Svarbiausios naujienos
- Laukė dvejus metus: Ukraina gavo pirmuosius šarvuočius M1117.
- „Represijų banga, mano pažįstami bijo net kvėpuoti“: Krymas po 10 metų okupacijos.
- „El País“ atskleidė, kad NATO karių jau yra Ukrainoje: kokia jų paskirtis.
- „Be priešlėktuvinės gynybos raketų Ukraina gali pralaimėti jau vasarą“: paaiškino, kokia yra grėsmė.
- Rumunija į Rusijos grėsmę pro pirštus nežiūri: pradėta statyti didžiausia NATO bazė Europoje.
- Karybos ekspertas: savanoriai Belgorode taps dar viena rakštimi Rusijai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Laukė dvejus metus: Ukraina gavo pirmuosius šarvuočius M1117
17:08
Ukraina pagaliau pademonstravo neseniai gautas šarvuotas saugumo mašinas M1117, kurias Jungtinės Valstijos pažadėjo 2022 m, skelbia gynybos portalas „Defence blog“.
Remiantis portalo „Militarnyj“ pranešimais, Ukrainos kariai pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti amerikiečių pagaminti ratiniai šarvuočiai M1117 ir kuri, kaip manoma, buvo užfiksuota per pratybas viename iš Ukrainos poligonų.
Šių keturiais ratais varomų šarvuotų transporto priemonių tiekimas yra JAV vyriausybės įsipareigojimo teikti papildomą saugumo pagalbą Ukrainai pagal Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvą (USAI) dalis. 2022 m. lapkričio mėn. paskelbtame 400 mln. JAV dolerių karinės pagalbos pakete, be kitos įrangos ir paramos, numatyta tiekti 250 atnaujintų M1117 šarvuočių.
„Textron Marine & Land Systems“ gaminamas M1117, dar vadinamas „Guardian“, yra 4×4 šarvuotoji transporto priemonė, sukurta siekiant užtikrinti geresnę apsaugą nuo minų grėsmės ir šaulių ginklų ugnies. JAV kariuomenė ją naudojo tokiose konfliktų zonose kaip Irakas ir Afganistanas.
M1117 turi „IBD Deisenroth Engineering“ modulinį išplečiamą šarvų paketą, todėl jo įgula ir keleiviai patikimai apsaugoti nuo įvairių grėsmių, įskaitant improvizuotus sprogstamuosius užtaisus (IED).
Įrengtas vieno žmogaus bokštelis, ginkluotas 40 mm automatiniu granatsvaidžiu, taip pat kulkosvaidžiu – M1117 teikia ugnies paramą, išlaikydamas manevringumą ir universalumą mūšio lauke.
G.Landsbergis ragina kuo greičiau pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES
22:31
Ukrainai atlikus Europos Sąjungos (ES) užduotus namų darbus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina kuo greičiau pradėti derybas dėl jos narystės Bendrijoje.
„Ukraina jau atliko savo namų darbus, įgyvendinant su ES derybų pradžia susietas rekomendacijas – turime tai atitinkamai įvertinti, pradėdami stojimo derybas kuo greičiau“, – ES Užsienio reikalų taryboje pirmadienį kalbėjo G.Landsbergis, cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
URM taip pat pranešė, kad ES valstybių diplomatijos vadovai taip pat patvirtino sprendimą steigti Ukrainos paramos fondą Europos taikos rėmuose.
Užsienio reikalų tarybos susitikimas prasidėjo neformalia ministrų diskusija su JAV Valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, kuris dalyvavo nuotoliniu būdu.
„Laikas ištrinti raudonąsias linijas ir imtis ryžtingų veiksmų, jei tikrai norime keisti Rusijos skaičiavimus. Turime planuoti konkrečias priemones, būtinas Ukrainos pergalei. E.Macrono iniciatyva, taip pat Čekijos iniciatyva dėl amunicijos, prie kurios prisijungė ir Lietuva, yra įkvepiantys pavyzdžiai,“ – pranešime cituojamas G.Landsbergio pasisakymas diskusijoje.
