Šaltiniai: Rusija Zaporižioje telkia didžiulį skaičių karių

Užsienio reikalų sekretorius lordas Davidas Cameronas pareiškė, kad tikisi, jog po Aleksejaus Navalno mirties Jungtinė Karalystė ir Didžiojo septyneto šalys įves naujas sankcijas Rusijai.

„Manau, kad pirmiausia reikia prisiminti, koks didis žmogus buvo Aleksejus Navalnas ir kokį siaubingą režimą Rusijoje valdo V.Putinas“, – sakė lordas D.Cameronas žurnalistams lankydamasis Folklando salose. 

„Bus pasekmių“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Davidas Cameronas

„Tokiose situacijose mes žiūrime, kaip buvo pažeistos žmogaus teisės ir kokie konkretūs žmonės tai sukėlė, ir galime imtis konkrečių priemonių prieš tuos žmones“, – pridūrė jis. 

Jis teigė negalįs pateikti detalių prieš oficialesnį pranešimą, „tačiau galiu pasakyti, kad G7 užsienio reikalų ministrų susitikime Miunchene spaudžiau Jungtinę Karalystę tai padaryti (įvesti daugiau sankcijų) ir raginau kitas šalis padaryti tą patį. 

„Ir labai tikiu, kad abu šie dalykai įvyks“, – pridūrė jis.

Buvusi JAV parlamento pirmininkė Nancy Pelosi „Sky News“ sakė, kad su Rusija reikės „tvarkytis“ tol, kol valdžioje bus Vladimiras Putinas.

Kalbėdama su Yalda Hakim laidoje „The World“, N.Pelosi sakė, kad „Aleksejaus Navalno nužudymas yra siaubingas dalykas“.

Jo mirtį ji apibūdino kaip „apskaičiuotą nužudymą, kurio laikas sutapo su Miuncheno saugumo konferencija“. 

„Scanpix“ / „Picture Alliance“ / „Consolidated News Photos“ nuotr./Nancy Pelosi

Spaudžiama išsakyti savo mintis apie Rusijos vadovą, ji sakė, kad „jis tiesiog labai blogas žmogus“. 

„Tikiuosi, kad bus pripažinta, jog net ir tada, kai Ukraina laimės šį karą – o jie privalo tai padaryti, ir mes privalome jiems padėti – jei Putinas vis dar bus šalia, su Rusija vis tiek reikės susidoroti“, – sakė ji, ragindama kolegas pasirengti. 

„Mes rasime būdą, kaip nusiųsti šiuos pinigus“, – pridūrė ji, kalbėdama apie šiuo metu įstrigusį pagalbos paketą Ukrainai.

Elonas Muskas – milijardierius, verslininkas, kelių bendrovių generalinis direktorius. Tai žmogus, kurio nuomonė daugeliui yra labai svarbi.

Anksčiau E.Musko pareiškimai galėdavo sukelti sumaištį finansų rinkose, o dabar jo pasisakymai drebina politinę aplinką ir net turi įtakos kitų šalių saugumo situacijai.

Verta prisiminti E.Musko požiūrį į Ukrainą.

Shutterstock nuotr./Elonas Muskas

Iš pradžių E.Muskas net buvo vadinamas „netikėtu Kyjivo didvyriu“, tačiau pastaruoju metu jis dažnai kartoja įvairius Rusijos propagandos lozungus.

E.Muskas yra turtingiausias pasaulio žmogus, o didžioji jo turto dalis susijusi su sutartimis su Pentagonu.

Artėjant JAV prezidento rinkimams karas Ukrainoje yra karšta priešrinkiminių debatų tema. Buvęs JAV prezidentas ir respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas aktyviai ragina nepadėti Ukrainai, o E.Muskas faktiškai ir toliau pritaria šiai idėjai.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Pasak šalies gynybos ministro, Kanada Ukrainai padovanos daugiau kaip 800 bepiločių orlaivių. 

