Daugiau žinių iš Ukrainos:
- Chersono srityje nukentėjo Rusijos poligonas
- Karinis analitikas: Ukraina neturi pakankamai šaudmenų net minimaliems gynybos poreikiams
- Žiniasklaida: tyrimo metu nustatytos apie 45 tūkst. Ukrainoje žuvusių rusų karių tapatybės
- A.Navalno mirtis sužlugdė B.Johnsono planus: nebesvarbu ir 1 mln. JAV dolerių
- Analitikai: Rusijos tarnybos mokosi iš klaidų ir ruošia planus, kaip dar pakenkti NATO
- NATO vadovas įvertino priežastis, leidusias Rusijai užimti Avdijivką
- „The Economist“ – apie Rusijos saugumo tarnybas: jos tapo pavojingesnės nei bet kada anksčiau
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karinis analitikas: Ukraina neturi pakankamai šaudmenų net minimaliems gynybos poreikiams
22:26
Ukrainoje toliau tęsiasi karas, kuriame ji karių skaičiumi nusileidžia agresoriui, o artilerijos amunicijos panaudojimu – kritiškai. Apie tai rašo „Reuters“.
Būrio vadas šaukiniu „Tigras“, kovojantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 59-osios brigados sudėtyje, leidiniui sakė, kad brigados gretose liko tik 60-70 proc. karo pradžioje tarnavusių kovotojų. Likusieji žuvo, buvo sužeisti arba atleisti iš tarnybos dėl senatvės ar ligos.
„Oras – lietus, sniegas, lietus, sniegas. Dėl to žmonės serga paprasčiausiu gripu ar gerklės skausmu. Jie kuriam laikui netenka tarnybos, ir nėra kam juos pakeisti. Pagrindinė kiekvieno padalinio problema – žmonių trūkumas“, – sakė tos pačios brigados kuopos vadas šaukiniu „Limuzinas“.
„Reuters“ taip pat primena neseniai pasakytus 3-iosios atskirosios oro desanto brigados atstovo žodžius, kad paskutiniame mūšio dėl Avdijivkos etape užpuolikų skaičius buvo 7:1. Tokia situacija lemia gana tikėtinas pasekmes.
„Kai viena ar dvi gynybinės pozicijos visą dieną atremia tokius puolimus, vaikinai pavargsta. Ginklai lūžta, o jei nėra galimybės atvežti jiems daugiau šaudmenų ar pakeisti ginklų, tuomet suprantate, prie ko tai priveda“, – sakė vieno iš 59-osios brigados dalinių vadas, vardu Grigorijus.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havriliukas agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukraina buvo priversta pereiti į gynybą dėl artilerijos šaudmenų ir raketų trūkumo. Pasak jo, Kyjivas tikisi suintensyvėjusių Rusijos atakų keliuose fronto sektoriuose.
„Jei ir toliau bus delsiama suteikti būtiną karinę pagalbą, padėtis fronte mums gali tapti dar sudėtingesnė“, – sakė jis.
Žinomas karinis analitikas Michaelas Kofmanas, dirbantis Vašingtone įsikūrusiame analitiniame centre „Carnegie Endowment for International Peace“, apskaičiavo, kad Rusija dabar šaudo 5 kartus daugiau sviedinių nei Ukraina.
„Ukraina negauna pakankamai artilerijos šaudmenų, kad patenkintų savo minimalius gynybos poreikius, ir tokia padėtis nėra tvari ateityje“, – sakė jis.
Chersono srityje nukentėjo Rusijos poligonas
00:19
Laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje buvo užpultas poligonas, kuriame buvo įsikūrę rusų kariškiai. Apie tai praneša įvairūs propagandos kanalai.
Smūgį taip pat patvirtino Ukrainos savanorių armijos pietų korpuso atstovas spaudai Serhijus Bratčiukas. Pasak jo, ten ką tik buvo atvykę Rusijos kariuomenės grupės „Dnipro“ vadai su patikrinimu.
Tuo pat metu Mykolajevo Vaneko „Telegram" kanalas atskleidė daugiau detalių apie išpuolį. Pažymima, kad buvo smogta poligonui netoli Podo-Kalynivkos, Chersono srityje, į kurį atvyko „Dnipro“ grupės vadovybė patikrinti padalinių, rengiamų Krynkų kaimo puolimui, mokymų.
„Kaip matyti vaizdo įraše, vyko bendri 328-ojo oro desantininkų pulko, 810-osios jūrų pėstininkų brigados ir Rusijos Federacijos 81-ojo pėstininkų pulko padalinių mokymai. Minus vadavietė ir minus apie 60 karių tiesiai ant smėlio. Dėkojame kolegoms iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų už aiškią žvalgybą ir raketų taiklumą“, – buvo pranešta.
Kanada pasirengusi finansuoti masinį šaudmenų tiekimą Ukrainai
00:12
Kanada pranešė, kad yra pasirengusi paremti Čekijos iniciatyvą skubiai pristatyti Ukrainai dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių iš įvairių šalių. Apie tai praneša CBC.
Pažymima, kad federalinė vyriausybė gali skirti iki 30 mln. dolerių, kaip pasiūlė Čekijos prezidentas Petras Pavelas per Miuncheno saugumo konferencijos atidarymą. Jis teigė, kad pavyko gauti iki 800 tūkst. standartinio NATO kalibro šovinių, taip pat kito kalibro šovinių iš Aljansui nepriklausančių šalių.
„Sudariau susitarimo memorandumą su viena iš mūsų sąjungininkių Europoje, Čekija, dėl galimo šaudmenų, kuriuos jie dabar turi, įsigijimo, o tai leis mums... greičiau juos pateikti Ukrainai, nes mes didiname savo gamybą“, – sakė Kanados gynybos ministras Billas Blairas.
Pasak jo, Ukrainos pajėgoms labai trūko artilerijos, oro gynybos sistemų ir tolimojo nuotolio ginklų Avdijivkoje, kur ukrainiečiai jau keturis mėnesius kovoja su įnirtingu Rusijos puolimu, nors jų skaičius yra gerokai didesnis.
Karinis analitikas: Ukraina neturi pakankamai šaudmenų net minimaliems gynybos poreikiams
22:26
Ukrainoje toliau tęsiasi karas, kuriame ji karių skaičiumi nusileidžia agresoriui, o artilerijos amunicijos panaudojimu – kritiškai. Apie tai rašo „Reuters“.
Būrio vadas šaukiniu „Tigras“, kovojantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 59-osios brigados sudėtyje, leidiniui sakė, kad brigados gretose liko tik 60-70 proc. karo pradžioje tarnavusių kovotojų. Likusieji žuvo, buvo sužeisti arba atleisti iš tarnybos dėl senatvės ar ligos.
„Oras – lietus, sniegas, lietus, sniegas. Dėl to žmonės serga paprasčiausiu gripu ar gerklės skausmu. Jie kuriam laikui netenka tarnybos, ir nėra kam juos pakeisti. Pagrindinė kiekvieno padalinio problema – žmonių trūkumas“, – sakė tos pačios brigados kuopos vadas šaukiniu „Limuzinas“.
„Reuters“ taip pat primena neseniai pasakytus 3-iosios atskirosios oro desanto brigados atstovo žodžius, kad paskutiniame mūšio dėl Avdijivkos etape užpuolikų skaičius buvo 7:1. Tokia situacija lemia gana tikėtinas pasekmes.
„Kai viena ar dvi gynybinės pozicijos visą dieną atremia tokius puolimus, vaikinai pavargsta. Ginklai lūžta, o jei nėra galimybės atvežti jiems daugiau šaudmenų ar pakeisti ginklų, tuomet suprantate, prie ko tai priveda“, – sakė vieno iš 59-osios brigados dalinių vadas, vardu Grigorijus.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havriliukas agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukraina buvo priversta pereiti į gynybą dėl artilerijos šaudmenų ir raketų trūkumo. Pasak jo, Kyjivas tikisi suintensyvėjusių Rusijos atakų keliuose fronto sektoriuose.
„Jei ir toliau bus delsiama suteikti būtiną karinę pagalbą, padėtis fronte mums gali tapti dar sudėtingesnė“, – sakė jis.
Žinomas karinis analitikas Michaelas Kofmanas, dirbantis Vašingtone įsikūrusiame analitiniame centre „Carnegie Endowment for International Peace“, apskaičiavo, kad Rusija dabar šaudo 5 kartus daugiau sviedinių nei Ukraina.
„Ukraina negauna pakankamai artilerijos šaudmenų, kad patenkintų savo minimalius gynybos poreikius, ir tokia padėtis nėra tvari ateityje“, – sakė jis.