ES šalių diplomatijos vadovai taip pat diskutavo apie naujas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Ministrai sutarė taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nužudymą, grupė šalių iškėlė poreikį įvesti naujas sektorines sankcijas Baltarusijai.
Ministrai taip pat aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose, įskaitant humanitarinę situaciją Gazoje ir humanitarinės pagalbos teikimą, įtampą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje, saugumo padėtį regione, įskaitant Raudonojoje jūroje, Artimųjų Rytų taikos proceso atnaujinimo galimybes.
Anot URM, aptartos ir ES pastangos prisidėti prie Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo, galimos ES paramos priemonės stiprinant Armėnijos demokratines reformas ir atsparumą išorės spaudimui.
R.T.Erdoganas pasveikino V.Putiną, pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant karą Ukrainoje
21:48
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu ir pasiūlė tarpininkauti tarp Maskvos ir Ukrainos, pranešė turkų prezidentūra.
Per pokalbį telefonu „prezidentas Erdoganas išreiškė įsitikinimą, kad Turkijos ir Rusijos santykiai toliau vystosi teigiama linkme, ir pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti tarpininkės vaidmenį siekiant grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – sakoma Turkijos prezidentūros pranešime.
V.Putinas kreipėsi į minią Maskvoje, džiaugėsi aneksuotų teritorijų „grįžimu“ Rusijai
21:47
Prezidentas Vladimiras Putinas, laimėjęs rinkimus, kuriuos Vakarų šalys pavadino neteisėtais, pirmadienį per koncertą Raudonojoje aikštėje pasidžiaugė, kad aneksuotos Ukrainos teritorijos „grįžo“ Rusijai.
Per tris dienas trukusį balsavimą, per kurį buvo balsuojama ir Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos dalyse, buvęs KGB agentas surinko daugiau kaip 87 proc. balsų.
Savaitgalį vykusius prezidento rinkimus Maskva pristatė kaip įrodymą, kad rusai susitelkė aplink V.Putiną daugiau nei dvejus metus trunkančio puolimo Ukrainoje akivaizdoje.
Manoma, kad V.Putino pergalė dar labiau sugriežtins jo valdžią Rusijoje, kur oponavimas Kremliui nebetoleruojamas dėl sparčiai stiprėjančių represijų.
Būdamas valdžioje nuo paskutinės 1999 metų dienos, jis tapo ilgiausiai išbuvusiu Rusijos vadovu per daugiau nei du šimtmečius.
„Ranka rankon judėsime į priekį ir tai mus sustiprins [...] Tegyvuoja Rusija!“ – V.Putinas sakė miniai, susirinkusiai į popmuzikos koncertą, skirtą 10 metų sukakčiai nuo Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos iš Ukrainos paminėti.
V.Putinas pasigyrė, kad Rusijos pajėgų užgrobtose Ukrainos teritorijose nutiesta nauja geležinkelio linija, ir teigė, kad tie regionai „pareiškė norą grįžti į savo gimtąją šeimą“.
Jis pasirodė koncerte kartu su trimis kitais kandidatavusiais asmenimis, priėmęs juos Kremliuje vykusiame susitikime, kuriame jie visi jį pasveikino.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad V.Putino pergalė rodo, jog rusai konsoliduojasi „aplink jo kelią“, ir pavadino tai „itin puikiu rezultatu“.
Visi pagrindiniai 71 metų V.Putino oponentai yra mirę, kalėjime arba užsienyje, o balsavimas vyko praėjus mėnesiui po to, kai kalėjime mirė pagrindinis V.Putino varžovas Aleksejus Navalnas.
Slovakijos prezidento rinkimų centre – susiskaldymas dėl Ukrainos
21:43
Savaitgalį Slovakijoje vyks prezidento rinkimai, kurie gali sušvelninti arba sugriežtinti šios NATO ir Europos Sąjungos narės požiūrį į Ukrainą.
Apklausų rezultatai rodo, kad kovo 23 dieną vyksiančiuose rinkimuose susirems Rusijai palankaus premjero sąjungininkas ir liberalus diplomatas.
