Svarbiausios naujienos
- „New York Times“: laukdama JAV pagalbos, Ukraina traukiasi iš kaimų rytiniame fronte
- Per Rusijos raketų smūgį Odesoje žuvo keturi žmonės
- Rusijos propaganda nerimsta: vėl pažadėjo paversti JAV „radioaktyviais pelenais“.
- Ukrainos pilotai naudoja „iPad“: paaiškino, kodėl planšetės yra gyvybiškai svarbios.
- Ukrainoje gimusi JAV Kongreso narė balsavo prieš pagalbą – jos gimtasis miestas jaučiasi išduotas.
- Rusija verda pykčiu dėl L.Linkevičiaus žinutės: gąsdina Paskutinio teismo diena.
- Pirmojo pasaulinio karo taktika sugrįžta: ukrainiečių šaulys iš propelerinio lėktuvo galo numušė rusų droną „Orlan“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„New York Times“: laukdama JAV pagalbos, Ukraina traukiasi iš kaimų rytiniame fronte
20:32
Per pastarąją savaitę Rusijos okupacinės pajėgos užėmė arba įžengė į maždaug pusę tuzino kaimų Ukrainos rytiniame fronte. Tai rodo, kad Ukrainos pajėgų, laukiančių amerikiečių karinės pagalbos, padėtis regione blogėja, rašo „The New York Times“.
Pažymima, kad apie padėties fronte pablogėjimą sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Kariniai ekspertai teigia, kad pastarieji Maskvos laimėjimai atspindi jos norą pasinaudoti galimybe toliau pulti prieš tai, kai į Ukrainą atvyks pirmoji ginklų siunta iš naujo JAV karinės pagalbos paketo, turinčio padėti palengvinti sunkią Ukrainos karių padėtį.
Rusijos pažanga prie Avdijivkos
Generolas O.Syrskis sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia padėtis“ yra į vakarus nuo Avdijivkos esančiuose kaimuose, kuriuos Rusija užėmė vasario mėn. po kelis mėnesius trukusių įnirtingų mūšių. Jis sakė, kad Rusija šioje teritorijoje dislokavo iki keturių brigadų, kurių tikslas – priartėti prie Ukrainos karinių logistikos centrų, tokių kaip rytinis Pokrovsko miestas.
Rusijai užėmus Avdijivką, Ukrainos pajėgos atsitraukė į naują gynybos liniją maždaug už trijų mylių į vakarus, palei keletą mažų kaimų, tačiau dabar tą liniją peržengė Rusijos pajėgos. Sekmadienį generolas O.Syrskis sakė, kad jo pajėgos pasitraukė iš dviejų paskutinių kaimų toje teritorijoje, kurių Rusija dar visiškai nekontroliavo.
Nevyriausybinės tyrimų grupės „Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras“ pirmininkas Serhijus Kuzanas teigė, kad Ukrainos vadovybė turėjo rinktis „tarp blogos ir dar blogesnės padėties“ ir nusprendė prarasti teritorijas, o ne karius.
Puolimas Časiv Jare
Karo studijų institutas (ISW) sekmadienį teigė, kad Rusijos laimėjimai Očeretynėje suteikė Rusijos vadovybei galimybę rinktis: toliau stumtis į vakarus link Pokrovsko arba trauktis į šiaurę link Časiv Jaro.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Časiv Jaro puolime dalyvauja iki 25 tūkst. Rusijos karių. Časiv Jaras, esantis maždaug už septynių mylių į vakarus nuo Bachmuto, yra strategiškai svarbioje aukštumoje.
Jį užėmus, už maždaug 10 mylių į pietvakarius esantis Kostantynivkos miestas atsidurtų tiesioginėje Maskvos ugnies linijoje. Šis miestas yra pagrindinis Ukrainos pajėgų aprūpinimo punktas didžiojoje rytinio fronto dalyje.
Išstūmus į šiaurę nuo Očeretynės, Rusijos pajėgos taip pat galėtų pulti Kostantynivką iš pietų.
