Svarbiausios naujienos
- Rusija bando į savo kariuomenę pašaukti vyrus iš okupuotų Ukrainos regionų.
- Rusija skelbia užėmusi Očeretynės kaimą Rytų Ukrainoje
- Berdianske susprogdintas kolaboranto automobilis.
- NATO nustatė kelias „raudonąsias linijas“, kurias Rusijai peržengus, Aljanso pajėgos įsikiš į konfrontaciją.
- Rusija penkiomis smogė Sloviansko šiluminei elektrinei.
- Rusijos pajėgos smogė Charkivui ir sužeidė mažiausiai 15 žmonių.
- Rusijos URM išsakė savo nuomonę dėl Baltijos šalių „priešiškos pozicijos“.
- Perspėja, kad Rusija planuoja smurtinius sabotažo aktus visame žemyne.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žiniasklaida: NATO gali įsikišti į karą Ukrainoje su viena sąlyga
16:42
Ukrainoje tęsiasi karas, o NATO nustatė kelias „raudonąsias linijas“, kurias Rusijai peržengus, Aljanso pajėgos įsikiš į konfrontaciją.
100 tūkst. NATO narių yra pasirengę įsikišti į karą, jei Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „pritrauks kitas šalis“, rašo „la Repubblica“ , remdamasi šaltiniais. „Tai pirmas kartas nuo karo pradžios. NATO labai konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė mažiausiai dvi „raudonąsias linijas“, pagal kurias galimas tiesioginis įsikišimas į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma medžiagoje.
Žurnalistai pabrėžė, kad šiuo metu nėra jokių operatyvinių planų, pagal kuriuos į Ukrainos teritoriją būtų siunčiami žmonės. Anot leidinio, yra tik galimų nepaprastosios padėties planų – „tikros kraštutinės priemonės – vertinimai, jei į karą įsitrauktų trečiosios šalys“.
Rusai paleido bepiločius orlaivius „Shahed“ Sumų srityje
23:53
Sekmadienio vakarą per Sumų regioną pietvakarių kryptimi užfiksuotas priešo bepiločių lėktuvų „Shahed“ judėjimas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
23.28 val. paskelbta apie grėsmę panaudoti smogiamuosius bepiločius orlaivius Sumų srityje.
23:31 oro pajėgos pranešė apie „Shahed“ tipo bepiločio orlaivio judėjimą per Sumų regioną pietvakarių kryptimi.
Vėliau apie grasinimą panaudoti atakos bepiločius orlaivius taip pat buvo paskelbta Mykolajivo ir Chersono srityse.
„Rheinmetall“ vadovas žada šiemet Kyjivui atsiųsti „šimtus tūkstančių“ šaudmenų
23:51
Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ 2024 m. Ukrainai tieks „šimtus tūkstančių“ šaudmenų, įskaitant artilerijos šaudmenų, kurių nuotolis siekia 100 km, prototipus, gegužės 5 d. pareiškė „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris, kaip pranešė Vokietijos leidinys „Handelsblatt“.
Rusijai intensyviau atakuojant Ukrainos miestus iš oro ir įsitvirtinant palei Ukrainos rytinę fronto liniją, dėl kritinio šaudmenų trūkumo Ukrainos kariuomenė negali reaguoti.
„Artilerija keičia žaidimo taisykles“, – Diuseldorfo pramonės klube vykusiame Verslo žurnalistų asociacijos organizuotame renginyje sakė A.Pappergeris.
A.Pappergeris teigė, kad „Rheinmetall“ planuoja šiais metais nusiųsti Ukrainai „šimtus tūkstančių“ artilerijos šaudmenų ir kad tarp jų bus ir tolimojo nuotolio šaudmenų, galinčių nuskrieti 100 km, prototipai.
„Rheinmetall“ daug dėmesio skiria artilerijos gamybai, sakė A.Pappergeris.
