Svarbiausios naujienos
- J.Bidenas pritarė Atstovų Rūmų pagalbos Ukrainai paketui ir paragino jį greitai priimti
- Atskleista tiesa apie slaptas Rusijos puolamąsias informacines kampanijas prieš Vakarus
- BBC atskleidė, kiek laiko samdiniai iš Rusijos kalėjimų išgyvena mūšio lauke
- „Politico“: Vladimiras Putinas dar niekada nebuvo taip arti savo tikslo
- Buvęs britų ginkluotųjų pajėgų ministras: padrąsinta Rusija godžiai žvelgtų į Lietuvą, Latviją ir Estiją
- Į Rusijos gynybos ministerijos vadovybę paskirtas su egzekucijomis susijęs R.Kadyrovo žmogus
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.Bidenas pritarė Atstovų Rūmų pagalbos Ukrainai paketui ir paragino jį greitai priimti
22:36
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė esąs pasirengęs pasirašyti Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pateiktus įstatymų projektus dėl papildomo finansavimo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, jei Kongresas juos patvirtins.
J.Bidenas patikino, kad „tvirtai remia“ M.Johnsono pasiūlytus įstatymų projektus, kuriais siekiama paremti Izraelį ir Ukrainą.
„Izraelis susiduria su precedento neturinčiomis Irano atakomis, o Ukraina – su nuolatiniu Rusijos bombardavimu, kuris per pastarąjį mėnesį smarkiai suintensyvėjo. Atstovų Rūmai šį paketą turėtų priimti šią savaitę, o Senatas turėtų greitai juo pasekti“, – pridūrė jis.
J.Bidenas pažadėjo „nedelsdamas pasirašyti“ įstatymų projektus, kad „pasiųstų signalą pasauliui: mes palaikome savo draugus ir neleisime Iranui ar Rusijai pasiekti sėkmės“.
Kaip pranešama, Atstovų Rūmų pirmininkas trečiadienį pristatė atskirus įstatymų projektus dėl pagalbos Amerikos sąjungininkams, įskaitant Ukrainą, taip pat paskelbė atskirą iniciatyvą, kuria siekiama apsaugoti Jungtinių Valstijų ir Meksikos sieną ir pasipriešinti Rusijai, Kinijai ir Iranui.
„Ukrainietiškame“ pakete numatyta skirti apie 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai ir sąjungininkėms bei papildyti JAV kariuomenę, be to, administracija raginama perduoti Kyjivui ilgo nuotolio raketas ATACMS.
Galutinis balsavimas dėl įstatymų projektų turėtų įvykti iki šeštadienio vakaro, balandžio 20 d.
J.Bidenas pritarė Atstovų Rūmų pagalbos Ukrainai paketui ir paragino jį greitai priimti
22:36
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė esąs pasirengęs pasirašyti Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pateiktus įstatymų projektus dėl papildomo finansavimo Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, jei Kongresas juos patvirtins.
J.Bidenas patikino, kad „tvirtai remia“ M.Johnsono pasiūlytus įstatymų projektus, kuriais siekiama paremti Izraelį ir Ukrainą.
„Izraelis susiduria su precedento neturinčiomis Irano atakomis, o Ukraina – su nuolatiniu Rusijos bombardavimu, kuris per pastarąjį mėnesį smarkiai suintensyvėjo. Atstovų Rūmai šį paketą turėtų priimti šią savaitę, o Senatas turėtų greitai juo pasekti“, – pridūrė jis.
J.Bidenas pažadėjo „nedelsdamas pasirašyti“ įstatymų projektus, kad „pasiųstų signalą pasauliui: mes palaikome savo draugus ir neleisime Iranui ar Rusijai pasiekti sėkmės“.
Kaip pranešama, Atstovų Rūmų pirmininkas trečiadienį pristatė atskirus įstatymų projektus dėl pagalbos Amerikos sąjungininkams, įskaitant Ukrainą, taip pat paskelbė atskirą iniciatyvą, kuria siekiama apsaugoti Jungtinių Valstijų ir Meksikos sieną ir pasipriešinti Rusijai, Kinijai ir Iranui.
„Ukrainietiškame“ pakete numatyta skirti apie 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai ir sąjungininkėms bei papildyti JAV kariuomenę, be to, administracija raginama perduoti Kyjivui ilgo nuotolio raketas ATACMS.
Galutinis balsavimas dėl įstatymų projektų turėtų įvykti iki šeštadienio vakaro, balandžio 20 d.
G.Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
21:37
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas.
