Svarbiausios naujienos
- Ukraina atskleidė barbarišką Rusijos taktiką: kaip priversti rusus trauktis.
- 39 Nobelio premijos laureatai pakilo į kovą su V.Putinu.
- Britanija pripažįsta, kad negalėtų kariauti su Rusija ilgiau nei du mėnesius.
- E.Macronas svarsto penkis NATO karių dislokavimo Ukrainoje scenarijus.
- Generolas paaiškino, kas gali sulaikyti Rusiją nuo planų pulti NATO šalis.
- Karybos ekspertas: E.Macrono kalbos padarė gerą darbą Ukrainai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija smogė gyvenamajam rajonui Charkive: pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius
21:30
Kovo 27 d. popietę Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė Charkivą: vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.
„Išpuolis Charkivo gyvenamajame daugiabučių namų kvartale. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai dar vienas kruvino teroro aktas prieš ukrainiečius“, – nurodė Volodymyras Zelenskis.
Pasak valstybės vadovo, 18 val. duomenimis, mažiausiai 19 žmonių buvo sužeista.
Pasak Charkivo karinės administracijos vadovo Olego Sinegubovo, turima informacijos apie iš dalies sugriautus du penkiaaukščius pastatus, medicinos įstaigą, administracinį pastatą ir bendro naudojimo patalpas.
Dar vienas skrydis iš dalies apgadino švietimo įstaigos pastatą. Iš viso buvo apgadinta mažiausiai 14 aukštų pastatų.
Tarp sužeistųjų yra 4 vaikai, kurių amžius nuo 3 mėnesių iki 9 metų.
Nukentėjusieji patyrė lengvus arba vidutinio sunkumo sužalojimus. Suteikta visa būtina medicinos pagalba
Vienas žmogus žuvo: tai civilis vyras, visi duomenys tikslinami.
Vietos policijos duomenimis, Charkivas nukentėjo nuo aviacinių bombų.
Vokietija Ukrainai skubiai perduos tūkstančius artilerijos šaudmenų
23:22
Vokietija perduos Ukrainai 10 tūkst. artilerijos šaudmenų. Tai turėtų įvykti artimiausiomis dienomis.
Apie tai interviu DW kalbėjo generolas Christianas Freudingas. Pažymima, kad sviediniai bus paimti iš Bundesvero arsenalų.
C.Freudingas pažymėjo, kad Vokietija nusprendė tiekti šaudmenis Ukrainai trimis etapais, ir šis tiekimas bus įvykdytas per pirmąjį iš jų.
Antruoju etapu Vokietija nusprendė paremti Čekijos iniciatyvą įsigyti šovinių Ukrainai. Berlynas padengs 180 tūkst. šovinių įsigijimo išlaidas – jie Kyjivui turėtų būti perduoti 2024 m. antrąjį pusmetį.
„Ilgalaikėje perspektyvoje, be Čekijos plano, Vokietija sudarė dvišalį susitarimą dėl dar 100 tūkst. sviedinių tiekimo Ukrainai maždaug ketvirtąjį ketvirtį. C.Freudingas kol kas atsisakė atsakyti, su kuria šalimi buvo sudarytas susitarimas“, – rašoma medžiagoje.
Tuo pat metu, pasak C.Freudingo, Ukrainai dabar labiausiai reikia artilerijos sviedinių, šaudmenų ir raketų modernioms oro gynybos sistemoms, taip pat šarvuotų kovos mašinų.
Rusija smogė gyvenamajam rajonui Charkive: pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius
21:30
Kovo 27 d. popietę Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė Charkivą: vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.
„Išpuolis Charkivo gyvenamajame daugiabučių namų kvartale. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai dar vienas kruvino teroro aktas prieš ukrainiečius“, – nurodė Volodymyras Zelenskis.
Pasak valstybės vadovo, 18 val. duomenimis, mažiausiai 19 žmonių buvo sužeista.
Pasak Charkivo karinės administracijos vadovo Olego Sinegubovo, turima informacijos apie iš dalies sugriautus du penkiaaukščius pastatus, medicinos įstaigą, administracinį pastatą ir bendro naudojimo patalpas.
