Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis: Rusijai rengiantis plėsti puolimą, Ukrainoje prasideda naujas karo etapas
- Kaip „V.Putino Rasputinas“ gąsdino Antikristo armija.
- JAV žvalgyba: V.Putinas paranojiškai baiminasi, kad Vakarai apribos Rusijos galią.
- Amerikietis karo veteranas: JAV pamiršo, kaip kariauti tikrą karą.
- Ukrainos karinės žvalgybos generolas: rusai užimtų Baltijos šalis per 7 dienas, NATO sureaguotų per 10.
- Užsienyje gyvenantys ukrainiečiai pyksta dėl spaudimo grįžti namo kovoti.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Zelenskis: Rusijai rengiantis plėsti puolimą, Ukrainoje prasideda naujas karo etapas
20:41
Penktadienį susitikimo su pasieniečiais Chmelnyckio srityje metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos laukia „naujas Rusijos karo etapas“.
Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) viršininkas Kyrylas Budanovas sakė, kad Ukraina turėtų tikėtis, jog pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje bus atnaujintas Rusijos puolimas, kuris suintensyvės aplink rytinį Donbaso regioną.
„Okupantas dabar ruošiasi plėsti savo puolimą. Ir mes visi – ukrainiečiai, kariai, valstybė, partneriai – turime padaryti viską, kad sužlugdytume Rusijos puolimo planą“, – sakė V.Zelenskis.
Tikėtina, kad Rusija stengiasi užimti kuo daugiau teritorijos, kol mūšio lauke pasijaus neseniai JAV priimto pagalbos Ukrainai įstatymo poveikis.
Donecko srities miestas Časiv Jaras tebėra vienas iš pagrindinių Rusijos taikinių, nes jis gali palengvinti tolesnį judėjimą link netoliese esančių miestų Kostantynivkos, Kramatorsko ir Sloviansko, sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas.
Pasak O.Pavliuko, Rusija siekia 2024 m. visiškai užimti Donecko, Luhansko ir, jei įmanoma, Zaporižios sritis.
Tikėtina, kad Maskva taip pat ruošiasi puolimui aplink šiaurės rytų Sumų ir Charkivo sritis, sakė HUR vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.
„Turime įrodyti, kad okupantui nepavyks pasiekti savo tikslų jokiomis aplinkybėmis, kad ir ką jis darytų ir kaip žiauriai elgtųsi. Ukraina vis tiek nugalės“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Bloomberg“: JAV inicijavo naują 50 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai
00:51
Jungtinės Amerikos Valstijos derasi su Didžiojo septyneto šalimis dėl 50 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai, rašo „Bloomberg“.
Didelė dalis pinigų bus skirta perteklinio pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos turto, kurio didžioji dalis yra Europoje, sąskaita.
JAV siekia, kad susitarimas būtų pasiektas per G-7 vadovų susitikimą Italijoje birželio mėn. Tačiau gerai informuoti asmenys pažymėjo, kad diskusija šia tema yra sudėtinga, o susitarimo pasirašymas gali užtrukti keletą mėnesių.
Ukrainos žemės ūkio sektoriui skirta daugiau nei 250 mln. dolerių
22:32
Kyjivo ekonomikos mokyklos ir Pasaulio banko skaičiavimais, vasario pabaigoje Ukrainos žemės ūkio sektoriaus nuostoliai ir žala, patirta dėl Rusijos vykdomo plataus masto karo, siekė daugiau kaip 80 mlrd. dolerių.
JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) finansuojama programa padės smulkiems grūdų ir aliejinių augalų sėklų augintojams plėsti eksporto rinkas.
USAID programa „Harvest“ siekiama padidinti žemės ūkio produktų eksportą 1,5 mlrd. dolerių ir pritraukti papildomų 500 mln. dolerių privačių investicijų, sakė USAID administratoriaus pavaduotoja Izobel Kolman.
Agentūra sutelkia dėmesį į būsimus Ukrainos žemės ūkio poreikius ir rems Ukrainos eksporto įvairinimą bei didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, pridūrė ji.
Balandį Ukraina eksportavo daugiau kaip 13 mln. tonų produktų už 3,3 mlrd. dolerių, t. y. daugiau nei 2022 m. vasario mėn. prieš prasidedant plataus masto invazijai, sakė ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.
Pranešama, kad augimą lėmė alternatyvaus jūrų koridoriaus atidarymas, taip pat laivų draudimo programos ir „Solidarumo juostų“ plėtra.
