Karas Ukrainoje. V.Zelenskio įspėjimas: JAV paramos trūkumas privers Ukrainą atsitraukti ir smogti Rusijai

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris pakomentavo nuogąstavimus, kad Rusija planuoja įsiveržti į vieną iš Aljanso šalių.

„Nėra jokių požymių, kad Rusijos Federacija planuoja smogti vienai iš NATO šalių. Nemanau, kad yra tiesioginė grėsmė“, – sakė R.Baueris.

Kartu, anot jo, problema yra ta, kad Rusijos ambicijos peržengia Ukrainos ribas, todėl NATO apskritai „turi tapti labiau pasirengusi“.

Paklaustas, ar NATO nelaiko grėsme, jei Rusijos Federacija tiesiogiai nepuola vienos iš Baltijos šalių, bet pasitelkia vadinamuosius „separatistus“, admirolas atsakė, kad pagal Aljanso sutarties 3-iąjį straipsnį kiekviena šalis turi sugebėti apsiginti.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris

„Jei kas nors panašaus atsitinka, atitinkama šalis privalo pasirūpinti saugumu. Jei kalbame apie hibridines operacijas, tuomet, pavyzdžiui, Latvija turės į tai reaguoti“, – aiškino R.Baueris.

Jis pridūrė, kad jei Ryga nori pradėti konsultacijas su kitomis NATO šalimis narėmis, kaip numatyta 4 straipsnyje, tai yra įmanoma.

„Mes apie tai kalbėsime ir susitarsime, kaip mes, kaip Aljansas, veiksime toliau. Norėčiau pažymėti, kad kitos valstybės kibernetinė veikla yra pakankama priežastis aktyvuoti 5 straipsnį. 5 straipsniu galima remtis ne tik tiesioginio užpuolimo atveju“, – apibendrino admirolas.

Anksčiau R.Baueris išreiškė nuomonę, kad Aljanso šalys yra pasirengusios galimai tiesioginei konfrontacijai su Rusija.

Tuo pat metu JAV nuolatinis atstovas prie NATO Julianas Smithas teigė, kad, remiantis JAV ir Aljanso vertinimais, Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis nėra neišvengiamas.

Priminsime, kad JAV žvalgyba mano, jog Rusija beveik neabejotinai nenori tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO ir apsiribos „asimetrinėmis priemonėmis“.

Prieš tai Lietuvos žvalgyba paskelbė skaičiavimus, pagal kuriuos Rusija Ukrainoje galėtų kariauti dar mažiausiai dvejus metus.

Jei Ukraina nesulauks JAV paramos, ji turės atsitraukti „mažais žingsneliais“, laikraščiui „Washington Post“ sakė Volodymyras Zelenskis.

O neturėdama galimybės perimti Rusijos atakų prieš svarbią energetikos infrastruktūrą, Ukraina bus priversta suduoti smūgius Rusijos energetikos objektams, kad įtvirtintų atgrasymo priemones, sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jo perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas atsisakė planuoti balsavimą dėl 60 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos įstatymo projekto, kuris jau buvo priimtas Senate su abiejų partijų parama.

„Jei nėra JAV paramos, tai reiškia, kad neturime oro gynybos, raketų „Patriot“, elektroninio karo slopintuvų, 155 milimetrų artilerijos sviedinių. Tai reiškia, kad mes grįšime atgal, atsitrauksime, žingsnis po žingsnio, mažais žingsneliais“, – sakė V.Zelenskis.

Jis apibūdino hipotetinį fronto linijos rajoną, kuriam apginti per dieną reikėtų 8 000 šovinių.

Jei turite 2 000 šovinių, sakė jis, jūsų pajėgos turi atsitraukti, kad „sutrumpintų fronto liniją“ ir taupytų šaudmenis.

Priešingu atveju rusai galėtų prasiveržti į didžiuosius miestus, aiškino jis.

Italijos karinės oro pajėgos perėmė du Rusijos orlaivius, skridusius virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje, „Reuters“ pranešė gynybos šaltiniai Romoje.