Rusijos AT atmetė B.Nadeždino skundą dėl nušalinimo nuo prezidento rinkimų
21:58
Rusijos politikas Borisas Nadeždinas trečiadienį pranešė, kad Aukščiausiasis Teismas atsisakė nagrinėti jo skundą dėl nušalinimo nuo kitą mėnesį įvyksiančių prezidento rinkimų.
„Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas atmetė mano prašymą užginčyti atsisakymą leisti užsiregistruoti“, – socialiniuose tinkluose pareiškė jis, pridurdamas, kad ketina apskųsti šį sprendimą.
Kiek anksčiau šį mėnesį Rusijos rinkimų komisija nusprendė neleisti už taiką pasisakančiam politikui dalyvauti prezidento rinkimuose.
Naujieną apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą jis gavo būdamas užsienyje, kur, pasak politiko, atostogauja su vaikais.
„Pastarieji du mėnesiai tikriausiai buvo sunkiausi mano gyvenime“, – sakė B.Nadeždinas antradienį, pranešdamas, kad yra išvykęs iš šalies.
„Nusprendėme neatšaukti seniai suplanuotos ir ilgai lauktos nedidelės visos šeimos kelionės į Azijos šalį“, – pridūrė jis, teigdamas, kad vis dar stengiasi grįžti į rinkimų sąrašą.
Pretendentai, norintys varžytis rinkimuose, turi pateikti 100 tūkst. rėmėjų parašų. Rinkimų komisijai patikrinus jų teisėtumą, klaidų ar neatitikimų negali būti rasta daugiau kaip 5 proc. jų.
Pasak Centrinės rinkimų komisijos, 95 587 iš beveik 105 tūkst. patikrintų B.Nadeždiną remiančių parašų buvo pripažinti galiojančiais, bet to nepakanka įregistruoti jį kandidatu. Politikas apskundė šį sprendimą.
Prieš paskelbiant sprendimą B.Nadeždino komanda sakė, kad tarp Komisijos rastų esą klaidų yra nereikšmingų spausdinimo klaidelių, atsiradusių ranka rašytus duomenis perkeliant į jos kompiuterius.
Nuo 2022 metų vasario, kai pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusija vis griežtina įstatymus prieš viešą kitokių nuomonių reiškimą, nors jie ir taip buvo griežti. Dešimtys žmonių, pasisakiusių prieš invaziją į Ukrainą, atsidūrė kalėjimuose.
Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose Vladimiras Putinas turėtų užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją, todėl Kremliuje liktų bent iki 2030 metų.
Visiems svarbiems opozicijos politikams jau yra uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Kaip kandidatai rinkimuose dabar yra įregistruoti tik trys kiti žmonės ir visi jie yra iš Kremliaus remiamų formaliai opozicinių partijų.
Žiniasklaida: tyrimo metu nustatytos apie 45 tūkst. Ukrainoje žuvusių rusų karių tapatybės
19:39
Britų transliuotojo BBC Rusijos redakcija ir nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“ trečiadienį patvirtino maždaug 45 tūkst. rusų karių, žuvusių Ukrainoje nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį, tapatybes.
Tiek Kyjivas, tiek Maskva aštriai reaguoja į klausimą, kiek karių žuvo šiame konflikte.
Netrukus po to, kai Maskva beveik prieš dvejus metus pasiuntė karius į Ukrainą ir uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu ar „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu, oficialūs žuvusių karių skaičiai neskelbiami.
2022-aisiais, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, rusų įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktą, kuriuo uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu arba „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu.
„BBC kartu su „Mediazona“ (...) ir savanorių komanda pavyko nustatyti 45 123 Rusijos kariškių, žuvusių kare Ukrainoje nuo 2022 metų vasario mėnesio, pavardes“, – teigiama išplatintame pranešime.
Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis skaičius apima tik viešuose šaltiniuose, daugiausia nekrologuose, paskelbtas karių pavardes, ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti dvigubai didesnis.
„Du trečdaliai žuvusiųjų, kuriuos nustatėme, iki invazijos nebuvo susiję su kariuomene: savanoriai, mobilizuotieji, belaisviai ir privačių kompanijų samdiniai“, – nurodė BBC Rusijos redakcija.
Po daugiau nei metus vykusių įtemptų kautynių, kurios nei Maskvai, nei Kyjivui neatnešė teritorinių laimėjimų, Kremlius didina karių dislokaciją fronte.
V.Putinas retai kalba apie nesėkmes fronte ir beveik dvejus metus trunkantį karą vaizduoja kaip kovą už Rusijos išlikimą, siekdamas sutelkti patriotizmą.
Ukraina taip pat slepia karo metu patirtus nuostolius ir aukas, nors analitikai mano, kad po beveik dvejus metus trunkančių kovų aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.
G-20 ministrų susitikime Brazilijoje – karų Ukrainoje ir Gazos Ruože klausimai
18:40
Brazilijoje trečiadienį prasideda dvi dienas truksiantis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame, atsižvelgiant į sudėtingą konfliktų ir krizių darbotvarkę – nuo karų Gazos Ruože ir Ukrainoje iki didėjančios poliarizacijos, – pažangos perspektyvos yra niūrios.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas abu viešės Rio de Žaneire, kur vyks pirmasis šiais metais aukšto lygio G-20 susitikimas.
Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (Vang I) nusprendė nedalyvauti, vietoj savęs pasiųsdamas vykdomąjį užsienio reikalų viceministrą Ma Zhaoxu (Ma Džaosu).
Konfliktų ir nesutarimų draskomame pasaulyje Brazilija, gruodį perėmusi pirmininkavimą G-20 rotacijos tvarka iš Indijos, išreiškė viltį, kad šis renginys, kaip sakė prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, taps „forumu, galinčiu padaryti didžiausią teigiamą įtaką tarptautinei darbotvarkei“.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Navalno mirtis sužlugdė B.Johnsono planus: nebesvarbu ir 1 mln. JAV dolerių
18:25
Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pasitraukė iš debatų su JAV dešiniųjų pažiūrų veikėju ir Vladimiro Putino kalbintoju Tuckeriu Carlsonu po to, kai mirė Aleksejus Navalnas. Prieš tai jis buvo sutikęs dalyvauti renginyje už 1 mln. JAV dolerių honorarą, kuris, jo komandos teigimu, būtų buvęs skirtas labdaros organizacijoms Ukrainos veteranams, skelbia „The Guardian“.
T.Carlsonas, buvęs „Fox News“ laidų vedėjas, žinomas dėl to, kad aršiai kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, per dešiniųjų naujienų kanalą „Blaze TV“ atskleidė, kad B.Johnsonas iš pradžių sutiko duoti interviu.
JAV laidų vedėjas teigė, kad išsiuntė kvietimą po to, kai supyko, jog B.Johnsonas išvadino jį Kremliaus pakaliku po prieštaringai vertinamo interviu su V.Putinu, kuriame Rusijos prezidentui nebuvo mestas iššūkis dėl kraujo praliejimo Ukrainoje.
Televizijos laidų vedėjas teigė, kad B.Johnsonas pareikalavo 1 mln. JAV dolerių, tačiau B. Johnsono atstovai tai atmetė kaip netiesą, sakydama, kad šią sumą pasiūlė T.Carlsonas, o buvęs ministras pirmininkas pinigus būtų skyręs labdaros organizacijoms Ukrainos veteranams.
T.Carlsonas teigė, kad kreipėsi į buvusį JK ministrą pirmininką, o B.Johnsono komandos narys pasakė: „Tai jums kainuos 1 mln. dolerių“ ir „tada jis paaiškins savo poziciją dėl Ukrainos“.
T.Carlsonas pridūrė: „Aš neginu Putino, bet Putinas neprašė 1 mln. dolerių... Visa tai yra siaubingas sukrėtimas“.
„Jei uždirbate pinigus iš karo, žinote, dėl to galite turėti reikalų su Dievu, nes tai tikrai amoralu“, – sakė pats skandalais pagarsėjęs T.Carlsonas.
B.Johnsono atstovas spaudai pakomentavo: „Šis pasakojimas neatitinka tikrovės.“
Manoma, kad B.Johnsonas nusprendė nedalyvauti po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties, dėl kurios plačiai kaltinamas Kremlius.
Tai naujausias jų abiejų nesutarimų proveržis po to, kai B.Johnsonas savo „Daily Mail“ skiltyje pavadino T.Carlsoną „žurnalistikos išdaviku“ dėl jo interviu su Rusijos prezidentu.