Tarp 11 pretendentų pirmauja buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis parlamento pirmininkas Peteris Pellegrini ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas.
P.Pellegrini sulaukė paramos iš premjero Roberto Fico, kuris atsisakė teikti karinę pagalbą Ukrainai, abejojo jos suverenitetu ir ragino siekti taikos su Rusija.
I.Korčokas tvirtai palaiko Ukrainą ir užima panašią poziciją kaip ir kadenciją baigianti prezidentė Zuzana Čaputova, balsinga vyriausybės kritikė, nusprendusi nekandidatuoti antrai kadencijai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ekspertai: pigūs dronai negali prilygti Ukrainos artilerijos ugnies galiai
21:41
Ukraina, norėdama kompensuoti artilerijos sviedinių trūkumą ir susilpninti Rusijos karinius pajėgumus, stengiasi masiškai naudotis dronais, tačiau ekspertai įspėja, kad to nepakanka.
Mūšio lauke pradeda dominuoti tiek už šimtų kilometrų smogti galintys dronai, tiek komerciniai dronai.
Visų pirma, vadinamieji FPV (angl. First-person view) dronai, suteikiantys operatoriams galimybę matyti tiesioginį žemės vaizdą, tarsi jie būtų orlaivyje, ir nustatyti priešo dalinių buvimo vietą bei, jei jie ginkluoti sprogmenimis, atakuoti juos iš kelių kilometrų atstumo.
„Šiuo metu Ukrainoje matome neįsivaizduojamo masto dronų naudojimą, mes kalbame apie dešimtis ir šimtus tūkstančių dronų mūšio lauke“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitinio centro „European Council on International Relations“ (ECFR) tyrėja Ulrike Franke.
Kyjivas dronams skyrė 1,15 mlrd. eurų iš 2024 metų biudžeto, o prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šiemet šalyje bus pagaminta milijonas dronų.
Kyjivo nurodymai duodami tuo metu, kai jo rėmėjai stengiasi padidinti Ukrainos atsargas – Londonas ketina pristatyti daugiau kaip 10 tūkst. dronų, iš kurių tūkstantis bus FPV dronai, o Paryžius ruošiasi užsakyti 2 tūkst. dronų kamikadzių, kurių dalis bus naudojama Ukrainoje.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, per mėnesį reikia nuo 100 tūkst. iki 120 tūkst. dronų.
Remiantis analitinio centro „International Institute for Strategic Studies“ (IISS) apžvalga, Ukrainai reikia 200–250 tūkst. artilerijos sviedinių per mėnesį dideliam puolimui arba 75–90 tūkst. artilerijos sviedinių gynybai palaikyti.
Rėmėjai iš Vakarų šalių daugiausia priklauso nuo JAV atsargų, tačiau Kyjivas neturi pakankamai amunicijos, kad galėtų pradėti didelį puolimą, pridūrė ji.
Taigi „Ukraina gali sumažinti savo artilerijos amunicijos poreikį gerokai padidindama smogiamųjų dronų gamybą“, tęsė karo analitikas Michaelas Kofmanas ir Franzas-Stefanas Gady IISS apžvalgoje.
Atlanto tarybos atstovas Mykola Bielieskovas pritarė, kad dronai „gali atkartoti daugelį artilerijos ir raketų funkcijų už mažesnę kainą“.
Nedidelis komercinis dronas kainuoja vos kelis šimtus eurų, o paprasta prieštankinė raketa, artilerijos sviedinys ar nuotoliniu būdu valdoma amunicija – kelis tūkstančius.
„Nėra idealu“
Tačiau U.Franke perspėjo: „Jie naudoja dronus, nes gali juos pasigaminti arba nusipirkti, tačiau tai nėra idealu.“
FPV dronų keliamoji galia yra nedidelė – vos keli šimtai gramų sprogstamosios medžiagos, o didžiausių komercinių dronų – keli kilogramai.
„Net didelis skaičius mažų dronų negali prilygti artilerijos ugnies galiai“, – pritarė Stacie Pettyjohn Amerikos saugumo centro (CNAS) atliktame tyrime.
