Karas Ukrainoje. Ukrainos pajėgos pranešė, kad Rusija neteko dar vieno lėktuvo „Su-25“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Reaktyviniai lėktuvai Su-25

Ukrainos 110-oji mechanizuotoji brigada pranešė, kad gegužės 23 d. numušė Rusijos lėktuvą Su-25. Tai buvo antrasis numuštas Rusijos lėktuvas per tą pačią dieną, pranešė „Kyiv Independent“.

Teigiama, kad tai jau šeštasis Rusijos lėktuvas Su-25, kurį Ukraina numušė šį mėnesį.

110-oji mechanizuotoji brigada teigė, kad jis buvo numuštas Donbase, tačiau nenurodė tikslios vietos. Donbasas yra pramoninis regionas Ukrainos rytuose, apimantis Donecko ir Luhansko sritis. Rusija šiuo metu kontroliuoja didžiąją abiejų regionų dalį.

Sovietų Sąjungoje sukurtas Su-25, NATO vadinamas „varguoliu“, yra sunkiai šarvuotas antžeminio puolimo lėktuvas, teikiantis oro paramą Rusijos sausumos pajėgoms.

Ukraina anksčiau teigė, kad sunaikino Su-25 gegužės 4, 11, 13 ir 18 d.

Gegužės 23 d. Generalinis štabas pareiškė, kad Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios neteko daugiau kaip 350 lėktuvų.

KIRILL KUDRYAVTSEV / AFP

Rusija ketvirtadienį sulaikė aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūną, kaltinamą piktnaudžiavimu įgaliojimais.

Tai jau penktas aukšto rango kariuomenės pareigūnas šį mėnesį sulaikytas Rusijoje. 

Gynybos ministerijos valstybinių nurodymų užtikrinimo departamento pareigūnui Vladimirui Verteleckiui „pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais“, sakoma įtakingo Rusijos tyrimų komiteto pareiškime ir priduriama, kad jam paskirtas kardomasis kalinimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jurajus Cintula

Įtariamasis, kaltinamas pasikėsinimu nužudyti ministrą pirmininką Robertą Fico, sakė, kad išpuolį įvykdė norėdamas pasipriešinti vyriausybės politikai dėl Ukrainos, tačiau pridūrė, kad apgailestauja dėl savo veiksmų, sakoma teismo dokumente, kurį ketvirtadienį gavo naujienų agentūra AFP.

Praėjusią savaitę Slovakija buvo sukrėsta po to, kai Handlovoje Robertas Fico ištiesė ranką pasisveikinti su minia, susirinkusia už įrengto fizinio barjero, o tada šaulys paleido kelis šūvius iš eilės.

Premjeras buvo skubiai nugabentas į Banska Bistricos ligoninę, kur jam buvo atliktos dvi ilgos operacijos. Ketvirtadienį ligoninė pranešė, kad jo būklė tebėra „sunki, bet stabili“.

Pasikėsinimu nužudyti kaltinamam įtariamajam, kurį žiniasklaida įvardija kaip 71-erių poetą Jurajų Cintulą, iki šeštadienį vyksiančio teismo posėdžio paskirtas kardomasis kalinimas. 

„Per apklausą jis pareiškė, kad nesutinka su dabartine vyriausybės politika, todėl nusprendė veikti“, – šeštadienį priimtame sprendime rašė ikiteisminio tyrimo teisėjas Romanas Puchovskis.

AFP ketvirtadienį elektroniniu paštu šį dokumentą persiuntė iš į šiaurės rytus nuo Bratislavos esančio Pezinoko miesto specialiojo baudžiamųjų bylų teismo atstovė spaudai Katarina Kudjakova. 

Kaltinamasis ypač teigė nesutinkantis su vyriausybės sprendimu panaikinti specialiąją prokuratūrą ir nutraukti karinės pagalbos siuntimą Ukrainai, taip pat su tariamu žiniasklaidos persekiojimu.

„Jis pakartojo, kad nenorėjo nužudyti [pavardė ištrinta], bet norėjo jį sužeisti ir sutrikdyti jo sveikatą, kad taikėsi į apatinę liemens dalį“, – rašė R. Puchovskis.

„Jis supranta, kad pasielgė visiškai neleistinai, kad neturėjo sužaloti aukos“, – pridūrė teisėjas.

„Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų“, – pareiškė teisėjas. 

Pasikėsinimas nužudyti išryškino didelius politinius nesutarimus Slovakijoje, kur 59-erių R. Fico pradėjo eiti pareigas spalį, jo partijai „Smer“ laimėjus visuotinius rinkimus.

Ketvirtą kadenciją ministro pirmininko pareigas einantis R. Fico susilpnino santykius su Ukraina, suabejojęs kaimyninės šalies, kovojančios su Rusijos pajėgomis, suverenumu.

„Defence blog“/ Debora Henley nuotr./Aerostatas

Gegužės 22 d. Lenkija pasirašė svarbų susitarimą dėl oro erdvės stebėjimo pajėgumų stiprinimo įsigyjant aerostatų sistemą „Barbara“.