B.Johnsonas teigė, kad laidos vedėjas išdavė „žiūrovus ir klausytojus visame pasaulyje“, nes nepateikė V.Putinui kaltinimų dėl „kankinimų, prievartavimų, vaikų darželių sprogdinimo“ Ukrainoje.
Duodamas interviu T.Carlsonui, V.Putinas sakė, kad B.Johnsonas neva padėjo sužlugdyti susitarimą, kuriuo buvo siekiama užbaigti karą – aukšto rango Ukrainos pareigūnai ir pats B.Jonhsonas atmetė tokius kaltinimus.
Nuo tada, kai pasitraukė iš parlamento, B.Johnsonas, sakydamas kalbas ir rengdamas pasirodymus, uždirbo milijonus svarų sterlingų, įskaitant 3,7 mln. svarų sterlingų 2023 m.
V.Zelenskis siūlo D.Tuskui susitikti Ukrainos ir Lenkijos pasienyje
17:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipėsi į Kyjivo partnerius Europoje, ypač Varšuvą, dėl padėties Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, kur protestuoja lenkų ūkininkai.
Vaizdo kreipimesi savo „Telegram“ kanale jis sakė pavedęs Ukrainos vyriausybei artimiausiu metu, iki vasario 24-osios, kai bus minimos antrosios Rusijos plataus masto karo metinės, būti abiejų šalių pasienyje.
„Taip pat esu pasirengęs būti prie sienos su mūsų vyriausybe“, – pridūrė V.Zelenskis ir pakvietė atvykti Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, o prezidentą Andrzejų Dudą paragino paremti šį dialogą.
Prezidentas pabrėžė, kad ant kortos pastatytas Europos vienybės išsaugojimo klausimas, todėl išreiškė norą, kad šiame susitikime dalyvautų ir Europos Komisijos atstovas.
„Noriu kreiptis į visus, kurie prisimena, ką reiškia visa žodžio „solidarumas“ reikšmė. Žodį, kuris pakeitė visos mūsų Europos istoriją į gerąją pusę. Taip ir buvo. Ir daugeliu atžvilgių tebėra. Tačiau dabar taip pat matome pernelyg didelį ir nesąžiningą politikavimą, dėl kurio bendri pasiekimai gali žlugti“, – pabrėžė V.Zelenskis.
„Tai yra nacionalinis saugumas. Negalime to atidėlioti. Artimiausios dienos suteikia mums galimybę tai padaryti“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
Šis jo pareiškimas pasirodė po to, kai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje atsinaujino lenkų ūkininkų protestai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Reuters“: Iranas perdavė Rusijai šimtus balistinių raketų, galinčių įveikti net 700 km nuotolį
17:05
Iranas Rusijai perdavė apie 400 balistinių raketų, kurios lengvai gali sunaikinti taikinius net iki 700 km atstumu, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak pašnekovų, raketos pradėtos tiekti sausio pradžioje po to, kai praėjusių metų pabaigoje vykusiuose Irano ir Rusijos karinių ir saugumo tarnybų susitikimuose buvo pasiektas susitarimas. Šie susitikimai vyko Teherane ir Maskvoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kankinimai ir psichologinis smurtas: kaip atrodė geriausios sąlygos, kuriomis teko kalėti A.Navalnui?
16:45
Teoriškai, geriausiomis sąlygomis A.Navalnas turėjo būti kalinamas būtent Antrojoje Vladimiro kolonijoje, tačiau ten 1,5 metų praleidęs pilietinių teisių aktyvistas Konstantinas Kotovas su tuo nelinkęs sutikti: pasak jo, nors kolonijoje prieš politinius kalinius nebuvo naudojamas fizinis smurtas, tačiau psichologiniai kankinimai buvo nežmoniški.
Pavyzdžiui – izoliatoriuje buvo galima atsidurti vien už tai, kad per karščius atsisegi viršutinę marškinių sagą, ar „netinkamai“ laikai rankas.
"Vos tik atvykau, į mane žiūrėjo labai „kreivai“. Toje kolonijoje visi kaliniai gyvena didžiuliais būriais – po 50–60 žmonių. Visi kartu valgo, miega, leidžia laisvalaikį, dirba darbus.
Būriui, prie kurio buvau priskirtas, draudė su manimi kalbėtis. Taip pat visiems kaliniams teko susitaikyti su griežtesniu režimu. Turėjome keltis 6 val. ryto, rikiuotis lauke patikrinimui – stovėti po valandą ir ilgiau laukiant, kol darbuotojas ateis pašaukti kiekvieno kalinio pavarde", - portalui 15min pasakojo K.Kotovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kiek tūkstančių Rusijos karių sutelkta laikinai okupuotose teritorijose
16:07
Rusijos dislokavo apie 470 tūkst. karių laikinai okupuotose Ukrainos žemėse. Prieš „rinkimus“ Maskva taip pat sustiprino sienų apsaugą Belgorodo, Kursko ir Briansko srityse, interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas generolas majoras Vadimas Skibickis.
„Jei kalbėtume apie tai, kas pasikeitė per šį laiką, tai mūsų teritorijoje dislokuotos grupės dydis. Šiuo metu Ukrainos teritorijoje esančios grupuotės sausumos komponentas, t.y. sausumos dalis, sudaro apie 470 tūkst. karių. Ir tai yra tik sausumos komponentas, aš neįtraukiu aviacijos, neskaičiuojame karinio jūrų laivyno, kuris taip pat dalyvauja operacijose, smūgiuose“, – pažymėjo žvalgybos atstovas.
Pasak jo, dabar Rusijos kariuomenėje atsirado naujas komponentas, kurio nebuvo plataus masto invazijos pradžioje – Rusijos nacionalinės gvardijos karių grupuotė.
„Šiandien laikinai okupuotose teritorijose dislokuota Rusijos gvardijos karių grupė. Tai beveik 33 tūkst. karių. Tai žmonės, kurie užtikrina okupacinės valdžios institucijų veiklą, saugo strateginius objektus ir prireikus gali vykdyti gynybines užduotis laikinai okupuotose teritorijose“, – teigė V.Skibickis.
Be to, per pastaruosius dvejus metus susiformavo vadinamoji Rusijos valstybės sienos apsaugos grupė. Tai kariškiai, įsikūrę trijuose Rusijos regionuose – Belgorode, Kurske ir Brianske. Tikėtina, kad jie buvo sutelkti manant, kad Ukraina imsis „aktyvesnių, atsakomųjų veiksmų Rusijos Federacijos teritorijoje“.
„Galbūt tai būtina: perkelti karą į Rusijos teritoriją. Jie ten sutelkė apie 30 tūkst. karių grupę. Neseniai juos sustiprino ir Rusijos gvardijos 116-osios brigados daliniai, kurie buvo perdislokuoti. Trys batalionai buvo perkelti iš mūsų Mariupolio į Belgorodo srities teritoriją. Kaip jie taip pat pripažįsta, siekiant užtikrinti saugumą ir visagalio Vladimiro Putino rinkimus“, – pažymėjo aukšto rango pareigūnas.
Dar vienas svarbus pokytis, užfiksuotas nuo plataus masto invazijos pradžios – Juodosios jūros laivyno izoliacija, nes visi pagrindiniai Rusijos karo laivai šiuo metu yra Novorosijske.
„Į Sevastopolį jie gali atvykti tik papildyti amunicijos, perkrauti arba, prireikus, kai atlieka kovinę užduotį. Kitais atvejais visa Juodosios jūros laivyno veikla vyksta prie Krymo krantų arba rytinėje Juodosios jūros dalyje. Dabar mes visiškai užtikrinome galimybę kontroliuoti rajoną ugnies galia, galimybę smogti Juodosios jūros laivynui, jei jis įplauktų į šiaurės vakarinę dalį. Ir tai suteikė mums galimybę atnaujinti jūros koridoriaus darbą“, – pabrėžė V.Skibickis.
Pirmasis smūgis A.Navalno kalėjimo pareigūnams – opozicionieriaus mirtis nepraėjo be atsako
15:17
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas trečiadienį pranešė, kad Londonas paskelbė sankcijas šešiems pareigūnams, vadovaujantiems kalėjimui, kuriame mirė Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas.
„Tie, kurie atsakingi už žiaurų elgesį su A.Navalnu, neturėtų turėti iliuzijų – mes pareikalausime jų atsakomybės“, – pažymėjo D.Cameronas.
Asmenims, kuriems skirtos sankcijos, bus įšaldytas visas JK esantis turtas ir jiems bus uždrausta atvykti į šalį.