Dronai gali būti kaip priedas prie netiesioginės ugnies ginklų, tačiau jie negali jų pakeisti, pridūrė ji.
Rugsėjį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad mažiau nei trečdalis dronų smūgių pataiko į taikinį, kadangi šiuos aparatus galima lengvai užblokuoti arba sutrikdyti elektroninėmis atsakomosiomis priemonėmis.
Ukraina nebegali tikėtis pranašumo dronų srityje.
2022 metais Ukraina turėjo „9 prie 1 pranašumą“ komercinių dronų srityje, tačiau dabar šis pranašumas „iš esmės išnyko“, pridūrė S.Pettyjohn.
„Nors Rusijos gynybos ministerija delsė, Rusijos kariai greitai suprato komercinių kvadkopterių naudą ir atsirado savanorių grupių, kurios fronto kariams suteikė dronus ir reikiamus mokymus“, – teigė ji.
Praėjusią vasarą Rusija, siekdama sužlugdyti Ukrainos kontrpuolimą, taip pat naudojo daug dronų kamikadzių.
Pasak S.Pettyjohn, nors dronai suteikia naujų galimybių, dėl jų galiausiai bus sunkiau „sutelkti pajėgas, užtikrinti netikėtumą ir vykdyti puolamąsias operacijas“, todėl jie nepadarys tikrai reikšmingų pokyčių.
Kremlius aiškina, kad V.Putino žodžiai dėl A.Navalno reiškia ką kita
19:03
Po to, kai sekmadienį spaudos konferencijoje Vladimiras Putinas netikėtai prisipažino, kad sutiko dėl Aleksejaus Navalno mainų likus kelioms dienoms iki jo mirties, Kremliui teko paaiškinti, kad šis sutikimas buvo duotas ne derybų metu.
Patikslinimas tikriausiai buvo būtinas, nes V.Putino žodžiai atrodo kaip A.Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo versijos patvirtinimas, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
„Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus. Pirmas dalykas yra tai, kad prezidentas Putinas vakar nepatvirtino, jog derybos įvyko. (...) Jis kalbėjo apie tai, kad... buvo vieno iš žmonių iškelta idėja apsikeisti Navalnu, su kuria jis galimai sutiko, ir jis iš karto pasakė žmogui, kuris iškėlė tokią idėją. V.Putinas nesakė, kad šiuo klausimu vyko derybos“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Išvakarėse V.Putinas sakė, kad „likus kelioms dienoms iki A.Navalno mirties“ jam „kai kurie kolegos, ne administracijos pareigūnai“, pasakė, kad „yra sumanymas iškeisti A.Navalną į kai kuriuos Vakarų šalyse įkalintus žmones“. „Galite manimi tikėti, galite netikėti. Žmogus, kuris su manimi kalbėjo, dar nebaigė sakinio, ir aš pasakiau: „Aš sutinku“, – tvirtino V.Putinas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: nepaprastai svarbu, kad JAV greitai patvirtintų pagalbą
18:37 Atnaujinta 21:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį per susitikimą su Jungtinių Valstijų senatoriumi Lindsey Grahamu pareiškė, kad greitas JAV Kongreso sprendimas dėl milijardinės karinės pagalbos Ukrainai yra nepaprastai svarbus.
„Mums nepaprastai svarbu, kad Kongresas netrukus užbaigtų visas būtinas procedūras ir priimtų galutinį sprendimą [...], kuris sustiprins Ukrainos ekonomiką ir mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – prezidento kanceliarijos pranešime cituojamas V.Zelenskis.
Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos, JAV Kongrese užstrigus papildomai karinei pagalbai Kyjivui.
Respublikonų vadovaujamuose Atstovų Rūmuose buvo užblokuotas 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketas, o Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas primygtinai reikalauja, kad šios lėšos būtų susietos su aktyvesniais kovos su nelegalia imigracija veiksmais.
„Esame atsidūrę kritiniu momentu šio ginkluoto konflikto ateičiai“, – po susitikimo su V.Zelenskiu žurnalistams sakė L.Grahamas.