Ši pažangi radiolokacinė sistema, galinti aptikti įvairias grėsmes, įskaitant raketas, orlaivius, dronus ir karinio jūrų laivyno dalinius, pagerins Lenkijos gynybinę parengtį, skelbia portalas „Defence blog“.

Susitarimas buvo pasirašytas Varšuvoje, dalyvaujant premjero pavaduotojui Władysławui Kosiniakui-Kamyszui ir valstybės sekretoriui Pawelui Bejdai. Sistema „Barbara“, kurią sudaro keturi aerostatai, bus dislokuota palei rytines ir šiaurės rytines Lenkijos sienas ir padidins aptikimo nuotolį daugiau kaip 300 km.

W.Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė šio susitarimo svarbą, pažymėdama, kad jis stiprina Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje su Jungtinėmis Valstijomis ir didina NATO kolektyvinį saugumą. Šis 960 mln. JAV dolerių vertės sandoris, iš dalies finansuojamas JAV vyriausybės paskolos lėšomis, leidžia Lenkijai tapti antrąja šalimi pasaulyje, kurioje naudojama tokio tipo sistema.

Aerostatai „Barbara“ papildys esamas oro gynybos ir pakrančių stebėjimo sistemas, užtikrindami daugiaplanį stebėjimą. Šis pajėgumas labai svarbus atsižvelgiant į vykstantį konfliktą Ukrainoje ir pabrėžiant poreikį visapusiškai aptikti grėsmes įvairiuose aukščiuose ir aplinkoje.

Tvirtinama, kad integruodama šias pažangias sistemas Lenkija siekia užtikrinti nacionalinį saugumą ir išlaikyti regioninį stabilumą, demonstruodama savo įsipareigojimą modernizuoti gynybos infrastruktūrą.

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Prezidento Emmanuelio Macrono politinės partijos atstovas sakė, kad Prancūzijos noras, kad NATO kariai aktyviau dalyvautų Ukrainoje, pamažu įgauna pagreitį ir sulaukia atgarsio kitose Europos šalyse.

Benjaminas Haddadas – parlamento narys iš E.Macrono „Renaissance“ partijos, laikomas vienu iš Prancūzijos užsienio politikos lyderių – „Newsweek“ sakė, kad NATO ir Europos Sąjunga turi pakeisti situaciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po daugiau nei dvejus metus trunkančio plataus masto karo.

Pasak leidinio, E.Macronas siekia išvesti Maskvą iš pusiausvyros, o vienas iš jo naujausių pasiūlymų yra NATO pajėgų dislokavimas Ukrainoje ne kovinėms užduotims atlikti. Nors Jungtinės Valstijos iš karto atmetė šią idėją, ji rado šalininkų Europoje, ypač šalyse prie Rusijos sienų.

B.Haddadas sakė, kad akivaizdžiai didėja postūmis prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus NATO, įskaitant karių dislokavimą Ukrainoje.

„Buvo įdomu matyti, kad pirmosiomis dienomis visi sakė: „Tai yra izoliuota Prancūzijos pozicija“. Tačiau nuo to laiko svarbiausi Europos veikėjai išreiškė paramą pasiūlymui – arba bent jau atvirai diskutavo apie jį“, – pažymėjo B.Haddadas.

Pritaria ir Lietuva

Jis sakė, kad tarp jų buvo Čekijos prezidentas Petras Pavelas, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Tai svarbu, nes šios šalys yra pirmoje eilėje. Ir tai yra šalys, kurios jau seniai nepasitiki Paryžiumi ir Berlynu“, – pabrėžė B.Haddadas.

Vakarų šalių kariai galėtų saugoti sieną su Baltarusija

Jis pažymėjo, kad Europa per daug laiko praleidžia nerimaudama dėl eskalacijos, nors eskalacijai vadovauja Rusija. B.Haddadas pasiūlė Vakarų sostinėms kūrybiškai pagalvoti, kaip geriausiai padėti Kyjivui įvairiais būdais, įskaitant galimą karių dislokavimą vietoje.

Pavyzdžiui, jis sakė, kad daug Ukrainos karių dabar dislokuota pasienyje su Baltarusija, kad būtų užkirstas kelias galimai invazijai iš šiaurės. „Taigi Vakarų kariai galėtų būti dislokuoti palei sieną kaip „barjeras“, kaip tai daroma Baltijos šalyse ar Lenkijoje, kad būtų atlaisvinta dalis Ukrainos karių, kuriuos būtų galima siųsti į frontą.“

„Žinoma, tai turi būti daroma koordinuotai. Nė viena šalis negali to daryti viena“, – pažymėjo B.Haddadas.

NATO neturi baimintis

Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas nuomone, NATO šalys neturėtų baimintis, kad karių siuntimas į Ukrainą mokyti jos karių gali įtraukti aljansą į karą su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi nedelsiant grąžinti savo instruktorius į Ukrainą, jei bus sudaryta atitinkama koalicija.