Šveicarija pakvietė popiežių į pasaulinį taikos viršūnių susitikimą
22:51
Šveicarija pakvietė popiežių Pranciškų dalyvauti artėjančiame pasauliniame taikos viršūnių susitikime, skirtame karui Ukrainoje užbaigti, sakė Šveicarijos prezidentė Viola Amherd gegužės 5 d. interviu naujienų portalui „Blick“.
Aukščiausiojo lygio susitikimas vyks birželio 15-16 d. centrinėje Šveicarijoje, o į derybas bus pakviesta 160 nacionalinių delegacijų.
V.Amherd susitiko su popiežiumi vizito Italijoje metu ir pokalbį pavadino „įdomiu apsikeitimu nuomonėmis... nuoširdžioje atmosferoje“.
„Visų pirma kalbėjomės apie karą Ukrainoje ir kitus probleminius pasaulio taškus“, – sakė V.Amherd.
V.Amherd patvirtino, kad Šveicarija oficialiai pakvietė popiežių dalyvauti birželio mėn. įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
„Vatikanas labai teigiamai vertina taikos konferenciją“, – sakė ji.
Volodymyras Zelenskis pasveikino ukrainiečius su Velykomis
22:45
Gegužės 5 d. Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo žinutėje iš Sofijos katedros Kyjive pasveikino ukrainiečius su Velykomis.
Prezidento kreipimasis buvo paskelbtas jo socialinės žiniasklaidos platformose:
Per Rusijos sparnuotosios bombos išpuolį Charkivo centre sužeista 15 žmonių
21:40
Pasak vietos valdžios, gegužės 5 d. per stačiatikių Velykų sekmadienį Rusijos pajėgos smogė gyvenamajam rajonui Charkivo centre ir sužeidė mažiausiai 15 žmonių.
Charkivo srities gubernatorius Olegas Syniehubovas iš pradžių 14 val. vietos laiku pranešė, kad penki žmonės buvo sužeisti Rusijai antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Ševčenkovskio rajone smogus valdomai bombai, tačiau nepatikslino bombos tipo.
Vėliau Charkivo srities prokuratūra patikslino, kad Rusijos pajėgos miestą atakavo trimis naujai sukurtomis UMPB D-30 SN skraidančiomis bombomis.
Rusija smogė 830 megavatų galios elektrinei Donecko srityje
21:05
Gegužės 5 d. Rusijos pajėgos penkiomis sunkiosios artilerijos raketomis smogė Sloviansko šiluminei elektrinei Donecko srityje ir apgadino kelis elektrinės objektus, pranešė Mykolaivkos miesto karinės administracijos vadovo pavaduotojas Volodymyras Proskuninas.
Pastaruoju metu Maskva suintensyvino raketų ir bepiločių lėktuvų smūgius prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, sunaikino kelias šilumines elektrines visoje šalyje, įskaitant Trypilių elektrinę, kuri yra pagrindinė elektros energijos tiekėja Kyjivo, Žytomyro ir Čerkasų sritims.
V.Proskininas naujienų portalui „Suspilne“ sakė, kad Rusijos savaeigis 300 mm daugkartinis raketų paleidimo įrenginys paleido penkis sviedinius, įskaitant keturis su kasetiniais šaudmenimis, ir pataikė į elektrinę.
Apie nukentėjusiuosius nepranešta, o apie žalos mastą detalių nepateikta.
Neaišku, ar 830 megavatų galios elektrinė, esanti netoli Slovjansko, šiuo metu veikia ir gamina elektros energiją.
Šiaurės Donecko srityje, į šiaurės vakarus nuo Kramatorsko, esantis Mykolaivkos miestas kasdien patiria Rusijos atakas.
Savanorių patirtis iš Ukrainos: dalį karui reikia atidėti, nors po 20 eurų
20:34
„Kai sėdime ir kalbamės su ukrainiečiais, iš karto matyti, kuris yra buvęs kare, o kuris – ne. Jų akys skiriasi“, – sako jonavietė Irma Paukštaitienė. „Karas nėra natūrali žmogaus būsena. Jis paliečia emociškai, jis palieka žymes“, – kalba Svajūnas Paukštaitis. Nuo karo pradžios Ukrainoje jis buvo jau 22 kartus, Irma – aštuonis kartus.