V.Zelenskis: Rusijai rengiantis plėsti puolimą, Ukrainoje prasideda naujas karo etapas
20:41
Penktadienį susitikimo su pasieniečiais Chmelnyckio srityje metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos laukia „naujas Rusijos karo etapas“.
Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) viršininkas Kyrylas Budanovas sakė, kad Ukraina turėtų tikėtis, jog pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje bus atnaujintas Rusijos puolimas, kuris suintensyvės aplink rytinį Donbaso regioną.
„Okupantas dabar ruošiasi plėsti savo puolimą. Ir mes visi – ukrainiečiai, kariai, valstybė, partneriai – turime padaryti viską, kad sužlugdytume Rusijos puolimo planą“, – sakė V.Zelenskis.
Tikėtina, kad Rusija stengiasi užimti kuo daugiau teritorijos, kol mūšio lauke pasijaus neseniai JAV priimto pagalbos Ukrainai įstatymo poveikis.
Donecko srities miestas Časiv Jaras tebėra vienas iš pagrindinių Rusijos taikinių, nes jis gali palengvinti tolesnį judėjimą link netoliese esančių miestų Kostantynivkos, Kramatorsko ir Sloviansko, sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas.
Pasak O.Pavliuko, Rusija siekia 2024 m. visiškai užimti Donecko, Luhansko ir, jei įmanoma, Zaporižios sritis.
Tikėtina, kad Maskva taip pat ruošiasi puolimui aplink šiaurės rytų Sumų ir Charkivo sritis, sakė HUR vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis.
„Turime įrodyti, kad okupantui nepavyks pasiekti savo tikslų jokiomis aplinkybėmis, kad ir ką jis darytų ir kaip žiauriai elgtųsi. Ukraina vis tiek nugalės“, – pridūrė V.Zelenskis.
Kaip „V.Putino Rasputinas“ gąsdino Antikristo armija
18:30
Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas balandžio 30 d. paskelbė interviu su Rusijos fašistuojančiu ideologu Aleksandru Duginu. Interviu buvo iš anksto įrašytas jam vykstant į Maskvą imti interviu iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
„Programa nenuvylė. Rusijos propagandininkams tai buvo sėkmingas įžengimas į Amerikos svetaines. Daugeliui A.Dugino kritikų tai buvo dar vienas beprotybės, slypinčios Rusijos režimo širdyje, patvirtinimas“, – sako Europos politikos analizės centro (CEPA) apžvalgininkė Julia Davis savo komentare.
Kartais vadinamas „V.Putino Rasputinu“, iš dalies dėl savo ilgos barzdos, A.Duginas nuoširdžiai remia Rusijos invaziją į Ukrainą ir ukrainiečius vadina degeneratų rase, kurie išlindo iš kanalizacijos kanalų ir nusipelno būti sunaikinti genocido būdu. Ukrainiečius reikia „žudyti, žudyti, žudyti“, siūlė save filosofu vadinantis A.Duginas.
Interviu vyko pagal jau nusistovėjusią T.Carlsono schemą: rimto veido laidų vedėjas pagarbiai suteikė savo pašnekovui galimybę nepertraukiamai išsakyti savo mintis.
Dauguma žurnalistų būtų pasinaudoję šia proga ir paklausę A.Dugino apie jo ryšius su V.Putinu ir įtaką jam, taip pat apie tai, kodėl jis pateisina masines žudynes ir galimas sąsajas su likimu jo dukters, žuvusios per 2022 m. sprogus automobilyje padėtai bombai, kuri galėjo būti skirta jam.
Priešingai, T.Carlsonas nusprendė nesikišti į Rusijos politiką ir vietoj to leido A.Duginui burnoti prieš „anglosaksų pasaulį“. Nesigilindamas į A.Dugino genocidines pažiūras, T.Carlsonas tiesiog pažymėjo: jo idėjos laikomos tokiomis pavojingomis, kad Ukrainos vyriausybė nužudė jo dukterį, o „Amazon“ neparduoda jo knygų. (Kai kurias A.Dugino knygas ir interviu iš tiesų galima rasti „Amazon“.)
„Rusijos propagandininkai jau seniai svajoja įpiršti savo idėjas ir iškreiptą istorijos interpretaciją amerikiečiams, dažnai pastebėdami, kad amerikiečiai yra pakankamai kvaili ir neišsilavinę, kad patikėtų bet kuo“, – komentavo teksto autorė.
