V.Zelenskis atkirto popiežiui dėl raginimo „iškelti baltą vėliavą“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į popiežiaus Pranciškaus pareiškimą, kuriuo šis, kalbėdamas apie padėtį Ukrainoje, pasiūlė „iškelti baltą vėliavą ir derėtis“.

Vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi V.Zelenskis sakė, kad kadaise Ukrainoje buvo daug baltų namų ir bažnyčių sienų, tačiau dabar jos apdegintos ir sudaužytos Rusijos sviedinių. „Ir tai labai iškalbingai pasako, kas būtent turi sustoti, kad karas liautųsi. Kiekvienas, kuris saugo gyvybes ir žmones, atlieka pačią garbingiausią misiją tokios antihumaniškos invazijos akivaizdoje“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pridūrė, kad prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainos ginti stojo ir krikščionys, ir musulmonai ir žydai.

„Ir aš dėkoju kiekvienam Ukrainos kapelionui, kuris – su kariuomene, gynybos pajėgose. Ten, fronto linijoje. Gina gyvybę ir žmogiškumą. Palaiko ir malda, ir pokalbiais, ir darbais. Štai kas yra Bažnyčia – su žmonėmis. O ne už dviejų su puse tūkstančio kilometrų – kažkur ten, kad užsiimtų virtualiu tarpininkavimu tarp tų, kurie nori gyventi, ir tų, kurie nori tave sunaikinti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas slapta skrido į derybas su Venesuelos prezidentu, Vladimiro Putino draugu Nicolasu Maduro. Jų susitikimas įvyko Karakase.

Kaip rašo britų laikraštis „The Times“, remdamasis šaltiniais, B.Johnsonas ir N.Maduro, kurio teisėtumo Didžioji Britanija nepripažįsta, aptarė Rusijos ir Ukrainos karą. B.Johnsonas į Karakasą atvyko privačiu lėktuvu iš Dominikos Respublikos, kur atostogavo su šeima. Venesueloje jis praleido mažiau nei parą.

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas

Šaltinių teigimu, B.Johnsonas su N.Maduro aptarė Rusijos invaziją į Ukrainą ir informaciją apie galimą ginklų ir kitos karinės įrangos siuntimą iš Venesuelos į Rusiją. Be to, abi šalys taip pat kalbėjosi apie būdus normalizuoti Venesuelos santykius su Didžiąja Britanija.

Buvusio ministro pirmininko B.Johnsono atstovas spaudai patvirtino, kad kelionė tikrai įvyko, tačiau ji esą nebuvo slapta. Derybos esą vyko „aktyviai remiant Užsienio reikalų ministerijai, Sandraugos ir plėtros biurui ir su užsienio reikalų ministro žinia“.

Vida Press nuotr./Nicolasas Maduro

N.Maduro yra tarptautiniu mastu izoliuotas ir jam taikomos JAV sankcijos. Venesuelos lyderis kaltinamas nedemokratinių rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat bandymu įstumti šalį į skurdą, nepaisant naftos turtų.

Tuo pat metu Rusija mezga lojalius santykius su N.Maduro režimu. Jis laikomas V.Putino draugu. Pats N.Maduro ne kartą yra pareiškęs, kad remia Rusiją, ir apkaltino JAV įsiveržus į Ukrainą.

JAV rengė atsaką į Rusijos branduolinį smūgį Ukrainai, tačiau šis atsakas nebūtų buvęs simetriškas.

Pasak laikraščio „The New York Times“ (NYT), didžiausias susirūpinimas dėl galimos Rusijos branduolinės atakos kilo 2022 m. spalį. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad gali panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą.

NYT pažymėjo, kad 2022 m. spalio mėn. kelias savaites Baltuosius rūmus buvo apėmusi krizė. JAV prezidento Joe Bideno administracija baiminosi, kad Kremlius gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus Ukrainos fronte. Pažymima, kad susirūpinimas Baltuosiuose rūmuose buvo toks didelis, kad darbo grupės net rengė scenarijus, kaip atsakyti į tokį žingsnį.

J.Bideno administracijoje buvo manoma, kad atsakas turėtų būti „nebranduolinis“, tačiau stiprus, tikriausiai „konvencinis puolimas prieš branduolinį ginklą paleidusius dalinius“.

