Svarbiausios naujienos
- Sakartvelo ministras pirmininkas pareiškė, kad pagrindinis „Rusijos įstatymo“ tikslas – „užkirsti kelią ukrainizacijai
- „Financial Times“ įvardijo silpniausią NATO bloko grandį, kurią gali išbandyti V.Putinas
- „Politico“: kodėl Donaldas Trumpas nekenčia Ukrainos?
- Prancūzijoje konfiskuota V.Putino buvusios žmonos vila
- Ukrainos karinė žvalgyba: dėl mūsų smūgių kalta tik pati Rusija ir V.Putino režimas
- Ekspertas įvardijo, kas trukdo Ukrainos pajėgoms apginti Časiv Jarą
- Irano ataka prieš Izraelį – geriausia, kas galėjo nutikti V.Putinui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sakartvelo premjeras pareiškė, kad „Rusijos įstatymai“ apsaugos juos nuo „ukrainizacijos“
20:41
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė pareiškė, kad pagrindinis skandalingojo „Rusijos įstatymo“ tikslas – „užkirsti kelią ukrainizacijai“.
„Įstatymo „Dėl išorinės įtakos skaidrumo“ projektu visų pirma siekiama apsaugoti Gruziją nuo „ukrainizacijos“ – sustiprinti Gruzijos suverenitetą ir užtikrinti stabilų šalies vystymąsi, kuris yra būtina Gruzijos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga“, – cituoja jį „1tv“.
I.Kobachidzė teigia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) norėjo šalyje surengti revoliuciją ir atimti iš jos europinę ateitį. „Jei nevyriausybinės organizacijos būtų pasiekusios tai, ko aktyviai siekė 2020-2022 m., t. y. valdžios pasikeitimą per revoliuciją, šiandien Gruzijos padėtis būtų blogesnė nei Ukrainos, o tai reiškia, kad ir taika, ir europinė integracija liktų praeityje“, – sakė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad yra pasipiktinusi Sakartvelo ministro pirmininko komentarais. Diplomatai paragino gerbti piliečių teisę į taikius protestus ir ieškoti situacijos sprendimo konstruktyviu dialogu.
D.Trumpas komentavo pagalbą Ukrainai: Europa turi padaryti daugiau
00:34
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Atstovų rūmuose paskelbus įstatymo projektą dėl pagalbos Ukrainai, dar kartą pakartojo, kad Europa turėtų skirti daugiau pinigų Kyjivui paremti.
Apie tai jis parašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“, praneša „European Truth“.
D.Trumpas tiesiogiai nepaminėjo Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pateiktos iniciatyvos (kuri, visų pirma, numato finansinės pagalbos Kyjivui teikimą kreditan), tačiau pakartojo anksčiau išsakytas tezes, kad Jungtinės Valstijos į karą Ukrainoje „investuoja daugiau“ nei Europa.
„Kodėl Europa negali skirti tokios pat arba proporcingos sumos, kokią skiria Jungtinės Amerikos Valstijos, kad padėtų šaliai, kuriai labai reikia pagalbos? Kaip visi sutinka, Ukrainos išlikimas ir stiprybė turėtų būti daug svarbesni Europai nei mums, tačiau tai svarbu ir mums! PASIJUDINK, EUROPA!“ – rašė buvęs prezidentas.
Jis taip pat pakartojo, kad jei jis dabar būtų JAV prezidentas, „šis karas niekada nebūtų prasidėjęs“.
„Shahed“ ir oro antskrydžių grėsmė: Ukrainoje keliuose regionuose paskelbtas pavojus
00:08
Balandžio 18 d. vėlai vakare kai kuriuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Tai susiję su grėsme, kad priešas dar vienam išpuoliui panaudos atakos dronus ir taktinius lėktuvus.
Tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės „Telegram“ kanalą.
Pirmą kartą signalai pasigirdo šalies pietuose. Kariškiai įspėjo apie grėsmę, kad priešas gali panaudoti bepiločius orlaivius kamikadzes atakoms Zaporižios ir Dniepropetrovsko regionuose.
Vėliau nerimas išplito ir į kitus regionus. Karinės oro pajėgos pareiškė, kad jie susiję su priešo taktinės aviacijos veikla.