Kanada, Švedija, Nyderlandai, Suomija, Estija ir Švedija taip pat neatsisakė diskutuoti apie tai. Tuo pat metu Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Ispanija ir Vokietija nedelsdamos paskelbė, kad nesiųs savo karių į Ukrainą.

Socialinių tinklų nuotrauka/Bunkeriai po Gelendžiko rūmais

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas nacionalinio teletilto eteryje pareiškė, kad tarnybai yra žinoma, kur ir kiek bunkerių turi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei atskleidė, kas neturi galimybės ten patekti.

Pasak A.Jusovo, dėl stipraus pomėgio slėptuvėms Rusijos vadovas ne retai pravardžiuojamas „bunkeriniu“.

Sudaręs įspūdį, kad V.Putinas jų turi daugiau nei vieną, karinės žvalgybos atstovas pažymėjo, kad ši informacija yra žinoma ir nuolat atnaujinama, tačiau atsisakė įvardinti konkretų jų skaičių.

„Dabar bunkerių skaičiaus neatskleisime. Tačiau aišku, kad vienas iš Rusijos diktatoriaus šaukinių yra „bunkerinis“. Tai reiškia, kad jis mėgsta šiuos dalykus ir kaip grafas Drakula slepiasi šiuose giliuose požemiuose“, – kalbėjo A.Jusovas.

Atsakydamas į klausimą, ar į šiuos bunkerius jis įsileidžia savo dublerius, žvalgybos atstovas teigė, kad taip nebūna.

„Ne, jis išleidžia savo dublerius į kitas misijas, kur nėra taip saugu“, – ironizavo jis.

2023 m. naujienų svetainė „Business Insider“ paskelbė informaciją apie V.Putino bunkerį netoli Gelendžiko Krasnodaro krašte. Tai 190 tūkst.kv.m ploto kompleksas, įrengtas ant uolos su vaizdu į Juodąją jūrą, kurio vertė – milijardas JAV dolerių.

AP/„Projekt“ nuotr./Gelendžiko rūmai

Straipsnyje buvo pažymėta, kad, nepaisant visos šios karališkos prabangos ir pilį primenančių gynybinių konstrukcijų, rūmų statytojai padarė vieną klaidą ir nepaslėpė planų, kuriuose po kompleksu numatyti du sudėtingi tuneliai.

„Jie buvo viešai paskelbti internete. Rusijos rangovė „Metro Style“, kuri dabar jau nebeegzistuoja, planus savo interneto svetainėje paskelbė 2010-ųjų pradžioje, o 2016 m. juos vis dar buvo galima rasti internete“, – rašė „Business Insider“.

Nurodoma, kad požeminį kompleksą sudaro du atskiri tuneliai, sujungti liftu, kuriuo nusileidžiama į 50 m gilį po žeme. Iš architektūrinių planų taip pat užfiksuota, kad storo betono tuneliuose yra pakankamai gėlo vandens, įrengta ventiliacija ir ilgi kabeliai, kad itin svarbūs gyventojai galėtų ten praleisti kelias dienas ar savaites.

Žurnalistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuneliai įrengti taip, kad galėtų atlaikyti bombų ir cheminių medžiagų ataką.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos dronas UJ-22

Ketvirtadienio popietę danguje virš Kazanės, Tatarstano Respublikos sostinės, buvo pastebėtas bepilotis orlaivis, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“.

To pasekoje bendrovė „Rosaviacija“ paskelbė laikinai sustabdanti Kazanės ir Nižnekamsko oro uostų veiklą, kuri buvo paaiškinta skrydžių saugumo klausimu.

Be to, vietos žiniasklaida pranešė, kad keliose įmonėse buvo paskelbtas pavojaus režimas ir nurodyta evakuotis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketa ATACMS

Po kelionės į Kyjivą JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ragina prezidentą panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti amerikietiškus ginklus, skelbia JAV dienraštis „The New York Times“.

Nuo pat pirmųjų Amerikos specialiųjų ginklų siuntų į Ukrainą prezidentas Joe Bidenas niekada neatsisakė vieno draudimo – prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo sutikti niekada nešaudyti jais į Rusijos teritoriją, nes tai pažeistų J.Bideno įgaliojimus „išvengti Trečiojo pasaulinio karo“.

Tačiau sutarimas dėl šios politikos gali pasikeisti. Valstybės departamentui skatinant, dabar administracijoje vyksta aktyvios diskusijos dėl draudimo sušvelninimo, kad ukrainiečiai galėtų smogti į raketų ir artilerijos paleidimo aikšteles, esančias prie pat sienos Rusijoje – taikinius, kurie, pasak V.Zelenskio, leido Maskvai pastaruoju metu laimėti teritorijų.

Šis pasiūlymas, kurį po akis atveriančio vizito Kyjive praėjusią savaitę pateikė valstybės sekretorius Antony Blinkenas, dar tik formuojasi, ir neaišku, kiek J.Bideno kolegų iš jo artimiausios aplinkos jam pritarė. Jis dar nebuvo oficialiai pristatytas prezidentui, kuris tradiciškai yra atsargiausias, sakė pareigūnai.

Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris atsisakė komentuoti vidinius svarstymus dėl Ukrainos politikos, įskaitant A.Blinkeno ataskaitą po jo grįžimo iš Kyjivo.

Antony Blinkenas Ukrainoje / BRENDAN SMIALOWSKI / AP

Tačiau svarstymuose dalyvavę pareigūnai teigė, kad A.Blinkeno pozicija pasikeitė, nes rusai atvėrė naują karo frontą, kurio rezultatai buvo pražūtingi. Maskvos pajėgos išdėstė ginklus prie pat sienos šiaurės rytų Ukrainoje ir nukreipė juos į Charkivą – žinodamos, kad ukrainiečiai, atsakydami į tai, galės naudoti tik ne amerikietiškus dronus ir kitą ginkluotę.

Jau kelis mėnesius V.Zelenskis rengia atakas prieš Rusijos laivus, naftos objektus ir elektrines, tačiau tai daro daugiausia Ukrainoje pagamintais dronais, kurie nepasižymi tokia galia ir greičiu kaip amerikietiški ginklai. Vis dažniau rusai numuša ukrainietiškus dronus ir raketas arba juos nukreipia, nes patobulinta elektroninio karo technika.

Dabar Jungtinės Valstijos yra vis labiau spaudžiamos padėti Ukrainai atakuoti Rusijos karinius objektus, net jei Vašingtonas nori išlaikyti draudimą pulti naftos perdirbimo gamyklas ir kitą Rusijos infrastruktūrą naudojant Amerikos suteiktus ginklus. Didžioji Britanija, kuri paprastai laikosi Vašingtono pozicijos dėl karo strategijos, tyliai panaikino savo apribojimus, kad jos sparnuotųjų raketų sistemas „Storm Shadow“ būtų galima naudoti platesniam Rusijos puolimui.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, buvęs ministras pirmininkas, per vizitą Kyjive prieš A.Blinkeno apsilankymą sakė, kad Ukraina „turi absoliučią teisę smogti Rusijai“.

JAV svarsto karius apmokyti pačioje Ukrainoje

Jungtinės Valstijos dabar svarsto galimybę mokyti Ukrainos karius šalies viduje, užuot siuntusios juos į poligoną Vokietijoje. Tam reikėtų į Ukrainą įsileisti amerikiečių karinį personalą, o tai iki šiol J.Bidenas draudė. Kyla klausimas, kaip Jungtinės Valstijos reaguotų, jei instruktoriai, kurie tikriausiai būtų dislokuoti netoli vakarinio Lvivo miesto, būtų užpulti. Rusai periodiškai taikosi į Lvivą, nors šis miestas yra toli nuo pagrindinių mūšių rajonų.

Pastarosiomis dienomis pasirodė dar viena užuomina apie pokyčius. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas, pakartojęs įprastą administracijos poziciją („tikimės, kad jie ir toliau naudos mūsų suteiktus ginklus taikiniams Ukrainos viduje“), tarsi užsiminė, kad gali būti padaryta išimčių Rusijos lėktuvams, skraidantiems saugioje Rusijos teritorijoje, vos už sienos, ir leidžiantiems lakūnams paleisti sklandančias bombas į Rytų Ukrainą.

„Dinamika ore yra šiek tiek kitokia, – pastebėjo L.Austinas, tačiau jam sunkiai sekėsi suformuluoti naują standartą. – Ir taip – bet vėlgi, nenoriu – nenoriu spekuliuoti čia, tribūnoje, apie kokį nors – kokį nors vieną ar – ar bet kokio pobūdžio įsitraukimą, taigi.“

Kai žurnalistas perklausė, ar tokios rusų oro operacijos yra „neleistinos ar neleistinos“, L.Austinas neatsakė.

Rusai yra įpratę prie tokių diskusijų, ir jie nesivaržydami žaidė amerikiečių nuogąstavimais dėl karo eskalavimo.

Šią savaitę jie pradėjo labai viešas pratybas su daliniais, kurie dalyvautų naudojant taktinius branduolinius ginklus, kurie būtų naudojami prieš Ukrainos karius. Rusijos naujienų pranešimuose teigiama, kad tai neva buvo „atsakas į provokuojančius Vakarų pareigūnų pareiškimus ir grasinimus Rusijai“.

Tačiau atrodo, kad JAV administracija į tokius grasinimus reaguoja ne taip jautriai kaip karo pradžioje ar 2022 m. spalį, kai buvo baiminamasi, kad Rusija, jos pajėgoms žlungant, gali panaudoti šiuos ginklus prieš Ukrainos karinius objektus. To incidento metu kai kurie administracijos pareigūnai, užfiksavę Rusijos karininkų pokalbius, baiminosi, kad yra 50 proc. tikimybė, jog gali būti susprogdintas branduolinis ginklas.

Dabartinės pratybos, priešingai, atmetamos kaip susireikšminimas ir raumenų demonstravimas.

