Svarbiausios naujienos
- Rusijos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė „šventąjį karą“ Ukrainai ir Vakarams
- Britanijos žvalgyba įvardijo, kiek karių Kremlius siųs į karą Ukrainoje
- Žiniasklaida: savo brigadą Lietuvoje Berlynas planuoja sustiprinti 35 tankais „Leopard 2“
- Analitikai: Rusija nusitaikė į buvusios savo sąjungininkės suverenitetą
- V.Zelenskis griežtai kritikuoja O.Scholzą dėl vokiškų raketų „Taurus“
- Šaltinis: Kremlius „surado“ didžiausią teroro išpuolio Maskvoje kaltininką
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė „šventąjį karą“ Ukrainai ir Vakarams
17:12
Rusijos Stačiatikių Bažnyčia skelbia „šventąjį karą“ Ukrainai ir Vakarų pasauliui. Apie tai savo komentare rašo Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) analitikas ir politikos konsultantas Brianas Meffordas.
Jis primena neseniai Rusijos Stačiatikių Bažnyčios priimtą dekretą, kuriame išdėstyti Kremliaus ketinimai sunaikinti Ukrainą ir pateikiamas ideologinis argumentas platesnei konfrontacijai su Vakarų pasauliu.
Dekretas buvo paskelbtas kovo 27-28 d. vykusiame Pasaulio rusų liaudies tarybos, kuriai vadovauja Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, suvažiavime. Jame invazija į Ukrainą vadinama „šventuoju karu“, kuriuo aiškiai siekiama panaikinti Ukrainos nepriklausomybę ir įvesti tiesioginį Rusijos valdymą.
Pasak analitiko, bažnyčios dažnai išleidžia dekretus, kuriuose išdėsto oficialią poziciją svarbiausiais klausimais, tačiau retai kada juose raginama smurtauti ar siekti teritorinių ambicijų.
„Rusija 3000 žodžių dokumente paminėta 53 kartus, o tai rodo, kad labai aiškiai akcentuojami Rusijos valstybės žemiškieji interesai“, – sako B.Meffordas.
„Dvasiniu ir moraliniu požiūriu specialioji karinė operacija yra šventasis karas, kuriame Rusija ir jos žmonės gina vieningą dvasinę Šventosios Rusijos erdvę“, – teigiama dokumente, vartojant Kremliaus mėgstamą eufemizmą, reiškiantį plataus masto invaziją į Ukrainą.
Dekrete pabrėžiama, kad Ukraina yra platesnio „Rusijos pasaulio“ dalis, kartu pabrėžiant būtinybę visiems laikams panaikinti Ukrainos valstybingumą. Jame teigiama, kad pasibaigus dabartiniam karui „visa šiuolaikinės Ukrainos teritorija turėtų patekti į išskirtinę Rusijos įtakos zoną. Galimybė, kad šioje teritorijoje egzistuotų Rusijai ir jos žmonėms priešiškas politinis režimas, turi būti visiškai atmesta“.
Pasak apžvalgininko, neseniai patvirtintame dokumente išsakytos mintys papildo ankstesnius patriarcho Kirilo pareiškimus, padarytus nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios prieš daugiau nei dvejus metus. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas dažnai tvirtino, kad ukrainiečiai ir rusai yra „viena tauta“, ir yra laikomas vienu iš pagrindinių ideologinių karo rėmėjų. Kirilo komentarai sulaukė plačios kritikos, įskaitant popiežiaus Pranciškaus perspėjimą netapti „Putino ministrantu“.
Naujajame dekrete Rusijos įsiveržimas į Ukrainą laikomas didesnio masto dvasinės kovos su Vakarais, kurie kaltinami „puolę į satanizmą“, dalimi.