Daugiafunkcinės bepilotės orlaivių sistemos „SkyRanger R70“ buvo įsigytos iš Ontarijo ir buvo įvertintos daugiau kaip 55 mln. svarų sterlingų, sakė Billas Blairas.

„Šiandienos pranešimu užtikrinama, kad Ukraina turėtų bepiločių orlaivių, reikalingų aptikti ir identifikuoti taikinius, kurie yra labai svarbūs Ukrainai vykstančioje kovoje. Kanada palaikys Ukrainą tiek laiko, kiek reikės“, – sakė jis.

Socialinių tinklų nuotrauka/Bepiločiai orlaiviai

Vasario 19 d. vakare Rusijos kariai keliomis kryptimis paleido atakos bepiločius orlaivius, pranešė Karinės oro pajėgos „Telegram“.

Apie bepiločių orlaivių grėsmę pranešta Charkivo srityje, Zaporižios, Dnepropetrovsko srityse.

22.26 val. apie naujas atakos bepiločių orlaivių grupes šiaurinėje Chersono srities dalyje. Jie juda Mykolajivo srities kryptimi.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Jungtines Valstijas „įvykdyti tai, ką pažadėjo“, ir padėti Ukrainai gauti paramos paketą, kuris padėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos. 

Šeštadienį kalbėdamas CNN žurnalistei Christiane Amanpour, J.Stoltenbergas sakė, kad labai svarbu ir būtina, jog JAV nuspręstų dėl Ukrainai skirto paketo.  

„Galiu pasakyti, kad JAV gyvybiškai svarbu ir skubiai reikia apsispręsti dėl paketo Ukrainai, nes jiems reikia tokios paramos, o mes dalijamės našta tarp Europos, Kanados ir Jungtinių Valstijų“, – sakė J.Stoltenbergas Miuncheno Saugumo tarybos diskusijų grupėje. 

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

J.Stoltenbergas priminė susirinkusiems klausytojams, kad Ukrainai šiuo metu trūksta išteklių, visų pirma šaudmenų.

„Karo Ukrainoje pradžioje mes išeikvojome savo atsargas, tačiau dabar jų jau visai nebėra. Taigi dabar ypatingai daug dėmesio skiriame ir tam, kaip padidinti gamybą“, – sakė J.Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius pranešė, kad „steigiamos naujos gamyklos, gamyba išaugo, tačiau reikia skubiai padaryti daugiau“.

Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija naudojasi tuo, kad Vakarai neteikia pagalbos.

„Šiuo metu keliose fronto linijos dalyse, būtent ten, kur Rusijos pajėgos sutelkė didžiausias atsargas, yra susidariusi itin sudėtinga padėtis“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi po to, kai šiandien apsilankė fronto zonose šiaurės rytų Ukrainoje. 

„Jie naudojasi tuo, kad vėluoja pagalba Ukrainai, ir tai yra labai opus klausimas – artilerijos trūkumas, fronto priešlėktuvinės gynybos ir ilgesnio nuotolio ginklų poreikis“, – pridūrė jis.

Vida Press nuotr./Volodymyras Zelenskis

95 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir kitoms šalims paketas toliau stringa JAV, kur griežtosios linijos respublikonai siekia sužlugdyti J.Bideno administraciją ir nukreipti šias lėšas spręsti, jų nuomone, imigracijos krizę šalies pietinėje sienoje.

Ispanijos užsienio reikalų ministerijos šaltiniai pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šalies vyriausybė iškvietė Rusijos ambasadorių Madride dėl rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties kalėjime.

Jie nenurodė, kada buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Jurijus Klimenko. Apie tai pranešta praėjus vos dviem valandoms po to, kai apie panašius veiksmus pranešė Švedija ir Vokietija.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Aleksejus Navalnas

Raudonasis Kryžius pirmadienį pranešė, kad bando išsiaiškinti, kas nutiko 23 tūkst. žmonių, dingusių be žinios per Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. 