Ketvirtadienį ir penktadienio rytą juos perėmė Italijos naikintuvai „Eurofighter“, dislokuoti Lenkijos Malborko bazėje, vykdydami NATO oro policijos misiją, pranešė karinės oro pajėgos.

Baigę savo veiklą Italijos naikintuvai grįžo į Lenkijos bazę, pridūrė karinės oro pajėgos, nepateikdamos išsamesnės informacijos.

Abu gynybos šaltiniai teigė, kad Rusijos orlaiviai buvo pastebėti radarais, tačiau į radijo signalus ir prašymus susisiekti nereagavo.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė savo 2023 metų pajamų deklaraciją – pernai valstybės vadovo šeima uždirbo beveik 12,5 mln. grivinų (beveik 300 tūkst. eur.).

„Remiantis deklaracija, valstybės vadovo ir jo šeimos narių pajamos sudarė 12 mln. 423 tūkst. 008 grivinų, įskaitant pajamas iš OVDP obligacijų pardavimo – 7 mln. 455 tūkst. 972 grivinų (176 tūkst. eur.).“

Pažymima, kad Zelenskių šeimos pajamas 2023 m. daugiausia sudarė darbo užmokestis, banko palūkanos ir pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos. Iš viso ši suma sudarė 4 mln. 967 tūkst. 036 grivinas. (117 tūkst. eur)

Volodymyras ir Olena Zelenskiai bei Ukrainos kadrai iš vaizdo įrašo

O pajamų padidėjimą, palyginti su praėjusiais metais 2022 m., lėmė atnaujintas nuomos mokėjimas.

Likusios Zelenskių šeimos lėšos 2023 m. pabaigoje sumažėjo beveik 2 800 000 grivinų (66 tūkst. eur.).

Kitų reikšmingų pokyčių, susijusių su turtu, nekilnojamuoju turtu, transporto priemonėmis ir kt. 2023 metais nebuvo.

Aukų skaičius dėl kovo 29 d. Rusijos įvykdyto išpuolio Odesoje padidėjo iki 5, pranešė Odesos meras Genadijus Truchanovas.

„Gynybos pajėgos numušė abi raketas, tačiau užfiksuota nuolaužų. Buvo sužeisti 5 žmonės, tarp jų 15 metų berniukas, kuris apšaudymo metu buvo gatvėje. Jis paguldytas į vaikų klinikinę ligoninę“, – pranešė meras.

Nuo smūgio taip pat nukentėjo viena iš miesto socialinių įstaigų, išdaužti keli langai.

Kovo 29 d. popietę Rusija smogė Odesai dviem valdomomis oro raketomis, kurios buvo numuštos.

Maskvos teismas penktadienį leido laikyti kardomajame kalinime žurnalistę, nušvietusią Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno teismo procesus, dėl kaltinimų „ekstremizmu“.

Prokurorai teigia, kad nepriklausomos televizijos „SotaVision“ korespondentė Antonina Kravcova dalyvavo „ekstremistinės organizacijos“ veikloje, už ką gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

HANDOUT / AFP

Prieš A. Navalno mirtį Kremlius uždraudė jo organizacijas kaip ekstremistines ir ėmėsi represijų prieš Rusijoje likusius jo sąjungininkus.

„Basmano rajono teismas nutarė Antoniną Kravcovą suimti dviem mėnesiams“, – sakoma socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame Maskvos teismų spaudos tarnybos pranešime.

A. Kravcova, taip pat žinoma kaip Antonina Favorskaja, nuolat rengė reportažus apie A. Navalno teismo procesus. Ji nufilmavo jo teismo posėdį dieną prieš tai, kai jis praėjusį mėnesį mirė atokioje kolonijoje Arktyje.

Visą tekstą skaitykite čia.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, kuris viso karo metu palaikė ukrainiečius aiškiais paaiškinimais dėl tam tikrų karo įvykių ir vienas pirmųjų Ukrainoje paskelbė apie prasidėjusią Rusijos invaziją, panašu, kad liks V.Zelenskio komandoje kaip ambasadorius, praneša „Unian“.