RT vadovė Margarita Simonian ne kartą pabrėžė, kad Maskva turėtų įdarbinti ir pasitelkti Vakarų įtakingus asmenis, kad pasiektų užsienio auditoriją. Po interviu su T.Carlsonu A.Duginas prakalbo propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje ir pasidžiaugė sėkmingu skverbimusi į Vakarų protus.
A.Duginas džiaugėsi savo sėkme ir aiškino, kodėl Vakarai nekenčia V.Putino
Savo „Telegram“ kanale A.Duginas pasigyrė, kad jo pokalbį su T.Carlsonu peržiūrėjo apie 6 mln. žmonių, ir netgi paragino Rusijos valdžios institucijas atblokuoti socialinį tinklą „X“ (buvusį „Twitter“), nes dabar jį kontroliuoja „libertaras Elonas Muskas“. Jis džiūgavo dėl to, kad praskleidė Vakarų didžiosios žiniasklaidos šydą, ir pavadino T.Carlsoną „žurnalistu Nr. 1 pasaulyje“.
A.Duginas sakė T.Carlsonui, kad Vakarai nekenčia V.Putino dėl jo „vertybių“, o ne dėl karinės agresijos. „Atsižvelgiant į tai, kad kažkas, turintis branduolinį ginklą, tvirtai gina tradicines vertybes, kurias jūs ketinate panaikinti, manau, kad jie turi tam tikrą pagrindą šiai rusofobijai ir neapykantai V.Putinui.“ Linksėdamas T.Carlsonas apgailestavo dėl „labai rimtos“ neapykantos, kurią Vakarai jaučia V.Putinui.
Balandžio 30 d. kanalo „Solovjovo Live“ laidos vedėjas Romanas Golovanovas pokalbį su A.Duginu pavadino tokia antrašte – „Tuckeriui pasakojo apie Antikristo armiją“ – ir pradėjo nuo žodžių: „Dažnai mūsų dabartinę konfrontaciją su Vakarais apibūdiname kaip kovą su Antikristo armija. Ar jums pavyko jam tai pasakyti?“
Pasak A.Dugino, amerikietis atvyko mokytis ir išklausyti, o ne su išankstiniu nusistatymu, kas yra teisinga ir neteisinga. Jis apgailestavo, kad reikėjo sutrumpinti ilgą interviu, todėl buvo iškirpta didžioji dalis jo filosofinių samprotavimų.
61-erių metų rusas teigė, kad T.Carlsonas palygino jo interviu su ankstesniu pokalbiu su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu ir gyrė tiek A.Duginą, tiek V.Orbaną kaip kultūros ir civilizacijos, kuri yra „daug gilesnė“ už Vakarų kultūrą ir civilizaciją, atstovus. Laidos vedėjo reportažuose iš Maskvos per vasario mėn. kelionę buvo minčių, kad Rusijos prekybos centrai gerai aprūpinti prekėmis ir kad Stalino laikų metro sistemoje nėra grafičių.
Pasak A.Dugino, T.Carlsonas skundėsi dėl nykstančių laisvių Jungtinėse Valstijose, nors neaišku, kiek simpatijų jis sulaukė iš totalitarinės sistemos palaikytojo, pastebėjo komentaro autorė. Jis taip pat prisiminė T.Carlsono teiginį, kad tokie žmonės kaip V.Putinas ir A.Duginas supranta vakariečius geriau, nei jie (vakariečiai) supranta save.
„Nuvylė tai, kad amerikiečiai dar nesutiko su V.Putino nuomone, jog jie yra satanistinės civilizacijos dalis ir priklauso Antikristo kultūrai. Vis dėlto jis pastebėjo pažangą, nes konservatyvūs amerikiečiai dabar „atranda“ konservatyviąją Rusiją ir taip permąsto įvykius savo šalyje“, – A.Dugino pokalbį perpasakojo komentaro autorė.
Po nesėkmingo T.Carlsono interviu su V.Putinu, kuris JAV ir platesniuose demokratiniuose Vakaruose sukėlė visuotinį pasityčiojimą ir kurio metu Rusijos vadovas su T.Carlsonu elgėsi atvirai nepagarbiai, režimo propagandininkai skundėsi, kad jiems nesiseka.
M.Simonian garsiai išsakė priekaištus dėl „tradicinių vertybių“ – galbūt dėl to A.Duginas nutarė užpildyti šią spragą.
