Svarbiausios naujienos
- D.Cameronas pareiškė nepritariantis Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą.
- Chersono mieste nukrito Rusijos bomba ir sužeidė vaiką, o kitur per apšaudymą žuvo paauglys.
- Ukrainos pajėgos naktį iš penktadienio į šeštadienį surengė masinę dronų ataką.
- R.Sikorskis apie NATO karius Ukrainoje: tai nėra neįsivaizduojamas dalykas.
- Turkija yra pasirengusi surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.
- Vašingtonas „griežtai ruošėsi“ galimam Rusijos branduoliniam smūgiui Ukrainoje 2022 m. pabaigoje.
- Kovo 8 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko 850 karių.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
„Politico“: Prancūzijos kariai ruošiasi intensyviam karui Europoje
-
Kitataučių skaičius rusų pajėgose auga: Indija išaiškino nusikalstamą verbuotojų tinklą
-
Kelią perbėgusi juoda katė: kuo skiriasi O.Zelenskos ir J.Navalnajos požiūris į priešą
-
Analitikė įvardijo, kada ir kodėl Ukrainos pajėgos mūšio lauke pasieks kritinį tašką
Lenkijos diplomatijos vadovas R.Sikorskis apie NATO karius Ukrainoje: tai nėra neįsivaizduojamas dalykas
10:10
„Vertinu Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono iniciatyvą, nes ja siekiama priversti Putiną bijoti, o ne mus bijoti Putino“, – penktadienį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Kaip rašo „Rzeczpospolita“ , ministras kalbėjo Varšuvos universitete vykusioje konferencijoje "25 metai Lenkijos narystės NATO. Kas būtų, jei nebūtų Aljanso...".
Šis ministro R.Sikorskio pareiškimas penktadienį išplatintas ir oficialioje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos „Twitter“ paskyroje.
Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas E.Macronas pareiškė, kad neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kad sustiprintų ją prieš Rusiją. Šie pareiškimas sulaukė prieštaringų reakcijų ir pačioje Prancūzijoje, ir kitose Vakarų Europos valstybėse.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad E.Macrono pasisakymas buvo interpretuotas, buvo aiškiai pateiktos hipotezės, tačiau jos nesusijusios su koviniais daliniais ir Prancūzija nebus „viena iš konflikto dalyvių“.
Per konferenciją Varšuvos universitete penktadienį Lenkijos ministras R.Sikorskis, be kita ko, sakė, kad netrukus po 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos invazijos į Ukrainą daugiau kaip 140 iš 190 pasaulio šalių balsavo už tai, kad agresija būtų pasmerkta kaip nepriimtina.
- Tai ne tik pareiškimas spaudai, bet ir teisinės sistemos sukūrimas", - sakė R.Sikorskis.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pridūrė, kad įsiveržusi į Ukrainą Rusija parodė, jog civilizuotai nepajėgi perimti Vakarų vertybių, kurios apibrėžia ją kaip valstybę, nesugebančią taikiai sugyventi su savo kaimynais, todėl NATO turi grįžti prie savo pirminio vaidmens.
R.Sikorskis teigė, kad "Vakarai turėtų įgyvendinti kūrybiškai apibrėžtą ir asimetrišką eskalaciją".
Rusai paleido „Shahed“ dronus iš pietų
23:16
Šeštadienio vakarą Rusijos kariai iš pietų paleido atakuojančius dronus, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
22.19 val. karinės oro pajėgos pranešė apie Zaporižios srityje kilusią atakos bepiločių orlaivių grėsmę. Vėliau – kad dronai juda link Dnepropetrovsko srities.
22:34 val. pranešta apie grėsmę panaudoti smogiamuosius nepilotuojamus orlaivius Chersono ir Mykolajivo srityse.
22:42 val. karinės oro pajėgos pranešė apie „Shahed“ dronų grupės judėjimą Chersono srities šiaurėje, judant link Krivoj Rogo.