Sankcijos pritaikytos Arkties kalėjimui vadovaujančiam Vadimui Kalininui ir penkiems jo pavaduotojams.
JK yra pirmoji šalis, įvedusi sankcijas dėl A.Navalno mirties. Valstybė taip pat paragino nedelsiant perduoti opozicijos veikėjo kūną jo šeimai.
„Akivaizdu, kad Rusijos valdžia laikė A.Navalną grėsme ir ne kartą bandė jį nutildyti“, – pridūrė D.Cameronas.
Jis pabrėžė, kad „niekas neturėtų abejoti Rusijos sistemos represyvumu“ po to, kai 2020-aisiais A.Navalnas buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, o vėliau įkalintas.
„Todėl šiandien skiriame sankcijas aukščiausiems kalėjimo pareigūnams, atsakingiems už jo laikymą įkalinimo kolonijoje, kurioje jis praleido paskutinius savo mėnesius“, – pridūrė JK užsienio reikalų sekretorius.
Apie A.Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta penktadienį.
„The Economist“ – apie Rusijos saugumo tarnybas: jos tapo pavojingesnės nei bet kada anksčiau
14:43
Rusijos žvalgybos tarnybos pasimokė iš pastarųjų metų nesėkmių, po kurių rusų šnipai grįžo į Vakarų šalis ir tapo pavojingesni nei bet kada anksčiau, rašo žurnalas „The Economist“, remdamasis naujausia Didžiosios Britanijos analitinio centro „Royal United Defence Research Institute“ (RUSI) ataskaita.
Rusijos karinės žvalgybos tarnyba, geriau žinoma GRU pavadinimu, taip pat patyrė didžiulę reformą. Generolas Andrejus Averjanovas, vadovavęs kariniam daliniui 29155 (kuris buvo atsakingas už operacijas užsienyje, įskaitant buvusio GRU karininko Sergejaus Skripalio apnuodijimą), nepaisant daugybės nesėkmių, buvo paaukštintas į GRU vadovo pavaduotojo pareigas ir įsteigė naują „Specialiosios veiklos tarnybą“.
Šnipai nebesinešioja mobiliųjų telefonų
Padalinio 29155 nariai į darbą nebesinešioja mobiliųjų telefonų, vietoj jų naudoja stacionarius įrenginius. Mokymai vyksta ne padalinyje, o įvairiose slėptuvėse. Be to, A.Averjanovo vadovaujama struktūra atsisakė kariškių verbavimo praktikos. Dėl to dauguma naujokų dabar neturi karinės patirties, todėl Vakarų žvalgybos agentūroms sunku nustatyti tokius darbuotojus.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Novičiok“ kūrėjas: jei apnuodijimo versija teisinga, aišku, kas bus su A.Navalno kūnu
14:07
Nepriklausomam portalui „Agentstvo“ pavyko gauti išsamų vieno iš „Novičiok“ kūrėjų Vilio Mirzajanovo komentarą. Leidinys su mokslininku aptarė teorinę galimybę pakartotinai apnuodyti politiką Aleksejų Navalną „Novičiok“ – šią versiją išsakė politiko našlė.
Iš V.Mirzajanovo atsakymo akivaizdu, kad „Novičok“ pėdsakų iš mirusio žmogaus kūno pašalinti beveik neįmanoma. Kolonijos skelbiama politiko mirties diagnozė gali reikšti, kad nuodų koncentracija galėjo būti didelė, o apnuodyto žmogaus kūnas net ir po mirties keltų pavojų tiems, kurie bus šalia jo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Partizanai: Krymo ligoninė yra perpildyta sužeistų ir žuvusių Rusijos karių
14:03
Simferopolio karinė ligoninė yra visiškai užpildyta, tačiau į ją toliau gabenami sužeisti ir žuvę Rusijos kariai iš dviejų karščiausių taškų fronto linijoje, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Krymo partizanų judėjimas „Atesh“.
Pasak jų, į karinės ligoninės teritoriją Žukovskio gatve kariniai automobiliai kolonomis įvažiuoja beveik visą parą. Pagrindinė masinio sužeistųjų ir žuvusiųjų antplūdžio priežastis – neseniai įvykdyti išpuoliai Avdijivkoje ir Zaporižios sektoriuje.
„Ligoninė tiesiog perpildyta. Kūnai dažniausiai vežami KAMAZ sunkvežimiais, nes jų yra per daug“, – pažymėjo „Atesh“ atstovas.
Prieš kelias dienas „Taurijos“ jungtinių pajėgų spaudos centras oficialiai paskelbė Rusijos nuostolius per 4 aktyvaus puolimo mėnesius prie Avdijivkos. Tam, kad užimtų nedidelį miestelį, rusai paaukojo 47 186 žmones.
NATO vadovas įvertino priežastis, leidusias Rusijai užimti Avdijivką
13:03
Rusijos pajėgoms pavyko užimti Avdijivką dėl Irano ir Šiaurės Korėjos paramos. Negana to, Maskvai pavyko sutelkti daugiau pajėgų ir padidinti ginklų gamybą, Laisvosios Europos radijui sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Jo nuomone, Avdijivkos užėmimas neturės didelės įtakos fronto linijai.
„Nemanome, kad tai, jog Ukrainos kariai pasitraukė iš Avdijivkos, iš esmės pakeis strateginę padėtį. Kartu tai mums primena, kad Rusija yra pasirengusi paaukoti daugybę karių vien tam, kad pasiektų nedidelių teritorinių laimėjimų“, – pažymėjo Aljanso vadovas.
Ant J.Stoltenbergo, Rusijos sėkmę Avdijivkoje lėmė bendradarbiavimas su Iranu ir Šiaurės Korėja, taip pat gamybos padidinimas ir papildomų pajėgų mobilizacija. Tai yra ir aiškus signalas sąjungininkams toliau aktyviau remti Ukrainą.
Tuo pačiu metu Ukraina turi mobilizuoti personalą, reikalingą tęsti kovą su Rusijos pajėgomis.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Unian“, užsienio žiniasklaidos duomenimis, užėmę sugriautą Avdijivką, Rusijos kariai gali pulti Pokrovską – pagrindinį Ukrainos kariuomenės logistikos centrą Donecko srityje.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pripažino, kad Ukrainos pajėgoms pasitraukus iš Avdijivkos, fronte susidarė sudėtinga padėtis. Tačiau jis pažymėjo, kad ant trečių visaverčio karo metų slenksčio Rusija taip pat turi problemų.
Lenkijos ministras: Europa turėtų sukurti savo reagavimo pajėgas
12:51
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė, kad Europa turėtų sukurti savo reagavimo pajėgas.
R.Sikorskis privačiam transliuotojui TVN24 sakė, kad NATO narės „turėtų ruoštis Putino atgrasymui“, o ne karui Europoje.
„Silpnumas provokuoja, o stiprybė atgraso, turime stiprinti savo stiprybę“, – pabrėžė jis.
R.Sikorskis taip pat teigė pritariantis Europos Sąjungos pasiūlymui sukurti naują gynybos komisaro pareigybę. Tokį pasiūlymą neseniai pateikė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Jis taip pat sakė, kad raginama sukurti jungtinę vadavietę – „sustiprintą brigadą, kuri galėtų įsikišti ES pakraščiuose, tačiau ją sudarytų ne valstybių narių padaliniai, o valstybių narių savanoriškai sudarytos grupės“.
„Įspėju nekalbėti apie Europos kariuomenę, nes susidaro įspūdis, kad ketiname sujungti nacionalines kariuomenes“, – pareiškė R.Sikorskis.
„Manau, kad tam nėra jokių šansų. Manau, kad Europa, be nacionalinių kariuomenių, turėtų sukurti savo reagavimo pajėgas“, – pridūrė jis.
Buvęs JAV prezidentas D.Trumpas prilygino save A.Navalnui
12:41
Donaldas Trumpas ir kai kurie jo sąjungininkai toliau lygina savo teisines problemas su Aleksejaus Navalno likimu, o buvęs JAV prezidentas dar nepasmerkė Vladimiro Putino griežčiausio kritiko mirties, skelbia „The Washington Post“.
„Tai tam tikra Navalno forma, – sakė D.Trumpas antradienį „Fox News“, atsakydamas į klausimą apie 355 mln. JAV dolerių baudą, skirtą jo įmonėms po Niujorko civilinio proceso. – Tai vyksta ir mūsų šalyje.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Skelbiama apie nuostolius prie Avdijivkos pripažinusio rusų karinio tinklaraštininko savižudybę
12:35
Keli karą Ukrainoje palaikantys Rusijos kanalai susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia, kad nusižudė Andrejus Morozovas, Rusijos kariškis, tinklaraštininkas, anksčiau paskelbęs apie tikruosius Rusijos pajėgų nuostolius prie Avdijivkos, rašo nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“.