„Šiuo metu Rusijos pajėgos turi galimybių pasiekti operatyviai reikšmingų laimėjimų netoli Časiv Jaro“, – ISW sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Laukia sunkios savaitės
Karinis ekspertas S.Kuzanas sakė, kad Rusijos pažanga „artimiausiu metu tęsis priklausomai nuo to, kaip greitai ir kokia apimtimi atvyks Vakarų pagalba“.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pareiškė, kad skubiai suteiks Ukrainai pirmąją 1 mlrd. dolerių sumą iš naujojo karinės pagalbos paketo. Šią siuntą sudarys raketos „Stinger“ ir kita oro gynybos amunicija, prieštankinės valdomos raketos „Javelin“ ir 155 milimetrų sviediniai.
Ukrainai ypač trūksta artilerijos sviedinių, kurie būtini priešui sumušti ir apriboti jo judėjimą. Praėjusią savaitę kalbėdamas su Vakarų sąjungininkais prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiuo metu Rusija iššaudo 10 sviedinių už kiekvieną Ukrainos iššautą sviedinį.
Tačiau neaišku, ar šios atsargos pasieks mūšio lauką pakankamai greitai, kad sustabdytų Rusijos puolimą.
Kariniai ekspertai teigė, kad Rusija ruošiasi pradėti naują didelio masto puolimą gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje ir kad artimiausiomis savaitėmis ji tęs atakas. Ukrainos vadas Volodymyras Bitsakas pirmadienį per nacionalinę televiziją sakė, kad Rusija netoli sienos su Ukrainos šiaurės rytiniu Sumų regionu dislokavo keturis batalionus.
„Vis dar laukiame Ukrainai pažadėtų atsargų“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame pranešime sekmadienį.
„Tikimės būtent tokios apimties ir turinio tiekimų, kurie gali pakeisti padėtį mūšio lauke“, – sakė V.Zelenskis.
Pirmadienį Kijeve apsilankęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad daug mėnesių, kol Kongresas patvirtino naują karinę pagalbą Ukrainai, ir tai, kad Europa laiku nepristatė amunicijos, sukėlė „rimtų padarinių mūšio lauke“.
JT ekspertai teigia, kad Šiaurės Korėjos raketa nukrito Ukrainos Charkivo mieste
00:32
Sausio 2 d. Ukrainos Charkivo mieste nukritusios raketos nuolaužos buvo Šiaurės Korėjos balistinės raketos „Hwasong-11“ serijos nuolaužos, pirmadienį „Reuters“ pateiktoje ataskaitoje Saugumo Tarybos komitetui pranešė Jungtinių Tautų sankcijų stebėtojai.
32 puslapių ataskaitoje JT sankcijų stebėtojai padarė išvadą, kad „2024 m. sausio 2 d. Charkive, Ukrainoje, nusileidusios raketos nuolaužos yra KLDR „Hwasong-11“ serijos raketos nuolaužos“ ir pažeidžia Šiaurės Korėjai taikomą ginklų embargą.
Šiaurės Korėjai nuo 2006 m. taikomos JT sankcijos dėl jos balistinių raketų ir branduolinių programų, o metams bėgant šios priemonės buvo sugriežtintos.
Šio mėnesio pradžioje trys sankcijų stebėtojai nuvyko į Ukrainą apžiūrėti nuolaužų ir nerado jokių įrodymų, kad raketą pagamino Rusija. Jie „negalėjo nepriklausomai nustatyti, nei iš kur raketa buvo paleista, nei kas ją paleido“.
„Ukrainos valdžios institucijų pateikta informacija apie raketos trajektoriją rodo, kad ji buvo paleista Rusijos Federacijos teritorijoje“, – rašoma balandžio 25 d. ataskaitoje Saugumo Tarybos Šiaurės Korėjos sankcijų komitetui.
„Tokia vieta, jei raketą kontroliavo Rusijos pajėgos, tikriausiai rodo, kad ją įsigijo Rusijos Federacijos piliečiai“, – sakė jie ir pridūrė, kad tai būtų 2006 m. Šiaurės Korėjai įvesto ginklų embargo pažeidimas.
Rusijos ir Šiaurės Korėjos atstovybės Jungtinėse Tautose Niujorke iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti sankcijų stebėtojų ataskaitą.
JAV ir kitos šalys kaltina Šiaurės Korėją perdavus ginklus Rusijai, kad ši juos panaudotų prieš Ukrainą.
