Svarbiausios žinios iš Ukrainos
- Vokietija patvirtino: užsienio reikalų ministrę Ukrainoje sekė Rusijos dronas
- Ukrainos pajėgos skelbia atsitraukusios iš vietovės Donecko srityje
- Buvusi kolegė: A.Navalnas turėjo būti iškeistas į FSB žudiką
- V.Zelenskio biuras atskleidė daugiau detalių apie Ispanijoje nušautą rusų pilotą
- Karybos ekspertas: Rusija jau ruošiasi vasaros puolimui
- Netoli Bachmuto įvykdyta suimtų ukrainiečių egzekucija: prokuratūra pranešė naujų detalių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietija patvirtino: užsienio reikalų ministrę Ukrainoje sekė Rusijos dronas
17:29
Sekmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock, kuri karo metinių proga viešėjo Ukrainoje, keliaujančią Mykolajivo link, sekė Rusijos dronas, skelbia vokiečių nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ir Gynybos ministerijos atstovų pranešimais.
Pasak jų, Vokietijos užsienio reikalų ministrės vizito metu jos kortežą iš tiesų kurį laiką sekė Rusijos žvalgybinis dronas.
„Dėl šios priežasties A.Baerbock turėjo anksčiau baigti vizitą Mykolajive“, – pridūrė pareigūnai.
Sekmadienį vokiečių leidinys „Bild“ pranešė, kad A.Baerbock lankėsi Ukrainos mieste Mykolajive. Ten ji turėjo aplankyti Rusijos sunaikintą vandens tiekimo stotį.
Teigiama, kad kelionės metu danguje buvo pastebėtas rusų dronas, po kurio paprastai suduodamas smūgis iš oro. Dėl šios priežasties A.Baerbok buvo priversta atšaukti vizitą ir slėptis.
„DeepState“: rusai okupavo dar dvi gyvenvietes netoli Avdijivkos
00:34
Rusai užėmė dar dvi gyvenvietes netoli Avdijivkos. Apie tai praneša stebėsenos projektas „DeepState“.
Pažymima, kad kalbama apie Stepovę ir Sjevernę Donecko srityje. Jos yra netoli Lastočkynės, iš kurios šiomis dienomis buvo išvesta Ukrainos kariuomenė.
„Priešas pasistūmėjo link Orlivkos, Berdyčių ir Tonenkės. Priešas užėmė Stepovę ir Sjevernę“, – teigiama pranešime.
Pažymėtina, kad oficialaus šios informacijos patvirtinimo iš karinės vadovybės kol kas nėra.
D.Kuleba paragino karo metu išvykusius ukrainiečius grįžti ir padėti ginti Ukrainą
23:48
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į ukrainiečius, kurie išvyko iš Ukrainos per Rusijos plataus masto invaziją, ragindamas grįžti ir padėti ginti tėvynę. Šis kreipimasis nuskambėjo ministro interviu, kurį jis davė Airijos laikraščiui „The Irish Times“.
D.Kuleba padėkojo Airijai, kuri nuo plataus masto invazijos pradžios suteikė prieglobstį daugiau kaip 100 000 ukrainiečių ir skyrė dešimtis milijonų eurų humanitarinės pagalbos, jau nekalbant apie kitą paramą.
„Gerbiame kiekvieno asmens individualų pasirinkimą, tačiau taip pat raginame visus ukrainiečius, kurie paliko šalį po plataus masto invazijos pradžios, apsvarstyti galimybę grįžti namo“, – sakė D.Kuleba.
„Suprantame, kad kai kurie žmonės gali neturėti tokio pasirinkimo dėl sveikatos ar kitų asmeninių aplinkybių. Tačiau tuos, kurie turi galimybę rinktis, kviečiame grįžti ir savo tiesioginiu asmeniniu indėliu padėti Ukrainai kovoti ir išlikti“, – aiškino jis.
Apskaičiuota, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko maždaug šeši milijonai žmonių, dauguma jų – į Europos Sąjungą.
Praėjusį mėnesį žiniasklaida pranešė, jog Ukraina veda derybas su ES pareigūnais, kad būsimos ES migracijos taisyklės padėtų užtikrinti, jog kitais metais daugiau ukrainiečių grįžtų namo ir paremtų Ukrainos ekonomiką.
Ukrainos nuolatinis atstovas prie ES Vsevolodas Čensovas mano, kad 2025 m., kai baigsis Ukrainos piliečių laikinos apsaugos ES galiojimo laikas, tarp valstybių narių ir Kyjivo kils kova dėl Ukrainos piliečių.
V.Zelenskis: O.Syrskis rengia du tolesnių veiksmų plano variantus
22:18
Be JAV pagalbos Ukrainai bus sunku ne tik pasiekti naujų laimėjimų mūšio lauke, bet ir toliau gintis šiais metais. Tai interviu CNN sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anot jo, laikas yra labai svarbus, nes Rusija gali bandyti įvykdyti naują puolimą jau gegužės pabaigoje.
„Žmonės bus pasiruošę, bet nebus paruošta amunicija ir brigados nebus pasiruošusios. .... Ne tik mūsų kontrpuolimui, jie nebus pasirengę gintis, būti stiprūs. Bus labai sunku“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis sakė, kad dabar naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis rengia du tolesnių veiksmų plano variantus: jei Kyjivas gaus JAV pagalbą, galės pradėti kontrpuolimą prieš Rusiją, jei ne – teks susitelkti tik į gynybą. V.Zelenskis taip pat sakė, kad dėl pagalbos paketo kalbėjosi su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu ir „po šio pokalbio pasijuto optimistiškai“.
„Jis sakė, kad padarys viską, kad paremtų Ukrainą, jis yra mūsų pusėje ir supranta, kokie didvyriški yra mūsų žmonės, mūsų kariai ir civiliai. .... Jei jie pakeis savo nuomonę, mums tai bus didelė problema“, – apibendrino V.Zelenskis.
D.Tuskas: nebus jokio kompromiso, jei V.Orbanas ir R.Fico abejos dėl Ukrainos
21:30
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad joks kompromisas su Vengrijos ir Slovakijos kolegomis neįmanomas, jei jie atsisakys atvirai palaikyti Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija.
D.Tuskas antradienį Prahoje susitiks su Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos premjerais, atitinkamai Petru Fiala, Viktoru Orbanu ir Robertu Fico vadinamosios Višegrado grupės susitikime.
Paramos Ukrainai klausimas sukėlė nesutarimų tarp šių keturių Vidurio Europos valstybių, kurios visos yra NATO ir Europos Sąjungos narės, V.Orbanui ir R.Fico kritikuojant karinę pagalbą Kyjivui.
V.Orbanas kelis mėnesius blokavo 50 mlrd. eurų ES pagalbos paketą, o R.Fico atsisako teikti karinę pagalbą karo alinamai šaliai, reikšdamas abejones dėl jos suvereniteto ir ragindamas siekti taikos su Rusija.
