Karas Ukrainoje. Ukrainos pajėgos pranešė, kad Rusija neteko dar vieno lėktuvo „Su-25“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Reaktyviniai lėktuvai Su-25

Ukrainos 110-oji mechanizuotoji brigada pranešė, kad gegužės 23 d. numušė Rusijos lėktuvą Su-25. Tai buvo antrasis numuštas Rusijos lėktuvas per tą pačią dieną, pranešė „Kyiv Independent“.

Teigiama, kad tai jau šeštasis Rusijos lėktuvas Su-25, kurį Ukraina numušė šį mėnesį.

110-oji mechanizuotoji brigada teigė, kad jis buvo numuštas Donbase, tačiau nenurodė tikslios vietos. Donbasas yra pramoninis regionas Ukrainos rytuose, apimantis Donecko ir Luhansko sritis. Rusija šiuo metu kontroliuoja didžiąją abiejų regionų dalį.

Sovietų Sąjungoje sukurtas Su-25, NATO vadinamas „varguoliu“, yra sunkiai šarvuotas antžeminio puolimo lėktuvas, teikiantis oro paramą Rusijos sausumos pajėgoms.

Ukraina anksčiau teigė, kad sunaikino Su-25 gegužės 4, 11, 13 ir 18 d.

Gegužės 23 d. Generalinis štabas pareiškė, kad Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios neteko daugiau kaip 350 lėktuvų.

KIRILL KUDRYAVTSEV / AFP

Rusija ketvirtadienį sulaikė aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūną, kaltinamą piktnaudžiavimu įgaliojimais.

Tai jau penktas aukšto rango kariuomenės pareigūnas šį mėnesį sulaikytas Rusijoje. 

Gynybos ministerijos valstybinių nurodymų užtikrinimo departamento pareigūnui Vladimirui Verteleckiui „pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais“, sakoma įtakingo Rusijos tyrimų komiteto pareiškime ir priduriama, kad jam paskirtas kardomasis kalinimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jurajus Cintula

Įtariamasis, kaltinamas pasikėsinimu nužudyti ministrą pirmininką Robertą Fico, sakė, kad išpuolį įvykdė norėdamas pasipriešinti vyriausybės politikai dėl Ukrainos, tačiau pridūrė, kad apgailestauja dėl savo veiksmų, sakoma teismo dokumente, kurį ketvirtadienį gavo naujienų agentūra AFP.

Praėjusią savaitę Slovakija buvo sukrėsta po to, kai Handlovoje Robertas Fico ištiesė ranką pasisveikinti su minia, susirinkusia už įrengto fizinio barjero, o tada šaulys paleido kelis šūvius iš eilės.

Premjeras buvo skubiai nugabentas į Banska Bistricos ligoninę, kur jam buvo atliktos dvi ilgos operacijos. Ketvirtadienį ligoninė pranešė, kad jo būklė tebėra „sunki, bet stabili“.

Pasikėsinimu nužudyti kaltinamam įtariamajam, kurį žiniasklaida įvardija kaip 71-erių poetą Jurajų Cintulą, iki šeštadienį vyksiančio teismo posėdžio paskirtas kardomasis kalinimas. 

„Per apklausą jis pareiškė, kad nesutinka su dabartine vyriausybės politika, todėl nusprendė veikti“, – šeštadienį priimtame sprendime rašė ikiteisminio tyrimo teisėjas Romanas Puchovskis.

AFP ketvirtadienį elektroniniu paštu šį dokumentą persiuntė iš į šiaurės rytus nuo Bratislavos esančio Pezinoko miesto specialiojo baudžiamųjų bylų teismo atstovė spaudai Katarina Kudjakova. 

Kaltinamasis ypač teigė nesutinkantis su vyriausybės sprendimu panaikinti specialiąją prokuratūrą ir nutraukti karinės pagalbos siuntimą Ukrainai, taip pat su tariamu žiniasklaidos persekiojimu.

„Jis pakartojo, kad nenorėjo nužudyti [pavardė ištrinta], bet norėjo jį sužeisti ir sutrikdyti jo sveikatą, kad taikėsi į apatinę liemens dalį“, – rašė R. Puchovskis.

„Jis supranta, kad pasielgė visiškai neleistinai, kad neturėjo sužaloti aukos“, – pridūrė teisėjas.

„Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų“, – pareiškė teisėjas. 

Pasikėsinimas nužudyti išryškino didelius politinius nesutarimus Slovakijoje, kur 59-erių R. Fico pradėjo eiti pareigas spalį, jo partijai „Smer“ laimėjus visuotinius rinkimus.

Ketvirtą kadenciją ministro pirmininko pareigas einantis R. Fico susilpnino santykius su Ukraina, suabejojęs kaimyninės šalies, kovojančios su Rusijos pajėgomis, suverenumu.

„Defence blog“/ Debora Henley nuotr./Aerostatas

Gegužės 22 d. Lenkija pasirašė svarbų susitarimą dėl oro erdvės stebėjimo pajėgumų stiprinimo įsigyjant aerostatų sistemą „Barbara“.