Nuo tada, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, V.Putinas ne kartą grasino Ukrainai ir Vakarams panaudoti branduolinius ginklus. Ne per seniausiai Rusija dislokavo branduolinių ginklų Baltarusijoje.

Ukrainos fronte Rusijos okupantai pradėjo naudoti galingą aviacinę bombą, kuri palaužė Ukrainos gynybą ir pakeitė pusiausvyrą fronte.

Kaip rašo CNN, rusams tai pavyko pasiekti patobulinus sovietų laikų ginklą į sklendžiančią bombą, galinčią suformuoti net 15 metrų skersmens kraterį. Bomba FAB-1500 – tai iš esmės pusantros tonos sveriantis ginklas, kurio beveik pusę sudaro didelės sprogstamosios galios sprogmenys.

Ją gali numesti naikintuvai iš maždaug 60–70 kilometrų atstumo, o toks yra nepasiekiamas daugeliui Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų.

„FAB-1500 yra dar vienas pavyzdys, kaip Rusija kariauja prieš Ukrainą, prieš užgrobdama teritoriją ji sukelia didžiulius sugriovimus“, – rašo CNN.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos aviacinė bomba FAB-1500

CNN pažymi, kad FAB-1500 bombomis okupantai smogė šiluminėms elektrinėms, gamykloms ir daugiaaukščiams pastatams – vietoms, iš kurių ukrainiečiai koordinuoja savo gynybą.

Nusitaikymo sistema ir išskeidžami sparnai leidžia FAB-1500 sklęsti taikinio link.

Ukrainos 46-osios atskirosios aeromobilios brigados karys iš pafrontėje esančio Krasnohorivkos miestelio CNN pasakojo, kad okupantai naudoja FAB-1500, nes jų sukeliama žala labai didelė. „Jei išgyvensi, garantuotai patirsi kontūziją. Tai daro didelį spaudimą karių moralei. Ne visi mūsų vaikinai gali tai atlaikyti. Nors jie daugiau ar mažiau priprato prie FAB-500, bet FAB-1500 yra pragaras“, – sakė kariškis.

Okupantų plačiai naudojami FAB tapo esminiu jų puolimo Donecko srityje elementu, ypač naikinant ukrainiečių gynybą Avdijivkoje.

CNN pažymi, kad FAB-1500 yra galingiausios iš sovietmečio laikų „kvailų bombų“ šeimos, kurios dabar netoli Maskvos esančioje gamykloje perdirbamos į pigią, bet galingą raketos versiją. Slendžiančios bombos kainuoja pigiau už raketas, o pagrindinių sprogstamųjų medžiagų rusai turi milžiniškus kiekius.

Publikacijoje taip pat pažymima, kad apie šią amuniciją sužinota 2023 m. rugsėjį, o dabar jau žinoma, kad FAB-1500 taiklumas yra 5 metrai. Kai kuriais duomenimis, šiuo metu okupantai šias FAB naudoja Chersono ir Charkivo srityse. Tuo pat metu, ekspertų teigimu, pertvarkytos FAB gali būti naudojamos tik prieš stacionarius taikinius.

„Anksčiau okupantai naikino ukrainiečių pozicijas artilerija, dabar jie naudoja neišsenkančias šių naikinančių bombų atsargas, kad Ukrainos pajėgoms nebūtų ką ginti ir kur slėptis“, – rašoma leidinio išvadose.

Ukraina sekmadienį pasmerkė popiežiaus Pranciškaus raginimą derėtis su Rusija, praėjus dvejiems metams po rusų invazijos pradžios, ir pažadėjo niekada nepasiduoti po to, kai pontifikas pareiškė, kad Kyjivas turėtų turėti „drąsos iškelti baltą vėliavą“.

Katalikų lyderis supykdė Kyjivą po to, kai šeštadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad Ukraina turėtų derėtis su Rusija, kuri per karą užgrobė didelę jos teritorijos dalį.

„Mūsų vėliava yra geltona ir mėlyna. Su šia vėliava mes gyvename, mirštame ir nugalime. Mes niekada nekelsime jokių kitų vėliavų“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dmytras Kuleba

Ukraina pažadėjo neatsisakyti jokios savo teritorijos dalies Rusijos naudai.