„Tai stulbinamai panašu į islamo radikalų mėgstamus ideologinius argumentus, kuriais jie jau seniai siekia pavaizduoti Jungtines Valstijas ir kitas Vakarų valstybes kaip „šėtoniškas“, siekdami pateisinti savo ekstremistinę darbotvarkę. Be Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, daug aukštų Kremliaus pareigūnų siekė karą Ukrainoje įprasminti kaip egzistencinę kovą su Vakarų „šėtoniškumu“. Patriarchas Kirilas taip pat teigė, kad Ukrainoje žuvusių rusų karių nuodėmės bus „nuplautos“, – pastebi analitikas.
Rusijos Stačiatikių Bažnyčios pritarimas kalboms, kurios paprastai siejamos su religiniu ekstremizmu, neturėtų stebinti. Juk visa Rusijos invazija į Ukrainą nuo pat pradžių buvo vadinama kryžiaus žygiu. Po 2014 m. Krymo užgrobimo Vladimiras Putinas okupuotą Ukrainos pusiasalį palygino su Šventyklos kalnu ir kalbėjo apie jo dvasinę svarbą rusų tautai. Jis nuolat pabrėžia, kad ukrainiečiai iš tikrųjų yra rusai („viena tauta“), ir yra pavadinęs Ukrainą „neatimama mūsų istorijos, kultūros ir dvasinės erdvės dalimi“.
Naujausias „šventojo karo“ prieš Ukrainą ir Vakarus patvirtinimas pasirodė lemiamu Rusijos invazijos momentu. Nuo 2022 m. vasario mėn. įsiveržusiai V.Putino armijai nepavyksta įveikti Ukrainos pasipriešinimo ar palaužti šalies valios gintis. Kadangi šiuo metu nėra didelių perspektyvų pasiekti lemiamą karinį proveržį, Kremlius vis dažniau renkasi teroro taktiką, įskaitant smarkiai suintensyvėjusį Ukrainos miestų bombardavimą ir metodišką Ukrainos civilinių elektros tinklų naikinimą, sako analitikas.
„Apibrėždama invaziją aiškiai dvasiniais terminais, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia tikisi išbalinti Ukrainoje vykdomus karo nusikaltimus ir paskatinti daugiau paprastų rusų tapti savanoriais. Neseniai Maskvos paskelbtas šventasis karas taip pat siunčia aiškią žinią visiems Vakaruose, kurie vis dar tiki galimybe pasiekti kokį nors kompromisą su Kremliumi. Nors iš pradžių V.Putinas invaziją siekė pateisinti kaip pragmatišką atsaką į NATO plėtrą, dabar akivaizdu, kad karą jis laiko šventa misija ir nesustos, kol Ukraina nebus nušluota nuo Europos žemėlapio“, – apibendrina analitikas.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:51
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Amerikietis savanoris: Avdijivką rusams padovanojo JAV Kongresas
00:09
Ukrainos gynybos pajėgos mūšyje dėl Avdijivkos sėkmingai „triuškino“ rusus, kol agresoriaus artilerijos pranašumas nepasiekė santykio 20:1. Tai leidiniui „Business Insider“ papasakojo ukrainiečių kariuomenės gretose kovojantis amerikiečių armijos veteranas, šaukiniu Jackie.
Jo teigimu, likus kelioms savaitėms iki to laiko, kai Ukrainos kariai turėjo pasitraukti iš miesto, Ukraina Avdijivkoje „triuškino priešą“. Ir nepaisant to, kad rusų nuostoliai buvo didesni už ukrainiečių, gynėjai turėjo pasitraukti iš miesto dėl šaudmenų trūkumo.
„Skaičiuočiau, kad į kiekvienus 20 rusiškų sviedinių, kurie atskriedavo į mūsų pusę, mes atsakydavome vienu“, – prisiminė amerikietis, tarnaujantis 3-iojoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šturmo brigadoje.
Jackie sutiko su Baltųjų rūmų vertinimu, kurie vasario mėnesį pareiškė, kad Ukraina prarado Avdijivką būtent dėl JAV pagalbos paketo blokavimo Kongrese. Pasak kovotojo, jo ginklo broliai įpratę kovoti su menkais ištekliais, nes Vakarų pagalba per visą karą ateidavo su pertraukomis, tačiau pastaruoju metu padėtis labai pablogėjo.