Advokatas Maksimas Paškovas, kuris sakė, kad praėjusią naktį kalbėjosi su A.Morozovu, pranešė, kad karinis tinklaraštininkas nusižudė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: Rusijos tarnybos mokosi iš klaidų ir ruošia planus, kaip dar pakenkti NATO
12:26
Rusijos karinė žvalgyba pasimokė iš pastarųjų metų nesėkmių ir atnaujino savo pajėgumus prieš NATO valstybes, teigiama antradienį paskelbtoje Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) ataskaitoje, kurią cituoja Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Skelbiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos siekia išplėsti savo pajėgumus keliais būdais, keliančiais strateginę grėsmę NATO narėms, įskaitant savo verbavimo, mokymo ir paramos aparato atkūrimą, kad galėtų geriau infiltruotis į Europos šalis. Tai reiškia perimti buvusios privačios karinės bendrovės „Wagner" funkcijas ir siekti agresyvios partnerystės su Afrikos šalimis, kad išstumtų bet kokias partnerystes su sąjungininkais Vakaruose.
Negana to, planuojama pasinaudoti Čečėnijos Respublikos vadovu Ramzanu Kadyrovu, kad būtų gerokai padidinta Rusijos įtaka čečėnų ir musulmonų populiacijai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose ir galiausiai pakirstų Vakarų interesus.
RUSI ekspertai pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus Rusijos žvalgybos tarnybos patyrė daugybę žvalgybos nesėkmių, įskaitant Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) nesėkmingą dabar jau mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimą, FSB pernelyg pasitikintį Rusijos karinių pajėgumų vertinimą prieš 2022 m. invaziją į Ukrainą, masinį Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos agentų išsiuntimą iš ambasadų visame pasaulyje ir „Bellingcat“ atskleistą Rusijos pagrindinės karinės žvalgybos vieno iš padalinių nepavykusį perbėgusio Rusijos žvalgybos karininko Sergejaus Skripalio apnuodijimą.
Pažymima, kad Rusijos žvalgyba reformavo savo pajėgas ir suformavo „Specialiosios veiklos tarnybą“, kad padidintų operatyvinį saugumą ir duomenų apsaugą, ir pradeda verbuoti asmenis, neturinčius karinės patirties, kad Vakarams būtų sunkiau juos identifikuoti.
RUSI pranešė, kad Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka yra atsakingas už „specialiųjų komitetų“, kurie vykdo informacines operacijas prieš Vakarus, kūrimą, ir tai atitinka ankstesnius leidinio „The Washington Post“ pranešimus apie tariamus Kremliaus dokumentus, kuriuose nurodoma, kad S.Kirijenka dalyvauja plataus masto dezinformacijos kampanijose.
Ukrainos kovos su dezinformacija centras vasario 20 d. panašiai informavo, kad Rusijos specialiosios tarnybos gerokai suaktyvino savo operacijas NATO valstybėse narėse ir Ukrainoje, vykdydamos plataus masto dezinformacijos veiksmus, kuriais siekiama demoralizuoti Ukrainos kariuomenę.
Pavyzdžiui, Estijos saugumo policija pranešė, kad šalies saugumo tarnybos nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. sulaikė 10 asmenų už dalyvavimą tariamoje Rusijos specialiųjų tarnybų veikloje Estijoje.
Anot analitikų, tokia ardomosios kontrolės taktika tikriausiai padeda siekti Kremliaus artimojo ir vidutinio laikotarpio tikslų – pakirsti Vakarų karinę pagalbą Ukrainai ir atkurti žvalgybos pajėgumus siekiant ilgalaikių tikslų prieš NATO valstybes.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Ukraina jau 10 metų ginasi nuo neteisėtos Rusijos karinės intervencijos ir agresijos.
- Didysis Rusijos strateginis tikslas - susigrąžinti Ukrainos kontrolę - per dešimtmetį nuo neteisėtos intervencijos Ukrainoje pradžios nepasikeitė.
- Nuo 2014 m. iki visiškos invazijos pradžios 2022 m. Rusija dėjo daug pastangų, kad užmaskuotų savo didžiuosius strateginius tikslus susigrąžinti Ukrainos kontrolę.
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu iš anksto pasidžiaugė, kad Rusija užėmė Avdijivką.
- S.Šoigu taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos visiškai užėmė Krynkų vietovę kairiajame Dniepro krante, Chersono srityje, nors turimi atvirų šaltinių vaizdiniai įrodymai ir Ukrainos bei Rusijos pranešimai rodo, kad Ukrainos pajėgos išlaiko savo ribotą priešakinį placdarmą šiame rajone.
- Tikėtina, kad Kremlius per anksti pareiškė, jog Rusija užėmė Krynkus, siekdamas sustiprinti norimą informacinį poveikį prieš 2024 m. kovo mėn. prezidento rinkimus, nors Kremlius tikriausiai kelia lūkesčius, kurių Rusijos kariuomenė gali nepateisinti.
- Ukrainos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl papildomų akivaizdžių Rusijos padarytų Ženevos konvencijų pažeidimų, susijusių su karo belaisvių nužudymu Zaporižios srityje.
- Rusijos pajėgos patvirtino, kad tolau kovoja į vakarus nuo Avdijivkos, tęsiantis poziciniams mūšiams palei visą fronto liniją.
- Kremlius toliau skatina Rusijos pastangas plėsti gynybos pramonės bazę.
- Okupacinė Zaporižios srities valdžia plečia viešųjų paslaugų teikimą laikinai okupuotose srities dalyse, kad sustiprintų biurokratinę kontrolę ir sukurtų priklausomybę nuo okupacinės administracijos.
Britų žvalgyba: rusai bandys atgauti per kontrpuolimą išlaisvintas vietoves
12:06
Rusijos sausumos pajėgos tęsia ir greičiausiai suintensyvino puolimą prie Robotynės kaimo, kurį Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino per kontrpuolimą 2023 m. vasarą. Nuo to laiko kaimas tebėra fronto linijoje, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, per Ukrainos kontrpuolimą itin didelius nuostolius patyrė šiame rajone veikianti Rusijos 58-oji jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija ir Rusijos oro desantininkai.
Tačiau, anot pranešimo, sulėtėjęs kovų tempas ir Rusijos vykdomos verbavimo pastangos greičiausiai leido rajone veikiančioms Rusijos pajėgoms atsigauti.
„Per pastarąją savaitę Rusijos pajėgos suintensyvino atakas keliuose fronto linijos taškuose, greičiausiai siekdamos ištempti Ukrainos pajėgas“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-oji ir 82-oji brigados praėjusių metų rugpjūčio 23 d. išvadavo Robotynės kaimą Zaporižios srityje. Žiniasklaidos grupės CNN duomenimis, 2024 m. vasarį Rusijos kariuomenė Zaporižios regione dislokavo apie 50 tūkst. karių.
Anksčiau Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai savo ataskaitoje nurodė, kad rusai ir toliau puola Robotynės sritį. Tuo pat metu Rusijos propagandos atstovai teigė, kad jų kariai neva priartėjo prie kaimo pakraščių.
ES sutarta dėl naujo sankcijų paketo Rusijai
11:54
Europos Sąjunga trečiadienį susitarė dėl 13-ojo sankcijų Rusijai paketo, pranešė blokui pirmininkaujanti Belgija.
Apie tai paskelbta likus kelioms dienoms iki antrųjų Maskvos invazijos į Ukrainą metinių.
Pasiūlymo projekte, su kuriuo anksčiau susipažino naujienų agentūra AFP, buvo numatyti eksporto apribojimai trims Kinijos įmonėms už Rusijos kariuomenės aprūpinimą ir Šiaurės Korėjos gynybos ministro įtraukimas į juodąjį sąrašą už raketų tiekimą Maskvai.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Guardian“ nurodė, kiek europiečių tiki, kad Ukraina vis dar gali nugalėti Rusiją
11:24
Ukrainą Europoje vis dar palaiko daug žmonių, tačiau praėjus beveik dvejiems metams po plataus masto invazijos, visoje Europoje atliktos apklausos rezultatai rodo, jog tik 10 proc. europiečių tiki, kad ji gali įveikti Rusiją, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Pasak straipsnio, tarp respondentų labiausiai tikėtinas rezultatas – tam tikras „kompromisinis susitarimas“.