„Jei esate NATO ir ES narė, pagal apibrėžimą ir pačią šios narystės prigimtį turite remti Ukrainą jai ginantis nuo Rusijos invazijos, – žurnalistams sakė D.Tuskas. – Jei kas nors to nesupranta, – ir tai atvirai pasakysiu rytoj Prahoje – atsiduria [...] už mūsų bendruomenių ribų ir dėl to negalima daryti jokių kompromisų.“
Lenkų ministras pirmininkas pridūrė, kad visa tai pasakys V.Orbanui į akis, kai jie susitiks Prahoje, ir kad jį pribloškė pastarojo meto R.Fico pareiškimai dėl Ukrainos.
„Tai nebus malonus ar paprastas susitikimas“, – sakė D.Tuskas po susitikimo su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau Varšuvoje.
Pasak jo, šis susitikimas bus Višegrado grupės išbandymas. Lenkijos premjeras teigė, kad grįžęs namo atvirai pasakys, ar keturių šalių klubas vis dar turi pagrindo egzistuoti.
Višegrado grupė buvo įkurta 1991 metais, praėjus dvejiems metams po to, kai minimos keturios šalys nutraukė keturis dešimtmečius trukusį komunistų valdymą ir buvimą sovietų įtakos sferoje.
Turint omenyje šią istorinę patirtį, „paradoksalu, kad Budapeštas ir Bratislava šiomis dienomis siunčia šiuos dviprasmiškus signalus dėl [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino ir Rusijos“, pridūrė D.Tuskas.
Ukraina teigia gavusi tik 30 proc. iš milijono ES žadėtų artilerijos sviedinių
18:48
Ukraina sulaukė tik 30 proc. iš milijono artilerijos sviedinių, kuriuos Europos Sąjunga buvo pažadėjusi pristatyti, pirmadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Iš milijono sviedinių, kuriuos Europos Sąjunga mums pažadėjo, deja, atkeliavo ne 50 procentų, o 30 procentų“, – sakė V. Zelenskis Kyjive vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Bulgarijos ministru pirmininku Nikolajumi Denkovu.
D.Tuskas: jei Ukraina ir Lenkija susipyks, tai bus didžiausias idiotizmas istorijoje
18:46
Ukrainos ir Lenkijos kivirčas dėl grūdų klausimo būtų didžiausia idiotizmo apraiška šių dviejų šalių santykių istorijoje. Būtina rasti problemos sprendimą. Taip sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas per bendrą spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau.
Pasak D.Tusko, šiuo metu Lenkijos ir Ukrainos santykiuose nėra deficito, tačiau yra „kritinis taškas“, susijęs su Ukrainos žemės ūkio produktų eksportu į Lenkiją ir kitas ES šalis be muitų.
Lenkijos premjeras sakė, kad dabartinių Ukrainos eksporto taisyklių išlaikymas yra nepriimtinas šimtams tūkstančių ūkininkų.
Jis teigė, kad abi šalys turėtų rasti sprendimą, kuris tiktų Ukrainai, bet kartu nepakenktų Lenkijos ūkininkams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vengrija ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO
18:31
Vengrijos parlamentas pirmadienį ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, panaikindamas paskutinę kliūtį Stokholmo kelyje į Aljansą.
Vengrų parlamentas Švedijos stojimui pritarė 188 balsais. Šeši parlamentarai balsavo „prieš“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Guardian“ įvertino, kokie bus tretieji karo metai V.Zelenskiui
18:07
Ką tik prasidėjo tretieji Rusijos karo prieš Ukrainą metai, nors Maskva buvo įsitikinusi, kad jos „specialioji karinė operacija“ truks vos kelias savaites.
Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ateinantys metai gali būti patys sunkiausi nuo karo pradžios, nes jo laukia labai sudėtinga užduotis, pažymėjo britų leidinys „The Guardian“.
Pasak straipsnio, Ukrainos visuomenė yra išsekusi dėl karo, o palaikymas ir tarptautinė parama slopsta. Dėl pastarosios priežasties fronte fiksuojamas kritiškas amunicijos trūkumas.
Tačiau dauguma ukrainiečių nelinkę palaikyti taikos susitarimo idėjos, nes yra maža mechanizmų, kaip būtų galima priversti Rusiją jo laikytis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietija patvirtino: užsienio reikalų ministrę Ukrainoje sekė Rusijos dronas
17:29
Sekmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock, kuri karo metinių proga viešėjo Ukrainoje, keliaujančią Mykolajivo link, sekė Rusijos dronas, skelbia vokiečių nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ir Gynybos ministerijos atstovų pranešimais.
Pasak jų, Vokietijos užsienio reikalų ministrės vizito metu jos kortežą iš tiesų kurį laiką sekė Rusijos žvalgybinis dronas.
„Dėl šios priežasties A.Baerbock turėjo anksčiau baigti vizitą Mykolajive“, – pridūrė pareigūnai.
Sekmadienį vokiečių leidinys „Bild“ pranešė, kad A.Baerbock lankėsi Ukrainos mieste Mykolajive. Ten ji turėjo aplankyti Rusijos sunaikintą vandens tiekimo stotį.
Teigiama, kad kelionės metu danguje buvo pastebėtas rusų dronas, po kurio paprastai suduodamas smūgis iš oro. Dėl šios priežasties A.Baerbok buvo priversta atšaukti vizitą ir slėptis.
Ukrainos kariuomenė: Rusijos kariai naują vietovę Donecko srityje atakuoja iš trijų pusių
17:22
Rusijos pajėgos iš trijų pusių bando šturmuoti Orlivką po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasitraukė iš Lastočkynės vietovės Donecko srityje, nacionalinio teletilto eteryje paskelbė „Taurijos" operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės atstovas spaudai Dmytro Lychovas.
„Ginkluotosios pajėgos iš tiesų pasitraukė iš Lastočkynės kaimo, kuris yra iš karto į vakarus nuo Avdijivkos. Ten yra sudėtingos reljefo sąlygos. Ten yra nedidelių telkinių kaskada. Ir tai kvalifikuotina kaip gynybinės linijos stabilizavimas, tam tikras gynybinės linijos išlyginimas. Priešas ir toliau bando vykdyti puolamuosius veiksmus Orlivkos kryptimi. Iš tikrųjų jie juos pradeda iš trijų krypčių, bet Orlivkoje jiems nesiseka“, – pažymėjo jis.
Pasak kariškio, sunku įvertinti, kaip pasikeis padėtis mūšio lauke po pasitraukimo iš Lastočkynės.
„Tačiau reikia pabrėžti, kad mūsų daliniai daro viską, deda visas pastangas, kad sunaikintų priešą, kuris ir toliau puola didesnėmis šturmo grupėmis, negailėdamas „patrankų mėsos“, turėdamas aviacijos ir artilerijos pranašumą“, – kalbėjo D.Lychovas.
Jis pridūrė, kad rusų pranašumą aviacijoje ir artilerijoje rodo statistiniai duomenys apie Avdijivkos sektoriuje padidėjusį aviacijos smūgių (iki 45) ir šturmo operacijų (iki 25) skaičių. Teigiama, kad šturmo operacijų skaičius išaugo ir "Taurijos“ grupės atsakomybės zonoje.
„Per pastarąją parą bendri priešo nuostoliai dėl žuvusiųjų ir sužeistųjų veiksmų „Taurijos“ rajone siekė 447 žmones. Ginklų ir karinės įrangos nuostoliai siekė 62 vienetus, neskaitant bepiločių orlaivių“, – pabrėžė atstovas spaudai.