„R.Golovanovas džiaugėsi, kad Tuckerio, kaip jis jį pavadino, dėka amerikiečiai atranda kitą Rusijos pusę, o ne žino tik tokius veikėjus kaip miręs opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuris buvo nužudytas nuo Kremliaus rankos maždaug tuo pačiu metu, kai T.Carlsonas davė interviu V.Putinui“, – pastebėjo komentaro autorė J.Davis.
A.Duginas sakė R.Golovanovui, kad turi daug bendro su amerikiečių transliuotoju, ir teigė, kad abu yra Vakarų „cancel kultūros“ aukos. Toliau laidos vedėjas citavo kitą savo kolegą propagandininką Sergejų Mardaną, kuris pavadino A.Duginą „V.Putino filosofu“ ir teigė, kad jo darbų apimtis užgožtų bet kurį amerikiečių profesorių.
Kalbant apie bendrą vaizdą, A.Duginas norėjo, kad visi suprastų, jog viskas sukasi apie V.Putiną – kaip Rusijos, jos caro ir valdovo, kuriam rūpi pasaulio ir visos žmonijos likimas, vaizdinį įsikūnijimą.
„Kenkti Antikristui iš vidaus“
Valstybinės propagandos mašinos entuziazmas dėl T.Carlsono nesumažėjo. Tokiems kalbėtojams kaip R.Golovanovas jis atstovauja „baltiesiems krikščionims“, kurie su visomis šeimomis taip gausiai kraustosi į Rusiją, kad žemės kaina Rusijoje netrukus šoktels į viršų, nes prie amerikiečių prisideda kanadiečiai, prancūzai, italai ir vokiečiai.
Šiai vizijai A.Duginas nepritaria. Jis perspėjo R.Golovanovą nepriimti vakariečių į Rusiją, teigdamas, kad jiems būtų geriau likti savo šalyse ir „kenkti Antikristui iš vidaus“. Jis samprotavo, kad persikėlusios iš Amerikos į Rusiją šios šeimos tiesiog padidins beveik visuotinį proputinišką balsavimą ir todėl nieko nepakeis.
Pasak A.Dugino, tik pasilikę Jungtinėse Valstijose šie žmonės galėtų balsuoti už tokį žmogų kaip Donaldas Trumpas ar Tuckeris Carlsonas, o tai sugriautų Vakarus iš vidaus ir būtų daug naudingiau Rusijai.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vyksta į Europą ginti ryšių su Rusija
18:27
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) sekmadienį išvyks į Europą ginti Pekino „neriboto aljanso“ su Rusija.
Pirmiausiai kinų lyderis apsilankys Prancūzijoje, kuri yra didelė Ukrainos rėmėja Europoje, paskui vyks į glaudžius santykius su Kremliumi palaikančias Serbiją ir Vengriją.
Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia stiprinti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, kad atsvertų sudėtingus santykius su konkuruojančiu Vašingtonu.
Tačiau analitikai teigia, kad jei Prancūzija ir kitos Ukrainos sąjungininkės Europoje tiki, kad Xi Jinpingą galima įkalbėti atsisakyti draugystės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, joms teks nusivilti.
Nepaisant to, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį atvykstantį Kinijos lyderį pasitiks su raudonu kilimu, jų derybos toli gražu nebus paprastos.
Pirmadienį Paryžiuje Xi Jinpingas ir E. Macronas surengs derybas su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri paragino Pekiną atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant krizę Ukrainoje.
„Jei Europos pusė tikisi, kad Kinija įves sankcijas Rusijai arba prisijungs prie Jungtinių Valstijų ir Europos, pritaikydama ekonomines sankcijas Rusijai, manau, mažai tikėtina, kad taip nutiks“, – sakė Šanchajaus Fudano universiteto Europos studijų centro direktorius Ding Chunas (Ding Čunas).
Xi Jinpingas siekia pasipriešinti neseniai Europos Sąjungos pradėtiems Kinijos pramonės tyrimams, tačiau Prancūzija leido suprasti, kad pirmiausia darbotvarkėje bus kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje.
Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos, o Jungtinės Valstijos teigė, kad Maskvai būtų sunku palaikyti savo puolimą prieš Ukrainą be Pekino paramos.