Amerikietis pastebi, kad Rusija per visą karą žmonių skaičiumi ir ginkluote lenkė Ukrainą, tačiau ukrainiečiai šį pranašumą išlygina geriau apmokytais kariais ir protingais vadų taktiniais sprendimais.
„Mes tikrai neprarandame net arti tiek vaikinų, kiek rusai. Tai galiu pasakyti tikrai“, – pabrėžė Jackie.
Pentagonas pareiškė, kad Rusijos naftos perdirbimo gamyklos yra „civiliniai taikiniai“
22:51
Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios dėl Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Jos mano, kad Rusijos teritorijoje esančios naftos perdirbimo gamyklos yra „civiliniai taikiniai“.
Kaip socialiniame tinkle „Twitter“ rašo CNN korespondentė Natasha Bertrand, tokį pareiškimą padarė JAV gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander: „Išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, kai jie yra civiliniai taikiniai, klausimas mums kelia susirūpinimą.“
Ji teigė, kad Ukrainoje taikomi vieni iš aukščiausių ginkluotų konfliktų įstatymų laikymosi standartų ir kad tai yra „vienas iš Europos demokratijos elementų“.
Pažymėtina, kad anksčiau Pentagono vadovas Lloydas Austinas, komentuodamas šį klausimą, sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas nerimauja dėl to, kaip atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas paveiks pasaulines energetikos rinkas.
„Be abejo, šios atakos gali turėti neigiamos įtakos pasaulinei energetikos situacijai. Tačiau, atvirai kalbant, manau, kad Ukrainai geriau siekti taktinių ir operatyvinių tikslų, kurie gali tiesiogiai paveikti vykstančią kovą“, – sakė Ll.Austinas.
Kovo mėn. žiniasklaida pranešė, kad JAV paragino Ukrainą nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, nes bepiločių orlaivių atakos gali pakelti pasaulines naftos kainas ir išprovokuoti keršto veiksmus.
Tuo pat metu JAV diplomatas ir buvęs JAV valstybės departamento specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris teigė, kad Ukraina turėtų ir toliau atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Jis pažymėjo, kad Rusija kasdien atakuoja Ukrainos energetikos objektus.
Vokietija pritarė priemonių paketui, kuriuo siekiama padėti įmonėms atstatyti Ukrainą
21:19
Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį pasirašė priemonių paketą, kuriuo siekiama paremti įmones, dalyvaujančias atstatant Ukrainą, įskaitant dotacijas ir palankias palūkanų normas.
„Ukrainai reikia ne tik ginklų, kad išgyventų šį karą. Taip pat svarbu, kad ekonomika ir toliau funkcionuotų ir kad šalis galėtų finansuoti atstatymą“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze.
Į 15 punktų planą įtrauktos dotacijos ir paskolos Ukrainos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat investicijų garantijos Vokietijos bendrovėms, teigiama Plėtros ir Ekonomikos ministerijų pranešime.
Taip pat planuojama sukurti nacionalinį viešąjį skolintoją, panašų į Vokietijos plėtros banką KfW.
„Jau deramės su Ukrainos vyriausybe dėl tokios finansavimo institucijos“, – sakė S.Schulze.
Naujasis skolintojas bus sukurtas iš Ukrainos verslo plėtros fondo, prie kurio įkūrimo 1999 metais prisidėjo KfW, siekdamas teikti mažų palūkanų paskolas Ukrainos MVĮ.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į savo kaimynę, Ukrainos verslo plėtros fondas, pasak ministerijų, padėjo karo metu išsilaikyti maždaug 40 tūkst. MVĮ.
Pavyzdžiui, Ukrainos verslo plėtros fondas padėjo žemės ūkio įmonėms išvalyti užminuotus laukus, kad vėl būtų galima ūkininkauti.