„Manau, kad atėjo laikas suteikti ukrainiečiams daugiau pagalbos smogti šioms bazėms Rusijos viduje“

„Reuters“/„Scanpix“/Victoria Nuland

Šį pavasarį iš Valstybės departamento trečiosios pareigūnės pareigų pasitraukusi Victorija Nuland viešai argumentavo, kad JAV administracija turi atsisakyti draudimo naudoti savo ginklus prieš taikinius Rusijoje.

„Manau, kad jei išpuoliai tiesiogiai vykdomi iš Rusijos, tos bazės [užpuolimas] turėtų būti sąžiningas žaidimas“, – sakė ji sekmadienį ABC laidoje „This Week“.

„Manau, kad atėjo laikas tai padaryti, nes Rusija akivaizdžiai suintensyvino šį karą“, – pridūrė ji, pažymėdama, kad Rusijos puolimas prieš Charkivą – tai pastangos „išnaikinti jį, net nepajudinus kojos ant žemės“. „Todėl manau, kad atėjo laikas suteikti ukrainiečiams daugiau pagalbos smogti šioms bazėms Rusijos viduje“, – pastebėjo ji.

V.Nuland visada buvo viena iš daug aršiau nusiteikusių administracijos narių, o jos nuomonė buvo mažuma. Tačiau laikui bėgant ji laimėdavo vis daugiau ginčų dėl to, ar siųsti į Ukrainą sudėtingesnes raketas ir artilerijos sistemas, ir kiekvieną kartą, kai J.Bidenas nusileisdavo, blogiausi jo nuogąstavimai dėl eskalacijos nepasitvirtindavo.

Šią savaitę interviu laikraščiui „The New York Times“ V.Zelenskis atmetė baimes dėl eskalacijos, sakydamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau eskalavo karą. Ir jis mano, kad mažai tikėtina, jog V.Putinas kada nors įvykdys savo grasinimą paleisti branduolinį ginklą.

J.Bidenas ir kai kurie jo padėjėjai nėra tuo įsitikinę. Per pastaruosius metus jie teigė manantys, kad yra tam tikra raudona linija, kuri paskatintų griežtesnę V.Putino reakciją. Jie tik tiksliai nežino, kur ji yra ir kokia galėtų būti reakcija.

Praėjusią savaitę privačiuose pokalbiuose su A.Blinkenu ir interviu laikraščiui V.Zelenskis teigė, kad šiuo beviltišku karo etapu labai svarbu leisti jam panaudoti amerikiečių ginklus prieš Rusijos karinius dalinius.

„Tai yra mūsų gynybos dalis, – sakė V.Zelenskis laikraščiui „The New York Times“. – Kaip mes galime apsisaugoti nuo šių atakų? Tai vienintelis būdas.“

R.Kadyrovo Telegram nuotr./Čečėnų kariai planuoja kariauti Ukrainoje

Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pranešė apie susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, kurio metu jis pažadėjo į karą Ukrainoje nusiųsti „keliasdešimt tūkstančių kovotojų“.

„Dar kartą valstybės vadovui pasakiau, kad pirmuoju įsakymu keliasdešimt tūkstančių apmokytų ir aprūpintų kovotojų iš rezervo yra pasirengę būti išsiųsti į specialiosios operacijos zoną“, – rašė R.Kadyrovas savo „Telegram“ kanale.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dedant visas pastangas, kad būtų sustabdytas tolesnis Rusijos kariuomenės skverbimąsis į Charkivo sritį, šalies gynėjai dieną naktį lieka savo pozicijose, tačiau jie sutinka, kad situacija bet kurią akimirką gali pasikeisti.

Žiniasklaidos grupės CNN žurnalistams Charkivo srityje kovojantys ukrainiečiai pabrėžė, kad, nors per pirmąsias puolimo dienas Rusijos pajėgoms pavyko užgrobti ne vieną gyvenvietę, yra vietovių, kurių Ukraina negali sau leisti prarasti, tarp jų – Lypciai, Charkivo srityje.

Anot karių pasakojimų, kaimo gatvės nusiaubtos liepsnų po oro antskrydžių, o per kelias valandas iki susitikimo su žurnalistais, Lypciams buvo suduoti aštuoni smūgiai. 

CNN pažymi, kad 13-osios Nacionalinės gvardijos brigados „Chartija“ kariai privalo išlikti, nes „statymai didžiuliai“. 

„Nesiliaujantis rusų puolimas turi pagrindinį tikslą: jei jie užims Lypcius, galės dislokuoti artileriją antrojo Ukrainos miesto Charkivo, esančio už 20 minučių kelio, veikimo zonoje“, – paaiškino CNN. 

Brigados vadas Oleksandras atskleidė, kad jo kariai buvo vieni pirmųjų, pasiųstų atremti beveik prieš dvi savaites prasidėjusį naują Rusjos pajėgų puolimą. Jo teigimu, rusai tam parinko apmokytus profesionalius karius.