Nuo 22:56: nauja „Shahed“ grupė juda nuo Juodosios jūros į Odesos sritį.
D.Trumpas pavadino V.Orbaną „fantastišku lyderiu“
23:03
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kovo 8 d. priimdamas Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje, gyrė jį kaip „fantastišką lyderį“.
V.Orbanas jau seniai palaiko ryšius su JAV konservatoriais ir yra vienintelis Europos lyderis, atvirai draugiškas Kremliui. D.Trumpas, 2021 m. palikęs Baltuosius rūmus, ne kartą yra gerai atsiliepęs apie V.Orbaną.
D.Trumpas, kuris yra pasirengęs tapti Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą 2024 m. rinkimuose, buvo pastebėtas išsakantis šias pastabas vaizdo įraše, kuriuo buvo pasidalinta V.Orbano „Instagram“ paskyroje.
„Nėra geresnio, protingesnio ar geresnio lyderio už Viktorą Orbaną... Jis yra bosas, ir jis yra puikus lyderis, fantastiškas lyderis. Europoje ir visame pasaulyje jį gerbia“, – sakė D.Trumpas.
Kelionės į JAV metu V.Orbanas ir D.Trumpas aptarė „daugybę klausimų, turinčių įtakos Vengrijai ir JAV, įskaitant itin svarbią stiprių ir saugių sienų svarbą siekiant apsaugoti kiekvienos tautos suverenumą“, sakoma D.Trumpo rinkimų kampanijos pareiškime.
JAV prezidentas Joe Bidenas kritikavo jųdviejų susitikimą, sakydamas, kad V.Orbanas „siekia diktatūros“.
V.Orbanas anksčiau sakė, kad tik D.Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus „gali atnešti taiką Ukrainai“, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su visiška Rusijos invazija.
D.Trumpas jau seniai kritikuoja JAV pagalbą Ukrainai – ši pozicija atitinka jo užsienio politikos nuostatas „Pirmiausia – Amerika“. Jis teigė, kad sugebėtų per 24 valandas susitarti dėl taikos Ukrainoje, nors konkrečių žingsnių tam pasiekti nedetalizavo.
B.Hodgesas ragina neapgaudinėti savęs: Ryga, Vilnius, Talinas, Klaipėda, Tartu – visi jie gali būti užpulti
22:57
Baltijos gynybos koledže vyksta dvi dienas trunkanti konferencija „Rusijos paradoksas: tarp visiškos kontrolės ir visiško chaoso“.
Čia apsilankęs ir pranešimą skaitęs JAV atsargos generolas Benas Hodgesas ragina Europą neapgaudinėti savęs ir pripažinti, kad bet kuris miestas gali būti užpultas Rusijos, rašo konferenciją apžvelgiantis Estijos leidinys „Postimees“.
Buvęs Jungtinių Valstijų pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas savo kalboje pabrėžė strateginio aiškumo ir aiškių strateginių tikslų nustatymo svarbą.
Atsargos generolas dabartinę situaciją Ukrainoje palygino su Antruoju pasauliniu karu, kai tuometinis JAV prezidentas Theodore'as Rooseveltas užsibrėžė tikslą pirmiausia susidoroti su Vokietija po to, kai Japonija užpuolė Perl Harborą.
Lygiai taip pat, kaip tada, taip ir dabar, kai yra daug pasaulinių problemų ir grėsmių, pirmenybė turėtų būti teikiama Rusijai, mano jis.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Netikėtas popiežiaus pareiškimas: patarė Ukrainai turėti drąsos „iškelti baltą vėliavą“
20:25 Atnaujinta 21:02
Popiežius Pranciškus vasario mėn. įrašytame interviu sakė, kad Ukraina turi išdrįsti iškelti baltą vėliavą ir pradėti derybas su šalimi agresore, pranešė „Reuters“.