Ir Maskva, ir Pchenjanas šiuos kaltinimus neigė, tačiau pernai pažadėjo gilinti karinius santykius.
„New York Times“: laukdama JAV pagalbos, Ukraina traukiasi iš kaimų rytiniame fronte
20:32
Per pastarąją savaitę Rusijos okupacinės pajėgos užėmė arba įžengė į maždaug pusę tuzino kaimų Ukrainos rytiniame fronte. Tai rodo, kad Ukrainos pajėgų, laukiančių amerikiečių karinės pagalbos, padėtis regione blogėja, rašo „The New York Times“.
Pažymima, kad apie padėties fronte pablogėjimą sekmadienį paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. Kariniai ekspertai teigia, kad pastarieji Maskvos laimėjimai atspindi jos norą pasinaudoti galimybe toliau pulti prieš tai, kai į Ukrainą atvyks pirmoji ginklų siunta iš naujo JAV karinės pagalbos paketo, turinčio padėti palengvinti sunkią Ukrainos karių padėtį.
Rusijos pažanga prie Avdijivkos
Generolas O.Syrskis sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia padėtis“ yra į vakarus nuo Avdijivkos esančiuose kaimuose, kuriuos Rusija užėmė vasario mėn. po kelis mėnesius trukusių įnirtingų mūšių. Jis sakė, kad Rusija šioje teritorijoje dislokavo iki keturių brigadų, kurių tikslas – priartėti prie Ukrainos karinių logistikos centrų, tokių kaip rytinis Pokrovsko miestas.
Rusijai užėmus Avdijivką, Ukrainos pajėgos atsitraukė į naują gynybos liniją maždaug už trijų mylių į vakarus, palei keletą mažų kaimų, tačiau dabar tą liniją peržengė Rusijos pajėgos. Sekmadienį generolas O.Syrskis sakė, kad jo pajėgos pasitraukė iš dviejų paskutinių kaimų toje teritorijoje, kurių Rusija dar visiškai nekontroliavo.
Nevyriausybinės tyrimų grupės „Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras“ pirmininkas Serhijus Kuzanas teigė, kad Ukrainos vadovybė turėjo rinktis „tarp blogos ir dar blogesnės padėties“ ir nusprendė prarasti teritorijas, o ne karius.
Puolimas Časiv Jare
Karo studijų institutas (ISW) sekmadienį teigė, kad Rusijos laimėjimai Očeretynėje suteikė Rusijos vadovybei galimybę rinktis: toliau stumtis į vakarus link Pokrovsko arba trauktis į šiaurę link Časiv Jaro.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Časiv Jaro puolime dalyvauja iki 25 tūkst. Rusijos karių. Časiv Jaras, esantis maždaug už septynių mylių į vakarus nuo Bachmuto, yra strategiškai svarbioje aukštumoje.
Jį užėmus, už maždaug 10 mylių į pietvakarius esantis Kostantynivkos miestas atsidurtų tiesioginėje Maskvos ugnies linijoje. Šis miestas yra pagrindinis Ukrainos pajėgų aprūpinimo punktas didžiojoje rytinio fronto dalyje.
Išstūmus į šiaurę nuo Očeretynės, Rusijos pajėgos taip pat galėtų pulti Kostantynivką iš pietų.
„Šiuo metu Rusijos pajėgos turi galimybių pasiekti operatyviai reikšmingų laimėjimų netoli Časiv Jaro“, – ISW sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Laukia sunkios savaitės
Karinis ekspertas S.Kuzanas sakė, kad Rusijos pažanga „artimiausiu metu tęsis priklausomai nuo to, kaip greitai ir kokia apimtimi atvyks Vakarų pagalba“.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pareiškė, kad skubiai suteiks Ukrainai pirmąją 1 mlrd. dolerių sumą iš naujojo karinės pagalbos paketo. Šią siuntą sudarys raketos „Stinger“ ir kita oro gynybos amunicija, prieštankinės valdomos raketos „Javelin“ ir 155 milimetrų sviediniai.