Iniciatyva įgyvendinama Vokietijai ruošiantis birželį surengti kasmetinę Ukrainos atstatymo konferenciją.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas teigė, kad Vokietija turi „išnaudoti visas galimybes padėti Ukrainos ekonomikai šiais sunkiais laikais“.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios bendros Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks mažiausiai 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų).
J.Stoltenbergas: „Ukraina negali laukti“
20:55
Ukraina negali ilgiau laukti, jai nedelsiant reikia artilerijos amunicijos ir oro gynybos sistemų. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kurį cituoja „The Guardian“.
Jis pažymėjo, kad delsimas pristatyti priešlėktuvinės gynybos įrangą leidžia rusams pataikyti į daugiau taikinių, o dėl šaudmenų trūkumo agresorius spaudžia fronto linijoje Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Ukraina tiesiog negali laukti, jai reikia oro gynybos, amunicijos ir pagalbos dabar“, – pareiškė J.Stoltenbergas.
Per Rusijos raketų smūgius Odesos srityje žuvo 4 žmonės
20:51
Per Rusijos raketų ataką Ukrainos Odesos srityje žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną vaiką, ir dar septyni buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius.
„Vakare rusų paleistos raketos, nutaikytos į Odesos sritį, pareikalavo keturių žmonių gyvybių, tarp jų ir vaiko, 10 metų mergaitės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Kiperis.
Jis pridūrė, kad vienas iš sužeistųjų neteko abiejų kojų ir yra kritinės būklės.
Gubernatorius: per Ukrainos drono ataką Rusijos pasienio regione žuvo trys žmonės
19:36 Atnaujinta 20:50
Per Ukrainos drono ataką trečiadienį Rusijos pasienio regione žuvo trys žmonės, įskaitant du vaikus, pranešė Kursko srities gubernatorius.
Ukrainos dronas paleido raketą į civilinį automobilį Korenevskio rajono kaime, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas.
„Deja, žuvo trys tuo metu automobilyje buvę žmonės, įskaitant du vaikus“, – pridūrė jis.
Gubernatorius taip pat sakė, kad dėl Ukrainos bombardavimų regione buvo pažeistos elektros linijos, todėl nutrūko elektros energijos tiekimas.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos suintensyvino išpuolius Rusijos pasienio regionuose, atsakydamos už pastaruosius dvejus metus Rusijos vykdomus masinius Ukrainos miestų bombardavimus.
Antradienį per Ukrainos artilerijos smūgį į Rusijos kaimą Briansko regione žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
I.Girkinas-Strelkovas paprašė jį išsiųsti į karą Ukrainoje
19:08
Buvusio Donbaso separatistų karinių formuočių vado Igorio Girkino – Strelkovo, kuris Rusijoje atlieka ketverių metų laisvės atėmimo bausmę už ekstremizmą, gynyba nori pasiekti, kad jis būtų paleistas į laisvę ir pasiųstas į karą Ukrainoje, RBK citavo jo advokatą Aleksandrą Molochovą.
Sausio mėnesį I.Girkino-Strelkovo gynyba apskundė nuosprendį – apeliacinis skundas bus nagrinėjamas Maskvoje gegužės 15 d. Prie apeliacinio skundo pridedamas dokumentas, patvirtinantis, kad vienas iš karinių dalinių, dislokuotų apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DNR) ribose, sutiko pasirašyti sutartį su I.Girkinu-Strelkovu ir paskirti jį būrio vadu.
Nuteistojo advokatas mano, kad I.Girkinas-Strelkovas turi teisinę galimybę pasirašyti karinę sutartį, nors Rusijos įstatymai draudžia siųsti į frontą asmenis, nuteistus „už ekstremistinius straipsnius“. Taip gali atsitikti, jei apeliacinis teismas panaikins nuosprendį arba jei Rusijos prezidentas suteiks nuteistajam malonę ir panaikins teistumą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Taikos konferencija dėl karo Ukrainoje vyks birželį, Rusija nekviečiama
18:04
Šveicarijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas Ukrainos taikos planui aptarti bus surengtas birželio viduryje, o Rusija jame nedalyvaus.
Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, o jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.
Tuo metu Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas nurodė, kad renginyje Maskvos atstovų nebus, nors pabrėžė, kad siekiama Rusiją įtraukti į ateities derybas.
Žada, kad Rusija prisijungs vėliau
„Taikos procesas negali vykti be Rusijos, nors ji ir nedalyvaus pirmajame susitikime“, – žurnalistams sakė diplomatijos vadovas.
Be kitų šalių lyderių, kurių sąrašas dar neaiškus, konferencijoje taip pat turėtų dalyvauti JAV prezidentas Joe Bidenas, anksčiau pranešė šveicarų žiniasklaida.
Sausį Šveicarija paskelbė, kad sutiko surengti derybas po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito į šią šalį, kur jis susitiko su šveicarų lydere V.Amherd.
Tuo metu V.Zelenskis kalbėjo apie pasaulio lyderių susitikimą nepakviečiant į jį Maskvos.
Tačiau tradiciškai neutrali Šveicarija šią konferenciją pavadino „aukšto lygio konferencija dėl taikos Ukrainoje“ ir stengiasi pritraukti Kiniją bei kitas kylančias pasaulio galias.
I.Cassisas taip pat bandė kalbėti su Maskva ir sausį Niujorke susitiko su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.
Tačiau Kremlius mano, kad Šveicarija, kuri pritarė Europos Sąjungos sankcijoms Rusijai, nebėra nešališka.
Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį sukritikavo planus Šveicarijoje surengti Ukrainos taikos konferenciją pavadinusi tai „tuščia“ JAV Demokratų partijos iniciatyva prieš šiais metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
„Už to stovi Amerikos demokratai, kuriems reikia nuotraukų ir vaizdo įrašų iš įvykių, neva rodančių, kad jų projektas „Ukraina“ vis dar gyvuoja“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.
Sausį Šveicarijoje daugiau kaip 80 šalių dalyvavo derybose, kuriose buvo ieškoma bendro sutarimo dėl Ukrainos taikos formulės – 10 punktų pasiūlymų, kuriais siekiama sustabdyti 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto karą.
J.Stoltenbergas: Ukraina negali laukti oro gynybos sistemų, pagalbos reikia dabar
18:00
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina „tiesiog negali laukti“ daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkes paspartinti jų tiekimą, kad būtų atremtos Rusijos atakos.
„Vėluojant pristatyti oro gynybos priemones, Rusijos raketos galės pataikyti į daugiau taikinių, o vėluojant pristatyti šaudmenis, Rusija galės spausti palei fronto liniją“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Ukraina tiesiog negali laukti. Jai reikia oro gynybos, šaudmenų ir pagalbos dabar“, – pabrėžė jis.
Praėjusią savaitę NATO šalys pažadėjo, kad peržiūrės savo atsargas, Kyjivui paprašius daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“, galinčių numušti Rusijos balistines raketas.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino Ukrainos infrastruktūros bombardavimą iš oro, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremlius siekia išstumti žmones iš antro pagal dydį Charkivo miesto.
Kyjivas desperatiškai prašo naujos paramos, Ukrainos pajėgoms, susiduriančioms ne tik su ginkluotės, bet ir personalo stygiumi, stengiantis sulaikyti Rusijos kariuomenę.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios, Ukrainos Vakarų sąjungininkų parama stringa.
Europai sunku surinkti pakankamai ginkluotės, o JAV pagalbą stabdo politiniai ginčai Kongrese.
Antradienį Vašingtonas pranešė, kad sutiko parduoti Ukrainai 138 mln. dolerių (127 mln. eurų) vertės skubiai reikalingos karinės įrangos, skirtos HAWK raketų sistemoms remontuoti ir modernizuoti, bet didesnis 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) pagalbos paketas vis dar įstrigęs.