Pažymima, kad Pranciškus savo komentarus išsakė praėjusį mėnesį Šveicarijos transliuotojui RSI įrašytame interviu, kurio tekstinė versija jau buvo paskelbta viešai. Pats interviu bus transliuojamas kovo 20 d.
Pranciškaus buvo klausiama apie jo poziciją dėl diskusijos tarp tų, kurie mano, kad Ukraina turėtų pasiduoti, nes nesugebėjo atremti Rusijos kariuomenės, ir tų, kurie teigia, kad tai įteisina agresoriaus veiksmus. Interviu vedėjas klausime pavartojo terminą „balta vėliava“.
„Manau, kad galingiausias yra tas, kuris žvelgia į situaciją, galvoja apie žmones, turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis. Žodis „derėtis“ yra drąsus žodis. Kai matai, kad esi pralaimėjęs, kad reikalai klostosi blogai, turi turėti drąsos derėtis“, – sakė jis.
Pasaulio Katalikų Bažnyčios vadovas sakė, kad žmonėms gali būti gėda, tačiau paklausė, kiek prarandama gyvybių.
„Šiandien, pavyzdžiui, vykstant karui Ukrainoje, daug kas nori būti tarpininkais. Pavyzdžiui, Turkija“, – sakė jis.
„Nesigėdykite derėtis, kol viskas dar nepablogėjo“, – pabrėžė pontifikas.
Jo taip pat buvo paklausta apie Izraelio ir „Hamas“ karą, dėl kurio, jo teigimu, yra kaltos abi pusės.
„Karą kuria du, o ne vienas. Neatsakingieji yra tie du, kurie kariauja“, – pareiškė jis transliuotojui.
CNN: JAV „kruopščiai“ ruošėsi galimam Rusijos branduoliniam smūgiui Ukrainoje
19:36
Vašingtonas „griežtai ruošėsi“ galimam Rusijos branduoliniam smūgiui Ukrainoje 2022 m. pabaigoje, kuris būtų pirmoji branduolinė ataka kare nuo 1945 m. Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo, kovo 9 d. pranešė CNN, remdamasi dviem neįvardytais JAV pareigūnais.
Rusija ne kartą yra grasinusi panaudoti branduolinį ginklą, atsakydama į Vakarų paramą Ukrainai, tačiau grasinimai iki šiol nepasitvirtino. Rusija ir toliau tęsia plataus masto karą Ukrainoje nenaudodama savo branduolinio arsenalo.
Baltieji rūmai buvo ypač susirūpinę, kad Rusija Ukrainoje gali panaudoti taktinį ar kovinį branduolinį ginklą, CNN sakė pareigūnai.
JAV nacionalinio saugumo taryba nuo vasaros pabaigos iki 2022 m. rudens surengė keletą susitikimų, kad parengtų nenumatytų atvejų planus „tuo atveju, jei būtų labai aiškių požymių, kad jie ketina ką nors daryti, pulti branduoliniu ginklu, arba jei jie tiesiog tai padarytų, kaip mes reaguotume, kaip bandytume užkirsti tam kelią arba atgrasyti“, – sakė pirmasis administracijos pareigūnas.
„Būtent tai mums pateikė konfliktas, todėl mes tikėjome ir, manau, turime teisę griežtai pasirengti ir padaryti viską, kas įmanoma, kad taip neatsitiktų.“
Prezidento Joe Bideno administraciją prie tokio vertinimo privedė ne vienas rodiklis, o įvykių, analizės ir itin slaptos žvalgybos duomenų derinys, rašo CNN.
Baltųjų rūmų baimė, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, „buvo ne tik hipotetinė – ji taip pat buvo pagrįsta tam tikra informacija, kurią gavome“, sakė antrasis pareigūnas.
„Turėjome suplanuoti, kad būtume kuo geresnėje padėtyje tuo atveju, jei šis nebeįsivaizduojamas įvykis iš tikrųjų įvyktų.“
Pranešama, kad tuo metu vienas iš argumentų už Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino galimą branduolinio ginklo panaudojimą buvo Ukrainos veržimasis į tuo metu okupuotą Chersoną, kuris, V.Putino teigimu, priklausė Rusijai.