Dar vienas skrydis iš dalies apgadino švietimo įstaigos pastatą. Iš viso buvo apgadinta mažiausiai 14 aukštų pastatų.
Tarp sužeistųjų yra 4 vaikai, kurių amžius nuo 3 mėnesių iki 9 metų.
Nukentėjusieji patyrė lengvus arba vidutinio sunkumo sužalojimus. Suteikta visa būtina medicinos pagalba
Vienas žmogus žuvo: tai civilis vyras, visi duomenys tikslinami.
Vietos policijos duomenimis, Charkivas nukentėjo nuo aviacinių bombų.
Čekija išaiškino pagrindinį Rusijos propagandos tinklą
20:28
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pranešė, kad jo šalies žvalgyba išaiškino Maskvos finansuojamą tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą ir darė įtaką visoje Europoje, taip pat ir Europos Parlamente.
Grupė naudojosi Prahoje įsikūrusia naujienų svetaine „Voice of Europe“ (Europos balsas) ir skleidė informaciją, kuria siekė atgrasyti Europos Sąjungą nuo pagalbos siuntimo Ukrainai, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos invazija.
P. Fiala sakė, kad Čekijos saugumo informacijos tarnyba (BIS) nustatė, jog prorusiškas tinklas vykdo veiklą, kuri „turėtų rimtą poveikį Čekijos Respublikos ir ES saugumui“.
„Ši grupė siekė vykdyti operacijas ir veiksmus ES teritorijoje, nukreiptus prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“, – žurnalistams sakė P. Fiala.
„Grupės veikla [...] siekia ir Europos Parlamentą“, – sakė jis, atsisakydamas atskleisti daugiau detalių.
Ukraina ragina sąjungininkus paspartinti oro gynybos sistemų ir naikintuvų tiekimą
20:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Kyjivo sąjungininkus pagreitinti karo lėktuvų ir oro gynybos sistemų pristatymą.
Šie naujausi prezidento raginimai nuskambėjo po to, kai trečiadienį per Rusijos smūgius Ukrainos rytuose ir pietuose žuvo trys žmonės, o dar 22 buvo sužeisti.
„Ukrainos oro gynybos stiprinimas ir [naikintuvų] F-16 pristatymas Ukrainai yra gyvybiškai svarbūs uždaviniai. Nėra jokių racionalių paaiškinimų, kodėl „Patriot“, kurių gausu visame pasaulyje, vis dar nedengia Charkivo ir kitų miestų dangaus“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime nurodė V. Zelenskis.
Latvija sako, kad Lenkija yra strateginė partnerė stiprinant regiono saugumą
19:06
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį pareiškė, kad Lenkija yra strategiškai svarbi partnerė stiprinant saugumą regione.
Trečiadienį prezidentas Rygoje surengė derybas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu.
Susitikimo metu jie aptarė dvišalius Latvijos ir Lenkijos santykius, visų pirma bendradarbiavimą gynybos srityje, regioninio saugumo klausimus ir paramą Ukrainai kovoje su Maskvos invazija.
E.Rinkevičius taip pat pabrėžė Lenkijos strateginį vaidmenį stiprinant Baltijos jūros regiono saugumą.
Be to, susitikimo metu prezidentas padėkojo Lenkijai už dalyvavimą Kanados vadovaujamoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Latvijoje ir Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misijoje.
Trečiadienio susitikime buvo aptarta ir esama padėtis Ukrainos ir Lenkijos pasienyje bei pasirengimas NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone.
Aptariant paramos Ukrainai klausimą E. Rinkevičius pažymėjo, kad Latvija ir Lenkija kartu su kitomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis turi ir toliau teikti maksimalią pagalbą Kyjivui.
Tuo metu R. Sikorskis paragino JAV patvirtinti įstrigusį paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų), paminėjęs neseniai įvykusį incidentą, kai Rusijos raketa buvo įskridusi į Lenkijos oro erdvę.
„Mes gauname tik mažą dalelę to, ką gauna Ukraina“, – sakė jis žurnalistams trečiadienį Rygoje, turėdamas omenyje raketų atakas.