„Kyla grėsmė, kad fronto zonoms bus panaudotos aviacijos naikinimo priemonės!“ – sakoma pranešime
Vėliau kariškiai įspėjo apie fiksuojamą priešo raketų judėjimą iš pietų į Mykolajivo sritį.
„Dėmesio! „Shahed“ Dniepropetrovsko srityje, juda į šiaurę!“ – sakoma pranešime 23.47 val.
Pagalba Ukrainai: paaiškėjo, ar demokratai palaikys M.Johnsono iniciatyvą
23:49
Ilgai stabdyta pagalba Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui gali būti priimta Kongrese, nes Atstovų Rūmų demokratai pritarė Parlamento pirmininko Mike'o Johnsono planui ir suteikė balsų, kad būtų atmestas radikalių konservatorių planuojamas bandymas blokuoti pagalbą.
Pasak agentūros „Bloomberg“, tikimasi, kad šeštadienį Atstovų Rūmai surengs kelis balsavimus dėl pagalbos paketo, o Senatas jį svarstys kitą savaitę. Planas iš esmės atspindi 95 mlrd. dolerių vertės užsienio pagalbos paketą, kurį Senatas patvirtino vasario mėnesį, o apie 10 mlrd. dolerių ekonominė pagalba Ukrainai paversta kreditais.
„Mes padarysime viską, ko reikia, kad nacionalinio saugumo įstatymo projektas pereitų finišo tiesiąją. Tai nėra Johnsono užsienio pagalbos paketas. Tai Amerikos pagalbos užsienio šalims paketas, skirtas mūsų nacionalinio saugumo poreikiams tenkinti“, – sakė Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas.
J.Bideno administracija ruošiasi skubiai skirti tiesioginę pagalbą Ukrainai, kai tik Kongresas priims šią priemonę, o prezidentas ją pasirašys, sakė JAV pareigūnas.
M.Johnsonui reikės demokratų balsų, kad planas būtų priimtas, po to, kai ultrakonservatoriai iš Atstovų Rūmų Laisvės frakcijos pareiškė, kad balsuos prieš procedūrinę priemonę pradėti diskusijas dėl šio plano. Gegužės mėn. mažumos demokratai turėjo padaryti tą patį, kad būtų imtasi veiksmų skolos luboms padidinti ir užkirsti kelią JAV įsipareigojimų nevykdymui.
Ukraina ir Čekija pradeda derybas dėl dvišalio saugumo susitarimo
23:31
Balandžio 18 d. Ukraina ir Čekija pradėjo derybas dėl dvišalio saugumo susitarimo projekto, pranešė Prezidento kanceliarija.
Vietoj narystės NATO Kyjivas siekia pasirašyti panašius susitarimus su kuo daugiau Vakarų sąjungininkių, nes kovoja su visaverte Rusijos invazija.
Iki šiol pasirašyti devyni susitarimai su Latvija, Suomija, Didžiąja Britanija, Vokietija, Prancūzija, Danija, Kanada, Italija ir Nyderlandais.
„Čekija demonstruoja nuolatinę lyderystę remiant Ukrainą ir skatina kitus partnerius įgyvendinti drąsias ir svarbias iniciatyvas, įskaitant šaudmenų tiekimą mūsų šaliai“, – sakė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva.
„Taip pat jaučiame tvirtą Čekijos paramą kelyje į būsimą Ukrainos narystę ES ir NATO.“
Derybas su Čekija veda Ukrainos delegacija, vadovaujama Prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako.
Čekijos delegacijai vadovauja Čekijos užsienio reikalų ministerijos Saugumo ir daugiašalių klausimų generalinis direktorius Davidas Konecky.
Nors dėl susitarimo su Čekija detalių dar reikia derėtis, jau pasirašyti dešimties metų trukmės susitarimai, kuriais žadama skirti milijardus eurų karinei pagalbai ir paramai.
Pavyzdžiui, Prancūzija įsipareigojo tiekti daugiau amunicijos ir 2024 m. suteikti Ukrainai iki 3 mlrd. eurų (3,2 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos.