Ukrainai ypač trūksta artilerijos sviedinių, kurie būtini priešui sumušti ir apriboti jo judėjimą. Praėjusią savaitę kalbėdamas su Vakarų sąjungininkais prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šiuo metu Rusija iššaudo 10 sviedinių už kiekvieną Ukrainos iššautą sviedinį.
Tačiau neaišku, ar šios atsargos pasieks mūšio lauką pakankamai greitai, kad sustabdytų Rusijos puolimą.
Kariniai ekspertai teigė, kad Rusija ruošiasi pradėti naują didelio masto puolimą gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje ir kad artimiausiomis savaitėmis ji tęs atakas. Ukrainos vadas Volodymyras Bitsakas pirmadienį per nacionalinę televiziją sakė, kad Rusija netoli sienos su Ukrainos šiaurės rytiniu Sumų regionu dislokavo keturis batalionus.
„Vis dar laukiame Ukrainai pažadėtų atsargų“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame pranešime sekmadienį.
„Tikimės būtent tokios apimties ir turinio tiekimų, kurie gali pakeisti padėtį mūšio lauke“, – sakė V.Zelenskis.
Pirmadienį Kijeve apsilankęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad daug mėnesių, kol Kongresas patvirtino naują karinę pagalbą Ukrainai, ir tai, kad Europa laiku nepristatė amunicijos, sukėlė „rimtų padarinių mūšio lauke“.
Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Odesoje žuvo keturi žmonės
20:06 Atnaujinta 23:35
Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje per Rusijos raketų smūgį pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė vietos gubernatorius.
Vėliau patikslinta, kad žinoma apie mažiausiai 4 aukas ir 28 sužeistuosius.
„Deja, per Rusijos raketų smūgį žuvo du žmonės“, – platformoje „Telegram“ pranešė Olehas Kiperis.
„Dar aštuoni žmonės, įskaitant 12 metų berniuką, patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – pridūrė jis.
Atskirame pranešime O. Kiperis nurodė, kad per smūgį buvo apgadinti „gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra“.
Odesa nuolat tampa mirtinų Rusijos raketų ir dronų atakų taikiniu.
Šis didelis Juodosios jūros uostamiestis yra labai svarbus Ukrainos eksportui.
Charkive – antrame pagal dydį Ukrainos mieste, į kurį taip pat dažnai taikosi rusų pajėgos, – per Rusijos smūgį buvo sužeistas vienas žmogus, pranešė vietos institucijos.
Srities gubernatorius Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad, Rusijai surengus „raketų ataką“, 42 metų vyras buvo sužeistas šrapnelio ir nukentėjo nuo sprogimo.
Vėliau srities karinės administracijos vadovas patikslino: nuo 22.00 val. žuvo keturi žmonės, taip pat žuvo šuo. Dar vienas žmogus mirė dėl insulto, kurį sukėlė išpuolis. Pasak jo, 32 žmonės buvo sužeisti – 25 yra ligoninėse, tarp jų du vaikai ir nėščia moteris. Mergaitės, kuriai nėra nė penkerių metų, būklė itin sunki. Dar šeši suaugusieji taip pat gydomi reanimacijoje. Gydytojai daro viską, kas įmanoma ir neįmanoma.
„Rusai balistine raketa, preliminariai – kasetiniu šaudmeniu, smogė į vieną populiariausių Odesos gyventojų ir miesto lankytojų vietų, kur žmonės vaikščiojo su vaikais, šunimis, sportavo... Tokie šaudmenys naudojami gyvajai jėgai naikinti ir pirmiausia kelia grėsmę žmonėms, o ne įrangai ir pastatams“, – pabrėžė pareigūnas.
Vokietijos prokuratūra neatmeta politinio dviejų ukrainiečių nužudymo motyvo
19:12
Vokietijos prokurorai pirmadienį pranešė, jog tiriant įtariamą ruso įvykdytą dviejų ukrainiečių nužudymą Vokietijos pietuose vertinamas galimas politinis motyvas.
Bylą perėmė Miuncheno prokuratūra, atsakinga už politiškai motyvuotų nusikaltimų tyrimą, nes tokio motyvo „negalima atmesti“, naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovas spaudai.
Po to, kai Bavarijos Murnau miesto prekybos centre šeštadienio vakarą buvo rasti du ukrainiečiai su durtinėmis žaizdomis, buvo suimtas 57 metų įtariamasis rusas.