Pekinas yra „didžiausias tarptautinis veikėjas, galintis pakeisti Maskvos nuomonę“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas prancūzų diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Paryžius į diskusijas įtrauks Kinijos paramą Rusijai“, – sakė Kinijos studijų „Mercator“ instituto atstovė Abigael Vasselier (Abigel Veseljė).
„Tai tikrai neskatins geros nuotaikos, nepaisant to, kaip tai atrodo“, – pridūrė ji.
Kaip toli eis Xi Jinpingas?
Xi Jinpingas Europoje lankysis pirmą kartą po to, kai Kinija nutraukė griežtus COVID-19 ribojimus.
Be to, prieš metus E. Macronas surengė valstybinį vizitą į Kiniją, kurio metu jis pareiškė, kad tikisi, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje.
Tuo metu E. Macronas papiktino Europos sąjungininkus pareiškęs, kad blokas neturėtų būti įtrauktas į Kinijos ir jos pagrindinės varžovės Jungtinių Valstijų konfliktą dėl Taivano. Pekinui toks E. Macrono požiūris labai patiko.
Šių metų vasarį Prancūzijoje lankydamasis Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) pasakė E. Macronui, kad Pekinas vertina jo „nepriklausomą užsienio politiką“.
„Pamatysime, kaip toli Xi Jinpingas nueis, kad įtiktų Emmanueliui Macronui“, – sakė Strateginių studijų fondo (FRS) atstovė Valerie Niquet.
Baigęs kelionę po Europą Xi Jinpingas grįš į Kiniją, kur vėliau gegužę planuoja apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Kinija nenusileis dėl Ukrainos“, – teigė V. Niquet
E. Macronas ir U. von der Leyen sieks sutelkti dėmesį į Ukrainą, o Xi Jinpingas greičiausiai norės aptarti kelis bloko pradėtus tyrimus dėl galimai nesąžiningos Kinijos prekybos praktikos.
Tyrimai apima visą Kinijos pramonės produkcijos spektrą – nuo saulės kolektorių ir elektrinių transporto priemonių subsidijų iki viešųjų pirkimų medicinos reikmenų sektoriuje.
Pekinas šiuos veiksmus pavadino protekcionizmu.
„Kinijos pusė labai norėtų, kad šis klausimas būtų svarstomas, tačiau Prancūzija atsilieka nuo Europos Komisijos planų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Philippe'as Le Corre'as (Filipas Le Koras) iš Azijos visuomenės politikos instituto Kinijos analizės centro.
„Atėjo laikas Europos lyderiams paaiškinti Kinijai, kad kaina, kurią ji mokės už didėjančią paramą Rusijos karo veiksmams, didės“, – pabrėžė A. Vasselier.
Vizitai Serbijoje ir Vengrijoje
Iš Prancūzijos Xi Jinpingas vyks į Serbiją, o gegužės 8–10 dienomis lankysis Vengrijoje.
Vizitas į Serbijos sostinę Belgradą sutaps su 1999 metais JAV įvykdyto Kinijos ambasados šiame mieste bombardavimo metinėmis, kas leis Xi Jinpingui pasiųsti aštrią antivakarietišką žinią.
Kinija daug investavo siekdama didinti savo ekonominę įtaką Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant dideles akumuliatorių ir elektrinių transporto priemonių gamyklas Vengrijoje.
„Planas paminėti (...) NATO įvykdytą Kinijos ambasados bombardavimą (...) taip pat atveria kelią V. Putino vizitui į Kiniją“, – sakė Kinijoje įsikūrusio Renmino universiteto ES studijų centro direktorius Wang Yiwei (Vang Ivei).
Budapešte jis susitiks su nacionalistų ministru pirmininku Viktoru Orbanu, prieštaraujančiu oficialiai ES pozicijai Rusijos atžvilgiu.
2010 metais į valdžią sugrįžęs Vengrijos premjeras V. Orbanas užsienio politikoje siekia glaudesnių ekonominių ryšių su Rusija, Kinija ir kitomis Azijos šalimis.
Nedidelė 9,6 mln. gyventojų turinti Vidurio Europos šalis pastaraisiais metais pritraukė daug stambių Kinijos projektų.
Praėjusį mėnesį V. Orbanas kalbėjo apie savo viziją apie „suverenų pasaulį“, kuriame „pasaulinė ekonomika būtų organizuojama neideologiškai pagal abipusės naudos principą“.