Apklausa buvo atlikta 12 Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Vengriją, Italiją, Nyderlandus, Lenkiją, Ispaniją, Švediją ir Jungtinę Karalystę. Rezultatai parodė, kad Ukrainos kontrpuolimas pasiekė aklavietę, o didėjantis susirūpinimas dėl besikeičiančios JAV politikos ir Donaldo Trumpo antrosios kadencijos perspektyvos padidino pesimizmą dėl karo baigties.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kariškis: Rusijos pajėgos daro viską, kad pralaužtų Ukrainos gynybą netoli Avdijivkos
11:21
Netoli Avdijivkos Rusijos pajėgos daro absoliučiai viską, kad pralaužtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą naujose ribose, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė 3-iosios atskirosios brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorinas.
„Priešas neatsisako savo bandymų ir tęsia puolamuosius veiksmus už miesto ribų. Pagrindinės puolamosios pastangos sutelktos Lastočkino kryptimi. Ten perdislokuojama daugybė personalo ir technikos. Vien šį rytą jau sunaikintos penkios priešo pėstininkų kovos mašinos ir kelios pėstininkų kuopos. Kad būtų aiškiau, tai nėra vienkartinis puolimas, tai nuolatiniai bandymai pulti su technika ar be jos jau kelias dienas“, – kalbėjo jis.
Pasak M.Žorino, po mūšio dėl Avdijivkos rusai vis dar turi pakankamai pajėgų tęsti puolimą.
„Priešas vis dar turi daug pėstininkų, technikos ir aviacijos. Ir dabar pasitaiko atvejų, kai jie pradėjo naudoti „Lancet“ sistemas pėstininkų pozicijoms smogti, ko anksčiau niekada nedarė. Tai reiškia, kad dabar jie daro absoliučiai viską, kad pralaužtų ir pramuštų gynybą mūsų užimamose linijose. Šiuo metu jiems nesiseka“, – pabrėžė kariškis.
Pasak 3-iosios brigados vado pavaduotojo, šiuo metu nėra tiesioginės rusų puolimo grėsmės Kurachovei ir Selydovei. Tačiau jis pažymėjo, kad tai nėra priežastis atsipalaiduoti.
„Turime suprasti, kad rusai ruošiasi, renka, kaupia jėgas. Ir jie vis dar turi jų pakankamai. Ir ne tik Avdijivkos sektoriuje. Todėl turime būti pasirengę itin sudėtingiems mūšiams, kurie mūsų laukia ateityje. O kaip įvykiai klostysis, labai priklauso ne tik nuo priešo, bet ir nuo mūsų – nuo mūsų visuomenės, nuo to, kaip mes į tai reaguosime, kaip rimtai į tai žiūrėsime. Ar dalis visuomenės vis dar gyvens savo pasaulyje, kuriame kažkur kitur vyksta karas... Ar visuomenė vis dar sirgs adekvačiu klausimu, ar reikia mobilizacijos, ar suprasime, kad mūsų realybė yra karas su Rusija, kuri turi milžiniškus resursus ir pajėgas, ir mes turime mobilizuoti absoliučiai viską, ką turime, kad juos nugalėtume, sustabdytume ir po to grąžintume savo teritoriją“, – kalbėjo jis.
M.Žorinas apibendrino, kad nėra pagrindo atsipalaiduoti ar manyti, kad dabar viskas gerai.
„Mūsų laukia labai sunkūs laikai“, – sakė jis.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, pareiškė, kad rusams trūksta kovinių pajėgumų, kad užėmę Avdijivką galėtų greitai judėti toliau. Pasak pranešimo, po tam tikro „poilsio ir persiginklavimo“ Rusija artimiausiomis savaitėmis tikriausiai sieks palaipsniui išplėsti savo teritorinę kontrolę už Avdijivkos ribų.
Daugiau kaip 600 000 vaikų grįžta į namus Ukrainoje: gyvena pavojuje, grėsmėje žūti ir skurde
10:52
Artėjant 3-iesiems karo Ukrainoje metams, maždaug 630 000 vaikų – daugiau nei 1 iš 12 visų iki karo gyvenusių Ukrainoje – grįžo namo. Čia jie gyvena ekstremalių poreikių sąlygomis, kurios kelia grėsmę jų sveikatai ir saugumui. Tai patvirtino tarptautinės organizacijos „Save the Children“ atliktas tyrimas, rašoma organizacijos pranešime spaudai.
„Save the Children“ išanalizavo naujausio humanitarinių duomenų centro REACH ir Tarptautinės migracijos organizacijos (toliau – TMO) atlikto poreikių vertinimo duomenis, kuriais remdamasi apskaičiavo, kiek vaikų iš Ukrainos buvo priversti palikti šalį ar persikelti į kitą vietą savo gimtojoje šalyje ir kiek jų grįžo namo, kur gyvendami patiria kančias ir skurdą.
Analizė parodė, kad dauguma grįžusių vaikų gyvena ekstremalių poreikių sąlygomis: jie grįžta į apgadintus namus ir pažeistą infrastruktūrą. Dėl to jie susiduria su 62 proc. didesne tikimybe patirti „ekstremalias poreikius“, nei likusi gyventojų dalis. „Ekstremalūs poreikiai“ yra antra aukščiausia poreikių kategorija, kuri nustatoma, kai gyvenimas nebeatitinka jokių standartų bei kelia didelę riziką fizinei ir emocinei gerovei.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina neigia praradusi Krynkų kaimo kontrolę
10:15 Atnaujinta 10:27
Ukrainos kariuomenė trečiadienį paneigė, kad prarado Krynkų kaimą, esantį Rusijos okupuotoje Dnipro upės pusėje, praėjus dienai po to, kai Rusijos gynybos ministras pareiškė, kad ši teritorija buvo užimta.
Praėjusiais metais Ukrainos kariai užėmė pozicijas aplink mažą rytinio kranto kaimą ir perėjo į Maskvos kontroliuojamą upės pusę, o tai buvo vadinama didele sėkme.
Dnipro upė žymi fronto liniją pietinėje Ukrainos dalyje.
„Oficialiai pranešame, kad ši informacija neatitinka tikrovės“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Ukrainos kariuomenės vadovybė pietiniame fronte.
„Pietų Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau laikosi savo pozicijų (Krynkuose)", – pabrėžiama pranešime.
Jame teigiama, kad Rusijos pajėgos surengė Krynkų puolimą, tačiau patyrė didelių nuostolių ir atsitraukė.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šių teiginių.
Antradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė prezidentui Vladimirui Putinui, kad Krynkai buvo „išvalyti“ nuo Ukrainos pajėgų.
Krynkai yra mažas kaimelis, esantis Chersono srityje pietų Ukrainoje.
Frontas Pietų ir Rytų Ukrainoje per kelis mėnesius beveik nejudėjo, o plataus masto Maskvos puolimas šią savaitę įžengs į trečiuosius metus.
Karinės žvalgybos vadas prognozuoja, kaip pasikeis fronto linija po Avdijivkos užėmimo
09:31
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pripažino, kad Ukrainos pajėgoms pasitraukus iš Avdijivkos, fronte susidarė sudėtinga padėtis. Tačiau tuo pačiu nurodė, kad, priartėjusi prie trečiųjų plataus masto karo metinių slenksčio, Rusija taip pat turi problemų.
Kaip interviu leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė K.Budanovas, pirmaisiais invazijos metais profesionali Rusijos kariuomenė buvo iš esmės sunaikinta. Dabar Rusija siunčia neapmokytus mafijozus vykdyti „mėsos puolimų“.
Pasak karinės žvalgybos vado, Rusija naudoja daugiau artilerijos sviedinių, nei gali pagaminti. Nors pernai rusai į eksploataciją įvedė šimtus tankų, dauguma jų buvo seni modeliai, o naujų – tik 178. Be to, dėl sumažėjusių atsargų Rusija nustojo šaudyti raketomis į Ukrainą.
K.Budanovas pažymėjo kad Maskvai bus sunku šiais metais pasiekti savo pagrindinį strateginį tikslą – užimti visas rytines Donecko ir Luhansko sričių teritorijas.
„Jie neturi jėgų“, – pabrėžė jis.
Vakarų pareigūnai ir analitikai K.Budanovo pareiškimus vertina kaip geriausią šių metų scenarijų Ukrainai. Jei Ukraina sugebės kovoti protingą gynybinį mūšį, susilpnindama, nualindama Rusijos pajėgas ir kartu atkurdama savo, 2025 m. ji galės pradėti kitą kontrpuolimą prieš susilpnėjusias Rusijos pajėgos.