Jonaviečių šeima neskaičiuoja, už kokią sumą paramos jie jau nuvežė, tačiau kai bando skaičiuoti – ji siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Paramą Svajūnas ir Irma surenka iš draugų, įvairių Lietuvos įmonių, pavienių rėmėjų. Tačiau pora ne tik gabena humanitarinę pagalbą. Tuo pačiu jie keliauja po Ukrainos kaimus, miestelius, susipažįsta su žmonėmis.
„Nuo pat karo pradžios mano tikslas buvo ne tik parama, tačiau pažinti šalį, jos žmones“, – teigia Svajūnas. O jo žmona Irma suskaičiavusi: per pirmuosius karo metus jos vyras Ukrainoje praleido penkis mėnesius.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusijos kariuomenė prie Časiv Jaro sutelkė iki 25 000 karių
20:05
Gegužės 5 d. per nacionalinę televiziją Rusijos kariuomenė prie Časiv Jaro sutelkė iki 25 000 karių, sakė Hortycios operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės atstovas spaudai Nazaras Vološynas.
„Priešas įvairiomis kryptimis bando stiprinti naujus dalinius. Pavyzdžiui, netoli Časiv Jaro jie sutelkė grupes, kurias sudaro apie 20 000-25 000 karių“, – teigė N.Vološynas.
Jis paminėjo, kad šiuo metu karštieji taškai yra Avdijivka Bachmutas ir Novopavlovskas.
Čekija ir Estija nedalyvaus gegužės 7 d. vyksiančioje V.Putino inauguracijoje
19:55
Čekijos ir Estijos atstovai nedalyvaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijos iškilmėse, gegužės 5 d. patvirtino šių šalių užsienio reikalų ministrai.
Paskutiniai Rusijos prezidento rinkimai tarptautiniu mastu buvo pripažinti kaip Kremliaus suklastoti. Patikimiems opozicijos politikams nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.
Čekija ir Estija prisijungė prie Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos ir Lietuvos, boikotuojančių gegužės 7 d. Maskvoje planuojamą inauguraciją, pranešė Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas. Kitos Vakarų sąjungininkės, įskaitant Europos Sąjungą, dar turi patvirtinti, ar jų atstovai dalyvaus renginyje.
„Estija negali įteisinti diplomatinių santykių su valstybe agresore, todėl nusprendėme nedalyvauti V.Putino inauguracijos ceremonijoje“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Margusas Tsahkna.
„Tuo metu, kai V.Putinas vykdo agresyvų karą Europoje, žudo ir deportuoja nekaltus žmones ir vykdo hibridines atakas prieš ES ir NATO nares, dalyvavimas ceremonijose, kurios įtvirtina jo valdymą, mums atrodo neįsivaizduojamas.“
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pakartojo Estijos kolegos komentarus ir pridūrė, kad „dabartiniai Čekijos ir Rusijos santykiai nepateisina mūsų ambasados atstovo dalyvavimo antradienį vyksiančioje inauguracijoje“.
Remiantis rinkimų ekspertų, stebėtojų ir žiniasklaidos paskelbtais duomenimis, kovo 15-17 d. prezidento rinkimai, kuriuos V.Putinas „laimėjo“ su 87 proc. palaikymu, buvo labiausiai suklastoti per visą šiuolaikinę Rusijos istoriją.
Prancūzijoje viešintis Xi Jinpingas nori rasti būdų, kaip užbaigti karą Ukrainoje
19:29
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, sekmadienį atvykęs valstybinio vizito į Prancūziją, šios šalies laikraščiui pareiškė, kad norėtų bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ieškant būdų, kaip išspręsti Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sukeltą konfliktą.
„Tikimės, kad į Europą greitai sugrįš taika ir stabilumas, ir ketiname bendradarbiauti su Prancūzija ir visa tarptautine bendruomene, kad rastume gerus krizės sprendimo būdus“, – cituojamas jis dienraštyje „Le Figaro“.
Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinija nėra karo dalyvė.