Čekija tampa vis labiau Ukrainą remiančia sąjungininke, neseniai inicijavusi itin reikalingų artilerijos sviedinių pirkimą.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas vasario mėn. paskelbė, kad Čekija nustatė 500 000 155 mm ir 300 000 122 mm sviedinių už Europos ribų, kuriuos būtų galima nupirkti ir nusiųsti Ukrainai, kai bus skirta reikiamų lėšų.
Drastiškai sumažėjo gimstamumas ir trūksta „patrankų mėsos“: rusai bus masiškai tikrinami dėl vaisingumo
23:05
Rusijos vyriausybė nurodė regionams tikrinti rusų reprodukcinę sveikatą, nes gimstamumas nuolat mažėja. Sveikatos apsaugos ministerija išsiuntė regionams rekomendacijas dėl vaisingo amžiaus vyrų ir moterų medicininio patikrinimo, kad būtų įvertintas jų gebėjimas susilaukti vaikų, praneša „Medvestnik“, remdamasis dokumentu.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad atliekant patikrinimą vaisingu moterų ir vyrų amžiumi būtų laikomas 18-49 metų amžius. Moterų pacientės turėtų būti apžiūrimos moterų konsultacijose arba akušerių-ginekologų kabinetuose, o vyrus apžiūrės urologai arba chirurgai, kurie yra apmokyti reprodukcinės sveikatos srityje.
Numatoma, kad šis procesas apims klausimynų, pacientų skundų, klinikinių ir kitų duomenų vertinimą. Abiejų lyčių pacientai bus suskirstyti į grupes pagal lėtinių ligų buvimą arba jų išsivystymo rizikos veiksnius.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Į Zaporižios atominę elektrinę vėl pataikė dronas
22:19
Ketvirtadienį, balandžio 18 d., Zaporižios atominės elektrinės mokymo centrą vėl užpuolė dronas, pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi, praneša TATENA interneto svetainė.
Pasak pranešimo, laimei, sužeistųjų ir aukų nebuvo.
TATENA atstovai, esantys Zaporižios atominėje elektrinėje, sprogimą išgirdo 10.35 val. vietos laiku. Jiems buvo neleista patekti į mokymo centrą, esantį už Zaporižios AE teritorijos perimetro, kad galėtų įvertinti incidento mastą.
Tai jau trečias žinomas išpuolis prieš mokymo centrą pastaruoju metu; dar du panašūs incidentai įvyko praėjusią savaitę. Zaporižios AE objekte esančiai TATENA komandai pranešė, kad šiandien dronas buvo „neutralizuotas“, tačiau nepatikslino detalių.
„Iki šiol dronų smūgiai nekėlė pavojaus objekto branduoliniam saugumui. Tačiau, kaip prieš kelias dienas sakiau JT Saugumo Tarybai, šios neapgalvotos atakos turi būti nedelsiant nutrauktos!“ – sakė R.Grossi.
V.Zelenskis Kyjive susitiko su Vokietijos vicekancleriu ir aptarė oro gynybos klausimus
21:38
Balandžio 18 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Vokietijos vicekancleriu Robertu Habecku per pastarojo vizitą Kyjive.
Prezidentas ir R.Habeckas, kuris taip pat yra Vokietijos ekonomikos ir aplinkos ministras, aptarė, kad Ukrainai reikia daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių.
Kadangi Kyjivas toliau kreipiasi į savo partnerius, prašydamas papildomų oro gynybos sistemų, kad galėtų apsisaugoti nuo Rusijos atakų, Berlynas neseniai paskelbė apie papildomos sistemos „Patriot“ pristatymą.
R.Habeckas atvyko į Ukrainos sostinę kartu su Vokietijos bendrovės „Diehl Defense“, gaminančios oro gynybos sistemas IRIS-T, vadovu Helmutu Rauchu.
Vokietijos žurnalui „Bild“ H.Rauchas sakė: „Trys mūsų sistemos jau yra Ukrainoje, dar daugiau jų bus pristatyta šiais metais. Kita – jau po kelių savaičių“.
„Dėkoju Vokietijai ir Vokietijos visuomenei už labai svarbią pagalbą Ukrainai per visą karo laikotarpį“, – savo „Telegram“ kanale pareiškė V.Zelenskis.
„Negalime neįvertinti jūsų sprendimo atsiųsti naują „Patriot“ sistemą vertės. Dangaus apsauga šiandien yra mūsų prioritetas“.