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) teigia siekiantis nustatyti, ar šie asmenys buvo paimti į nelaisvę, nužudyti, ar prarado ryšį, kai bėgo iš savo namų ieškodami pagalbos.

Netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, TRKK įkūrė specialų Centrinės paieškos agentūros (CTA) biurą dingusių asmenų iš abiejų konflikto pusių paieškai.

„Nežinoti, kas atsitiko mylimam žmogui, yra siaubinga, ir tai yra tragiška dešimčių tūkstančių šeimų, kurios gyvena nuolatinėje kančioje, realybė“, – sakoma CTA biuro vadovo Dusano Vujasanino išplatintame pareiškime. 

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Miegmaišių rinkimo akcija Ukrainos žmonėms

„Šeimos turi teisę žinoti, kas nutiko jų artimiesiems, ir, jei įmanoma, pasikeisti su jais naujienomis“, – priduriama jame. 

TRKK duomenimis, per pastaruosius dvejus metus sulaukta apie 115 tūkst. skambučių, internetinių prašymų, laiškų ir asmeninių apsilankymų iš šeimų Ukrainoje ir Rusijoje, ieškančių savo dingusių giminaičių.

Iki sausio pabaigos CTA ir jos partneriai suteikė informaciją 8 tūkst. šeimų. 

Pareiškime taip pat minima kai kurių asmenų reakcija į pranešimus apie dingusio šeimos nario atsiradimą. 

„Nieko [apie jį] negirdėjau maždaug du mėnesius. Per tą laiką jaučiausi it miręs“, – cituojamas vienas žmogus, išgirdęs žinią, kad jo sūnus gyvas.

D.Vujasaninas pabrėžė, kad daugelis šeimų lieka nežinioje.

„Turi būti elgiamasi humaniškai“

TRKK savo CTA sistemą sukūrė daugiau nei prieš 150 metų.

Tačiau Rusijos ir Ukrainos skyrius yra pirmasis specialus CTA padalinys, įsteigtas konkrečiam tarptautiniam ginkluotam konfliktui per daugiau nei 30 metų, ir yra didžiausia CTA operacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Ji veikia kaip neutralus tarpininkas tarp Rusijos ir Ukrainos, renkantis, centralizuojantis, saugantis ir perduodantis informaciją iš vienos pusės kitai.

TRKK pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę šeimos turi teisę žinoti savo dingusių giminaičių likimą ir buvimo vietą.

„Su žmonėmis, kuriuos laiko viena iš konflikto šalių, turi būti elgiamasi humaniškai, o su mirusiaisiais turi būti elgiamasi pagarbiai“, – sakoma pranešime.

Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko pirmadienį sakė, kad Rusijoje laikoma daug civilių gyventojų.

„Rusija atsisako suteikti prieigą prie šių žmonių – bet kokiems humanitarinės pagalbos ar žmogaus teisių stebėsenos ar tyrimo mechanizmams arba humanitarinės pagalbos teikėjams“, – sakė ji JT korespondentų asociacijai surengtoje spaudos konferencijoje.

„Ženevoje kasdien sulaukiame dingusiųjų artimųjų skambučių. Kiekvienas skambutis – tai žmogaus gyvybė. Mes tai suprantame ir stengiamės padaryti viską, kad išsiaiškintume jų buvimo vietą“, – pasakojo ambasadorė.

Ji paragino visus įmanomus tarptautinius veikėjus padėti nustatyti dingusiųjų buvimo vietą.

„Tačiau pagrindinė kliūtis yra Rusijos atsisakymas suteikti prieigą ir informaciją“, – sakė J.Filipenko.

„Reikia daryti spaudimą Rusijai, kaip okupacinei valdžiai, taip pat kaip Ženevos konvencijų šaliai, kad ji laikytųsi Ženevos konvencijos nuostatų ir teiktų informaciją apie Ženevos konvencijos saugomus asmenis“, – nurodė ji.