Pasak tyrėjų, aplinkybės tebėra neaiškios.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos, abi 36 ir 23 metų aukos buvo Ukrainos kariai, atvykę į Vokietiją medicininei reabilitacijai.
Vyresnysis vyras nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje, o jaunesnysis mirė ligoninėje.
Įtariamasis buvo sulaikytas šeštadienį savo bute netoli nusikaltimo vietos ir tebėra suimtas.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba padėkojo Vokietijos tyrėjams už greitą įtariamojo sulaikymą.
Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Hermannas sekmadienį pareiškė, jog nėra jokių požymių, kad šis nusikaltimas būtų „susijęs su Rusijos ir Ukrainos konfliktu“, rašo laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“.
Leidinio cituojami liudininkai teigė, kad prieš incidentą trys vyrai buvo pastebėti mieste kartu ir vartojo daug alkoholinių gėrimų.
Rusija teigia, kad Italijos „Ariston“ verslo perėmimas neva yra atsakas į „priešiškus veiksmus“
18:07
Rusijos ambasada Italijoje pirmadienį pareiškė, kad sprendimas šildymo sistemų bendrovės „Ariston“ patronuojamąją įmonę perduoti „laikinai valdyti“ dujų milžinei „Gazprom“ yra atsakas į Vakarų šalių „priešiškus veiksmus“.
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani savaitgalį paskelbė, jog iškviečia Rusijos ambasadorių, kad pareikalautų paaiškinimų dėl vėlai penktadienį Maskvos paskelbto įsako.
Ambasadorius Aleksejus Paramonovas į užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas pirmadienį, o po to ambasada socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė pareiškimą, kuriame kaltę suvertė dėl Rusijos karo Ukrainoje Vakarų paskelbtoms sankcijoms ir aiškino, kad Roma gali kaltinti tik save.
„Buvo pabrėžta, kad šių priemonių, atsižvelgiant į atitinkamą teisinę sistemą, buvo imtasi reaguojant į priešiškus ir tarptautinei teisei prieštaraujančius veiksmus, kurių ėmėsi Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos prie jų prisijungusios užsienio valstybės“, – sakoma ambasados pareiškime, kuriame, be kitų priemonių, minimi veiksmai dėl turto įšaldymo.
Ambasada pažymėjo, kad Rusija visada teikė „ypatingą reikšmę abipusiai naudingiems“ ekonominiams santykiams su Italija, kuri istoriškai yra viena iš Europos šalių, palaikančių šilčiausius santykius su Maskva.
Tačiau ji apkaltino Italijos valdžią, esą ji „paaukojo tikruosius nacionalinius (Italijos) Respublikos interesus, kad dalyvautų nevaisingose ir pavojingose antirusiškose geopolitinėse avantiūrose“.
Apie šį Kremliaus žingsnį dėl „Ariston“ buvo paskelbta penktadienį paviešintame Rusijos valdžios potvarkyje, kurį jau pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas.
Pagal jį, „Ariston“ įmonių Rusijoje – „Ariston Thermo Rus“, kurią valdo „Ariston Holding NV“, ir „BSH Household Appliances“, kurią valdo „BSH Hausgerate GmbH“, – 100 proc. akcijų kontrolė perduodama „Gazprom Household Systems“ – „Gazprom“ patronuojamajai įmonei.
„Ariston Group“ savo pareiškime nurodė, kad Rusijoje veikia jau beveik 20 metų ir palaiko „labai korektiškus santykius su vietos institucijomis“.
Ji teigė esanti „nepaprastai nustebinta“ minėto potvarkio, apie kurį, jos teigimu, nebuvo iš anksto informuota.
Italijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbtame pareiškime teigė Rusijos ambasadoriui pabrėžusi, kad Roma yra „labai nusivylusi šia netikėta priemone, ir paprašė ambasadoriaus Aleksejaus Paramonovo paaiškinti jos priežastis, kurios neturi jokio teisinio pagrindo“.
Ministerija pridūrė, kad Rusija ėmėsi veiksmų „prieš bendrovę, kuri turi istorinių šaknų šalyje ir neturi jokio ryšio su dabartine tarptautine krizine situacija“.