Anksčiau pirmadienį pranešta, kad Ukrainos gynybos pajėgos pasitraukė iš Lastočkynės kaimo, esančio už 6 km nuo Avdijivkos. Šį faktą vasario 26 d. patvirtino Ukrainos kariuomenė.
Slovakijos premjeras svaidosi rimtais pareiškimais: NATO ir ES svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą
16:52
Kelios NATO ir ES šalys svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą, pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kurį cituoja žiniasklaidos grupė „Sky News“.
Pasak pranešimo, R.Fico sakė, kad „negali pasakyti, kokiu tikslu ir ką jie ten darys“, tačiau apie tai sužinojo iš užrašų, rengdamasis Europos vadovų susitikimui Paryžiuje.
„Apsiribosiu pasakydamas, kad šios tezės reiškia, jog kelios NATO ir ES valstybės narės svarsto galimybę siųsti savo karius į Ukrainą dvišalių susitarimų pagrindu“, – pažymėjo premjeras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šri Lankoje panaikintos vizos šimtams tūkstančių rusų, kurie čia stengiasi išvengti karo
16:29
Imigracijos pareigūnai pranešė, kad norėdami išvengti karo Šri Lankoje pasilikę šimtai tūkstančių rusų bei kai kurie ukrainiečiai iš šios šalies turi išvykti per artimiausias dvi savaites.
Imigracijos kontrolierius turizmo ministerijai išsiuntė pranešimą, kuriame prašoma pagal pratęstas turistines vizas apsistojusių rusų ir ukrainiečių išvykti iš Šri Lankos per dvi savaites nuo vasario 23 d., rašoma „The Independent“.
Oficialiais duomenimis, per pastaruosius dvejus metus nuo karo pradžios į Šri Lanką atvyko kiek daugiau nei 288 000 rusų ir beveik 20 000 ukrainiečių.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Navalno artimieji ir komanda ruošiasi garsiausio opozicionieriaus laidotuvėms
15:53
Viešas atsisveikinimas su Arkties kalėjime mirusiu Rusijos opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu įvyks šios savaitės pabaigoje, skelbia analitinė naujienų svetainė „Insider“, kuri cituoja A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš. Teigiama, kad šiuo metu komanda ieško salės, kur galėtų vykti laidotuvės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujienos iš Bachmuto apylinkių kelia nerimą: rusai bando veržtis į priekį
14:53
Ukrainoje tęsiasi plataus masto karas, o Bakhmuto kryptimi priešas pasiekė dalinę „sėkmę“ ir užėmė rytinį Ivanivsko vietovės pakraštį (Donecko sritis, netoli Bakhmuto) ir toliau ten laiko pozicijas, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Nacionalinės gvardijos 4-osios operatyvinės brigados bataliono taktinės grupės vadas pulkininkas Serhijus Sidorinas.
Jis pažymėjo, kad Rusijos pajėgos didina pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Bachmuto sektoriuje. Per pastarąją parą įvyko aštuoni koviniai susirėmimai.
„Karščiausi taškai yra Ivanivskėje ir vietovėje į pietus nuo Bohdanivkos, kur, deja, priešui iš dalies pasisekė – jis užėmė rytinį Ivanivskės pakraštį ir toliau ten laiko pozicijas“, – pažymėjo jis.
Pasak S.Sidorino, rusai bandys toliau veržtis į priekį ir užimti Chasiv Jarą bei iš ten kontroliuoti gretimas gyvenvietes ir teritoriją, o tai gerokai apsunkins „mūsų manevrus, mūsų judėjimą ir situacija bus gana sudėtinga“.
Karininkas tvirtino, kad Rusijos pajėgos savo puolimą lydėjo naudodamos lėktuvus, kurie smogė ir į fronto liniją, ir tiesiogiai į Chasiv Jaro gyvenvietę, kurioje liko dar daug civilių gyventojų.
Ukrainos karys prabilo apie atsitraukimą iš Lastočkynės Donecko srityje
14:49
Pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad atitraukia savo karius iš Lastočkynės kaimo Donecko srityje.
59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados, pavadintos Jakovo Handziuko vardu, karininkas Serhijus Cehotskis Laisvosios Europos radijui pareiškė, kad negali būti net kalbos apie ukrainiečių bėgimą iš Lastočkynės. Jis nurodė, kad tai – teisingas sprendimas, padedantis dar labiau sumažinti Rusijos karių skaičių.
„Mūsų kariai nebėga. Vyksta teisingas ir kompetentingas atsitraukimas, priešo sekinimas. Priešas žengia į priekį, o mes tuo pat metu juos gausiai naikiname, taip pat naikiname jų techniką. Tokia yra karo taktika, ir ji laimi. Panikuoti nereikia. Svarbiausia išsaugoti mūsų karių gyvybes. Lėtai naikinsime priešą ir neleisime jam įvykdyti savo užduočių“, – pažymėjo kariškis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kas artimiausiu metu laukia rusų Kryme
14:29
Rusams laikinai okupuotame Kryme jau ruošiamos staigmenos, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
„Mes tikrai nesudarysime priešui kalendoriaus ir rezultatų suvestinės, tačiau įvykiai bus aktyvūs ir apčiuopiami. Jie bus kombinuoto pobūdžio, t.y. kalbame ne tik apie vieną priemonę – jūrinius bepiločius dronus ar vien tik apie bepiločius orlaivius. Tai visada bus visapusiška staigmena okupantams“, – pabrėžė jis.
Pasak A.Jusovo, visa tai turėtų padėti Ukrainai susigrąžinti Krymą.
Karinės žvalgybos atstovas priminė, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios buvo sunaikinta trečdalis Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų.
Jo teigimu, tai yra taip pat yra kompleksinių veiksmų – kreiserio „Moskva“ sunaikinimo, Gyvačių salos išlaisvinimo ir Boiko bokštų grąžinimo – rezultatas. A.Jusovas nurodė, kad per šias operacijas buvo naudojami karinio jūrų laivyno dronai, vyko „darbas danguje“.
„Visos šios operacijos – tai oro operacijos, pasipriešinimo judėjimo darbas okupuotoje teritorijoje. Visa tai yra plano ir sumanymo dalys, kurios įgyvendinamos etapais. Ir artimiausiu metu matysime tokių operacijų tęsinį“, – perspėjo žvalgybos atstovas.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas komentare laikraščiui „Financial Times“ pabrėžė, kad reikia ir toliau daryti spaudimą Rusijai, ypač Kryme, atakuojant iš oro, naudojant jūrinius dronus ir vykdant slaptas specialiąsias operacijas. Jis teigė, kad praėjusiais metais Ukrainos kariai ne kartą įžengė į Krymą.
K.Budanovas paaiškino, kad vienas iš atitinkamų misijų prioritetų yra sunaikinti Rusijos okupacinės kariuomenės logistiką laikinai okupuotame pusiasalyje.
Estijos bendrovė pateko į JAV sankcijų sąrašą už Rusijos karo mašinos rėmimą
13:48
Į penktadienį paskelbtą JAV naujų sankcijų sąrašą pateko Estijos bendrovė „Gold Solution“, kaltinama Rusijos karo mašinos rėmimu.
JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) praėjusią savaitę įtraukė apie 300 asmenų į sankcijų Rusijai sąrašą, o JAV Prekybos departamentas savo ruožtu įtraukė į sąrašą daugiau nei 90 įmonių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Danija nutraukia „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo tyrimą
13:43
Danijos policija pirmadienį pranešė, kad baigia tyrimą dėl 2022 metais įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių tarp Rusijos ir Vokietijos sabotažo.
„Remdamiesi tyrimo rezultatais, pareigūnai gali daryti išvadą, kad vamzdynų sabotažas buvo tyčinis. Kartu vertinama, kad nėra būtino pagrindo baudžiamajai bylai Danijoje iškelti“, – teigiama policijos pareiškime.
Kaimyninė Švedija vasario pradžioje pranešė, kad nusprendė nutraukti tyrimą dėl 2022 metų rugsėjį „Nord Stream“ dujotiekius pažeidusių sprogimų, nes tai nepriklauso jos jurisdikcijai.
Tai reiškia, kad dabar tyrimas atliekamas tik Vokietijoje.
2022 metų rugsėjo pabaigoje dviejuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, bet du iš jų buvo Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o kiti du – Švedijos.
Nors nuotėkių metu vamzdynai neveikė, abiejuose tebebuvo dujų, kurios per vandenį pateko į atmosferą.
Tyrimus dėl sprogimų pradėjo Danija, Švedija ir Vokietija.
Visos jos tyrimų detalių neviešino, o analitikai sakė, kad taip daroma dėl galimų diplomatinių pasekmių, susijusių su galimomis išvadomis.
Kopenhagos policija teigė, kad tyrimas, kurį ji atliko kartu su Danijos žvalgybos tarnyba PET, buvo sudėtingas ir didelės apimties.
Ji pridūrė, kad negali pateikti papildomų komentarų dėl šios bylos.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį sukritikavo Danijos sprendimą nutraukti tyrimą dėl „Nord Stream“ sabotažo.
„Situacija artima absurdui. Viena vertus, jie pripažįsta, kad įvyko tyčinis sabotažas, bet, kita vertus, jie nejuda į priekį“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
Dėl šio sabotažo akto atsirado įvairių teorijų su kaltinimais Ukrainai, Rusijai ar Jungtinėms Valstijoms. Visos šios šalys neigia, kad yra su tuo susijusios.
Buvusi kolegė: A.Navalnas turėjo būti iškeistas į FSB žudiką
13:38 Atnaujinta 15:00
Kovos su korupcija fondo darbuotoja Marija Pevčich teigė, kad Aleksejus Navalnas buvo nužudytas, nes jo kolegoms pavyko susitarti dėl opozicionieriaus iškeitimo į FSB karininką Vadimą Krasikovą, kuris Vokietijoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
„Vasario pradžioje Vladimirui Putinui buvo pasiūlyta iškeisti FSB karininką žudiką Vadimą Krasikovą, atliekantį bausmę Berlyne už žmogžudystę, į du Amerikos piliečius ir Aleksejų Navalną. Vasario 15 d. vakare gavau patvirtinimą, kad derybos vyksta ir yra baigiamajame etape. Vasario 16 d. Aleksejus buvo nužudytas“, – sakė A.Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo bendradarbė M.Pevčich.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija siekia 3 metams įkalinti teisių gynėją veteraną O.Orlovą
12:40
Rusų prokuroras pirmadienį paprašė skirti beveik trejų metų laisvės atėmimo bausmę pagrindiniam garsiam teisių gynėjui Olegui Orlovui, teisiamam už Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimą.
„Prašau skirti jam [...] dvejų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę“, – teisme sakė prokuroras, turėdamas omenyje vieną iš Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ lyderių, 70-metį O.Orlovą.
V.Zelenskio biuras atskleidė daugiau detalių apie Ispanijoje nušautą rusų pilotą
12:31
Buvęs Rusijos karo pilotas Maksimas Kuzminovas, kuris pabėgo į Ukrainą su sraigtasparniu Mi-8 ir neseniai buvo nužudytas Ispanijoje, naudojosi apsaugos planu. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tai sakė interviu Ispanijos laikraščiui „El Mundo“, paklaustas, kaip Kyjivas vertina rusų piloto nužudymą.
„Rusų mafija Ispanijoje yra labai tvirtai įsitvirtinusi. Mūsų karinė žvalgyba turėtų tai geriau pakomentuoti, bet galiu pasakyti du dalykus: jei pilotas, kuris naudojasi apsaugos planu, turi vengti kontaktų, keisti savo gyvenimą, kad liktų gyvas, ir tai vis tiek jam nutinka, Ispanija turėtų ištirti, kas jam nutiko, ir Ispanija šiame nuodugniame tyrime turėtų parodyti, kas turėtų sumokėti už šį nusikaltimą, kurį Rusija įvykdė Ispanijos teritorijoje“, – sakė M.Podoliakas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Der Spiegel“: Vokietija pradėjo slaptas derybas su Indija
12:23
Vokietijos valdžios institucijos veda slaptas derybas su Indija dėl artilerijos sviedinių pirkimo Ukrainai, vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ pranešė su situacija susipažinę šaltiniai.
Pasak jų, diskusijos vyksta tyliai, nes Naujasis Delis nenori atvirai parduoti ginklų, kad nesugadintų santykių su Maskva. Iš viso Indija turi kelis šimtus tūkstančių šovinių, kuriuos per tarpininkus gali perduoti Vokietijai.
Panašūs sandoriai gali būti sudaryti ir su arabų šalimis, kai kurios iš jų taip pat turi dideles šovinių atsargas, pažymėjo „Der Spiegel“ šaltiniai. Ekspertai nurodo, kad reikiamos amunicijos taip pat galima rasti Afrikos šalyse bei Balkanuose.
Berlynas suintensyvino amunicijos paieškas, nerimaujant Vokietijos saugumo tarnyboms, kurios pripažįsta, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gali pritrūkti šovinių iki birželio mėn.
Vokietija nestokoja lėšų Kyjivui skirtiems šaudmenims įsigyti. Vien 2024 m. Vokietijos vyriausybė šiam tikslui skyrė 7 mlrd. eurų, teigė Vokietijos gynybos ministerijos Ukrainos situacijos centro vadovas Christianas Freidingas.
Tačiau, anot jo, artilerijos ir priešlėktuvinės amunicijos „nėra plačiai prieinamos viso pasaulio lentynose“.
Vasario pabaigoje Ukrainos kariai susidūrė su amunicijos trūkumu, šeštadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Kiekvienam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų iššautam sviediniui tenka 10 rusiškų sviedinių, anksčiau skelbė amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniu Ukrainos saugumo tarnyboje.
Tuo tarpu „The New York Times“ citavo Vakarų pareigūnus ir karinius ekspertus, kurie teigė, jog iki 2024 m. pabaigos Ukrainai gali grėsti „greitas žlugimas“ fronto linijoje, jei Jungtinės Valstijos nesuteiks karinės pagalbos, įskaitant šaudmenų tiekimo atnaujinimą. Jų nuomone, iki kovo mėnesio Ukrainos pajėgos nesugebės vykdyti vietinių kontratakų, o vasaros pradžioje Ukrainos kariuomenei bus sunku atremti Rusijos puolimą.