„Kai matai, kad esi nugalėtas, kad reikalai nesiklosto, turėti drąsos derėtis“, – Kyjivo pyktį pakurstė šie popiežiaus žodžiai. 

D.Kuleba paragino pagyvenusį pontifiką stoti „į gėrio pusę“, o ne statyti priešingas puses „į vieną gretą ir vadinti tai „derybomis“.

Jis taip pat užsiminė apie kai kuriuos katalikų bažnyčios atstovus, Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavusius su nacių pajėgomis.

„Kartu, kalbant apie baltą vėliavą, mes žinome šią Vatikano strategiją iš XX amžiaus pirmosios pusės“, – sakė D.Kuleba.

„Raginu nekartoti praeities klaidų ir palaikyti Ukrainą bei jos žmones teisingoje kovoje už savo gyvybes“, – pridūrė jis.

Jis taip pat padėkojo popiežiui Pranciškui už jo „nuolatines maldas už taiką“ ir sakė, kad Kyjivas tikisi, jog dvasininkas apsilankys Ukrainoje.

„Mes ir toliau viliamės, kad po dvejus metus trukusio niokojančio karo Europos širdyje pontifikas ras progą apsilankyti Ukrainoje su apaštališkuoju vizitu ir paremti daugiau kaip milijoną Ukrainos katalikų, daugiau kaip penkis milijonus graikų katalikų ir visus ukrainiečius“, – sakė D.Kuleba.

Ukraina ir jos sąjungininkės sekmadienį sukritikavo popiežių Pranciškų, viename interviu kalbėjusį apie Maskvos sukeltą karą ir sakiusį, kad „stipriausi yra tie, kurie mato situaciją, galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą bei derėtis“.

Daug kas šį jo pareiškimą suprato kaip raginimą Ukrainai pasiduoti, nors Vatikano atstovas Matteo Bruni vėliau pareiškė, kad popiežius Pranciškus neturėjo to omenyje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis, artimas Kyjivo sąjungininkas, irgi pasmerkė popiežiaus pasisakymus panaudodamas Antrojo pasaulinio karo analogijas.

„Kaip dėl pusiausvyros padrąsinti Putiną turėti drąsos išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos? Nedelsiant įsivyrautų taika, nereikėtų derybų“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras tinkle „X“.

Atskirame įraše R.Sikorskis brėžė paraleles tarp tų, kurie ragino pradėti derybas „atimant iš (Ukrainos) galimybę apsiginti“, ir Europos lyderių „nuolaidžiavimo politikos“ A.Hitleriui prieš pat Antrąjį pasaulinį karą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijai sekmadienį apšaudžius Rytų Ukrainą žuvo trys žmonės, o per dar vieną Maskvos smūgį gyvenamajam pastatui Myrnohrade buvo sužeista keliolika gyventojų, pranešė Kyjivas.

Ukraina taip pat pranešė, kad Maskva naktį į sekmadienį surengė raketų atakų šiaurės rytiniame Charkivo regione ir į daugelį regionų pasiuntė atakos dronų.

Tuo metu Rusija pranešė, kad viena moteris žuvo per Ukrainos apšaudymą pasienio kaime. Vėliau pranešta, kad Ukrainos dronas nukrito ant Kursko mieste esančios naftos saugyklos.

Maskvos invazija į Ukrainą tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, vyksta intensyvios kovos rytuose ir reguliarios atakos toli nuo fronto linijos.

„Per šiandieninį apšaudymą Donecko srityje žuvo trys žmonės“, – socialiniuose tinkluose sakė regiono vadovas Vadymas Filaškinas.

Jis nurodė, kad gelbėtojai ištraukė du kūnus iš po namo griuvėsių Dobropilioje, kurią, pasak jo, Rusija naktį atakavo Irane pagamintais bepiločiais „Shahed“.

V.Filaškinas sakė, kad 66 metų vyras žuvo netoli fronto esančiame Časiv Jare.

12 sužeistųjų

Tuo metu per Rusijos naktinį smūgį Rytų Ukrainos Myrnohrado mieste sužeista keliolika žmonių, pranešė Kyjivas.

„Myrnohrade raketų atakos aukų skaičius išaugo iki 12“, – sakė V.Filaškinas.