Pasak CNN, Baltieji rūmai nerimavo, kad šio miesto praradimas gali tapti „potencialiu postūmiu“ V.Putinui suduoti branduolinį smūgį Ukrainai.
Tuo pat metu Kremliaus propagandos mašina skleidė naują melagingą istoriją apie „nešvarią bombą Ukrainoje“, kuri, kaip baiminosi JAV pareigūnai, galėjo būti priedanga Rusijos branduolinei atakai, pridūrė žiniasklaidos priemonė.
Vasario 29 d. V.Putinas pareiškė, kad NATO karių siuntimas į Ukrainą turės „tragiškų pasekmių“, o Vakarų parama Kyjivui „kelia konflikto, kuriame bus panaudotas branduolinis ginklas, riziką“.
Šis V.Putino grasinimas nuskambėjo po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vasario 26 d. pareiškimo, kad Vakarų karių siuntimas į Ukrainą ateityje negali būti „atmestas“. Tuomet JAV ir daugelis Europos NATO sąjungininkių pareiškė, kad nesvarsto galimybės siųsti savo karių į Ukrainą.
Dėl ūkininkų protestų Lenkijos pasienyje su Ukraina nusidriekė ilgos vilkikų eilės
19:22
Apie 650 transporto priemonių laukia 17 km ilgio eilėje, kad galėtų išvykti iš Lenkijos į Ukrainą per Dorohusko pasienio kontrolės punktą, šeštadienį pareiškė Angelika Glab-Kunysz iš Chelmo vietos policijos nuovados, kurią cituoja naujienų agentūra PAP.
„Protestuotojai šiuo metu leidžia į Ukrainą pravažiuoti vienam sunkvežimiui per valandą“, – sakė ji ir pridūrė, kad naktį jokių incidentų nepastebėta.
Anot jos, vidutinis laukimo laikas šiuo metu siekia 289 valandas.
Eilės Hrebenėje ilgis – 12 kilometrų, joje yra apie 400 transporto priemonių, o tai reiškia 70 valandų laukimo laiką, pranešė Monika Ryczak iš Liublino Tomašuvo regioninės policijos.
Nacionalinės mokesčių administracijos Liublino skyriaus duomenimis, eilės pasienio punktuose, skirtuose krovininiams automobiliams, sveriantiems iki 7,5 tonos, yra trumpesnės: Dolhobyčuvo kontrolės punkte laukia apie 250 transporto priemonių, o Zosino punkte – 100 transporto priemonių.
Vidutinis laukimo laikas šiuose punktuose yra atitinkamai apie 62 ir 10 valandų.
Protestuotojai pasienyje leidžia pravažiuoti humanitarinės ir karinės pagalbos, gyvų gyvūnų ir autobusų transportui.
Lenkijos ūkininkų protestai tęsiasi nuo 2023 metų lapkričio.
Ūkininkai, be kita ko, reikalauja, kad Lenkija atmestų Europos Sąjungos Žaliąjį kursą ir uždarytų šalies rytines sienas pernelyg dideliam Ukrainos žemės ūkio produktų importui į šalies rinką, kuris, pasak ūkininkų, kenkia jų verslui.
„Politico“: Prancūzija kuria šalių, pasirengusių siųsti karius į Ukrainą, aljansą
18:57
Prancūzija telkia šalių, kurios yra pasirengusios siųsti Vakarų karius į Ukrainos teritoriją, aljansą.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „Politico“.
Penktadienį, kovo 8 d., Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne atvyko į Lietuvą, kur susitiko su kolegomis iš Baltijos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovu Dmytro Kuleba.
„Ne Rusija mums nurodys, kaip turėtume padėti Ukrainai artimiausiais mėnesiais ar metais. Tai ne Rusijos reikalas. Todėl mes sprendžiame tarpusavyje“, – po susitikimo pabrėžė Prancūzijos ministras.