Pasak „Der Spiegel“, Miuncheno saugumo konferencijoje vykusiame neviešame Vakarų žvalgybos tarnybų atstovų susitikime buvo pasakyta, kad pagrindinis Ukrainos tikslas 2024 m. yra gynyba. Tačiau Kyjivui reikia daugiau šaudmenų ir bepiločių lėktuvų, kad galėtų išlaikyti fronto liniją ir neleisti Rusijos kariuomenei prasiveržti į šalies gilumą, teigė Vakarų žvalgybos pareigūnai.
Toje pačioje Miuncheno konferencijoje Čekijos prezidentas Petras Pavelas sakė, kad Praha rado šaltinių, iš kurių galėtų Ukrainai nupirkti apie 800 000 artilerijos šaudmenų iš ES nepriklausančių šalių. Pasak „Financial Times“, dabar ES skubiai ieško 1,5 mlrd. dolerių jiems nupirkti.
Ukrainos pajėgos skelbia atsitraukusios iš vietovės Donecko srityje
12:12 Atnaujinta 12:26
Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Lastočkynės kaimo Donecko srityje, kuris yra už 6 km nuo Avdijivkos, nacionalinio teletilto pranešė „Taurijos“ karinio dalinio atstovas spaudai Dmytro Lychovas.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai pasitraukė iš Lastočkynės kaimo“, – pareiškė jis.
Pasak atstovo spaudai, šis manevras buvo būtinas siekiant organizuoti gynybą palei Orlivkos, Tonenkės ir Berdychų liniją ir neleisti Rusijos pajėgoms pasistūmėti toliau į vakarus.
Sekmadienį naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos pasitraukė į vakarinį Lastočkynės vietovės pakraštį , netoli Avdijivkos. O Rusijos kariuomenė, pasitelkusi aviaciją ir artileriją, savo ruožtu tęsia puolimą Avdijivkos kryptimi.
Vasario 20 d. analitinio projekto „Deep State“ ekspertai rašė, jog užėmę Avdijivką Rusijos užpuolikai pasistūmėjo į vakarus ir priartėjo prie Lastočkynės kaimo.
Tuo tarpu vasario 17 d. naktį vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis paskelbė sprendimą išvesti Ukrainos karius iš Avdijivkos, kuriai grėsė priešo apsuptis.
Po kelių dienų Karo tyrimų instituto analitikai pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikriausiai sugebės sukurti naujas gynybines linijas prie Avdijivkos , o tai lems Rusijos puolimo šioje Rusijos ir Ukrainos karo fronto dalyje kulminaciją.
Ukrainos parlamento vicepirmininkė prašo nepripažinti prezidento rinkimų Rusijoje
11:37
Vilniuje viešinti Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk prašo Lietuvos nepripažinti kovą vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje.
Jos teigimu, šie rinkimai rengiami ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, todėl negali būti laikomi legitimiais.
„Šiandien atstovaudama Ukrainos parlamentui paprašiau palaikyti rezoliuciją dėl Rusijos prezidento rinkimų teisėtumo nepripažinimo. Vladimiras Putinas rinkimus nori surengti ir laikinai okupuotose teritorijose. Mums tai labai svarbus klausimas, prašytume Lietuvos Seimo palaikyti tokią rezoliuciją ir šių rinkimų nepripažinti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė O.Kondratiuk.
Kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užsitikrinti dar vieną šešerių metų kadenciją ir Kremliuje likti mažiausiai iki 2030 metų.
Stebėtojai neabejoja, kad valdžią įtvirtinusiam ir opoziciją sistemingai užgniaužusiam V.Putinui tai pavyks. Visiems svarbiems opozicijos politikams rinkimuose dalyvauti uždrausta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: Rusija jau ruošiasi vasaros puolimui
11:11
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad savaitę Ukrainos pajėgos baigė gana sėkmingai: Rusijos pajėgų bandymus pasistūmėti tolyn nuo užimtos Avdijivkos pavyko sustabdyti kontratakomis.
„Mūšiai vyksta ir kituose ruožuose, jie intensyvūs ir vietomis įnirtingi, bet pikas jau pasiektas ir agresoriaus aktyvumas po truputį pradės mažėti. Tol, kol neįsikabins į kokį nors naują miestelį, jame sukurdamas naują karštą tašką.“
„Bet iš esmės Rusija jau pradeda ruoštis vasaros puolimui, jo galimybę paminėjo ir V. Zelenskis“, – pridūrė E.Papečkys.
Prezidentas pasisakė įvairiais klausimais, ir iš pirmo žvilgsnio kai kurie jo teiginiai gali pasirodyti palankūs Rusijai, įvertino ekspertas. Jo nuomone, tai lėmė, kad juos pasigavo Rusijos šaltiniai ir gana viltingai aptarinėjo.
Jie atkreipė dėmesį į V.Zelenskio pasakymą apie tai, kad pavasarį Ukraina pateiks savo taikos planą Rusijai, ir kad agresoriaus atstovai bus pakviesti aptarti taikos perspektyvas į Šveicariją, tačiau neminėjo tos dalies, kur Ukrainos vadovas kalbėjo apie būtinybę Vladimirui Putinui pripažinti, kokią fatališką klaidą jis padarė užpuldamas Ukrainą, ir kad Kremliui būtina prisiimti atsakomybę.
„Kitaip sakant planas yra ne apie kompromisų paieškas ar pasidavimą, o apie taiką Ukrainos sąlygomis“, – paaiškino ekspertas.
Jo vertinimu, dar rusams labai patiko pasisakymas, kad Ukraina vakarietiškus ginklus naudos tik prieš taikinius laikinai okupuotose teritorijose, o už Ukrainos ribų naudos tik ukrainietišką ginkluotę.
„Buvo paminėtos 4 brigados, kurios prieš praėjusių metų puolimą taip ir nesulaukė pažadėtos vakarietiškos ginkluotės. Šaudmenų ir ginklų trūkumas tampa vis aštresnis, JAV pagalba reikalinga čia ir dabar. V.Zelenskis išsakė savo lūkesčius, kad jis tikisi jog amerikiečiai per mėnesį laiko susitars“, – rašė E.Papečkys.
„Dar rusai itin aptarinėja tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo lėktuvų praradimą. Skaičiuoja ant vienos rankos pirštų likusius, bet neužduoda esminio klausimo – o tai kaip be jų reikėtų kariauti prieš NATO? Gera žinia tai, kad pradėti jų gamybą rusai net nesitiki“, – reziumavo ekspertas.
„The New York Times“: kaip JAV žvalgyba slapta padeda Ukrainai kovoje prieš V.Putiną
10:50
Jungtnių Valstijų Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) padėjo Ukrainai įrengti 12 šnipinėjimo bazių netoli sienos su Rusija, pranešė amerikiečių leidinys „The New York Times“, remdamasis informuotais šaltiniais JAV, Europoje ir Ukrainoje.
Apleista ir sugriauta tankiame miške įsikūrusi Ukrainos karinė bazė, nukentėjusi nuo Rusijos raketų smūgių karo pradžioje, tik iš pirmojo žvilgsnio atrodo nenaudojama.
Netoliese, nepastebimas praėjimas veda į požeminį bunkerį, kuriame ukrainiečių kareivių grupės seka rusų šnipų palydovus ir klausosi rusų vadų pokalbių. Šis bunkeris, pastatytas vietoje sunaikinto vadavietės centro praėjus keliems mėnesiams po Rusijos invazijos, yra slaptas Ukrainos kariuomenės centras.