„Ar jie (partneriai – red. past.) bus pasirengę aprūpinti mus ginklais ir šaudmenimis visus metus, kol mes ruošimės, ar ne? Tai įdomus klausimas“, – pažymėjo K.Budanovas.
Pasak Londone įsikūrusio analitinio centro „Royal United Services Institute“ atlikto tyrimo, Rusijos pajėgos metų pabaigoje pasieks aukščiausią lygį, o 2025 m. kovos su šaudmenų ir šarvuočių trūkumu.
Ukrainos vadovybė, Vakarų kariuomenės pareigūnai ir analitikai išreiškė susirūpinimą dėl įrangos ir gyvosios jėgos trūkumo po praėjusių metų nesėkmingo kontrpuolimo. Savo ruožtu Rusija įrodė, kad gali lengvai ir greitai rasti papildomos įrangos ir naujų karių.
Karinės žvalgybos vadovas nurodė, kad Rusija Ukrainoje turi 510 tūkst. karių. Turimais pajėgumais per mėnesį rusai gali užverbuoti apie 30 tūkst. žmonių.
Tačiau Maskva savo karius panaudojo neefektyviai. Šeštadienį Miunchene vykusiame saugumo forume prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijai pavyko pasiekti tik nedidelių laimėjimų, kurie pareikalavo dešimčių tūkstančių gyvybių, suniokojo mažus miestus ir kaimus.
K.Budanovas įvertino, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos kariuomenei prireikė beveik dvejų metų intensyvių puolimų, kad užimtų Ukrainos Avdijivką. Kitais vertinimais, Avdijivkos užėmimo procesas truko dešimt metų – nuo 2014 m.
„Ar tai didžiulės galingos Rusijos kariuomenės sėkmė?“ – ironiškai klausė K.Budanovas.
Anksčiau pranešta, kad vasario 17 d. Ukrainos karinės vadovybės sprendimu Ukrainos gynėjai paliko Avdijivką. Kariai užėmė gynybą prie nustatytų sienų, iš anksto parengtose pozicijose. Intensyvūs mūšiai aplink Avdijivką vyksta nuo 2023 m. spalio mėn. Tuo pat metu miestas nuo 2014 m. yra fronto linijos dalis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba žiniasklaidos grupei CNN sakė, kad Ukraina nebūtų praradusi Avdijivkos, jei būtų gavusi visą artilerijos amuniciją, reikalingą miestui ginti.
Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad artimiausiomis savaitėmis Rusija tikriausiai sieks palaipsniui išplėsti savo teritorinę kontrolę už Avdijivkos ribų.
Grėsmių Lietuvai paveikslas – nuo Baltarusijos „įkaitų diplomatijos“ iki Rusijos sabotažo aktų
09:22
Rusijos karas prieš Ukrainą ir Baltarusijos pavergimas tamsiomis spalvomis perdažė Lietuvai kylančių grėsmių paveikslą. Nuo 2023-ųjų šis paveikslas yra Nacionalinio krizių valdymo centro žinioje. „Mes esame kovoje. Bet ši kova dar nėra be taisyklių. Į ekstremalią agresiją neinama, bet provokacijų atmesti negalime“, – interviu 15min sako centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
„Konvencinė ataka nėra tikėtina, bet visiškai atmesti nieko negalima. Būna neapibrėžtų situacijų ar galimybių langų dėl politinio fono, konfliktų kituose pasaulio kraštuose.
Saugumas yra globalus, todėl turime stebėti, kas vyksta Artimuosiuose rytuose, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Bet koks konfliktas, kur naudojama karinė galia, didina rizikas ir mums“, – kalbėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sunaikinta „Starlink“ palydovinio ryšio sistema – ja naudojosi rusai
09:17
Ukrainos desantininkai sunaikino „Starlink“ palydovinio ryšio terminalą. Teigiama, kad jį kariai aptiko vienoje iš fronto zonų, skelbia Ukrainos oro atakos pajėgos.
„Pavogtą ar kontrabanda atgabentą modemą pastebėjo 71-osios brigados žvalgybinių bepiločių orlaivių operatoriai“, – sakoma pranešime.
„Trumpai tariant, okupantai neturi „Starlink“. Bent jau ne mūsų brigados kovotojų pasiekiamumo ribose“, – rašė brigada.
Apie tai, kad Rusija Ukrainos fronto linijoje naudoja „SpaceX“ palydovinius įrenginius „Starlink“, pirmą kartą paskelbta žiniasklaidoje prieš kelias savaites. Vėliau šį faktą patvirtino Ukrainos karinė žvalgyba, publikavusi perimtą rusų pokalbio įrašą, kuris patvirtino „Starlink“ naudojimą. Vėliau žvalgybos pareigūnai taip pat išsiaiškino, kad rusai „Starlink“ sistemas perka arabų šalyse, o vieno terminalo kaina yra 200 tūkst. rublių.
Bendrovės „SpaceX“ savininkas Elonas Muskas, sulaukęs kritikos, teigė, kad įrenginiai nebuvo parduoti Rusijai.
Žiniasklaida: Ukrainos pajėgos smogė rusų poligonui, galimai žuvo virš 60 rusų karių
09:07 Atnaujinta 11:00
Antradienio popietę Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Rusijos poligoną netoli Volnovachos, Donecko srityje, praėjusią naktį paskelbė britų naujienų tarnyba BBC.
Pasak šaltinio, Ukrainos kariškiai tikriausiai smogė dviem raketomis HIMARS.
„Vasario 20 d. viduryje dienos Ukrainos kariškiai tikriausiai smogė dviem raketomis HIMARS poligonui netoli Trudovskės kaimo Donecko srities Volnovachos rajone“, – pranešė kanalas.
BBC nurodė, kad tuo metu kariškiai buvo išsirikiavę prie poligono ir laukė atvykstant vado, generolo majoro.
„Vadai juos išrikiavo atvirame lauke“, – BBC pasakojo vienas iš išgyvenusių karių.
Įvairiais vertinimais per smūgį galėjo žūti mažiausiai 60 žmonių.
„Ukrainos valdžia incidento nekomentavo“, – rašė BBC.
Trečiadienio ryte naujienų svetainė „Censor.net“ patvirtino, kad Trudovske, daugiau kaip už 30 km nuo kontaktinės linijos suduotas smūgis Rusijos pajėgų poligonui.
Nurodoma, kad smūgio metu Rusijos vadai išrikiavo savo karius atvirame lauke, kur šie laukė atvykstant Rytų karinės apygardos 29-osios armijos vado generolo majoro Olego Moisejevo. Preliminariai buvo likviduoti 65 rusai.
Vienas iš išgyvenusių rusų karių nurodė, kad HIMARS raketos likvidavo mažiausiai dvi rusų kuopas. Filmuotoje medžiagoje taip pat matyti didžiulės žuvusiųjų kūnų krūvos. Internete taip pat yra nuotraukų, patvirtinančių žiaurius rusų nuostolius, tačiau dėl etinių sumetimų jų nuspręsta neskelbti.
Ukrainos pajėgos numušė Rusijos naikintuvą
08:46
Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas pranešė, kad Ukrainos gynėjai numušė Rusijos naikintuvą Su-34.
Pasak žinutės susirašinėjimo platformoje „Telegram“, Su-35 karinio orlaivio įgula daugiau nebeskraidys.
„Šį kartą galiu pasakyti, kad Su-35 pilotui pasisekė – jis manevravo ir daugiau nerizikuoja. Kita vertus, Su-34 įgula prisijungia prie mūsų rubrikos „Amžinas skrydis, broliai“. Turiu gerus objektyvios kontrolės rezultatus, todėl niekas manimi neabejoja. Sklinda gandai, kad pastaruoju metu buvau prastos nuotaikos. Neturiu teisės tokia būti! Su tokiais koviniais darbais tiesiog puiku“, – rašė M.Oleščiukas.
Pastaruoju metu Rusijos pajėgos ėmė sparčiai netekti savo lėktuvų. Vasario 17 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos rytų kryptimi sunaikino iš karto tris rusų orlaivius – du naikintuvus-bombonešius Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35.
Kitą dieną priešlėktuvinės gynybos pajėgos smogė naikintuvui Su-34, o vasario 19 d. numušė Su-34 ir Su-35S.
Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad gynybos pajėgos turi priemonių pasiekti rusus dideliais atstumais.