„Tai matome iš jų ginkluotės ir taktikos. Jie nesiunčia į puolimą bet ko“, – pridūrė Oleksandras. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Paklaustas, ar įtvirtinimai buvo parengti netikėtam Rusijos puolimui, jis atsakė neigiamai: "Čia niekas nebuvo paruošta. Visiškai nieko. Tiesiog nieko. Visas pozicijas statė pėstininkai“.

Karys pažymėjo, kad iki tol kaime buvo pakankamai ramu. 

„Prieš tris savaites civiliai čia gyveno ramų gyvenimą. O dabar dauguma namų sugriauti“, – nurodė Oleksandras.

Savo ruožtu 92-osios šturmo brigados vadas Artunas teigė, kad jo kariai naudoja naujesnius lenkiškus pabūklus, tačiau šiuo metu kariškiai gali sau leisti per dieną iššautii tik apie 10 kartų, kai tuo tarpu rudenį galėjo paleisti po 100 šaudmenų. 

Pasak kario, daugiausiai problemų kelia bepiločiai orlaiviai - beveik niekada neaišku, jie savi, ar priešo.

„Nuolat prisimenu skeveldras, – pasakojo jis, turėdamas omenyje rusiško bepiločio orlaivio „Lancet“ likučius, kurie vis dar įstrigę jo rankoje ir pilve, jų nepavyko pašalinti net chirurgams. – Tačiau yra tam tikrų veiksmų, kurie gali išgelbėti nuo dronų“.

Fronto linijoje lankęsi CNN žurnalistai pažymėjo, kad buvo nesunku užfiksuoti ir kitas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų problemas, išskyrus tebejaučiamą šaudmenų trūkumą: kario Artuno vadovaujamą kovotojų būrį sudaro sužeisti pėstininkai, vyresnio amžiaus vyrai ir net vienas, kuriam žurnalistų viešnagės metu, pirmą kartą teko atsidurti artilerijos pozicijose. 

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusija mūšiuose palei visą Ukrainos fronto liniją naudoja uždraustus cheminius ginklus, įskaitant chlorą, kad susilpnintų Ukrainos karių gebėjimą ginti įtvirtintas pozicijas ir net priverstų juos atsitraukti, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.

Pasak straipsnio, JAV ir Ukrainos pareigūnai, taip pat medikai, kariai ir tarptautiniai tyrėjai teigia, kad Maskva kovoje vis dažniau pasitelkia uždraustus ginklus.

Anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas Rusijos bendrovėms ir vyriausybinėms agentūroms, susijusioms su fronte naudojamų cheminių ginklų gamyba ir tiekimu, konkrečiai išskirdamos chlorpikriną. Ši cheminė medžiaga, kuri kartais naudojama pesticidų gamyboje, pasitelkta Pirmojo pasaulinio karo metais ir pagal Cheminio ginklo konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi, karo veiksmams ją naudoti yra draudžiama.

Danas Caszeta, cheminių ginklų ekspertas ir Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) analitinio centro jaunesnysis mokslinis bendradarbis, tvirtina, kad chlorpikrinas yra toksiškas žmonėms ir gyvūnams, be to, veikia kaip dirgiklis.

Priklausomai nuo poveikio laipsnio, dujos gali nudeginti odą, sudirginti ašarų latakus ir apsunkinti kvėpavimą. Pasak eksperto, šią cheminę medžiagą pakeitė modernesnės medžiagos, kartais policijos naudojamos kaip ašarinės dujos, žinomos kaip CN ir CS, kurios taip pat uždraustos konvencijoje.

„Ukrainos kariuomenės paramos pajėgų analitinio centro, analizuojančio cheminių ginklų naudojimą fronte, vado padėjėjo kapitono Dmytro Serhienko teigimu, visas šias tris medžiagas mūšio lauke naudoja rusai. Nors jo grupė stebimoje teritorijoje daugiausia užfiksavo CN ir CS naudojimą, apleistose rusų pozicijose jie taip pat rado dvi granatas su chloropikrinu“, – rašo „The Wall Street Journal“.

Ukrainiečiai cheminio ginklo naudojimą fronte stebi nuo 2023 m. vasario mėn. ir patvirtintų incidentų skaičius nuolat auga.

Gegužės 3 d. duomenimis, nuo duomenų sekimo pradžios paramos pajėgos patvirtino 1 891 tokį išpuolį, iš jų 444 – balandžio mėnesį, t. y. 71 patvirtintu incidentu daugiau nei mėnesį prieš tai.

Šie skaičiai nepateikia išsamaus vaizdo, nes dėl kovų intensyvumo dažnai neįmanoma patekti į vietą, kur buvo panaudotos dujos, kad būtų galima paimti mėginius ar apklausti karius, pažymima straipsnyje.

Netoli fronto esančiame stabilizavimo padalinyje dirbantis karo medikas leitenantas Vitalijus Katrychas sakė, kad buvo atvejų, kai kas antras jo gydomas pacientas buvo paveiktas nuodingų dujų.