Ministrės pirmininkės Giorgio Meloni vyriausybė nuo pat atėjimo į valdžią 2022 metų spalį tvirtai remia Ukrainą jos kare su Rusija, siųsdama pagalbą ir ginklus.
Italija šiemet rotacijos tvarka pirmininkauja Didžiajam septynetui (G-7), kuriam taip pat priklauso Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Kanada, Vokietija, Japonija ir Jungtinė Karalystė.
Karo ekspertas: Ukraina dar nepatyrė savo tamsiausios valandos, viskas tik prasideda
18:04
Ukrainos kariai yra blogiausioje padėtyje nuo 2022 m. kovo mėnesio, sako Konradas Muzyka, vienas iš OSINT tyrėjų ir Lenkijos analitinio centro „Rochan Consulting“ vadovas. Jo nuomone, pagrindinės Ukrainos pajėgų problemų priežastys – ginklų, žmonių trūkumas ir lėta įtvirtinimų statyba. Artimiausiomis savaitėmis negalima tikėtis, kad padėtis pagerės, sakė ekspertas, kurį cituoja nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Atnaujinus karinį tiekimą iš JAV, karo eiga nepasikeis, o tik sumažės disproporcija tarp Ukrainos ir Rusijos karių ginkluotės skaičiaus, teigė analitikas. Jo vertinimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų artilerijos naudojimo intensyvumas, palyginti su 2023 m. vasara, sumažėjo 70-90 proc. Dabar artilerijos naudojimas dažnai derinamas su brigadų vadais, pastebėjo K.Muzyka.
Tam, kad Ukraina atgautų iniciatyvą, reikia „ilgalaikių ir sisteminių JAV ir Europos sprendimų ir konkretaus karinės paramos Ukrainai plano, kuris leistų sutelkti dėmesį į planavimą (su Vakarų patarėjais) ir operacijų vykdymą fronte“, – rašė tyrėjas socialiniame tinkle X.
K.Muzyka išanalizavo Donecko srities teritorijų, į kurias veržiasi Rusijos kariuomenė, palydovines nuotraukas ir jose nerado jokių Ukrainos kariuomenės įtvirtintų linijų. Ekspertas išsakė prielaidą, kad ukrainiečiai daugiausia dėmesio skyrė atskiriems gynybos taškams, kuriuos būtų galima apsupti (ir jie jau yra apsupti), o visavertę gynybinę liniją pradėjo statyti pavėluotai. Tuo pat metu ukrainiečių vadai turėjo sunkiai rinktis, kur ją statyti pirmiausia, nes buvo gauta pranešimų apie galimą Rusijos puolimą prieš Charkvą, Sumus ir Černihivą.
K.Muzyka išreiškė viltį, kad šiuo metu Donecko srities gilumoje statomi papildomi įtvirtinimai.
Analitikas teigė, kad karinio personalo trūkumas yra veiksnys, kuris turės didžiausią įtaką padėties fronte raidai per artimiausius tris keturis mėnesius. Po šio laikotarpio fronte turėtų prasidėti naujos mobilizacijos. Juos į frontą būtų galima išsiųsti dar anksčiau, sutrumpinus apmokymų laiką, tačiau tokiu atveju Ukraina rizikuoja atsidurti tokioje pačioje padėtyje, kokioje 2022 m. rugsėjį atsidūrė Rusija, tvirtino K.Muzyka.
Ukraina bando užkamšyti savo gynybos spragas perkeldama karius iš vienos krypties į kitą. Visų pirma, dar 2023 m. rudenį iš pietinės fronto dalies į Avdijivką buvo perkelta 47-oji mechanizuotoji brigada, o žiemą perkelta ir 3-ioji šturmo brigada. Tačiau, K.Muzykos vertinimu, artimiausiais mėnesiais bus vis sunkiau tęsti kariuomenės perkėlimą į problemines fronto sritis.