Ši pažangi radiolokacinė sistema, galinti aptikti įvairias grėsmes, įskaitant raketas, orlaivius, dronus ir karinio jūrų laivyno dalinius, pagerins Lenkijos gynybinę parengtį, skelbia portalas „Defence blog“.

Susitarimas buvo pasirašytas Varšuvoje, dalyvaujant premjero pavaduotojui Władysławui Kosiniakui-Kamyszui ir valstybės sekretoriui Pawelui Bejdai. Sistema „Barbara“, kurią sudaro keturi aerostatai, bus dislokuota palei rytines ir šiaurės rytines Lenkijos sienas ir padidins aptikimo nuotolį daugiau kaip 300 km.

W.Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė šio susitarimo svarbą, pažymėdama, kad jis stiprina Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje su Jungtinėmis Valstijomis ir didina NATO kolektyvinį saugumą. Šis 960 mln. JAV dolerių vertės sandoris, iš dalies finansuojamas JAV vyriausybės paskolos lėšomis, leidžia Lenkijai tapti antrąja šalimi pasaulyje, kurioje naudojama tokio tipo sistema.

Aerostatai „Barbara“ papildys esamas oro gynybos ir pakrančių stebėjimo sistemas, užtikrindami daugiaplanį stebėjimą. Šis pajėgumas labai svarbus atsižvelgiant į vykstantį konfliktą Ukrainoje ir pabrėžiant poreikį visapusiškai aptikti grėsmes įvairiuose aukščiuose ir aplinkoje.

Tvirtinama, kad integruodama šias pažangias sistemas Lenkija siekia užtikrinti nacionalinį saugumą ir išlaikyti regioninį stabilumą, demonstruodama savo įsipareigojimą modernizuoti gynybos infrastruktūrą.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Prezidento Emmanuelio Macrono politinės partijos atstovas sakė, kad Prancūzijos noras, kad NATO kariai aktyviau dalyvautų Ukrainoje, pamažu įgauna pagreitį ir sulaukia atgarsio kitose Europos šalyse.

Benjaminas Haddadas – parlamento narys iš E.Macrono „Renaissance“ partijos, laikomas vienu iš Prancūzijos užsienio politikos lyderių – „Newsweek“ sakė, kad NATO ir Europos Sąjunga turi pakeisti situaciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po daugiau nei dvejus metus trunkančio plataus masto karo.

Pasak leidinio, E.Macronas siekia išvesti Maskvą iš pusiausvyros, o vienas iš jo naujausių pasiūlymų yra NATO pajėgų dislokavimas Ukrainoje ne kovinėms užduotims atlikti. Nors Jungtinės Valstijos iš karto atmetė šią idėją, ji rado šalininkų Europoje, ypač šalyse prie Rusijos sienų.

B.Haddadas sakė, kad akivaizdžiai didėja postūmis prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus NATO, įskaitant karių dislokavimą Ukrainoje.

„Buvo įdomu matyti, kad pirmosiomis dienomis visi sakė: „Tai yra izoliuota Prancūzijos pozicija“. Tačiau nuo to laiko svarbiausi Europos veikėjai išreiškė paramą pasiūlymui – arba bent jau atvirai diskutavo apie jį“, – pažymėjo B.Haddadas.

Pritaria ir Lietuva

Jis sakė, kad tarp jų buvo Čekijos prezidentas Petras Pavelas, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Tai svarbu, nes šios šalys yra pirmoje eilėje. Ir tai yra šalys, kurios jau seniai nepasitiki Paryžiumi ir Berlynu“, – pabrėžė B.Haddadas.

Vakarų šalių kariai galėtų saugoti sieną su Baltarusija

Jis pažymėjo, kad Europa per daug laiko praleidžia nerimaudama dėl eskalacijos, nors eskalacijai vadovauja Rusija. B.Haddadas pasiūlė Vakarų sostinėms kūrybiškai pagalvoti, kaip geriausiai padėti Kyjivui įvairiais būdais, įskaitant galimą karių dislokavimą vietoje.

Pavyzdžiui, jis sakė, kad daug Ukrainos karių dabar dislokuota pasienyje su Baltarusija, kad būtų užkirstas kelias galimai invazijai iš šiaurės. „Taigi Vakarų kariai galėtų būti dislokuoti palei sieną kaip „barjeras“, kaip tai daroma Baltijos šalyse ar Lenkijoje, kad būtų atlaisvinta dalis Ukrainos karių, kuriuos būtų galima siųsti į frontą.“

„Žinoma, tai turi būti daroma koordinuotai. Nė viena šalis negali to daryti viena“, – pažymėjo B.Haddadas.

NATO neturi baimintis

Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas nuomone, NATO šalys neturėtų baimintis, kad karių siuntimas į Ukrainą mokyti jos karių gali įtraukti aljansą į karą su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi nedelsiant grąžinti savo instruktorius į Ukrainą, jei bus sudaryta atitinkama koalicija.

Kanada, Švedija, Nyderlandai, Suomija, Estija ir Švedija taip pat neatsisakė diskutuoti apie tai. Tuo pat metu Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Ispanija ir Vokietija nedelsdamos paskelbė, kad nesiųs savo karių į Ukrainą.