„Amerika nori padėti, bet mes turime problemų namuose, kurias turime pradėti spręsti – turime neveikiančią sieną“, – teigė jis.
L.Grahamas, Pietų Karolinos senatorius ir buvusio dešiniųjų pažiūrų prezidento Donaldo Trumpo šalininkas, taip pat sakė, kad pritaria D.Trumpo pasiūlymui suteikti Ukrainai pagalbą beprocentės paskolos forma.
„Tai bus naujas būdas veikti. Manau, kad tai sulauks didesnio visuomenės palaikymo namuose“, – teigė jis ir pridūrė, kad pagalba gali sulaukti JAV įstatymų leidėjų pritarimo „artimiausiomis dienomis, o ne savaitėmis“.
V.Putinas prakalbo apie atnaujintą geležinkelio kelią okupuotose teritorijose
18:33
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad atnaujintas geležinkelio kelias iš Rostovo prie Dono į Donecką, Mariupolį ir Berdianską, skelbia propagandinė naujienų agentūra TASS.
Jis taip pat pažymėjo, kad geležinkelis „per Donbasą ir Novorosiją netrukus nusidrieks iki Sevastopolio“. Geležinkelis į Krymą per okupuotus regionus neva bus alternatyva Krymo tiltui.
Laukė dvejus metus: Ukraina gavo pirmuosius šarvuočius M1117
17:08
Ukraina pagaliau pademonstravo neseniai gautas šarvuotas saugumo mašinas M1117, kurias Jungtinės Valstijos pažadėjo 2022 m, skelbia gynybos portalas „Defence blog“.
Remiantis portalo „Militarnyj“ pranešimais, Ukrainos kariai pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti amerikiečių pagaminti ratiniai šarvuočiai M1117 ir kuri, kaip manoma, buvo užfiksuota per pratybas viename iš Ukrainos poligonų.
Šių keturiais ratais varomų šarvuotų transporto priemonių tiekimas yra JAV vyriausybės įsipareigojimo teikti papildomą saugumo pagalbą Ukrainai pagal Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvą (USAI) dalis. 2022 m. lapkričio mėn. paskelbtame 400 mln. JAV dolerių karinės pagalbos pakete, be kitos įrangos ir paramos, numatyta tiekti 250 atnaujintų M1117 šarvuočių.
„Textron Marine & Land Systems“ gaminamas M1117, dar vadinamas „Guardian“, yra 4×4 šarvuotoji transporto priemonė, sukurta siekiant užtikrinti geresnę apsaugą nuo minų grėsmės ir šaulių ginklų ugnies. JAV kariuomenė ją naudojo tokiose konfliktų zonose kaip Irakas ir Afganistanas.
M1117 turi „IBD Deisenroth Engineering“ modulinį išplečiamą šarvų paketą, todėl jo įgula ir keleiviai patikimai apsaugoti nuo įvairių grėsmių, įskaitant improvizuotus sprogstamuosius užtaisus (IED).
Įrengtas vieno žmogaus bokštelis, ginkluotas 40 mm automatiniu granatsvaidžiu, taip pat kulkosvaidžiu – M1117 teikia ugnies paramą, išlaikydamas manevringumą ir universalumą mūšio lauke.
Į išlaisvintą Robotynę Ukraina pasiuntė pastiprinimą: ar rusai skuba ją atsiimti?
16:20
Analitinio projekto „Deep State“ ekspertai skelbia, kad Rusijos pajėgos aktyviai puola pietinį fronto ruožą, ir, deja, pasiekė ten nedidelių laimėjimų. Tuo tarpu Ukraina skuba pakeisti vietovę jau daugiau nei devynis mėnesius ginančius karius.
Robotynė, gyvenvietė Zaporižios srityje, buvo didžiausia Ukrainos pajėgų pergalė per ne tokį sėkmingą, kaip tikėtasi, praėjusių metų kontrpuolimą.
Rudenį ukrainiečiai įsitvirtino Robotynėje ir ruošėsi neišvengiamam Rusijos puolimui.
Plačiau skaitykite ČIA.