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V.Zelenskį
20:52
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai.
Lenkijos pilietis, įvardijamas tik kaip Pawelas K., įtariamas teikęs informaciją Rusijos karinei žvalgybai ir „padėjęs Rusijos specialiosioms pajėgoms planuoti galimą pasikėsinimą“ į Ukrainos prezidentą, sakoma Lenkijos prokurorų išplatintame pareiškime.
Priduriama, kad įtariamasis pareiškė esąs „pasirengęs veikti Rusijos Federacijos karinės žvalgybos tarnybų vardu ir užmezgė ryšius su Rusijos piliečiais, tiesiogiai dalyvaujančiais kare Ukrainoje“.
Ukrainos prokurorai informavo Lenkiją apie šią veiklą, todėl prieš įtariamąjį buvo surinkti esminiai įrodymai, sakoma pareiškime.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas nurodė, kad įtariamasis turėjo užduotį „rinkti ir perduoti agresoriaus valstybei saugumo informaciją apie pietryčių Lenkijoje esantį Žešuvo-Jasionkos oro uostą“.
V.Zelenskis dažnai keliauja per šį oro uostą į užsienį su valstybiniais vizitais. Juo taip pat naudojasi į Ukrainą vykstantys užsienio pareigūnai ir humanitarinės pagalbos konvojai.
Tiek Lenkijos, tiek Ukrainos prokurorai nurodė, kad įtariamojo laukia teismas.
Sakartvelo premjeras pareiškė, kad „Rusijos įstatymai“ apsaugos juos nuo „ukrainizacijos“
20:41
Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė pareiškė, kad pagrindinis skandalingojo „Rusijos įstatymo“ tikslas – „užkirsti kelią ukrainizacijai“.
„Įstatymo „Dėl išorinės įtakos skaidrumo“ projektu visų pirma siekiama apsaugoti Gruziją nuo „ukrainizacijos“ – sustiprinti Gruzijos suverenitetą ir užtikrinti stabilų šalies vystymąsi, kuris yra būtina Gruzijos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga“, – cituoja jį „1tv“.
I.Kobachidzė teigia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) norėjo šalyje surengti revoliuciją ir atimti iš jos europinę ateitį. „Jei nevyriausybinės organizacijos būtų pasiekusios tai, ko aktyviai siekė 2020-2022 m., t. y. valdžios pasikeitimą per revoliuciją, šiandien Gruzijos padėtis būtų blogesnė nei Ukrainos, o tai reiškia, kad ir taika, ir europinė integracija liktų praeityje“, – sakė jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad yra pasipiktinusi Sakartvelo ministro pirmininko komentarais. Diplomatai paragino gerbti piliečių teisę į taikius protestus ir ieškoti situacijos sprendimo konstruktyviu dialogu.
D.Kuleba atskleidė paslaptį: ne tik Nyderlandai nori pirkti „Patriot“ Ukrainai
20:31
Yra keletas šalių, kurios jau dabar yra pasirengusios pirkti „Patriot“ sistemą iš bet kurios pasaulio šalies, kuri su tuo sutiks, ir už tokią kainą, kokią ji nurodys.
Apie tai praneša RBC-Ukraina, remdamasi Užsienio reikalų ministerijos vadovo Dmytro Kulebos pareiškimu.
„Atskleisiu nedidelę diplomatinę paslaptį: Nyderlandai nėra vienintelė šalis, kuri šiuo metu yra pasirengusi pirkti „Patriot“ sistemų iš bet kurios pasaulio šalies už kainą, kurią ta šalis nurodys“, – pabrėžė D.Kuleba.
Ministras pabrėžė, kad tai, jog Nyderlandai viešai pareiškė esantys pasirengę įsigyti „Patriot“, yra svarbus dalykas.
Tačiau, D.Kulebos nuomone, ne mažiau svarbu ir tai, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog nereikia dangstytis NATO standartų poreikiu.
„Iš esmės, kai kai kurios NATO šalys mums sako, kad negali perduoti baterijų, nes neatitiks NATO standarto dėl turimų baterijų skaičiaus, o generalinis sekretorius joms sako, nesislėpkite nuo to, o duokite tai, ko reikia Ukrainai, nes tai dabar svarbiausia.“ , – pabrėžė ministras.