Italijos karo ekspertas Thomas Taineris teigia, kad Vokietijos Ukrainai perduota JAV „Patriot“ baterija jau numušė 18 Rusijos lėktuvų.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:13
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1130 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 406 tūkst. aukų.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 70 šarvuotųjų kovos mašinų, 53 artilerijos sistemos, 4 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 3 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 56 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 39 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Pasak pranešimo, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija taip pat neteko 6 516 tankų, 12 338 šarvuotų kovos mašinų, 12 861 transporto priemonės ir degalų cisternų, 9 826 artilerijos sistemų, 992 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 678 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 338 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 7 560 bepiločių orlaivių ir 25 karo laivų ir katerių.
Avdijivkoje palikti ukrainiečių kariai prieš mirtį siuntė nerimo žinutes: neturėjo galimybės pabėgti
07:39
Šeštadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad paliko Avdijivkos miestą. Rusijos kariams iškėlus vėliavą virš miesto, pasirodė istorijų apie sužeistus ukrainiečių karius, kuriems nepavyko pabėgti Avdijivkos.
Skelbiama, kad šie ukrainiečių kariai priklausė 110-ajai atskirajai mechanizuotajai brigadai.
Kai praėjusią savaitę Rusijos kariai įsiveržė į Avdijivką, šių ukrainiečių užimtos pozicijos buvo smarkiai puolamos.
Pasak vieno iš ten buvusių karių Viktoro Biljako, ukrainiečių kariai desperatiškai bandė pabėgti iš miesto.
Kariškis taip pat papasakojo ukrainiečius, kurie buvo įstrigę Avdijivkoje – be galimybės apsiginti.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
F-16 mokymai: kada bus parengta pirmoji Ukrainos pilotų grupė?
07:34
Pirmoji keturių ukrainiečių pilotų grupė iki 2024 m. vasaros baigs amerikietiškų naikintuvų F-16 mokymo programą.
Apie tai praneša CNN, remdamasi Arizonos nacionalinės gvardijos duomenimis. Pažymima, kad šie pilotai 2023 m. spalio viduryje pradėjo mokymus 162-ajame naikintuvų sparne Tuksone, Arizonos valstijoje. Pentagonas nurodė, kad mokymai trunka kelis mėnesius.
Antroji grupė pradėjo mokymus sausio mėnesį, o trečioji šiuo metu mokosi anglų kalbos, kuri būtina norint skraidyti, teigia Arizonos nacionalinės gvardijos atstovas spaudai kapitonas Erinas Hanniganas.
Tikimasi, kad visi pilotai mokymus baigs gegužės-rugpjūčio mėnesiais. E.Hanniganas pridūrė, kad tikslus laikas priklausys nuo programos eigos.
Ukrainos oro pajėgos numušė rusų dronus ir raketas
07:30
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą 6 raketomis ir 19 kamikadzių tipo bepiločių orlaivių; jiems pavyko numušti 1 raketą ir 13 priešo bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“ kanale.
Pranešama, kad okupantai paleido priešlėktuvinę valdomąją raketą S-300 ir 4 sparnuotąsias raketas Kh-22 iš Rostovo srities, valdomąją aviacinę raketą Kh-59 iš Belgorodo srities ir 19 „Shahed“ bepiločių orlaivių iš Rusijos Prymorsko-Achtarsko miesto.
Ginkluotųjų pajėgų pranešimas: „Vykdant kovinius veiksmus Poltavos srityje sunaikinta X-59 valdomoji aviacinė raketa, o Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Donecko srityse – 13 iš 19 „Shahed“.
Pranešama, kad kai kurie iš šešių nenumuštų priešo bepiločių orlaivių nepasiekė taikinių.
Rusija apšaudė 7 bendruomenes Sumų srityje, 1 žmogus sužeistas
06:53
Vasario 20 d. Rusijos pajėgos apšaudė Sumų sritį 236 kartus per 38 atskiras atakas, per kurias buvo sužeistas vienas civilis, pranešė Sumų srities karinė administracija.
Visą dieną Rusija pasienio bendruomenes atakavo iš minosvaidžių, artilerijos, dronų ir granatsvaidžių. Mažiausiai 42 minosvaidžio minos taip pat buvo numestos ant Seredyna-Buda bendruomenės, o trys valdomos aviacinės bombos buvo nukreiptos į Junakivkos miestą ir aplinkines vietoves.
Daugiausia atakų patyrė Bilopilijos miestelis, kuriame prieš karą gyveno apie 15 600 gyventojų, – pranešta apie maždaug 118 sprogimų.
Rusijos pajėgos miestelį ir aplinkinius kaimus atakavo iš artilerijos, minosvaidžių, raketų paleidimo įrenginių ir FPV-dronų, sužeistas vienas žmogus. Bendruomenė yra vos už aštuonių kilometrų į pietus ir 25 kilometrų į vakarus nuo Ukrainos ir Rusijos sienos.
Pasak karinės administracijos, nei Bilopilijoje, nei kitose bendruomenėse apie jokius nuostolius nepranešta.
Per Rusijos išpuolį Kramatorske sužeisti 6 žmonės
06:45
Vasario 20 d. per Rusijos raketų smūgį Kramatorske Donecko srityje buvo sužeisti 6 žmonės, pranešė Donecko srities prokuratūra.
Keturi 43-58 metų amžiaus žmonės buvo sužeisti, kai apie 20 val. vietos laiku raketa pataikė į jų darbo vietą. Dar du žmonės, 50 metų vyras ir 20 metų moteris, buvo sužeisti, kai smūgio metu ėjo pro pastatą.
Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad vienas žmogus tikriausiai palaidotas po pastato griuvėsiais.
Informacijos apie nukentėjusiųjų sužalojimų mastą nepateikta.
Anksčiau vasario 20 d. Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas pranešė, kad minėti du sprogimai apgadino pramoninį kompleksą, taip pat gyvenamąjį pastatą.
Pareigūnai tebėra įvykio vietoje, kad užfiksuotų išpuolį.
Donecko sritis, kurią nuo 2014 m. iš dalies okupavo Rusijos pajėgos, beveik kasdien patiria Rusijos išpuolius.
Dieną prieš tai, vasario 19 d., V.Filaškinas pranešė, kad Rusijos pajėgos penkis kartus apšaudė gyvenvietes Donecko srityje, įskaitant regiono Bachmuto ir Pokrovsko rajonus.
Vasario 17 d. vakare Rusijos pajėgos atakavo regiono miestus Kramatorską ir Slovianską, žuvo du žmonės.
„The New York Times“: per Rusijos puolimą Avdijivkoje į nelaisvę galėjo patekti iki tūkstančio Ukrainos karių
06:32
Per mūšius dėl Avdijivkos į nelaisvę galėjo patekti šimtai ukrainiečių karių, praneša „The New York Times“, remdamasis aukšto rango Vakarų pareigūnais ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais.
Du neįvardyti kariai leidiniui teigė, kad atsitraukimo iš Avdijivkos metu į nelaisvę greičiausiai pateko arba dingo be žinios nuo 850 iki 1 000 Ukrainos karių. Vakarų pareigūnai teigė, kad šie skaičiai „atrodo tikslūs“.
Kartu medžiagoje teigiama, kad išsamesnė informacija šiuo klausimu bus žinoma tik tada, kai gynybos pajėgos užims naujas pozicijas Avdijivkos rajone ir ten įsitvirtins.
Žurnalistai daro prielaidą, kad jei šie duomenys pasitvirtins, tai gali neigiamai paveikti karių kovinę dvasią ir ypač mobilizaciją visoje Ukrainoje.
Vasario 17 d. Pietiniam Ukrainos pajėgų frontui vadovaujantis generolas Oleksandras Tarnavskis pranešė, kad išvedant dalinius iš Avdijivkos į nelaisvę pateko nemažai Ukrainos karių.
Vasario 18 d. analitinis portalas „DeepState“ pranešė, kad Rusijos okupantai „Muziejaus pozicijoje“ (buvusiame kariniame dalinyje „Zenit“) Avdijivkoje nušovė šešis paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius, kurie ten liko po to, kai Ukrainos kariuomenė pasitraukė iš miesto. Keturi iš jų buvo sužeisti ir kartu su kitais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais negalėjo ištrūkti iš apsupties.
Slidstvo.info rašė, kad trijų iš šešių ukrainiečių karių, paimtų į nelaisvę „Zenit“ pozicijoje, motina, žmona ir sesuo atpažino jų kūnus vaizdo įraše. Žurnalistas Jurijus Butusovas paskelbė „Zenit“ pozicijoje likusių kariškių pavardžių sąrašą.
Vėliau Generalinė prokuratūra paskelbė, kad pradėtas tyrimas.
Vasario 19 d. ombudsmenas Dmitrijus Lubinecas pažymėjo, kad tokie Rusijos okupantų veiksmai yra šiurkštus Ženevos konvencijos ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.