„Spėju, kad kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės nėra pakankamai sukrėstos šios precedento neturinčios oro terorizmo bangos prieš Ukrainą“, – kalbėjo lenkų diplomatijos vadovas.
„JAV pagalbos Ukrainai paketas yra skubiai reikalingas“, – pridūrė R.Sikorskis.
R.Sikorskis taip pat pareiškė, kad Lenkija padvigubins savo indėlį į Čekijos iniciatyvą pirkti šaudmenis Ukrainai.
Ukraina atskleidė barbarišką Rusijos taktiką: kaip priversti rusus trauktis
18:34
Ukrainai skubiai reikia daugiau oro gynybos sistemų – „Patriot“ ir panašių žemė-oras raketų sistemų, nes Rusijos balistinių raketų atakos iš oro vis intensyvėja. Turėdami stiprią priešlėktuvinę gynybą fronto linijoje, Ukrainos kariai galėtų ne tik neprarasti pozicijų, bet ir priversti rusus atsitraukti.
Taip sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį per internetinį brifingą pasaulio žiniasklaidai. Jis pažymėjo, kad Rusija suintensyvino oro terorą prieš Ukrainą ir vien per savaitę nuo kovo 18 iki 24 d. prieš Ukrainą paleido 190 įvairių tipų raketų, 140 dronų „Shahed“ ir 700 valdomų aviacinių bombų.
„Patriot“ sistemos yra nemažai šalių, kuriose raketų grėsmė yra nulinė“
„Dabartinių Rusijos atakų ypatumas – intensyvus balistinių raketų, kurios gali pasiekti taikinius itin dideliu greičiu, todėl žmonėms lieka mažai laiko pasislėpti ir sukelia didelius nuostolius, naudojimas“, – pabrėžė D.Kuleba, kurį cituoja „Unian“.
Kartu jis pridūrė, kad „Patriot“ sistemos yra nemažai pasaulio šalių, kuriose „raketų grėsmė yra nulinė“, tuo tarpu Ukraina šiuo metu yra vienintelė šalis, kuri beveik kasdien patiria balistinių raketų atakas.
Trys dalykai, kuriuos garantuotų daugiau „Patriot“ sistemų
D.Kuleba įvardijo tris svarbiausius dalykus, kuriuos suteiktų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos stiprinimas.
„Visų pirma, galinga Ukrainos oro gynyba išgelbės tūkstančius žmonių gyvybių, o tai jau savaime yra svarbus tikslas. „Patriot“ ir kitos panašios sistemos pagal apibrėžimą yra gynybinės“, – pabrėžė ministras.
Antrasis argumentas – stipri Ukrainos priešlėktuvinė gynyba padės sutaupyti nemažai mūsų šalies partnerių išteklių, nes bus mažiau sugriauta ypatingos svarbos infrastruktūra, o tai reiškia, kad reikės mažiau lėšų jos atstatymui.
„Trečia, galinga Ukrainos priešlėktuvinė gynyba dengs mūsų karius ir leis jiems pakreipti karo eigą Ukrainos naudai. Pagrindinis Rusijos pranašumas mūšio lauke šiuo metu yra plačiai naudojamos valdomos aviacinės bombos. Šios bombos, kurios vidutiniškai sveria nuo 500 iki 1500 kg, leidžia Rusijos okupantams naikinti taikinius ir žengti į priekį per griuvėsius. Vienintelis būdas pasipriešinti šiai barbariškai taktikai – numušti šias bombas mėtančius lėktuvus, o tam reikia turėti pakankamai modernių oro gynybos sistemų fronte. Stipri oro gynyba fronto linijoje leistų mūsų kariams ne tik neprarasti pozicijų, bet ir priversti rusus trauktis“, – pabrėžė ministras.
L.Kasčiūnas su Ukrainos gynybos ministru aptarė karinę paramą Kyjivui
18:04
Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas su Ukrainos kolega Rustemu Umerovu trečiadienį aparė karinę paramą Kyjivui.
„Paramos Ukrainai tęstinumas – mūsų strateginis tikslas. Todėl šiandien su ministru Rustemu Umerovu aptarėme karinės paramos Ukrainai klausimus, kalbėjome apie tai, ko jiems šiuo metu reikia labiausiai, kur ir kaip galime skubiai padėti“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime sakė L. Kasčiūnas.