Analitinio centro „Atlantic Council" direktoriaus pavaduotoja Emma Nix pažymėjo, kad, jei pasaulis į tai nesureaguos ryžtingai ir griežtai, Rusija pereis prie didesnio ir mirtinesnio cheminių ginklų naudojimo.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina kitą mėnesį dalyvauti D dienos iškilmėse Prancūzijoje, o po to – Didžiojo septyneto susitikime Italijoje, leidiniui „Politico“ apie šalies vadovo planus atskleidė su su prezidento aplinka susiję asmenys.

Kiek anksčiau, Rusijai pradėjus naują puolimą Charkivo srityje, V.Zelenskis buvo atšaukęs visas užsienio keliones.

Tačiau Ukrainai taip pat labai reikia nuolatinės paramos ir pasaulinio dėmesio, o šis vizitas suteiks jam laiko susitikti su pasaulio lyderiais, įskaitant Jungtinių Valstijų prezidentą Joe Bideną, ir ginti savo šalies interesus.

Ukrainos prezidento darbotvarkė visada gali keistis, pabrėžė abu pašnekovai. Tačiau jei viskas vyks pagal planą, tikėtina, kad V.Zelenskis pasinaudos šia kelione, kad, kaip jis yra sakęs per paskutiniu metu duotus interviu, paragintų Vakarus suteikti daugiau karinės paramos ir paprašytų NATO numušti Rusijos raketas, kaip tai padarė JAV ir Jungtinė Karalystė, kai Iranas davė atsaką Izraeliui.

Ukrainos prezidentas greičiausiai taip pat reikalaus, kad JAV ir Europos šalys konfiskuotų Rusijos turtą ir taip padėtų finansuoti Ukrainos gynybą ir galimą atstatymą.

Ukrainos vadovo dalyvavimas Prancūzijoje turės didžiulį simbolinį poveikį, pažymėjo „Politico“, nes pasaulio lyderiai susirinks Normandijos pakrantėje, kur prieš 80 metų beveik 133 tūkst. JAV, Didžiosios Britanijos ir sąjungininkų šalių karių išsilaipino žemyninėje Europoje, kad nugalėtų nacistinę Vokietiją. Renginyje bus paminėtos aukos, atidavusios gyvybę, kad sutrukdytų Adolfo Hitlerio žygiui, kai jo kariai veržėsi per žemyną, kol susidūrė su griežtu demokratinių šalių ir Sovietų Sąjungos pasipriešinimu.

Prancūzijoje, kaip teigiama, prie V.Zelenskio, kaip šalies, kuriai gresia būti nušluotai nuo žemėlapio, vadovo, prisijungs J.Bidenas, Vakarų šalių vadovai ir Rusijos atstovas.

Vėliau Zelenskis planuoja vykti į Italiją, kur vyks G7 susitikimas. Jau kelis mėnesius grupės nariai diskutuoja apie galimybę panaudoti šimtus milijardų konfiskuoto Rusijos turto Ukrainos gynybai ir ekonomikai paremti, nurodydami teisinius nesklandumus ir baimę, kad Maskva gali padaryti tą patį Vakarų šalims.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos apšaudymo padariniai Časiv Jare

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė tvirtai palaikė šią idėją, o kai kurios Europos narės, pavyzdžiui, Vokietija, buvo nusiteikusios skeptiškiau.

Šis klausimas sujaukė ankstesnį Didžiojo septyneto fiinansų ministrų susitikimą, kuriame Europos Centrinio Banko pirmininkė Christine Lagarde griežtai pasisakė prieš visišką Rusijos turto konfiskavimą siekiant suteikti paskolą Ukrainai.

Tikėtina, kad V.Zelenskis pasinaudos proga pasikalbėti su valstybių ir vyriausybių vadovais, kad pabandytų įtikinti tuos, kurie abejoja.

Nors galimybės padėti saugoti Ukrainos oro erdvę nuo Rusijos raketų nėra nauja, kol kas ji nebuvo rimtai iškelta. Trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pawelas Wronskis atskleidė, kad Lenkija svarsto galimybę panaudoti savo oro gynybos sistemas Rusijos raketoms prie Lenkijos sienos numušti.

„Šis klausimas svarstomas teisiniu ir techniniu požiūriu, tačiau jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta“, – pažymėjo P.Wronskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvai

Lenkija svarsto įtraukti savo oro gynybą į Rusijos raketų numušinėjimą virš Ukrainos teritorijos, trečiadienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis.

Gegužės 20 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad Vakarų sąjungininkės, įskaitant Lenkiją, galėtų tiesiogiai įsikišti į Ukrainos gynybą numušdamos Rusijos raketas.

P.Wronskis į V.Zelenskio pareiškimą atsakė komentaruose „Ukrinform“, sakydamas, kad Lenkijos vyriausybė aptaria techninius ir teisinius tokio žingsnio aspektus.

„Šis klausimas svarstomas teisiniu ir techniniu požiūriu, tačiau jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta“, – sakė P.Wronskis.