Lietuva, Ukraina, teroras: Rusija surengė dezinformacinę kampaniją
16:40
Rusijos saugumo tarnyba FSB penktadienį paskelbė nukovusi vyrą, kurį esą Ukraina buvo užverbavusi sprogdinti karinius pastatus ir energetikos objektus Rusijoje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis agentas esą buvo rengtas Lietuvoje. Lietuvos tarnybos teigia, jog tai dar viena Rusijos dezinformacijos kampanija.
Maskva teigia, kad nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, užkirto kelią dešimtims įtariamų Ukrainą palaikančių asmenų sabotažo išpuolių Rusijos teritorijoje.
Penktadienį FSB pranešė, kad neutralizavo vyrą, kuris „planavo įvykdyti keletą teroro aktų Rusijoje“, nurodė rusų valstybinės naujienų agentūros, cituodamos tarnybos pranešimą.
Tarp jų buvo išpuoliai „prieš Gynybos ministerijos objektus Maskvos srityje ir prieš savanorių bataliono narius bei savanorių centrą Sankt Peterburge“.
Agentūra „RIA Novosti“ paskelbė FSB dronu filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas susišaudymas tarp FSB agentų ir įtariamojo Leningrado srityje, netoli Sankt Peterburgo.
Matoma, kaip vyras bėga į lauke esantį betoninį bunkerį, o tada pradeda šaudyti jį apsupę ginkluoti FSB agentai.
Po to vaizdo įraše rodoma jo kūno bunkeryje nuotrauka, taip pat matyti prie jo rankos gulintis pistoletas.
FSB nurodė, kad tai buvo 1976 metais gimęs Rusijos pilietis, kurį esą užverbavo Ukrainos karinės žvalgybos padalinys.
Anksčiau, kai FSB bandė jį sulaikyti Maskvos srityje, jam esą buvo pavykę pabėgti, palikus automobilį, kuriame buvo granatos, pistoletas, medžioklinis šautuvas ir įranga savadarbėms bomboms gaminti.
FSB teigė, kad vyras planavo išpuolį degalų saugykloje Leningrado srityje.
FSB tikina, kad šio vyro ieškojo kaip galimo teroro akto „Crocus City“ koncertų salėje, kur žuvo daugiau nei šimtas žmonių, vykdytojų bendrininko. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.
FSB tikina, kad šis vyras diversijoms buvo rengtas Lietuvoje, iš Lietuvos esą atvyko į Rusiją. Jo mobiliajame telefone esą rastas susirašinėjimas su kuratoriumi Lietuvoje, patvirtinantis pasirengimą teroristiniam išpuoliui ir Kaliningrado srityje, esą vykusius mokymus Lietuvoje, Pabradėje. Be to, neva rasta Lietuvoje išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė.
Išanalizavęs paskelbtą informaciją Rusijos opozicinis portalas „Agentstvo“ skelbia, kad nužudytasis yra Maskvos srities gyventojas Nikolajus Surinovas, apie kurio, kaip „teroristų bendrininko“ paiešką balandžio pradžioje pranešė su teisėsauga susiję „Telegram“ kanalai.
Dezinformacijos kampanija
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad Rusija paskleidė dar vieną dezinformaciją.
„Rusija jau ilgą laiką sistemingai vykdo dezinformacines kampanijas ir provokacijas, siekdama kelti įtampa visuomenių ir sąjungininkų tarpe, bei pridengti savo agresyvius veiksmus. Šis FSB paskleista dezinformacija yra būtent toks atvejis.
Vienas iš tokios agresyvios veiklos tikslų – paveikti Lietuvos paramą Ukrainai. Dezinformacija nepakeis Lietuvos pastangų remiant už laisvę kovojančią Ukrainą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta karinės pratybos „Perkūno griausmas“, tokio pobūdžio dezinformacinių atakų galime sulaukti ir daugiau. Raginame piliečius išlikti budrius, o informacijos skleidėjų prašome atsargiai vertinti Rusijos platinamą dezinformaciją“, – teigia V.Vitkauskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Berlyne liepsnoja „Diehl“ gamykla: šios bendrovės pagamintos priešlėktuvinės gynybos sistemos IRIS-T tiekiamos Ukrainai
16:14
Penktadienį Berlyno vakariniame Lichterfeldės rajone kilo milžiniškas gaisras. Pasak pranešimų žiniasklaidoje, užsiliepsnojo gynybos pramonės bendrovės „Diehl“ gamykla.