Kalbama apie O.Danilovo paskyrimą į vieną iš Ukrainai draugiškų šalių – Moldovą. Prezidento V.Zelenskio interneto svetainėje pasirodė dekretas Nr. 192/2024 dėl vietinio Ukrainos interesų atstovo Marko Aleksandrovičiaus Ševčenkos atleidimo. „Suspilne“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad į šias pareigas gali būti paskirtas O.Danilovas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Vėliau penktadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pritarė buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo paskyrimui ambasadoriumi Moldovoje.

„Pritariau jo (Danilovo. – Red.) kandidatūrai į mūsų šalies ambasadorius Moldovos Respublikoje. Jis man pasakė būtent tokią savo būsimo darbo Ukrainoje viziją“, – pridūrė valstybės vadovas.

V.Zelenskis tęsė, kad Moldova Ukrainai yra nepaprastai svarbi valstybė saugumo iššūkių ir dvišalės sąveikos požiūriu.

Apie Ukrainos prezidento V.Zelenskio sprendimą atleisti O.Danilovą tapo žinoma kovo 26 d. Ši žinia ukrainiečiams buvo netikėta. V.Zelenskis padėkojo O.Danilovui už darbą ir patikslino, kad jis bus perkeltas kitur. Ukrainos vadovas neatskleidė detalių dėl būsimų O.Danilovo paskyrimų.

Europos Parlamentas penktadienį sulaukė raginimo ištirti Rusijos finansuojamą tinklą, kuris darė įtaką visoje Europoje ir įtraukė Europos Sajungos teisės aktų leidėjus.

Trečiadienį Čekija pranešė, kad jos žvalgyba nustatė, jog tinklas skleidė Rusijos propagandą per Prahoje įsikūrusią naujienų svetainę „Voice of Europe“.

Maskva taip pat mokėjo pinigus europarlamentarams, kad šie skatintų Rusijos propagandą, ketvirtadienį pareiškė Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo.

Tai paaiškėjo praėjus metams po „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo, kai keli ES teisės aktų leidėjai buvo apkaltinti, kad jiems buvo mokama už Kataro ir Maroko interesų rėmimą.

Europos Parlamento politinės frakcijos dabar nori, kad asamblėja ištirtų naujausius kaltinimus.

Visą tekstą skaitykite čia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad pasaulis turi „psichologiškai priprasti prie kito karo grėsmės“, ir paragino Europą ginkluotis.

D.Tuskas taip pareiškė per interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“. Šie lenkų premjero žodžiai taip pat buvo cituojami keliose kitose Europos žiniasklaidos priemonėse. 

„Gyvename kritiškiausiu laikotarpiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, – sakė jis. – Ateinantys dveji metai nulems viską.“

Anot jo, europiečiai neturi priežasčių nesilaikyti neoficialaus NATO tikslo, kad valstybės narės gynybai turi skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jis teigė suprantantis, kodėl ne visos šalys nori sekti Lenkijos pavyzdžiu, tačiau išreiškė nuostabą dėl nenoro siekti šio tikslo.

„Gynybai skiriame 4 proc. BVP, tačiau žinau, kad mūsų padėtis yra sudėtingesnė nei Ispanijos ar Italijos. Tačiau 2 proc. yra visiška būtinybė. Nesuprantu, kaip galima tuo abejoti“, – pridūrė jis. 

Premjeras nurodė, kad prioritetas turėtų būti Ukrainos apsauga nuo Rusijos ir jos, kaip nepriklausomos ir vientisos valstybės, statuso išsaugojimas.

„Ukrainos ateitis yra mūsų rankose. Kalbu ne tik apie Lenkiją ar Europos Sąjungą, bet ir apie visas Vakarų šalis“, – teigė jis. 

„Ar Ukraina sugebės išvengti pesimistinių scenarijų, priklauso nuo mūsų. Šiandien jos padėtis yra daug sudėtingesnė nei prieš metus, bet ir daug geresnė nei karo pradžioje, kai Putino kariai stovėjo Kyjivo pakraščiuose“, – pabrėžė premjeras.