„Yra ir dar viena paslaptis: bazę beveik visiškai finansuoja ir iš dalies įrengę CŽA“, – priduriama straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atokiuose Rusijos regionuose prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose
10:44
Atokiausiuose Rusijos regionuose prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose, neabejotinai pratęsiančiuose ilgą Vladimiro Putino valdymą.
Pareigūnai siunčia sraigtasparnius ir sniego motociklus į atokias vietoves rinkti šiaurės elnių augintojų ir kitų rinkėjų balsų.
Rinkimai, kurie likusioje Rusijos dalyje bus surengti kovo viduryje, vyksta galiojant draudimui kritikuoti dvejus metus trunkantį Maskvos puolimą Ukrainoje ir po to, kai kalėjime mirė opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.
Maskva taip pat organizuoja išankstinį balsavimą okupuotuose Ukrainos regionuose.
Prezidento rinkimai Rusijoje vyksta be realių opozicijos kandidatų.
Rusijos rinkimų komisijos teigimu, jos pareigūnai naudojasi „sraigtasparniais, visureigiais ir kitomis transporto priemonėmis“, kad patektų į atokias Sibiro vietoves ir įrengtų rinkimų punktus.
Tolimųjų Rytų Chabarovsko regione pareigūnai sraigtasparniu atskrido į atokią meteorologijos stotį „Kur“, kad iš dviejų jos darbuotojų surinktų balsus.
V.Putinas užtikrino, kad rinkimuose nebūtų realios konkurencijos, tačiau rinkėjų aktyvumas yra svarbus Kremliui, nuolat kartojančiam, kad Rusijos visuomenė vieningai remia V.Putiną ir Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Sibiro Arkties regione esančioje Jakutijos respublikoje rinkimų pareigūnai sakė, kad penkias valandas važiavo visureigiais, kad pasiektų atokią genčių bendruomenę Didžiojoje Begičevo saloje Laptevų jūroje.
„Šeimos galva džiaugėsi matydamas svečius“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
„Iš viso balsavo keturi rinkėjai“, – pridūrė pareigūnai.
Jie paskelbė šimtų šiaurinių elnių sniege nuotraukas.
Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos primesti pareigūnai nurodė, kad rinkimuose pradėjo balsuoti ir kariai.
Kremliaus paskirtas Maskvos okupuotos Zaporižios srities dalies vadovas socialiniuose tinkluose paskelbė kareivių laikinoje rinkimų apylinkėje nuotrauką.
Rinkimų komisija neleido visiems tikriems opozicijos kandidatams dalyvauti rinkimuose, tad jie neabejotinai pratęs V.Putino valdymą iki 2030-ųjų.
V.Putinas yra valdžioje nuo 1999 metų gruodžio 31 dienos.
„Bild“: po perbėgusio rusų piloto mirties Maskva gali pradėti kitų rusų medžioklę Europoje
10:03
Po rusų piloto Maksimo Kuzminovo nužudymo Ispanijoje Kremlius gali pradėti medžioti rusus, pabėgusius nuo Vladimiro Putino režimo į Vokietiją, rašo vokiečių leidinys „Bild“.
Pasak straipsnio, nuo 2022 m. Vokietijoje politinis prieglobstis iš viso suteiktas 1 900 rusų. „Tai žmonės, kuriems dėl jų veiklos prieš karą, už demokratiją ir žmogaus teises gresia ypatingas pavojus“, – rašoma straipsnyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad V.Gerasimovas lankosi fronte
10:00
Trečią dieną po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metinių Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas lankėsi 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadavietėje kovų zonoje Ukrainoje.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas – Rusijos Federacijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Valerijus Gerasimovas apsilankė 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos Pietų karinės apygardos vadavietėje specialiosios karinės operacijos zonoje“, – rašoma pranešime.
Teigiama, kad V.Gerasimovas esą vadavietėje išklausė 58-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vado pranešimą apie padėtį jo atsakomybės zonoje ir tolesnių veiksmų tvarką.
Rusijos generalinio štabo viršininkas taip pat įteikė Rusijos kariams apdovanojimus.
Iš paviešinto vaizdo įrašo neaišku, kur buvo V.Gerasimovas ir ar jis apskritai buvo fronte: Rusijos generolas iš pradžių parodytas lėktuve, o paskui kambaryje.
Verta pažymėti, kad Rusijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida susilaikė nuo komentarų apie antrąsias visiškos invazijos metines. Karo studijų instituto ekspertai mano, kad tai buvo daroma sąmoningai, siekiant neatkreipti dėmesio į tai, kad Rusijai nepavyko pasiekti savo deklaruojamų „strateginių tikslų“ Ukrainoje ir mažesnių tikslų – užimti visą Luhansko ir Donecko sritį, taip pat į didelius personalo nuostolius.
Rusijos pajėgos smogė grūdų angarams ir poilsio centrui Charkive
09:54
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos apšaudė du Charkivo srities rajonus. Per išpuolius nukentėjo grūdų angarai ir poilsio centras, skelbia Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
„Vasario 26 d. apie 2.20 val. priešo bepiločiai lėktuvai atakavo neveikiančios poilsiavietės teritoriją Skrypų kaime, Chuhuivo rajone. Buvo sugriauti penki namai ir dar du apgadinti. Kilo gaisras“, – sakoma pranešime.
Pasak O.Synjehubovo, Charkivo srities mobiliosios grupės praėjusią naktį sunaikino tris rusų bepiločius orlaivius, kurie taikėsi į Chuhuivo rajoną.
Maždaug dviem valandomis anksčiau Rusijos ginkluotosios pajėgos raketomis atakavo Pisočyno kaimo civilinę infrastruktūrą.
„Buvo apgadinti įmonės pastatai, angarai su grūdais, traktorius, lengvieji ir krovininiai automobiliai. Preliminariais duomenimis, okupantai pataikė į gyvenvietę dviem raketomis S-300 iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities teritorijos“, – teigė Charkivo srities prokuratūra.
Anksčiau pranešta, kad per naktinę ataką prieš Ukrainą gynybos pajėgos numušė 9 rusų bepiločius orlaivius „Shahed“ ir 3 raketas.
V.Zelenskis pirmą kartą įvardijo žuvusių karių skaičių: praradimai daug mažesni nei vertino analitikai
09:37
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą nurodė konkretų žuvusių Ukrainos gynėjų skaičių, tačiau jo rodikliai stipriai skiriasi nuo anksčiau analitikų pateiktų vertinimų, pažymėjo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Šalies vadovas nurodė, jog nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 31 tūkst. ukrainiečių.
„Mums tai didelė netektis“, – pabrėžė V.Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive, tačiau atsisakė atskleisti sužeistųjų ar dingusiųjų be žinios skaičių, sakydamas, kad Rusija gali pasinaudoti šia informacija, norėdama įvertinti aktyvių Ukrainos pajėgų skaičių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dveji karo Ukrainoje metai: pyktis ir nuovargis, bet pergalės viltis vis dar gyva
08:40
Vasario 24 d. sukako dveji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas planavo, kad šis karas baigsis triumfuojančia Rusijos pergale per kelias dienas, blogiausiu atveju – per kelias savaites.