Ugniagesių departamento atstovas spaudai nurodė, kad gamyklos pastato antrame aukšte esanti techninė patalpa buvo „visiškai apimta liepsnų“.
Metalo technologijų įmonėje buvo laikomos cheminės medžiagos. Kol kas neaišku, ar jas pasiekė liepsna. Atsargumo dėlei ugniagesiai paskelbė įspėjimą apie pavojų.
Valdžios institucijos įspėja apie galimai toksiškus dūmus ir pataria gyventojams vengti šios teritorijos bei uždaryti langus.
Socialiniuose tinkluose išplito pranešimai, kad užsiliepsnojusioje gynybos bendrovėje „Diehl“ gaminamos pagrindinė IRIS-T technika ir šio tipo priešlėktuvinės gynybos sistemos, kurių Vokietija ne vieną perdavė prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai.
Tačiau bendrovės interneto svetainėje nurodoma, kad su oro gynybos pramone susijusi įranga galimai gaminama kitame Vokietijos mieste – Uberlingeme.
Kol kas oficialūs šaltiniai šios informacijos nepatvirtino.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai smogus Charkivui, žuvo žmogus
15:35
Rusijai penktadienį smogus Ukrainos šiaurės rytiniam Charkivo miestui žuvo vienas žmogus, informavo meras Ihoris Terechovas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis nurodė, kad auka tapo pavyvenusi moteris.
Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad 78 metų vyrui pasireiškė sunki reakcija į stresą.
Anot I. Terechovo, sunaikinti keli pastatai, o po griuvėsiais veikiausiai yra žmonių. Taip pat pranešama, kad nukentėjo tramvajus su keleiviais.
„The New York Times“: ar pažadėti ginklai spės pasiekti Ukrainą prieš subyrant jos gynybai?
15:32
Praėjusį sekmadienį, tebevykstant intensyvioms kovoms palei visą fronto liniją, Ukraina sulaukė prieštankinių ir kitokių raketų bei labai reikalingų 155 mm artilerijos sviedinių. Tai buvo pirmoji dalis iš 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos paketo, kurį praeitą savaitę patvirtino JAV prezidentas Joe Bidenas, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Teigiama, kad pirmadienį Kyjivą pasiekė antroji šių ginklų ir šaudmenų siunta. Antradienį Lenkijai buvo pristatyta nauja „Patriot“ sistemoms skirtų raketų siunta iš Ispanijos.
Vienas aukšto rango Ispanijos pareigūnas nurodė, kad netrukus jos bus Ukrainos fronte.
Stengiamasi kuo greičiau perduoti ginklus išsekusiai Ukrainos kariuomenei, kuri desperatiškai laukia pagalbos. Per pastarąją savaitę į NATO sandėlius Europoje atvyko daugybė orlaivių, traukinių ir sunkvežimių su šaudmenimis ir mažesnėmis ginklų sistemomis, kurios bus gabenamos per Ukrainos sienas.
„Dabar turime veikti greitai, ir mes veikiame, – balandžio 24 d. pareiškė J.Bidenas, pasirašydamas įstatymą, kuriuo patvirtinama pagalba. – Užtikrinu, kad siuntos būtų pradėtos gabenti nedelsiant."
Per paskutines tris savaites apie milžiniškus pagalbos paketus paskelbė ne tik Vašingtonas, bet ir Londonas bei Berlynas.
Tačiau „The New York Times“ pažymėjo, kad J.Bidenui ir kitiems NATO sąjungininkams gali būti sunku išlaikyti greitą tempą. Pareigūnų teigimu, gali prireikti kelių mėnesių, kol bus atgabenta pakankamai didelis kiekis ginklų, kad būtų galima sustiprinti Ukrainos gynybą mūšio lauke.
Analitikai nuogąstauja dėl Ukrainos gebėjimo sulaikyti Rusijos atakas, dėl kurių Kyjivas jau kelis mėnesius yra atsidūręs nepalankioje padėtyje. „The New York Times“ atkreipė dėmesį, kad Ukraina iš tiesų nebeturi laiko ir gali neatlaikyti nuolatinio Rusijos puolimo.
Ketvirtadienį JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines sakė Kongresui, kad Rusija potencialiai gali pralaužti kai kurias Ukrainos fronto linijas šalies rytuose. Plačiai laukiamas Rusijos puolimas šį ar kitą mėnesį tik sustiprina rimtumo jausmą.
