasinaudojo savo įtaka, kad būtų atmestas JAV sienų reformos įstatymo projektas, kuris taip pat būtų leidęs suteikti papildomą pagalbą Ukrainai.
Po telefoninio pokalbio platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime V.Zelenskis sakė: „Džiaugiuosi, kad galiu tikėtis visapusiškos Amerikos prezidento paramos. Mes taip pat tikime išmintingu JAV Kongreso sprendimu.“
Viceprezidentė Kamala Harris ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas Miuncheno saugumo konferencijoje stengėsi patikinti Vakarų sąjungininkus, kad Vašingtonas ir toliau rems Kyjivo karo veiksmus prieš Rusijos invaziją.
Anksčiau šeštadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miunchene dalyvavusi K.Harris pareiškė: „Kalbant apie mūsų paramą Ukrainai, turime būti nepalaužiami ir negalime žaisti politinių žaidimų.“
Sėkmingas ukrainiečių smūgis: Oro pajėgos numušė rusų lėktuvą Su-34
08:42
Oro pajėgos pranešė, kad vasario 18 d. rytą buvo numuštas dar vienas lėktuvas ir 12 „Shahed“, rašė Oro pajėgų vadas Nikolajus Oleščukas.
„Labas rytas, Ukraina! Šiandien (vasario 18 d. – red. past.) apie 6.00 val. dar vienas Su-34 „sėkmingai grįžo“ į bazę!“ – rašė jis.
Be šio lėktuvo, priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė 12 „Shahed“ ir vieną aviacinę raketą X-59.
-
O. Tarnavskis: ukrainiečiai atsitraukė iš pozicijų į pietus nuo Avdijivkos
-
Rusijos pajėgos smogė Donecko regionui: po griuvėsiais ieškoma šeimos su vaikais
-
Per apšaudymą Rusijos okupuotoje Donecko srityje žuvo trys žmonės
-
Avdijivkos užėmimas rodo Kongreso neveiklumo dėl Ukrainos kainą – Baltieji rūmai