Rusijos pajėgų persvara didėja, taip pat didėja atakų prieš Ukrainos pozicijas intensyvumas, rašo K.Muzyka. „Ukraina dar nepatyrė savo tamsiausios valandos, viskas tik prasideda“, – patikslino tyrėjas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos propaganda nerimsta: vėl pažadėjo paversti JAV „radioaktyviais pelenais“
16:08
Sekmadienio laidą „Vesti Nedeli“ propagandinės televizijos stoties „Rossija 1“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas pradėjo branduoliniais grasinimais Europai ir Jungtinėms Valstijoms. Propagandininkas žadėjo „akimirksniu nuginkluoti Prancūziją“, paskandinti Didžiąją Britaniją ir paversti JAV „radioaktyviais pelenais“.
Maskva atnaujino savo branduolinius grasinimus po to, kai Vašingtonas pagaliau skyrė Ukrainai 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą ir pripažino, kad jau atsiuntė ATACMS raketas, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Frazė apie Rusijos branduolinio smūgio realumą buvo pirmoji D.Kiseliovo programoje. Jis ją ištarė skelbdamas pagrindines programos temas. „Ar Rusija panaudos branduolinį ginklą? Atsakymas – taip, bet kokiomis sąlygomis?“ – kalbėjo vedėjas.
Kaip formalią savo argumentų priežastį D.Kiseliovas nurodė balandžio 22 d. žurnale „Foreign Affairs“ išspausdintą straipsnį. Jame komentuojamas vasario mėnesio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimas ir kovo mėnesio Suomijos gynybos ministro bei Lenkijos užsienio reikalų ministro pareiškimai apie pasirengimą siųsti karius į Ukrainą. D.Kiseliovas taip pat priminė Vašingtono iniciatyvą konfiskuoti Vakaruose įšaldytą Rusijos turtą.
„Amerikiečiai griežtina santykius iki negalėjimo, o kai kas Europoje šiame kontekste planuoja tiesioginį karinį susidūrimą su Rusija Ukrainos platybėse“, – pridūrė jis.
Tada „Rossija 1“ vedėjas uždavė sau „pagrindinį“ klausimą – ar Rusija atsakys branduoliniu smūgiu, ir pats sau atsakė: „Atsakymas yra vienareikšmis: atsakys. Konfliktas su Vakarais Ukrainoje taip stiprėja, kad Rusijai tai jau yra gyvybės ir mirties klausimas. Ir visi Vakaruose nuolat kartoja, kad jų tikslas – sukelti mums strateginį pralaimėjimą Ukrainoje. <...> Jei iš tiesų siužetas vystysis šia linkme, Rusija neturės kitos išeities, kaip tik ja pasinaudoti. Mes negalime trauktis, tai būtų valstybingumo katastrofa mums patiems.“
D.Kiseliovas savo argumentus pagrindė 2024 m. kovo mėn. Vladimiro Putino citata, kurioje šis pareiškė, kad pralaimėjimo Ukrainoje atveju Rusijos valstybingumui bus „katastrofiškos pasekmės“. Tuomet propagandininkas priminė 2020 m. prezidento dekretą „Dėl Rusijos valstybinės politikos pagrindų branduolinio atgrasymo srityje“, kuriuo leidžiama naudoti branduolinį ginklą, „kai kyla pavojus pačiam valstybės egzistavimui“. Po to jis pateikė keletą V.Putino citatų apie šalies strateginių ginklų kovinę parengtį ir jų panaudojimo sąlygas.
„Jei NATO šalys įves savo karius į Ukrainą, kad suduotų smūgį strateginiam Rusijos pralaimėjimui, tuomet ateis tas momentas, apie kurį kartą pasakė V.Putinas: „Kam mums reikalingas pasaulis, jei jame nėra Rusijos?“. Tuomet viskam ir visur nuo mūsų klius. <...> Amerikos sprendimų priėmimo centrai jau dabar yra taikiklyje. Prancūziją, kaip branduolinę galybę, reikės tiesiog nuginkluoti, britų salos paprasčiausiai atsidurs po vandeniu, tam technologijos yra. Bet geriau iki to neprivesti, ir tai nėra propaganda“, – pabrėžė propagandininkas.
Kalbėdamas apie Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo Jungtinėms Valstijoms pasekmes, D.Kiseliovas priminė savo paties 2014 m. vaizdo įrašą apie „radioaktyvius pelenus“, kuriais Rusija esą gali paversti Ameriką. „Garantuotas atpildas yra neišvengiamas. Nereikia spausti Rusijos į kampą“, – apibendrino jis.