„Rusijos kariuomenė dabar bando pasinaudoti padėtimi, o mes laukiame tiekimo iš mūsų partnerių, pirmiausia Jungtinių Valstijų“, – pirmadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis atskleidė, kad „kai kurie tiekimai jau įvykdyti“, tačiau pridūrė, kad negavo visko, ko reikia brigadoms aprūpinti.
Šią savaitę paskelbtame slaptame JAV kariniame vertinime padaryta išvada, kad iki gegužės 9 d., Pergalės dienos šventės, Rusija ir toliau nestipriai laimės rytuose ir pietryčiuose. Tačiau prognozuojama, kad Ukrainos kariuomenė visiškai nesugrius palei fronto liniją, nepaisant didelio amunicijos trūkumo, pastebėjo leidinio kalbintas pareigūnas.
Tuo tarpu kiti amerikiečių pareigūnai nemano, kad Rusija turi pakankamai pajėgų, kad galėtų smarkiai pasipriešinti iki gegužės 9-osios – dienos, kurią Maskva paprastai išnaudoja savo karinei galiai pademonstruoti. Tam reikėtų didelio pajėgų telkimo, kurio amerikiečių pareigūnai iki šiol neužfiksavo.
Vakarų analititikai spėja, kad geriausiu atveju Ukraina galės stabilizuoti savo fronto linijas dar vasarą, o blogiausiu – metų pabaigoje.
Vienas amerikiečių pareigūnas sakė, kad dauguma didesnių ginklų, kurie buvo finansuojami iš naujos JAV pagalbos, ir net dalis šaudmenų bus gabenami iš Jungtinių Valstijų ir greičiausiai bus pristatyti tik vasarą ar net vėliau. Negana to, padėtį apsunkina tai, kad ne visi pažadėti ginklai yra iš karto prieinami.
JAV pareigūnas pažymėjo, kad prireiks laiko išsiaiškinti, kuriuos ginklus galima perduoti Ukrainai, nesumažinant NATO dalinių, kurie turi būti pasirengę kovai, pavyzdžiui, naudojančių pėstininkų kovos mašinas „Bradley“ ir personalo transporterius „Humvee“, kurie buvo amerikiečių paketo dalis, skaičiaus. Kitos ginkluotės, pavyzdžiui, 155 mm artilerijos sviedinių, kurių Ukrainai labai reikia, trūksta visame pasaulyje.
Ukrainai stengiantis išlaikyti teritoriją, JAV pareigūnai mano, kad Rusija ir toliau puldinės ir išnaudos dabar turimus pranašumus, kol bus pristatytas visas Vakarų pastiprinimas.
„Nemanau, kad rusai ketino dabar daryti didelį spaudimą, tačiau jie keliose vietose pasiekė taktinių laimėjimų ir greičiausiai skuba jais pasinaudoti, kol fronto nepasiekė atnaujintos amunicijos antplūdis, kuris leistų sumažinti skirtumą“, – „The New York Times“ sakė Ralphas F.Goffas, buvęs aukšto rango Centrinės žvalgybos agentūros pareigūnas.
Ukrainos karinė žvalgyba vykdo plataus masto kibernetines atakas Rusijos gilumoje
14:59
Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba vykdo plataus masto kibernetinę ataką prieš Rusijos sudėtyje esančią Tatarstano Respubliką, naujienų agentūrai „Unian“ pareiškė šaltinis žvalgybos tarnybose, kuris pridūrė, jog taikomasi į interneto tiekėjus ir mobiliojo ryšio operatorius.
Tikėtina, kad pagrindinis šios operacijos taikinys buvo ryšių tinklai pagrindinėje Alabugos ekonominėje zonoje, kurioje yra daugiau kaip 30 pramonės įmonių. Tarp jų – svarbios gynybos pramonės įmonės.
Kovo mėnesį Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad jų specialistai ir grupės „BO Team“ aktyvistai įvykdė keletą kibernetinių atakų prieš Rusijos objektus. Taikiniais tapo ne tik Rusijos valstybiniai, bet ir privatūs subjektai, mokantys mokesčius ir finansuojantys Rusijos karą prieš Ukrainą.
Per savaitę, kovo 11-18 d., buvo atakuoti „Rostelecom“ ištekliai, o Rusijos Užbaikalės ir Krasnojarsko regionuose buvo išjungta ryšių įranga.
Ukrainos žvalgyba įvertino, kad rusams padaryta žala galėjo siekti šimtus tūkstančių dolerių.