Nuotoliniame susitikime dalyvavo ir Lietuvos bei Ukrainos kariuomenių vadai generolas Valdemaras Rupšys ir generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.
Jame taip pat kalbėta apie amunicijos trūkumą ir būtinybę skatinti karinės pramonės aktyvumą, jungimąsi prie daugiašalių iniciatyvų gaminant, perkant ar didinant ginkluotės ir amunicijos gamybos apimtis.
Ministrai aptarė ir Lietuvos siekį skatinti dronų bei antidronų gamybą. Anot KAM, ukrainiečiai galėtų prisidėti prie dalies su dronų ir antidronų gamyba susijusių technologijų, taip pat – dalytis patirtimi apie jų veikimą mūšio lauke.
Lietuva, reaguodama į Ukrainos prašymus, kovo pradžioje kariaujančiai šaliai pristatė 155 mm amunicijos, nutarė skirti 35 mln. eurų prisidedant prie Čekijos iškeltos daugiašalės iniciatyvos dėl amunicijos įsigijimo ir jos perdavimo Ukrainai.
Krašto apsaugos sistemos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai apima įvairią ginkluotę, amuniciją, bepiločius orlaivius, antidronus, karių mokymus, sunkiosios technikos remontą bei visą kitą paramą, kuri teikiama pagal Ukrainos išsakomus poreikius. 2024–2026 metams yra numatytas 200 mln. eurų vertės karinės paramos Ukrainai paketas naujiems įsigijimams.
V.Zelenskis apžiūrėjo naujus įtvirtinimus Šiaurės Rytų Ukrainoje
18:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad apžiūrėjo naujai pastatytas gynybos linijas šalies šiaurės rytuose.
Naujus įtvirtinimus Ukraina stato Rusijos kariuomenei pasiekus tam tikrų laimėjimų, karui tęsiantis jau trečius metus.
„Apžiūrėjau tranšėjas, apkasus, šaudymo, vadavietės ir stebėjimo postus. Mes stipriname savo gynybą“, – sakė šiaurės rytinėje Sumų srityje apsilankęs V.Zelenskis.
Per rusų atakas Ukrainoje žuvo 3, sužeisti dar 22 žmonės
17:25 Atnaujinta 17:37
Per Rusijos smūgius Ukrainos rytuose ir pietuose trečiadienį žuvo trys žmonės, dar 22 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai, o Maskva pareiškė, kad numušė ukrainiečių raketų.
Per pastarąsias kelias savaites Maskva suintensyvino oro atakas prieš Ukrainą, taikydamasi į pagrindinę infrastruktūrą, įskaitant elektrines, keršydama už gyvybių pareikalaujančias Rusijos pasienio regionų atakas.
Ukrainos pietinės Chersono srities, kurią iš dalies yra okupavusi Rusija, gubernatorius sakė, kad per drono ataką Mychailivkos kaime žuvo moteris.
Ukrainos pajėgos 2022-ųjų pabaigoje išvadavo dalį šios srities prie Juodosios jūros, bet rusų pajėgos nuo to laiko apšaudo susigrąžintus miestus ir kaimus.
„61 metų vietos gyventoja buvo mirtinai sužeista savo pačios namuose“, – socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Kaimyninės Mykolajivo srities gubernatorius vėliau pranešė, kad į pakrantės teritoriją pataikė Rusijos balistinė raketa, šeši žmonės buvo sužeisti, vieno jų būklė kritinė.
Ukrainos pietrytiniame Nikopolio mieste nuo artilerijos ugnies žuvo 55 metų vyras, pranešė Dnipropetrovsko srities vadovas Serhijus Lysakas.
Tuo metu rytinės Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas socialiniuose tinkluose pranešė, kad per atskirus artilerijos ir raketų smūgius į regiono miestus ir kaimus žuvo vienas asmuo ir buvo sužeisti 16 žmonių.
Charkivo sritis ribojasi su Rusija ir nuo 2022 metų vasario invazijos yra nuolat apšaudoma, o dėl naujausių bombardavimų tūkstančiai žmonių liko be elektros.