Tačiau iš tikrųjų Ukraina jau dvejus metus didvyriškai priešinasi Rusijos agresijai, o viltis, kad Ukraina pasieks visišką pergalę ir visiškai išlaisvins visas okupuotas teritorijas, tebėra gyva.
Tretieji karo metai Ukrainai gali pasirodyti patys sunkiausi.
Karo metinių proga nuotaikos nėra tokios optimistinės, kaip prieš metus, kai Ukraina, metus sėkmingai besipriešinusi agresoriui, planavo kontrpuolimą, kuris turėjo užtikrinti vis daugiau okupuotų teritorijų išlaisvinimą.
Kontrpuolimas nedavė laukiamų rezultatų, trūksta amunicijos, taip pat ir žmonių, visuomenės ir politinės vadovybės vienybėje pradeda ryškėti plyšiai, didėja susirūpinimas dėl ateities.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: Ukraina dominuoja dalyje Juodosios jūros
08:38
Nutraukus Juodosios jūros grūdų iniciatyvos susitarimą, Ukrainos pozicija leido jai užimti dominuojančią padėtį vakarinėje Juodosios jūros dalyje, naujausioje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, sėkmingos Ukrainos atakos nuolat verčia Rusijos Juodosios jūros laivyną trauktis. Pastebima, kad dėl neseniai įvykdytų atakų prieš raketinę korvetę "Ivanovec“ ir desantinį laivą „Cezar Kunikov“ buvo atleistas antrasis Juodosios jūros laivyno vadas.
„Nepaisant to, kad Rusija gali toliau smūgiuoti Ukrainai, naudodama laivus santykinai saugioje rytinėje Juodosios jūros dalyje, darosi vis aiškiau, kad gynybinė pozicija, pasirinkta siekiant sušvelninti netradicinį Ukrainos požiūrį į karinį jūrų laivyną, neveikia taip, kaip numatyta“, – rašoma apžvalgoje.
Ukrainos požiūris strateginiu lygmeniu atėmė iš Rusijos galimybę kištis į kaimynės jūrų prekybos kelius. Be to, žlugus Juodosios jūros grūdų iniciatyvai, Ukrainos iniciatyva ir pagreitis leido jai dominuoti vakarinėje Juodosios jūros dalyje.
„Dėl to padidėjo jos eksportas per vienašalį humanitarinį koridorių, užtikrinant didesnes prekybos apimtis nei pagal susitarimą, priartinant jas prie prieškarinio lygio“, – pastebėjo žvalgyba.
Kiek anksčiau Ukrainos kariuomenė paskelbė žemėlapį su informacija apie Rusijos laivus, kurie pateko į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikiklį. Iki šiol Ukrainos gynėjams pavyko sunaikinti 13 rusų laivų ir apgadinti dar 22.
Per naktį numušti devyni Rusijos bepiločiai orlaiviai ir trys raketos
08:22
Ukraina numušė devynis iš 14 bepiločių orlaivių ir tris valdomas raketas, kurias Rusija per naktį paleido į jos miestus, pranešė oro pajėgos.
Dronai ir raketos buvo numušti virš Charkivo ir Dnipropetrovsko sričių.
Be trijų numuštų, Rusija taip pat paleido dvi priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 raketas ir vieną „oras-oras“ raketą Kh-31P, nurodė oro pajėgos.
Ji nenurodė, kas nutiko nenumuštiems bepiločiams lėktuvams ir raketoms.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:15
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 880 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 410,7 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 37 šarvuotosios kovos mašinos, 12 artilerijos sistemų, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 2 priešlėktuvinės gynybos raketų sistema, 26 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 2 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 26 Rusijos bepiločius orlaivius ir 3 sparnuotąsias raketas.
Pasak pranešimo, nuo plataus masto karo pradžios Rusija taip pat neteko 6 555 tankų, 12 478 šarvuotų kovos mašinų, 13 037 transporto priemonių ir degalų cisternų, 9 993 artilerijos sistemų, 1 000 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 686 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 340 lėktuvų, 325 sraigtasparnių, 7 707 bepiločių orlaivių, taip pat 25 karo laivų ir katerių bei vieno povandeninio laivo.
Netoli Bachmuto įvykdyta suimtų ukrainiečių egzekucija: prokuratūra pranešė naujų detalių
07:21
Donecko prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl Rusijos kariuomenės karių įvykdyto ukrainiečių karo belaisvių sušaudymo netoli Bachmuto, skelbia Generalinė prokuratūra.
Pažymima, kad baudžiamoji byla buvo iškelta pagal Baudžiamojo kodekso 2 dalį. Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį – karo įstatymų ir papročių pažeidimas, susijęs su tyčiniu nužudymu. Nusikaltėliams gresia nuo 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos.
Prokuratūra taip pat pateikė papildomos informacijos apie šio nusikaltimo aplinkybes. Įvykis įvyko per Rusijos puolimą prieš Ukrainos pozicijas tarp Ivanovskojės ir Chromovojės kaimų Donecko srityje. Taip pat patvirtintas nužudytų belaisvių skaičius – 7 žmonės.
„Iš viso Ukrainoje šiuo metu tiriama 19 baudžiamųjų bylų dėl 45 ukrainiečių karo belaisvių nužudymo“, – pridūrė Generalinė prokuratūra.
Kaip rašė naujienų agentūra „Unian“, anksčiau Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas pranešė apie naują faktą, kad Rusijos okupantai įvykdė grupinę egzekuciją ukrainiečių belaisviams. Pasak jo, įvykis įvyko vasario 24 d. Bachmuto rajone.
Ombudsmenas taip pat paskelbė vaizdo įrašą iš drono, kuriame užfiksuotas visas rusų, vykdančių sunkų karo nusikaltimą, procesas.
Filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, kad ukrainiečiai pakėlė rankas į viršų, parodydami, kad neturi ginklų ir nekelia grėsmės. Rusai paguldė juos veidu žemyn ant žemės ir nušovė.
M.Navickienė Ženevoje aptars žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje
07:14
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Ženevoje vyksiančioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje aptars žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, pasisakys apie žmonių su negalia situaciją Europoje.
Kaip pranešė ministerija, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 55-osios sesijos aukšto lygio susitikime ji kalbės apie būtiną visų pasaulio šalių susitelkimą prieš bet kokios formos neteisybę ar smurtą.
M.Navickienė renginyje planuoja akcentuoti griežto atsako būtinybę užkertant kelią Ukrainos vaikų deportacijai į Rusiją ir Baltarusiją, jų atskyrimui nuo šeimų, neteisėtam įvaikinimui, naujų tapatybių suteikimui išduodant Rusijos pasus.
Taip pat, anot ministrės, svarbu ištirti ir ateityje stabdyti seksualinius nusikaltimus Ukrainoje, kuriuos vykdo Rusijos ginkluotosios pajėgos.
M.Navickienė Šiaurės-Baltijos šalių vardu pasisakys ir Žmogaus teisių tarybos renginyje apie tai, kaip įtvirtinti, sustiprinti ir įgyvendinti žmonių su negalia teises, daugiausia dėmesio skiriant jų įtraukčiai į visuomenę.