Ministrų susitikime, kaip rašo „Politico“, buvo aptarta galimybė padėti užsienio kariams išminuoti Ukrainos teritoriją. S.Sejourne ne kartą vadino išminavimo operacijas „galimybe“, pažymėdamas, kad tai gali reikšti, jog dalis personalo bus Ukrainoje, bet nedalyvaus kare.
Šių metų vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į pagalbą Ukrainai . Pagrindinė problema, pasak jo, yra ta, kad šiuo metu NATO šiuo klausimu nėra bendro sutarimo.
O tądien Prancūzijos prezidentas papasakojo, kokiomis sąlygomis yra pasirengęs siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą.
Kelios NATO šalys, ypač Vokietija, Čekija, Bulgarija, Bulgarija, Lenkija, Ispanija ir Italija, nepritarė karių siuntimui į Ukrainą. Tačiau yra šalių, kurios pasirengusios svarstyti tokią galimybę , pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir Estija.
Kanada, kuri taip pat yra NATO narė, pareiškė, kad yra pasirengusi siųsti karius į Ukrainą, bet tik mokyti Ukrainos gynėjus toli nuo fronto esančioje teritorijoje.
V.Zalužnas paskirtas naujuoju ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje
18:42
Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas paskirtas naujuoju šalies ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, praėjus mėnesiui po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis jį atleido iš ginkluotųjų pajėgų vadovo pareigų.
V.Zelenskis paskelbė, kad pritarė Valerijaus Zalužno paskyrimui į vieną svarbiausių Ukrainos diplomatinių postų.
Didžioji Britanija yra pagrindinė Ukrainos rėmėja jos kare su Rusija.
„Sužalotas gyvenimas, įniršis“: jaunas vaikinas žuvo per apšaudymą Dniepropetrovsko srityje
17:51
Kovo 9-oji tragiškai prasidėjo dar vienam ukrainiečiui: Dnipropetrovsko srityje per rusų išpuolį žuvo labai jaunas, 16 metų vaikinas.
Jis žuvo per artilerijos apšaudymą, ryte pranešė Dnipropetrovsko OVA vadovas Sergejus Lysakas. Dar vienas 22 metų ukrainietis ligoninėje. „Sunkus ligonis“, – patikslino jis.
Pasak pareigūno Červonohrihorjevskajos bendruomenėje, Nikopolio srityje, šį rytą – okupantai apšaudė gyvenamuosius namus. Svarbu ir tai, kad buvo pažeista elektros linija.
„Teroristai... Jie nužudė nekaltą jaunuolį. Jie sužlugdė kitos šeimos gyvenimą. Įniršis...“, – komentavo S.Lysakas.
Žiniasklaida: kitas Ramšteino aukščiausiojo lygio susitikimas vyks kovo 19 d. Vokietijoje
15:16
Kitas Ramšteino formato Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) aukščiausiojo lygio susitikimas vyks kovo 19 d. Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, pranešė JAV karinių oro pajėgų Europoje spaudos tarnyba Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui (RFE/RL).
UDCG sudaro daugiau kaip 50 šalių, įskaitant visas 31 NATO narę, ir nuo 2022 m. balandžio mėn. reguliariai susitinka, kad koordinuotų karinę paramą Ukrainai kovojant su Rusijos agresija.
“(JAV gynybos sekretorius Lloydas) Austinas dar kartą pakvietė gynybos ministrus ir aukšto rango karinius pareigūnus iš viso pasaulio aptarti krizę Ukrainoje ir įvairius saugumo klausimus, su kuriais susiduria JAV sąjungininkai ir partneriai“, – pranešė JAV karinės oro pajėgos Europoje, kurias cituoja RFE/RL Ukrainos tarnyba.
Oficialių pranešimų apie 20-ąjį Ramšteino aukščiausiojo lygio susitikimą kol kas nepateikta.