„Turime priimti sprendimus, kad užkirstume kelią (žemės ūkio produktų – BNS) importui ir pirmiausia norėčiau paraginti kolegas imtis ekonominių priemonių, papildomų tarifų, kad šis importas iš Rusijos ir Baltarusijos taptų tiesiog nekonkurencingas“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Manau, kad turėsime (siūlymo – BNS) tekste tekstą apie ribojimą žemės ūkio produktų. (...) Esame suinteresuoti, kad išimčių būtų kiek galima mažiau“, – Lietuvos žurnalistams pridūrė šalies vadovas.
Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) taip pat įdiegs platesnį griežčiau apmokestinamų žemės ūkio produktų apibrėžimą, bet, anot G.Nausėdos, „natūralu, kad kai kurios valstybės turi savo interesų, savo išlygų, ir tokiais atvejais tenka ieškoti kompromiso“.
Briuseliui balandžio pirmoje pusėje pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.
EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.
Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.
EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.
O.Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
21:35
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“.
„Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.
Pasak jo, dabar svarbu daryti tai „greitai, o ne kažkada ateityje“.
Vokietija šeštadienį paskelbė, jog Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.
Kyjivas sąjungininkių Vakaruose prašo skubiai padėti atremti Rusijos oro atakas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį Aljanso šalims pasakė, kad jos turėtų iš savo atsargų padėti Ukrainai.
„Jei Aljansui reikia rinktis, ar pasiekti NATO pajėgumų tikslus, ar suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, mano žinia yra aiški: siųskite daugiau Ukrainai“, – sakė jis.
JAV Atstovų Rūmų respublikonai pristatė 61 mlrd. dolerių vertės pagalbos Ukrainai paketą
20:43
JAV Atstovų Rūmų respublikonai pristatė didžiulį naują karinės pagalbos paketą, apimantį ilgai vėluojančią 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės paramą Ukrainai, daugiau kaip 26 mlrd. dolerių (24,4 mlrd. eurų) Izraeliui ir 8 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų) Taivanui.
Įstatymų projektų tekstas buvo paskelbtas po to, kai Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas pranešė, kad balsavimas bus surengtas šeštadienį.
Šiuo žingsniu parengiamos sąlygos M.Johnsono priešpriešai su jo paties partijos dešiniųjų sparnu, jau daug mėnesių blokuojančiu labai reikalingą pagalbą Ukrainai.
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
20:12
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė.
Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.
„Žvelgiant į įvairių šalių bendradarbiavimą dėl [...] Irano atakos prieš Izraelį, matyti, kad galime padaryti daugiau“, – sakė K.Kallas – Kremliaus kritikė, aktyviai siekianti didinti Europos paramą Kyjivui.
„Galime panašiai parūpinti oro gynybą Ukrainai, kad jie galėtų užkirsti kelią atakoms“, – sakė ji.
Prancūzijos teismas areštavo buvusios Putino žmonos rezidenciją
20:10
Prancūzijos teismas nusprendė konfiskuoti vilą „Rêverie“ (arba „Souzanna“), priklausančią rusų verslininkui Artūrui Očeretnui, naujajam Vladimiro Putino buvusios žmonos Liudmilos Očeretnajos sugyventiniui.
Kaip pažymi prancūzų leidinys „Challenges“, vasarnamio vertė – 5,4 mln. eurų.
Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo vilą dar gruodžio mėnesį, gavusios „Transparency International“ Prancūzijos skyriaus skundą, kuriame buvo reikalaujama patikrinti vilos pirkimui skirtų lėšų kilmę.
Dabar vila yra apleista. Joje niekas negyvena.
V.Zelenskis: Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių dėl oro gynybos
19:01
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė, kad Ukrainai nedelsiant reikia Aljanso veiksmų dėl jos oro gynybos sustiprinimo.
„Esu dėkingas generaliniam sekretoriui ir NATO partnerėms už jų greitą atsaką. Ukrainai nedelsiant reikia žingsnių jos oro gynybai sustiprinti“, – socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
M.Johnsonas įvardijo, kada JAV Atstovų Rūmai balsuos dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
18:57
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – pagalbą Izraeliui.
„Tikimės, kad balsavimas dėl šių įstatymų projektų galutinio priėmimo vyks šeštadienį vakare“, – paskelbė M. Johnsonas.
Vienintelis ukrainietis, įtrauktas į „Time“ 100 įtakingiausių pasaulio lyderių sąrašą: V.Zelenskio jame nėra
18:47
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pateko į žurnalo „Time“ sudarytą 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą lyderių kategorijoje. Jis tapo vieninteliu į šį sąrašą patekusiu ukrainiečiu.