Myrnohradas įsikūręs Donecko srityje, maždaug 40 km nuo fronto linijos su Rusijos pajėgomis.

Vietos prokurorai anksčiau sakė, kad Rusija trimis raketomis S-300 smogė gyvenamajam rajonui apie 3 val. nakties.

Prokuratūra nurodė, kad per smūgį buvo sužeistas 16 metų vaikinas, o kitų sužeistųjų amžius svyruoja nuo 34 iki 95 metų. Per sprogimus buvo apgadinta 17 daugiaaukščių.

Pareigūnai paskelbė nuotraukų, kuriose užfiksuoti suniokoti automobiliai ir pajuodusios sovietmečio laikų gyvenamųjų namų sienos ir lauke gulinčios nuolaužos.

Ukrainos oro pajėgos anksčiau sekmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį buvo numušti 35 rusų paleisti atakos dronai „Shahed“.

„Defence blog“ nuotr./Dronų „Shahed“ gamybos linija Rusijoje

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad naktį į sekmadienį rusai atakavo šalį keturiomis zenitinėmis valdomomis raketomis S-300 ir 39 dronais „Shahed“.

35 dronai numušti Kirovohrado, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Odesos, Chersono, Chmelnyckio, Vinycios, Kyjivo bei Žytomyro srityse.

Ukrainos pajėgos pranešė, kad per dronų ataką buvo apgadintas pramoninis objektas Odesos regione ir elektros perdavimo linija Mykolajivo regione. Be to, Rusijos kariai raketomis atakavo įmonę Dnipropetrovsko srityje – ten sužeistas žmogus.

Vinycios regione nukritus numušto drono nuolaužoms viename infrastruktūros objekte kilo gaisras. Niekas nenukentėjo.

Taip pat naktį Rusijos kariuomenė apšaudė poilsio stovyklos teritoriją Bohoduchive, šiaurės rytinėje Charkivo srityje, pranešė vietos valdžia. Užsidegė mikroautobusas, apgadintas ūkinis pastatas, niekas nenukentėjo.

Regiono vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad apšaudymas surengtas iškart po vidurnakčio. Jis parodė degančių medinių namelių nuotraukų.

Pastarieji dveji metai kandidatei į Europos Sąjungą Moldovai buvo sunkiausi ir neramiausi per daugiau nei tris dešimtmečius, nes ji susiduria su Rusijos keliamomis grėsmėmis įvairiose viešojo gyvenimo srityse, sako šalies užsienio reikalų ministras.

Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pastarosios kaimynė Moldova susidūrė su daugybe krizių, kurios kartais kėlė nuogąstavimų, kad šalis taip pat atsidūrė Maskvos taikiklyje.

Tarp jų – paklydusios raketos, nukritusios jos teritorijoje, sunki energetikos krizė, kai Maskva smarkiai sumažino dujų tiekimą, didelė infliacija ir prorusiškų partijų protestai prieš provakarietišką vyriausybę. Be to, Moldovos priimtų ukrainiečių pabėgėlių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, yra didžiausias iš visų šalių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos analitikų grupės „Frontelligence Insight“ atlikta aukštesnės kokybės palydovinė nuotrauka, kurioje užfiksuota lėktuvų remonto gamykla Taganroge po kovo 9-osios masinės Ukrainos dronų atakos, atskleidžia matomus pažeidimas dviejose vietose ant pagrindinio gamybos cecho stogo ir kitoje gamyklos gamybos vietoje.

Palydovų nuotraukų analize remdamasis „Forbes“ rašo, kad vasario 29 dieną rusai pastatė seną A-50 bombonešį netoli Taganrogo gamyklos galutinio surinkimo cecho. O po kovo 9 d. dronų atakos „to paties A-50 nuotraukose nematyti“:

„Tai gali reikšti, kad orlaivis buvo surinkimo salėje, kai į ją įsirėžė sprogmenų prikrauti ukrainiečių bepiločiai lėktuvai ir padarė matomų angarų stogo pažeidimų“, – svarsto leidinio analitikai.

Tačiau kiti šaltiniai pažymi, kad nuotraukose gaisro gamyklos pastato viduje vizualių požymių nematyti, todėl sunku įvertinti atakos padarytą žalą.