Nors D.Kiseliovas savo argumentus sieja tik su „Foreign Affairs“ straipsniu ir JAV iniciatyva konfiskuoti Rusijos turtą, pasak portalo „Agentstvo“ žurnalistų, sunku nepastebėti, kad Rusijos laidų vedėjo skiltis pasirodė tą savaitę, kai įvyko daug rimtesnių įvykių, galinčių turėti įtakos karo Ukrainoje eigai.
Trečiadienį Joe Bidenas pasirašė įstatymo projektą, kuriuo Ukrainai skiriama 61 mlrd.JAV dolerių. Šie pinigai leis Ukrainai išlaikyti savo pozicijas iki 2024 m. ir „sugriaus V.Putino įsitikinimą, kad laikas yra jo pusėje“, sakė CŽA vadovas Williamas Burnsas.
Taip pat praėjusią savaitę Vašingtonas pripažino, kad suteikė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms raketas ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km.
Vakarai po truputį įpranta ir ramiau reaguoja į Rusijos propagandos teiginius ir stipriau apginkluoja Ukrainos pajėgas. Vis dažniau Vakarų politikai atkreipia dėmesį į būtinybę didinti gynybos biudžetus ir būti pasiruošusiems atsakyti į Rusijos agresiją.
V.Zelenskis ragina greičiau tiekti ginklus, kad būtų sužlugdytas Rusijos puolimas
16:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija naudojasi Vakarų ginklų tiekimo vėlavimu, kad pereitų į puolimą, ir pabrėžė, kad spartesnis sąjungininkų paramos tiekimas sustiprintų fronto liniją.
„Kartu turime sužlugdyti Rusijos puolimą“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
„Greitas [paramos] tiekimas tiesiogine prasme reiškia fronto linijos stabilizavimą“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Ukrainai dar ne per vėlu laimėti karą, sako NATO vadovas
16:06
NATO vadovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai ne per vėlu laimėti prieš Rusiją, nors Maskva fronte vis labiau žengia į priekį, ir patikino, kad Kyjivui gabenama daugiau Vakarų pagalbos.
„Žinau, kad didelis paramos vėlavimas turi rimtų pasekmių mūšio lauke.... Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas per Kyjive surengtą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Daugiau paramos yra pakeliui“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis: Ukraina iš karto gaus raketas „Patriot“ sistemoms
15:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina iš karto gaus „Patriot“ raketas. Pasak „Unian“ korespondento, šalies vadovas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Kyjive.
Visų pirma, Ukraina greičiausiai gaus papildomų raketų prie jau turimų šalies oro gynybos sistemų „Patriot“, taip pat tęsiamas atitinkamas darbas dėl tiesioginio naujų „Patriot“ sistemų tiekimo.
„Dėl papildomų paketų ir raketų skaičiaus „Patriot“: tikimės teigiamų dalykų. Manau, kad šiuos tiekimus gausime. Ir ačiū Dievui, kad po mūsų tarybos sušaukimo (Ukrainos ir NATO tarybos posėdis balandžio 19 d. – red. past.) gavome atsakymus, kad jokių pauzių šiame procese nebus“, – sakė V.Zelenskis.
Tuo pačiu metu, kaip patikslino prezidentas, vyksta darbas dėl papildomų priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“ gavimo Ukrainai.
„Kol kas nėra jokių galingų konkrečių duomenų, kurių tikimės iš partnerių. Yra pirmieji žingsniai“, – sakė V.Zelenskis.
Jis sakė, kad tai aptarė su J.Stoltenbergu.
„Šiandien su generaliniu sekretoriumi aptarėme, kur matome („Patriot“ buvimą – red. past.). Iš savo pusės taip pat dirbame analitiškai. Suprantame, kurios valstybės ką turi. Vyksta atitinkami dialogai. Dirbame prie papildomų sistemų“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad kai tik Ukrainai bus pristatyta papildomų oro gynybos sistemų „Patriot“, „jūs ir aš tai pajusime“.
„Svarbu jas pajusti ne žodžiais, o pajusti danguje, realioje dangaus gynyboje“, – pabrėžė V.Zelenskis.