Regiono sostinės meras sakė, kad per smūgį gyvenamajame rajone „žuvo ir buvo sužeista“ žmonių, tačiau nepateikė išsamios informacijos apie aukas.
„Mažai laiko“
Ukrainos karinės oro pajėgos atskirai pranešė, kad rusai per naktį į Ukrainą paleido 13 Irano sukurtų atakos dronų ir kad 10 jų buvo numušta virš Charkivo srities, kaimyninės Sumų srities ir netoli sostinės Kyjivo.
Trečiadienį per internetinę spaudos konferenciją Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino skubiai pristatyti oro gynybos sistemų, kad būtų užkirstas kelias padažnėjusiems balistinių raketų smūgiams.
„Dabartinių Rusijos atakų ypatybė – intensyvus balistinių raketų, kurios gali pasiekti taikinius itin dideliu greičiu, palikdamos mažai laiko žmonėms pasislėpti ir sukeldamos didelius nuostolius, naudojimas“, – sakė D. Kuleba.
„Patriot“ ir kitos panašios sistemos pagal apibrėžimą yra gynybinės. Jos skirtos apsaugoti gyvybes, o ne jas atimti“, – kalbėjo jis.
Pastaruosius kelis mėnesius Ukraina susiduria su amunicijos stygiumi, o Vašingtone tebėra įstrigęs itin svarbus 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketas.
Pastaraisiais mėnesiais ji taip pat buvo priversta nusileisti Rusijai rytiniame fronte ir anksčiau šią savaitę įspėjo apie sunkius mūšius aplink rytinį Časiv Jaro miestą.
Tuo metu Rusija paskelbė, kad jos oro gynybos sistemos numušė 18 raketų netoli pasienio miesto Belgorodo, kuriame pastaruoju metu padaugėjo ukrainiečių atakų.
Belgorodo gubernatorius teigė, kad per apšaudymą buvo sužeistas vienas žmogus.
39 Nobelio premijos laureatai pasaulio lyderių prašo paremti Ukrainą ir nepripažinti V.Putino prezidentavimo
17:11
Nobelio premijos laureatai paskelbė atvirą laišką pasaulio lyderiams. Jame jie rašo, kad nuo pat atėjimo į valdžią 2000 m. Vladimiras Putinas sistemingai naikino posovietines demokratines institucijas ir kurstė konfliktus buvusioje Sovietų Sąjungoje. 39 pasirašiusieji laiške prašo paremti Ukrainą ir nepripažinti V.Putino prezidentavimo.
„Visapusiška agresija prieš Ukrainą ir Aleksejaus Navalno nužudymas kelia naują grėsmę, nes V.Putino režimas nebemato jokių žmogaus teisių ir tarptautinių normų pažeidinėjimo ribų.
XX a. pasaulinių karų siaubas primena, kad žmonija gali išvengti savidestrukcijos tik laikydamasi demokratijos ir tarptautinės žmogaus teisių teisės principų. V.Putino režimas ciniškai juos pamynė. Totalitarizmo tragedijos ragina gerbti asmens laisvę ir orumą. V.Putinas atvirai tyčiojasi iš jų. Jis pavertė Rusiją itin militarizuota policine valstybe su didžiausiu branduoliniu arsenalu, keliančia grėsmę pačiai pasaulio egzistencijai“, – sako Nobelio premijos laureatai.
Nobelio premijos laureatai paragino pasaulio lyderius įgyvendinti penkis punktus.
- Gerokai padidinti pagalbą Ukrainai
- Remti žmogaus teises ir demokratinę opoziciją Rusijoje
- Stiprinti paramą Rusijos piliečiams, kuriems gresia represijos dėl jų demokratinių ir antikarinių politinių įsitikinimų ir kuriems reikia prieglobsčio
- Remti Rusijos demokratines antiputiniškas organizacijas, įskaitant nepriklausomą Rusijos žiniasklaidą, kurios vaidmuo keičiant režimą yra labai svarbus
- Delegitimizuoti neteisėtą V.Putino valdžią Rusijoje, nes jis desperatiškai siekia tarptautinės bendruomenės pripažinimo.
Visą laišką pasirašiusiųjų sąrašą rasite ČIA.