P.Wronskis sakė, kad Ukraina kreipėsi į Lenkiją siūlydama oro gynybos iniciatyvą.

Kovo 24 d. per masinę oro ataką, surengtą prieš Ukrainą, Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę. Raketa Lenkijos ore išbuvo 39 sekundes. Pasak P.Wronskio, po šio incidento Lenkijos vyriausybė diskutavo apie teisines Rusijos raketų numušimo pasekmes.

Imago / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Ukraina ir Vakarai sužlugdė kelis mėnesius trukusį Rusijos bandymą įtikinti Vakarus nustoti remti Kyjivą ir taip sudaryti sąlygas jos gynybai sunaikinti. Tačiau tikėtina, kad Kremlius bandys tai padaryti dar kartą, pastebėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Nuo 2023 m. rudens Rusijos pajėgos vykdo puolamąsias operacijas, kuriomis siekiama įtikinti Vakarus atsisakyti savo įsipareigojimų Ukrainai, o ilgai trunkančios JAV diskusijos dėl pagalbos greičiausiai įtikino Kremlių, kad jo pastangos iš dalies buvo sėkmingos, teigia karo analitikai.

Karinės pagalbos atidėjimo pasekmės sudarė sąlygas Rusijos pajėgoms mūšio lauke pasiekti didesnių laimėjimų, nei jos galėjo pasiekti anksčiau. Rusijos vadovybė tikriausiai priėjo išvados, kad artimiausiu laikotarpiu Rusijos kariai sugebės sunaikinti Ukrainos fronto liniją.

Tačiau, nepaisant to, Ukrainos pajėgos neleido Rusijai pasiekti reikšmingos operatyvinės pažangos ir apribojo teritorijas, kuriose jiems pavyko prasiveržti.

JAV sprendimas atnaujinti pagalbos teikimą ir Europos pastangos mobilizuoti paramą Ukrainai reiškia, kad žlugo Rusijos bandymai įtikinti Vakarus pripažinti Maskvos pergalę, pažymėjo ekspertai.

Imago / Scanpix nuotr./Karas Ukrainoje

Pastarųjų septynių mėnesių operacijų eiga tikriausiai įtikino Rusijos autoritarinį prezidentą Vladimirą Putiną, kad nuolatinės puolamosios operacijos leis Rusijai palaipsniui užkariauti Ukrainą ir „gabalėlis po gabalėlio“ sunaikinti Ukrainos valstybingumą.

Pasak analitikų, V.Putinas galbūt padarė išvadą, kad silpnėjanti Vakarų parama Ukrainai galiausiai taps jam realia pergalės galimybe, ir greičiausiai toliau stengsis įtikinti Vakarus kapituliuoti ir leisti Rusijai sunaikinti Ukrainos suverenitetą.

Be to, V.Putinas ir Rusijos kariuomenė, pasak ataskaitos, priėjo išvados, kad Ukraina nesugebės grąžinti užgrobtų teritorijų ir kad laipsniškas Rusijos veržimasis į priekį, net ir brangiai kainuojantis, galiausiai lems bendrą jos sėkmę. Tokie Rusijos vertinimai paskatins V.Putiną tęsti karą siekiant galutinės visiškos pergalės, mano ekspertai.

Ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad Rusija buvo priversta atnaujinti puolimą Ukrainoje anksčiau nei planuota dėl to, kad JAV atnaujino pagalbą Ukrainai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Rusijos karinis lėktuvas Su-25

Gegužės 22 d. Ukrainos kariai netoli Pokrovsko Donecko srityje sunaikino Rusijos atakos lėktuvą Su-25, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas atnaujintame operatyviniame pranešime.

Tai jau penktasis Rusijos lėktuvas Su-25, kurį Ukraina numušė šį mėnesį.

Sovietų Sąjungoje sukurtas Su-25, NATO pramintas „varguoliu“, yra sunkiai šarvuotas antžeminio puolimo lėktuvas. Šis orlaivis padeda Rusijai vykdyti intensyvias atakas keliuose rytinio fronto ruožuose, kurie apima didžiąją dalį Donecko srities.

„Remiantis turima informacija, Ukrainos kariai sunaikino Rusijos atakos lėktuvą Su-25“, – pranešė Generalinis štabas.

Pranešime sakoma, kad kovos tebėra intensyvios Donecko srities Pokrovsko sektoriuje, kur buvo sunaikintas naujausias Rusijos lėktuvas.

„Išpuolių skaičius Pokrovsko sektoriuje padidėjo iki 25“, – pranešė Generalinis štabas.

„Visų pirma priešas bando įsiveržti į mūsų kovinius junginius su šturmo grupėmis ir technika. Padėtis išlieka įtempta, tebevyksta devyni koviniai susirėmimai“.

Anksčiau Ukraina teigė, kad sunaikino Su-25 gegužės 4, 11, 13 ir 18 d. Gegužės 18 d. Generalinis štabas pareiškė, kad Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios neteko daugiau kaip 350 lėktuvų.