Susitikime Prancūzijoje Europos Sąjungos vadovai sieks sustiprinti Vakarų paramą Ukrainai
07:13
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį surengs Europos Sąjungos vadovų susitikimą, kuriame bus siekiama sustiprinti Vakarų paramą Ukrainai, jau dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija.
ES Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaujanti Prancūzija teigė, kad susitikimo Paryžiuje metu dalyviai galės „dar kartą patvirtinti savo vienybę ir ryžtą nugalėti Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje“.
Tai taip pat rodo, kad E.Macronas siekia pademonstruoti Europos vienybę remiant Ukrainą tuo metu, kai vis labiau baiminamasi, kad JAV parama Kyjivui sumažės.
„Sumušta ir nusėta mėlynių, bet vis dar stovi. Ukraina kovoja už save, už savo idealus, už mūsų Europą. Mūsų įsipareigojimas jos pusėje nesvyruos“, – socialiniame tinkle „X“ šeštadienį nurodė Prancūzijos prezidentas.
Be to, E.Macronas turi galimybę pademonstruoti ES ryžtingumą saugumo klausimais, apie kuriuos jis ragino kalbėti dar prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda bus vieni iš maždaug 20 ES valstybių ir vyriausybių vadovų, dalyvausiančių šiame susitikime, kuris prasidės Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo kreipimusi.
Kitoms šalims bus atstovaujama ministrų lygiu, o į Paryžių taip pat atvyks Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas. Numatoma, kad susitikime dalyvaus JAV ir Kanados atstovai.
V.Zelenskis teigia, kad be didesnės JAV pagalbos Ukrainoje „žus milijonai“
07:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis televizijai CNN sakė, kad „milijonai žmonių bus nužudyti“ kare su Rusija, jei JAV įstatymų leidėjai nepatvirtins prezidento Joe Bideno prašymo skirti šaliai 60 mlrd. dolerių karinę pagalbą.
Reaguodamas į JAV senatoriaus respublikono J.D.Vance'o pareiškimą, kad karo baigtis nepasikeis, net jei Ukraina gaus pinigų, V.Zelenskis sakė nesąs tikras, ar J.D.Vance'as „supranta, kas čia vyksta“.
„Norint tai suprasti, reikia atvykti į fronto liniją ir pamatyti, kas vyksta, pasikalbėti su žmonėmis, tada nuvykti pas civilius, kad suprastų... kas (jiems) nutiks be šios paramos. Ir jis supras, kad milijonai (žmonių) ... bus nužudyti. Tai faktas“, – sakė V.Zelenskis.
Rusija atakavo 7 bendruomenes Sumų srityje: užfiksuoti daugiau kaip 182 sprogimai
06:48
Vasario 25 d. Rusijos pajėgos apšaudė septynias bendruomenes palei Sumų srities sieną, pranešė regiono karinė administracija.
Per 32 atskiras atakas buvo apšaudytos Bilopilijos, Velykos Pysarivkos, Junakivkos, Chotino, Krasnopilijos, Myropilijos ir Šalynės bendruomenės.
Visą dieną Rusija pasienio bendruomenes atakavo iš minosvaidžių, artilerijos, dronų ir granatsvaidžių. Ant Myropilijos bendruomenės taip pat buvo numesta mažiausiai 10 minų. Užfiksuoti daugiau kaip 182 sprogimai.
Pranešimų apie aukas ar žalą vietos infrastruktūrai negauta.
Bilopilijos miestelyje, kuriame prieš karą gyveno apie 15 600 gyventojų, buvo užfiksuota daugiausia atakų, apie kurias pranešta – rajone užfiksuota 50 sprogimų. Bendruomenė yra vos už 8 km į pietus ir 25 km į vakarus nuo Ukrainos ir Rusijos sienos.
Apšaudymas yra kasdienis bendruomenių prie Ukrainos šiaurės rytų sienos su Rusija reiškinys, o pažeidžiamų regiono pasienio gyvenviečių gyventojai per dieną patiria po kelis išpuolius.
G.Nausėda Paryžiuje dalyvaus konferencijoje, skirtoje stiprinti paramą Ukrainai
06:42
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vyksta į Paryžių, kur dalyvaus konferencijoje, skirtoje stiprinti paramą Ukrainai.
Anot Prezidentūros, šalies tarptautinėje konferencijoje dalyvaus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimu.
„Šiuo metu, siekiant Ukrainai atremti Rusijos agresiją, ypač svarbi skubi Vakarų karinė parama Ukrainai“ , – sakė G.Nausėda.
Susitikime Europos vadovai spręs, kaip sustiprinti sąjungininkų bendradarbiavimą remiant Ukrainą kovoje prieš agresorę Rusiją.
Analitikai: Rusijoje valdžios institucijos ir žiniasklaida neminėjo invazijos metinių, kad nuslėptų nesėkmę
06:20
Siekdami neatkreipti dėmesio į tai, kad nepavyko pasiekti užsibrėžtų strateginių tikslų Ukrainoje ir mažesnių tikslų – užimti visas Luhansko ir Donecko sritis, taip pat į didelius personalo nuostolius Rusijoje, pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida susilaikė nuo komentarų minint antrąsias plataus masto invazijos pradžios metines, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Analitikai pažymi, kad neseniai atlikta Rusijos viešosios nuomonės apklausa parodė, jog rusų nuotaikos dėl karo Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais iš esmės nesikeitė ir kad dauguma rusų yra apatiški karo atžvilgiu, nors ir nepritaria antrajai mobilizacijos bangai.
Tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos pareigūnai susilaikė nuo informacijos apie antrąsias visiškos Rusijos invazijos metines, siekdami išlaikyti visuomenės apatiją karo atžvilgiu, o tai iš dalies leidžia Rusijos pareigūnams tęsti karą be didesnės visuomenės reakcijos.
ISW ir toliau vertina, kad V.Putinas greičiausiai supranta, jog antroji mobilizacijos banga bus apskritai nepopuliari, ir nerimauja, kad tokia priemonė sukels visuotinį nepasitenkinimą. Tačiau po perrinkimo 2024 m. kovą V.Putinas gali būti mažiau susirūpinęs dėl visuomenės nuotaikų ir nuspręsti, kad Rusijos kariniai poreikiai yra svarbesni už plataus masto nepasitenkinimo šalyje riziką.
Lietuvoje lankosi Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė
06:07
Minint antrąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kvietimu Lietuvoje šią savaitę lankosi Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk ir jos vadovaujama delegacija.
Pirmadienį numatytas Seimo pirmininkės ir Aukščiausiosios Rados vicepirmininkės susitikimas, taip pat vyks susitikimai su Seimo Užsienio reikalų komiteto nariais, ministrais ir kitais pareigūnais, BNS informavo parlamento vadovės biuras.
Susitikimuose planuojama aptarti Lietuvos Seimo palaikymą ir paramą Ukrainai, jos poreikius ir integracines pastangas siekiant narystės Europos Sąjungoje, Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių klausimus.
Taip pat bus kalbama apie tolesnį parlamentinį bendradarbiavimą ir pastangas išlaikyti tarptautinę vienybę remiant Ukrainą, nurodė V. Čmilytės-Nielsen biuras.
Ukrainos parlamento atstovų delegacija Lietuvoje vieši vasario 25–27 dienomis.