Esė apie A.Jermaką žurnalui parašė buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, kuris kartu su prezidento kanceliarijos vadovu dirba Ukrainos saugumo ir euroatlantinės integracijos darbo grupėje.
„Svarbiausias ankstyvasis Rusijos barbariškos invazijos į Ukrainą vaizdo įrašas yra prezidento Volodymyro Zelenskio Kyjivo gatvėse nufilmuotas vaizdo įrašas. V.Zelenskio, apsupto savo komandos, žinutė buvo aiški: Ukrainos vadovybė niekur nesitraukia“, – rašė jis ir pridūrė, kad A.Jermakas tuo metu stovėjo tiesiai už V.Zelenskio.
„Žmogus, kuriam tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant vyriausybės darbą. Nuo pat plataus masto invazijos jis perduoda V.Zelenskio žinią pasauliui, kurdamas galingą Ukrainos draugų tinklą nuo Vakarų iki Pasaulio Pietų, vienydamas juos įvairiais klausimais – nuo sankcijų iki aplinkosaugos“, – pažymėjo A.F.Rasmussenas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleista tiesa apie slaptas Rusijos puolamąsias informacines kampanijas prieš Vakarus
18:02
Rusijos užsienio reikalų ministerija nusprendė „visapusiškai sulaikyti“ Vakarus ir planuoja tam pasitelkti „puolamąsias informacines kampanijas“. Tai rodo dar 2023 m. balandį ministerijos valdybos priimtas nutarimas „Dėl prioritetinių darbo sričių patikslinimo“.
Šį dokumentą su žyma „tarnybiniam naudojimui“ paskelbė laikraštis „The Washington Post“, kurio žurnalistai jį gavo iš vienos Europos šalies žvalgybos tarnybos. Potvarkis prieštarauja tam, ką viešai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Ieško pažeidžiamų Vakarų šalių politikos vietų
„Būtina ir toliau koreguoti santykius su nedraugiškomis valstybėmis. Svarbu sukurti mechanizmą, kuris leistų nustatyti pažeidžiamus jų užsienio ir vidaus politikos taškus, kad būtų galima parengti praktinius žingsnius, kaip susilpninti Rusijos priešininkus. Visapusiškas nedraugiškų valstybių atgrasymas turėtų būti vykdomas vykdant puolamąsias informacines kampanijas ir kitas priemones, <...> apimančias karinę-politinę, prekybinę ir ekonominę, informacinę-psichologinę, vertybinę ir kitas sritis“, – rašoma dokumente.
Jame pažymima, kad tai yra viena iš užsienio politikos sričių, kuriai turėtų būti „skiriamas ypatingas dėmesys“.
Kitos sritys – dalyvavimas tarptautinėse asociacijose, „kurias de facto kontroliuoja Vakarai“, siekiant priversti Vakarų šalis atsisakyti „antirusiško kurso“, finansinių mechanizmų kūrimas nedalyvaujant Vakarams ir bendradarbiavimas su Afrikos, Azijos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos šalimis, „siekiant nutraukti jų neokolonijinę priklausomybę nuo Vakarų“.
Dokumentas buvo priimtas patvirtinus Rusijos užsienio politikos koncepciją – ji priimta 2023 m. kovo 31 d. Jame pažymima, kad koncepcija turi būti įgyvendinama „užsitęsusios daugialypės konfrontacijos su nedraugiškų valstybių koalicija, kuriai vadovauja JAV, sąlygomis“.
„Žmogiškieji, finansiniai ir organizaciniai [Užsienio reikalų ministerijos] ištekliai turėtų būti perorientuoti šiems uždaviniams spręsti“, – sakoma dokumente.
Atsisakė komentuoti, bet nepaneigė
Rusijos užsienio reikalų ministerija atsisakė komentuoti laikraščiui „ministerijos vidaus dokumentų buvimą ar nebuvimą“. „Galime patvirtinti, kad esame pasiryžę ryžtingai kovoti su agresyviais žingsniais, kurių ėmėsi kolektyviniai Vakarai, vykdydami prieš Rusiją pradėtą hibridinį karą“, – pridūrė ministerija.
15min primena, kad 2023 m. Vladimiro Putino patvirtintoje užsienio politikos koncepcijoje yra kitokios formuluotės. Joje teigiama, kad Rusija „nelaiko savęs Vakarų priešu, nėra nuo jų izoliuota ir neturi priešiškų ketinimų jų atžvilgiu.
